„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
06 07 /22:45

Karas Ukrainoje: NATO parengė planą tikėtinos Rusijos atakos atvejui

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sėdo prie naikintuvo „Eurofighter“ šturvalo
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas / dpa/Scanpix

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

V.Putinas išsitraukė Šaltojo karo kozirį: kelia įtampą Kuboje

14:39

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas Havanoje
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas Havanoje

Kitą savaitę į Karibų jūrą pratyboms turėtų atvykti Rusijos karo laivai, dalis jų – apginkluoti kariniais orlaiviais. Vašingtonas stebi vėl įsiplieskusią Maskvos bičiulystę su Kuba ir mano, kad taip Rusija ne tik nori pademonstruoti, kad tebeturi didelę karinę galią, bet ir sukurti Šaltajam karui lemtinga tapusios Kubos raketų krizės iliuziją.

Į Karibų jūros regioną plaukiojantys Rusijos laivai gali užsukti į Kubos ir Venesuelos uostus, su anonimiškumo sąlyga „Associated Press“ agentūros žurnalistams atskleidė Jungtinių Valstijų pareigūnai. Jų teigimu, pratybos, kurias kitą savaitę planuoja Rusija Kuboje „neabejotinai“ yra Rusijos atsako į didėjančią JAV paramą Ukrainai dalis.

„Tai yra Rusijos būdas parodyti, kad ji vis dar gali tam tikru mastu demonstruoti jėgą pasauliniu lygmeniu“, – pridūrė kitas agentūros pašnekovas.

Įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos paaštrino praėjusią savaitę Vašingtono suteiktas leidimas Ukrainai amerikietiškomis raketomis ir artilerija smogti į Rusijos teritoriją ginant šiaurės rytų regionus.

Atsakydamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne pirmą kartą pagrasino „asimetriniu atsaku“ ir veiksmais kituose pasaulio regionuose, kurie galėtų kelti grėsmę Rusijos priešininkams.

„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad jie smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti savo tos pačios klasės ginklų į tuos pasaulio regionus, kuriuose bus smogta jautriems objektams tų šalių, kurios tai daro prieš Rusiją?“ – sakė V.Putinas.

Karibų jūroje rengiamos karinio jūrų laivyno pratybos vyks po to, kai Rusija neteko maždaug trečdalio savo Juodosios jūros laivyno. Ukraina, kuri apskritai neturi laivyno, sugebėjo panaudoti raketas ir bepiločius jūrinius dronus, kad nuskandintų ir apgadintų 26 laivus ir povandeninius laivus, apskaičiavo stebėsonos grupė „Oryx“.

Stopkadras/Vladimiras Putinas
Stopkadras/Vladimiras Putinas

Tai leido Ukrainai atlaisvinti Juodąją jūrą, kad galėtų eksportuoti savo žemės ūkio produktus. Tačiau, Vakarų karybos ekspertų nuomone, branduolinius ginklus turintis Rusijos Šiaurės laivynas tebėra pasirengęs kovai.

Prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnai Rusijos laivų atvykimą į regioną pavadino pastebimu, bet ne nerimą keliančiu įvykiu.

Du iš jų patvirtino, kad Vašingtonas stebės pratybas, tačiau yra žinoma, kad jose dalyvaus tik nedidelė grupė karinių ir pagalbinių laivų.

Naujienų agentūra „Associated Press“ pastebėjo, kad pati Rusija neinformavo Vašingtono apie pratybas, nors šalys paprastai tai daro, kad neišprovokuotų nesusipratimų ir komplikacijų.

Vis dėlto JAV atkreipdė dėmesį, kad bet kurios šalies kariuomenė turi teisę rengti pratybas tarptautiniuose vandenyse. Rusija Karibų jūroje jau ne kartą tai darė ir anksčiau.

