Svarbiausios naujienos
- G7 lyderiai įvardijo, kiek Rusija turi sumokėti Ukrainai už patirtus nuostolius
- Mobilizuotų rusų žmonos pareikalavo, kad jų vyrus fronte pakeistų D.Medvedevo ir D.Peskovo vaikai.
- Į Kubą atplaukus Rusijos atominiam laivui – greita JAV reakcija.
- V.Putinas įvardijo derybų su Kyjivu sąlygas.
- Iš šalies pasitraukęs rusų politologas: jei turite smegenų, nevažiuokite į Rusiją, ji ras, kaip jumis pasinaudoti.
- Ką toliau darys Vladimiras Putinas, jei laimės Ukrainoje?
- Rusijos kariškiai papasakojo, kaip pabėgti iš karo Ukrainoje: fronto liniją paliko taksi.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
G7 lyderiai įvardijo, kiek Rusija turi sumokėti Ukrainai už patirtus nuostolius
23:32
Rusija turi kompensuoti Ukrainai visus nuostolius, patirtus dėl plataus masto karinės invazijos, nurodoma vykstančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime. Iki 2023 m. pabaigos tai sudarė 486 mlrd. dolerių.
„Rusija turi nutraukti savo neteisėtą agresijos karą ir sumokėti už Ukrainai padarytą žalą. Pasaulio banko duomenimis, šie nuostoliai dabar viršija 486 mlrd. dolerių. Būtų neteisinga, jei Rusija pati nuspręstų, kada ji sumokės už Ukrainai padarytą žalą ir ar apskritai sumokės. Rusijos įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę sumokėti už jos padarytą žalą yra aiškūs“, – sakoma pareiškime.
G7 dalyviai pažymi, kad jie toliau svarsto visus įmanomus teisinius būdus, kaip priversti Rusiją sumokėti Ukrainai už padarytus nuostolius. G7 taip pat dar kartą patvirtino: „mūsų nepalaužiamą paramą Ukrainai tiek, kiek reikės“.
„Esame pasiryžę išsklaidyti bet kokią klaidingą nuomonę, kad laikas yra Rusijos pusėje, kad [Ukrainos] infrastruktūros ir pragyvenimo šaltinių naikinimas neturės jokių pasekmių Rusijai arba kad Rusija gali laimėti sukeldama Ukrainos ekonominį nuosmukį“, – teigiama pareiškime.
Šių metų vasarį Pasaulio bankas paskelbė savo vertinimą, kokius materialinius nuostolius Ukrainai padarytų plataus masto Rusijos invazija. Apskaičiuota, kad 2023 m. gruodžio 31 d. Ukrainoje sunaikintų objektų atstatymo ir atkūrimo išlaidos iš viso sieks 486 mlrd. dolerių.
Kadangi įvertinimas apima tik laikotarpį iki praėjusių metų gruodžio 31 d., jame neatsižvelgta į nuostolius, kuriuos Ukraina patyrė jau 2024 m. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį rusai sunaikino dalį nebranduolinės elektros energijos gamybos Ukrainoje. Apytikriais skaičiavimais, kalbama apie 8-9 GW.
G7 lyderiai įvardijo, kiek Rusija turi sumokėti Ukrainai už patirtus nuostolius
23:32
Rusija turi kompensuoti Ukrainai visus nuostolius, patirtus dėl plataus masto karinės invazijos, nurodoma vykstančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime. Iki 2023 m. pabaigos tai sudarė 486 mlrd. dolerių.
„Rusija turi nutraukti savo neteisėtą agresijos karą ir sumokėti už Ukrainai padarytą žalą. Pasaulio banko duomenimis, šie nuostoliai dabar viršija 486 mlrd. dolerių. Būtų neteisinga, jei Rusija pati nuspręstų, kada ji sumokės už Ukrainai padarytą žalą ir ar apskritai sumokės. Rusijos įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę sumokėti už jos padarytą žalą yra aiškūs“, – sakoma pareiškime.
G7 dalyviai pažymi, kad jie toliau svarsto visus įmanomus teisinius būdus, kaip priversti Rusiją sumokėti Ukrainai už padarytus nuostolius. G7 taip pat dar kartą patvirtino: „mūsų nepalaužiamą paramą Ukrainai tiek, kiek reikės“.
„Esame pasiryžę išsklaidyti bet kokią klaidingą nuomonę, kad laikas yra Rusijos pusėje, kad [Ukrainos] infrastruktūros ir pragyvenimo šaltinių naikinimas neturės jokių pasekmių Rusijai arba kad Rusija gali laimėti sukeldama Ukrainos ekonominį nuosmukį“, – teigiama pareiškime.
Šių metų vasarį Pasaulio bankas paskelbė savo vertinimą, kokius materialinius nuostolius Ukrainai padarytų plataus masto Rusijos invazija. Apskaičiuota, kad 2023 m. gruodžio 31 d. Ukrainoje sunaikintų objektų atstatymo ir atkūrimo išlaidos iš viso sieks 486 mlrd. dolerių.
Kadangi įvertinimas apima tik laikotarpį iki praėjusių metų gruodžio 31 d., jame neatsižvelgta į nuostolius, kuriuos Ukraina patyrė jau 2024 m. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį rusai sunaikino dalį nebranduolinės elektros energijos gamybos Ukrainoje. Apytikriais skaičiavimais, kalbama apie 8-9 GW.
V.Putinas: Ukrainoje kovoja beveik 700 tūkst. Rusijos karių
21:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per televiziją pareiškė, kad Ukrainoje kovoja beveik 700 tūkst. rusų karių.
„Mūsų specialiosios karinės operacijos zonoje jų yra beveik 700 tūkst.", – sakė V.Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su medaliais apdovanotais puolimo dalyviais.
Gruodį per savo metų pabaigos spaudos konferenciją V.Putinas nurodė, kad kovinėse operacijose dalyvauja 617 tūkst. karių. Jis tuomet sakė, kad iš jų 244 tūkst. buvo mobilizuoti.
Naujausi duomenys apie karių skaičių pateikti po to, kai Rusija gegužę pradėjo didelį sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srityje.
Maskva retai kalba apie nuostolius, kuriuos ji patyrė per šį konfliktą, kurį vis dar vadina specialiąja karine operacija.
Paskutinį kartą oficialų skaičių ji pateikė 2022 metų rugsėjį, kai nurodė, kad kovose žuvo 5 937 kariai.
Tačiau keletas nepriklausomų analizių ir Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimai rodo, kad žuvusių Rusijos karių yra dešimtys tūkstančių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasarį sakė, kad per pirmuosius dvejus konflikto metus žuvo apie 31 tūkst. Ukrainos karių.
NATO siekia apsaugoti ginklų tiekimą Ukrainai nuo D.Trumpo
21:07
NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai.
Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.
Be kita ko, Italijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ketvirtadienį susitarė dėl 50 mlrd. dolerių (46,4 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, kuri bus užtikrinta įšaldytu Rusijos turtu, o JAV prezidentas Joe Bidenas su Kyjivu pasirašė 10 metų trukmės saugumo susitarimą.
Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime NATO gynybos ministrai patvirtino planą, pagal kurį personalas iš viso Aljanso perims iš Jungtinių Valstijų padalinius, koordinuojančius ginklų tiekimą Ukrainai bei Ukrainai skirtą mokymą.
„Tai leis NATO vadovams pradėti tai daryti liepos mėnesį vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime, o mūsų parama Ukrainai ateinančiais metais atsidurs ant tvirtesnio pagrindo“, – sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Nors tai gana kuklus pokytis, apimantis iki 700 darbuotojų, NATO pareigūnai tvirtina, kad jis padės užtikrinti ginklų tiekimą net ir tuo atveju, jei D.Trumpas įvykdys tai, apie ką užsimena – kad jis gali nutraukti JAV paramą.
Vis dėlto Vašingtonas ir toliau vadovaus politinei grupei, kurios tikslas – sutelkti ginkluotę Ukrainai.
Paramos „apsaugojimas nuo D. Trumpo
„Taip siekiama, kad parama būtų atspari esant bet kokiai situacijai“, – apie pakeitimus sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Rusijos karas „gali tęstis metų metus – taigi norisi turėti kažką, kas nepriklausytų nuo konkrečių asmenų, ministrų ar dar ko nors“, sakė ji.
Vienas NATO diplomatas buvo dar atviresnis: „Kalbama apie apsaugojimą nuo D.Trumpo ir tai, kaip sako J.Stoltenbergas, reiškia apsaugoti nuo politinių pokyčių vėjų.“
Šiuo metu šiai ginklų tiekimo koordinavimo operacijai vadovauja apie 500 JAV karinio personalo narių, sakė diplomatas.
Anot jo, „bet kuris JAV prezidentas rytoj gali ją nutraukti.“
Nors tiekimo koordinavimo perkėlimas Aljansui galėtų padėti praktiniu lygmeniu, D.Trumpas vis vien galėtų sumažinti Vakarų paramą nutraukdamas JAV karinę pagalbą.
Vašingtono karinė parama iki šiol sudaro daugiau kaip pusę iš maždaug 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos NATO šalys skyrė nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.
