Svarbiausios naujienos
- E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
- Atrado priešlėktuvinę gynybos sistemą „Pancyr“ prie S.Šoigu sodybos ir V.Putino rezidencijos
- Nutekintos nuotraukos atskleidžia neįtikėtinas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemas
- Kalėjimų „poniatkės“, „golfo vežimėliai“ vietoj tankų ir patrankų mėsa: kaip pasikeitė Rusijos kariuomenė per dvejus karo metus
- Sakartvelo parlamentas panaikino prezidentės veto: įsigalios prorusišku vadinamas įstatymas dėl „užsienio įtakos“
- V.Putinas taps pirmuoju Rusijos ir SSRS vadovu nuo J.Stalino laikų, gavusiu postą Mokslų akademijoje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
20:43 Atnaujinta 22:14
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.
„Manome, kad turėtume leisti jiems neutralizuoti karinius objektus, iš kurių leidžiamos raketos, iš kurių [...] Ukraina yra atakuojama“, – sakė E.Macronas, tačiau pabrėžė, kad „neturėtume leisti jiems paliesti kitų taikinių Rusijoje ir, žinoma, civilinių objektų“.
Jo komentarai, išsakyti valstybinio vizito Vokietijoje metu per spaudos konferenciją kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, nuskambėjo stiprėjant raginimams leisti Ukrainai smogti Rusijoje naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus.
Tačiau šis klausimas suskaldė Kyjivo sąjungininkus. Vokietija nenorėjo leisti Ukrainai smogti per sieną, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Maskva. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Valstijos, didžiausia Ukrainos karinės pagalbos tiekėja.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:48
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos Parlamento pirmininkas atmetė V.Putino teiginius dėl V.Zelenskio teisėtumo
00:05
Antradienį Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą.
Anksčiau tą pačią dieną V.Putinas melagingai teigė, kad prezidento įgaliojimai turėtų būti perduoti Ukrainos parlamento pirmininkui, nes V.Zelenskio kadencija esą baigėsi.
Jei nebūtų įvesta karo padėtis, kiti prezidento rinkimai būtų vykę 2024 m. kovo 31 d., o V.Zelenskio kadencija būtų pasibaigusi gegužės 20 d. Tačiau Ukraina įvedė karo padėtį po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Karo padėties įstatyme aiškiai uždrausta rengti prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimus.
Pagal Ukrainos konstituciją prezidentas vykdo savo įgaliojimus, kol pareigas pradės eiti naujai išrinktas prezidentas, sakė R.Stefančiukas.
„Todėl Volodymyras Zelenskis lieka ir liks Ukrainos prezidentu iki karo padėties pabaigos. Visa tai atitinka Ukrainos Konstituciją ir įstatymus“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
„Akivaizdu, kad šiandien skelbiami Rusijos naratyvai yra tiek pat nuspėjami, kiek ir juokingi“, – sakė R.Stefančiukas.
Kai kurie V.Zelenskio kritikai, įskaitant Rusijos propagandistus, teigia, kad Konstitucija neleidžia pratęsti jo prezidento kadencijos karo padėties sąlygomis.
Jie teigia, kad jis nustojo būti teisėtu prezidentu gegužės 20 d. Tačiau pagrindiniai konstitucinės teisės specialistai ginčija šį teiginį, sakydami, kad Konstitucija leidžia tokį pratęsimą.
Jungtinės Valstijos išreiškė savo poziciją dėl smūgių Vakarų ginklais Rusijos teritorijoje
23:29
Jungtinės Amerikos Valstijos nepakeitė savo pozicijos dėl amerikietiškų ginklų naudojimo smūgiams Rusijos teritorijoje. Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Kalbant apie mūsų politiką, apie tai kalbėjau praėjusią savaitę, apie tai kalbėjo ir valstybės sekretorius. Mūsų politika yra tokia, kad mes neskatiname ir nesuteikiame galimybių Ukrainos smūgiams už jos sienų. Tačiau jei pažvelgtumėte į platesnį mūsų politikos kontekstą, mes aiškiai pasakėme, kad Ukraina neturi didesnės paramos nei Jungtinės Valstijos“, – pabrėžė jis.
Pasak M.Millerio, Vašingtonas ir toliau atlieka vadovo vaidmenį daugiau kaip 50 šalių, susivienijusių palaikyti Ukrainą, koalicijos veikloje.
Anksčiau Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh sakė, kad Jungtinių Valstijų pozicija, jog Ukraina neturėtų naudoti amerikietiškų ginklų smūgiams į taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje, nepasikeitė.
„Mes suteikėme jiems daug galimybių – artileriją, oro gynybos sistemas. Mūsų pozicija nepasikeitė. Manome, kad Ukraina gali sėkmingai veikti mūšio lauke“, – pridūrė ji.
Rusijos pajėgos atakavo Donecko sritį: pranešama apie aukas
22:19
Gegužės 28 d. vakare Rusijos kariai bombardavo Torecko miestą Donecko srityje, du žmonės žuvo ir trys buvo sužeisti, pranešė Donecko srities prokuratūra.
