Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: Rusijos karių puolimas Charkivo srityje nepavyko
- Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš rusų atkovojo dalį Vovčansko
- Šiaurės Osetijoje pirmą kartą užfiksuoti dronai: atakavo strateginį aerodromą
- V.Putinas padarė netikėtą pareiškimą apie Rusijos „raudonąsias linijas“
- Ukrainos pajėgos naktį numušė Rusijos raketą „Kh-59“ ir devynis dronus „Shahed“
- Analitikai įvardijo, kas negerai su V.Putino „pergalės teorija“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: Rusija neįgyvendino Charkivo operacijos
21:14
Šeštadienį vakare po susitikimo su Ukrainos vyriausiuoju kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenės puolimas Charkivo srityje nepavyko.
Gegužės 10 d. Maskva pradėjo naują puolimą Charkivo srityje, kur, kaip pranešama, jai pavyko pasistūmėti iki 10 km, kol Ukraina sustabdė puolimą ties pirmąja gynybos linija.
„Labai reikšmingas rezultatas yra tai, kad Rusijos kariuomenei nepavyko. Kryptis yra sustiprėjusi. Ir ji dar labiau sustiprės“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija sumažino puolamąsias operacijas Charkivo srities šiaurės rytuose, nors ir ketina toliau žengti į priekį, anksčiau tą pačią dieną sakė gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Pasak V.Zelenskio, Ukrainos kariai „kiek įmanoma“ stabdo Rusijos pajėgas ir naikina jų dalinius.
Pranešama, kad nuo naujo puolimo pradžios Rusija kontroliuoja keletą kaimų Charkivo srityje dviem atskiromis ašimis: vieną netoli Vovčansko miesto, kitą – prie Lypčių kaimo.
Ukrainos pajėgos nuo birželio 8 d. kontroliuoja „didžiąją dalį Vovčansko“, per nacionalinę televiziją pareiškė Chortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas. Ukrainos pareigūnai miestą apibūdina kaip beveik sugriautą, o Rusija toliau puola kitas kaimynines gyvenvietes, sukeldama civilių aukų.
Pranešama, kad sudėtingiausia padėtis mūšio lauke yra Donecko srityje. Rusija ir toliau spaudžia keliomis kryptimis, naujausioje atnaujintoje informacijoje nurodė Ukrainos generalinis štabas.
„Dirbame, kad mūsų kariuomenei būtų suteikta daugiau rezervų“, – pridūrė V.Zelenskis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:38
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius ukrainiečių vaikus siunčia į karines stovyklas su vienu tikslu
23:43
Rusijos valdžios institucijos siunčia vaikus iš okupuotų Ukrainos regionų į karinius mokymus Volgogrado regione – taip Kremlius tikisi, kad privers ukrainiečių vaikus „persvarstyti“ savo tapatybę ir ateityje jungtis prie „orkų“ gretų.
Kaip skelbia Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras, daugiau kaip 2500 paauglių nuo 13 iki 17 metų iš keturių okupuotų Ukrainos regionų buvo išsiųsti į Rusiją kariniams mokymams Volgogrado srityje.
Nuo praėjusių metų vasaros Rusija įsteigė karines sporto stovyklas vadinamiesiems „kariams“, kuriose paaugliai mokomi dalyvauti kovinėse operacijose, kai sulauks pilnametystės.
Visą tekstą skaitykite čia.
V.Zelenskis: Rusija neįgyvendino Charkivo operacijos
21:14
Šeštadienį vakare po susitikimo su Ukrainos vyriausiuoju kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenės puolimas Charkivo srityje nepavyko.
Gegužės 10 d. Maskva pradėjo naują puolimą Charkivo srityje, kur, kaip pranešama, jai pavyko pasistūmėti iki 10 km, kol Ukraina sustabdė puolimą ties pirmąja gynybos linija.
„Labai reikšmingas rezultatas yra tai, kad Rusijos kariuomenei nepavyko. Kryptis yra sustiprėjusi. Ir ji dar labiau sustiprės“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija sumažino puolamąsias operacijas Charkivo srities šiaurės rytuose, nors ir ketina toliau žengti į priekį, anksčiau tą pačią dieną sakė gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Pasak V.Zelenskio, Ukrainos kariai „kiek įmanoma“ stabdo Rusijos pajėgas ir naikina jų dalinius.
