Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Kremlius įsiveržė į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos gerokai padidino propagandinių filmų apie karus, kuriuose dalyvavo Rusija ir Sovietų Sąjunga, taip pat filmų apie Rusijos kovą su Vakarais finansavimą.

Rusijos kino fondas ir Rusijos Kultūros ministerija karo propagandinių filmų gamybai po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios skyrė mažiausiai 4,7 mlrd. rublių (48,6 mln. eurų) – 2,2 mlrd. rublių 2022 m. ir 2,5 mlrd. rublių 2023 m., rodo Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos „Agenstvo“ surinkta informacija.

2021 m., arba paskutiniaisiais metais prieš karą, Rusija tokiems tikslams skyrė 640 mln. rublių.

Tai reiškia, kad vidutinis metinis karo propagandos kino finansavimas per pirmuosius dvejus Rusijos invazijos metus buvo 3,5 karto didesnis nei paskutiniais metais prieš karą.

Filmas „Air“ Rusijos valstybei kainavo daugiausiai iš visų nuo invazijos pradžios išleistų karo propagandos filmų.

Visą tekstą skaitykite čia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Civilių evakuacija Charkivo srityje

Ukrainos kariuomenei sunaikinus Rusijos smogiamąsias pozicijas netoli sienos, pavyko sumažinti rusų apšaudymo intensyvumą.

Kaip praneša „Ukrinform“, Charkivo meras Ihoris Terechovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“.

„Tai padėjo. Galbūt todėl pastarosios kelios savaitės Charkive buvo ramesnės ir nebuvo tokio didelio masto apšaudymų kaip, pavyzdžiui, gegužės mėnesį“, – atsakė I.Terechovas į klausimą, ar Charkivui padėjo Jungtinių Valstijų suteiktas ribotas leidimas amerikietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Jis pridūrė, kad į Charkivą iš smarkiai apšaudomų regionų atvyko apie 11 500 žmonių.

Be to, meras pabrėžė, kad miestui apsaugoti labai reikalingos vakarietiškos oro gynybos sistemos.

Kaip pranešama, dalyvaudamas Berlyne vykstančioje tarptautinėje konferencijoje dėl Ukrainos atkūrimo, Ihoris Terechovas sakė, kad gegužės mėn. oro pavojus Charkive iš viso truko 20 dienų, o per mėnesį miestas buvo 76 kartus apšaudytas iš Rusijos Federacijos pusės.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Baltieji rūmai oficialiai paskelbė apie ketvirtadienį, birželio 13 d., Italijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo metu įvyksiantį Prezidentų Joe Bideno ir Volodymyro Zelenskio susitikimą, po kurio vadovai surengs bendrą spaudos konferenciją.

Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby apie tai pranešė antradienį per internetinį brifingą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Ketvirtadienį Prezidentas J. Bidenas ir Prezidentas V. Zelenskis susitiks aptarti mūsų tvirtos paramos Ukrainai dabar ir ateityje. Po šio susitikimo abu vadovai – prezidentas J. Bidenas ir prezidentas V. Zelenskis – dalyvaus spaudos konferencijoje“, – sakė J. Kirby.

Jis pabrėžė, kad per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinės Valstijos pademonstruos aiškų įsipareigojimą remti Ukrainą: „Mes imsimės drąsių veiksmų, kad parodytume V. Putinui, jog laikas ne jo pusėje ir kad jis negali laukti mūsų paramos Ukrainos kovoje už laisvę.“

Baltųjų rūmų atstovas taip pat pabrėžė, kad Rusijos Federacijos puolimas kelia grėsmę ne tik demokratijai Ukrainoje, bet iš tikrųjų daro įtaką visos Europos saugumui.

J.Kirby taip pat pabrėžė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus paskelbta apie naujus žingsnius įšaldytų Rusijos Federacijos suverenių aktyvų klausimu ir jų nukreipimą Ukrainos naudai, siekiant padėti jai atsigauti po V. Putino agresijos.

Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentai V. Zelenskis ir J. Bidenas susitiko praėjusią savaitę per iškilmes Prancūzijoje, skirtas sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metinėms. Tuomet Ukrainos prezidentas pasidalijo su Baltųjų rūmų vadovu „labai nuoširdžiu situacijos mūšio lauke vertinimu“. Vadovai taip pat aptarė tolesnės paramos Ukrainai klausimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.

Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušamas šis lėktuvas.

„Pilotas turėjo įžūlumo įskristi į mūsų brigados atsakomybės zoną. Jis neturėjo daug laiko gailėtis dėl savo kvailo poelgio – nuo raketos paleidimo iki pataikymo į lėktuvą. Atrodo, kad pilotais jie samdo tik savižudžius. Dekite pragare. Imperija turi žlugti!“ – priduriama įraše.

DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Vokietija ir jos sąjungininkės pristatys Ukrainai dar 68 perėmimo raketas, skirtas oro gynybos sistemai „Patriot“.

Šaltinis: Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio 11 d. Meklenburge-Pomeranijoje, rašo „Europos tiesa“.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius priminė, kad prieš keletą savaičių jis lankėsi Odesoje, kur savo akimis matė Rusijos raketų smūgių pasekmes, ir paskelbė apie dar vieną pagalbos paketą.

„Ir ypač po to, kai pamačiau, kokia svarbi Ukrainos išlikimui yra oro gynyba, šiandien turiu malonumą paskelbti apie didelio skaičiaus „Patriot“ perėmėjų pristatymą – šimto“, – pridūrė jis.

B.Pistorius patikslino, kad perėmėjai teikiami įgyvendinant Vokietijos iniciatyvą kartu su Danija, Nyderlandais ir Norvegija stiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

„32 iš šių perėmėjų jau buvo perduoti per pastarąsias dvi dienas, o likusieji 68 bus pristatyti per artimiausias savaites“, – pridūrė Vokietijos ministras, patikindamas, kad raketos padės „apsaugoti infrastruktūrą ir išsaugoti žmonių gyvybes Ukrainoje“.

Gegužę Vokietija paskelbė pradedanti Ukrainos įgulos mokymus trečiąja oro gynybos sistema „Patriot“, kurią gaus Kyjivas.

O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad artimiausiomis „savaitėmis ir mėnesiais“ Ukrainai bus pristatyta nauja priešlėktuvinės gynybos įranga, įskaitant vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, taip pat raketas ir šaudmenis. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Karas Ukrainoje atvėrė galimybes Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnyboms verbuoti Rusijos pareigūnus, kurie yra nepatenkinti dėl korupcijos šalyje ir Kremliaus pradėtos kruvinos invazijos. Tokių verbavimo akcijų amerikiečiai net neslepia ir apie tai kalba viešai, o Kremlius širsta.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, kuriuose akcentuojamas rusų patriotizmas, cituojamas rašytojas F.Dostojevskis ir bandoma parodyti, kad Jungtinės Valstijos supranta rusų padėtį bei nori padėti.

Be kita ko, vaizdo įrašuose aiškinama, kaip išvengti Rusijos saugumo tarnybų dėmesio ir raginama slapta bendrauti su CŽV naudojantis virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN), „Tor“ naršykle ar kitomis šifruotomis programomis.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo panašią kampaniją, kurios tikslas – verbuoti su Rusijos vyriausybe susijusius asmenis dirbti jiems. Šios akcijos taikiniais tapo ir asmenys, turintys rusiškus telefono numerius bei gyvenantys netoli Rusijos Federacijos ambasados Vašingtone.

Visą tekstą skaitykite čia.

Soc. tinklų nuotr./Genadijus Matsegora

Neseniai buvo pasikėsinta į buvusio Kupjansko (Charkivo sritis) mero Genadijaus Matsegoros gyvybę. Birželio 11 d. Ukrainos išdaviku laikomas vyras mirė Rusijos ligoninėje.