„Tyrimo duomenimis, 2024 m. gegužės 28 d. 18.00 val. Rusijos kariai 3 bombomis atakavo Torecko miestą. Okupantai taikėsi į gyvenamąjį rajoną centrinėje miesto dalyje.
Dėl tiesioginio smūgio buvo sunaikinti dviejų daugiaaukščių namų įėjimai ir įmonės pastatas. 63 metų vietos gyventojas ir jo žmona patyrė su gyvybe nesuderinamus sužalojimus“, – rašoma pranešime.
Vėliau pranešta, kad sužeistos 24, 53 ir 63 metų moterys yra ligoninėje.
E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
20:43 Atnaujinta 22:14
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.
„Manome, kad turėtume leisti jiems neutralizuoti karinius objektus, iš kurių leidžiamos raketos, iš kurių [...] Ukraina yra atakuojama“, – sakė E.Macronas, tačiau pabrėžė, kad „neturėtume leisti jiems paliesti kitų taikinių Rusijoje ir, žinoma, civilinių objektų“.
Jo komentarai, išsakyti valstybinio vizito Vokietijoje metu per spaudos konferenciją kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, nuskambėjo stiprėjant raginimams leisti Ukrainai smogti Rusijoje naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus.
Tačiau šis klausimas suskaldė Kyjivo sąjungininkus. Vokietija nenorėjo leisti Ukrainai smogti per sieną, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Maskva. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Valstijos, didžiausia Ukrainos karinės pagalbos tiekėja.
Pratęstas A.Navalno advokatų, kuriems pateikti kaltinimai ekstremizmu, kalinimas
20:04
Maskvos teismas antradienį pratęsė kardomąjį kalinimą trims mirusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatams, kaltinamiems dėl pagalbos jam palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.
Vadimas Kobzevas, Aleksejus Lipceris ir Igoris Serguninas buvo sulaikyti praėjusiais metais ir apkaltinti dalyvavimu ekstremistinės grupės veikloje.
Pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas šalyje A.Navalnas vasarį mirė ypatingojo režimo pataisos kolonijoje Arktyje. Daugiau nei trejus metus jis buvo praleidęs už grotų, iš kurių didžiąją dalį – vienutėje.
Teismas nurodė V.Kobzevą, A.Lipcerį ir I.Serguniną laikyti kardomajame kalinime mažiausiai iki rugpjūčio 3 dienos, iš teismo salės pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Esame kaltinami perdavę informaciją Navalnui. Navalnui jos nebereikia. Jis miręs“, – nepriklausomos žiniasklaidos priemonės citavo V.Kobzevo žodžius teisme.
Advokatai paprašė juos paleisti į laisvę namų arešto sąlygomis, kol vyks teismo procesas.
Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia šešeri metai kalėjimo.
Kremlius uždraudė A.Navalno organizacijas kaip ekstremistines, vykdydamas plataus masto susidorojimą su opozicijos lyderiu ir jo sąjungininkais.
A.Navalnas už lygtinio paleidimo pažeidimus buvo suimtas 2021-ųjų sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po ankstesniais metais įvykdyto bandymo jį nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl šio išpuolio jis apkaltino Kremlių.
Dešimtys svarbiausių jo bendražygių pabėgo į užsienį, o dauguma tų, kurie liko, buvo suimti ir nuteisti ilgiems metams už grotų.
Susidorojimas su A.Navalnu ir jo šalininkais plačiai vertinamas kaip atpildas už jo politinę kampaniją prieš Kremlių ir asmeniškai V.Putiną.
Atrado priešlėktuvinę gynybos sistemą „Pancyr“ prie S.Šoigu sodybos ir V.Putino rezidencijos
18:36
Laisvės radijo tarnybos žurnalistai aptiko raketų „žemė-oras“ ir priešlėktuvinės gynybos sistemos „Pancyr-S1“ poziciją Maskvos srityje. Ji įrengta už 2,5 km nuo buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu sodybos ir 1,9 km nuo Vladimiro Putino rezidencijos Novo-Ogariove.
Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, „Pancyr“ sistemos stovi pačiame Petrovo-Dalneje kaimo pakraštyje. Šis kaimas yra už kelių minučių kelio automobiliu nuo Rubliovskoje greitkelio.
Šioje vietovėje yra Rusijos prezidento administracijos pensionatas, o už 2,5 km nuo priešlėktuvinės gynybos pozicijos yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu sodyba.
Kitoje upės pusėje, mažiau nei už 2 kilometrų, taip pat yra Vladimiro Putino rezidencija Novo-Ogariove.
Be to, „Pancyr“ poziciją galima pamatyti „Google“ palydovinėse nuotraukose netoli Nemčinovkos, už 2 km nuo Maskvos aplinkkelio, statomo prabangaus kotedžų miestelio „Romaškovo-21“ teritorijoje.
Sakartvelo parlamentas panaikino prezidentės veto: įsigalios prorusišku vadinamas įstatymas dėl „užsienio įtakos“
18:28
Sakartvelo parlamentas antradienį 84 balsais atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui.
