Svarbiausios naujienos
- J.Bidenas ir V.Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą.
- Paaiškino, kodėl Lenkija neduos Ukrainai „Patriot“ sistemos.
- „Taranuok jį“: Ukraina stebina unikaliais ir ekstremaliais „Bradley“ panaudojimo būdais mūšio lauke.
- Brangiausias JAV šnipinėjimo dronas ateina Ukrainai į pagalbą.
- Ukrainos dronai pataikė į retą 25 mln. dolerių vertės Rusijos radarų stotį.
- „The Economist“: Ukrainos karinės žvalgybos vadas žada rusams daugiau staigmenų Juodojoje jūroje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Bidenas ir V.Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą
20:44
Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama teikti paramą Kyjivui, ginančiam save nuo Rusijos invazijos.
Susitarimas buvo pasirašytas šiandien vykstančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
Jame nustatyta, kad abiejų šalių vyriausybės per 24 valandas susitiks aukščiausio lygio vadovų susitikimuose, kad aptartų bet kokį atsaką ginkluoto užpuolimo prieš Ukrainą atveju.
Jis taip pat laikomas „tiltu į galimą Ukrainos narystę NATO aljanse“, sakoma tekste.
Ukrainos kovinė brigada Charkive sulaikė dešimtis rusų karių
00:47
Teigiama, kad Charkivo regione vykstant mūšiams, aukšto rango Ukrainos kovinė brigada paėmė į nelaisvę dešimtis rusų karių.
Filmuotoje medžiagoje, kuria pasidalijo Ukrainos 3-ioji puolamoji brigada, matyti, kad kariai sėdi mokyklos konferencijų salėje.
Ukrainos brigada teigė, kad kariai pateko į nelaisvę per kovines operacijas aplink šiaurės Ukrainos Vovčansko miestą.
Socialinės žiniasklaidos atstovai anksčiau buvo pranešę, kad praėjusią savaitę po Ukrainos pėstininkų šturmo padalinių kontratakų šiame rajone pasidavė nemažai rusų karių.
NATO pareigūnas: Rusija patyrė „astronominių“ nuostolių per Charkivo puolimą
23:43
NATO pareigūnas „European Pravda“ teigė, kad Rusijos kariams Charkivo puolimas kainavo „didelę kainą“.
Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė: „Gegužės mėnesį Rusija tikriausiai patyrė beveik 1 000 žmonių nuostolių per dieną, o tai yra gana astronominis skaičius“.
Jie turėjo omenyje konkrečiai žuvusiuosius.
Rusijos pajėgos į Ukrainos teritoriją įžengė mažiau nei 10 km ir Vovčansko miesto nekontroliavo.
Anksčiau JAV gynybos sekretorius sakė, kad Rusijos pažanga lėtėja, o fronto linija stabilizuojasi, iš dalies dėl to, kad šalys panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Rusijos teritorijoje paaukotus ginklus.
Dėl „Shahed“ raketų keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus
23:31
Keliuose pietiniuose ir rytiniuose regionuose paskelbta oro pavojaus padėtis dėl „Shahed“ bepiločių lėktuvų atakos.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgas.
Rusijos kariškiai papasakojo, kaip pabėgti iš karo Ukrainoje: fronto liniją paliko taksi
23:09
Iš Ukrainoje kovojančių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasprukę kariai naujienų svetainei „The Insider“ papasakojo apie tai, kaip jiems pavyko ištrūkti ir nebesugrįžti į fronto liniją.
Karinę tarnybą norintys nutraukti vyrai kalba apie pačius netikėčiausius scenarijus: nuo karinės vadovybės papirkinėjimo iki apsimetinėjimo negyvėliais. Rusijoje už dezertyravimą laukia kalėjimas, o okupuotose teritorijose – egzekucija.
Nepriklausomos naujienų svetainės „Mediazona“ vertinimu, nuo neišprovokuoto plataus masto karo Ukrainoje pradžios iš kovų pabėgo daugiau kaip 8 000 rusų karių.
Tai, kad Maskva neproporcingai pasikliauja etninėmis mažumomis, socialiai remtinais rekrūtais ir nuteistais nusikaltėliais, tik dar labiau paaštrina šią problemą. Iš 1 800 dezertyrų, kuriuos opozicijos leidinys „Viorstka“ apklausė per pirmąjį karo pusmetį, maždaug 1 100 buvo kilę iš Rusijos etninių respublikų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: saugumo susitarimas su JAV – tiltas į narystę NATO
23:01
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad naujasis 10 metų trukmės dvišalis saugumo susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.
V.Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su JAV vadovu Joe Bidenu, per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Pietų Italijoje.
Susitarime deklaruojama, kad „Amerika remia būsimą Ukrainos narystę NATO ir pripažįsta, kad mūsų saugumo susitarimas yra tiltas į Ukrainos narystę NATO“, sakė V.Zelenskis.
Anksčiau ketvirtadienį JAV ir Ukrainos prezidentai pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą. Pagal jį Vašingtonas teiks Ukrainai įvairią karinę pagalbą.
V.Zelenskis: Kinijos prezidentas sakė neparduosiąs Rusijai ginklų
22:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas davęs jam žodį, kad neparduos ginklų Rusijai.
V Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su JAV vadovu Joe Bidenu.
„Telefonu kalbėjausi su Kinijos lyderiu. Jis sakė, kad neparduos Rusijai jokių ginklų. Pažiūrėsime“, – sakė ukrainiečių prezidentas ir pridūrė: „Jis davė man žodį.“
V.Zelenskis: JAV pagalbos tiekimo sustabdymas reiškė, kad Rusija gali pulti Charkivą
22:26
Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad JAV parama ginkluotei vėluoja kelis mėnesius, nes respublikonai blokavo svarbų pagalbos įstatymą.
Jis sako, kad tiekimo pertrauka leido Rusijai vykdyti puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione, tačiau Ukrainai pavyko jį sustabdyti.
Tuo tarpu Joe Bidenas aiškiai pareiškė, kad JAV nepakeitė savo pozicijos dėl leidimo Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus smūgiams Rusijos viduje.
Neseniai JAV pareiškė, kad leistų Kyjivui naudoti tokius ginklus smogti Rusijai tik siekiant sustabdyti Charkivo puolimą.
J.Bidenas apie saugumo susitarimą: „Tai yra priminimas Putinui, jog mes nesitrauksime“
22:11
Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis, kurie surengė bendrą spaudos konferenciją po to, kai paaiškėjo, kad JAV ir Ukraina pasirašė svarbų 10 metų saugumo susitarimą.
JAV prezidentas pakartoja savo žinią, kad „palaikys Ukrainą“, ir sako, kad tai yra „priminimas Putinui, jog mes nesitrauksime“.
Per apšaudymą žuvo Rusijos žurnalistas
21:36
Pasak vietos mero, per ukrainiečių apšaudymą Rytų Ukrainoje esančiame kaime žuvo karą nušviečiantis rusų žurnalistas.
Pranešama, kad Valerijus Kožinas, dirbęs Rusijos televizijos kanalui NTV, buvo tarp žurnalistų, nukentėjusių per Holmivskio apšaudymą.
Anksčiau NTV pranešė, kad trys jos darbuotojai, įskaitant V.Kožiną, buvo sužeisti ir išvežti į ligoninę.
R.Sunakas vadina 50 mlrd. JAV dolerių paskolos sandorį "keičiančiu situaciją" Ukrainai
21:32
Riši Sunakas teigė, kad 50 mlrd. dolerių paramos paketas, dėl kurio šiandien susitarė Didžiojo septyneto lyderiai, yra „keičiantis situaciją“.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas sakė, kad tai bus parama Ukrainai mūšio lauke ir jos ekonominiam atstatymui, taip pat tai bus „signalas“ Vladimirui Putinui.
„Siunčiamas signalas, atgrasymas, yra toks pat svarbus kaip ir reali praktinė parama, ir į tai mes sutelkėme dėmesį“, – sakė jis.
R.Sunakas sakė, kad G7 pinigus suteiks kaip paskolą, o vėliau jie bus įkeisti už konfiskuoto Rusijos turto pelną.
„Reuters“: Kinija boikotuoja susitikimą Šveicarijoje ir bando „prastumti“ savo taikos planą
21:26
Kinija, praleisianti savaitgalį vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos plano Ukrainai, viliojo ne vieną vyriausybę savo alternatyviu planu, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino dešimt diplomatų. Vienas iš jų Pekino kampaniją pavadino „subtiliu visuotinio susitikimo Šveicarijoje boikotu“.
Anksčiau pranešta, kad Šveicarijos Liucernos Alpių kurorte vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl Ukrainos taikos užsiregistravo dalyvauti 90 valstybių ir organizacijų.
Jo tikslas – paremti Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio taikos pasiūlymus, įskaitant visišką Rusijos karių išvedimą iš Ukrainos. Nors į šią savaitę japonų žiniasklaidos paskelbtą galutinio susitikimo pareiškimo kopiją šis punktas nėra įtrauktas.
Rusija nebuvo pakviesta prisijungti prie susitikimo, kuris sukvies dešimčių pasaulio valstybių lyderius. Maskva ne kartą pabrėžė, jog toks susitikimas yra absurdiškas ir bevaisis.
Tuo tarpu glaudžius santykius su Rusija palaikanti Kinija pareiškė nedalyvausianti taikos konferencijoje, nes ši neatitinka Pekino reikalavimų, kurių vienas – būtinas Maskvos dalyvavimas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
NATO rytinio flango šalių norai: šeši dalykai, kurių bus prašoma Vašingtone
21:17
Antradienį Rygoje įvyko svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius priėmė ne tik Bukarešto devyneto (B9) šalių, bet ir Suomijos bei Švedijos vadovus, taip pat NATO generalinį sekretorių.
Šiuo metu rengiamasi mažiau nei po mėnesio Vašingtone vyksiančiam didžiajam NATO viršūnių susitikimui, kuriame gali būti priimti nauji sprendimai dėl rytinio flango apsaugos, taip pat dėl Ukrainai reikalingos karinės pagalbos bei „draudimų“ atakuoti Rusiją.