Žiniasklaida apie tai rašo remdamasi jo žmonos Liudmilos žinute.

Rusijos propagandinė interneto svetainė „Maš“ praneša, kad G.Matsegora mirė neatgavęs sąmonės vienoje Maskvos ligoninėje.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas komentare UNIAN iš pradžių pažymėjo, kad, preliminariais duomenimis, informacija apie buvusio Kupjansko mero mirtį pasitvirtino, tačiau vėliau pridūrė, kad šiuo klausimu reikia patikslinimų. „Atsiprašome, informaciją reikia papildomai patikslinti“, – sakė A.Jusovas UNIAN korespondentui.

2024 m. birželio 7 d. buvo pasikėsinta į Ukrainos išdaviko Genadijaus Matsegoros, ėjusio Kupjansko (Charkivo sritis) mero pareigas gyvybę. Vyriausioji žvalgybos valdyba pažymėjo, kad jo būklė buvo kritinė.

Vėliau buvo pranešta, kad išdavikas buvo pašautas prie savo namų.

Priminsime, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą Genadijaus Matsegora, kuris tuo metu buvo Kupjansko meras, savanoriškai sutiko visapusiškai bendradarbiauti su okupantais.

2022 m. birželį jis pasirašė „protokolą“ dėl okupacinės Charkivo administracijos sukūrimo. Gynybos pajėgoms surengus kontrpuolimą Charkivo srityje, išdavikas G.Matsegora pabėgo į Rusiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas turi ir toliau remti Ukrainą. Jis išreiškė viltį, kad gynybinio bloko šalys narės priimti reikiamą sprendimą dėl tolesnio atgrasymo ir gynybos.

„NATO dalyvauja koordinuojant mokymus ir pagalbą Ukrainai, taip pat prisiims ilgalaikį finansinį įsipareigojimą“, – sakė J.Stoltenbergas.

Kartu jis priminė, kad nuo pat visiškos invazijos į Rusiją pradžios NATO teikia Ukrainai finansinę paramą.

„Nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija, Aljanso narės kasmet Ukrainai suteikė karinę paramą, siekiančią apie 40 mlrd. eurų. Turime išlaikyti tokį paramos lygį tiek, kiek reikės“, – pabrėžė generalinis sekretorius.

Pasak jo, ilgalaikė ir patikima Kyjivo parama siunčia aiškų signalą Vladimirui Putinui.

„Tikiuosi, kad sąjungininkės prisiims finansinius įsipareigojimus remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Aljanso atstovas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von de Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga Ukrainai skirs 1,9 mlrd. eurų finansinės paramos pagal Ukrainos priemonės programą. Lėšos bus paskirstytos šio mėnesio pabaigoje.

Be to, ji sakė, kad dar 1,5 mlrd. eurų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto taip pat bus skirta Ukrainai padėti liepos mėnesį.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį perspėjo, kad prorusiška retorika kelia vis didesnį pavojų Europos Sąjungos šalims.

Tai jis sakė pradėdamas diplomatinę kelionę, kuria siekia stiprinti paramą Kyjivo kovai su Rusijos invazija.

Didėjančius Ukrainos sunkumus siekiant užsitikrinti karinę pagalbą atspindi ir tai, kad vokiečių kraštutinių kairiųjų Sahros Wagenknecht  aljanso (BSW) ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarai boikotavo V.Zelenskio kalbą parlamente.

AfD surinko daugiau balsų nei Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos

Sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose abi šios partijos pasiekė didžiulių laimėjimų: AfD surinko daugiau balsų nei kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos, o naujokė BSW, kuri agitavo prieš ginklų tiekimą Ukrainai, surinko kiek daugiau nei 6 proc. balsų.

V.Zelenskis įspėjo, kad prokremliškų partijų pozicija kelia grėsmę ne tik Ukrainai.

„Man atrodo, kad svarbiausia, jog žmonės nepasirinko prorusiškos populistinės retorikos. Tačiau radikali prorusiška retorika yra pavojinga jūsų šalims“, – perspėjo V.Zelenskis.