Aliuzija į Kubos raketų krizę

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje nurodė, kad birželio 12-17 d. Rusijos kariniai laivai iš tikrųjų užsuks į Kubą, ir įvertino, kad „greičiausiai tai bus platesnių pastangų priminti istorinę Kubos raketų krizės atmintį dalis, nes Rusija vykdo refleksyvią kontrolės kampaniją, skatinančią atgrasyti JAV“.

Į tai dėmesį atkreipė ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje tradicinėje karo apžvalgoje pažymėjęs, kad „Kremlius mėgina sukelti aliuziją į Johno F. Kennedy laikų Karibų krizę, bet šitos skystos jūrų pajėgos realiai nieko negali, tiesiog pasiplaukioti ir pasirodyti“.

Ketvirtadienį Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija paskelbė, kad keturi Rusijos laivai iš Šiaurės laivyno – fregata „Admirolas Gorškovas“, branduolinis sparnuotųjų raketų povandeninis laivas „Kazanė“, naftos papildymo laivas „Akademikas Pašinas“ ir gelbėjimo vilkikas „Nikolajus Čikeris“ – oficialiai lankysis Havanos uoste.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fregata Admirolas Gorškovas išbando hipergarsines sparnuotąsias raketas „Zircon“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fregata Admirolas Gorškovas išbando hipergarsines sparnuotąsias raketas „Zircon“

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos tikslas – užtikrinti Rusijos karinių jūrų pajėgų buvimą „operatyviai svarbiuose tolimojo vandenyno zonos rajonuose.“

Pasak pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, laivas „Admirolas Gorškovas"  turi hipergarsinių raketų „Zircon“, kurias Kremlius jau anksčiau išreklamavo kaip galinčias nešti branduolines kovines galvutes.

Tačiau Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija konkrečiai teigė, kad nė vienas iš laivų neturi branduolinių ginklų, todėl Rusijos atplaukimas į uostą „nekelia grėsmės regionui.“

Rusijos karinio jūrų laivyno pasrodymas netoli Vakarų pusrutulio valstybių, kurių santykiai su JAV istoriškai buvo įtempti, siekiama pabrėžti tvirtus Rusijos santykius su šiomis šalimis ir greičiausiai yra Rusijos refleksyvios kontrolės kampanijos, kuria siekiama atgrasyti JAV, kad šios nevykdytų politikos, siūlančios tolesnę paramą Ukrainai.

Praėjusį mėnesį Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis susitiko su V.Putinu per kasmetinį gegužės 9 d. karinį paradą Raudonojoje aikštėje prie Kremliaus.

„Kremlius tikriausiai tikisi, kad aiški užuomina į Kubos raketų krizę ir, kaip pranešama, branduolinį ginklą galinčio turėti laivo įtraukimas galėtų priversti Vakarus susilaikyti“, – pažymima ataskaitoje.

Tikėtina, kad Kremlius koordinavo pranešimą apie Rusijos karinio jūrų laivyno įplaukimą į Kubos uostą su V.Putino grasinimais suteikti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų neįvardytiems subjektams smūgiams prieš Vakarus.

Šaltojo karo metais Kuba buvo svarbi Sovietų Sąjungos valstybė klientė. Sovietų branduolinių raketų dislokavimas saloje sukėlė 1962 m. Kubos raketų krizę, kai Vašingtonas ir Maskva priartėjo prie karo.

Rusijos ir Kubos santykiai tapo glaudesni po 2022 m. įvykusio M.Diaz-Canelio ir V.Putino susitikimo.

Rusijos laivynui atvykus į Havanos uostą, iš vieno iš laivų bus paleista 21 salvė kaip saliutas tautai, į kurį atsakys Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų artilerijos baterija, rašo britų leidinys „The Guardian“.

NATO parengė planą tikėtinos Rusijos atakos atvejui

22:45

NATO reikalaus, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų stiprindamos oro gynybą ir materialinį aprūpinimą. Tai agentūrai „Reuters“ pranešė vienas Europos diplomatas.

Jis pažymėjo, kad NATO parengė pirmąjį nuo Šaltojo karo pabaigos didelį gynybos planą, kuriame aiškiai išdėstytas atsakas į galimą Rusijos puolimą.