Ryškėja šešios idėjos ir kryptys, dėl kurių NATO rytinis flangas Vašingtone bandys įtikinti likusias NATO sąjungininkes – Vakarų šalis, kurios nejaučia karo ir Rusijos grėsmės taip arti.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo dalyvavimas aukščiausiojo lygio susitikime buvo teigiamas ženklas.
Kaip sėkmingai pavyko įtikinti Vakarų partnerius, galėsime įsitikinti jau kitą mėnesį Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime.
Latvijos leidinys TVNET išskyrė šešias NATO rytinio flango šalių norus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
G-7 susitikimo Italijoje metu popiežius surengs derybas J.Bidenu ir V.Zelenskiu
21:08
Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje metu popiežius Pranciškus surengs derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu, Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, ketvirtadienį pranešė Vatikanas.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pakvietė popiežių penktadienį pasakyti kalbą Apulijoje vyksiančioje sesijoje apie dirbtinį intelektą (DI).
Be to, planuojama, kad per kelis dvišalius susitikimus 87-erių popiežius aptars Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą ir Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vatikanas teigia, kad popiežius taip pat turėtų surengti susitikimus su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Kanados premjeru Justinu Trudeau ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiąja direktore Kristalina Georgieva.
J.Bidenas ir V.Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą
20:44
Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama teikti paramą Kyjivui, ginančiam save nuo Rusijos invazijos.
Susitarimas buvo pasirašytas šiandien vykstančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
Jame nustatyta, kad abiejų šalių vyriausybės per 24 valandas susitiks aukščiausio lygio vadovų susitikimuose, kad aptartų bet kokį atsaką ginkluoto užpuolimo prieš Ukrainą atveju.
Jis taip pat laikomas „tiltu į galimą Ukrainos narystę NATO aljanse“, sakoma tekste.
V.Zelenskis Italijoje pasirašė 4,5 mlrd. dolerių vertės susitarimą su Japonija
20:38
Ukraina ir Japonija Didžiojo septyneto (G-7) šalių viršūnių susitikime pasirašė susitarimą dėl saugumo, pagal kurį Kyjivui šiais metais skirs 4,5 mlrd. dolerių (4,19 mlrd. eurų), pranešė šalių vadovai.
Šiuo susitarimu Japonija taip pat įsipareigojo ateinančius dešimt metų toliau remti Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis džiaugėsi „unikalaus dokumento su viena ekonomiškai ir technologiškai pažangiausių pasaulio šalių“, pasirašymu per G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą Apulijoje Italijos pietuose.
Dokumente numatyta parama saugumo ir gynybos srityje, humanitarinė pagalba ir pagalba atstatymo darbams, taip pat parama įvairiose kitose srityse – nuo kibernetinio saugumo iki kovos su Rusijos dezinformacijos kampanijomis.
„2024 metais Japonija Ukrainai skirs 4,5 mlrd. dolerių ir toliau mus rems visą 10 metų susitarimo galiojimo laikotarpį“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
„Japonijai toks susitarimas ir tokio lygio parama yra proveržis“, – pridūrė jis ir padėkojo Tokijui už „nepalaužiamą solidarumą“.
G-7 narė Japonija iki šiol Ukrainai skyrė 12,1 mlrd. dolerių (11,27 mlrd. eurų), įskaitant per G-7 viršūnių susitikimą pažadėtas lėšas.
Japonija griežtai kontroliuoja ginklų eksportą pagal pacifistinę konstituciją, todėl gali teikti Ukrainai tik neletalinę ginkluotę.
Tačiau Japonija jau tiekia Kyjivui minų nukenksminimo mašinas ir dronų orlaivių aptikimo sistemas, be to, ji didins kovos su minomis pastangas ir tieks elektros generatorius humanitarinėms reikmėms, naujienų agentūrai AFP sakė Japonijos vyriausybės šaltinis.
Kyjivas su pagrindiniais rėmėjais pasirašė keliolika panašių susitarimų, kuriuose išdėstyti daugiamečiai įsipareigojimai finansuoti ir stiprinti Ukrainos gynybą ir kariuomenę.
Šie susitarimai nėra abipusės gynybos paktai ar kariniai aljansai, tačiau jie laikomi svarbiu ilgalaikiu įsipareigojimu paremti Kyjivą, jau trečius metus kovojantį su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
O.Scholzas: G-7 lyderių politinis susitarimas dėl lėšų Ukrainai yra istorinis
20:16
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) valstybių lyderių susitarimas dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, yra istorinis.
O.Scholzas susitikimo Italijoje metu teigė, kad naujausias susitarimas dėl paskolos „yra aiškus signalas Rusijos prezidentui [Vladimirui Putinui], kad jis negali paprasčiausiai sustabdyti šio klausimo sprendimo“.
„Sukurtas pagrindas, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų įsigyti viską, ko jai reikia [...] ne tik ginklų, bet ir investicijų į atstatymą ar energetikos infrastruktūrą“, – pridūrė jis.
Baltijos šalių ministrai ragina G-7 Ukrainai skirti visą įšaldytą Rusijos turtą
20:00
Didžiojo septyneto (G-7) šalims sutarus Ukrainai skirti daugiau nei 46 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendru laišku ragina panaudoti visas sustabdytas Kremliaus lėšas.
„Laiške Baltijos valstybių ministrai palankiai įvertina Europos Sąjungoje ir G-7 jau atliktą darbą nagrinėjant galimybes panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą tiek Ukrainai remti, tiek ir jos atstatymui ir kviečia G-7 toliau, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ieškoti teisinių sprendimų, kaip panaudoti visą Rusijos valstybės turtą Ukrainoje padarytai žalai kompensuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą yra brutalus ir akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės tvarkos grindžiamos teisės viršenybe ir tarptautine teise pažeidimas. Tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jei agresorius liks nenubaustas ir agresoriui nereikės atlyginti padarytos žalos, tokiu būdu bus pasiųsta klaidinant žinia, kad agresija lieka nenubausta“, – laiške teigia Baltijos valstybių ministrai.
G-7 šalių lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime Italijoje sutarė dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto.
Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.
Tačiau G-7 siūlo idėją šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola.
Paskola galiausiai būtų apmokėta iš būsimo pelno, nors esama rizikos, kad šis finansavimo šaltinis išseks, jei Rusijos turtas bus atblokuotas, pavyzdžiui, taikos susitarimo atveju.
URM pabrėžia, kad Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui ir rekonstrukcijai per ateinantį dešimtmetį reikės mažiausiai 486 mlrd. dolerių, o visa rekonstrukcija gali siekti iki 1 trln. dolerių.
Vokietija: V.Putino planas laukti, kol pasaulis nutrauks paramą Ukrainai, žlugo
19:47
Vladimiro Putino planas laukti, kol parama Kyjivui sustos, žlugo, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jo pastabos nuskambėjo po to, kai Italijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G7 lyderiai susitarė suteikti papildomą finansinę paramą Ukrainai – įskaitant maždaug 50 mlrd. dolerių vertės paskolos sandorį, panaudojant palūkanas, gautas už įšaldytą Rusijos turtą.
O.Scholzas sakė, kad šis susitarimas rodo, jog turtingos išsivysčiusios šalys yra pasiryžusios padėti Ukrainai praėjus daugiau nei dvejiems metams po Maskvos invazijos.
„The Wall Street Journal“: kaltinimai E.Gershkovichui šnipinėjimu yra melagingi
19:42
„The Wall Street Journal“ ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu, kad Maskvoje kalinamas šio leidinio reporteris Evanas Gershkovichas bus teisiamas dėl kaltinimų šnipinėjimu, kurie, jo teigimu, yra melagingi.
„Evanui Gershkovichui pateikti melagingi ir nepagrįsti kaltinimai. Naujausias Rusijos žingsnis fiktyvaus teismo proceso link, nors ir tikėtas, yra labai nuviliantis ir vis dėlto ne mažiau piktinantis“, – sakoma leidinio vyriausiosios redaktorės Emmos Tucker ir vadovų bendrame išplatintame pranešime.
Prokurorai E.Gershkovichą kaltina dirbus JAV centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) ir rinkus „slaptą informaciją“ apie tankų gamintoją „Uralvagonzavod“.
32 metų „The Wall Street Journal“ žurnalistas E.Gershkovichas daugiau nei metus yra laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, po to, kai buvo suimtas Rusijoje komandiruotės metu.
Leidinio paskelbtame pareiškime nurodoma, kad žurnalistas jau 441 dieną yra kalinamas „už tai, kad paprasčiausiai dirbo savo darbą“. Evanas yra žurnalistas“.
„Rusijos režimo vykdomas Evano šmeižtas yra pasibjaurėtinas, šlykštus ir pagrįstas apskaičiuotu ir skaidriu melu. Žurnalistika nėra nusikaltimas. Evano atvejis yra išpuolis prieš laisvą spaudą“, – priduriama jame.
„Tikėjomės, kad šios akimirkos pavyks išvengti, ir dabar tikimės, kad JAV vyriausybė dės dvigubai daugiau pastangų, kad Evanas būtų paleistas“, – sakoma pranešime.
Anksčiau ketvirtadienį Rusijos prokurorai pranešė, kad E.Gershkovichas bus teisiamas Uralo miesto Jekaterinburgo teisme.
Jis yra pirmasis nuo sovietmečio laikų Vakarų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu, bet šį kaltinimą jis, „The Wall Street Journal“ ir JAV vyriausybė griežtai neigia.
Per smūgį Rytų Ukrainos mieste sužeistas trejų metų vaikas
19:30
Per Rusijos smūgį rytiniame Dnipro regione buvo sužeisti šeši žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė pareigūnas.
Regiono gubernatorius Serhijus Lysakas sakė, kad trejų metų mergaitė po atako buvo nuvežtas į ligoninę su sprogimo sužeidimu, nudegimais ir įbrėžimais.
Kita 12 metų mergaitė po „ūmios reakcijos į stresą“ sveiksta namuose, sakė jis.
Taip pat apgadintas maždaug 91 namas, penki švietimo įstaigų pastatai ir dujų infrastruktūra, sakė S.Lysakas.
