Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: Rusija siekia, kad gyvenimas Charkive taptų neįmanomas
23:09
Nors spartaus Charkivo puolimo pavojus atslūgo, Rusija grąžino miestą į savo „matymo lauką“. Tai teigiama dienraščio „The Wall Street Journal“ medžiagoje.
Leidinyje pažymima, kad Maskva, regis, planuoja nuožmų išsekinimo karą, kurio tikslas – sunaikinti Charkivo gyventojus, pasiekus, kad gyvenimas mieste taptų neįmanomas.
„Žinoma, Putinas vis dar nori Charkivo“, – apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sakė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Synjehubovas.
Jis pažymėjo, kad Rusija dislokavo tik dalį karių, reikalingų miestui šturmuoti, kuriam, jo skaičiavimais, gali prireikti iki pusės milijono karių.
„Tačiau Rusija yra pasirengusi ilgam karui. Blogiausiu atveju Kremlius gali pakartoti strategiją, kurią 2016 m. taikė prieš Sirijos Alepą, kai Sirijos vyriausybę pilietiniame kare remiančios Rusijos oro pajėgos sunaikino elektros ir vandens šaltinius, bombardavo ligonines ir mokyklas. Žmonės buvo tiesiog išstumti. Būtent tai jie nori praktikuoti aplink Charkivą“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Lytvynenka.
Leidinys primena, kad praėjusį mėnesį valstybinio vizito Kinijoje metu V.Putinas neigė planus užimti Charkivą. Jis teigė, kad puolimu siekiama sukurti buferinę zoną, kuri apsaugotų netoli sienos esančius Rusijos miestus nuo Ukrainos atakų.
„Rusijos Charkivo gyventojų terorizavimo kampanija buvo prieš naujausią puolimą ir gali tęstis po jo. Likus kelioms savaitėms iki Rusijos pakartotinio įsiveržimo į regioną, gyventojai gavo pranešimus, matyt, iš vietos valdžios institucijų, kuriuose jiems buvo patariama palikti miestą, kol jis dar nėra apsuptas. Šios žinutės buvo netikros – Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis, atskleidžianti Maskvos ketinimus išstumti iš miesto gyvybę“, – apibendrino žiniasklaidos priemonė.
„The Economist“: Ukraina pamažu įveikia Rusiją kovoje dėl Krymo
22:27
JAV vis dar taiko tam tikrus apribojimus smūgiams JAV ginklais Rusijos teritorijoje. Kritikuodamas tai, leidinys „The Economist“ atkreipia dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę Kryme, kur šių apribojimų nėra ir kur Ukrainai nereikia kovoti „laikant vieną ranką už nugaros“.
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pažymi, kad Rusija į Krymą žiūri kaip į „neskęstantį lėktuvnešį“ ir okupacijos metu investavo daug lėšų į karinės infrastruktūros plėtrą. Dabar visa tai atsidūrė pavojuje.
Britų strategas Lawrence'as Freedmanas priduria, kad didelė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desantinė operacija Kryme, panaši į 1944 m. sąjungininkų išsilaipinimą Prancūzijoje, yra neįsivaizduojama. Tačiau Krymas yra silpnoji Rusijos vieta oro grėsmių požiūriu. Pusiasalyje yra per daug objektų, kuriuos reikia ginti, ir tai yra geriausias būdas Ukrainai daryti realų spaudimą Vladimirui Putinui.
„Ukrainos kampanija yra karinės ir politinės strategijos mišinys. Politiniu požiūriu tai yra svarbiausias Rusijos aktyvas; tačiau jis taip pat yra labai pažeidžiamas“, – sutinka buvęs Vokietijos gynybos ministerijos patarėjas Nico Lange.
Pasak analitikų, Ukrainos tikslas – izoliuoti Krymą, išstumti Rusijos oro ir jūrų pajėgas iš Pietų Ukrainos ir uždusinti pusiasalį kaip logistikos centrą. O tai padaryti ukrainiečiams padeda „Storm Shadow“ ir SCALP sparnuotųjų raketų arsenalas bei jų pačių jūrų ir oro bepiločiai aparatai. Neseniai dar prisidėjo amerikietiškų balistinių raketų ATACMS.