Pranešama, kad nuo naujo puolimo pradžios Rusija kontroliuoja keletą kaimų Charkivo srityje dviem atskiromis ašimis: vieną netoli Vovčansko miesto, kitą – prie Lypčių kaimo.
Ukrainos pajėgos nuo birželio 8 d. kontroliuoja „didžiąją dalį Vovčansko“, per nacionalinę televiziją pareiškė Chortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas. Ukrainos pareigūnai miestą apibūdina kaip beveik sugriautą, o Rusija toliau puola kitas kaimynines gyvenvietes, sukeldama civilių aukų.
Pranešama, kad sudėtingiausia padėtis mūšio lauke yra Donecko srityje. Rusija ir toliau spaudžia keliomis kryptimis, naujausioje atnaujintoje informacijoje nurodė Ukrainos generalinis štabas.
„Dirbame, kad mūsų kariuomenei būtų suteikta daugiau rezervų“, – pridūrė V.Zelenskis.
Ukrainos karinė žvalgyba: po pasikėsinimo nužudyti Rusijoje buvusio Kupjansko mero būklė yra „kritinė“
20:32
Šeštadienį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad kolaboranto iš Charkivo srities būklė po pasikėsinimo nužudyti Rusijoje yra „kritinė“, skelbia „Kyiv Independent“.
Į buvusio Kupjansko mero Henadijaus Macehoro gyvybę buvo pasikėsinta birželio 7 d. Belgorodo srities Senojo Oskolio mieste, pranešė Ukrainos žvalgyba „Telegram“ žinutėje. Daugiau informacijos apie incidentą ji neatskleidė.
Maskva į šį ukrainiečių žvalgybos teiginį kol kas neatsakė.
Prasidėjus plataus masto invazijai, kai kurie vietos pareigūnai nusprendė stoti Rusijos pusėn, kai į jų miestus, miestelius ar kaimus – ypač Charkivo ir Chersono srityse – įsiveržė Maskvos pajėgos. Ukraina suėmė savo piliečius, kurie liko Ukrainos kontroliuojamose teritorijose ir okupacijos metu dirbo Rusijos interesams.
Pasak Ukrainos žvalgybos, buvęs meras „savanoriškai pradėjo visapusiškai bendradarbiauti“ su Rusijos kariais, kai šie įsiveržė į Kupjanską netrukus po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto karas, ir pasirašė vadinamąjį protokolą dėl įgaliotosios administracijos įsteigimo mieste.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Syniehubovas 2022 m. liepą sakė, kad H.Macehoras aprūpino Rusijos karius transportu, būstu, degalais ir maistu.
Daugelis kolaborantų pabėgo į Rusiją, kai Ukraina per sėkmingą kontrpuolimą 2022 m. rugsėjo mėn. išlaisvino dideles teritorijas šiaurės rytuose, įskaitant Kupjanską.
Buvęs meras pabėgo į Rusijos Belgorodo sritį, kuri ribojasi su Charkivo sritimi, kai buvo išvaduotas Kupjanskas, ir buvo „stipriai (Maskvos) saugomas“.
2022 m. vasarį Ukrainos Generalinė prokuratūra apkaltino jį valstybės išdavyste, už kurią gresia 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.
H.Macehoras nuo 2020 m. ėjo Kupjansko mero pareigas kaip prorusiškos politinės partijos „Opozicinė platforma – Už gyvybę“ narys.
Per Rusijos atakas pietų ir šiaurės rytų Ukrainoje žuvo du žmonės
20:03
Pietų ir šiaurės rytų Ukrainoje per Rusijos apšaudymą ir antskrydžius žuvo du žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos.
Chersono gubernatorius Oleksandras Prokudinas nurodė, kad Dudčanų kaime per Rusijos apšaudymą žuvo 60 metų moteris.
Charkivo srities valdžia pranešė, kad Rusija antskrydžių metu apšaudė Chotimlijos kaimą.
„Vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė, dar vienas vietos gyventojas buvo paguldytas į ligoninę. Dėl dviejų aviacinių bombų pataikymo buvo sugriautas mokyklos pastatas, apgadinta parduotuvė ir privatūs namai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Charkivo srities valdžia.
Naujausi išpuoliai įvykdyti po to, kai okupacinė valdžia apkaltino Ukrainą penktadienį smogus Rusijos kontroliuojamiems Luhansko ir Chersono regionams, kur žuvo 27 žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.
J.Bidenas: JAV ir toliau rems Ukrainą jos kovoje su Rusijos invazija
20:02
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pažadėjo, kad Vašingtonas ir toliau rems Ukrainą jos daugiau nei dvejus metus trunkančioje kovoje su Rusijos plataus masto invazija.
„Putinas nesiruošia sustoti ties Ukraina [...] iškils grėsmė visai Europai, mes to neleisime, – Paryžiuje sakė JAV prezidentas. – Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Ukrainą. Mes nesitrauksime, kartoju tai dar kartą, nesitrauksime“.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas JAV vadovui pareiškė: „Dėkoju jums, pone prezidente, už tai, kad esate pirmosios pasaulio galybės prezidentas, bet darote tai su lojalaus ir europiečius mėgstančio bei gerbiančio partnerio ištikimybe“.
Penktadienį Paryžiuje E.Macronas ir J.Bidenas surengė atskirus pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Kyjivą.
J.Bidenas Prancūzijoje lankosi nuo trečiadienio ir dalyvavo minėjimuose, skirtuose 80-osioms D dienos išsilaipinimo, pakeitusio Antrojo pasaulinio karo eigą, metinėms.
Penktadienį J.Bidenas perspėjo, kad reikia išsaugoti JAV demokratiją, ir brėžė paraleles tarp Antrojo pasaulinio karo ir Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš rusų atkovojo dalį Vovčansko
17:28
Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko iš Rusijos okupantų atkovoti dalį Vovčansko teritorijos Charkivo srityje, praneša „Unian“, remdamiesi vokiečių leidinio „Bild“ rusiška versija „Telegram" .
Primenama, kad gegužės viduryje Rusijos kariai užėmė šiaurinę Vovčansko dalį ir kelis centrinius kvartalus. Tačiau pastarosiomis dienomis ukrainiečių gynėjams pavyko juos išstumti iš centro. Rusijos kariniai korespondentai praneša, kad dalis mieste esančių Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių yra apsupti ir atkirsti.
„Ukrainos kariai atkovoja naujas pozicijas Vovčansko šiaurėje. Rusijos kariai toliau atsitraukia ir atakuoja prarastas teritorijas aviacija, raketomis ir artilerija“, – praneša „Bild“ analitikas Julianas Röpke.
Pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, norėdamos perkelti pastiprinimą iš pietinio į šiaurinį Volčos upės krantą, naudojo vokišką tanką „Biber“.
Rusijos ginkluotosios pajėgos jį atakavo dronu „Lancet“, tačiau nėra jokių požymių, kad perėja būtų neveikianti, pažymi J.Röpke.
Rusai perkelia kariuomenę iš Chersono srities į Charkivo sritį
17:03
Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų sukurtas Nacionalinis pasipriešinimo centras pranešė, kad rusai perkėlė savo dalinius iš Chersono srities į Charkivo sritį.
Vietos gyventojų teigimu, rusai perkelia kai kuriuos dalinius, taip pat siunčia bepiločių orlaivių operatorius į komandiruotes. Tuo pat metu priešas padidino „Margelovo savanorių bataliono“ įgulą, kad papildytų nuostolius.
Per privalomą duomenų atnaujinimą „karinės registracijos ir šaukimo punktuose“ vietiniai gyventojai agituojami sudaryti sutartį ir gąsdinami priverstine mobilizacija. Tai dar vienas okupantų, mobilizuojančių vietos gyventojus karui prieš Tėvynę, nusikaltimas, rašoma pranešime.
Metai po tragiško užtvankos susprogdinimo: Ukraina svarsto, ką daryti toliau
14:43
Kachovkos užtvanka prie Dniepro upės stovėjo nuo XX a. šeštojo dešimtmečio.
Praėjusių metų birželio 6 d. sprogstamasis užtaisas sugriovė Kachovkos užtvanką, palaikančią hidroelektrinės darbą pietų Ukrainoje.
Sprogimas buvo girdimas už 80 kilometrų ir didelis vandens kiekis užtvindė netoliese esančius Ukrainos miestus ir kaimus.
Visą tekstą skaitykite čia.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos: Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios neteko 517 290 karių
12:10
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 517 290 karių, birželio 8 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 210 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 843 tankų, 15 105 šarvuotų kovos mašinų, 18 484 automobilių ir degalų cisternų, 13 533 artilerijos sistemų, 1 095 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 834 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 357 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 10 945 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
„Girti veidai ir juokeliai fronte“: rusų kalinės papasakojo, kaip jas verbavo Kremlius
11:49
Nuo 2022 m. pabaigos ėmė plisti pranešimai apie į Ukrainos frontą mestas rusų belaisves moteris. Dabar žiniasklaidai pavyko pakalbinti kelias kalines, kurios papasakojo, kaip jas verbavo ir ką žadėjo Kremlius.
Laisvosios Europos radijui pavyko pakalbinti kelias tokias išlikusias gyvas rusų moteris, kurios atskleidė, kaip Kremlius jas pavertė „patrankų mėsa“.
Visą tekstą skaitykite čia.
Šiaurės Osetijoje pirmą kartą užfiksuoti dronai: atakavo strateginį aerodromą
11:32 Atnaujinta 13:58
Šeštadienį pirmą kartą buvo užfiksuota dronų ataka Rusijos 2008 m. okupuotoje Šiaurės Osetijoje, kur yra oro uostas, iš kurio kyla lėktuvai, atakuojantys Ukrainą, pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerija.
Ministerijos teigimu, ryte virš Šiaurės Osetijos-Alanijos Respublikos teritorijos buvo sunaikintas vienas bepilotis orlaivis.
Vietiniai „Telegram" kanalai rašė, kad kalbama apie Mozdoką, kur yra karinis aerodromas, iš kurio kyla strateginiai bombonešiai Tu-22M3, atakuojantys Ukrainą.
Regiono gubernatorius patikslino, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos Mozdoke numušė tris bepiločius orlaivius.
Jis taip pat pridūrė, kad dėl bepiločių orlaivių numušimo „yra nedidelių nuostolių“.
Vėliau „Ukrainska pravda“, remdamasi šaltiniu iš Ukrainos gynybos ministerijos, pranešė, kad įvykdyta dronų ataka prieš Rusijos aerodromą yra speciali Ukrainos karinės žvalgybos operacija.
„Tai – suplanuotas Ukrainos žvalgybos darbas ir sėkmingas patobulintų vidaus priemonių panaudojimas“, – sakė šaltinis.
„Ukrainska Pravda“ pašnekovas patvirtino, kad tai pirmasis išpuolis prieš Mozdoko aerodromą. Kaip pažymi ukrainiečių leidinys „Unian“, atstumas iki aerodromo nuo Ukrainos sienos yra apie 1000 kilometrų.
„Unian“ pažymėjo, kad Rusijos Mozdoko aerodrome dislokuoti Tu-22M3 bombonešiai. Iš jo šie lėktuvai kyla į orą, kad suduotų masinius smūgius Ukrainai Kh-22 raketomis.
Be to, nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. Rusija naudojo Mozdoką kaip MiG-31K bazę raketoms „Kinzhal“. Visų pirma 2024 m. sausio mėn. palydovinės nuotraukos parodė, kad šiame aerodrome buvo du šio tipo orlaiviai.
Anksčiau analitikai pastebėjo, kad okupantai aerodrome piešė „netikrus“ Tu-22M3 ir Su-24M/MR.
E.Macronas sieks užbaigti kurti instruktorių koaliciją Ukrainai, spartinti stojimą į ES
10:50
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis norėtų užbaigti karinių instruktorių koalicijos Ukrainai kūrimą, ir išreiškė norą paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas.
„Ateinančiomis dienomis užbaigsime kurti kuo didesnę koaliciją, kad įvykdytume Ukrainos reikmes“, – sakė E.Macronas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris ketvirtadienį dalyvavo D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje.
„Mes norime turėti koaliciją ir keli mūsų partneriai jau davė sutikimą [...]. Mes nesame vieni“, – teigė jis.
V.Zelenskis padėkojo už šią iniciatyvą.
Rusijos valdžia tvirtina, kad Prancūzijos instruktoriai būtų teisėtas taikinys rusų ginkluotosioms pajėgoms.
„Kas mes būtume, jei pasiduotume [...] Rusijos grasinimams?“ – atkirto E.Macronas.
Prancūzija yra viena iš pagrindinių Kyjivo rėmėjų iš Vakarų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Prancūzijos gynybos grupė „Thales“ penktadienį paskelbė, kad parduos Ukrainos gynybos ministerijai antrą oro gynybos sistemą. Tai vienas iš pagrindinių Kyjivo reikalavimų, nesiliaujant Rusijos raketų ir dronų smūgiams prieš Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.
E.Macronas taip pat pareiškė norįs, kad Kyjivo stojimo į ES derybos prasidėtų „iki mėnesio pabaigos“.
„Prancūzija toliau remia Ukrainą visose srityse, taip pat ir Europos lygmeniu, siekdama, kad derybos dėl narystės būtų veiksmingai pradėtos iki mėnesio pabaigos“, – sakė E.Macronas ir pridūrė, kad Prancūzija taip pat norėtų, jog Ukraina eitų „negrįžtamu keliu“ link narystės NATO.
Anksčiau penktadienį Europos Komisija pranešė valstybėms narėms, kad Ukraina ir Moldova atitinka visus kriterijus, būtinus deryboms dėl prisijungimo prie bloko pradėti, teigė pareigūnai.
Po to, kai ES lyderiai gruodį priėmė svarbų sprendimą pradėti derybas, nemažai ES šalių spaudžia 27 šalių bloką oficialiai pradėti derybas birželio 25 dieną.
Pacifistų „pralaimėjimo dvasia“
E.Macronas taip pat užsipuolė pacifistais save laikančius žmones ir „pralaimėjimo dvasią“, tvyrančią dėl Ukrainos kovos su Rusijos invazija, ir pažadėjo, kad ukrainiečių pasipriešinimas nesibaigs kapituliacija.
„Mes žinome šią pacifistų stovyklą. Tai kapituliantų stovykla. Tai pralaimėjimo dvasia. Mes tokie nesame“, – kalbėjo E.Macronas, bandydamas įgelti savo kritikams, įskaitant kraštutinių dešiniųjų opoziciją šalyje.
Jis pridūrė, kad taika šiame kare negali būti pasiekta „užpultai pusei kapituliavus“.
„Mes pasisakome už tarptautinę teisę atitinkančią taiką, kurioje pripažįstama teisėta tautos teisė priešintis, kai ji užpuolama“, – teigė E.Macronas.
„Tai vienintelė galiojanti taika. Todėl spaudimą mes darome Rusijai“, – sakė jis.
Artėjant Šveicarijoje vėliau šį mėnesį vyksiančiam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, V.Zelenskis teigė, kad taika turi būti ilgalaikė.
„Labai svarbu užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką. Ne valandai, ne mėnesiui, ne metams. Geriau visiems laikams“, – sakė jis.
V.Putinas padarė netikėtą pareiškimą apie Rusijos „raudonąsias linijas“
09:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netiesiogiai nurodė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje naudojant Vakarų suteiktus ginklus neperžengia tariamos Rusijos „raudonosios linijos“, dėl kurios Rusija eskaluotų branduolinę padėtį.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, sakydamas kalbą Sankt Peterburgo ekonomikos forume V.Putinas teigė, kad Rusijos branduolinėje doktrinoje numatyta branduolinius ginklus naudoti tik „išimtiniais atvejais“, kai kyla grėsmė Rusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
V.Putinas sakė, kad, jo nuomone, tokių „išskirtinių“ atvejų nėra, todėl „nėra tokio poreikio“ Rusijai panaudoti branduolinius ginklus, pabrėžia ISW.
Pasak analitikų, V.Putino pareiškimas yra reikšmingas retorinis posūkis, nes jis ir kiti Kremliaus pareigūnai anksčiau grasino panaudoti branduolinius ginklus, jei Vakarų šalys leis Ukrainai smogti į Rusijos teritoriją naudojant Vakarų šalių suteiktus ginklus.
Vakarų ir Ukrainos politika ir veiksmai per karą kelis kartus peržengė tariamas Rusijos „raudonąsias linijas“, nesukeldami reikšmingos Rusijos reakcijos, o tai rodo, kad daugelis Rusijos „raudonųjų linijų“ greičiausiai yra informacinės operacijos, kuriomis siekiama priversti Vakarus susilaikyti.
Pranešama apie sprogimus okupuotame Kryme
09:20
Šeštadienio naktį Sevastopolyje, okupuotame Kryme, buvo girdėti sprogimai, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
Pranešama, kad apie 1.39 val. vietos laiku Sevastopolio miesto Balaklavos gyvenvietės gyventojai išgirdo sprogimus. Pirmasis sprogimas esą įvyko netoli Balaklavos šiluminės elektrinės. Krymo vėjas“ teigia, kad prieš sprogimą buvo girdėti stambaus kalibro ginklai, galbūt rodantys dronų ataką.
Antrasis sprogimas buvo girdimas arčiau pakrantės, netoli Sevastopolio uosto.
Ukrainos pajėgos naktį numušė Rusijos raketą „Kh-59“ ir devynis dronus „Shahed“
09:15
Šeštadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė Rusijos valdomą oro raketą Kh-59 ir devynis atakos bepiločius orlaivius „Shahed“.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą iš Kursko srities paleista valdomąja oro raketa Kh-59 ir 13 atakos bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“, paleistų iš Kursko ir laikinai okupuoto Krymo rajono.
Okupacinė valdžia: per smūgius Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose žuvo 26 žmonės
09:09
Per Ukrainos smūgius Rusijos kontroliuojamuose Luhansko ir Chersono regionuose penktadienį žuvo 26 žmonės, dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė okupacinė valdžia.
Abu Ukrainos regionai – vieni iš keturių, kuriuos Rusija teigė aneksavusi 2022-ųjų rugsėjį, nors po tų metų vasarį pradėtos plataus masto karinės kampanijos visiškai nekontroliavo nė vieno iš jų.
Pietinėje Chersono srityje esančiame Sadovės kaime „buvo sunaikinta parduotuvė, kurioje buvo daug lankytojų ir darbuotojų“, platformoje „Telegram“ rašė Rusijos okupacinės valdžios Chersone vadovas Vladimiras Saldo.
Netrukus po to, kai kaimyninių namų gyventojai puolė padėti nukentėjusiesiems, į juos pataikė raketa HIMARS, V.Saldo sakė Rusijos žiniasklaidai, teigdamas, kad iš viso žuvo 22 žmonės ir 15 buvo sužeista.
V.Saldo pasmerkė „žiaurų civilių žudymą“, kuris esą tapo įmanomas dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai.
Anksčiau penktadienį Rusijos paskirti pareigūnai Luhanske pranešė, kad per Ukrainos raketų smūgį į daugiabučių kvartalą to paties pavadinimo pagrindiniame rytinio regiono mieste žuvo keturi žmonės ir daugiau kaip 40 buvo sužeista.
Rusijos primestas Luhansko regiono vadovas Leonidas Pasečnikas teigė, kad srities administracinis centras Luhanskas buvo apšaudytas per masinę raketų ataką penktadienio rytą.
Sugriuvus daugiabučio gyvenamojo namo daliai, iš griuvėsių buvo ištraukti „keturių žuvusių taikių civilių gyventojų kūnai“, „Telegram“ pranešė Maskvos remiamo regiono vyriausybė.
Iš griuvėsių buvo ištraukti „keturių žuvusių taikių civilių gyventojų kūnai“, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė regiono vyriausybė.