Pažymėtina, kad Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad NATO šiuo metu nemato „tiesioginės grėsmės“ iš Rusijos Federacijos.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jensas Stoltenbergas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jensas Stoltenbergas

Prieš kurį laiką Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas pareiškė, kad NATO turi dvejus trejus metus pasirengti galimai konfrontacijai su Rusija.

Vakarų žiniasklaidos teigimu, NATO kuria daugybę „antžeminių koridorių“, kuriais karo atveju amerikiečių kariai ir ginkluotė būtų perkeliami prie rytinės Aljanso sienos.

O ketvirtadienį paaiškėjo, kad Vokietija patvirtino naujas bendrosios gynybos pagrindų rekomendacijas, kurios pakeičia ankstesnes 1989 m. rekomendacijas. Dokumente siūloma nemažai priemonių karo atveju. Tarp jų – NATO pajėgų perdislokavimas į rytinį flangą, privalomosios karo prievolininkų tarnybos grąžinimas, rūsiai ir metro stotys bus naudojami kaip slėptuvės, maisto atsargos bus saugomos slaptose vietose, o ligoninės ruošiamos pacientų antplūdžiui.

Nyderlandai, Švedija ir Danija Ukrainai pagamins 230 šarvuočių CV90

20:50

Nyderlandai kartu su Švedija ir Danija Ukrainos poreikiams gamins švediškas pėstininkų kovos mašinas „Stridsfordon 90“ (CV90). BBC duomenimis, Nyderlandai ir Danija šiam tikslui sukurs specialų fondą, į kurį įneš 400 mln. eurų.

Wikipedia.org nuotr./Švedų kovos mašinos CV90
Wikipedia.org nuotr./Švedų kovos mašinos CV90

Kol kas planuojama pagaminti 230 transporto priemonių. Daugiausia jų Nyderlanduose – 180 vienetų. 

Tuo pat metu Nyderlandų valdžia paskelbė apie planus didinti karinės technikos gamybą savo reikmėms.

„Europos gamybos pajėgumus reikia didinti ne tik Ukrainai, bet ir mums patiems. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi būti pasirengusios mūšiui“, – sakė šalies Gynybos ministerijos vadovas Kajsa Ollongrenas.

Prancūzijoje pareikšti kaltinimai smurto aktą planavusiam Ukrainos ir Rusijos piliečiui

19:30

Prancūzijoje penktadienį pareikšti kaltinimai sulaikytam Ukrainos ir Rusijos piliečiui, planavusiam smurto aktą, pranešė  Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT).

Pasak prokurorų, vyras į Prancūziją atvyko prieš kelias dienas.

Anksčiau šią savaitę jie pranešė, kad Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra sulaikė 26 metų Ukrainos ir Rusijos pilietį, įtariamą planavus smurto aktą ir susižeidusį per sprogimą.

Apklausa: ukrainiečių pasitikėjimas V.Zelenskiu žemiausias nuo Rusijos invazijos pradžios

19:15

Ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmą kartą po Rusijos invazijos pradžios 2022 metais nukrito žemiau 60 proc. rodo penktadienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai. 

Pernai Ukrainos prezidentas susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant nesėkmingą kontrpuolimą, nesutarimus keliančius debatus dėl mobilizacijos ir garsiai nuskambėjusius korupcijos skandalus.

Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS) nurodė, kad 2022-ųjų gegužę visuomenės pasitikėjimas V.Zelenskiu siekė 90 proc., o šių metų gegužę sumažėjo iki 59 procentų. 

„Norėtume pabrėžti, kad Ukrainos visuomenės akyse Volodymyras Zelenskis tebėra teisėtas ir dauguma ukrainiečių juo pasitiki“, – nurodė KIIS.