Sistemingų atakų dėka Ukrainai jau pavyko iš Krymo išstumti didžiąją dalį Rusijos Juodosios jūros laivyno, ji nuolat blogina Rusijos priešlėktuvinę gynybą pusiasalyje ir smogia oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos karo lėktuvai.
Svarbu tai, kad liaupsinama ir labai brangi oro gynybos sistema S-400 nebuvo labai veiksminga. Kombinuotos atakos, kuriose naudojami viliojantys dronai ir ATACMS raketos, rusams jau kainavo kelias šias sistemas. Kiekviena S-400 baterija kainuoja apie 200 mln. dolerių, o jas pakeisti nėra lengva.
Generolo B.Hodgeso teigimu, okupantai Kryme „neturi kur pasislėpti“: veikia palydovinė ir oro žvalgyba, taip pat patriotų informatorių tinklas žemėje. Dėl šios priežasties Kryme niekas negali judėti be ukrainiečių žinios.
Generolas B.Hodgesas įsitikinęs, kad ukrainiečiai „sugriaus Kerčės tiltą, kai bus pasiruošę“. Tačiau potencialiai didesnė problema būtų naujos geležinkelio linijos, einančios palei Azovo jūrą iš Rostovo per pietų Ukrainos miestus Mariupolį ir Berdianską į Krymą, tiesimas.
Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas sako: „Geležinkelis sausumos koridoriumi – tai Rusijos okupantų pripažinimas, kad Krymo (Kerčės) tiltas yra pasmerktas. Jie ieško būdų apsidrausti, nes supranta, kad anksčiau ar vėliau turės problemų.“
Dėl rusų atakų Ukrainoje įvedami elektros vartojimo apribojimai
20:33
Visoje Ukrainoje pirmadienį galios elektros vartojimo apribojimai pramoniniams ir buitiniams vartotojams, sekmadienį pranešė nacionalinės elektros operatorės „Ukrenerho“ spaudos tarnyba.
„Jei limitai bus viršyti, regioninės elektros energijos skirstymo bendrovės gali taikyti valandinius elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikus pramoniniams ir buitiniams vartotojams“, – sakė „Ukrenerho“ socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime.
Elektros tiekimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nebus ribojamas.
Tokių veiksmų imamasi po didelės Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos objektus.
Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios, Dnipro, Donecko, Kirovohrado ir Ivano-Frankivsko srityse esančius energetikos objektus ir smogė dviem hidroelektrinėms.
Karinių oro pajėgų duomenimis, iš viso Rusijos pajėgos paleido 53 raketas ir 47 atakos dronus. Pavyko numušti 36 raketas ir 46 dronus „Shahed“.
Žiniasklaida: vienas iš sulaikytųjų dėl padegimų Lenkijoje – baltarusis MMA kovotojas
19:06
Vienas iš sulaikytųjų dėl padegimų Lenkijoje – baltarusis mišrių kovos menų (MMA) kovotojas, sekmadienį pranešė lenkų portalas TVN, remdamasis nepriklausomais baltarusių žurnalistais tyrėjais.
Pranešama, kad tarp šią savaitę Lenkijos specialiųjų tarnybų sulaikytų žmonių, įtariamų padegimais visoje šalyje, yra MMA kovotojas Sciapanas K.
Anot pranešimo, 1987 metais gimęs Minsko gyventojas susijęs su neonacių futbolo sirgalių grupėmis ir yra vedęs buvusio Baltarusijos konsulo Lenkijos šiauriniame Gdansko mieste dukterį.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna, sekmadienį kalbėdamas su privačiu transliuotoju „Radio ZET“, atsisakė patvirtinti šį pranešimą.
„Nieko negaliu patvirtinti, nes ši informacija yra įslaptinta“, – sakė A.Szejna.
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje, kuri yra ištikima Ukrainos rėmėja, būta kelių sabotažo sąmokslų, dėl kurių kaltinama Rusija.
Paryžiuje prie Eiffelio bokšto aptikus kelis karstus, sulaikyti trys žmonės
18:46
Paryžiuje prie Eiffelio bokšto aptikus penkis karstus su Prancūzijos vėliavomis ir užrašais „Prancūzų kariai Ukrainoje“, policija sulaikė tris asmenis, sekmadienį pranešė su byla susipažinę šaltiniai.