Siekdamas sumažinti šią riziką, J.Stoltenbergas spaudžia sąjungininkus per artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašyti įsipareigojimą išlaikyti karinę paramą tokio lygio, kokią jie teikė iki šiol.
Tai sudaro maždaug 40 mlrd. eurų (43 mlrd. JAV dolerių) per metus.
Iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos į Ukrainą grąžinta 12 vaikų
20:24
Dvylika ukrainiečių vaikų, buvusių Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, buvo grąžinti į Kyjivo kontroliuojamas šalies dalis, penktadienį pranešė Chersono srities gubernatorius.
Kyjivas kaltina Maskvą iš Ukrainos rytų ir pietų dalių pagrobus beveik 20 tūkst. vaikų, o dar daugiau vaikų po Maskvos kariuomenės įsiveržimo 2022 metų vasarį atsidūrė Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Dvylika vaikų buvo grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos pietinės Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Trys berniukai ir devynios mergaitės nuo dvejų iki 17 metų amžiaus buvo perkelti iš Rusijos pajėgų kontroliuojamų Chersono srities dalių į Ukrainos kontroliuojamą pusę, pridūrė jis.
Vienas iš vaikų yra „netekęs tėvų globos“.
Kyjivas vaikų sugrąžinimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją yra paskelbęs vienu svarbiausių savo diplomatinių prioritetų.
Rusija yra sakiusi, kad kai kuriuos ukrainiečių vaikus išvežė iš jų namų ar prieglaudų, esančių netoli kovos veiksmų, siekdama užtikrinti jų saugumą.
Tačiau Maskva taip pat buvo kaltinama, kad kai kuriuos iš jų faktiškai pagrobė, bandydama panaikinti jų ukrainietišką tapatybę ir atiduoti juos nuolatiniam įvaikinimui į rusų šeimas.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
Šveicarija imasi neeilinių priemonių Ukrainos taikos susitikimo saugumui užtikrinti
19:51
Prieš šį savaitgalį rengiamą Ukrainos taikos susitikimą Šveicarija vykdo dideles saugumo operacijas, kad atremtų fizines ir kibernetines grėsmes, taip pat dezinformacijos atakas.
Į dviejų dienų susitikimą prabangiame Biurgenštoko kurorte Šveicarijos Alpėse turėtų atvykti dešimtys valstybių ir vyriausybių vadovų. Kurorte dislokuota iki 4 tūkst. karių, kad būtų užtikrintas delegacijų saugumas.
Už išskirtinio viešbučio komplekso esančiame slėnyje įrengta laikina kariškių sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, o viešbučio teritorijoje iškilo apie 6,5 km ilgio tvorų, aštuonis kilometrus nusidriekė pjaunančios vielos užtvaros.
„Tokio masto įvykiui reikalingos visapusiškos apsaugos priemonės“, – prieš aukščiausiojo lygio susitikimą sakė Šveicarijos prezidentė Viola Amherd.
Užtikrinti saugumą kalnų kurorte, iš trijų pusių apsuptame vandens, nėra itin sudėtinga užduotis.
Daugiau nei 400 vietos gyventojų, turinčių namus ir ūkius už kontrolės punkto, norėdami patekti į „raudonąją zoną“, turės gauti specialius leidimus.
Nepaisant tarptautinės renginio svarbos, atsakomybė už saugumą tenka mažam Nidvaldeno kantonui.
Penktame mažiausiame iš 26 Šveicarijos kantonų gyvena apie 45 tūkst. gyventojų.
Kibernetinės atakos ir dezinformacija
Prabangiame kurorte dislokuotos pajėgos užtikrins infrastruktūros apsaugą, oro transportą ir žvalgybą, Liucernos ežero stebėjimą, logistinę ir valdymo paramą.
Kariai jau kelias dienas užima pozicijas kelyje į kurortą.
Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė buvo įrengta ant metalinių konstrukcijų plyname lauke. Šalia ganosi karvės su parištais varpeliais.
Aptvertoje aikštelėje vienu metu gali tilpti penki sraigtasparniai.
Susitikimo metu Šveicarijos žvalgybos tarnybos taip pat prisidės prie saugumo pastangų nustatant galimas grėsmes ir užkertant joms kelią.
Valdžios institucijos nurodė, kad specialistai sustiprins radioaktyvumo lygio stebėseną susitikimo teritorijoje, baiminantis galimos branduolinės, biologinės ar cheminės grėsmės.
Be galimų fizinių grėsmių, Šveicarija susiduria su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija, nukreipta prieš viršūnių susitikimą.
Rusija, kuri prieš daugiau nei dvejus metus pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, į susitikimą nebuvo pakviesta.
Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas sakė, kad yra „akivaizdus interesas sutrikdyti sklandžią konferencijos eigą“.
Jis pridūrė, kad prieš savaitgalio susitikimą padaugėjo dezinformacijos, įskaitant „isteriškas ar įžeidžiančias laidas, net netikras naujienas“.
Šveicarijos nacionalinis kibernetinio saugumo centras prieš Ukrainos taikos konferenciją įsteigė techninės analizės centrą ir ryšių platformą, skirtą pranešti apie kibernetinių grėsmių pokyčius.
V.Zelenskis atvyko į Šveicariją prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą
19:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė atvykęs į Šveicariją prieš dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje, kuriame dalyvaus dešimtys pasaulio lyderių, bet be Rusijos.
Susitikime dalyvaus šimtas delegacijų, penktadienį pranešė Šveicarijos organizatoriai.
V.Zelenskis tikisi sutelkti tarptautinę paramą savo planui, kaip užbaigti prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos sukeltą karą.
„Dvi dienas vyks aktyvus darbas su šalimis iš visų pasaulio kraštų, su skirtingomis tautomis, kurias vis dėlto vienija bendras tikslas – priartinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – sakoma V.Zelenskio pranešime socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).
V.Zelenskis pažymėjo, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama branduolinės saugos, aprūpinimo maistu ir karo belaisvių bei ukrainiečių vaikų, išvežtų į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, grąžinimo klausimams.
Ukrainos lyderis pastarosiomis savaitėmis surengė didžiulį diplomatinį turą, siekdamas pritraukti paramą aukščiausiojo lygio susitikimui ir padidinti jo dalyvių skaičių.
Trečiadienį jis lankėsi Saudo Arabijoje, po to, kai anksčiau šį mėnesį lankėsi Katare, Filipinuose ir Singapūre.
Aukščiausiojo lygio susitikimas prasidės po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Maskva taikos derybas pradės tik tada, kai Ukraina išves savo karius iš šalies rytų ir pietų.
V.Zelenskis atmetė šį reikalavimą kaip teritorinį „ultimatumą“, primenantį Adolfo Hitlerio laikus.
Ukraina yra sakiusi, kad Rusija, sudarydama bet kokį taikos susitarimą, privalo išvesti savo karius iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant aneksuotą Krymo pusiasalį.
Abi pusės tiesioginių derybų nevedė nuo pirmųjų karo savaičių.
Rusija nebuvo pakviesta į aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje, o Maskvos artima sąjungininkė Kinija jame nedalyvaus.
Tačiau susitikime dalyvaus mažiausiai 57 valstybių ir vyriausybių vadovai, penktadienį pranešė Šveicarija.
Jungtinėms Valstijoms – svarbiausiai Ukrainos finansinei ir karinei rėmėjai – atstovaus viceprezidentė Kamala Harris.
V.Zelenskis atmeta V.Putino „hitlerišką“ ultimatumą
18:39
Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė Rusijos reikalavimus pasitraukti iš keturių Ukrainos sričių, pavadinęs juos ultimatumais ir palyginęs prezidentą Vladimirą Putiną su Adolfu Hitleriu.
„Šie pranešimai yra ultimatumo pranešimai... tai tas pats, ką darė Hitleris", – sakė V.Zelenskis, kaip teigiama interviu televizijai „Sky TG24“ itališkame tiesioginiame vertime.
„Nacizmas jau buvo atėjęs, o dabar turi šį Putino veidą", - sakė Ukrainos vadovas.
Rusijos prezidentas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsdama“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves savo pajėgas iš keturių sričių ir atsisakys siekio įstoti į NATO.
„Kai tik Kyjivas pasakys, kad yra tam pasirengęs, pradės iš tikrųjų atitraukti karius ir oficialiai atsisakys planų prisijungti prie NATO, mes nedelsiant, tiesiogine to žodžio prasme tą pačią minutę, nutrauksime ugnį ir pradėsime derybas“, – pareiškė V.Putinas susitikime su Rusijos diplomatais.
Rusijos lyderis savo „sąlygas“ karui sustabdyti išdėstė Ukrainos taikos konferencijos išvakarėse. Į Ukrainos ir jos sąjungininkių rengiamą konferenciją Šveicarijoje Rusija nekviečiama.
„Ukrainos pajėgos privalo būti visiškai išvestos iš Donecko liaudies respublikos, Luhansko liaudies respublikos, Chersono ir Zaporižios regionų“, – Maskvoje diplomatams sakė V.Putinas, paminėjęs du „liaudies respublikomis“ pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius.
Rusijos lyderio kalbą transliavo televizija.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi V.Putino paminėtus keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja.
