Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: Didžioji Britanija leido savo ginklais smogti į karinius taikinius Rusijoje
- Analitikas: V.Putinas tyliai pripažino, kad Krymas iš tiesų nėra Rusijos dalis.
- Nori pasiklausyti V.Putino kalbos – teks sumokėti 15 tūkst. JAV dolerių.
- Ukrainiečiai sunaikino dvi gynybos sistemas „Pancyr“ ir rusų vadavietę.
- J.Bidenas: atminkite mano žodžius dėl Ukrainos, pamatysite, kas bus su Lenkija.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
M.Johnsonas: Ukrainai reikia daugiau laisvės naudojant JAV ginklus prieš Rusiją
21:39
Birželio 5 d. Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad dabartinis leidimas Ukrainos pajėgoms naudoti JAV ginklus Rusijos teritorijoje yra nepakankamas karui tinkamai vykdyti.
Pasak „Voice of America“ pranešimo, M.Johnsonas pareiškė, kad Vašingtonas turėtų nustoti „mikromanipuliuoti karinėmis pastangomis Ukrainoje“. Prelegentas pridūrė, kad planuoja kelti šį klausimą pokalbiuose su Baltaisiais rūmais.
„Jau esu apie tai kalbėjęs anksčiau ir kalbėsiu vėl; šiuo klausimu diskutuosime su Baltaisiais rūmais“, – sakė jis.
Gegužės 31 d. laikraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytais Baltųjų rūmų pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas, spaudžiamas savo patarėjų ir pagrindinių sąjungininkų, leido Ukrainai vykdyti ribotus smūgius Rusijos teritorijoje JAV pagamintais ginklais.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Michaelas Carpenteris „Voice of America“ sakė, kad Jungtinės Valstijos leido Ukrainai smogti Rusijos teritorijai ne tik siekiant apginti Charkivą nuo Rusijos atakų, bet ir apsaugoti kitus Ukrainos regionus.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtono „žalia šviesa“ neapima balistinių raketų ATACMS naudojimo Rusijos teritorijoje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis kaltina Kiniją padedant Rusijai sabotuoti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje
00:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Kiniją padedant Rusijai sužlugdyti būsimą taikos konferenciją dėl karo Ukrainoje.
Kalbėdamas svarbiausioje Azijos saugumo konferencijoje Singapūre, V.Zelenskis teigė, kad Rusija naudojasi Kinijos diplomatais platesniame Azijos regione, siekdama daryti įtaką ir atgrasyti šalis nuo dalyvavimo taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris birželio 15-16 d. vyks Burgenstoko kurorte centrinėje Šveicarijoje.
Ukrainiečių prezidentas teigia, kad Pekino parama Maskvai tik prailgins karą.
V.Zelenskis: Didžioji Britanija leido savo ginklais smogti į karinius taikinius Rusijoje
23:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku. Jis atkreipė dėmesį į Londono leidimą smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
Apie tai buvo pranešta prezidento interneto svetainėje. Pažymima, kad V.Zelenskis ir R.Sunakas daugiausia dėmesio skyrė pasirengimui birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyksiančiam Pasauliniam taikos viršūnių susitikimui.
„Esu įsitikinęs, kad net ir priešrinkiminiu laikotarpiu Didžiajai Britanijai aukščiausiojo lygio viršūnių susitikime bus atstovaujama“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
12 šalių paragino pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES
23:37
Dvylika ES valstybių narių paragino Briuselį jau birželio mėn. oficialiai pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės. Tai teigiama laiške šiuo metu ES pirmininkaujančiai Belgijai, kurį apžvelgė „Euractiv“.
„Bendrai raginame, kad Bendrųjų reikalų taryba ne vėliau kaip birželio mėn. priimtų derybų dėl Ukrainos ir Moldovos programą, siekiant iki 2024 m. birželio mėn. pabaigos sušaukti tarpvyriausybines konferencijas su abiem šalimis“, – teigiama užsienio reikalų ministrų birželio 5 d. laiške, adresuotame Belgijos užsienio reikalų ministerijos vadovui Hadji Labibui.
„Atsižvelgdami į Ukrainoje ir Moldovoje pasiektus rezultatus ir tebevykstančias reformas, apie kurias Komisija jau yra pranešusi anksčiau, manome, kad dabar yra tinkamas laikas judėti į priekį“, – rašė ministrai.
Laišką pasirašė Čekijos, Švedijos, Estijos, Suomijos, Portugalijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Lietuvos, Slovėnijos, Rumunijos, Slovakijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai.
Dėl „Shahed“ bepiločių lėktuvų atakos keliuose regionuose paskelbta oro pavojaus
23:32
Dėl „Shahed“ bepiločių lėktuvų atakos keliuose pietiniuose regionuose paskelbta oro pavojaus padėtis.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgas.
Vokietijos gynybos ministras: „Iki 2029 m. turime būti pasirengę karui“
23:10
Vokietija turi būti pasirengusi, kad Rusija iki 2029 m. gali užpulti NATO, nes Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ambicijos siekia toliau nei Ukraina, birželio 5 d. pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Iki 2029 m. turime būti pasirengę karui“, – Vokietijos laikraštis „Spiegel“ cituoja B.Pistorių.
„Neturėtume manyti, kad V.Putinas sustos prie Ukrainos sienų, turint omenyje, kaip toli jis jau nuėjo“.
Pasak ministro, Rusija kelia karinę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Gruzijai, Moldovai ir galiausiai NATO.
„Turime užtikrinti atgrasymo priemones, kad būtų užkirstas kelias blogiausiam scenarijui“, – pridūrė B.Pistorius.
