Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Kremlius įsiveržė į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos gerokai padidino propagandinių filmų apie karus, kuriuose dalyvavo Rusija ir Sovietų Sąjunga, taip pat filmų apie Rusijos kovą su Vakarais finansavimą.

Rusijos kino fondas ir Rusijos Kultūros ministerija karo propagandinių filmų gamybai po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios skyrė mažiausiai 4,7 mlrd. rublių (48,6 mln. eurų) – 2,2 mlrd. rublių 2022 m. ir 2,5 mlrd. rublių 2023 m., rodo Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos „Agenstvo“ surinkta informacija.

2021 m., arba paskutiniaisiais metais prieš karą, Rusija tokiems tikslams skyrė 640 mln. rublių.

Tai reiškia, kad vidutinis metinis karo propagandos kino finansavimas per pirmuosius dvejus Rusijos invazijos metus buvo 3,5 karto didesnis nei paskutiniais metais prieš karą.

Filmas „Air“ Rusijos valstybei kainavo daugiausiai iš visų nuo invazijos pradžios išleistų karo propagandos filmų.

Visą tekstą skaitykite čia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Civilių evakuacija Charkivo srityje

Ukrainos kariuomenei sunaikinus Rusijos smogiamąsias pozicijas netoli sienos, pavyko sumažinti rusų apšaudymo intensyvumą.

Kaip praneša „Ukrinform“, Charkivo meras Ihoris Terechovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“.

„Tai padėjo. Galbūt todėl pastarosios kelios savaitės Charkive buvo ramesnės ir nebuvo tokio didelio masto apšaudymų kaip, pavyzdžiui, gegužės mėnesį“, – atsakė I.Terechovas į klausimą, ar Charkivui padėjo Jungtinių Valstijų suteiktas ribotas leidimas amerikietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Jis pridūrė, kad į Charkivą iš smarkiai apšaudomų regionų atvyko apie 11 500 žmonių.

Be to, meras pabrėžė, kad miestui apsaugoti labai reikalingos vakarietiškos oro gynybos sistemos.

Kaip pranešama, dalyvaudamas Berlyne vykstančioje tarptautinėje konferencijoje dėl Ukrainos atkūrimo, Ihoris Terechovas sakė, kad gegužės mėn. oro pavojus Charkive iš viso truko 20 dienų, o per mėnesį miestas buvo 76 kartus apšaudytas iš Rusijos Federacijos pusės.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Baltieji rūmai oficialiai paskelbė apie ketvirtadienį, birželio 13 d., Italijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo metu įvyksiantį Prezidentų Joe Bideno ir Volodymyro Zelenskio susitikimą, po kurio vadovai surengs bendrą spaudos konferenciją.

Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby apie tai pranešė antradienį per internetinį brifingą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Ketvirtadienį Prezidentas J. Bidenas ir Prezidentas V. Zelenskis susitiks aptarti mūsų tvirtos paramos Ukrainai dabar ir ateityje. Po šio susitikimo abu vadovai – prezidentas J. Bidenas ir prezidentas V. Zelenskis – dalyvaus spaudos konferencijoje“, – sakė J. Kirby.

Jis pabrėžė, kad per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinės Valstijos pademonstruos aiškų įsipareigojimą remti Ukrainą: „Mes imsimės drąsių veiksmų, kad parodytume V. Putinui, jog laikas ne jo pusėje ir kad jis negali laukti mūsų paramos Ukrainos kovoje už laisvę.“

Baltųjų rūmų atstovas taip pat pabrėžė, kad Rusijos Federacijos puolimas kelia grėsmę ne tik demokratijai Ukrainoje, bet iš tikrųjų daro įtaką visos Europos saugumui.

J.Kirby taip pat pabrėžė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus paskelbta apie naujus žingsnius įšaldytų Rusijos Federacijos suverenių aktyvų klausimu ir jų nukreipimą Ukrainos naudai, siekiant padėti jai atsigauti po V. Putino agresijos.

Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentai V. Zelenskis ir J. Bidenas susitiko praėjusią savaitę per iškilmes Prancūzijoje, skirtas sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metinėms. Tuomet Ukrainos prezidentas pasidalijo su Baltųjų rūmų vadovu „labai nuoširdžiu situacijos mūšio lauke vertinimu“. Vadovai taip pat aptarė tolesnės paramos Ukrainai klausimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.

Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušamas šis lėktuvas.

„Pilotas turėjo įžūlumo įskristi į mūsų brigados atsakomybės zoną. Jis neturėjo daug laiko gailėtis dėl savo kvailo poelgio – nuo raketos paleidimo iki pataikymo į lėktuvą. Atrodo, kad pilotais jie samdo tik savižudžius. Dekite pragare. Imperija turi žlugti!“ – priduriama įraše.

DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Vokietija ir jos sąjungininkės pristatys Ukrainai dar 68 perėmimo raketas, skirtas oro gynybos sistemai „Patriot“.

Šaltinis: Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio 11 d. Meklenburge-Pomeranijoje, rašo „Europos tiesa“.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius priminė, kad prieš keletą savaičių jis lankėsi Odesoje, kur savo akimis matė Rusijos raketų smūgių pasekmes, ir paskelbė apie dar vieną pagalbos paketą.

„Ir ypač po to, kai pamačiau, kokia svarbi Ukrainos išlikimui yra oro gynyba, šiandien turiu malonumą paskelbti apie didelio skaičiaus „Patriot“ perėmėjų pristatymą – šimto“, – pridūrė jis.

B.Pistorius patikslino, kad perėmėjai teikiami įgyvendinant Vokietijos iniciatyvą kartu su Danija, Nyderlandais ir Norvegija stiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

„32 iš šių perėmėjų jau buvo perduoti per pastarąsias dvi dienas, o likusieji 68 bus pristatyti per artimiausias savaites“, – pridūrė Vokietijos ministras, patikindamas, kad raketos padės „apsaugoti infrastruktūrą ir išsaugoti žmonių gyvybes Ukrainoje“.

Gegužę Vokietija paskelbė pradedanti Ukrainos įgulos mokymus trečiąja oro gynybos sistema „Patriot“, kurią gaus Kyjivas.

O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad artimiausiomis „savaitėmis ir mėnesiais“ Ukrainai bus pristatyta nauja priešlėktuvinės gynybos įranga, įskaitant vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, taip pat raketas ir šaudmenis. 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Karas Ukrainoje atvėrė galimybes Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnyboms verbuoti Rusijos pareigūnus, kurie yra nepatenkinti dėl korupcijos šalyje ir Kremliaus pradėtos kruvinos invazijos. Tokių verbavimo akcijų amerikiečiai net neslepia ir apie tai kalba viešai, o Kremlius širsta.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, kuriuose akcentuojamas rusų patriotizmas, cituojamas rašytojas F.Dostojevskis ir bandoma parodyti, kad Jungtinės Valstijos supranta rusų padėtį bei nori padėti.

Be kita ko, vaizdo įrašuose aiškinama, kaip išvengti Rusijos saugumo tarnybų dėmesio ir raginama slapta bendrauti su CŽV naudojantis virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN), „Tor“ naršykle ar kitomis šifruotomis programomis.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo panašią kampaniją, kurios tikslas – verbuoti su Rusijos vyriausybe susijusius asmenis dirbti jiems. Šios akcijos taikiniais tapo ir asmenys, turintys rusiškus telefono numerius bei gyvenantys netoli Rusijos Federacijos ambasados Vašingtone.

Visą tekstą skaitykite čia.

Soc. tinklų nuotr./Genadijus Matsegora

Neseniai buvo pasikėsinta į buvusio Kupjansko (Charkivo sritis) mero Genadijaus Matsegoros gyvybę. Birželio 11 d. Ukrainos išdaviku laikomas vyras mirė Rusijos ligoninėje.

Žiniasklaida apie tai rašo remdamasi jo žmonos Liudmilos žinute.

Rusijos propagandinė interneto svetainė „Maš“ praneša, kad G.Matsegora mirė neatgavęs sąmonės vienoje Maskvos ligoninėje.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas komentare UNIAN iš pradžių pažymėjo, kad, preliminariais duomenimis, informacija apie buvusio Kupjansko mero mirtį pasitvirtino, tačiau vėliau pridūrė, kad šiuo klausimu reikia patikslinimų. „Atsiprašome, informaciją reikia papildomai patikslinti“, – sakė A.Jusovas UNIAN korespondentui.

2024 m. birželio 7 d. buvo pasikėsinta į Ukrainos išdaviko Genadijaus Matsegoros, ėjusio Kupjansko (Charkivo sritis) mero pareigas gyvybę. Vyriausioji žvalgybos valdyba pažymėjo, kad jo būklė buvo kritinė.

Vėliau buvo pranešta, kad išdavikas buvo pašautas prie savo namų.

Priminsime, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą Genadijaus Matsegora, kuris tuo metu buvo Kupjansko meras, savanoriškai sutiko visapusiškai bendradarbiauti su okupantais.

2022 m. birželį jis pasirašė „protokolą“ dėl okupacinės Charkivo administracijos sukūrimo. Gynybos pajėgoms surengus kontrpuolimą Charkivo srityje, išdavikas G.Matsegora pabėgo į Rusiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas turi ir toliau remti Ukrainą. Jis išreiškė viltį, kad gynybinio bloko šalys narės priimti reikiamą sprendimą dėl tolesnio atgrasymo ir gynybos.

„NATO dalyvauja koordinuojant mokymus ir pagalbą Ukrainai, taip pat prisiims ilgalaikį finansinį įsipareigojimą“, – sakė J.Stoltenbergas.

Kartu jis priminė, kad nuo pat visiškos invazijos į Rusiją pradžios NATO teikia Ukrainai finansinę paramą.

„Nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija, Aljanso narės kasmet Ukrainai suteikė karinę paramą, siekiančią apie 40 mlrd. eurų. Turime išlaikyti tokį paramos lygį tiek, kiek reikės“, – pabrėžė generalinis sekretorius.

Pasak jo, ilgalaikė ir patikima Kyjivo parama siunčia aiškų signalą Vladimirui Putinui.

„Tikiuosi, kad sąjungininkės prisiims finansinius įsipareigojimus remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Aljanso atstovas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von de Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga Ukrainai skirs 1,9 mlrd. eurų finansinės paramos pagal Ukrainos priemonės programą. Lėšos bus paskirstytos šio mėnesio pabaigoje.

Be to, ji sakė, kad dar 1,5 mlrd. eurų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto taip pat bus skirta Ukrainai padėti liepos mėnesį.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį perspėjo, kad prorusiška retorika kelia vis didesnį pavojų Europos Sąjungos šalims.

Tai jis sakė pradėdamas diplomatinę kelionę, kuria siekia stiprinti paramą Kyjivo kovai su Rusijos invazija.

Didėjančius Ukrainos sunkumus siekiant užsitikrinti karinę pagalbą atspindi ir tai, kad vokiečių kraštutinių kairiųjų Sahros Wagenknecht  aljanso (BSW) ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarai boikotavo V.Zelenskio kalbą parlamente.

AfD surinko daugiau balsų nei Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos

Sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose abi šios partijos pasiekė didžiulių laimėjimų: AfD surinko daugiau balsų nei kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos, o naujokė BSW, kuri agitavo prieš ginklų tiekimą Ukrainai, surinko kiek daugiau nei 6 proc. balsų.

V.Zelenskis įspėjo, kad prokremliškų partijų pozicija kelia grėsmę ne tik Ukrainai.

„Man atrodo, kad svarbiausia, jog žmonės nepasirinko prorusiškos populistinės retorikos. Tačiau radikali prorusiška retorika yra pavojinga jūsų šalims“, – perspėjo V.Zelenskis.

AfD lyderiai pareiškime nurodė: „Atsisakome klausytis kalbėtojo, dėvinčio maskuojamuosius drabužius.“

„Ukrainai dabar nereikia karo prezidento, jai reikia taikos prezidento, kuris būtų pasirengęs derėtis“, – sakė Tino Chrupalla ir Alice Weidel. Jie pridūrė, kad todėl AfD parlamentarai nusprendė antradienį Bundestage palikti savo vietas tuščias.

Kraštutinių dešiniųjų laimėjimai ne tik Vokietijoje, bet ir visoje ES sukėlė nuogąstavimų dėl Vakarų paramos Ukrainai ateities.

Prieš Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, į kurią Rusija nekviečiama, tokios partijos kaip AfD skleidžia žinią, kad dabartinė Vakarų strategija apginkluoti Ukrainą karo veiksmų nenutrauks.

Tačiau O.Scholzas antradienį, sveikindamas V.Zelenskį Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, pažadėjo, kad Rusija karo nelaimės.

Jis paragino sąjungininkus nuodugniau peržiūrėti savo karines atsargas ir padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.

„Belorus“ sanatorija / BNS nuotr.

Minsko miesto teismas antradienį Lietuvos pilietę Eleną Ramanauskienę pripažino kalta dėl šnipinėjimo ir skyrė jai šešerių metų įkalinimo bausmę, praneša baltarusių žiniasklaida.

Opozicinis portalas afn.by ir televizija ONT pranešė, kad Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoja E.Ramanauskienė pripažinta kalta dėl agento veiklos.
 
Teismo procesas buvo uždaras. Kaip skelbė valstybinė Baltarusijos žiniasklaida, 59-erių E.Ramanauskienė kaltinta tuo, kad ne kartą perdavė informaciją apie poilsiauti atvykusius svečius, įskaitant baltarusių aukšto rango pareigūnus.  

Teigiama, kad ją Lietuvos specialiosios tarnybos užverbavo daugiau kaip prieš 10 metų.

ONT duomenimis, kaltinamajame akte rašyta, kad „Belorus“ darbuotojai perdavė Lietuvos specialiosioms tarnyboms įvairių dokumentų, o direktorius dar ir ėmė kyšius. Nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas „Naša Niva“ nurodo, kad direktoriumi tikriausiai vadinamas buvęs sanatorijos „Belorus“ Druskininkuose vyriausiasis gydytojas Andrejus Kobelis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nurodė, kad situacija jai žinoma, tačiau pabrėžia neturinti pagrindo tikėti kaltinimų pagrįstumu.

„Ministerija neturi pagrindo tikėti kaltinimų pagrįstumu ir teikia pilietei visą galimą konsulinę pagalbą. Oficialios Baltarusijos institucijų informacijos apie teismo nuosprendį kol kas nesame gavę“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Ministerija taip pat primena rekomendaciją nevykti į Baltarusiją, pabrėždama, jog Lietuvos piliečiai gali būti neteisėtai sulaikomi, jiems pateikiame išgalvoti kaltinimai, yra apklausiami Baltarusijos saugumo struktūrų

Kaip skelbė naujienų portalas 15min, E.Ramanauskienė Baltarusijos pareigūnų galėjo būti sulaikyta pernai, kai vyko atgal į Lietuvą iš Baltarusijos, kur lankė savo šeimos narius.

Pernai vasarą baltarusių žiniasklaida taip pat skelbė, kad dėl šnipinėjimo Lietuvai bus teisiamas buvęs sanatorijos „Belorus“ vyriausiasis gydytojas A.Kobelis. Jį Baltarusijos KGB (Valstybės saugumo komitetas) sulaikė 2022 metų pabaigoje.

Dabar afn.by nurodo, kad jis anksčiau buvo nuteistas kalėti devynerius metus. ONT duomenimis, jis jau atlieka bausmę.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos policija

Ukrainos Zaporižios mieste, esančiame netoli pietinės fronto linijos, antradienį užpuolikas nušovė vietos pareigūną, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė policija.