V.Zelenskio X paskyra/Volodymyras Zelenskis
V.Zelenskio X paskyra/Volodymyras Zelenskis

„Tačiau pasitikėjimo mažėjimo tendencija išlieka ir, kaip matyti iš rezultatų, pagrindinės paprastų ukrainiečių kritikos priežastys yra ne visada sėkminga kadrų politika ir teisingumo klausimai (ypač kovos su korupcija ir teisingos karo naštos visiems)“, – pridūrė institutas. 

Praėjusį mėnesį baigėsi V.Zelenskio penkerių metų kadencija, tačiau jis liko eiti pareigas dėl karo padėties. 

Praėjusiais metais V.Zelenskis teigė, kad yra pasirengęs surengti rinkimus, jei to prireiktų. 

Buvo nuspręsta 2024-aisiais nerengti prezidento rinkimų, motyvuojant tuo, kad kad apie 20 proc. šalies teritorijos kontroliuoja Rusijos pajėgos ir kad nuo karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į užsienį. 

Apklausa atlikta gegužės 16–22 dienomis strateginių komunikacijų centro „Forum“ užsakymu, į ją buvo įtraukti klausimai apie V.Zelenskį. 

Tyrimo metu kompiuterizuotų telefoninių interviu metodu apklausti 1002 respondentai. Tyrimo paklaida – iki 3,4 procento. 

V.Putinas teigia, kad Rusija nuo 2024 metų pradžios užėmė 47 Ukrainos kaimus

18:47

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pranešė, kad nuo 2024 metų pradžios Kremliaus pajėgos užėmė 47 Ukrainos kaimus.

„Vien nuo šių metų pradžios išlaisvintos, manau, 47 gyvenvietės“, – Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) dalyviams sakė V.Putinas, kuris 2022 metų vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad įnirtingiausios kovos vyksta Donecko srityje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

G.Landsbergis Vilniuje susirinkusiems opozicionieriams: kovojame už demokratinę Rusiją

18:22

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusijos opozicionierių demokratijos siekį vadina „mūsų bendra kova“.

Taip jis kalbėjo penktadienį pasibaigusiame dešimtajame Vilniaus Rusijos forume susirinkusiems opozicijos atstovams ir Vakarų politikams.

„Karas vyksta ne tik Ukrainoje – Putinas artinasi ir prie mūsų sienų. Šis karas nėra tik Ukrainos karas. Kaip niekada anksčiau, tai – mūsų bendra kova už Ukrainos ir visos Europos ateitį. Taip pat kovojame ir už demokratinės Rusijos viziją, kuriai daugelis jūsų paskyrėte savo gyvenimus“, – ministerijos pranešime cituojamas G.Landsbergis.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Forume kalbėta apie Rusijos atsakomybę už agresiją ir karo nusikaltimus Ukrainoje, politinę raidą po taip vadinamų prezidento rinkimų, blogėjančią žmogaus teisių padėtį, politinius kalinius ir kovą su propaganda bei hibridinėmis grėsmėmis.

Pasak ministerijos, susirinkusieji diskutavo apie galimybes sustabdyti karinę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir besitęsiančias hibridines atakas, keliančias grėsmę Europos saugumui, demokratijai ir taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusų prokurorai reikalauja prancūzui NVO darbuotojui skirti kardomąjį kalinimą

17:57

Rusijos prokurorai penktadienį paprašė, kad vienos nevyriausybinės organizacijos (NVO) darbuotojui prancūzui, sulaikytam dėl „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimo, būtų skirtas kardomasis kalinimas, pranešė jo advokatas naujienų agentūrai AFP.

Prancūzijos pilietis Laurentas Vinatier, dirbantis Šveicarijoje įsikūrusioje ne pelno siekiančioje konfliktų mediacijos organizacijoje, ketvirtadienį buvo sulaikytas Maskvoje ir jam gresia iki penkerių metų kalėjimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Laurentas Vinatier
AFP/„Scanpix“ nuotr./Laurentas Vinatier

Jis buvo apkaltintas pažeidęs Rusijos „užsienio agentų“ įstatymą, tačiau pareiškime tyrėjai jį apkaltino rinkus karinę informaciją, kurią užsienio valstybės galėtų panaudoti prieš Rusiją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Mūšis dėl Vovčansko rusų kario akimis: į puolimą išsiuntė tik su automatu, be galimybės atsisakyti

17:00

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karys
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karys

Kovos dėl vieno iš Ukrainos pasieno miestų Vovčansko tęsiasi jau kelias savaites. Pasak pranešimų, miesto pakraščius kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau Ukrainos kariams dar pavyksta jį apginti.