D.Medvedevas spjaudosi neapykanta: siūlo sunaikinti visas šalis, įvedusias sankcijas Rusijai
19:22
Aštria ir dažnai nepagrįsta retorika pagarsėjęs Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį ypač nuožmiai sureagavo į naują Jungtinių Valstijų sankcijų paketą, paveiksiantį daugiau nei 300 subjektų ir įmonių Rusijoje bei užsienyje.
„Rusija turi kasdien stengtis padaryti didžiausią žalą Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms dėl jų įvestų sankcijų šaliai ir jos piliečiams“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė D.Medvedevas.
Jis aiškino, kad tam pasiekti būtina toliau ieškoti kritinių JAV ekonomikos pažeidžiamumų ir smogti jiems visose srityse.
„Padaryti žalos visose vietose, paralyžiuoti jų įmonių ir valstybinių institucijų darbą. <...> Tiesiogiai sunaikinti jų energetiką, pramonę, transportą, bankininkystę ir socialines paslaugas“, – plūdosi buvęs Rusijos vadovas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: ginklų apribojimų panaikinimas suteikė Ukrainai daugiau apsaugos
19:13
Volodymyras Zelenskis pasakė kalbą G7 aukščiausiojo lygio susitikime Italijoje.
Joje jis padėkojo lyderiams už tai, kad panaikino apribojimus, taikomus Ukrainai, kaip ji gali naudoti savo padovanotus ginklus – Kyjivas gali smogti pačioje Rusijos teritorijoje.
Prezidentas sakė, kad tai leidžia „geriau apsaugoti“ ukrainiečius nuo Rusijos oro smūgių, tačiau Kyjivui reikia „nuoseklių žingsnių“, kad sustiprintų savo tolimojo nuotolio pajėgumus.
Jis taip pat paragino vadovus apsvarstyti Maršalo plano stiliaus atstatymo projektą – turėdamas omenyje kitą 1948 m. JAV įteisintos Europos atkūrimo programos pavadinimą, pagal kurį Vašingtonas siuntė milijardus į Europą, kad padėtų valstybėms atsigauti po Antrojo pasaulinio karo.
Ministras: tarptautiniam fondui oro gynybos priemonėms Ukrainai Lietuva skyrė 16 mln. eurų
19:06
Lietuva perves 16 mln. eurų į Jungtinės Karalystės vadovaujamą fondą oro gynybos priemonėms Ukrainai įsigyti, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ministras ketvirtadienį Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime pristatė naujausią Lietuvos karinės pagalbos Kyjivui paketą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Lietuva įsipareigojusi išlaikyti nekintančią karinės paramos apimtį, kurios vertė sudarytų ne mažiau 0,25 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Oro gynyba, išminavimas, bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos – tai Lietuvos teikiamos karinės paramos Ukrainai prioritetai. Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Lietuva skyrė 16 mln. eurų Jungtinės Karalystės vadovaujamam Tarptautiniam fondui oro gynybos priemonėms įsigyti“, – pranešime sakė L.Kasčiūnas.
Gegužės ir birželio Lietuvos materialinės paramos Ukrainai paketą sudaro šarvuočiai M113, 5,56 mm kalibro šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais ir žvalgybinių dronų sistemos, elektros generatoriai, lauko gultai, sunkvežimių padangos. Pasak ministerijos, parama Ukraina pasieks dar šią savaitę.
Perduodami šarvuočiai yra skirti Ukrainos kariuomenės išminavimo pajėgumams stiprinti ir yra neatlygintinas Lietuvos indėlis į bendrai su Islandija vadovaujamos Išminavimo koalicijos telkiamą paramą, teigia KAM.
L. Kasčiūnas ketvirtadienį Briuselyje taip pat dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime, NATO ir Ukrainos Tarybos posėdyje. Aljanso šalių ministrai aptarė NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus bei pasirengimą liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Kuo tvirtesnis bus mūsų ilgalaikis įsipareigojimas Ukrainai, tuo greičiau baigsis karas“, – susitikime sakė ministras, kurį cituoja ministerija.
Taip pat buvo suplanuoti dvišaliai L. Kasčiūno susitikimai su Lenkijos, Turkijos, Prancūzijos gynybos ministrais, NATO karinio komiteto primininku admirolu Robu Baueriu, NATO paramos ir pirkimų agentūros NSPA vadove Stacy Cumming.
Pasibaigus vizitui Belgijoje, ministras birželio 15 dieną išvyks į Daniją, kur susitiks su Danijos gynybos ministru Troelsu Lundu Poulsenu bei Danijos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Rasmusu Jarlovu.
Jis taip pat dalyvaus organizacijos „Rasmussen Global“ rengiamoje Baltijos jūros saugumo konferencijoje.
Ukrainos pajėgos įnirtingai kaunasi netoli Časiv Jaro
18:59
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad šalies pajėgos įnirtingai kovoja netoli Časiv Jaro – strategiškai svarbios gyvenvietės, kurią užėmusi Maskva turėtų galingą atsparos tašką rytiniame Donecko regione.
Apie tai buvo paskelbta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykus į Italijoje vykstantį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą.
„Netoli Ivanivskės [kaimo] tęsiasi du koviniai susirėmimai, – žurnalistams sakė Ukrainos kariuomenė. – Padėtis yra įtempta“.
Ivanivskės kaimas yra prie pat Časiv Jaro. Jo užėmimas suteiktų Rusijos pajėgoms svertų, reikalingų didesniam puolimui prieš pagrindinius pramoninės teritorijos civilinės paskirties objektus.
Anksčiau šią savaitę kariuomenės atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Rusija bando įsitvirtinti Časiv Jare, bet jai tai nepavyksta. Jis taip pat nurodė, kad Ukrainos pajėgoms yra nelengva ginti šią teritoriją.
„Priešas naudoja viską, ką turi, – dronus, artileriją, gyvąją jėgą“, – pridūrė atstovas spaudai.
Paaiškino, kodėl Lenkija neduos Ukrainai „Patriot“ sistemos
18:29
Varšuva neduos sutikimo Lenkijoje dislokuotos JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ perduoti Ukrainai, pareiškė šalies gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas socialiniame tinkle X.
„Lenkijos „Patriot“ saugo Lenkijos dangų, ir tai nepasikeis“, – sakė jis, komentuodamas laikraščio „The New York Times“ (NYT) pranešimą, kad JAV tariasi dėl „Patriot“ sistemos, dengiančios logistikos centrą Žešuve, per kurį Ukraina gauna didelę dalį Vakarų karinės pagalbos, perdavimo Kyjivui.
Kartu NYT nepatikslino, ar kalbama apie komplekso – aštuonių paleidimo įrenginių su radarais ir kita įranga – perdavimą, ar tik apie kai kuriuos jos elementus.
Maskvoje maišosi dangus su žeme: po liūties gatve plaukia ne tik žmonės, bet ir automobiliai
18:07
Trečiadienį Rusijos sostinę Maskvą siaubė smarkios liūtys. Mieste vandens tiek, kad kai kuriose gatvėse plaukia ne tik žmonės, bet ir automobiliai. Pasak rusų žiniasklaidos, ketvirtadienį pirmoje dienos pusėje rusai taip pat buvo užklupti stipraus lietaus ir vėjo, kuris greičiausiai nurims tik dienos vakare.
Socialiniuose tinkluose publikuotuose vaizdo įrašuose matyti skęstanti Rusijos sostinė Maskva. Miestą užklupo smarkios liūtys. Kai kuriose miesto dalyse dėl gausių kritulių ir užtvindytų gatvių dalis automobilių atsidūrė po vandeniu.
Dėl plūstančio vandens uždarytos ir kai kurios metro susisiekimo linijos.
Teigiama, kad neuždarytose gatvėse matomumas yra beveik nulinis, o stiprus vėjas neša vandenį.
Tai – ne pirmas kartas šią savaitę, kai sostinę siaubia lietūs. Liudininkų teigimu, prieš kelias dienas kai kuriose miesto dalyse krito kruša.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Mash“ pranešė, kad per audrą buvo sužeisti trys žmonės.
Trečiadienį publikuotame pranešime Maskvos miesto ūkio kompleksas paskelbė, kad per praėjusią parą sostinėje iškrito iki 20 proc. mėnesio kritulių normos.
Intensyvūs krituliai, anot prognozių, išliks ir ketvirtadienį.
„Per dvi dienas gali iškristi daugiau nei 80 proc. mėnesio normos“, – pareiškė miesto ūkio departamentas.
Automobilių vairuotojams rekomenduojama nesėsti į automobilius, rinktis alternatyvias transporto priemones.
Maskvoje nuo ketvirtadienio 10 val. iki pat dienos pabaigos dėl smarkaus lietaus, stipraus, iki 18 metrų per sekundę siekiančio vėjo ir perkūnijos su kruša kai kuriose miesto dalyse paskelbtas nepaprastasis perspėjimas, pranešė sostinės Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Departamentas prašo vairuotojų sumažinti greitį, padidinti atstumą, vengti pavojingų manevrų ir statyti automobilius toliau nuo medžių, o pėsčiųjų – nesislėpti po medžiais ir vengti reklaminių stendų.
G-7 lyderiai susitarė dėl 50 mlrd. dolerių Ukrainai
17:01 Atnaujinta 22:08
Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime Italijoje sutarė dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto, sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Turime politinį susitarimą aukščiausiais lygiais [...]. Tai 50 mlrd. dolerių, kuriuos šiemet bus įsipareigota skirti Ukrainai“, – sakė šis prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas.
JAV prezidentas ir Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados bei Japonijos lyderiai ketvirtadienį Apulijoje Italijos pietuose pradėjo dvi dienas truksiančias derybas.
Pagrindinis darbotvarkės klausimas yra paramos kario niokojamai Ukrainai didinimas. Ketvirtadienį specialioje G-7 sesijoje dalyvauja ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.
Tačiau G-7 siūlo idėją šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola.
Paskola galiausiai būtų apmokėta iš būsimo pelno, nors esama rizikos, kad šis finansavimo šaltinis išseks, jei Rusijos turtas bus atblokuotas, pavyzdžiui, taikos susitarimo atveju.
Minėtas JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas norėjo skirti visus 50 mlrd. dolerių, bet pridūrė, kad amerikiečių indėlis galėtų būti reikšmingai mažesnis, nes tai būtų bendra iniciatyva.