AfD lyderiai pareiškime nurodė: „Atsisakome klausytis kalbėtojo, dėvinčio maskuojamuosius drabužius.“

„Ukrainai dabar nereikia karo prezidento, jai reikia taikos prezidento, kuris būtų pasirengęs derėtis“, – sakė Tino Chrupalla ir Alice Weidel. Jie pridūrė, kad todėl AfD parlamentarai nusprendė antradienį Bundestage palikti savo vietas tuščias.

Kraštutinių dešiniųjų laimėjimai ne tik Vokietijoje, bet ir visoje ES sukėlė nuogąstavimų dėl Vakarų paramos Ukrainai ateities.

Prieš Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, į kurią Rusija nekviečiama, tokios partijos kaip AfD skleidžia žinią, kad dabartinė Vakarų strategija apginkluoti Ukrainą karo veiksmų nenutrauks.

Tačiau O.Scholzas antradienį, sveikindamas V.Zelenskį Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, pažadėjo, kad Rusija karo nelaimės.

Jis paragino sąjungininkus nuodugniau peržiūrėti savo karines atsargas ir padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.

„Belorus“ sanatorija / BNS nuotr.

Minsko miesto teismas antradienį Lietuvos pilietę Eleną Ramanauskienę pripažino kalta dėl šnipinėjimo ir skyrė jai šešerių metų įkalinimo bausmę, praneša baltarusių žiniasklaida.

Opozicinis portalas afn.by ir televizija ONT pranešė, kad Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoja E.Ramanauskienė pripažinta kalta dėl agento veiklos.
 
Teismo procesas buvo uždaras. Kaip skelbė valstybinė Baltarusijos žiniasklaida, 59-erių E.Ramanauskienė kaltinta tuo, kad ne kartą perdavė informaciją apie poilsiauti atvykusius svečius, įskaitant baltarusių aukšto rango pareigūnus.  

Teigiama, kad ją Lietuvos specialiosios tarnybos užverbavo daugiau kaip prieš 10 metų.

ONT duomenimis, kaltinamajame akte rašyta, kad „Belorus“ darbuotojai perdavė Lietuvos specialiosioms tarnyboms įvairių dokumentų, o direktorius dar ir ėmė kyšius. Nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas „Naša Niva“ nurodo, kad direktoriumi tikriausiai vadinamas buvęs sanatorijos „Belorus“ Druskininkuose vyriausiasis gydytojas Andrejus Kobelis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nurodė, kad situacija jai žinoma, tačiau pabrėžia neturinti pagrindo tikėti kaltinimų pagrįstumu.

„Ministerija neturi pagrindo tikėti kaltinimų pagrįstumu ir teikia pilietei visą galimą konsulinę pagalbą. Oficialios Baltarusijos institucijų informacijos apie teismo nuosprendį kol kas nesame gavę“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Ministerija taip pat primena rekomendaciją nevykti į Baltarusiją, pabrėždama, jog Lietuvos piliečiai gali būti neteisėtai sulaikomi, jiems pateikiame išgalvoti kaltinimai, yra apklausiami Baltarusijos saugumo struktūrų

Kaip skelbė naujienų portalas 15min, E.Ramanauskienė Baltarusijos pareigūnų galėjo būti sulaikyta pernai, kai vyko atgal į Lietuvą iš Baltarusijos, kur lankė savo šeimos narius.

Pernai vasarą baltarusių žiniasklaida taip pat skelbė, kad dėl šnipinėjimo Lietuvai bus teisiamas buvęs sanatorijos „Belorus“ vyriausiasis gydytojas A.Kobelis. Jį Baltarusijos KGB (Valstybės saugumo komitetas) sulaikė 2022 metų pabaigoje.

Dabar afn.by nurodo, kad jis anksčiau buvo nuteistas kalėti devynerius metus. ONT duomenimis, jis jau atlieka bausmę.