„Zaporižios mieste policija ieško vyro, nušovusio vietos pareigūną, – pranešė policija. – Sužeistas vyras mirė. Policija atlieka skubius tiriamuosius ir operatyvinius veiksmus.“

Užpuolikas į pareigūną šovė prie daugiabučio.

Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės.

Zaporižia yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos.

Okupuotose Ukrainos teritorijose buvo nužudyti keli Maskvos primesti pareigūnai. Dėl šių nužudymų Maskva kaltina Ukrainos saugumo tarnybas.

Panašūs išpuoliai Ukrainos kontroliuojamose teritorijose yra retesni, tačiau Kyjivas teigia užkirtęs kelią keliems pasikėsinimams į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tankas „Leopard 2“

Norvegija, užsakiusi 54 Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, 37 iš jų surinks savo teritorijoje ir turės galimybę surinkinėti tankus kitoms šalims, antradienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija.

Tai pirmas kartas, kai pagrindiniai koviniai tankai bus surinkti šioje NATO šalyje.

Pagal susitarimą su Vokietijos gynybos pramonės įmone „Krauss-Maffei Wegmann“ Norvegijos bendrovė RITEK taps jos subrangove.

Naujoji surinkimo linija Levangeryje, Norvegijos vakaruose, taip pat galės surinkti tankus kitoms šalims.

„Susitarimas padės stiprinti NATO ir Europos pajėgumus ateityje didinti tankų gamybą“, – teigė ministerija.

Be to, planuojama, kad RITEK taps Šiaurės šalių turimų tankų „Leopard“ techninės priežiūros ir modernizavimo centru.

Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija savo kariuomenėse naudoja tanko „Leopard 2“ variantus.

2023 metų vasarį Norvegijos vyriausybė užsakė 54 „Leopard 2A8“ už 19,7 mlrd. kronų (1,79 mlrd. eurų), kad pakeistų 36 senstančius „Leopard 2A4“.

Kitą mėnesį Norvegija pranešė, kad pristatė Ukrainai aštuonis „Leopard 2A4“.

„Scanpix“/AFP nuotr./Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas paragino Vakarų partnerius sugriežtinti savo veiksmus prieš Rusiją ir smogti jai ten, kur labiausiai skauda prezidentui Vladimirui Putinui.

Jo nuomone, atsakymas į raketų smūgius Ukrainos energetikos sistemai turėtų būti atakos prieš jautriausias Rusijos teritorijas.

„Mes sustabdėme rusiškos naftos srautą, tačiau atėjo laikas pasirūpinti, kad Europoje būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas. Turime padaryti daugiau“, – pabrėžė britų diplomatas Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

D.Cameronas mano, kad Vakarai sankcijomis turėtų smogti jautriausioms Rusijos sritims.

„Turime pasinaudoti įšaldytu Rusijos turtu. Turime savęs paklausti: ko bijo V.Putinas? Jis bijo, kad mes atsisakysime angliavandenilių. Jis bijo, kad perimsime įšaldytą Rusijos valstybės turtą. Ir aš tikiuosi, kad šią savaitę vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime mes bent jau susitarsime panaudoti įšaldyto turto palūkanas didžiulei paskolai Ukrainai gauti. Ir pinigai pradės plaukti gerokai prieš lapkričio rinkimus Amerikoje“, – kalbėjo užsienio reikalų sekretorius.

Jis taip pat priminė apie Rusijos šešėlinį laivyną, kuris naudoja neapdraustus laivus, keliančius pavojų kitoms šalims.

„Noriu žinoti, kad kiekvieną kartą, kai jie įplaukia į neutralų uostą, jie yra tikrinami, areštuojami ir jiems užkertamas kelias gabenti rusišką naftą ir parduoti ją visame pasaulyje.

Kaip jau sakiau, mes turime visas kortas: stipriausią ekonomiką, geriausius aljansus, patirtį, žinias, ir privalome visa tai panaudoti. Didžioji Britanija atliks savo vaidmenį, mes užsiimame draudimo verslu, ir puiku, kad „Lloyd's Insurance“, kurie šiandien yra čia, padėjo apdrausti Juodąją jūrą“, – sakė D.Cameronas.