Šis incidentas tiriamas kaip galimas užsienio jėgos kišimasis į Prancūzijos reikalus, naujienų agentūrai AFP nurodė šaltiniai.
Šeštadienį apie 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku trys asmenys paliko penkis karstus šalia vieno lankomiausių turistinių objektų pasaulyje. Anot vieno šaltinio, juose buvo gipso.
Netoliese buvo sulaikytas furgono, kuriuo atvežti tie karstai, vairuotojais, AFP sakė šaltinis. Pasak jo, tas vyras policijai papasakojo, kad jam buvo sumokėta 40 eurų už krovinio ir dviejų žmonių vežimą.
Manoma, kad šis sulaikytasis išvakarėse atvyko iš Bulgarijos.
Dar du žmonės buvo sulaikyti vėliau šeštadienį prie vienos Paryžiaus autobusų stoties, iš kur jie ketino išvykti į Berlyną, nurodė šaltinis.
Pasak šaltinio, tie asmenys – bulgaras, ukrainietis ir vokietis – sekmadienį tebėra sulaikyti.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad klausimas dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą teisėtai iškiltų, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto linijas ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.
Prezidentas pakartojo savo ankstesnius komentarus, kai neatmetė galimybės siųsti karius į Ukrainą. Šie pasisakymai buvo su nerimu sutikti didelėje Europos dalyje.
Kremlius pasmerkė šias E.Macrono pastabas ir pavadino jas pavojingomis.
Prancūzijos institucijos įtaria užsienio šalių, ypač Rusijos, kišimąsi į savo vidaus reikalus per kelis kitus pastarojo meto incidentus. Tarp jų – praėjusį mėnesį įvykęs incidentas, kai ant Prancūzijos Holokausto memorialo buvo palikti raudoni rankų antspaudai.
Manoma, kad trys įtariamieji toje byloje pabėgo į užsienį.
Prancūzija įtaria, kad Rusija prisidėjo prie kito didelio atgarsio sulaukusio incidento – dešimčių Dovydo žvaigždžių išpiešimo ant pastatų Paryžiuje ir jo priemiesčiuose netrukus po spalio 7 dienos „Hamas“ kovotojų išpuolio prieš Izraelį.
Tyrėjai teigė, kad kai kurie iš grafičių, kurie plačiai smerkiami kaip antisemitiniai, galėjo būti atlikti „aiškiai reikalaujant“ užsienyje gyvenančiam asmeniui, o tai reiškia galimą ryšį su Rusija.
Maskva neigė, kad yra su tuo kaip nors susijusi.
„The Telegraph“: Rusija į orbitą išleido palydovus-žudikus
17:50
Rusija planuoja į orbitą iškelti atominį ginklą, kuris vienu sprogimu sunaikintų beveik visus palydovus. Tačiau jau dabar šalis agresorė orbitoje turi „konvencinių“ priešpalydovinių ginklų – palydovų-žudikų, galinčių „nužudyti“ kitus palydovus vieną po kito. Apie tai rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
2019 ir 2022 m. Rusija į žemą orbitą iškėlė grupę nedidelių manevringų „inspekcinių“ palydovų. Rusai teigia, kad šių aparatų paskirtis – susitikti su kitais rusiškais palydovais ir juos patikrinti, siekiant diagnozuoti gedimus.
Tačiau, kaip rašo „The Telegraph“, naudodami jutiklius ir manipuliatorius, tie patys „inspekciniai“ palydovai gali trukdyti kitiems palydovams ar net juos sunaikinti.
Rusijos inspekciniai palydovai paprastai veikia neilgai. Po poros metų jiems baigiasi degalai, jie praranda aukštį ir sudega atmosferoje. Norėdamas išsaugoti savo orbitinį arsenalą galimam būsimam kosminiam karui, Kremlius kas kelerius metus turi paleisti naują inspekcinių palydovų partiją.
Gegužės 16 d. rusai iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje paleido paslaptingą palydovą „Cosmos 2576“. Po keturių dienų, gegužės 20 d., JAV atstovo prie JT pavaduotojas Robertas Woodas pareiškė, kad „Cosmos 2576 – greičiausiai yra ginklas, galintis atakuoti kitus žemoje Žemės orbitoje esančius palydovus.
„Rusija šį naująjį antikosminį ginklą dislokavo toje pačioje orbitoje kaip ir JAV vyriausybinį palydovą, – sakė R.Woodas. Pranešama, kad šis JAV palydovas, pažymėtas numeriu USA 314, turi žvalgybos pajėgumų.
Jei „Cosmos 2576“ iš tiesų atakuotų „USA 314“, tai būtų karo aktas. Tačiau tokioje situacijoje, kai karas jau prasidėjo, svarbiausias Rusijos kosminių pajėgų prioritetas būtų apakinti arba išjungti kuo daugiau JAV žvalgybos ir ryšių palydovų.
„The Telegraph“ pažymi, kad amerikiečiai taip pat turi „inspekcinių palydovų“ ir „slaptą kosminį kovinį lėktuvą“, galinčius trukdyti kitų šalių kosminiams aparatams. Tokių pajėgumų turi ir kinai.
„Didelis skirtumas tas, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija dabar neeskaluoja didelio karo Žemės paviršiuje, kuris pademonstruotų jų beatodairiškumą“, – pažymi leidinys.
„J.Prigožino vaiduoklis“ pričiupo S.Šoigu, dėl V. Gerasimovo taip pat kyla klausimų
16:55
Vladimiras Putinas pradėjo precedento neturintį Rusijos gynybos ministerijos vadovybės valymą. Pastarosiomis savaitėmis jis praktiškai įgyvendino tai, ką ragino dabar jau miręs privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, rašo CNN.
CNN kalbinti analitikai Gynybos ministeriją įvertino kaip vieną iš labiausiai korumpuotų Rusijoje. Ir būtent kovai su korupcija Rusijos valstybinė žiniasklaida priskiria vykstančius atstatydinimus ir areštus. Tačiau analitikai teigia, kad iš tikrųjų čia svarbiausia ne korupcija, o V.Putino bandymai rasti strategiją, kaip laimėti karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais.
„Virš šių sukrėtimų sklando Jevgenijaus Prigožino šmėkla. Prieš mirtį jis reiškė neapykantą [gynybos ministrui Sergejui] Šoigu ir Rusijos generolui Valerijui Gerasimovui, vartodamas keiksmažodžius, kaltino juos ir ministeriją korupcija ir nekompetencija“, – pažymi CNN.
Po trumpo maišto ir vėlesnės daugiau nei mįslingos J.Prigožino mirties Kremlius stengėsi „ nepraleisti į viešumą“ klausimo apie ministerijos vykdytų ginklų pirkimų neefektyvumą ir apie tai, kad apskritai įsiveržimas į Ukrainą nepavyko. Kaip pažymi CNN, Kremlius norėjo parodyti, kad po „Wagner“ maišto nedarys jokių išvadų dėl S.Šoigu, nes tai galėjo sukelti abejonių dėl paties V.Putino autoriteto Rusijos žmonių akyse.
„Tikriausiai Putinas laukė, kol Rusijos gyventojai jį perrinks kovo mėnesį, ir tik tada ėmėsi gynybos ministro likimo“, – rašo CNN.
Tačiau ekspertai amerikiečių žurnalistams paaiškino, kad Rusijoje korupcija iš tiesų nelaikoma kažkuo blogu, todėl valymai Gynybos ministerijoje su ja neturi nieko bendra. Eurazijos centro „Carnegie Russia“ vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja pažymėjo, kad Rusijos politikoje nėra teisingų ar neteisingų dalykų – „svarbūs tik interesai“.
Pasak T.Stanovajos, gynybos ministras pasikeitė ne todėl, kad V.Putinas įsiklausė į velionio J.Prigožino skundus dėl korupcijos Gynybos ministerijoje, o todėl, kad V.Putinas nori, jog milžinišką biudžetą turinti ministerija greičiau ir ekonomiškiau pirktų ginklus.
Tuo pat metu išlieka klausimas dėl Generalinio štabo viršininko V.Gerasimovo, kurį J.Prigožinas kritikavo ne mažiau aršiai nei S.Šoigu, posto. Ekspertai daro prielaidą, kad jis taip pat gali būti atstatydintas, tačiau, skirtingai nei S.Šoigu atveju, jam bus sunku rasti tinkamą postą, kaip tai pavyko padaryti su dabar jau buvusiu ministru.
