Svarbiausios naujienos
- Smūgiai Kremliui amerikietiškais ginklais: J.Bidenas atsakė, ar duotas leidimas.
- Rusai Baltarusijai gamina naujus naikintuvus: ką gaus A.Lukašenka.
- Nauji V.Putino grasinimai: Rusija gali dislokuoti raketas per smūgio atstumą nuo Vakarų.
- Ukrainiečių žvalgyba parodė video, kaip sunaikino Rusijos laivą Kryme.
- Ukraina nusivylė JAV dėl F-16 naikintuvų pilotų apmokymų.
- V.Putinas atsakė, kiek imperinių ambicijų turi Rusija: ar planuoja pulti NATO?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smūgiai Kremliui amerikietiškais ginklais: J.Bidenas atsakė, ar duotas leidimas
16:32
JAV prezidentas Joe Bidenas nepakeitė savo nuomonės, kad amerikietiški ginklai neturėtų būti naudojami Maskvai ar Kremliui pulti. Tačiau yra žinoma, kad jis leido naudoti ginklus prieš karinius objektus Rusijoje, pranešė JAV televizija ABC.
Kai JAV prezidento buvo paklausta, ar nuo to laiko, kai buvo duotas leidimas naudoti JAV ginklus, jie jau buvo panaudoti prieš Rusiją, jis tiesiogiai neatsakė, tačiau leido suprasti, kad smūgiai Maskvai ar Kremliui neturėtų būti vykdomi.
„Juos leidžiama naudoti netoli sienos, kai jie naudojami kitoje sienos pusėje siekiant atakuoti konkrečius taikinius Ukrainoje. „Mes nesuteikiame leidimo smogti už 200 mylių (322 km, – red. past.) į Rusiją ir nesuteikiame leidimo smogti Maskvai, Kremliui“, – pabrėžė J.Bidenas.
Savo ruožtu JAV prezidentas pakomentavo Vladimiro Putino pareiškimus, kad ginklų tiekimas smūgiams Rusijoje neva yra „tiesioginis dalyvavimas kare“.
„Pažįstu jį daugiau nei 40 metų. Jis man kelia rūpesčių 40 metų. Jis nėra padorus žmogus, – teigė J.Bidenas. – Jis yra diktatorius, ir jis bando užtikrinti, kad išlaikytų savo šalį kartu, tuo pat metu tęsdamas šį puolimą. Mes nekalbame apie tai, kad duotume (ukrainiečiams) ginklų smogti Maskvai, smogti Kremliui – tiesiog už sienos, kur jie gauna nemažai ugnies iš įprastinių ginklų, kuriuos rusai naudoja eidami į Ukrainą žudyti ukrainiečių“, – pastebėjo JAV prezidentas.
Odesą puola „Shahed“: mieste griaudi sprogimai
00:35
Penktadienio naktį Odesoje griaudi sprogimai: Rusija miestą atakuoja dronais „Shahed“.
Odesos meras Henadijus Truchanovas „Telegram“ platformoje pranešė, kad grėsmė iškilo miesto centrui ir Peresypės rajonui.
Jis taip pat pranešė, kad gynėjai kovoja su grėsme.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos pajėgos iš okupuotos Pietų Ukrainos dalies paleido kelias atakos bepiločių orlaivių grupes į Ukrainos teritoriją.
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvų „Mirage 2000“
21:48 Atnaujinta 21:58
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvų „Mirage 2000“. Apie tai paskelbė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, kurį cituoja „France24“.
Pasak jo, Prancūzija taip pat organizuos Ukrainos pilotų rengimą šiems lėktuvams. Mokymai vyks Prancūzijoje.
„Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimo programą ir paskelbsime apie ‚Mirage 2000-5‘, prancūzų kovinių lėktuvų, kurie leis Ukrainai ginti savo žemę ir oro erdvę, pristatymą. Nuo rytojaus pradedame pilotų mokymo programą ir iki metų pabaigos perduosime šiuos lėktuvus“, – sakė E.Macronas.
Jis nenurodė, kiek tiksliai lėktuvų bus perduota. Šių lėktuvų ukrainiečių pilotų rengimo programa prasidės šią vasarą.
„Mums reikia 5–6 mėnesių, kad juos apmokytume Prancūzijoje ir jie būtų pasirengę iki metų pabaigos“, – pabrėžė E.Macronas.
Be to, Prancūzijos prezidentas paskelbė ketinantis suformuoti „prancūzų brigadą“ iš Ukrainos karių: apmokyti ir aprūpinti uniformomis 4500 ukrainiečių naujokų imsis Prancūzija.
„Padėti [Ukrainai] priešintis reiškia ginti jos vertybes, mūsų įstatymus, ukrainiečių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Šiandien turime tautą, kuri susiduria su valstybe, kurios nelyginu su nacistine Vokietija, nes ji neturi tos pačios ideologijos, bet kuri yra imperialistinė valstybė, iš esmės nepaisanti tarptautinės teisės ir sakanti: „Aš jus užpulsiu“, – sakė E.Macronas.
Jis taip pat pabrėžė, kad taika Ukrainoje turi būti pasiekta derybomis, tačiau „šis momentas dar neatėjo, nes Rusija toliau puola“.
„Ši akimirka gali ateiti tik tuo atveju, jei Ukraina priešinsis“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
E.Macronas: Paryžiaus parama Ukrainai nesumažės
20:56
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių iškilmes pareiškė, kad Paryžiaus parama Ukrainai nesumažės.
„Dėkoju Ukrainos žmonėms už jų drąsą. Mes esame čia ir nesiliausime“, – sakė E.Macronas.
„Susidūrę su grįžtančiu karu mūsų žemyne [...] susidūrę su tais, kurie siekia jėga pakeisti sienas ir perrašyti istoriją, būkime verti tų, kurie čia išsilaipino“, – teigė prezidentas, turėdamas omenyje prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Jūsų buvimas čia šiandien [...] byloja apie visa tai“, – kreipdamasis į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pareiškė E.Macronas.
D dienos minėjimo ceremonijoje taip pat dalyvavo britų karalius Karolis III, JAV prezidentas Joe Bidenas, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
Tačiau į metinių iškilmes nebuvo pakviestas nė vienas Rusijos pareigūnas, nepaisant lemiamo Sovietų Sąjungos indėlio nugalint nacizmą Antrajame pasauliniame kare.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paklaustas apie tai, kad Maskva nebuvo pakviesta į minėjimą, atsakė, kad „tegul švenčia be mūsų“.
Prancūzija ketvirtadienį vykusioje ceremonijoje vis tiek pagerbė per išsilaipinimą Normandijoje žuvusius sovietų karius.
Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį vyksta D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje.
1944 metų birželio 6-ąją įvykęs išsilaipinimas Normandijos paplūdimiuose buvo Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusi operacija.
Daugelio ji laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.
Vengrija dalyvaus Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje
19:19
Sankt Peterburge viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto ketvirtadienį patvirtino, kad dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
P.Szijjarto anksčiau išreiškė abejonių dėl dalyvavimo pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį nepakviesta Rusija.
„Vengrija pasisako už taiką ir dalyvaus visuose renginiuose, kurių darbotvarkėje numatyta taika“, – sakė P.Szijjarto ir pridūrė apgailestaujantis, kad renginyje dalyvaus ne visos kariaujančios valstybės.
„Šį kartą taip nėra. Bet kadangi gerbiame šveicarų taikos pastangas, dalyvausime užsienio reikalų ministro lygiu“, – teigė jis.
Sankt Peterburge šiuo metu vyksta tarptautinis ekonomikos forumas.
Ukrainos taikos viršūnių susitikimas vyks birželio 15–16 dienomis.
Girtas rusų seržantas nužudė 7 savo bendražygius į kareivines įmetęs granatą
19:17
Rusijos karys, granata nužudęs septynis savo bendražygius, buvo nuteistas kalėti 23 metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Dmitrijus Lobovikovas, buvęs Rusijos kariuomenės jaunesnysis seržantas, 2023 m. sausio mėn. metė granatą į vieną iš Belgorodo kareivinių kambarių, kuriame miegojo kiti kariai.