V.Putinas sakė „neatmetantis galimybės išlaikyti Ukrainos suverenumą“ pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse „su sąlyga, kad Rusija turės stiprią sausumos jungtį su Krymu“.
Karo analitikai seniai kalba, kad vienas pagrindinių Maskvos karo tikslų gali būti sausumos tiltas tarp Rusijos ir Krymo. Tačiau V.Putinas ir kiti Rusijos lyderiai invaziją paprastai bando teisinti tuo, kad esą gina etninius rusus ir rusakalbius Rytų Ukrainoje nuo Kyjivo „neonacių“ režimo.
Ukraina ir Vakarai atmeta šiuos kaltinimus ir sako, kad Rusijos karo veiksmai yra akivaizdi imperinio stiliaus agresija.
2014 metais Rusija vienašališkai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama tarptautinį pasipiktinimą ir ginkluotą konfliktą tarp Rusijos remiamų Rytų Ukrainos separatistų ir Kyjivo pajėgų.
Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Keturi vyrai nelegaliai pateko į Estiją perplaukę Narvos upę
18:30
Estijos pasieniečiai šiaurės rytuose esančiame pasienio mieste Narvoje naktį į penktadienį sugavo keturis vyrus, kurie nelegaliai pateko į Estiją perplaukę Narvos upę.
Apie 1 val. 40 min. pastabus vietos gyventojas pranešė, kad du žmonės plaukia per Narvos upę, norėdami iš Rusijos patekti į Estiją. Į įvykio vietą nedelsdamas išvyko pasienio apsaugos patrulis. Pamatęs pasieniečius, vienas iš sieną kirtusių asmenų nuplaukė atgal į Rusiją, o kitą asmenį pasieniečiai sulaikė upėje.
Policijos ir sienos apsaugos valdybos Rytų prefektūros pasienio apsaugos biuro vadovas Eerikas Purgelis sakė, kad pasieniečiai nedelsdami patikrino apylinkes ir netrukus mieste buvo sugauti dar trys nelegaliai į Estiją patekę užsieniečiai.
„Šis incidentas aiškiai parodo, kad pasienio bendruomenė ir kiekviena papildoma pora akių bei ausų padeda saugoti sieną. Ir šį kartą operatyviai veikti ir sulaikyti sienos pažeidėjus mums pavyko dėka pastabaus žmogaus, kuris, pastebėjęs įtartiną veiklą, nedelsdamas mus informavo. Kasdien bendraujame su vietos gyventojais ir keičiamės reikiama informacija, kartu užtikriname, kad į mūsų šalį patektų tik tie, kurie turi teisę tai daryti“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusija ne vienerius metus apgaudinėja Armėniją ir ginkluoja jos priešininką
18:26
Leidinio „Politico“ žurnalistai peržiūrėjo nutekintus dokumentus, kurie atskleidė Rusijos įgaliotinių išdavystę, išprovokavusią Armėniją nutraukti karinį aljansą su Maskva ir sudavė smūgį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Pasak šių dokumentų, Baltarusija tiekė pažangius ginklus aršiam Armėnijos priešininkui Azerbaidžanui, nors abi šalys neva buvo Rusijos vadovaujamo tarptautinio gynybos pakto sąjungininkės.
Šioje šviesoje kitaip atrodo ir šią savaitę išplatintas Armėnijos sprendimas pasitraukti iš karinio aljanso. Analitikų nuomone, toks dramatiškas posūkis susilpnins V.Putino autoritetą tarp buvusių sovietinių šalių lyderių.
Trečiadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė, kad jo vyriausybė pradės pasitraukimo iš bloko procesą, teigdamas, kad jo narės „nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, o su Azerbaidžanu planuoja karą prieš mus“.
„Politico“ pastebi, kad, praėjus dešimtmečiams, kuomet buvusi sovietinė respublika Armėnija rėmėsi Maskva, dabar ji yra ties istorinio posūkio į Vakarus riba ir vis dažniau tikisi Europos ir NATO apsaugos.
Praėjusį rudenį įsiplieskė paskutinis kelių dienų karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho – šalys dėl šios teritorijos konfliktuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Daugiau nei dešimtys laiškų, diplomatinių notų, sąskaitų ir eksporto pasų, kuriuos peržiūrėjo „Politico“ žurnalistai, atskleidė, kad Baltarusija aktyviai padėjo Azerbaidžano ginkluotosioms pajėgoms 2018-2022 m. laikotarpiu, kai įtampa su Armėnija buvo pasiekusi aukščiausią tašką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mobilizuotų rusų žmonos pareikalavo, kad jų vyrus fronte pakeistų D.Medvedevo ir D.Peskovo vaikai
17:54
Mobilizuotų rusų žmonų ir giminaičių judėjimas „Kelias namo“ pasisakė už tai, kad fronte esantys mobilizuoti vyrai būtų pakeisti „gana konkrečiais kitais vyrais“, sakoma judėjimo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime. Aktyvistės įvardijo 10 vyrų, kuriuos jos norėtų matyti fronte, įskaitant Dmitrijaus Peskovo sūnus Miką ir Nikolajų bei Dmitrijaus Medvedevo atžalą Ilją.
„Taip, mes reikalaujame pakeitimo, bet ne tik tam, kad paleistų mūsų vyrus ir paimtų kitus panašius į juos. Reikalaujame pakeisti mūsų vyrus konkrečiais kitais vyrais. Vaikais ir vyrais tų, kurie iš ekranų sako mūsų piliečiams, kad karas yra gerai, kurie su grobuoniška šypsena samprotauja apie branduolinio smūgio galimybę“, – sakoma pranešime.
Be dviejų D.Peskovo sūnų ir D.Medvedevo sūnaus, į sąrašą įtraukti du propagandininko Vladimiro Solovjovo vaikai Aleksandras ir Daniilas, dainininko Olego Gazmanovo sūnus Rodionas, aktoriaus Ivano Ochlobystino sūnūs Vasilijus ir Sava, propagandininkas ir Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Popovas ir dainininkas Šamanas (Jaroslavas Dronovas).
D.Peskovo sūnus Nikolajus balandį pasakojo, kad jis kovojo fronte kaip sukarintos grupuotės „Wagner“ narys ir gavo medalį „Už drąsą“. „Mums iš visų pakampių sakė, kad jis buvo fronte, bet gaila, „specialioji karinė operacija“ nebaigta, tikslai nepasiekti, grįžk į tranšėją, Nikolajau“, – sakoma judėjimo „Kelias namo“ pranešime.
Jame pažymima, kad visi šie vyrai yra „gana tinkamo šaukiamojo amžiaus“: vyriausiam iš jų, Jevgenijui Popovui, yra 45 metai, o jauniausiam, Savai Ochlobystinui, – 18 metų. Kartu priduriama, kad pateiktas sąrašas yra neišsamus: „Mes galėtume parašyti tokio ilgio sąrašą, kad užtektų pakeisti kiekvieną mobilizuotą asmenį“.
Neformalus judėjimas „Kelias namo“ atsirado 2023 m. rudenį. Jį sudaro mobilizuotų rusų giminaitės. Jo narės siekia, kad jų vyrai grįžtų iš fronto. Iš pradžių moterys savo tikslo bandė siekti dialogu su valdžios institucijomis, tačiau pasijuto visiškai ignoruojamos. Vėliau jos pradėjo kritikuoti šalies vadovybę (įskaitant Vladimirą Putiną) ir rengti viešas akcijas. Pavyzdžiui, nuo 2024 m. sausio iki kovo kiekvieną šeštadienį jos nešė gėles prie Nežinomo kareivio kapo memorialo Aleksandrovskio sode.
Birželio 1 d. Rusijos teisingumo ministerija judėjimą „Kelias namo“ pripažino „užsienio agentu“. Tokį pat statusą gavo ir viena iš iniciatyvos lyderių Marija Andrejeva, kurios vyras ir pusbrolis kariauja.
Donecko srityje verda įnirtingi mūšiai
17:31
Ukraina penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė ugnį Pokrovsko fronte rytinėje Donecko srityje, kur per nakties smūgius buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės.
Kremlius šią pramoninę teritoriją aneksavo 2022 metų antroje pusėje, praėjus keliems mėnesiams po įsiveržimo, ir rusų pajėgos ten vis labiau įsitvirtina.
„Pokrovsko frontas [...] yra intensyviausias, kalbant apie priešo atakas“, – nurodė Ukrainos kariuomenė.
Pareigūnai pranešė, kad karo nuniokotame Selydovės mieste, esančiame netoli fronto linijos Donecko srityje, per Rusijos oro atakas naktį buvo sužeisti šeši žmonės.
Po kelių valandų atakos vietoje apsilankę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kad vieno prekybos centro vidus virto metalo ir stiklo krūvomis po iš dalies sugriuvusiu stogu.
Sprogimo jėga taip pat išmušė kitoje gatvės pusėje esančių gyvenamųjų namų langus.
57-ių vietos gyventojas Olehas pasakojo, kad ketvirtadienį apie 21 val. išgirdo keistą triukšmą.
Jis manė, kad virš galvos skraido keli sraigtasparniai, bet tada pamatė sprogimą.
Vis dar šoko ištikta Liudmila įvertino žalą savo bute, kurio langus išmušė sprogimas.
