Karas Ukrainoje. Smūgis Charkivui: kai kurių žuvusiųjų kūnų tiesiog nebeliko

Papildytais duomenimis, per rusų ataką prieš Charkivo prekybos centrą „Epicentr“ žuvo 5 žmonės, dar 16 laikomi dingusiais be žinios. Šiuos skaičius paskelbė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad dėl priešo atakos buvo sužeista apie 40 žmonių.

Pasak jo, išpuolio vietoje dislokuotas štabas. Dirba Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, policijos atstovai, taip pat psichologai.

„Be to, čia, įvykio vietoje, dirba mobilioji DNR laboratorija. Atvyksta giminaičiai, kurie ieško savo artimųjų. Siūlome jiems atlikti DNR tyrimus dėl galimo kūnų atpažinimo. Gaisras kol kas lokalizuotas, netrukus jis bus visiškai užgesintas. Žinoma, bus daug darbo identifikuojant kūnus, nes, mūsų preliminariais duomenimis, patalpoje dar gali būti daugiau nei 20 žmonių“, – pabrėžė O.Synjehubovas.

Rusai dar kartą smogė Charkivui, jau ketvirtą kartą per dieną. Šį kartą rusai atakavo centrinę miesto dalį, praneša vietos valdžia.

Pasak srities administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, nukentėjo 14 žmonių, tarp jų – trylikametis berniukas.

Kaip patikslino miesto meras Ihoris Terechovas, smūgis suduotas tankiai užstatytame gyvenamajame rajone.

„Šiandien tai jau ketvirtas apšaudymas. Čia civilinis objektas. Yra pašto skyrius. Be to, čia yra kirpykla, nedidelė kavinė“, – sakė I.Terechovas.

Anksčiau buvo pranešta ir apie tai, kad rusai numetė bombą ant centrinio miesto parko. Patikslintais duomenimis, bomba nedetonavo.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį pareiškė, kad per Ukrainos smūgį viename pasienio kaime žuvo du žmonės. 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Oktiabrskio kaimą iš raketų paleidimo įrenginio. Mano dideliam liūdesiui, žuvo du žmonės: vyras ir moteris patyrė daugybę su gyvybe nesuderinamų šautinių žaizdų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis. 

V.Gladkovas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, dar 10 žmonių, įskaitant aštuonerių metų berniuką, buvo sužeisti skeveldrų. 

Belgorodas dažnai tampa ukrainiečių dronų ir raketų atakų taikiniu. Kyjivas sako taip reaguojantis į kasdien rusų pajėgų vykdomus Ukrainos miestų apšaudymus nuo pat didelio masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Dėl šeštadienio atakos užsidegė privatus namas ir buvo apgadintas 21 šalia esantis gyvenamasis pastatas  ir 23 automobiliai, nurodė gubernatorius. 

Oktiabrskis yra vos už 10 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Vaizdo įrašai, paimti iš prekybos centro Charkive, į kurį rusai smogė aviacine bomba, padės išsiaiškinti, kiek žmonių jame buvo išpuolio metu. Apie tai teletilto eteryje pranešė Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmytro Čubenka.

Jis pažymėjo, kad į prekybos centrą pataikė aviacinė bomba UMPB D-30. Pasak jo, dėl sprogimo kilo stiprus gaisras – užsidegė dažai, mediena ir kitos prekės.

VIDEO: Rusijos smūgis Charkivui: liepsnose paskendo statybinių medžiagų parduotuvė

Rusijos smūgis Charkivui: liepsnose paskendo statybinių medžiagų parduotuvė

„Kilo stiprūs aitrūs dūmai, kurie apgaubė visą didžiulį prekybos centrą. Dėl to žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius tikriausiai dar padidės“, – sakė D.Čubenka.

Pasak jo, gaisras pasunkino šio karo nusikaltimo pasekmes ir „mes ruošiamės labai rimtoms pasekmėms“. Jis sakė, kad iš vidaus buvo ištraukti du kūnai – žuvo šio prekybos centro darbuotojas, jis mirė nuo uždusimo, o ne nuo paties sprogimo.

Dabar prokurorai paėmė šio prekybos centro vaizdo kamerų įrašus, nes reikės išsiaiškinti, kiek žmonių buvo viduje.

„Dabar jau yra apie 10 giminaičių, pažįstamų pareiškimų, kad jų artimieji buvo šiame prekybos centre ir dabar jie laikomi dingusiais be žinios“, – sakė prokuratūros kalbėtojas.

Pasak jo, labai svarbu, kad vaizdo kamerų įrašai padės suskaičiuoti viduje buvusių žmonių skaičių, nes dėl labai stipraus gaisro „kūnai bus labai stipriai sudarkyti arba iš jų nieko neliks“.

„Turint vaizdo įrašą iš prekybos centro, bus patvirtinta, kad ten buvo žmogus, ir tai leis suprasti šio karo nusikaltimo padarinių vaizdą“, – pabrėžė D.Čubenka.

Charkive esančiame prekybos centre, kuriam smogė Rusija, galėjo būti daugiau kaip 200 žmonių. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

„Rusija šeštadienį, vidury dienos, sudavė dar vieną žiaurų smūgį mūsų Charkivui – smogė statybų hipermarketui. Šiuo metu žinoma, kad hipermarkete galėjo būti daugiau kaip 200 žmonių“, – parašė jis.

Pasak Ukrainos, dirba visos tarnybos – gelbėja žmones ir likviduoja gaisrą, visiškai apėmusį 10 tūkst. kv. m patalpas. V.Zelenskis pažymi, kad žinoma apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.

„Jei Ukraina turėtų pakankamai oro gynybos priemonių ir modernią kovinę aviaciją, tokie Rusijos smūgiai taptų tiesiog neįmanomi. Ir todėl kreipiamės į visus lyderius, į visas valstybes: mums reikia smarkiai sustiprinti oro gynybą ir turėti pakankamai pajėgumų Rusijos teroristams sunaikinti“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, kiekvienas nepriimtas sprendimas dėl paramos „yra mūsų žmonių praradimas“.

Du žuvusieji buvo hipermarketo „Epicentr“ darbuotojai, pranešė prekybos centro spaudos tarnyba.

Dar 11 prekybos centro darbuotojų nepasiekiami ryšio priemonėmis. Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, jie dabar laikomi dingusiais be žinios.

Miesto mero Ihoro Terechovo duomenimis, jau suskaičiuoti 35 nukentėję žmonės.

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą. 

„Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

„Jei toks momentas kada nors ateis, karių dislokavimą reikės aptarti ne tik Estijoje, bet ir su mūsų sąjungininkais. Tačiau pati Ukraina kol kas nemato tokio poreikio“, – interviu metu teigė Estijos prezidentas. 

Vasario mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmasis užsiminė apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą, teigdamas, kad neatmeta sąjungininkų karių siuntimo į šią kovojančią šalį ateityje tikimybės. 

Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė.

Vakarų žvalgybos tarnybos mano, kad Ukrainai iki metų pabaigos gresia „dideli“ teritoriniai praradimai. Vieni Vokietijos politikai šiai informacijai pritaria, kiti vertina skeptiškai.

Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ rašo, kad šiuo metu Ukrainos „bendrą vaizdą“ „temdo“ Rusijos pranašumas.

Žvalgybos tarnybas prižiūrinčio parlamentinio komiteto pirmininko pavaduotojas Roderichas Kiesewetteris iš Krikščionių demokratų sąjungos patvirtino, kad Ukraina turi problemų dėl amunicijos ir mobilizacijos. Tačiau jis taip pat sakė, kad šiuo metu „skleidžiami pesimistiniai scenarijai“, matyt, siekiant „įteigti, kad padėtis beviltiška ir kad karinė parama beprasmė“. Siekiama „subtiliai, bet kietai“ spausti Kyjivą „atiduoti teritoriją“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Savo ruožtu parlamentaras socialdemokratas Ralfas Stegneris, kuris taip pat yra priežiūros komiteto narys, sakė, kad „iš esmės“ tarnybų vertinimas yra teisingas ir „atitinka tai, ką aš žinau“.

Laiko laimėjimas atsisakant teritorijų

Žvalgybos vertinime teigiama, kad nesitikima, jog Kyjivas sugebės „susigrąžinti iniciatyvą“ 2024 m. Tikėtina, kad iki metų pabaigos Ukraina patirs „gerokai didesnių teritorinių nuostolių“ nei metų pradžioje.

Rusijos artilerija yra „gerokai“ stipresnė už Ukrainos artileriją, be to, Rusija gali „su kaupu“ kompensuoti savo nuostolius. O Kyjivas nepajėgus pašaukti pakankamai naujų karių, „kad kompensuotų nuostolius ir sukauptų rezervą“. Naujosios mobilizacijos taisyklės „padarys poveikį tik vasaros pabaigoje“, nes naujokus pirmiausia reikės apmokyti.

Remiantis šiuo vertinimu, tikėtinas Ukrainos teritorijos praradimas yra dabartinės „gynybinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų orientacijos ir su tuo susijusio delsimo“ pasekmė. Ukraina nori „išsaugoti karinį personalą“ ir šiuo metu „laimi laiko atsisakydama teritorijos“. Kyjivas tikisi laimėti „laiko mobilizacijai ir savo karinio-pramoninio komplekso atkūrimui“.

V.Zelenskio X paskyra/Ukrainos kariai

Pagrindinė problema

Tačiau problema gali tapti Rusijos oro antskrydžiai prieš karinio-pramoninio komplekso objektus. R.Kiesewetteris pakomentavo šį „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ vertinimą, sakydamas, kad Ukraina gali „toliau laimėti“, tačiau „kiekvienas delsimas suteikti paramą“ iš Vokietijos ir kitų šalių „komplikuos situaciją ir lems didesnius nuostolius“.

„Naratyvą“ apie pasipriešinimo beviltiškumą galima įveikti tik tada, jei kanclerio Olafo Scholzo šūkį, kad Ukrainai bus padedama „tiek, kiek reikės“, pakeis požiūris „viskas įskaičiuota“. Pavyzdžiui, Ukrainai turėtų būti leista vakarietiškais ginklais atakuoti Rusijos „gamybos įmones“, „sandėlius“ ir „logistikos punktus“ pačioje Rusijoje. „Raudonosios linijos“ turėtų išnykti, o ginklų gamyba turėtų būti „suaktyvinta“.