„Mes nebūsime vieninteliai skolintojai. Tai bus paskolos sindikatas. Dalysimės rizika, nes esame bendrai įsipareigoję tai padaryti“, – sakė šaltinis.
Jis nenurodė, kokia dalimi prisidėtų kitos G-7 šalys, bet sakė, kad galutiniame lyderių pareiškime bus kalbama apie „paskolas daugiskaita“.
„Vienybė dėl Ukrainos laisvės“
„Geros naujienos iš G-7: dar 50 mlrd. dolerių Ukrainai“ – anksčiau socialiniame tinkle „X“ parašė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris.
Pasak jo, susitarimas parodo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui mūsų „vienybę, labai padeda Ukrainai ir sumažina naštą biudžetams“.
„Dabar dirbame dėl detalių“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pranešė, kad G-7 lyderiai susitarė iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
„Esame priartėję prie gero rezultato“, – ketvirtadienį sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
G-7, neoficialia aštunta nare laikantis Europos Sąjungą, yra labai svarbus su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos rėmėjas.
„Šiandien G-7 Baryje pademonstruos vienybę. Vienybę dėl Ukrainos laisvės“, – „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
„Taranuok jį“: Ukraina stebina unikaliais ir ekstremaliais „Bradley“ panaudojimo būdais mūšio lauke
16:29
Ukrainos kariuomenė naudoja JAV suteiktas kovos mašinas „Bradley“ naujoviškais ir neįprastais būdais, siekdama kompensuoti dabartinius mūšio lauko iššūkius ir įrangos trūkumą, kurį sukėlė ilgalaikis Vakarų pagalbos vėlavimas. Apie tai skelbia JAV leidžiamas laikraštis „The Washington Post“.
Leidinys primena, kad, Pentagono duomenimis, JAV perdavė Ukrainai apie 300 kovos mašinų „Bradley“ – transporto priemonių, dar vadinamų „koviniais taksi“, nes jomis į mūšio lauką gali vykti iki šešių karių, saugomų šarvuotos apsaugos.
Šios pėstininkų kovos mašinos buvo sukurtos Jungtinėse Amerikos Valstijose devintajame dešimtmetyje, siekiant apsaugoti ir sustiprinti sausumos pajėgas, ypač mechanizuotuosius dalinius, ginkluotus tankais „M1 Abrams“.
JAV doktrinoje paprastai nurodoma, kad „Bradley“ turi veikti grupėmis ir kartu su kitomis šarvuotosiomis mašinomis, pavyzdžiui, tankais. Paprastai šios kovos mašinos turi pulti taikinius dideliais atstumais, vengdamos priešo ugnies. Šią strategiją teoriškai papildo galingų JAV oro pajėgų oro gynyba.
Tačiau dėl ribotų Ukrainos pajėgumų tiek kovinės aviacijos, tiek turimų šarvuotosios technikos išteklių ir nuolatinės Rusijos dronų grėsmės Ukrainos pajėgų vadovybė buvo priversta „Bradley“ naudoti visiškai kitaip. Dažniausiai Ukrainos pajėgos vienu metu dislokuoja tik po vieną ar dvi transporto priemones, kad išvengtų greito priešo aptikimo ir pralaimėjimo.
Ukrainos vadai, kuriems vis dar trūksta šaudmenų ir įrangos, naudoja „Bradley“ po vieną, kad atakuotų priešo tranšėjas ir kitas kovines pozicijas, patvirtina karinis analitikas Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto Filadelfijoje vyresnysis bendradarbis. Pasak jo, toks šių kovos mašinų naudojimo lankstumas gali padėti išgelbėti Ukrainos pėstininkų gyvybes.
Ukrainiečių „Bradley“ taip pat pritaikytos smogti iš arti į Rusijos kariuomenės dislokuotus statinius ir lengvesnius jų įtvirtinimus. Šis pavojingas darbas paprastai paliekamas artilerijos daliniams, kurie šaudo iš saugaus atstumo, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos dėl apribojimų ir artilerijos sviedinių trūkumo buvo priverstos ieškoti kitų galimybių.
Leidinio žurnalistai taip pat kalbėjosi su „Bradley“ komanda, kuri neseniai tapo virusinio vaizdo įrašo heroje. Jame matyti, kaip Ukrainai suteikta amerikiečių kovos mašina visu greičiu lekia link rusų BTR-82, o abi transporto priemonės šaudo viena į kitą.
Šio gegužės 31 d. įvykusio epizodo detales žurnalistams papasakojo 40-metis Ukrainos kariškis Viktoras, 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Magura“ „Bradley“ vadas. Kariškis šiuo metu gydosi ligoninėje dėl kito epizodo metu gautos žaizdos.
Šiame vaizdo įraše matyti, kaip jo įgula skuba pagrindiniu keliu Sokolo kaime (Donecko srities Pokrovsko rajonas), kuris dabar yra karštoji fronto linija rytuose. Vėliau Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad „Bradley“ kovos mašina iš arti įveikė priešo šarvuotąjį transporterį (BTR) „. Viktoras pridūrė, kad per šį epizodą jo „Bradley“ taikiklių sistema sulaukė kritinio smūgio, dėl kurio buvo išvestas iš rikiuotės pagrindinis transporto priemonės ginklas. Todėl jam teko elgtis ekstremaliai.
„Taranuok jį!“ – Viktoras prisimena įsakymą, kurį davė savo kovos mašinos vairuotojui. Dėl to rusų šarvuotis buvo priverstas skrieti į žolę, o rusų desantininkai, pralaimėję mūšį, paliko šarvuotį. Kartu Viktoras paneigė rusų „karo korespondentų“ teiginius, kad šiame epizode buvo sunaikintas ukrainiečių „Bradley“. Anot jo, ukrainiečių kovos mašina į savo pozicijas grįžo pati, o po trijų dienų jo dalinys jau vykdė naują misiją tame pačiame rajone.
Epizodas atskleidžia, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos „unikaliais ir ekstremaliais būdais naudoja JAV suteiktas „Bradley“, kad susidorotų su mažėjančiomis artilerijos atsargomis ir karių trūkumu“, rašoma straipsnyje.
V.Zelenskis atvyko į G-7 viršūnių susitikimą Italijoje
16:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Italijos pietuose, kur lyderiai turi sutarti dėl didžiulės naujos paskolos karo niokojamai jo šaliai.
Prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ V. Zelenskį pasitiko viršūnių susitikimo šeimininkė, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
V.Zelenskis dalyvaus sesijoje dėl Ukrainos su JAV, Kanados, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.
JK prisijungė prie JAV sankcijų Maskvos biržai ir atsiskaitymų centrams
16:26
Jungtinė Karalystė, pasekdama Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai paketą, skirtų suvaržyti Maskvos karą Ukrainoje.
Į naująjį Londono baudžiamųjų priemonių sąrašą taip pat pateko Maskvos birža, Rusijos nacionalinis kliringo centras ir Rusijos nacionalinis atsiskaitymų depozitoriumas.
Londonas pareiškė, jog pusšimtis naujų apribojimų, kurių dalis – „su G-7 partneriais koordinuotų veiksmų“, paveiks Rusijos finansų sistemą ir tiekėjus, remiančius jos karo pramonę.
Ministras pirmininkas Rishi Sunakas pabrėžė, jog JK „visada stovės petys į petį su Ukraina kovoje už laisvę“.
„Šiandien mes dar kartą stipriname ekonominį spaudimą taikydami sankcijas, kad sumažintume Rusijos galimybes finansuoti savo karo mašiną“, – teigė britų premjeras, G-7 lyderiams renkantis į susitikimą Pietų Italijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi pralaimėti, o nutraukti jo galimybes finansuoti užsitęsusį konfliktą yra nepaprastai svarbu“, pažymima R. Sunako pareiškime.
Vašingtonas trečiadienį įvedė dar vieną sankcijų Rusijai paketą, į jų sąrąšą įtraukdamas Maskvos biržą bei šias dvi paminėtas įstaigas. Ši nauja rimta finansinė bausmė Maskvai, apsunkinanti milijardinius atsiskaitymus, paskatino pagrindinę Rusijos biržą ketvirtadienį stabdyti tarpbankinę prekybą JAV doleriais ir eurais. Be to, ji nukreipta ir prieš rusų galimybes įsigyti užsienio valiutos, ja prekiauti ir taupyti, o tai paprastai sukelia stiprią reakciją Maskvoje ir visoje Rusijos visuomenėje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Maskva reaguos į „agresyvią“ naujų Vakarų sankcijų bangą.
NATO ketina imtis griežtų priemonių prieš Rusijos agentus dėl hibridinių išpuolių
15:06
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams.
Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“.
„Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J.Stoltenbergas.
Jis sakė, kad ministrai parengs atsako variantus, turinčius apimti glaudesnį dalijimąsi žvalgybos informacija, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos stiprinimą ir „griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos darbuotojams visame aljanse“.
Vakarų šalių vyriausybės skambina pavojaus varpais dėl augančios Rusijos hibridinių veiksmų bangos NATO teritorijoje Europoje.
Praėjusį mėnesį Lenkija pareiškė, kad apribos Rusijos diplomatų judėjimą po to, kai buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami planavę sabotažo išpuolius Maskvos saugumo tarnybų vardu.
Lietuvos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai taip pat neseniai po atliktų tyrimų pareiškė kaltinimų dėl įtariamos priešiškos veiklos Rusijos naudai.
Pareigūnai mano, jog Maskvos tikslas yra pasėti nesantaiką tarp NATO sąjungininkių ir bandyti daryti spaudimą, kad jos nutrauktų ginklų tiekimą Ukrainai.
„Rusijos veiksmai nesustabdys mūsų nuo paramos Ukrainai“, – trečiadienį žadėjo J.Stoltenbergas.
Maskvos birža po JAV sankcijų sustabdė prekybą doleriais ir eurais
14:20
Maskvos birža, pagrindinė Rusijos vertybinių popierių birža, ketvirtadienį sustabdė prekybą JAV doleriais ir eurais po to, kai Jungtinės Valstijos pritaikė Rusijai naują sankcijų paketą dėl tęsiamos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Trečiadienį Vašingtonas paskelbė įvedantis sankcijas Maskvos biržai ir Rusijos sandorių užsienio valiutomis kliringo centrui – tai nauja rimta finansinė bausmė Maskvai.