„Viskas išsprogdinta“, – agentūrai AFP sakė ši 68 metų moteris.
Kyjivas ir Maskva praėjusią naktį surengė dešimtis bepiločių ir raketų atakų. Rusijos pasienio regione buvo apgadinta degalų saugykla.
Abi šalys pastarosiomis savaitėmis suintensyvino oro išpuolius per sieną: Kyjivas taikosi į Rusijos energetikos objektus, o Maskva rengia atsakomąsias atakas.
Rusija pranešė praėjusią numušusi 87 Ukrainos dronus, kurių 70 buvo nukreipti į pietinę Rostovo sritį, kur įsikūręs jos karinės operacijos Ukrainoje štabas.
Popiežius G-7 susitikime ragina uždrausti mirtinus autonominius ginklus
17:29
Popiežius Pranciškus penktadienį kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Italijoje paragino uždrausti letalius autonominius ginklus.
Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto (DI) keliamus pavojus, pontifikas sakė: „Atsižvelgiant į tokią tragediją, kokia yra ginkluotas konfliktas, skubiai reikia persvarstyti tokių priemonių, kaip vadinamieji letalūs autonominiai ginklai, plėtrą ir naudojimą, ir galiausiai uždrausti juos naudoti.“
JAV: V.Putinas negali diktuoti taikos sąlygų Ukrainai
16:30
JAV Pentagono vadovas Lloydas Austinas penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus Ukrainai išvesti karius iš keturių savo regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi.
V.Putinas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves savo pajėgas iš keturių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.
„Putinas okupavo, neteisėtai okupavo suverenių Ukrainos teritorijų. Jis niekaip negali diktuoti Ukrainai, ką ši privalo daryti, kad pasiektų taiką“, – sakė L.Austinas po NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat pasmerkė Rusijos prezidento iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“.
NATO vadovas: V.Putino pasiūlymai dėl taikos Ukrainoje nėra sąžiningi
16:25
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“.
„Tai nėra sąžiningai pateiktas pasiūlymas“, – pareiškė J.Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.
Anot jo, „tai pasiūlymas, kuris iš tikrųjų reiškia, kad Rusija turėtų pasiekti savo karo tikslus, tikėdamasi, kad ukrainiečiai turėtų atiduoti gerokai daugiau žemių nei Rusijai iki šiol pavyko užimti“.
Vokietija perdavė Ukrainai svarbų ginklų paketą: suteikė tankų, raketų ir šaudmenų
15:38
Šią savaitę Ukraina iš Vokietijos sulaukė dar vienos didelės ginklų partijos, įskaitant oro gynybos sistemas, tankus ir šarvuočius, skelbia naujienų svetainė „Ukrainska pravda“, remdamasi Vokietijos vyriausybe.
Pasak pranešimų, naujausią Ukrainai skirtos pagalbos siuntą sudaro:
- 20 šarvuotų transporterių „Marder" su atsarginėmis dalimis ir šaudmenimis;
- 10 tankų „Leopard 1 A5“ su atsarginėmis dalimis, kuriuos Vokietija ruošiasi perduoti kartu su Danija, ir jiems skirta amunicija;
- IRIS-T SLM oro gynybos sistema, papildanti tris anksčiau pristatytas, ir IRIS-T SLS sistema, papildanti anksčiau pristatytą, iš viso šešios sistemos; trys daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS;
- daugiau kaip 21 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, įskaitant nedidelį kiekį dūminių sviedinių;
- keturios elektroninio trikdymo sistemos, skirtos kovoti su bepiločiais orlaiviais;
- du tiltus tiesiantys tankai „Biber“,
- dvi šarvuotos inžinerinės transporto priemonės „DACHS“ su atsarginėmis dalimis;
- „Bergepanzer 2“ šarvuotoji techninės priežiūros mašina su atsarginėmis dalimis;
- dar 4 išminavimo tankai „WISENT 1“ su atsarginėmis dalimis ir mažesne išminavimo įranga;
- trys AMPS sraigtasparnių apsaugos sistemos; šimtas naktinio matymo prietaisų;
- 15 benzinvežių „Zetros“.
Gynybos ministras Borisas Pistorius apie šią pagalbą pranešė gegužės pabaigoje lankydamasis Odesoje.
Taip pat šią savaitę Vokietija paskelbė, kad kartu su Danija, Norvegija ir Nyderlandais suteiks Ukrainai 100 perėmimo raketų, skirtų oro gynybos sistemai „Patriot“, iš kurių daugiau kaip 30 jau pristatyta.
Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vokietijoje jam buvo parodyta „Patriot“ baterija, kuri bus perduota Ukrainai.
Didysis septynetas žada remti Ukrainą tiek, kiek reikės, rodo pareiškimo projektas
15:24
Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai penktadienį įsipareigojo remti Ukrainą tiek, kiek reikės, rodo Italijoje surengto viršūnių susitikimo pareiškimo projektas.
„Solidarizuojamės, kad tiek, kiek reikės, remtume Ukrainos kovą už laisvę ir jos atstatymą“, – sakoma projekte, kurį matė naujienų agentūra AFP.
„Bild“: Rusijos pajėgos užėmė dar vieną kaimą ir plečia placdarmą rytuose
14:56
Rusijos pajėgos intensyvina puolimą keliose vietovėse ir plečia savo priešakinį placdarmą Očeretynės apylinkėse. Pasak vokiečių leidinio „Bild“ analitiko Juliano Röpke's, naujausia rusų pergalė – Novooleksandrivkos kaimo užėmimas.
Pasak straipsnio, balandžio pabaigoje Rusijos kariai padarė proveržį į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos ir pasistūmėjo 3 km gilyn į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas iki Očeretynės kaimo. Nuo to laiko jie plečia savo atramines pozicijas, užimdami aplinkinius kaimus.
„Gegužės viduryje Ukrainai pavyko laikinai sustabdyti jų veržimąsi. Tačiau dabar Rusijos ginkluotosios pajėgos vėl pradėjo puolimą keliose vietovėse“, – rašo „Bild“.
Karybos ekspertas J.Röpke nurodė, kad per pastarąsias septynias dienas aplink Očeretynę vyko galingi Rusijos puolimai.
„Novopokrovske krito, o Novooleksandrivką 90 proc. kontroliuoja Rusija. Ukraina bando išlaikyti šį fronto ruožą turėdama gal šimtą karių, o Rusija, norėdama pasistūmėti į priekį, per savaitę paaukoja tūkstantį žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – aiškino ekspertas.
Ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos karinės žvalgybas vadas Kyrylo Budanovas įvertino, kad padėtis Ukrainos fronte šiuo metu yra sudėtinga. Tačiau jis pabrėžė, kad „jokio armagedono“ nebus ir kad Ukrainos gynybos pajėgos išliks.
Pasak karybos eksperto Serhijaus Grabskio, aktyvus rusų puolimas, įvairiais vertinimais, gali trukti dar 3-5 savaites.
V.Zelenskis padarė meistrišką diplomatinį ėjimą: niekam iki šiol tai nepavyko
14:34
Kai šį savaitgalį Šveicarijoje susirinks maždaug 90 šalių vadovai ir aukšto rango pareigūnai aptarti Kyjivo pasiūlyto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, tai bus daugiausia vieno asmens nuopelnas: Volodymyro Zelenskio.
Buvęs televizijos komikas pelnė visuotinę pagarbą ir palyginimus su Winstonu Churchilliu, kai 2022 metų vasarį liko Kyjive vadovauti savo šaliai Dovydo ir Galijoto mūšyje prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę.
Per daugiau kaip dvejus metus nuo invazijos pradžios žuvus dešimtims tūkstančių žmonių, nors Vakarai suteikė milijardų eurų vertės pagalbą ir dovanojo karinės įrangos, charizmatiškasis V.Zelenskis ėmėsi kelis mėnesius trukusių diplomatinių pastangų, siekdamas įtikinti galingiausius pasaulio žmones atvykti į jo taikos viršūnių susitikimą Šveicarijos kalnų kurorte.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas įvardijo derybų su Kyjivu sąlygas
14:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvardijo derybų su Kyjivu pradžios sąlygas. „Rusija šiandien pateikia dar vieną tikrą taikos pasiūlymą, bet jei Vakarai ir Kyjivas atsisakys – tai jų atsakomybė už kraujo praliejimą“, – sakė Rusijos vadovas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „The Insider“.
V.Putino paskelbtos sąlygos skamba taip:
- Visiškas Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių
- Ukrainos įsipareigojimas nestoti į NATO
- Ukrainos neutralumo, neprisijungimo prie NATO ir nebranduolinės valstybės statusas
- turėtų būti atšauktos visos Vakarų sankcijos Rusijai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves savo pajėgas iš keturių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.
„Kai tik Kyjivas pasakys, kad yra tam pasirengęs, pradės iš tikrųjų atitraukti karius ir oficialiai atsisakys planų prisijungti prie NATO, mes nedelsiant, tiesiogine to žodžio prasme tą pačią minutę, nutrauksime ugnį ir pradėsime derybas“, – pareiškė V.Putinas susitikime su Rusijos diplomatais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Popiežius atvyko į G-7 viršūnių susitikimą Pietų Italijoje
13:56
Popiežius Pranciškus penktadienį atvyko į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Pietų Italijoje.