Žuvo septyni žmonės, dar 16 buvo sužeista.
Trečiadienį 2-osios Vakarų apygardos karinio teismo prisiekusieji D.Lobovikovą pripažino kaltu dėl nužudymo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Šveicarijos NVO siekia išlaisvinti Rusijoje sulaikytą patarėją
18:44
Ženevoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija (NVO) ketvirtadienį pranešė, kad Rusijoje buvo sulaikytas patarėjas po to, kai Maskvos pareigūnai pranešė apie sulaikytą Prancūzijos pilietį, pažeidusį „užsienio agentų“ įstatymą.
„Žinome, kad Rusijoje buvo sulaikytas Humanitarinio dialogo centro (HD) patarėjas Laurentas Vinatier. Dirbame, kad gautume daugiau informacijos apie aplinkybes ir užtikrintume, kad Laurentas būtų paleistas“, – sakoma naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsiųstame konfliktų tarpininkavimo institucijos atstovo spaudai pareiškime.
Mirė lenkų karys, kurį gegužę prie Baltarusijos sienos peiliu sužalojo migrantas
18:21
Lenkijos kariuomenė pranešė, kad praėjusį mėnesį per incidentą prie bendros sienos su Baltarusija peiliu sužalotas lenkų karys mirė.
Ji nurodė, kad kariui peiliu į krūtinės sritį smogė migrantas, prasibrovęs pro pasienio užtvarą.
Sunkios būklės karys buvo paguldytas į Hainuvkos ligoninę. Ketvirtadienį jis buvo perkeltas į Varšuvos karinę ligoninę, bet po pietų ten mirė, pranešė kariuomenė.
„Nepaisant pagalbos, suteiktos po banditiško išpuolio pasienio su Baltarusija rajone, ir gydytojų pastangų, jo gyvybės išgelbėti nepavyko“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė užuojautą kario šeimai.
„Jaunas kareivis Mateuszas paaukojo savo gyvybę gindamas Lenkijos Respublikos sieną. Tėvynė ir jo tėvynainiai nepamirš šios aukos“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.
Praėjusią savaitę Lenkijos kariuomenė taip pat pranešė apie dar du išpuolius prieš karius pasienyje: vienas karys buvo sužeistas prie lazdos pritvirtintu peiliu, o kitas patyrė veido sužalojimų, kai buvo užpultas sudaužytu buteliu.
Įtempta padėtis
Padėtis prie rytinės Europos Sąjungos sienos darosi vis įtemptesnė, tūkstančiams žmonių iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos bandant įveikti metalinę užtvarą, kurią dėl saugumo Lenkija pastatė 2022 metais.
Varšuva ir Europos Sąjunga kaltina Baltarusiją, kad ji kartu su Rusija organizuoja migrantų antplūdį, siekdamos destabilizuoti padėtį Europoje.
Tuo metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), sužinojęs, kad lenkų karo policija kovą sulaikė tris karius ir uždėjo jiems antrankius už tai, kad šie paleido įspėjamuosius šūvius, pasienyje su Baltarusija pastebėję artėjančią migrantų grupę, pareiškė esantis šokiruotas.
Per tą incidentą sužeistųjų nebuvo. Lenkijos žiniasklaida pranešė apie didėjantį karių nepasitenkinimą dėl elgesio su jų kolegomis.
Vyriausybės pareigūnai teigia, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, sulaikymas buvo perteklinė priemonė.
„Tai šokiruojantis atvejis, atsižvelgiant į tai, kad neseniai mūsų karius ne kartą užpuolė agresoriai iš Baltarusijos pusės“, – teigė A. Duda.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad karo policija reagavo pernelyg aštriai, ir pareikalavo, kad ji ir tyrimą atliekantys prokurorai pateiktų paaiškinimus. Vienam iš sulaikytų karių kaltinimai jau panaikinti.