V.Zelenskis: JAV turėtų leisti Ukrainai smogti Rusijai ATACMS raketomis
15:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Jungtinės Valstijos turėtų leisti Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis ATACMS. Tai jis pareiškė savo kalboje per saugumo konferenciją Singapūre.
V.Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už leidimą Ukrainai smogti Rusijos teritorijai JAV ginklais, tačiau pareiškė, kad taip pat turėtų būti panaikinti apribojimai dėl ilgo nuotolio sistemų naudojimo.
„Ar to (leidimo. – red.) pakanka? Ne. Kodėl? Todėl, kad pateikiau jums pavyzdį aerodromų, iš kurių Rusija nuolat apšaudo, ramiai žinodama, kad Ukraina nešaudys atgal, nes neturi atitinkamų sistemų ir leidimų“, – aiškino V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Rusija ir toliau naudoja tolimojo nuotolio artileriją ir apie 300 ginklų sistemų su dešimtimis tūkstančių raketų savo sienos pusėje Ukrainai pulti.
„Taigi, jie turi šiuos ginklus ten ir jų neatitraukia, nes žino, kad Ukraina negali į juos taikytis vakarietiškais ginklais, net jei jie šaudo į mus“, – aiškino V.Zelenskis.
„Bild“: kontratakos metu ukrainiečiai atkovojo kelis kvartalus Vovčanske
13:32
Ukrainos kariškiai kontratakavo Vovčanske ir atkovojo kelis kvartalus. Tai pareiškė Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julian Röpcke.
Gegužės viduryje rusų okupantai užėmė šiaurinę Vovčansko dalį Charkivo srityje ir kelis centrinius kvartalus. Per kelias pastarąsias dienas ukrainiečiams pavyko iš dalies išstumti rusus iš centro. Atsakydama į tai Rusijos armija negailestingai naikina miestą, paversdama jį griuvėsiais.
Pažymima, kad į vakarus nuo Vovčansko okupantai užėmė apie pusę Starycios kaimo, kitomis kryptimis jų veržimasis sulėtėjo.
„Jau tik apie ketvirtadalį miesto teritorijos vienareikšmiškai kontroliuoja Rusija. Prieš savaitę buvo beveik pusė. Atrodo, kad ukrainiečiams pavyko ten pasistūmėti ir išstumti rusus. Rusai praranda pozicijas Vovčanske ir vis dažniau griauna miestą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, sunkiąja artilerija ir iš toli numetamomis sklendžiančiomis aviacinėmis bombomis“, – pareiškė analitikas.
Rusija teigia užėmusi kaimą Donecko srityje
13:00 Atnaujinta 14:20
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos rytuose esančioje Donecko srityje, kur Rusija vykdo puolimą ir siekia teritorinių laimėjimų.
Rusijos kariams „pavyko išlaisvinti Umanskojės kaimą Donecko liaudies respublikoje“, nurodė ministerija, turėdama omenyje Ukrainos Umanskės kaimą.
Umanskė yra kaimelis, kuriame 2022 metų vasarį prieš Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, gyveno mažiau nei 180 gyventojų.
Jis yra maždaug už 25 km į šiaurės vakarus nuo Donecko, kuris yra srities sostinė. Donecką nuo 2014 metų kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje žengia į priekį visais frontais.
Jis sakė, kad Maskvos pajėgos šiais metais užėmė 880 kv. km teritorijų.
Ukrainos pajėgos, kurių skaičius ir ginkluotė yra mažesni, jau kelis mėnesius patiria spaudimą, ypač po to, kai gegužės pradžioje Rusija pradėjo naują puolimą aplink šalies rytuose esantį Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą.
Rusų kariai taip pat intensyviai veržiasi į rytus, link Pokrovsko – miesto už maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Umanskės.
Kyjivas tikisi, kad netrukus bus pristatyta ilgai laukta Vakarų šalių ginkluotė, kuri leis jo kariams atgauti pranašumą mūšio lauke.
Didelį postūmį Ukrainai suteikė JAV prezidento Joe Bideno sprendimas leisti Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.