Jis yra pirmasis Katalikų Bažnyčios vadovas, dalyvausiantis šiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) pakvietė popiežių penktadienį pasakyti kalbą Apulijoje vyksiančioje sesijoje apie dirbtinį intelektą (DI).
87-erių pontifikas taip pat surengs 10 dvišalių susitikimų su JAV, Indijos, Ukrainos, Turkijos, Turkijos, Brazilijos ir kitų šalių vadovais.
Ukraina sulaikė pareigūną, įtariamą slaptos informacijos Rusijai perdavimu
13:31
Ukraina penktadienį pranešė, kad vakariniame Chmelnyckio regione sulaikė pareigūną, įtariamą perdavus slaptą karinę informaciją Rusijos saugumo tarnyboms.
Pareiškime Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad pareigūnas dirbo regioninėje miesto taryboje ir perdavė Maskvai informaciją apie karių dislokavimą. Priduriama, kad už šiuos veiksmus jam gresia bausmė iki gyvos galvos.
V.Putinas netveria pykčiu: Rusijos turto įšaldymas Vakaruose – vagystė
13:17 Atnaujinta 14:23
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vagyste pavadino jo šalies turto įšaldymą užsienyje ir įspėjo, kad už šį žingsnį bus nubausta.
Pasak V. Putino, Vakarų šalys bando surasti „kažkokį teisinį pagrindą“ turto įšaldymui, „bet nepaisant visų gudrybių vagystė vis tiek yra vagystė ir [ji] neliks be bausmės“.
Didžiojo septyneto (G-7) valstybių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto. JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, jog tai parodo Maskvai, kad „mes nenusileidžiame“.
G-7 ir ES yra įšaldę maždaug 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto. Tai buvo padaryta Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą.
Rusijos lyderis penktadienį taip pat įspėjo, kad Maskvos ir Vakarų priešprieša „nepriimtinai artėja prie negrįžtamumo taško“, ir gyrėsi, kad rusai „turi didžiausią branduolinių ginklų arsenalą“.
Karo Ukrainoje metu V.Putinas ne kartą griebėsi branduolinės retorikos. Šį konfliktą jis laiko tik vienu frontu platesnio masto hibridiniame kare tarp Rusijos ir NATO.
Šį savaitgalį Šveicarijoje vyksiantį Ukrainos taikos forumą, į kurį Rusija nekviečiama, V.Putinas pavadino triuku dėmesiui nukreipti.
Iš šalies pasitraukęs rusų politologas: jei turite smegenų, nevažiuokite į Rusiją, ji ras, kaip jumis pasinaudoti
13:09
Rusijos valstybės dūma sulaukė įstatymo projekto, kuriuo siūloma įvesti daug griežtesnius apribojimus Rusijos mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis besinaudojantiems užsienio piliečiams. Jei įstatymas bus priimtas, korteles galės įsigyti tik biometrinius duomenis pateikę asmenys. Latvijoje gyvenantis rusų politologas, politinis pabėgėlis Dmitrijus Savinas 15min aiškino, kad, stiprindama kontrolę, Rusija perima galios svertus. Jai rūpi ne tik ministrai, bet ir valytojai bei mokytojos.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, Valstybės dūmos saugumo komiteto vadovo Vasilijaus Piskariovo pristatytame įstatymo projekte numatoma, kad griežtesni reikalavimai užsieniečiams apims tai, jog sutartis bus galima sudaryti tik apsilankius operatoriaus biure, nors anksčiau tai buvo galima daryti internetu.
Negana to, taptų privaloma pateikti biometrinius duomenis tapatybės nustatymui ir (arba) autentiškumo patvirtinimui. Naujiesiems abonentams jų vardu būtų išduodama ne daugiau kaip 10 abonentinių telefono numerių.
Sutartyje taip pat reikėtų nurodyti naudojamo įrenginio (telefono, planšetinio kompiuterio, nešiojamojo kompiuterio) IMEI – identifikavimo kodą, todėl SIM kortelės nebus galima įdėti į kitą įrenginį.
Įsigyjant „tarnybinę“ SIM kortelę, iš asmenų bus prašoma informacijos apie darbo santykius su juridiniais asmenimis ir privačiais verslininkais, kuri bus įrašoma į paslaugų pirkimo sutartį.
Latvijoje gyvenantis rusų opozicionierius, politologas ir politinis pabėgėlis D.Savinas portalui 15min išreiškė įsitikinimą, kad šis įstatymo projektas beveik neabejotinai bus priimtas, mat Kremlius nuolat stiprina represinį mechanizmą ir siekiu kontroliuoti visus šalies teritorijoje esančius asmenis lygiuojasi į Kiniją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tūkstančiai jūrinių konteinerių: Pchenjanas perdavė Maskvai milijonus artilerijos sviedinių
12:55
Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją konteinerius, kuriuose galėjo būti 5 mln. artilerijos sviedinių. Tačiau per vizitą Pchenjane Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai norės dar daugiau, interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shinas Wonsikas.
Jo teigimu, Seulas užfiksavo mažiausiai 10 tūkst. jūrinių konteinerių, išsiųstų iš Šiaurės Korėjos į Rusiją, kuriuose galėjo būti iki 4,8 mln. artilerijos sviedinių, panašių į tuos, kuriuos V.Putinas naudojo puolant Ukrainą.
„Spėjama, kad V.Putinas sieks glaudesnio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja saugumo srityje, ypač karinių atsargų, tokių kaip artilerijos sviediniai, kurie būtini norint pasinaudoti galimybe pasiekti pergale“, – kalbėjo gynybos ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
M.Zacharova: JAV ir Ukrainos saugumo susitarimas – tik popieriaus skiautės
12:25 Atnaujinta 12:56
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė penktadienį „tik popieriaus skiautėmis“ pavadino JAV ir Ukrainos taikos susitarimą, paskelbtą per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Italijoje.
Marija Zacharova, kurią citavo rusų naujienų agentūros, taip pat sakė: „Šie susitarimai yra apie nieką, jie neturi teisinės galios.“
Ketvirtadienį Ukraina pasirašė saugumo susitarimus su JAV ir Japonija. Anksčiau tokius susitarimus Kyjivas sudarė su kai kuriomis kitomis savo sąjungininkėmis Vakaruose, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Prancūziją.
Šiuose dokumentuose yra pažadai ilguoju laikotarpiu tęsti karinę ir finansinę paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
M.Zacharova sakė, jog šiais susitarimais pirmiausia norima „parodyti Ukrainoje likusiems piliečiams [...], kad pasaulinė bendrija, regis, vis dar su jais“.
Tačiau „iš tikrųjų jie vengia bet kokios teisinės atsakomybės už Ukrainos ateitį“, pareiškė Rusijos URM atstovė.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad naujasis 10 metų trukmės dvišalis saugumo susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.
Į Kubą atplaukus Rusijos atominiam laivui – greita JAV reakcija
11:57
Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad į Kubą atplaukė JAV atominis povandeninis laivas.
Apie tai paskelbta praėjus dienai po to, kai Havanoje prisišvartavo Rusijos atominis povandeninis laivas, atplaukęs reto vizito į komunistinę salą.
„Greito atakavimo povandeninis laivas „USS Helena“ yra Gvantanamo įlankoje, Kuboje, per įprastinį apsilankymą uoste“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė JAV Pietų vadavietė, turėdama omenyje amerikiečių karinio jūrų laivyno bazę Kuboje.
„Laivo buvimo vieta ir tranzitas buvo iš anksto suplanuoti“, – priduriama pranešime.
Trečiadienį į Kubos sostinę atplaukė Rusijos atominis povandeninis laivas „Kazan“. Kubos valdžia tvirtina, kad jis neturi branduolinių ginklų. Skelbiama, kad rusų povandeninį laivą lydėjo fregata „Admiral Gorškov“, taip pat naftos tanklaivis ir gelbėjimo vilkikas.
Rusija yra ilgametė Venesuelos ir Kubos sąjungininkė, o jos karo laivai ir lėktuvai periodiškai užsuka į Karibų jūros regioną.
Tačiau dabartinis Rusijos karo laivų dislokavimas taip arti JAV – vos už 144 km nuo Floridos krantų – vyksta tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.
JAV pajėgų teigimu, Rusijos laivai yra stebimi, tačiau tiesioginės grėsmės nekelia.
1962 metais buvo iškilusi rimčiausia Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos branduolinio karo grėsmė, kai Maskva Kuboje dislokavo balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.
G-7 viršūnių susitikime dėmesys krypsta į tvyrančią įtampą su Kinija
11:17
Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai penktadienį, antrąją Italijoje vykstančio viršūnių susitikimo dieną, daugiausia dėmesio skirs Kinijai ir svarstys, kaip apsaugoti savo pramonės šakas kartu išvengiant atviro prekybos karo su Pekinu.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Kanados bei Jungtinės Karalystės lyderiai Apulijoje aptars sąžiningą prekybą su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, visų pirma žaliųjų technologijų srityje.
G-7 taip pat sieks bendro atsako į numanomą Kinijos Rusijos karinei plėtrai skiriamą paramą, kuri, anot Vašingtono, skatina karą Ukrainoje.