Priemonės, nukreiptos prieš rusų galimybes įsigyti užsienio valiutos ir ja prekiauti, paprastai sukelia stiprią reakciją Maskvoje ir visoje Rusijos visuomenėje, o nacionalinės valiutos kursas laikomas pagrindiniu Rusijos ekonomikos būklės rodikliu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Brangiausias JAV šnipinėjimo dronas ateina Ukrainai į pagalbą
13:41
JAV oro pajėgų žvalgybinis dronas „Global Hawk“ per masinius Ukrainos smūgius priartėjo prie taikinių Kryme. Pranešama, kad jis iš anksto nuskrido prie pusiasalio pakrantės.
Pasak laikraščio „Kyiv Post“, reto išskridimo metu vienas galingiausių ir brangiausių Pentagono žvalgybos dronų buvo oro erdvėje netoli Rusijos okupuotos teritorijos tuo metu, kai Ukrainos pajėgos smogė taikiniams.
„Global Hawk“ stebėjo sprogimus
Išanalizavus atvirų šaltinių skrydžio sekimo duomenis paaiškėjo, kad „Northrop Grumman“ pagamintas „RQ-4B Global Hawk“, šaukinys FORTE12, į oro erdvę į pietvakarius nuo pagrindinės Rusijos karinės bazės Krymo mieste Sevastopolyje atskrido likus mažiausiai trims valandoms iki Ukrainos smūgių pusiasalio taikiniams. Prieš grįždamas į savo bazę Italijoje, dronas šiame regione išbuvo septynias valandas.
Aukštųjų technologijų žvalgybinis dronas „Global Hawk“ yra pagrindinis Jungtinių Valstijų žvalgybinis dronas su radaru, krypties nustatymo elektronika ir daugiaspektriniais jutikliais. JAV skrydžių planuotojai ne kartą siuntė šį orlaivį virš Juodosios jūros, tačiau per ankstesnius Ukrainos smūgius JAV skrydžių kontrolieriai neleido 200 mln. JAV dolerių kainuojančiam orlaiviui priskristi taip arti Krymo būtent Kyjivo raketų smūgių metu.
Ukrainos smūgiai Kryme
Trečiadienį 2.47 val. galingi sprogimai buvo girdimi Sevastopolio apylinkėse, Sakų aerodrome netoli Fedorovkos kaimo ir Eupatorijos uostamiestyje. Sprogimai truko apie 10 minučių, juos sukėlė raketos, skelbia „Unian“.
Taikiniai buvo Rusijos kariniai objektai. Vienais duomenimis, tai buvo aerodromai ir orlaiviai, kitais – Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos. Maždaug už trijų kilometrų į pietus nuo didelio karinio aerodromo buvo matyti dūmai su stipriu degančių naftos produktų kvapu.
Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad bent viena Kyjivo raketa apgadino pagrindinės Rusijos oro gynybos sistemos S-400, esančios netoli Sevastopolio aerodromo, elementus. Kituose pranešimuose teigiama, kad per smūgius buvo panaudotos JAV pagamintos raketos ATACMS, kai kurios su įprastinėmis kovinėmis galvutėmis ir bent viena su kasetine kovine galvute.
Manoma, kad antrasis Ukrainos smūgis buvo nukreiptas į logistikos ar galbūt transporto infrastruktūrą šiaurinėje Krymo dalyje. Pranešta apie sprogimus Perekopo sąsiauryje netoli Armiansko ir Krasnoperekopsko miestų. Populiarus rusų tinklaraštininkas Vladimiras Rogovas teigė, kad „masinis raketų smūgis“ smogė keturioms vietovėms, įskaitant priešlėktuvinės gynybos objektą netoli Černomorskojės uosto.
FORTE12 buvo beprecedentiškai arti
Trečiadienį 02.45 val. vietos laiku Ukrainos smūgių metu žvalgybinis dronas šaukiniu FORTE12 buvo už 190-200 kilometrų nuo Sevastopolio tarptautinėje oro erdvėje. Per maždaug 16 valandų trukusį išskridimą jis ore buvo apie 7 valandas.
Nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą ir aneksavo Krymą, JAV karinių oro pajėgų žvalgybos vadai daugelį metų siuntė „Global Hawk“ patruliuoti oro erdvėje virš Juodosios jūros. Skrydžiai paprastai vyksta du kartus per savaitę. Dronas beveik niekada nesiunčiamas arčiau nei už 150 km nuo Rusijos kontroliuojamos teritorijos.
Rusijos karo analitikai kaltina Pentagoną, kad šis skrydžius naudoja informacijai apie taikinius rinkti, kuri perduodama Kyjivui. Be to, rusai teigia, kad amerikiečiai kartais išjungia atsakiklius, kad šnipinėjimo dronai galėtų slapčiau stebėti Rusijos užgrobtą teritoriją. Karinių oro pajėgų pareigūnai teigė, kad skrydžiai nebuvo provokaciniai ir visiškai atitiko tarptautinę teisę.
J.Stoltenbergas: Ukraina galės smogti naikintuvais F-16 Rusijos teritorijoje
12:46
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas parėmė Ukrainą, kad ji galėtų smogti Rusijos teritorijai naikintuvais F-16, kai šie atvyks į Ukrainą.
J.Stoltenbergas tai pasakė Briuselyje surengtoje trumpojoje konferencijoje, prasidedant Aljanso valstybių narių gynybos ministrų susitikimui.
Visų pirma jo buvo paklausta, ar iki vasaros pabaigos bus apmokytas pakankamas skaičius Ukrainos pilotų dirbti su naikintuvais F-16 ir ar turėtų būti suteiktas leidimas iš šių lėktuvų suduoti smūgius Rusijos teritorijoje.
J.Stoltenbergas teigė, kad Aljanso sąjungininkai kartu su Ukraina intensyviai dirba, kad apmokytų pilotus ir technikus, kurie galėtų vykdyti techninę priežiūrą.
„Jie deda daug pastangų, kad tai padarytų kuo greičiau. Būsiu atsargus įvardydamas kokį nors konkretų terminą. Tačiau tai didelis įsipareigojimas. Dedama daug pastangų“, – sakė J.Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius priminė, kad veikia mokymo centrai, įskaitant Rumuniją.
Jis patikino, kad viskas daroma kuo skubiau, tačiau tai pradės veikti tik tada, kai bus užtikrintas saugumas ir sauga, skelbia „Unian“.
Tuo pat metu, pasak jo, skirtingi sąjungininkai nustatė skirtingus apribojimus savo ginklų naudojimui, tačiau jis palankiai įvertino tai, kad kai kurie sąjungininkai sušvelnino apribojimus smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
Gynyba neturi būti viena surišta ranka už nugaros
„Turime suprasti, kas vyksta. Tai agresyvus karas. Rusija užpuolė Ukrainą. Ir tai yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę į savigyną, o teisė į savigyną apima ir smūgius į teisėtus karinius taikinius agresoriaus, Rusijos, teritorijoje. Jei jie to nesugebėtų padaryti, tuomet prašytume jų pabandyti gintis patiems, ginti teisę į savigyną viena surišta ranka už nugaros“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad savigyna yra ne eskalacija, o JT Chartijoje įtvirtinta teisė.
„Turime teisę padėti Ukrainai ginti teisę, o tai darydami sąjungininkai netampa konflikto šalimi“, – patikslino J.Stoltenbergas.
Aštuonios ES narės, tarp jų Lietuva, siekia apriboti Rusijos diplomatų judėjimą
12:45
Aštuonių Europos Sąjungos šalių, tarp jų Lietuvos, užsienio reikalų ministrai nusiuntė laišką bloko užsienio politikos vadovui, kuriame prašo jo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje.
Laiško tekstą ketvirtadienį matė naujienų agentūra AFP.
Ministrai teigia, kad dėl laisvo asmenų su Rusijos diplomatiniais pasais judėjimo Šengeno zonoje galima lengviau vykdyti žalingą veiklą.
Augant susirūpinimui, kad Maskva intensyvina savo bandymus sėti nesantaiką Europos Sąjungoje, aštuoni ministrai rašė: „Manome, kad ES turėtų [...] apriboti Rusijos diplomatinių misijų narių ir jų šeimų narių judėjimą, [kad jie galėtų judėti] tik tos šalies, kurioje yra akredituoti, teritorijoje.“
Laišką, kuriame nurodyta birželio 11-osios data, pasirašė Lietuvos, Čekijos, Danijos, Nyderlandų, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos ministrai.
Žiniasklaida: Vokietija blokuoja naujas sankcijas Rusijai
11:18
Vokietija blokuoja naujas sankcijas Rusijai. Būtent dėl Berlyno pastangų naujasis paketas vis dar nepriimtas. Apie tai praneša Vokietijos leidinys RND, remdamasis agentūra DPA.
Žiniasklaidos duomenimis, Vokietijos vyriausybė blokuoja derybas dėl naujo ES sankcijų Rusijai paketo. Berlyno nuogąstavimai tapo pagrindine naujo antirusiškų sankcijų paketo atidėjimo priežastimi.
Vadina „naująja Vengrija“
Vienas ES pareigūnas sakė, kad pastaruoju metu Vokietija sudarė „naujosios Vengrijos“ įspūdį. Anksčiau būtent Budapeštas lėtino naujų antirusiškų sankcijų priėmimą ES lygmeniu.
Briuselyje dirbantys diplomatai su anonimiškumo sąlyga sakė, kad Vokietijos atsargumas susijęs su veiksmų planais, kuriais siekiama apsunkinti ES sankcijų apėjimą. Berlynas ragina panaikinti atsakomybės taisyklę, taikomą bendrovių, kurios gali pažeisti sankcijas, filialams.
„Priežastis, matyt, yra baimė, kad Vokietijos įmonės gali būti patrauktos atsakomybėn už sankcijų pažeidimus“, – rašoma leidinyje.
Sankcijos Rusijai
Kaip skelbta anksčiau, Europos Sąjunga siūlo įvesti sankcijas Rusijos naftos laivybos milžinei „Sovcomflot“. Pažymima, kad šis sprendimas dar labiau apribos Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.