Įprasta apie mūšius dėl miesto daugiau girdėti iš Ukrainos pusės, tačiau vienas Rusijos pajėgų samdinys Antonas iš 1009-ojo motorizuotųjų šaulių pulko 5-osios kuopos viename iš įrašų susirašinėjimo platformoje „Telegram“ papasakojo, jog siuntimas kovoti į Vovčanską skamba kaip pasmerkimas myriop.

Jo teigimu, mūšiai tiesiogine prasme vyksta už kiekvieną namą mieste. Tačiau iš jo beveik nieko neliko: Antonas tvirtino, kad 90 proc. miesto jau yra sunaikinta.

Rusijos karys pasakojo, jog jam iš pradžių sakyta, kad jo kuopa bus dislokuota saugoti Rusijos ir Ukrainos pasienio, bet jie buvo išvežti į Vovčanską.

Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas
Socialinių tinklų nuotrauka/Vovčanskas

Anot jo, dar prieš pradedant užimant pozicijas ir pradedant puolimą, dalis kuopos kovotojų žuvo nuo artilerijos ugnies.

„Per pirmąją naktį pusė kuopos žuvo iš karto“, – sakė Antonas ir pridūrė, kad karinė vadovybė į Vovčanską karius pasiuntė tik su neperšaunamomis liemenėmis ir automatais.

Vyras prisiminė, kad dar pirmąją naktį jiems pavyko užimti vieną iš miesto gatvių, bet tada pasidarė „tikrai karšta“.

„Atrodo, eini gatve. Viskas normalu. Ir tada patenki po ugnimi, po kulkosvaidžiais. Ypač pirmojo asmens dronai – jų begalė.“

Antonas pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė reikalauja tęsti puolimą nepaisant didelių nuostolių.

„Racijos komanda šaukia „Pirmyn!“ Atsisakymas neleidžiamas. Jūs negalite grįžti. Jei iš visos grupės liks penki ar dešimt žmonių, gal tada leis.“

Kariškis atviravo, kad iš jo 100 žmonių kuopos liko vos 12 vyrų. Antonas aiškino, kad taip yra dėl to, kad prie jų prisijungė visiškai naujos grupės, kurios teturi keturių ar penkių dienų mokymų patirties. Tačiau, pasak jo, vadovybė jau kitą dieną juos išsiuntė į šturmą.

„Jie nepraėjo pro du namus. Susigrūdo ir buvo pakišti po kulkosvaidžiu. Juos pribaigė pirmojo asmens dronais. Iš viso šturmo liko penki ar šeši žmonės.“

Vyras nebuvo tikras ir dėl savo likimo, atkreipdamas dėmesį, kad kitoje kovotojų grupėje liko vos vienas žmogus.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske

„Pasirodo, mus lengva sugniuždyti. Jie siunčia mus po kulkosvaidžiais ar dronais šviesiu paros metu. Tada aplink būna pilna „mėsos“. „Pirmyn, pirmyn“, – vis kartoja. Aš nežinau, kaip man seksis, ar liksiu, ar neliksiu kažkelintu numeriu žuvusiųjų įskaitoje“, – sakė jis.

Tuo tarpu Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad samdiniai, kovoję kaip Rusijos motorizuotųjų šaulių pulko 1009 dalis, atsisakė vykdyti įsakymą be įrangos paramos ir nesiveržė į puolimą. Vėliau vadovybė dėl didelių personalo nuostolių (iki 90proc.) priėmė sprendimą išvesti pulką, pakeičiant jį kitais daliniais.