„G-7 šalys laikosi tos pačios pozicijos Kinijos atžvilgiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Japonijos vyriausybės šaltinis.
Susitikimas vyksta pablogėjus Kinijos ir Vakarų prekybiniams santykiams. Be to, šią savaitę Europos Sąjunga paskelbė planus dėl naujų muitų kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms.
JAV, Japonija ir ES, kuri G-7 aukščiausiojo lygio susitikimuose dalyvauja kaip neoficiali aštuntoji partnerė, išreiškė susirūpinimą dėl vadinamojo Kinijos pramonės pajėgumų pertekliaus.
Jos teigia, kad dėl dosnių Pekino subsidijų, ypač žaliosios energijos ir technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, saulės baterijų ir elektrinių transporto priemonių, į pasaulinę rinką plūsta nesąžiningai pigios prekės.
Šis pajėgumų perteklius kelia grėsmę Vakarų bendrovėms, kurioms sunku konkuruoti, ypač augančiame žaliųjų technologijų sektoriuje.
„Pasipriešinsime Kinijos ne rinkos politikai, darančiai žalingą šalutinį poveikį pasauliui“, – prieš viršūnių susitikimą žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Kinija atmeta susirūpinimą, tačiau Vašingtonas ragina G-7 laikytis vieningos pozicijos.
Praėjusį mėnesį G-7 finansų ministrai įspėjo svarstysiantys, kaip užtikrinti vienodas sąlygas visoms šalims.
Eksporto apribojimai
Prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse ES pagrasino, kad nuo kito mėnesio kiniškų elektrinių transporto priemonių importui bus taikomi iki 38 proc. muitai.
Pekinas pasmerkė esą „atvirai protekcionistinį elgesį“ ir teigė pasiliekantis teisę pateikti ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Praėjusį mėnesį JAV padidino tarifus Kinijos žaliųjų technologijų importui, įskaitant 100 proc. tarifą elektrinėms transporto priemonėms, o J.Bidenas peikė Pekino „sukčiavimą“.
Dar vienas penktadienio akcentas – Kinijos neseniai pritaikyti apribojimai tokių cheminių elementų ir mineralų kaip galis, germanis ir grafitas, kurie yra labai svarbūs telekomunikacijos ir elektrinių transporto priemonių srityse, eksportui.
Apribojimai kelia grėsmę tarptautinėms tiekimo grandinėms, be to, baiminamasi, kad po jų gali būti taikomi apribojimai ir kitoms medžiagoms, pavyzdžiui, elektronikoje reikalingiems retiesiems elementams.
Analitikai įspėja, kad artimiausiu metu gali sumažėti tiekimas ir pakilti kainos, jei Kinija dar labiau apribos eksportą, net jei JAV ir kitos šalys sieks diversifikuoti savo tiekimą, be kita ko, didindamos vietinę gamybą.
Rusijos karo mašina
Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat sprendžiami su saugumu ir gynyba susiję klausimai, įskaitant kaltinimus, kad Pekinas padėjo Rusijai išplėsti ginkluotąsias pajėgas.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu J. Bidenas teigė, kad G-7 „susitarė imtis bendrų veiksmų“ prieš Kinijos vaidmenį aprūpinant Rusijos karo mašiną.
Vašingtonas kaltina Pekiną, kad šis padeda Rusijos gynybos pramonei, taigi ir rusų invazijai į Ukrainą, bendrai gamindamas dronus ir eksportuodamas balistinėms raketoms reikalingą įrangą.
V.Zelenskis sakė, kad telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir kad šis davęs jam žodį neparduoti ginklų Rusijai.
„Pažiūrėsime“, – pridūrė V. Zelenskis.
G-7 lyderiai taip pat spręs saugumo klausimus, susijusius su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kur Kinijos konfrontacinė taktika ir salų Pietų Kinijos jūroje militarizavimas, taip pat pastarojo meto karinės pratybos aplink Taivaną pakurstė baimę dėl galimo konflikto.
Ankstesniame G-7 aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje lyderiai savo baigiamajame pareiškime nurodė, nepritariantys „Kinijos militarizavimo veiklai regione“.
Kaip teigė Japonijos vyriausybės šaltinis, labai svarbu, jog Apulijoje susitikę lyderiai pasiųstų Xi Jinpingui aiškią žinią, kad šis klausimas yra ne tik regioninis – kad jis aktualus visoms G-7 šalims.
„Visos [G-7] šalys supranta, kad turime labai atvirai perduoti žinią Kinijai pačiu aukščiausiu lygiu“, – sakė šaltinis.
Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 17 rusų dronų ir 7 raketas
09:51
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų ir septynias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 17 dronų „Shahed“ ir 14 įvairių tipų raketų: 10 sparnuotųjų Ch-101/Ch-555, trimis balistinėmis „Iskander-M“ ir viena „Kinžal“.
Chmelnyckio, Charkivo, Mykolajivo, Odesos, Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse buvo numušta 17 dronų ir septynios raketos Ch-101/Ch-555.
Ką toliau darys Vladimiras Putinas, jei laimės Ukrainoje?
09:43
Nuo šių metų pradžios vis dažniau nuskamba Vakarų politikos formuotojų įžvalgos, kad pergalės atveju Rusija beveik neabejotinai išplės karą giliau į Europą, nes šalies prezidentas Vladimiras Putinas siekia perrašyti esamą pasaulio tvarką ir tęsti savo kryžiaus žygį, teigia karo Ukrainoje ekspertas Peteris Dickinsonas straipsnyje Atlanto tarybos („Atlantic Council“) analitiniam centrui.
Autorius pažymi, kad autoritarinio Rusijos prezidento tikslas – susigrąžinti „istoriškai rusiškas žemes“.
Ne taip ir seniai plačiu mastu atsiradęs suvokimas apie V.Putino tolesnius planus, duoda postūmį pagalbos Ukrainai telkimo kontekste, o tokie lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvirai perspėja, kad Rusijos pergalė turėtų pražūtingų padarinių likusiai Europai.
Pasak straipsnio, tuo, deja, įsitikinę ne visi.
„Daugelis skeptikų atkreipia dėmesį į stebėtinai prastus Rusijos kariuomenės rezultatus invazijos į Ukrainą metu ir teigia, kad V.Putinas akivaizdžiai negali imtis tolesnių karinių nuotykių. Pasak abejojančiųjų, akivaizdūs Rusijos sunkumai Ukrainoje reiškia, kad Maskva negali būti laikoma realia grėsme daug didesnei NATO aljanso karinei galiai. Iš tiesų, kai kurie įsitikinę, kad bet koks tiesioginis Rusijos išpuolis prieš Vakarus būtų savižudiška misija“, – rašo P.Dickinsonas.
Tačiau, jo nuomone, dauguma tokių skeptikų situacija vertina itin trumparegiškai: jie ignoruoja didžiulį poveikį, kurį karinė sėkmė Ukrainoje turėtų Kremliaus gebėjimui kariauti.
Rusijos pergalė Ukrainoje pakeistų geopolitinę padėtį, labai sustiprintų Rusiją kariniu, ekonominiu ir strateginiu požiūriu, o Vakarai tuo pat metu smarkiai susilpnėtų, pastebėjo P.Dickinsonas.
„Būtų klaidinga manyti, kad V.Putinas tiesiog sustotų ir daugiau nesiimtų jokių veiksmų.“
Analitikai sutinka, kad, nors Rusijos kariuomenei Ukrainoje akivaizdžiai nepavyko pateisinti savo išpūstos reputacijos, kuria gyrėsi prieš karą, tačiau vis dėlto būtų neapdairu neįvertinti Maskvos karinio potencialo.
Suprantama, kad nuo neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį V.Putino karo vadai išmoko daug svarbių pamokų ir įgijo kovinės patirties, su kuria negali lygintis jokia kita didžioji pasaulio galia.
„Turėdamas mūšiuose užgrūdintą ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, kurią remia visą parą veikianti gynybos pramonė, Vladimiras Putinas šiuo metu, ko gero, yra stipresnėje padėtyje lėtai ginkluojamų Vakarų priešininkų atžvilgiu nei bet kuris kitas Rusijos vadovas nuo 1945 m. Pergalė Ukrainoje dar labiau padidintų šį ir taip nerimą keliantį karinių pajėgumų proveržį“, – rašo analitikas.
Rusijos ir Ukrainos kariuomenės šiuo metu yra didžiausios ir grėsmingiausios kovinės pajėgos Europoje.
P.Dickinsonas atkreipė dėmesį, kad, V.Putinui triumfavus Ukrainoje, jis kontroliuotų jas abi.
„Nors daugelis Ukrainos karių neabejotinai ir toliau kariautų partizaninį karą arba siektų persigrupuoti užsienyje, pergalę iškovojusi Rusija siektų greitai pašaukti šimtus tūkstančių ukrainiečių į karinę tarnybą, kaip tai jau padarė Kremliaus kontroliuojamose Ukrainos teritorijose. Be milžiniško žmonių skaičiaus padidinimo, Rusija taip pat perimtų dideles Ukrainos karinės įrangos atsargas – nuo artilerijos sviedinių ir bepiločių orlaivių iki Vakarų tiekiamų tankų ir raketų sistemų.“
Negana to, turėdama Ukrainos kontrolę, Rusija, pasak eksperto, galėtų vėl integruoti didžiulę Ukrainos karinę pramonę, kuri Šaltojo karo metais atliko tokį svarbų vaidmenį apginkluojant Raudonąją armiją. Didžiąją sovietmečio dalį Ukraina gamino reikšmingus kiekius SSRS raketų, tankų, lėktuvų ir karo laivų.
„Per pirmuosius tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius šis milžiniškas pramoninis palikimas buvo apleistas ir sunyko, tačiau Rusijos okupacinė administracija arba Kremliui lojalus marionetinis režimas Kyjive greičiausiai teiktų pirmenybę karinės gamybos atgaivinimui. Padidėjusi gamyba leistų Rusijai greitai atsigauti po skaudžių Ukrainos kampanijos nuostolių, taip pat sukurtų aplinkybes Maskvai įveikti daugelį Vakarų sankcijų sukurtų kliūčių“, – dėstė P.Dickinsonas.
Ukrainos užkariavimas pasiteisintų Rusijai ir finansiškai bei sustiprintų Maskvos įgaliojimus formuoti pasaulio reikalus: „Kremlius įgytų didelius neišnaudotus Ukrainos energijos išteklius ir galimai trilijonus dolerių vertės naudingųjų iškasenų turtą. Tuo tarpu Ukrainos lyderystė grūdų sityje leistų Rusijai praktiškai per vieną naktį tapti dominuojančia jėga tarptautinėse žemės ūkio rinkose“.
V.Putinas sprendimas praeitą vasarą blokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus tik patvirtino jo pasirengimą. Ukrainos žemės ūkio pramonės kontrolė suteiktų Kremliui naujų galingų įrankių daryti įtaką sąjungininkams ir nubausti priešams.
„Daugelis pasaulio pietų šalių nelauktų, kol bus papirktos grūdų siuntomis ar privestos iki bado. Vietoje to jos noriai pripažintų Rusijos pergalę Ukrainoje kaip svarbų geopolitinį lūžį ir stotų į eilę Maskvoje pareikšti pagarbos.
Diplomatinį neutralumą, kuris šiuo metu pastebimas daugelyje Azijos, Afrikos ir kitų šalių, pakeistų pastangos stiprinti ryšius su Kremliumi. Viso pasaulio pietų šalys pradėtų tiekti Maskvai ginklus ir kitus karinius reikmenis, o Vakarų ir taip ribotos galimybės taikyti Rusijai sankcijas taptų beviltiškai kompromituojamos“, – rašoma Atlanto tarybos straipsnyje.
P.Dickinsonas pridūrė, kad viso pasaulio komentatoriai ir politikos apžvalgininkai tokiomis aplinkybėmis ilga nedelsę imtų skelbti naujos postvakarietiškos eros pradžią tarptautiniuose santykiuose.
„Kur sustiprėjęs ir įgavęs drąsos V.Putinas galėtų smogti kitą kartą? Kremliaus diktatorius yra aiškiai pasakęs, kad dabartinį karą laiko imperiniu siekiu susigrąžinti „istoriškai rusiškas žemes“. Be Ukrainos, yra dar keliolika šalių, įskaitant Suomiją, Lenkiją, Baltijos šalis, Baltarusiją ir Moldovą, kurios kadaise priklausė Rusijos imperijai ir todėl atitinka V.Putino „istorinės Rusijos“ apibrėžimą. Visos jos būtų potencialūs taikiniai. Ruošdamasis visavertei invazijai į Ukrainą 2021 m. pabaigoje, V.Putinas pabrėžė savo ambicijų mastą, ragindamas NATO atsitraukti iki buvusio Varšuvos pakto sienų. Atrodo pagrįsta manyti, kad sėkmė Ukrainoje tik dar labiau padidins jo ambicijas.“
Ekspertas nemano, kad Vakarai iš tikrųjų gąsdina V.Putiną. Greičiau, priešingai. Praėjus daugiau nei dviems metams po karo Rusijos autoritarinam vadovui vis dar pavyksta įbauginti Kyjivo partnerius, siekiančius bet kokia kaina išvengti eskalacijos su Rusija.
„Toks eskalacijos valdymas yra XXI a. nuolaidžiavimas, kuris gali sukelti tokias pat tragiškas pasekmes“, – pabrėžė P.Dickinsonas.
Reziumuodamas ekspertas atkreipė dėmesį, kad, jei Rusija plės karą, Vakarų lyderiai negalės teigti, kad nebuvo įspėti.
„Vladimiras Putinas visą Rusijos visuomenę pastatė į karo padėtį ir atvirai rengia visą savo šalį ilgai trunkančiai kovai su Vakarais. Dabartinė invazija yra svarbi šios kovos dalis, tačiau tai tik pradžia. Rusijos pergalė Ukrainoje sudarytų prielaidas dar drąsesniems tarptautinės agresijos veiksmams. Ji suteiktų naują pajėgumą V.Putino karo mašinai ir radikaliai padidintų jo sustabdymo kainą. Vienintelis būdas išvengti šios pražūtingos baigties – užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą baigtųsi pralaimėjimu“, – pabrėžė analitikas.
Rusijos kariškiai papasakojo, kaip pabėgti iš karo Ukrainoje: fronto liniją paliko taksi
09:15
Iš Ukrainoje kovojančių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasprukę kariai naujienų svetainei „The Insider“ papasakojo apie tai, kaip jiems pavyko ištrūkti ir nebesugrįžti į fronto liniją. Karinę tarnybą norintys nutraukti vyrai kalba apie pačius netikėčiausius scenarijus: nuo karinės vadovybės papirkinėjimo iki apsimetinėjimo negyvėliais. Rusijoje už dezertyravimą laukia kalėjimas, o okupuotose teritorijose – egzekucija.
Sakartvelo sostinėje Tbilisyje įsikūrusios antikarinės labdaros organizacijos „Get Lost“ aktyvistai atskleidė, kad sėkmingai pabėgti iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų „yra lengviau, nei gali atrodyti“.
„Kai kurie bando suklastoti ligą. Jie gali būti išsiųsti į ligoninę Luhansko ar Donecko liaudies respublikose ir bandyti pabėgti iš ten. Arba galima tiesiog nusipirkti atostogas. Daugelis vadų neatsisakys gerų pinigų“, – pastebėjo pabėgęs kariškis Pavelas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija masiškai atakuota dronais: sprogimai dundėjo skirtinguose regionuose
08:01 Atnaujinta 08:10
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad penktadienio naktį virš kelių regionų ir laikinai okupuoto Krymo numušė 87 dronus.
Ministerijos suvestinėje teigiama, kad esą buvo „sužlugdyti“ bandymai naktį lėktuvų tipo dronais atakuoti taikinius keliuose regionuose. Ministerijos teigimu, nė vienas dronas savo taikinio nepasiekė.
„Budinčios oro gynybos priemonės perėmė ir sunaikino du bepiločius orlaivius virš Belgorodo srities teritorijos, du bepiločius orlaivius virš Volgogrado srities teritorijos, šešis bepiločius orlaivius virš Voronežo srities teritorijos, šešis bepiločius orlaivius virš Kursko srities teritorijos, septyniasdešimt bepiločių orlaivių virš Rostovo srities teritorijos, taip pat vieną bepilotį orlaivį virš Krymo teritorijos“, – išvardijo ministerija, tačiau nepateikė jokios informacijos apie dronų sukeltus sprogimus.
Kaip pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, sprogimai naktį buvo girdėti keliuose Rusijos regionuose.
Rusai pranešė apie sprogimus netoli Morozovsko karinio aerodromo Rostovo srityje. Vietos leidiniai rašė apie įtariamą nežinomų dronų išpuolį. Tačiau Rusijos oro gynybos pajėgos į ataką nereagavo. Vėliau pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota ugnis, greičiausiai degė aerodromas, teigė „Unian“.
Be to, apie sprogimus aplink Morozovską pranešė karą Ukrainoje stebintys kanalai platformoje „Telegram“.
Vėliau rusų kanalai pareiškė, kad Morozovsko rajone dingo elektra dėl „masinės dronų atakos“. Gubernatorius Vasilijus Golubevas teigė, kad elektros neteko kelios gyvenvietės, tačiau aukų esą nebuvo.
Be to, dronai naktį atakavo Voronežo sritį. Vietos gubernatorius Aleksandras Gusevas „Telegram“ sakė, kad atakuota naftos saugykla, kuri, anot jo, buvo nežymiai apgadinta.
Anot A.Gusevo, dronai šiek tiek apgadino degalų bakus, tačiau gaisras nekilo ir žmonės nenukentėjo.
Rusijos tinklaraščiai taip pat pranešė apie dronų ataką Kursko regione. Rusai tvirtina, kad suveikė oro gynybos sistema.
Ukraina dažnai atakuoja Rusijos teritorijoje esančius karinius ir energetikos objektus dronais, kartais už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Ukrainiečiai praeitą savaitę pirmą kartą dronais atakavo pietinį Rusijos Šiaurės Osetijos regioną.