Kovo mėn. buvo pranešta, kad dėl rizikos, susijusios su Vakarų apribojimais, Indijos naftos perdirbėjai nusprendė nebepriimti Rusijos „Sovcomflot“ tanklaivių. Tačiau vėliau jie atsisakė šio sprendimo ir vėl pradėjo priimti rusišką naftą.
Agentūra „Bloomberg“ taip pat atskleidė slaptą Rusijos naftos gabenimo schemą. Taip Rusijos tanklaivis „Primorje“, kuriam taikomos JAV sankcijos, slapta perpylė naftą į kitą laivą.
Baltieji rūmai: G-7 lyderiai turėtų susitarti dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainai
11:11
Baltieji rūmai teigė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupė padarė labai gerą pažangą, siekdama susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai, ir kad lyderiai turėtų susitarti ketvirtadienį Italijoje vykstančiame susitikime.
„G-7 delegacijos padarė labai didelę pažangą čia vykusiose diskusijose, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams, keliaujantiems kartu su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.
„Tikimės, kad lyderių šiandienos susitikimo turėsime bendrą viziją dėl tolesnių veiksmų“, – teigė jis.
Trečiadienį Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad G-7 lyderiai susitarė iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
Ukrainos dronai pataikė į retą 25 mln. dolerių vertės Rusijos radarų stotį
10:51
Ukrainos saugumo tarnybos SBU kibernetiniai specialistai kartu su savo kolegomis iš gynybos pajėgų pataikė į retą radarų stotį, kuri kainuoja 25 mln. dolerių.
Apie tai praneša naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos saugumo tarnybos „Telegram“ kanalą.
„Kibernetinio saugumo departamento specialiosios pajėgos keliais FPV dronais smogė Rusijos priešraketinės gynybos radiolokacinei stočiai „Zoologijos sodas“. Okupantai norėjo suklaidinti mūsų karius, prie gerai užmaskuotos radiolokacinės stoties padėdami kelis maketus“, – teigė SBU.
Saugumo tarnyba taip pat pažymėjo, kad šis kompleksas yra retas ir skirtas žvalgybai bei antžeminių artilerijos sistemų – vamzdinės artilerijos ir daugybinių raketų paleidimo įrenginių – ugnies aptikimui.
15min primena, kad primena, kad Kanada pasiuntė Ukrainai keturis savo gamybos šarvuotus automobilius, skirtus medicininei evakuacijai. Dabar ši įranga keliauja į Europą, kur Ukrainos kariuomenė surengs mokymus, kaip naudotis šiomis transporto priemonėmis. Iš viso Ukraina gaus 50 tokių šarvuočių.
Ukrainoje svarstoma įvesti mokestį įmonėms, įdarbinančioms šauktinius
10:49
Ukrainos įstatymų leidėjai trečiadienį paskelbė apie įstatymo projektą, pagal kurį įmonių darbuotojai būtų atleisti nuo karinės tarnybos, jei jos mokėtų 463 eurų mėnesinį mokestį už kiekvieną darbuotoją.
Šimtai tūkstančių šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Ukrainos arba liko užsienyje, kai 2022 metais prasidėjo karas. Iš dalies dėl to beveik trims ketvirtadaliams įmonių trūksta darbuotojų, rodo balandį paskelbti tyrimo rezultatai.
„Šiais laikais bet koks verslas labai priklauso nuo nuspėjamumo, o pirmas klausimas, kuris šiandien kelia nerimą daugumai gamintojų, yra tas, ar jie galės išlaikyti svarbiausius darbuotojus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė valdančiosios partijos parlamentaras Dmytro Natalucha.
Įstatymo projekte numatyta, kad „kiekvienas verslo subjektas, mokantis padidintą 20 tūkst. grivinų (463 eurų) karinį mokestį per mėnesį už vieną darbuotoją“, turės galimybę „rezervuoti“ šį darbuotoją, sakė D. Natalucha.
„Padidintą mokestį moka ne darbuotojas, o pati įmonė“, – nurodė D. Natalucha ir pridūrė, kad įmonės pačios nuspręs, kas joms svarbiausia.
Įstatymo projektas parengtas po dialogo su vyriausybės pareigūnais ir verslo atstovais. Jis turėtų padėti užtikrinti, kad įmonės veiktų nepertraukiamai ir nuspėjamai, aiškino D. Natalucha.
Mobilizacijos klausimas yra itin opus Ukrainoje, kuri negali išleisti atostogų ilgą laiką tarnaujančių šauktinių, nes fronte labai trūksta karių.
Pareigūnai ėmėsi įgyvendinti keletą priemonių, kad sustiprintų kariuomenę, leido į karą eiti kai kuriems kaliniams, sumažino šaukimo į kariuomenę amžių iki 25 metų ir sugriežtino bausmes nepaisantiems šaukimo į kariuomenę.
Praėjusią savaitę pareigūnai pareiškė, kad šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai, nuolat gyvenantys kitose šalyse, daugeliu atvejų nebegalės išvykti iš šalies, jei apsilankys Ukrainoje.
Armėnijos lyderis paskelbė apie planą pasitraukti iš Rusijos dominuojamo saugumo aljanso
10:47
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pareiškė ketinantis nutraukti šalies narystę Rusijos dominuojamame kelių buvusių sovietinių valstybių saugumo aljanse,
Didėjant įtampai tarp Jerevano ir Maskvos, N. Pašinianas sakė, kad jo vyriausybė vėliau nuspręs, kada pasitraukti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai, be Armėnijos, priklauso Rusija, Baltarusija ir buvusios sovietinės Centrinės Azijos šalys Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.
Jerevanas anksčiau sustabdė savo narystę aljanse, atšaukė dalyvavimą bendrose karinėse pratybose ir nedalyvavo KSSO aukščiausiojo lygio susitikimuose.
N. Pašinianas trečiadienį pirmą kartą pareiškė, kad Armėnija apskritai pasitrauks iš KSSO. Jis kalbėjo per klausimų ir atsakymų sesiją parlamente ir sakė, kad vyriausybė vėliau nuspręs, kada žengti galutinį žingsnį.
„Mes pasitrauksime, – nurodė jis. – Mes nuspręsime, kada pasitraukti. Mes negrįšime, kito kelio nėra.“
Netrukus Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas pabrėžė, kad premjeras dar nepaskelbė apie visišką pasitraukimą.
„Tie, kurie teigia, kad premjeras pasakė, jog Armėnija pasitraukia iš KSSO, klysta“, – sakė vyriausiasis armėnų diplomatas.
Maskva kol kas nepateikė komentaro.
Maskvos pyktis
Armėnijos ryšiai su Rusija, ilgamete rėmėja ir sąjungininke, vis labiau prastėjo po to, kai Azerbaidžanas rugsėjį surengęs žaibišką karinę kampaniją užėmė Kalnų Karabacho regioną ir jame nutraukė tris dešimtmečius trukusį etninių armėnų separatistų valdymą.
Armėnijos valdžios institucijos apkaltino Rusijos taikos palaikymo pajėgas, kurios buvo dislokuotos regione po ankstesnių karo veiksmų 2020 metais, nesugebėjus sustabdyti Baku karių puolimo. Armėnijoje karinę bazę turinti Maskva kaltinimus atmetė, argumentuodama, kad jos kariai neturėjo mandato įsikišti.
Trečiadienį kalbėdamas įstatymų leidėjams, N. Pašinianas kritikavo KSSO nesugebėjus apsaugoti Armėnijos, ir teigė, kad kai kurie organizacijos nariai stojo Azerbaidžano pusėn.
„Paaiškėjo, kad jos nariai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir kartu su Azerbaidžanu planavo karą prieš mus“, – sakė jis.
Rusija stengiasi išlaikyti glaudžius santykius su Armėnija ir kartu palaikyti šiltus ryšius su Azerbaidžanu bei jo pagrindine sąjungininke Turkija. Ši yra svarbi Maskvos ekonominė partnerė Vakarų sankcijų sąlygomis.
Kremlių papiktino N. Pašiniano pastangos stiprinti Armėnijos ryšius su Vakarais ir atitolinti šalį nuo Maskvos dominuojamų aljansų. Rusiją ypač supykdė Armėnijos sprendimas prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), pernai apkaltinusio prezidentą Vladimirą Putiną dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su Rusijos veiksmais Ukrainoje.
N. Pašinianas savo šalyje susiduria su didele protestų banga. Protestuotojai reikalauja, kad jis atsistatydintų dėl vyriausybės sprendimo perduoti Azerbaidžano kontrolei keturis pasienio kaimus siekiant derėtis dėl taikos susitarimo su ilgamete priešininke.
Trečiadienį tūkstančiams protestuotojų, susirinkusių prie parlamento pastato, pabandžius prasiveržti pro policijos užtvaras, kilo smurtiniai susirėmimai. Demonstrantai mėtė butelius ir akmenis į policiją, o ši miniai išvaikyti panaudojo kurtinamąsias granatas. Pasak pareigūnų, apie 100 žmonių, įskaitant 17 policijos pareigūnų, buvo sužeisti, o 98 demonstrantus policija sulaikė.
Tarp sužeistųjų yra mažiausiai 10 žurnalistų. Šalies Žurnalistų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė, jos teigimu, neproporcingą policijos atsaką ir pareikalavo patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.
Ukrainos programišių atakos sutrikdė skrydžius ir Rusijos oro uostų darbą
09:55
Ukrainos karinė žvalgyba įgyvendino programišių atakas prieš Rusijos oro linijų ir oro uostų svetaines, pranešė leidinys „The Kyiv Post“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Trečiadienį, GOSOPKA (Federalinės saugumo tarnybos sukurta ir kontroliuojama Valstybinė kompiuterinių atakų aptikimo, prevencijos ir padarinių likvidavimo sistema) pranešė, kad vartotojai susidūrė su sunkumais, kai reikėjo prisijungti prie oro linijų „Nordwind“, „S7“ ir „Rossija“, taip pat Domodedovo oro uosto, operacijų valdymo programinės įrangos gamintojos „AviaBit“ ir kai kurių kelionių organizatorių svetainių, programų ir interneto paslaugų.