Pirmadienį vakare prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vokietiją dalyvauti Ukrainos atkūrimo konferencijoje ir surengti derybas su kancleriu Olafu Scholzu, prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Bundestago pirmininku Berbeliu Basu. Be to, planuojama, kad jis apsilankys karinėje bazėje, kurioje rengiami Ukrainos kariai.

Danijos policija / Scanpix Denmark / REUTERS

Danijos žvalgyba antradienį pranešė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo sulaikyta Rusijos pilietė, o žiniasklaida nurodė, kad tai rusų diasporoje gerai žinoma moteris.

PET žvalgybos agentūra pranešė, kad Rusijos pilietė buvo sulaikyta į pietus nuo Kopenhagos ir įtariama „sudariusi sąlygas užsienio žvalgybos tarnybai veikti Danijoje“.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Ukrainos klausimas neišvengiamai bus liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone dėmesio centre ir būtent Ukrainos klausimu padaryta pažanga bus matuojama jo sėkmė.

„Ukrainos pergalė yra vienintelis būdas sutvarkyti destabilizuotą tarptautinę sistemą ir užkirsti kelią karo plitimui Europoje ateityje“, – antradienį dalyvaudamas Bukarešto devyneto viršūnių susitikime Rygoje kalbėjo jis.

Pasak Prezidentūros, pagrindiniai susitikimo klausimai – pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vašingtone ir ilgalaikė parama Ukrainai.

Užsienio šalių politikams Lietuvos prezidentas akcentavo, kad Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas neturėtų būti tik šventė, minint aljanso 75-ųjų metinių sukaktį. Pasak G. Nausėdos, susitikime reikalingi aiškūs rezultatai ir būtini sprendimai, stiprinantys visos euroatlantinės erdvės saugumą ir gynybą.

„Vašingtono viršūnių susitikimas bus svarbus etapas, nubrėšiantis euroatlantinės erdvės ateitį. Turime užtikrinti, kad NATO ir toliau išliktų stipriausiu gynybos aljansu. Turime efektyviai įgyvendinti pernai Vilniuje priimtus sprendimus ir dar labiau stiprinti NATO rytinį flangą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

G.Nausėda pabrėžė NATO regioninių gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.

Pasak jo, taip pat būtina siekti didesnių investicijų į gynybą ir dėti visas pastangas įsukant gynybos pramonę.

„Šiandien matome, kad 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto jau nebeužtenka kaip minimalaus užsibrėžto tikslo – norint tvariai stiprinti saugumą ir gynybą, turime siekti bent 3 procentų“, – sakė G. Nausėda.

Antradienio popietę Lietuvos vadovas pasisakys Bukarešto devyneto šalių vadovų diskusijoje dėl paramos Ukrainai.

Bukarešto devynetas vienija NATO rytinio flango šalis. Šis formatas buvo įkurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Jam priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Rusija antradienį pranešė, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Maskvos pajėgos užėmė Timkovką šiaurės rytinėje Charkovo srityje ir Miasožarivką, vadindama ją rusišku Artemovkos pavadinimu, rytinėje Luhansko srityje.

dpa/Scanpix/Priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų ir sakė, kad jos yra teisingas atsakymas siekiant sustabdyti Rusijos puolimą ir užsitikrinti ilgalaikę taiką.

„Didžiausias Rusijos strateginis pranašumas prieš Ukrainą yra pranašumas danguje. Tai raketų ir bombų teroras padeda rusų kariams eiti į priekį“, – sakė V.Zelenskis Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

„Atsakymas yra oro gynyba“, – pabrėžė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, sveikindamas prezidentą Volodymyrą Zelenskį Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, pažadėjo, kad Rusija karo nelaimės.

„Nebus jokios karinės pergalės ir jokios padiktuotos taikos“, – sakė O.Scholzas.

Jis paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „baigti savo brutalią kampaniją ir išvesti savo karius“.