„Pasienyje dislokuoti kariai vykdo Lenkijos valstybės misiją“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Mes visada esame karių pusėje [...] tų, kurie vykdo savo užduotis pasienyje“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad kariai, kuriems nuo 2022-ųjų pavesta saugoti sieną, maždaug 700 kartų panaudojo ginklus ekstremaliose situacijose.
Lenkija ir ES teigia, kad migrantų grupes į rytines bloko valstybes organizuoja ir joms padeda Rusija bei jos sąjungininkė Baltarusija, siekdamos destabilizuoti padėtį Europoje. Prieš svarbius Europos Parlamento rinkimus migrantų srautai yra ypač padidėję.
Lenkijos sienos apsaugos agentūros duomenimis, šiemet užfiksuota daugiau kaip 17 tūkst. bandymų kirsti sieną iš Baltarusijos.
Praėjusį mėnesį Varšuva paskelbė, kad išleis daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų rytinei sienai įtvirtinti.
Estija svarsto riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių nekilnojamojo turto įsigijimą
17:24
Estijos vyriausybė ketvirtadienį aptarė galimus apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą, kurie galėtų būti įvesti dėl nacionalinio saugumo priežasčių, sakė vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas.
„Tai yra vyriausybės veiksmų programoje numatytas tikslas – sumažinti riziką, kad įsigytas nekilnojamasis turtas gali būti panaudotas žvalgybinei ir sabotažinei veiklai ar kitai prieš Estiją nukreiptai veiklai“, – teigė ministras vyriausybės spaudos konferencijoje.
Jis pateikė pavyzdį iš Suomijos, kur Rusijos oligarchas nusipirko keletą salų netoli Suomijai strategiškai svarbių vietų ir jose įrengė patalpas, kuriose, pavyzdžiui, galima nusileisti sraigtasparniais.
„Jeigu pagal iki šiol galiojusią logiką buvo taikomi apribojimai pirkti žemę prie sienos, tai ateityje kriterijus nebebus tik siena“, – sakė ministras ir pridūrė, kad tai teisiškai sudėtingas klausimas ir kad Vyriausybė turėtų surengti antrąjį svarstymą dėl planuojamų apribojimų.
Ukraina nurodė privalomai evakuoti vaikus ir jų globėjus iš dalies Donecko srities
16:53
Ukraina ketvirtadienį paskelbė nurodžiusi privalomai evakuoti vaikus ir jų globėjus iš kelių miestų ir kaimų rytinėje Donecko srityje, kur intensyvėja kovos su Rusija.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos ugnies galia dabar sutelkta Donecko regione, kurį Kremlius teigė aneksavęs 2022 metais, nors visiškai niekada jo nekontroliavo.
„Tai svarbus sprendimas, kuriuo visų pirma siekiama išsaugoti mūsų vaikų gyvybes. Saugumo padėtis regione nuolat blogėja, o apšaudymo intensyvumas didėja“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Jis paminėjo Lymano miestą, kurį rusų pajėgos buvo trumpai užėmusios, taip pat keletą kitų kaimų netoli fronto linijos, įskaitant Prohreso kaimą.
Pirmaisiais karo mėnesiais V.Zelenskis ragino visus pramoninio Donecko regiono gyventojus bėgti, tačiau šie įsakymai nebuvo privalomai vykdomi.
Praėjusį mėnesį, Rusijos pajėgoms pradėjus naują puolimą Charkivo srityje, Ukraina buvo priversta iš kitų fronto linijos rajonų nukreipti savo pajėgas į šį regioną.
J.Bidenas: JAV neapleis Ukrainos
16:52
Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neapleis Ukrainos, kurioje jau trečius metus tęsiasi karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Mes nesitrauksime, nes jei taip padarytume, Ukraina bus pavergta ir tuo viskas nesibaigs“, – išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių minėjime teigė J.Bidenas.
„Ukrainos kaimynėms kils pavojus, kils grėsmė visai Europai“, – pridūrė jis, pavadindamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „tironu, siekiančiu dominuoti“.