Šiuos duomenis patvirtino „DownDetector“ stebėjimo paslauga.
Leidinio šaltinių teigimu, taip pat buvo atakuoti Saratovo Gagarino oro uosto ir Južno Sachalinsko oro uosto ištekliai. Dėl įsilaužėlių veiksmų kai kurie skrydžiai buvo atidėti, o į orą pakilę lėktuvai turėjo skristi į kitus aerodromus, pranešė „THe Kyiv Post“.
Birželio pradžioje didelio masto DDoS ataka paralyžiavo portalo „Gosuslugi“, Gynybos, Finansų, Teisingumo, Pramonės ir prekybos, Energetikos, Energetikos, Skaitmeninimo, Švietimo ir mokslo bei Nepaprastųjų situacijų ministerijų interneto svetainių darbą. Panašių problemų turėjo ir Federalinė mokesčių tarnyba, Jungtinė lėktuvų korporacija ir Federalinė muitinės tarnyba.
„Roskomnadzor“ teigė, kad svetainės nustojo veikusios dėl „gedimo vienoje iš magistralinio ryšių tinklo sekcijų“, ir pridūrė, kad analizuoja, kas nutiko. Savo ruožtu Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Rusijos vyriausybinių įstaigų svetainių žlugimą lėmė agentūros kibernetinių specialistų veiksmai.
Gegužės pabaigoje programišiai atakavo vieną didžiausių Rusijos siuntų pristatymo operatorių SDEK. Dėl to tarnyba sustabdė užsakymų vykdymą, siuntų priėmimą ir išdavimą, nebuvo galima atidaryti jos interneto svetainės ir programų. Darbas buvo atnaujintas tik po kelių dienų.
Žiniasklaida: Vašingtonas įsipareigos saugoti Ukrainą dešimtmetį, tik koją gali pakišti D.Trumpas
09:41
Jungtinių Valstjų prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Italijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime planuoja pasirašyti 10 metų trukmės JAV ir Ukrainos saugumo susitarimą. Tačiau jį gali atšaukti buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, jeigu bus perrinktas per rinkimus lapkritį, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Tačiau šis susitarimas bus kitoks nei tas, kuris taikomas NATO valstybėms-narėms. Jame nereikalaujama JAV karinio atsako Ukrainos užpuolimo atveju.
Pasak JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, Vašingtonas įsipareigos teikti Kyjivui įvairią karinę pagalbą. Šiuo susitarimu taip pat siekiama įpareigoti būsimas JAV administracijas remti Ukrainą, net jei lapkritį vyksiančius rinkimus laimės D.Trumpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV smerkia Rusiją dėl įtariamo ukrainiečių vaikų grobimo
09:21
Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl apkaltino Rusiją deportavus ukrainiečių vaikus, iš kurių kai kurie buvo atiduoti įvaikinti, po to, kai žiniasklaidoje pasirodė naujų pranešimų apie įtariamus pagrobimus.
„Tai niekinga ir baisu. Šie ukrainiečių vaikai turi būti su savo šeimomis Ukrainoje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
„Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainos kariuomenę, bet ir prieš Ukrainos žmones“, – pridūrė jis.
Trečiadienį leidinyje „Financial Times“ paskelbtame tyrime rašoma, kad buvo nustatyti ir rasti keturi ukrainiečių vaikai, kurie, kaip įtariama, buvo išvežti į Rusiją, o vėliau siūlomi įvaikinti interneto svetainėje „usynovite.ru“.
Vaikai yra 8–15 metų amžiaus.
Pasak pranešimo, vieno vaiko vardas buvo pakeistas į rusišką, o apie jo ukrainietišką kilmę interneto svetainėje neužsimenama.
Ukraina reikalauja grąžinti beveik 20 tūkst. nepilnamečių, kurie, jos teigimu, buvo neteisėtai išvežti į Rusiją nuo Maskvos invazijos 2022 metais.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
„The Economist“: Ukrainos karinės žvalgybos vadas žada rusams daugiau staigmenų Juodojoje jūroje
09:10 Atnaujinta 09:46
Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo neišprovokuotą plataus masto invaziją, Ukraina beveik neturėjo karinio jūrų laivyno. Vienintelė jos fregata „Hetman Sahaidachny“ buvo specialiai nuskandinta, kad Rusijos pajėgos jos neužgrobtų.
Nuo karo pradžios praėjo daugiau nei dveji metai. Nors Ukraina sunkiai atlaiko Rusijos kariuomenės puolimą sausumoje, bet laimėjo karą Juodojoje jūroje ir pralaužė Rusijos grūdų blokadą, rašo žurnalas „The Economist“.
Moderniame kare Ukrainos sėkmė dažnai priklauso nuo sparčių technologinių naujovių. Nors visi kiti pasaulio kariniai laivynai kliaujasi laivais su įgula, Ukraina sukūrė savo bepiločių laivų laivyną. Jie atlieka svarbų vaidmenį kovoje dėl Juodosios jūros.
Prieš karą Ukrainoje ambicingiausias projektas buvo „Sea Hunter“ – 40 m ilgio laivas, kurį Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas kūrė nuo 2016 m. Tačiau Ukrainos karinis jūrų laivynas skiriasi nuo JAV karinio jūrų laivyno.
Ukraina sugebėjo sukūrti nedidelius, pigius jūrų dronus, kuriuos galima greitai ir lengvai pastatyti į padėtį ir kurie naudojami puolimui, o ne pajėgų palaikymui.
Karinių jūrų pajėgų analitikas H.I.Suttonas, remdamasis rastais vaizdo įrašais ir nuotraukomis, užfiksavo 11 dronų tipų, įskaitant jūrinį droną „Magura V5“, tačiau jų gali būti ir daugiau.
Šie dronai buvo nukreipti į Rusijos patrulinius ir transporto laivus, karo laivus ir net apgadino Kerčės tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusija.
Pavieniai dronai paprastai nedaro didelės žalos, tačiau keli smūgiai gali paskandinti laivą. „The Economist“ skaičiavimais, jūrų bepiločiai dronai suniokojo apie dešimt Rusijos laivų, tarp jų ir „Cezar Kunikov“.
Gegužės mėnesį Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad dronai „Magura V5“ Rusijos laivynui padarė 500 mln. dolerių žalą. Anot jo, šių dronų tobulinimo procesas tęsiasi.
Apie kitą jūrinį droną „Sea Baby“, kuris tarnauja Ukrainos saugumo tarnyboje, taip pat ne retai pasigirsta naujienose. Ne taip seniai paaiškėjo, kad juose įrengtos sistemos „Grad“.
Nors paskutiniais mėnesiais Ukrainai tampa ypač sudėtinga sustabdyti Rusijos pajėgų puolimą, Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad leidimas smūgiuoti Rusijos teritorijai vakarietiškais ginklais pakeis padėtį mūšio lauke.
„Jie jau dabar visa tai jaučia. Kaip sakoma, per vėlu gerti boržomį“, – pareiškė K.Budanovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas taip pat pažymėjo, kad pareiškimai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino „raudonąsias linijas“ yra reklaminis triukas.
„Ar jos apskritai egzistuoja? Ne, jos neegzistuoja. Jei jos egzistuoja, tai kur jos yra? Per daugelį metų jie tiek kartų sakė, kad tikrai jos peržengtos. Manau, kad visa tai – reklaminis triukas“, – kalbėjo jis.
K.Budanovas taip pat pridūrė, kad ukrainiečių dronai „rusams turi ir daugiau staigmenų“ Juodojoje jūroje.
„Privatūs kūrėjai, dirbantys kitose šalyse, gali pateikti užuominą, kokie tie netikėtumai gali būti. Keturios Turkijos gynybos bendrovės sukūrė povandeninę kamikadzę – amerikietišką bepilotį droną, kuris gali nepastebėtas priartėti prie taikinių ir išnirti, kad galėtų surengti greitą ataką“, – rašoma straipsnyje.
Pažymėtina, kad nors mažų bepiločių orlaivių sėkmė sausumoje Ukrainoje paskatino kitas ginkluotąsias pajėgas daugiau investuoti į savo bepiločių sistemų kūrimo programas, Tačiau Rusija taip pat pradėjo naudoti tokius dronus.
Karybos ekspertas: V.Putinas intensyviai ruošiasi vasaros puolimui
08:54
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje karo apžvalgoje įvertino, kad Rusijos pajėgos fronte po truputį darosi vis labiau aktyvios.
„Nors bendrai jau kurį laiką ukrainiečiai gana stabiliai išlaikė padėtį, o kai kur net ir yra perėmę iniciatyvą į savo rankas. Bet viskas dar prieš akis“, – rašė jis.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo pasitarime su gynybos ministru, generalinio štabo viršininku ir karinių apygardų vadais.
„Natūralu, kad „naujai išrinktas“ prezidentas susitiko su aukščiausia karine vadovybe, išklausė juos ir išsakė savo lūkesčius. Tačiau neturiu abejonių, kad buvo kalbėta ne tik bendrai apie ginkluotąsias pajėgas ir karą Ukrainoje, bet tuo pačiu buvo aptarti ir konkretūs veiksmai artimiausiu metu.“
Jo nuomone, greičiausiai buvo aptarti vasaros kampanijos tikslai, uždaviniai, laiko ašis ir priemonės, duoti nurodymai ir priminta dėl asmeninės vadų atsakomybės.
„Agresorius taip pat aktyviai apšaudo ukrainiečių užnugarį, vis labiau taikydamasis į artimą užfrontę. Taip siekiama sutrikdyti tiekimą ir dažniausiai tai yra pasiruošimo aktyviau pulti ženklas“, – rašė E.Papečkys.
Reziumuodamas ekspertas pažymėjo, kad reikėtų laukti rusų suaktyvėjimo fronte ir intensyvesnio Ukrainos užnugario apšaudymo: „Bet kol kas panašu, kad greitų ir didesnių pasiekimų agresorius neturėtų tikėtis.“
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:42
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 980 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 522,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 17 tankų, 21 šarvuotoji kovos mašina, 34 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 58 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 33 Rusijos bepiločius orlaivius ir 5 sparnuotąsias raketas.