O.Scholzas taip pat paragino sąjungininkus nuodugniau peržiūrėti savo karines atsargas ir padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.

„Norėčiau nuoširdžiai paprašyti visų, kurie šiandien čia susirinko: visomis įmanomomis priemonėmis paremkite mūsų iniciatyvą stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakė O.Scholzas delegatams konferencijoje.

Vokietija imasi lyderystės iniciatyvoje, kuria siekiama išplėsti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis, ir pati skyrė Kyjivui tris sistemas „Patriot“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.

Praėjusį mėnesį Ukrainos pajėgos numušė kelis rusų šturmo lėktuvus.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Kadangi nebeįmanoma padidinti rusų karių skaičiaus Kremliui neskelbiant naujos mobilizacijos, Rusija verbuoja vis daugiau karių iš Afrikos šalių.

„Tikėtina, kad ši verbavimo kampanija kompensuos didelius Rusijos nuostolius mūšio lauke ir parems puolimą keliuose frontuose. Kadangi kalinių verbavimo rezervas, atrodo, pasiekė aukščiausią tašką, Rusija, siekdama išvengti tolesnės mobilizacijos Rusijoje, tikriausiai plečia verbavimą pasaulio pietuose“, – sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime.

Jame pažymima, kad ankstesnė Rusijos piliečių mobilizacija į karą „ne tik pablogino prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vyriausybės įvaizdį šalyje, bet ir lėmė rekordinį darbo jėgos trūkumą ir kvalifikuotų darbuotojų, tokių kaip gydytojai ir IT specialistai, nutekėjimą“, – aiškina britų analitikai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinės žvalgybos valdyba skelbė, kad Rusija Afrikos šalių piliečiams, kurie sutinka dalyvauti kare Ukrainoje, siūlo 2 tūkst. JAV dolerių registracijos premiją ir 2200 JAV dolerių mėnesinį atlyginimą

Be viso to Kremlius tokiems savanoriams žada suteikti Rusijos pasą.

Užverbuoti afrikiečiai skiriami į šturmo dalinius, kurie dažnai tarnauja sudėtingiausiuose fronto ruožuose – žinoma apie tokių dalinių panaudojimą Charkivo srities Vovčansko puolimuose.

Be samdinių verbavimo, Kremlius taip pat taiko spaudimo taktiką į Rusiją atvykstantiems užsienio studentams ar darbininkams, kuriems grasinama deportacija, jei jie nesutiks dalyvauti kariniuose mokymuose, agentūrai „Bloomberg“ su anonimiškumo sąlyga sakė Europos diplomatai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Imago / Scanpix nuotr./Čekijos policija

Čekijos policija sulaikė vyrą, įtariamą bandymu padegti viešąjį transportą Prahoje, pirmadienį pranešė ministras pirmininkas.

Jo teigimu, labai tikėtina, kad prie šio sąmokslo prisidėjo Rusija. 

Policija nepateikė jokios informacijos apie tai, ar Maskva kaip nors susijusi su šiuo sąmokslu. Socialiniame tinkle „X“ Čekijos žvalgybos tarnyba BIS pareiškė, kad atsiranda vis daugiau įrodymų apie Maskvos dalyvavimą sabotažo aktuose visoje Europoje. 

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nurodė, kad nusikaltimas įvykdytas ketvirtadienį, o įtariamasis sulaikytas šeštadienį. 

Labai tikėtina, kad išpuolį organizavo ir finansavo Rusija, žurnalistams sakė premjeras.

Policijos viršininkas Martinas Vondrašekas pranešė, kad Čekijos sostinėje sulaikytas įtariamasis yra 26-erių užsienietis. 

Dienraštis „Denik N“ teigė, kad vyras iš Pietų Amerikos benzinu apipylė Prahos transporto bendrovės garaže stovėjusius autobusus, tačiau jų padegti nespėjo.

Jei terorizmu įtariamas vyras bus pripažintas kaltu, jam grės laisvės atėmimas iki gyvos galvos, sakė policijos viršininkas. 

Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Čekija Kyjivui teikia didelę karinę ir humanitarinę pagalbą. 

Čekija šiuo metu vadovauja tarptautinei iniciatyvai dėl šaudmenų Ukrainos kariuomenei pirkimo už Europos ribų. Tikimasi, kad pirmosios prekės bus išsiųstos šį mėnesį. 

Pirmadienį P.Fiala pridūrė, kad kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, neseniai pranešė apie sabotažo atvejus, dėl kurių kaltina Rusijos šnipus.

Praėjusį mėnesį Čekijos valdžios institucijos dėl pakartotinių kibernetinių išpuolių prieš vietos infrastruktūrą apkaltino su Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU susijusią grupę APT28, kuri dar žinoma kaip „Fancy Bear“. 

Užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky dėl šios bylos iškvietė Rusijos ambasadorių.

Apie panašius išpuolius pranešė ir Lenkija bei Vokietija. 

Čekijos žvalgyba taip pat kaltina GRU 2014-aisiais surengus du sprogdinimus amunicijos sandėlyje šalies rytuose, per kuriuos žuvo du darbuotojai.

Balandį policija atidėjo šią bylą teigdama, kad Rusija atsisakė bendradarbiauti. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Nepaisant to, kad karštasis mūšio dėl Avdijivkos etapas baigėsi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasitraukus iš miesto, įnirtingi mūšiai regione nesiliauja. Apie dabartinius mūšius ir pasikeitusią Kremliaus karių taktiką Estijos leidiniui „Postimees“ papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Marko Bezručko vardu, karys Ivanas Sekachas.

„Tai vyksta nuolat, priešai puola bet kuriuo paros metu. Per dieną mūsų brigada sunaikina apie šimtą rusų karių ir dvigubai daugiau sužeidžia“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1100 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 520 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 23 tankai, 32 šarvuotosios kovos mašinos, 46 atilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 5 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 58 automobilių įrangos autocisternų, degalų talpų vienetų ir 21 specialiosios įrangos vienetas.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos lėktuvą ir 13 bepiločių orlaivių.

V. Zelenskis pranešė atvykęs į Vokietiją susitikti su O. Scholzu / Eric Tschaen-Pool/SIPA / Eric Tschaen-Pool/SIPA

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio naktį pranešė atvykęs į Vokietiją derybų su kancleriu Olafu Scholzu ir kad dalyvautų Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

„Kancleris Scholzas ir aš aptarsime tolesnę pagalbą gynybos srityje, Ukrainos oro gynybos sistemos plėtrą ir bendrą ginklų gamybą“ prieš šį savaitgalį Šveicarijoje vyksiantį svarbų taikos viršūnių susitikimą, rašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

Berlynas neseniai leido Ukrainai naudoti Vokietijos ginklus smogti taikiniams Rusijoje, ilgą laiką atsisakęs tai daryti, bijodamas išprovokuoti karo su Rusija eskalavimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį Vokietija atsisakė savo tradicinės pacifistinės pozicijos ir tapo antrąja pagal dydį karinės įrangos Kyjivui tiekėja po Jungtinių Valstijų.

V.Zelenskis antradienį ir trečiadienį dalyvaus Ukrainos atkūrimo konferencijoje, kurioje dalyvaus 10 ministrų pirmininkų, kitų vyriausybių ir privataus sektoriaus atstovų.

„Atsižvelgiant į Rusijos oro terorą, skubūs sprendimai Ukrainos energetikos sektoriui bus mūsų prioritetas“, – sakė V.Zelenskis.

„Taip pat susitiksiu su federaliniu prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Bundestago pirmininke Barbel Bas, taip pat aplankysiu karinę bazę, kurioje treniruojasi mūsų kariai“, – pridūrė jis.

Vėliau V.Zelenskis vyks į Šveicariją, kur dalyvaus konferencijoje dėl taikos Ukrainoje, kurioje dalyvaus 90 šalių ir organizacijų. Rusija nebuvo pakviesta, o Kinija nedalyvaus.