4 parlamentarai balsavo prieš veto panaikinimą.
Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Sakartvelo redakcija.
Turi pasirašyti per 5 dienas
Kad įstatymas įsigaliotų, jį per 5 dienas turi pasirašyti prezidentė. Jei ji to nepadarys, įstatymą pasirašys ir paskelbs parlamento pirmininkas.
Prie įėjimo į parlamentą vyko protestas prieš šį teisės aktą, ten buvo girdimi šūksniai „Ne“ rusiškam įstatymui“, „Vergai“.
Pagrindinės opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ nariai prieš balsavimą paliko parlamento plenarinių posėdžių salę.
Anksčiau šį mėnesį parlamentas priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą, nepaisydamas masinių protestų ir užsienio šalių raginimų jį atšaukti.
S.Zurabišvili jį vetavo, pavadindama įstatymą Rusijos teisės aktu.
Įstatymu reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, įsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.
Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus, kuriais siekiama nutildyti Maskvos kritikus. Briuselio teigimu, jis nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu tapti Europos Sąjungos nare.
Tbilisyje ne kartą vyko dideli protestai, parlamente svarstant šią priemonę.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „šio įstatymo priėmimas neigiamai veikia Sakartvelo pažangą siekiant narystės ES“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį paskelbė apie naujus vizų apribojimus „asmenims, kurie yra atsakingi už kenkimą demokratijai Sakartvele arba prisideda prie šio kenkimo“.
V.Putinas gąsdina toliau: Ukrainos smūgiai Rusijai vakarietiškais ginklais turėtų „rimtų pasekmių“
17:42
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jei Vakarų šalys duos leidimą Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, tai turės „rimtų pasekmių“.
„Šis nuolatinis eskalavimas gali sukelti rimtų pasekmių“, – sakė V.Putinas, viešintis Uzbekistane.
„Europoje, ypač mažose šalyse, jie turėtų žinoti, su kuo žaidžia. Jos turėtų tai prisiminti kaip šalys, turinčios nedideles, tankiai apgyvendintas teritorijas“, – kalbėjo jis.
Ukraina spaudžia savo rėmėjus Vakaruose leisti jai smogti taikiniams Rusijoje jų tiekiamais tolimesnio nuotolio ginklais.
Svarbūs Ukrainos rėmėjai, įskaitant JAV ir Vokietiją, nelabai nori leisti Kyjivui smogti taikiniams už sienos, nes baiminasi, kad taip galėtų būti pastūmėti tiesioginio konflikto su Maskva link.
„Jie bando prasiveržti pro sieną didelėmis grupėmis“: Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje migrantas peiliu sužalojo Lenkijos karį
17:41
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje antradienį neteisėtai sieną bandęs kirsti asmuo peiliu sužalojo lenkų karį, pranešė šalies pareigūnai.
Karys hospitalizuotas.
„Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidęs migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų viceministras Czeslawas Mroczekas.
Incidentas įvyko antradienį apie 4 val. 30 min. vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje netoli Dubiče Cerkevnės šiaurės rytinėje Palenkės vaivadijoje.
Laukiant, kol į įvykio vietą atvyks greitosios pagalbos automobilis, Lenkijos pusėje sužeistą karį prižiūrintys pasieniečiai buvo užpulti akmenimis ir šakomis, o užpuolikui pavyko pabėgti.
„Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga. Jie bando prasiveržti pro sieną didelėmis grupėmis, kurios formuojamos padedant Baltarusijos tarnyboms“, – teigė Cz.Mroczekas.
Generalinė ginkluotųjų pajėgų vadovybė savo pranešime nurodė, kad sužeistasis, pasienyje tarnaujantis Palenkės karinės operatyvinės grupės karys, buvo nugabentas į netoliese esančio Hainuvkos miesto ligoninę.
„Jo gyvybei pavojus negresia. Sužeistojo šeimai buvo pranešta, kariuomenė suteikė psichologinę pagalbą ir paramą“, – rašoma pareiškime.
Vėliau antradienį už tyrimą atsakingas rytinio Balstogės miesto prokuratūros karinis departamentas išpuolį įvertino kaip pasikėsinimą nužudyti.
Lenkijos ir Baltarusijos siena driekiasi 186 km, o 2022 metais palei ją pastatyta 5,5 m aukščio plieninė užtvara. Ji yra pagrindinė sienos apsauga nuo nelegalių migrantų antplūdžio. Ją papildo 206 km ilgio kamerų ir jutiklių sistema.
Sienos apsaugos tarnyba yra pasirinkusi rangovą ir pasirašiusi sutartį dėl užtvaros statybos Bugo upėje prie sienos su Baltarusija. Naujojo ruožo ilgis bus 172 km, jame bus įrengta 4,5 tūkst. dieninių ir naktinių bei termovizorinių kamerų.
Chelme, Pietryčių Lenkijoje, bus pastatytas pasienio stebėjimo centras.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