Oleksandras Syrskis įvardijo karščiausius fronto taškus: po šturmo lieka tik rusų lavonai
08:38
Rusijos kariuomenės puolimas sustojo Charkivo srityje esančiame Vovčansko mieste, kurį rusai bando užimti nuo gegužės mėnesio. Tačiau tai tik vienas iš fronto taškų, o karštų liepsnų čia yra ne viena – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis įvardijo, kuriose fronto linijoje šiuo metu šios liepsnos kaitriausios.
„Charkivo kryptimi priešas vykdo nesėkmingas atakas, bando prasiveržti į mūšio linijų gilumą ir sukurti vadinamąją saugumo juostą. Vovčanske priešas įstrigo, nepaisant pritrauktų pajėgų ir išteklių, kurie nuolat papildomi dalinių iš kitų krypčių sąskaita“, – „Telegram“ situaciją Rytų fronte pranešė O.Syrskis.
Jis detaliai įvardijo šiuo metu karščiausias fronto vietas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Indija ragina Rusiją grąžinti jos piliečius, užverbuotus į rusų kariuomenę
08:00
Indija trečiadienį pareiškė paraginusi Rusiją grąžinti jos piliečius, užverbuotus į rusų kariuomenę, dviem iš jų neseniai žuvus kare Ukrainoje.
„Noriu jus patikinti, kad Indijos vyriausybė labai rimtai ėmėsi šio klausimo“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra.
Antradienį vakare Indijos užsienio reikalų ministerija pranešė palaikanti ryšius su Rusijos valdžios institucijomis, kad būtų susitarta dėl dviejų indų palaikų repatriacijos. Anksčiau šiais metais kovodami Ukrainoje žuvo kiti du Indijos piliečiai.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Indija vengia balsuoti prieš Rusiją Jungtinėse Tautose arba kritikuoti prezidentą Vladimirą Putiną.
Naujojo Delio požiūriu, Rusija yra laiko patikrinta sąjungininkė nuo Šaltojo karo laikų. Abi šalys bendradarbiauja gynybos, naftos, branduolinės energijos ir kosmoso tyrimų srityse.
Anksčiau Indija teigė, kad jos valdžios institucijos veda derybas su Rusija dėl indų, kurie, Naujojo Delio teigimu, buvo apgaule privilioti dirbti Rusijos kariuomenei, grąžinimo. Indijos federalinė tyrimų agentūra pranešė, kad išardė prekybos žmonėmis tinklą, viliojusį žmones į Rusiją ir žadėjusį jiems darbo vietas. Per tinklo agentus į Rusiją buvo išsiųsti mažiausiai 35 indai.
Praėjusį mėnesį Šri Lanka ir Rusija surengė derybas, kad išspręstų klausimą dėl Šri Lankos piliečių, kariaujančių kartu su rusais prieš Ukrainą. Prieš tai buvo pranešta apie mažiausiai 16 per kovos veiksmus dingusių žmonių iš Šri Lankos.
Ši Pietų Azijos valstybė teigė, kad jos piliečiai buvo apgaule nuvilioti į Rusiją, žadant gerus atlyginimus ir privilegijas, įskaitant Rusijos pilietybę.
Sausį Nepalas paprašė Rusijos grąžinti šimtus Nepalo piliečių, užverbuotų kovoti prieš Ukrainą. Ukrainoje žuvo mažiausiai 14 Nepalo piliečių.
Ukraina giria Lietuvos lyderystę siekiant taikos
07:59
Artėjant šią savaitę vyksiančiai Ukrainos taikos konferencijai Šveicarijoje, Kyjivo ambasadorius Lietuvoje giria Lietuvos lyderystę ir tikisi tolesnių šalies pastangų siekiant karo pabaigos.
Per susitikimą bus tariamasi dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar 2022 metais paskelbto dešimties punktų taikos plano įgyvendinimo.
Plėtojant tris punktus – Ukrainos energetinio saugumo, teisingumo tiriant karo nusikaltimus ir Maskvos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos – dalyvauja ir Lietuva.
„Lietuvos vyriausybė, visa Lietuvos visuomenė labai stipriai remia mūsų šalį visuose šiuose trijuose procesuose. Ir galiu pasakyti, kad Lietuva yra tikra čempionė visų šių trijų etapų atžvilgiu“, – interviu BNS sakė ambasadorius Petro Bešta, turėdamas omenyje Lietuvos paramą Ukrainai, siekį taikyti kuo griežtesnes sankcijas Rusijai ir pagalbą parengiant Kyjivo derybinę poziciją dėl taikos.
Diplomatas sakė besitikintis, kad Lietuva toliau plėtos tris prisiimtus taikos elementus, ir pabrėžė, jog Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda buvo pirmasis, sutikęs dalyvauti konferencijoje Šveiracirijoje.
„Tai buvo labai svarbus politinis signalas kitoms šalims“, – teigė P.Bešta.
Šeštadienį prasidėsiančiame Ukrainos taikos susitikime dalyvaus apie 90 šalių ir organizacijų atstovai. Į susitikimą nebuvo pakviesta invaziją Ukrainoje pradėjusi Rusija.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Londonas planuoja paskelbti iki 242 mln. svarų sterlingų naują paramą Ukrainai
07:32
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime paskelbs apie iki 242 mln. svarų sterlingų (286 mln. eurų) naują paramą Ukrainai, pranešė jo biuras.
Tikimasi, kad Apulijoje vyksiančiame viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainai, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie G-7 lyderių, siekiančių sudaryti susitarimą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo siekiant padėti jo karo nualintai šaliai.
Aukščiausiojo lygio susitikime R.Sunakas „paskelbs apie iki 242 mln. svarų sterlingų dvišalę pagalbą Ukrainai, skirtą neatidėliotiniems humanitariniams, energetiniams ir stabilizavimo poreikiams tenkinti ir padėti ilgesnį laikotarpį“, sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame ministro pirmininko biuro pareiškime.
„Šis finansavimas rodo nuolatinį JK tarptautinį solidarumą su Ukraina ir mūsų lankstumą reaguojant į neatidėliotinus poreikius, kylančius dėl Rusijos agresijos“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į neseniai Rusijos įvykdytus smūgius energetikos infrastruktūrai.
Pareiškime priduriama, kad R.Sunakas kartu su kitais G-7 lyderiais sieks rasti būdą, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas siekiant padėti Ukrainai.
„Šiuo kritiniu momentu turime ryžtingai ir išradingai stengtis paremti Ukrainą ir nutraukti neteisėtą V.Putino karą“, – cituojamas R.Sunakas.
Analitikai: Ukrainos pajėgos dar turi vieną užduotį prieš gaudamos naikintuvus F-16
07:17 Atnaujinta 08:31
Ukrainos pajėgos stengiasi susilpninti Rusijos oro gynybą – jei tai pavyks, ilgainiui Ukraina galės efektyviau naudoti pilotuojamą aviaciją, teigia JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).
Analitikai priminė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Ukrainos pajėgos smogė vienai S-300 baterijai ir dviem S-400 baterijoms netoli okupuoto Belbeko ir Sevastopolio Kryme.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad trečiadienį paskelbtose geolokacinėse nuotraukose matyti apgadintos ir sunaikintos Rusijos S-300 priemonės į šiaurę nuo okupuotos Jevpatorijos ir sunaikinta Rusijos S-400 radiolokacinė sistema į pietus nuo okupuoto Džankojaus – taigi tai patvirtina Ukrainos generalinio štabo birželio 10 d. pranešimą apie smūgius Rusijos oro gynybos priemonėms šiose teritorijose.
„Kai kurie Rusijos šaltiniai teigia, kad Ukrainos pajėgos per birželio 11–12 d. smūgį naudojo ATACMS, nors ISW negali patvirtinti, kokias sistemas Ukrainos pajėgos naudojo“, – sakoma pranešime.
Analitikai taip pat mini, kad birželio 12 d. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiojo padalinio „Kraken“ įkūrėjas Kostiantinas Nemičevas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos panaudojo HIMARS, kad sunaikintų keturias Rusijos sistemas S-300 Belgorodo srityje.
Pranešama, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų sunaikinimas Belgorodo srityje paskatino Rusijos vadus perkelti priešlėktuvinės gynybos priemones iš Krymo į šią teritoriją, o tai savo ruožtu pablogino oro gynybą laikinai okupuotame pusiasalyje.
Ekspertai pažymi, jog Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas birželio 12 d. taip pat patikslino, kad Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai birželio 7–8 d. Achtubinsko aerodrome Astrachanės srityje apgadino du Rusijos naikintuvus Su-57, o ne vieną, kaip buvo pranešta anksčiau.
Analitikai pabrėžia, kad oro gynybos sistemos S-300/S-400 ir naikintuvai Su-57 yra svarbūs Rusijos oro gynybos ir aviacijos ištekliai, kurie palaiko Rusijos puolamąsias operacijas Ukrainoje ir dėl kurių Ukraina negali vykdyti orlaivių skrydžių arti fronto linijos.
„Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos siekia susilpninti Rusijos priešlėktuvinę gynybą prieš Ukrainai įgyjant didelį skaičių orlaivių, kad sudarytų prielaidas Ukrainai ateityje naudoti pilotuojamus orlaivius arčiau fronto zonų. Ukrainos karinės pajėgos tikriausiai stengiasi susilpninti Rusijos oro gynybą prieš numatomą naikintuvų F-16 tiekimą Ukrainai, kuris, kaip pranešama, nedideliu kiekiu bus pradėtas 2024 m. vasarą ir rudenį“, – rašoma pranešime.
Analitikai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai laikui bėgant galės pereiti prie antžeminių operacijų palaikymo iš oro, jeigu Ukrainos kariuomenė gaus pakankamą skaičių naikintuvų, Vakarų partneriai apmokys pakankamą skaičių kvalifikuotų pilotų ir jeigu Ukrainai pavyks susilpninti Rusijos priešlėktuvinę gynybą.
Tačiau analitikai primena, kad Ukrainos ir Vakarų pareigūnai anksčiau yra pažymėję, jog prireiks nemažai laiko, kad būtų tinkamai apmokyta pakankamai Ukrainos pilotų ir Ukrainos kariuomenei būtų suteikta bent 150 naikintuvų F-16, reikalingų įgyti pranašumą ore ir remti antžemines operacijas.