Rusija leidžiasi į kraštutinumus: ginkluoja oro uostą už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos

16:31

„RIA Novosti“/Rusijos Južno Sachalinsko oro uostas
„RIA Novosti“/Rusijos Južno Sachalinsko oro uostas

Južno Sachalinsko oro uostas, esantis už 7 000 km nuo sienos su Ukraina, pradėjo ruoštis Ukrainos bepiločių orlaivių atakai, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

Opozicijos svetainė „Viorstka“ Rusijos viešųjų pirkimų konkurso svetainėje rado informacijos, kad Južno Sachalinsko tarptautinis oro uostas išleis 294,6 mln. rublių (apie 3,06 mln eur), kad savo teritorijoje įrengtų sistemą, skirti pasipriešinti bepiločių orlaivių smūgiams.

Pasak dokumentų, oro uosto apsaugą papildys radiolokacinė stotis „Enot“ ir kovos su dronais kompleksas „Poliana“. Pirmoji sistema turėtų būti įrengta ant 20-30 metrų aukščio stiebų, kad galėtų aptikti bepiločius orlaivius.

Teigiama, kad „Poliana“ sistema, kuri taip pat gali aptikti bepiločių orlaivių signalus, skleis savo signalus, kad nukreiptų bepiločius orlaivius nuo kurso. Panašu, kad norima oro uoste įrengti sistemą, kuri aptiktų orlaivio tipo dronus iki 10 km atstumu, o kvadrokopterio tipo dronus – iki 3 km atstumu.

Dokumentuose nenurodoma, kodėl Južno Sachalinsko oro uostui, esančiam už daugiau kaip 7 000 km nuo sienos su Ukraina, reikia bepiločių orlaivių gynybos sistemų. Iki šiol didžiausias atstumas, kurį galėjo įveikti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai, siekė apie 1 500 kilometrų.

Tolimiausias taškas, į kurį Ukrainos pajėgos smogė dronų pagalba, buvo Orskas Orenburgo srityje.

Balandžio pabaigoje žurnalas „The Economist“ pranešė, kad Ukraina sukūrė droną, kurio veikimo nuotolis siekia apie 3 000 km. Minėtas dronas yra Ukrainos konstruktorių biuro „Luch“ sukurtas dronas „Sokol-3000“.

Potencialiai Ukraina ggalėtų smogti objektams Urale, Tolimojoje Rusijos šiaurėje ir Sibire, tačiau Ukrainos dronai negali pasiekti Tolimųjų Rytų.

Tuo pat metu, kaip pažymėjo „The Economist“, Ukraina investavo šimtus milijonų dolerių į tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, galinčius ieškoti ir smogti tolimiems taikiniams. Šiuo metu tokius dronus gamina „pusė tuzino bendrovių“, teigė laikraštis, tačiau daugiau detalių apie tai nežinoma.

Rusija teigia užėmusi gyvenvietę Ukrainos rytinėje Donecko srityje

15:42

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusija penktadienį pranešė užėmusi dar vieną gyvenvietę Ukrainos rytinėje Donecko srityje. 

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad užėmė Paraskovijivką.

Ukraina kol kas nekomentavo šio pranešimo.

Rusai dar pernai vasarį skelbė, kad užėmė Paraskovijivką, esančią netoli Bachmuto, dėl kurio vyko kruvinos kovos ir kurį pernai gegužę užėmė Maskva.

Donecko regioną Rusija teigė aneksavusi 2022 metais, nors niekada jo nekontroliavo visiškai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad įnirtingiausios kovos vyksta Donecko srityje.

Praėjusį mėnesį Rusija pradėjo didelį sausumos puolimą Charkivo regione, esančiame maždaug už 300 km į šiaurę.

Analitikai teigė, kad Maskvos strategija gali būti bandymas susilpninti Ukrainos gynybą, kad Rusijos pajėgos galėtų prasiveržti kitose mūšio lauko vietose.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau