Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New Yorker“ atskleidė, kodėl Ukrainos laukia bene sunkiausias karo momentas
18:43
Dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą, Ukrainos, tikėtina, laukia sunkiausias karo momentas, rašo „The New Yorker“.
Kremliaus kariuomenę kas mėnesį papildo iki 30 000 naujų karių, kuriuos pritraukti padeda tiek šaukimas, tiek finansinės išmokos, o gynybai ir saugumui Rusija išleidžia trečdalį nacionalinio biudžeto.
NATO skaičiavimais, Rusija per metus pagamina 3 mln. artilerijos sviedinių – dvigubai daugiau nei visos NATO šalys narės kartu sudėjus gali tiekti Ukrainai, rašo „The New Yorker“.
Žiniasklaidos priemonė pažymi, kad Rusijos kariuomenė išmoko naudoti bepiločius orlaivius ir elektronines atsakomąsias priemones, kad blokuotų naują modernią Ukrainos ginkluotę, o šios šalies oro pajėgos modernizavo sovietines bombas.
Tuo tarpu Ukraina išgyvena bene sunkiausią karo momentą. Taip atsitiko dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą.
Ukrainos kariuomenės vadai mano, kad Rusijos pajėgos dabar gali iššauti dešimtkart daugiau artilerijos sviedinių negu ukrainiečiai. Nusilpus priešlėktuvinei gynybai, Ukrainos miestai, ypač Charkivas, patyrė daugiausiai atakų nuo karo pradžios. Dėl raketų smūgių visoje šalyje sutriko elektros energijos tiekimas.
Leidinys pažymėjo, kad nors balandžio pabaigoje JAV Kongresas patvirtino 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, karo tempas jau pasikeitė, o ginklų sistemos bet kokiu atveju negali pasiekti mūšio lauko per vieną naktį.
Tačiau ginklų trūkumas yra tik viena iš Ukrainos problemų. Kariuomenei taip pat trūksta karių, rašo „The New Yorker“.
Pirmosiomis karo dienomis netrūko žmonių, norinčių užsirašyti į kariuomenę, tačiau dabar norinčių kariauti rasti tapo daug sunkiau.
Šalyje didėja nepasitenkinimas, nes šaukimas į kariuomenę labiausiai paliečia tuos, kurie bet kokio karo metu paprastai patiria didžiausią kovų naštą: mažiau išsilavinusius, santykinai mažiau pasiturinčius, labiau kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones.
Praėjusį mėnesį Volodymyras Zelenskis pagaliau pasirašė keletą įstatymų, kuriais išplečiamas įstatymo projektas ir, kaip teigia jo administracija, jis tampa skaidresnis ir veiksmingesnis.
Tačiau vis dar nevyksta demobilizacijos procesas, todėl šauktiniai baiminasi, kad jiems bus įteiktas bilietas į vieną pusę. Tai yra nepatraukli perspektyva tokiame žiauriame išsekimo kare, kuriame, JAV žvalgybos duomenimis, jau žuvo apie 70 000 Ukrainos karių.
„Kaip ir ilgai laukto ginklų antplūdžio iš Jungtinių Valstijų atveju, prireiks laiko, kol nauji įstatymai pakeis realybę mūšio lauke“, – teigiama leidinyje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Scholzas įvardijo mėnesinius Rusijos kariuomenės nuostolius
00:28
Rusijos kariuomenė kas mėnesį gali prarasti apie 24 tūkst. savo karių – tai lemia Putino imperialistinė manija.
Tai pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį su piliečiais demokratijos festivalyje.
„Yra skaičius, kuris kalba apie 24 tūkst. žuvusių arba sunkiai sužeistų Rusijos karių kiekvieną mėnesį. Viskas dėl Rusijos prezidento imperialistinės didybės manijos“, – cituoja jį ntv .
Kancleris pridūrė, kad Kremliaus valdovas pažeidžia kitų tautų sienas, nes Ukrainą ir Baltarusiją laiko Rusijos dalimi. O.Scholzas pažymėjo, kad V.Putinas yra atsakingas už Ukrainos karių ir civilių žūtis.
Rusija smogė Zaporižios oro uostui
22:28
Rusija sunaikino Zaporižios oro uostą. Tai pranešė Ukrainos liaudies deputatas Musa Magomedovas.
Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti sunaikinimo mastas. „Sunaikintas dar vienas gražus oro uostas, šį kartą Zaporižioje. Tų, kurie naikina mūsų oro uostus – laisvės vartus, tikrai laukia asmeninis pragaras“, – rašė liaudies deputatas.