„46 žmonėms buvo suteikta medicininė pagalba“, – sakė Luhansko liaudies respublika (LLR) pasiskelbusio separatistų darinio sveikatos apsaugos ministrė Natalija Paščenko ir pridūrė, kad tarp jų yra aštuonerių metų berniukas ir trys paaugliai.
N.Paščenko informavo, kad dešimties sužeistųjų būklė yra sunki.
Smūgiai Luhanskui
Per smūgį buvo apgadinti 33 daugiabučiai miesto rytuose, taip pat dvi mokyklos, trys vaikų darželiai ir aukštoji mokykla, teigė N.Paščenko.
Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ji taikosi į civilius rajonus, sakydama, kad „Kyjivo režimas [...] tyčia paleido penkias JAV gamybos raketas ATACMS į Luhansko miesto gyvenamuosius rajonus“.
„Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė keturias amerikiečių raketas. Viena raketa pataikė į du daugiabučius“, – nurodė ministerija.
Išpuolis surengtas tuo metu, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad rusai pasiekė naujų laimėjimų.
Per pastarąją savaitę Rusijos kariai „pagerino savo pozicijas palei fronto liniją ir išvadavo Paraskovijivkos gyvenvietę“, teigė ministerija.
Kaimas yra maždaug už 25 km į pietvakarius nuo Donecko miesto, regiono, kurį Maskva teigia aneksavusi 2022 metais, sostinės.
Prezidento Vladimiro Putino teigimu, po kelis mėnesius trukusio strigimo Rusija vis labiau įsitvirtina rytuose – nuo šių metų pradžios iš viso užėmė 47 Ukrainos miestus ir kaimus.
Centriniame Dnipropetrovsko srities Nikopolio mieste per Rusijos apšaudymą žuvo 71 metų moteris, pranešė regiono valdžia.
Miestas yra prie Dnipro upės, o Rusijos pajėgos kontroliuoja priešingą krantą.
Analitikai įvardijo, kas negerai su V.Putino „pergalės teorija“
08:43
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, suformulavo „pergalės teoriją“ kare Ukrainoje. Kaip teigiama tarptautinio Karo tyrimų instituto (ISW) analizėje, joje numatyta, kad Rusijos pajėgos galės neribotą laiką tęsti laipsnišką puolimą, neleisti Ukrainai vykdyti sėkmingų operatyviai reikšmingų kontrpuolimo operacijų ir laimėti karą prieš Ukrainos pajėgas.
Analitikų teigimu, V.Putino vertinimas, kad Rusija gali „išspirti“ Ukrainos karius iš visų žemių, kurias nori užimti, leidžia manyti, kad jis mano, jog Ukraina neįgis ir neišlaikys karių ir technikos, būtinos užkirsti kelią Rusijos bandymams judėti fronto ruože.
„Ukrainos pajėgos jau anksčiau įrodė, kad gerai aprūpintos gali neleisti Rusijos pajėgoms pasiekti net nedidelių taktinių laimėjimų ir pradėti kontrpuolimo operacijas, kurios išlaisvina operacijai svarbią teritoriją“, – pažymi analitikai.
Todėl Ukraina turėtų kuo greičiau mesti iššūkį Rusijos pajėgoms fronte, nes jos „gauna daug naudos iš iniciatyvos išlaikymo, įskaitant ir galimybę vykdyti naikinamojo karo strategiją“.
„V.Putino „pergalės teorija“ grindžiama Rusijos gebėjimu išsilaikyti ir įveikti Vakarų pažadėtą pagalbą Ukrainai, taip pat Ukrainos pastangas mobilizuoti didžiąją dalį savo ekonomikos ir gyventojų kariniams veiksmams. Tai rodo, kad V.Putinas tikriausiai mano, jog Rusijos pajėgos sugebės pasinaudoti savo gyvosios jėgos ir įrangos pranašumu, kad nuslopintų Ukrainos pajėgas“, – rašo ISW.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad ši Rusijos vadovo teorija grindžiama kritiška prielaida, jog Vakarai atsisakys paramos Ukrainai savo noru arba reaguodami į Rusijos bandymus įtikinti Vakarus tai padaryti, o tai toli gražu nėra akivaizdu.