Jis pažymėjo, kad Vokietijos kariuomenei reikia lėšų, išteklių ir personalo, kad ji galėtų atkurti savo pajėgas. Ministras mano, kad reikės „naujos karinės tarnybos formos“, o tai reiškia, kad Vokietijai gali tekti iš naujo įvesti šaukimą į kariuomenę.
Penki svarbūs sprendimai, kuriuos per kadenciją priėmė Europos valdžia: poveikį jaučiame visi
23:04
Prieš birželio 9 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus verta prisiminti, kokius ryškiausius sprendimus per pastarąją kadenciją priėmė europarlamentarai.
Pastarieji penkeri metai Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams nebuvo lengvi – iš pradžių visus sukrėtė COVID-19 pandemija, o paskui ir kruvina Rusijos invazija į Ukrainą, kuri smarkiai sutrikdė valstybių narių ekonomiką ir beveik visas kitas politikos sritis.
Štai penki svarbūs sprendimai, kuriuos per pastaruosius penkerius metus priėmė Europos Parlamentas ir kurie turi įtakos mūsų visų kasdienybei.
Parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai
Vienas svarbiausių mūsų regiono klausimų per pastaruosius penkerius metus yra susijęs su Rusijos agresija Ukrainoje, nes ji tiesiogiai veikia ir mūsų saugumą bei stabilumą.
Nors galima kritikuoti sankcijų spartą, mastą ir jų laikymąsi, Europos Parlamentas apskritai padėjo išlaikyti teisingą ES užsienio politikos kryptį.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija pagrasino smogti Prancūzijos kariniams instruktoriams Ukrainoje: Paryžius pažadėjo atsaką
22:49
Rusija grasina, kad prancūzų instruktoriai „taps teisėtu taikiniu“, jei bus išsiųsti į Ukrainą. Tokie pareiškimai neliks be atsako, pranešė RBC-Ukraina su nuoroda į BFMTV.
Rusijos grasinimai
Vakar, birželio 4 d., Rusijos ambasados Prancūzijoje spaudos sekretorius Oleksandras Makogonovas pasižymėjo skandalingais pareiškimais, nukreiptais prieš Paryžių.
„Jeigu jūs siunčiate savo karius, savo specialistus, savo instruktorius į Ukrainos žemę mokyti ukrainiečių karius geriau gydyti ir žudyti rusus, jie, savaime suprantama, taps teisėtu taikiniu“, – sakė O.Makogonovas.
Prancūzijos reakcija
Į tokius grasinimus jau sureagavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos vicepirmininkas Christophe'as Lemoine'as.
„Tai pasipiktinimą keliantys pareiškimai, kurie neliks be atsako“, – pažadėjo jis.
Anot jo, dėl atsakymo Rusijai vis dar diskutuojama.
Žiniasklaida: Rusija vykdė vieną didžiausių Europoje politikų papirkinėjimo operacijų
21:48
Rusija slapta papirkinėja kraštutinių dešiniųjų politikus visoje Europoje. Europos žvalgyba ypač atkreipė dėmesį į rusų veiksmus Čekijoje, kur prieš metus vieno artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų bendražygis atidarė prokremlišką žiniasklaidos priemonę „Europos balsas“.
Pasak ledinio „The Washington Post“, Čekijos valdžios institucijos atliko išsamų tyrimą ir uždarė rusišką svetainę, pavadinusios ją Rusijos propagandos operacija.
Tačiau byla nesibaigė tik Čekijoje – tyrimas greitai išplito į kitas šalis, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją ir Prancūziją. Teisėsaugos pareigūnai priėjo prie išvados, kad „Europos balsas“ yra kur kas daugiau nei tik prorusiška žiniasklaida.
„Ši organizacija buvo naudojama pervesti šimtus tūkstančių eurų – iki 1 mln. eurų per mėnesį – dešimtims kraštutinių dešiniųjų politikų daugiau nei penkiose šalyse, kad Vakarų žiniasklaidoje skleistų Kremliaus propagandą, kuri sėtų susiskaldymą Europoje ir stiprintų prorusiškų kandidatų pozicijas šią savaitę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose“, – rašo leidinys, cituodamas įvairių valstybių žvalgybos atstovus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
M.Johnsonas: Ukrainai reikia daugiau laisvės naudojant JAV ginklus prieš Rusiją
21:39
Birželio 5 d. Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad dabartinis leidimas Ukrainos pajėgoms naudoti JAV ginklus Rusijos teritorijoje yra nepakankamas karui tinkamai vykdyti.
Pasak „Voice of America“ pranešimo, M.Johnsonas pareiškė, kad Vašingtonas turėtų nustoti „mikromanipuliuoti karinėmis pastangomis Ukrainoje“. Prelegentas pridūrė, kad planuoja kelti šį klausimą pokalbiuose su Baltaisiais rūmais.
„Jau esu apie tai kalbėjęs anksčiau ir kalbėsiu vėl; šiuo klausimu diskutuosime su Baltaisiais rūmais“, – sakė jis.
Gegužės 31 d. laikraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytais Baltųjų rūmų pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas, spaudžiamas savo patarėjų ir pagrindinių sąjungininkų, leido Ukrainai vykdyti ribotus smūgius Rusijos teritorijoje JAV pagamintais ginklais.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Michaelas Carpenteris „Voice of America“ sakė, kad Jungtinės Valstijos leido Ukrainai smogti Rusijos teritorijai ne tik siekiant apginti Charkivą nuo Rusijos atakų, bet ir apsaugoti kitus Ukrainos regionus.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtono „žalia šviesa“ neapima balistinių raketų ATACMS naudojimo Rusijos teritorijoje.