Kalbama apie komunalinių paslaugų įmonę „Zaporižios tarptautinis oro uostas“, kuri nustojo veikti prasidėjus plataus masto karui. Zaporižios srities karinė administracija išpuolio kol kas nekomentavo.
V.Zelenskis teigia, kad Ukraina susigrąžino kontrolę Charkivo srities teritorijose
21:00
Ukrainos pajėgos užsitikrino „kovinę kontrolę“ teritorijose, kuriose anksčiau šį mėnesį Rusijos kariai įžengė į šiaurės rytinę Charkivo sritį, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tuo tarpu šeštadienį per oro ataką prieš Charkivo miestą, kuris yra regiono sostinė, žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Charkivas yra maždaug už 20 km nuo Rusijos sienos. Pastarosiomis savaitėmis Maskvos kariai, vykdydami plataus masto puolimą, užėmė regiono kaimus, o analitikai teigia, kad jie gali bandyti priartėti prie miesto artilerijos atstumu. Nuo gegužės 10 d. prasidėjusio puolimo pradžios Ukrainos valdžios institucijos iš regiono evakavo daugiau kaip 11 000 žmonių.
V.Zelenskis teigia, kad Ukrainos pajėgos užtikrino „kovinę kontrolę“ teritorijose, į kurias anksčiau šį mėnesį įžengė Rusijos kariai.
Italija sako nesutinkanti, kad Ukrainai tiekiami ginklai būtų naudojami smūgiams Rusijoje
20:42
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pareiškė nepritarianti, kad Ukrainai tiekiami ginklai būtų naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams.
Ji taip kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas britų savaitraščiui „The Economist“ sakė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų apsvarstyti galimybę leisti Kyjivui naudoti NATO tiekiamus ginklus smogti taikiniams Rusijoje, užuot apribojus jų naudojimą tik Ukrainos teritorijoje.
„Nežinau, kodėl Stoltenbergas pasakė tokį dalyką. Manau, kad turime būti labai atsargūs“, – Italijos televizijai sakė G. Meloni.
„Sutinku, jog NATO turi išlikti tvirta, o ne duoti ženklą, kad pasiduoda“, – pridūrė ji.
Ukraina reguliariai rengia smūgius Rusijoje, ypač Belgorodo regione, ir šią taktiką laiko teisingu atsaku už kovas, kurios vyksta nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo invaziją.
Pasak „The Economist“, Ukraina iki šiol smūgiams Rusijai naudoja savos gamybos dronus.
„Atėjo laikas sąjungininkėms apsvarstyti, ar jos turėtų panaikinti kai kuriuos apribojimus, kuriuos jos nustatė Ukrainai dovanotų ginklų naudojimui“, – sakė J.Stoltenbergas penktadienį paskelbtame interviu.
„Atimti iš Ukrainos galimybę naudoti šiuos ginklus prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje labai apsunkina jos gynybą“, – sakė jis.
Šie komentarai sukėlė Italijos, kuri teikia karinę pagalbą Ukrainai, bet baiminasi, kad konfliktas gali išplisti, pareigūnų pasipiktinimą.
Neapolyje vykusiame rinkiminiame mitinge kalbėjęs vicepremjeras ir prieš migrantus nusistačiusios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini užsipuolė J.Stoltenbergo pastabas, sakydamas: „Šis ponas [tegu] arba prašo atleidimo, arba pataiso savo pastabas, arba atsistatydina.“
Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad Italijos atsiųsta karinė įranga turi būti naudojama Ukrainos viduje.
Ketvirtadienį, prieš J.Stoltenbergo interviu, Maskva pasmerkė vis garsesnius Vašingtono raginimus, kad Ukrainai būtų leista rengti smūgius į Rusijoje esančius taikinius panaudojant amerikiečių atsiųstą ginkluotę.
„Žinome, kad tarp JAV senatorių ir kongresmenų yra labai daug karštakošių, kurie laiko savo pareiga nuolat pilti alyvos į ugnį“, – Rusijos žurnalisto Pavelo Zarubino paskelbtame vaizdo įraše sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D.Peskovas pasmerkė „absoliučiai neatsakingą poziciją“, kuri gali būti „pavojinga savo pasekmėmis“.
Koją pakišo pokštas: rusų propagandininkas apsijuokė prieš visą pasaulį
19:50
Vienas garsiausių Rusijos propagandininkų Vladimiras Solovjovas, komentuodamas Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirtį, pareiškė turintis informacijos, kad už nelaimės slypi „Mossad“ agentūra ir net įvardijo žudiko vardą. Tačiau pats to nežinodamas apsijuokė prieš visą pasaulį, mat tiesiog pakartojo populiarų prancūzų pokštą.
Savo vedamoje laidoje per Kremliaus interesus aptarnaujantį televizijos kanalą „Rossija1“, jis staiga ėmė rodyti prancūzų kalba transliuojamos laidos ištrauką, kurios vedėjas žiūrovams pasakojo, kad „Hamas“ „teigia, jog sraigtasparnio pilotas buvo „Mossad“ agentas, vardu Eli Copteris“.
Tiesa, V.Solovjovas nežinojo, kad šis vedėjas – Danielis Haikas – jau buvo plačiai išjuoktas už tai, kad priėmė interneto pokštą už gryną pinigą ir jį perskaitė eteryje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus smogti Rusijai
19:40
Švedija pripažino, kad Ukraina turi teisę naudoti Švedijos tiekiamus ginklus Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams naikinti. Kaip rašo „Hallandsposten“ , šalies gynybos ministras Paulas Johnsenas į tai reagavo komentare.
Jis teigė, kad Ukraina patiria neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos agresyvų karą.
„Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę gintis kariniais veiksmais, nukreiptais į priešo teritoriją, jei jie atitinka karo įstatymus. Švedija remia tarptautinę teisę ir Ukrainos teisę į gynybą“, – sakoma pranešime.
„The New Yorker“ atskleidė, kodėl Ukrainos laukia bene sunkiausias karo momentas
18:43
Dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą, Ukrainos, tikėtina, laukia sunkiausias karo momentas, rašo „The New Yorker“.
Kremliaus kariuomenę kas mėnesį papildo iki 30 000 naujų karių, kuriuos pritraukti padeda tiek šaukimas, tiek finansinės išmokos, o gynybai ir saugumui Rusija išleidžia trečdalį nacionalinio biudžeto.
NATO skaičiavimais, Rusija per metus pagamina 3 mln. artilerijos sviedinių – dvigubai daugiau nei visos NATO šalys narės kartu sudėjus gali tiekti Ukrainai, rašo „The New Yorker“.
Žiniasklaidos priemonė pažymi, kad Rusijos kariuomenė išmoko naudoti bepiločius orlaivius ir elektronines atsakomąsias priemones, kad blokuotų naują modernią Ukrainos ginkluotę, o šios šalies oro pajėgos modernizavo sovietines bombas.
Tuo tarpu Ukraina išgyvena bene sunkiausią karo momentą. Taip atsitiko dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą.
Ukrainos kariuomenės vadai mano, kad Rusijos pajėgos dabar gali iššauti dešimtkart daugiau artilerijos sviedinių negu ukrainiečiai. Nusilpus priešlėktuvinei gynybai, Ukrainos miestai, ypač Charkivas, patyrė daugiausiai atakų nuo karo pradžios. Dėl raketų smūgių visoje šalyje sutriko elektros energijos tiekimas.
Leidinys pažymėjo, kad nors balandžio pabaigoje JAV Kongresas patvirtino 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, karo tempas jau pasikeitė, o ginklų sistemos bet kokiu atveju negali pasiekti mūšio lauko per vieną naktį.
Tačiau ginklų trūkumas yra tik viena iš Ukrainos problemų. Kariuomenei taip pat trūksta karių, rašo „The New Yorker“.
Pirmosiomis karo dienomis netrūko žmonių, norinčių užsirašyti į kariuomenę, tačiau dabar norinčių kariauti rasti tapo daug sunkiau.
Šalyje didėja nepasitenkinimas, nes šaukimas į kariuomenę labiausiai paliečia tuos, kurie bet kokio karo metu paprastai patiria didžiausią kovų naštą: mažiau išsilavinusius, santykinai mažiau pasiturinčius, labiau kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones.
Praėjusį mėnesį Volodymyras Zelenskis pagaliau pasirašė keletą įstatymų, kuriais išplečiamas įstatymo projektas ir, kaip teigia jo administracija, jis tampa skaidresnis ir veiksmingesnis.
Tačiau vis dar nevyksta demobilizacijos procesas, todėl šauktiniai baiminasi, kad jiems bus įteiktas bilietas į vieną pusę. Tai yra nepatraukli perspektyva tokiame žiauriame išsekimo kare, kuriame, JAV žvalgybos duomenimis, jau žuvo apie 70 000 Ukrainos karių.
„Kaip ir ilgai laukto ginklų antplūdžio iš Jungtinių Valstijų atveju, prireiks laiko, kol nauji įstatymai pakeis realybę mūšio lauke“, – teigiama leidinyje.
Per Rusijos išpuolį Charkivo srityje vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti
17:53
Gegužės 26 d. Rusija atakavo Bohuslavkos kaimą Charkivo srityje, per kurią žuvo vienas civilis ir dar du buvo sužeisti, pranešė Charkivo srities karinė administracija.
Per išpuolį žuvo 72 metų moteris, o vienas iš dviejų sužeistų gyventojų buvo devynerių metų berniukas.
Nuo kito smūgio netoliese esančiame Kupjansko-Vuzlovio kaime užsidegė trys namai.
Gubernatorius: per Rusijos smūgį Charkivo prekybos centrui žuvo 16 žmonių
17:39 Atnaujinta 18:12
Rusams išvakarėse smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius sekmadienį, gelbėtojams tęsiant paieškas, išaugo iki 16, pranešė regiono gubernatorius.
„Deja, jau užregistruota 16 žuvusiųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Dar 43 žmonės buvo sužeisti.
Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą. Dėl to pareigūnams sunku identifikuoti žuvusiuosius.
Policija pranešė, kad šeši žuvusieji, įskaitant Charkive viešėjusią 12 metų mergaitę, jau atpažinti, o keli žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios.
Policija prašė giminaičių duoti DNR mėginius, kad jie padėtų atpažinti kūnus sugriautoje parduotuvėje šiaurės rytiniame miesto pakraštyje.
Anksčiau O.Synjehubovas sakė, kad du iš žuvusiųjų buvo „Epicentr“ darbuotojai.
Policijos paskelbtame vaizdo įraše matyti parduotuvės darbuotojai ir pirkėjai prieš sprogimą, po kurio ėmė skraidyti nuolaužos ir stojo tamsa.
„Prireikė 16 pragaro valandų, kad sutramdytume liepsnas“, – „Telegram“ sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Vis dar uniformuota parduotuvės valytoja Liubovė prisiminė, kaip išbėgo iš pastato kilus gaisrui.
„Tai įvyko staiga. Iš pradžių nesupratome, aptemo ir viskas ėmė kristi mums ant galvų, – pasakojo ji. – Gerai, kad veikė mano telefonas, su žibintuvėliu radau, kur eiti, bet priešais mus jau viskas degė.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė vidury dienos surengtą išpuolį prieš akivaizdžiai civilinį taikinį.
„Tik tokie bepročiai kaip Putinas gali taip bjauriai žudyti ir terorizuoti žmones“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris 2022 metų vasarį pasiuntė savo karius į Ukrainą.
Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, yra vos už keliasdešimties kilometrų nuo sienos ir yra reguliariai atakuojamas Rusijos raketų.
Tuo metu Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo saugumo šaltinį, kuris tvirtino, kad per šeštadienio raketų smūgį buvo sunaikinta prekybos centre esanti „karinė parduotuvė ir vadavietė“.
J.Bidenas pavadino V.Putiną „žiauriu tironu“
16:03
JAV prezidentas Joe Bidenas, kalbėdamas apie Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą, Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną pavadino „žiauriu tironu“, skelbia „Europos tiesa“.
Per savo kalbą JAV prezidentas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą kare su Rusija.
„Mes stovime šalia Ukrainos ir palaikysime ją. Mes stovime prieš žmogų, kurį daug metų gerai pažįstu, žiaurų tironą. Mes nesitrauksime“, – pažymėjo jis.
J.Bidenas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau tieks ginklus ir mokys Ukrainos kariuomenę, tačiau atmetė galimybę siųsti į Ukrainą JAV karius.
„Amerikos kariai nedalyvauja kare Ukrainoje. Esu pasiryžęs, kad taip ir liktų“, – sakė jis.
J.Bidenas pridūrė, kad V.Putinas buvo „įsitikinęs, kad NATO subyrės“.
JAV generolas: F-16 naikintuvus Ukraina turėjo gauti prieš dvejus metus
15:50
F-16 naikintuvus Ukraina turėjo gauti prieš dvejus metus. Tačiau dabar Ukraina turi pasirengti šių lėktuvų naudojimui.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi JAV karinių oro pajėgų atsargos generolo leitenanto Davido Deptula interviu „ArmiyaInform“.
„Ukraina turėjo gauti F-16 prieš dvejus metus... Bet tai jau praeitis... Ukraina turi pasirengti naudoti šiuos lėktuvus tiek, kiek jų gauna dabar“, – sakė jis.
Amerikiečių generolas mano, kad F-16 sustiprins karines oro pajėgas, tačiau svarbus jų skaičius. Pasak D.Deptulos, kuo daugiau F-16 lėktuvų ir geresnių jų versijų Ukraina gaus, tuo stipresnės bus ginkluotosios pajėgos ateityje.
„Šalys partnerės turėtų padidinti Ukrainai teikiamų F-16 naikintuvų skaičių; turėtų teikti patobulintus F-16 vienetus, taip pat modernius F-16 ginklus. Taip bus tęsiamas karinių oro pajėgų pajėgumų stiprinimas“, – sakė JAV generolas.
J.Bidenas teigia esąs pasiryžęs nesiųsti JAV karių į Ukrainą
15:34
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pakartojo neketinantis siųsti amerikiečių karių į Ukrainą, ir kartu gyrė JAV lyderystę pasaulyje – netiesiogiai atsakydamas į respublikonų varžovo Donaldo Trumpo kaltinimus silpnumu.
„Ukrainoje nekariauja jokie amerikiečių kariai. Esu pasiryžęs, kad taip ir liktų, bet mes tvirtai stovime kartu su Ukraina ir būsime kartu su ja“, – sakė demokratas, kreipdamasis į prestižinės Vest Pointo karo akademijos absolventų laidą.
Pasak J.Bideno, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį jis pavadino žiauriu tironu, buvo įsitikinęs, kad po to, kai 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo karius į savo kaimyninę šalį, NATO subyrės.
„Vietoj to, didžiausias pasaulio istorijoje gynybinis aljansas yra stipresnis nei bet kada anksčiau“, – sakė JAV vadovas.
Praėjusį mėnesį, po kelis mėnesius trukusių ginčų Kongrese, JAV įstatymų leidėjai priėmė ilgai atidėliotą 61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą, Ukrainos pajėgoms susiduriant su sunkumais mūšio lauke dėl amunicijos, karių ir lėšų trūkumo.
Nuo to laiko J.Bidenas nurodė išsiųsti Ukrainai penkias karinės pagalbos dalis, Rusijai toliau intensyviai puolant Charkivo regioną.
J.Bidenas taip pat gyrė JAV vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, pažymėdamas, kad Vašingtonas vykdo neatidėliotiną diplomatiją, siekdamas užtikrinti paliaubas ir sugrąžinti namo palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ laikomus įkaitus.
„JAV ginkluotųjų pajėgų dėka mes darome tai, ką gali padaryti tik Amerika kaip nepakeičiama tauta, vienintelė pasaulio supervalstybė“, – sakė jis.
JAV prezidentas, kuris dalyvauja kampanijoje dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, taip pat paragino kadetus laikytis priesaikos „ne politinei partijai, ne prezidentui, o Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijai prieš visus užsienio ir vidaus priešus“.
Jis pavadino juos Amerikos demokratijos sergėtojais.
„Laisvė nėra nemokama. Ji reikalauja nuolatinio budrumo“, – pridūrė J.Bidenas.
Naujienos iš Charkivo srities: pranešama apie gynybos pajėgų sėkmę
15:09
Dalyje Charkivo srities teritorijos į šiaurę nuo Charkivo Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė priešą ir stumia Rusijos karius iš užimamų pozicijų, praneša Chortycios operatyvinė-strateginė kariuomenės grupė.
Tai teletilto eteryje pranešė Chortycios grupės atstovas spaudai Nazaras Vološynas, komentuodamas padėtį Charkivo kryptimi.
„Charkivo srityje gynybos pajėgos sustabdė priešą Strilečios-Hlybokės kryptyje ir sėkmingai išmušė jį kaip tik iš tų pozicijų. Kryptyje puolimas buvo sustabdytas, dabar vyksta sistemingas darbas siekiant išstumti priešą iš pozicijų. Priešas, žinoma, turėjo tam tikrų laimėjimų Volčanske ir Strilečios-Hlybokės kryptyse. Dabar jis stengiasi šias kryptis pripildyti technika ir gyvąja jėga, kad neleistų gynybos pajėgoms visiškai perimti taktinės iniciatyvos mūšio lauke“, – sakė N.Vološynas.
Pasak jo, priešas nepaliauja bandęs pralaužti Ukrainos dalinių gynybą prie Lipcų, Volčansko, Tichojės ir Staricios.
„Juk vakar šia kryptimi įvyko 13 karinių susirėmimų. Kovos vyko Neskučnės ir Staricios gyvenviečių rajonuose. Puolimo veiksmai vyko ir Lipcevo rajone – nesėkmingai priešui“, – sakė Chortycios grupės atstovas spaudai.
Jis pažymėjo, kad priešas neatsisakė bandymų spausti Volčanską ir Lipcus, tačiau dėl Chortycios operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės veiksmų rusai „užstrigo“ kelyje į Lipcus ir „visiškai užstrigo“ prie Volčansko. Okupacinė kariuomenė bando tęsti Volčansko miesto šturmą pėstininkų daliniais.
„Visa Charkivo sritis, žinoma, kenčia nuo Rusijos teroristų raketų ir oro antskrydžių. Priešas naudoja valdomąsias aviacines bombas, aviacijos smūgius ir raketas prieš civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus. Vien vakar buvo surengti trys raketų smūgiai ir paleistos šešios raketos. Okupantas smogia Charkivui, Derhačiams , Kupjanskui-Uzlovui ir Volčanskui, kuriuos priešas, deja, lygina su žeme“, – sakė N.Vološynas.
Jo duomenimis, priešas taip pat neatsisako bandymų ir tęsia šturmo operacijas Časiv Jaro rajone ir miesto pakraščiuose. Ta kryptimi tęsiasi intensyvūs mūšiai, kovojama Ivanovskojės rajone ir Časiv Jaro prieigose.
„Priešas bet kokia kaina stengiasi įsitvirtinti mieste. Per puolimus priešas per pastarąją parą naudojo šarvuotąją techniką. Anksčiau priešas vykdė šturmo veiksmus, daugiausia naudodamas nedideles pėstininkų grupes ir menkai naudodamas šarvuotąją techniką. Dabar jie jau naudoja šarvuočius“, – pažymėjo N.Vološynas.
Pasak jo, Bilohorivkos kryptimi padaugėjo puolamųjų veiksmų. „Bilohorivkos rajone priešas nepaliauja bandęs pralaužti mūsų pozicijas. Taip pat Rusijos propaganda naudoja dezinformaciją, kad ta gyvenvietė krito, kad mes ją pasidavėme. Ši informacija nėra patvirtinta. Dabar gyvenvietę kontroliuoja gynybos pajėgos, o priešas toje kryptyje patiria didelių nuostolių“, – pabrėžė N.Vološynas.
Rusija teigia užėmusi kaimą Ukrainos Charkivo srityje
14:04
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje.
Rusijos kariuomenė „po sėkmingų kovinių veiksmų išlaisvino Berestovės gyvenvietę Charkivo regione“, pranešė ministerija.
V.Zelenskis: Rusija telkia karius naujam Charkivo srities puolimui
12:27
Vykstant puolimui Charkivo srityje, Rusija formuoja dar vieną karių grupuotę prie Ukrainos šiaurinės sienos, gegužės 26 d. vaizdo kreipimesi į pasaulio lyderius pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Gegužės 10 d. Rusija pradėjo naują puolimą šiaurinėje Charkivo srities dalyje. Pranešama, kad Maskvos pajėgoms vietomis pavyko pasistūmėti į regioną iki 10 km, tačiau jas sustabdė pirmoji gynybos linija.
„Šiuo metu, šiomis dienomis, mes ginamės už 60 kilometrų į šiaurės rytus nuo šios vietos nuo dar vieno Rusijos puolimo bandymo“, – sakė V.Zelenskis kreipimesi.
Jis buvo nufilmuotas Charkivo spaustuvėje, sugriautoje per Rusijos gegužės 23 d. smūgį, per kurį žuvo septyni žmonės.
„Rusija ruošiasi puolamiesiems veiksmams ir už 90 kilometrų į šiaurės vakarus nuo čia – prie mūsų sienos jie telkia dar vieną karių grupę... Tas, kuris visa tai daro, nenori taikos“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis akcentavo kasdienių Rusijos oro atakų prieš Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą, esantį mažiau nei už 30 km nuo sienos su Rusija, mastą.
„Šiame mieste gyvena daugiau nei milijonas žmonių. Kiekvieną naktį ir kiekvieną dieną Rusijos kariuomenė apšaudo miestą, daugiausia raketomis S-300. Tai priešlėktuvinės gynybos raketos, kurias Rusija naudoja kraštui terorizuoti. Charkive nėra nė vieno rajono ar gatvės, kuri nebūtų nukentėjusi nuo šio nuolatinio žiaurumo“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis paragino pasaulio lyderius dalyvauti birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos taikos planui aptarti.
„Prašau, parodykite savo lyderystę skatinant taiką – tikrąją taiką, o ne tik pertrauką tarp smūgių. Pasaulinės daugumos pastangos yra geriausia garantija, kad visi įsipareigojimai bus įvykdyti“, – sakė V.Zelenskis.
Du pasaulio lyderius – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir JAV prezidentą Joe Bideną – V.Zelenskis kreipimesi išskyrė atskirai. Dėl abiejų jų dalyvavimo Šveicarijos susitikime dar nėra aišku.
„Mes nenorime, kad Jungtinių Tautų taikos chartija sudegtų“, – kreipimesi sakė jis.
Per Ukrainos išpuolius žuvo keturi rusai
10:18
Šeštadienį pietinėje Belgorodo srityje nuo ukrainiečių atakų žuvo keturi rusai, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Trys žmonės žuvo Oktiabrskio kaime, o Dubovojės kaime buvo nužudyta sode dirbusi moteris, per „Telegram“ pranešė V.Gladkovas.
Dvylika žmonių, įskaitant vaiką, buvo sužeisti per daugybinius raketų smūgius.
Gubernatorius sakė, kad Ukrainos kariškiai taip pat apšaudė netoli sienos esantį Šebekino miestą ir apgadino kelis namus.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 501 190 karių
10:10
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 501 190 karių, gegužės 26 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 110 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 662 tankų, 14 803 šarvuotų kovos mašinų, 17 639 automobilių ir degalų cisternų, 12 953 artilerijos sistemų, 1 083 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 814 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 357 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 10 425 bepiločių orlaivių, 27 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Uždraudus rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklus, panaikinti visi jų leidimai
10:02
Seimui prieš pusantrų metų uždraudus Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklus, panaikinti visi jiems išduoti leidimai, ginklai dar nepaimti iš dviejų asmenų.
Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Policijos departamentas, priimant įstatymo pataisą 2022-ųjų pabaigoje leidimus laikyti ar nešiotis ginklus turėjo 294 Rusijos ir 46 Baltarusijos piliečiai. Šiuo metu visi leidimai minėtiems asmenimis panaikinti.
„Yra likę du asmenys, iš kurių ginklai dar nepaimti. Su asmenimis yra susisiekta, tačiau šiuo metu jų nėra Lietuvoje. Jiems grįžus į Lietuvą ginklai bus paimti“, – informavo Policijos departamentas.
Anot jo, metų pradžioje visi asmenys raštu buvo informuoti apie galimybę savanoriškai iki balandžio 1 dienos parduoti ginklus arba perduoti juos policijai.
Didžioji dalis asmenų šia galimybe pasinaudojo, o likusius ginklus policija paėmė po balandžio 1-osios.
„Ginklai nebuvo konfiskuoti. Dauguma ginklų jau yra parduoti. Kai kurie yra atiduoti ginklų parduotuvėms realizuoti komiso pagrindais. Nedidelė dalis ginklų laikinai saugomi policijos įstaigose“, – teigė Policijos departamentas.
Turėti ginklus Lietuvoje nuolat gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams uždrausta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tuomečio pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva.
Politikas anksčiau teigė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa leis užkardyti priešiškoms valstybėms palankių diversinių grupių formavimąsi ir veiklą.
Pernai balandį įsigaliojus šiai įstatymo redakcijai, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo suteikti vieni metai parduoti arba perduoti ginklus policijos įstaigai, kuri juos sunaikintų.
To nepadarius, ginklai iš asmenų yra paimami.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba per naktį numušė 12 raketų ir 31 smogiamąjį droną
09:37
Naktį iš gegužės 25 d. į 26 d. Rusija atakavo Ukrainą 14 iš oro paleistų raketų ir 31 bepiločiu lėktuvu.
Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, praneša „Ukrinform“.
Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai, naikintuvai ir elektroninės kovos daliniai bei Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės numušė 12 sparnuotųjų raketų „Kh-101/Kh-555“ ir 31 smogiamąjį bepilotį orlaivį „Shahed-131/136“.
Rusijos taikiniai buvo sunaikinti Mykolajivo, Odesos, Dniepropetrovsko, Poltavos, Zaporižios, Chmelnickio, Kirovohrado, Vinicos ir Černigovo srityse.
JAV paskelbė apie 275 mln. dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai
09:02
Penktadienį J.Bideno administracija paskelbė apie papildomą 275 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai, nes Kyjivas stengiasi sulaikyti Rusijos karių puolimą Charkivo regione.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad šis paketas, kurį ketvirtadienį iš anksto pristatė du JAV pareigūnai, „yra dalis mūsų pastangų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą netoli Charkivo“.
„Ankstesnių paketų pagalba jau pasiekė fronto linijas, o šią naująją pagalbą perkelsime kaip galima greičiau, kad Ukrainos kariuomenė galėtų ja pasinaudoti gindama savo teritoriją ir saugodama Ukrainos žmones“, – sakoma A.Blinkeno pareiškime.
Žuvusių per Rusijos smūgį statybinių medžiagų parduotuvei Charkive skaičius pakilo iki 11
08:42 Atnaujinta 09:04
Žuvusiųjų per Rusijos šeštadienį įvykdytą smūgį statybinių medžiagų parduotuvei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste skaičius pakilo iki 11 žmonių, pranešė regiono gubernatorius.
„Deja, „Epitsentr“ aukų skaičius pakilo iki 11 žmonių“, – pranešė Charkivo srities gubernatorius Olegas Synjehubovas „Telegram“, turėdamas omenyje šeštadienį nukentėjusią parduotuvę.
Anksčiau jis sakė, kad po to, kai į pastatą pataikė dvi rusų valdomos bombos, šeši žmonės žuvo vietoje, 40 buvo sužeista, o 16 paskelbti dingusiais.
Du iš nužudytųjų buvo vyrai, dirbę prekybos centre, „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė O. Synjehubovas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš parduotuvės „Epitsentr“ į dangų kyla didžiulis juodų dūmų stulpas.
„Epitsentr“ prekybos centrų tinklas prekiauja namų apyvokos ir statybinių medžiagų prekėmis.
Vis dar uniformuota parduotuvės valytoja prisiminė, kaip jai pavyko pabėgti iš pastato.
„Tai įvyko staiga. Iš pradžių nesupratome, viskas aptemo ir viskas ėmė kristi mums ant galvų, – sakė ji. – Gerai, kad mano telefonas užsidegė, žibintuvėlio dėka suradau, kur eiti, bet priešais mus jau viskas degė.“
Visą dieną intensyviai apšaudomas
Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sienos su Rusija ir nuolat atakuojamas rusų raketomis.
O.Synjehubovas sakė, kad šeštadienį miestas visą dieną buvo intensyviai apšaudomas raketomis.
Vėliau šeštadienį buvo suduotas dar vienas smūgis Charkivo centrui, sužeista 14 žmonių, sakė miesto meras Ihoris Terechovas.
Penktadienį Charkive lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir susitiko su pareigūnais aptarti regiono gynybos klausimų.
Šeštadienį jis paragino pasaulio lyderius suteikti Ukrainai pakankamą oro gynybos apsaugą, kad „būtų užkirstas kelias tokiems teroristiniams išpuoliams“.
„Šeštadienį, vidury dienos, Rusija sudavė dar vieną žiaurų smūgį mūsų Charkive – statybų prekybos centre“, – pareiškė prezidentas.
„Tik tokie bepročiai kaip [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas gali taip bjauriai žudyti ir terorizuoti žmones“, – pridūrė jis.
Vėliau V.Zelenskis teigė, kad prekybos centras sudegė iki pamatų ir kad per dieną Charkive buvo sužeista beveik 60 žmonių.
Naujausi išpuoliai įvykdyti po to, kai Rusija gegužės 10 dieną pradėjo antžeminį puolimą Charkivo regione. Penktadienį Ukraina pareiškė, kad jos kariams pavyko sustabdyti Maskvos pažangą ir jie rengia kontratakas.
Rusija per naktį surengė išpuolius visoje Ukrainoje: Lenkija pakėlė karinius lėktuvus
08:27
Gegužės 26 d. naktį Rusijos pajėgos surengė plataus masto oro ataką prieš Ukrainą, per kurią keliuose regionuose nugriaudėjo sprogimai ir buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Gegužės 26 d. anksti ryte karinės oro pajėgos visoje šalyje, įskaitant tolimųjų vakarų sritis, paskelbė oro pavojaus lygį, nurodydamos Rusijos raketų, bepiločių orlaivių, bombonešių Tu-95MS, o vėliau ir balistinių raketų „Kinžal“ grėsmę.
Gegužės 25 d. anksti ryte Rusijos pajėgos atakavo Vinicos sritį, pataikė į gyvenamuosius pastatus ir sužeidė tris žmones, pranešė gubernatorius Serhijus Borzovas.
S.Borzovas pranešė, kad ataka smogta daugiabučiui gyvenamajam namui 4.23 val. vietos laiku. Trys žmonės buvo sužeisti, o gyventojai evakuoti iš pastato. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad išpuolio taikiniu tapo Žmerynkos miestas ir kad nukentėjo keli pastatai.
Mykolajivo srityje gubernatorius Vitalijus Kimas pranešė, kad rusų bepiločiai lėktuvai apgadino ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastato langus. Jis taip pat sakė, kad priešlėktuvinės gynybos daliniai virš regiono sunaikino tris dronus.
Pasak naujienų portalo „Suspilne“ korespondento, apie 3.30 val. vietos laiku Chmelnyckio srityje buvo girdėti sprogimai. Netrukus po to pranešta apie sprogimus Žytomyro ir Kyjivo srityse.
Lenkija paskelbė, kad, Rusijai užpuolus Ukrainą, ji pakėlė karinius lėktuvus, siekdama užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą.