Vašingtonas: Maskvos kaltinimai žurnalistui E.Gershkovichui yra visiškai nepatikimi
07:53
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kaltinimai šnipinėjimu JAV leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistui Evanui Gershkovichui yra „visiškai nepatikimi“ po to, kai prokurorai perdavė jo bylą teismui.
Ketvirtadienų rusų prokurorai pranešė, kad reporteris bus teisiamas Uralo miesto Jekaterinburgo teisme.
Prokurorai E.Gershkovichą kaltina dirbus JAV centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) ir rinkus „slaptą informaciją“ apie tankų gamintoją „Uralvagonzavod“
32 metų leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistas E.Gershkovichas daugiau nei metus yra laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis, po to, kai buvo suimtas Rusijoje komandiruotės metu.
Jis yra pirmasis nuo sovietmečio laikų Vakarų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu, bet šį kaltinimą jis, „The Wall Street Journal“ ir JAV vyriausybė griežtai neigia.
„Šie kaltinimai yra visiškai nepatikimi. Nuo pat pradžių aiškiai sakėme, kad Evanas nepadarė nieko blogo. Jis apskritai neturėjo būti suimtas“, – žurnalistams teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Jam pateikti kaltinimai yra melagingi, ir Rusijos vyriausybė žino, kad jie melagingi. Jis turėtų būti nedelsiant paleistas“, – pridūrė M.Milleris.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad Rusija turi išlaisvinti įkalintą E.Gershkovichą.
„Jis dirba laisvos žiniasklaidos žurnalisto darbą, todėl turėtų būti paleistas“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams NATO susitikime Briuselyje.
„The Wall Street Journal“ ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu, kad E.Gershkovichas bus teisiamas dėl kaltinimų šnipinėjimu.
„Evanui Gershkovichui pateikti melagingi ir nepagrįsti kaltinimai. Naujausias Rusijos žingsnis fiktyvaus teismo proceso link, nors ir tikėtas, yra labai nuviliantis ir vis dėlto ne mažiau piktinantis“, – sakoma leidinio vyriausiosios redaktorės Emmos Tucker ir vadovų bendrame išplatintame pranešime.
Leidinio paskelbtame pareiškime nurodoma, kad žurnalistas jau 441 dieną yra kalinamas „už tai, kad paprasčiausiai dirbo savo darbą“. Evanas yra žurnalistas“.
„Rusijos režimo vykdomas Evano šmeižtas yra pasibjaurėtinas, šlykštus ir pagrįstas apskaičiuotu ir atviru melu. Žurnalistika nėra nusikaltimas. Evano atvejis yra išpuolis prieš laisvą spaudą“, – priduriama jame.
„Tikėjomės, kad šios akimirkos pavyks išvengti, ir dabar tikimės, kad JAV vyriausybė dės dvigubai daugiau pastangų, kad Evanas būtų paleistas“, – sakoma pranešime.
Prie Ukrainos fronto žuvo rusų žurnalistas, dar vienas sužeistas
07:41
Per ukrainiečių drono ataką ketvirtadienį žuvo karą Ukrainoje Rusijos valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai nušvietęs rusų žurnalistas, dar vienas buvo sužeistas, pranešė Maskvos televizija NTV.
Per smūgį Holmivskyje, Rusijos kontroliuojamame kaime netoli fronto linijos rytinėje Donecko srityje, taip pat buvo sužeistas juos lydėjęs rusų pareigūnas.
„NTV žurnalistai operatorius Valerijus Kožinas ir NTV karo korespondentas Aleksejus Ivlijevas buvo sužeisti. Preliminariais duomenimis, žurnalistams smogė dronas“, – nurodė televizija NTV.
Sužeistieji buvo nuvežti į ligoninę Horlivkoje rytuose, kur jiems buvo atlikta operacija, tačiau „Kožino išgelbėti nepavyko“, teigė kanalas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau apkaltino Ukrainą, kad išpuoliu taikėsi į šiuos žurnalistus.
Anksčiau šį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad per karą žuvo „mažiausiai 30“ Rusijos žurnalistų. Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio skaičiaus.
Rusijos karo korespondentai dažnai dirba kartu su Rusijos kariais fronto linijose, kur televizijos reportažuose karą pristato kaip „specialią karinę operaciją“ ir giria Rusijos karius kaip „didvyrius“.
NTV priklauso vienai didžiausių Rusijos žiniasklaidos organizacijų – valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ dukterinei įmonei „Gazprom-Media“.
Žurnalistų apsaugos komitetas teigia patvirtinęs, kad 2022-aisiais ir 2023-aisiais Ukrainoje žuvo 15 žurnalistų.
Rusijoje „užsienio agentu“ paskelbtam žurnalistui neleista patekti į Serbiją
07:36
Rusijos ir Izraelio pilietybes turinčiam žurnalistui, kurį Maskva paskelbė „užsienio agentu“, neleista patekti į Serbiją dėl įtariamo pavojaus saugumui, sakoma trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše.
Romanas Perlas Belgrado oro uoste nusileido šeštadienį. Žurnalistas nurodė, kad į šalį atvyko su asmeniniu vizitu.
Transliuotojo „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) paskelbtame vaizdo įraše teigiama, kad R.Perlui teko kelias valandas praleisti oro uoste, kol galiausiai jam buvo įteiktas įsakymas, draudžiantis patekti į šalį.
„Jie davė man dokumentą, kuriame teigiama, kad jei būčiau Serbijos teritorijoje, kiltų pavojus saugumui“, – nurodė R.Perlas.
Žurnalistas pridūrė, kad į Serbiją vyko aplankyti draugo.
2021-ųjų rudenį Maskva R.Perlą įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą.
Daugiau nei prieš dešimtmetį priimta „užsienio agento“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai taikoma Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kurie kaltinami, kad jų politinę veiklą finansuoja užsienio jėgos.
Šie teisės aktai, kurie buvo kelis kartus sugriežtinti, privertė R.Perlą persikelti į Izraelį.
Kalbėdamas apie naujausią incidentą, žurnalistas pažymėjo, kad „gali būti, jog kai kuriais atvejais Rusijos valdžia gali įtikinti serbus daryti tai, ką Rusijos pusė mano esant reikalinga“.
Tačiau jis pridūrė, kad, jo manymu, pagrindinė priežastis, dėl kurios jam nebuvo leista patekti į šalį, buvo ta, kad jis pernai kūrė dokumentinį filmą apie Serbiją ir prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Naujienų agentūra AFP susisiekė su Serbijos vidaus reikalų ministerija, bet ji nepateikė jokios informacijos apie šią situaciją.
Serbija yra pasmerkusi Maskvos karą Ukrainoje, tačiau yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų.
Analitikai: ukrainiečiai kontratakuoja Charkivo regione, Rusija pritraukė rezervus
07:13
Ukrainos kariai susigrąžino prarastas pozicijas į šiaurę nuo Charkivo ir kontratakuoja į pietryčius nuo Hlybokės.
Kaip teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime, Rusijos „karo korespondentai“ pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontratakavo Hlybokės apylinkėse. Vienas tinklaraštininkas pažymėjo, kad ukrainiečių kontratakos apsunkina Rusijos pajėgų padėtį šiame rajone.
Keli Rusijos šaltiniai taip pat pranešė apie ukrainiečių kontratakas Vovčanske ir jo apylinkėse, tačiau teigė, esą rusai pasistūmėjo 1,8 km išilgai 4,5 km pločio fronto į šiaurę nuo Vovčansko ir pasiekė laimėjimų netoli agregatų gamyklos.
Rusijos ir Ukrainos šaltiniai leido manyti, kad Rusija pritraukė rezervų Charkivo srities „šiaurinėje ašyje“. Rezervų įsitraukimo mastas kol kas nežinomas.
Vienas Rusijos šaltinis teigė, kad netoli Vovčansko veikia Rusijos 155-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados (Ramiojo vandenyno laivynas) daliniai. Analitikai neseniai užfiksavo šios brigados dalinius prie Marjinkos.
„Jei tai tiesa, 155-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados dalinių pasirodymas netoli Vovčansko gali reikšti perdislokavimą iš Donecko krypties į Charkivo kryptį, siekiant sustiprinti Rusijos grupuotę Charkivo srityje, o tai taip pat gali iš dalies paaiškinti diskusijas apie į šį regioną atvykstančius Rusijos rezervus“, – teigiama pranešime.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkivo grupuotės atstovas Jurijus Povchas nurodė, kad rusai taip pat bando statyti įtvirtinimus aplink užimtas pozicijas regione. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad birželio 12 ir 13 d. Rusjos pajėgos surengė nesėkmingas antžemines atakas netoli Hlybokės, Vovčansko ir Tychės.
Vovčanske jie įstrigo, nepaisant pritrauktų pajėgų ir priemonių, kurias nuolat papildo daliniai iš kitų krypčių. Šioje vietovėje priešininko pajėgos rengia nesėkmingus gatvių susišaudymus.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigia nematąs galimybės, kad rusai Charkivo regione galėtų pasiekti didesnį proveržį.
L.Austinas paaiškino, kad leidimas Ukrainai naudoti JAV ginklus atskiroje Rusijos teritorijos dalyje netoli Charkivo suteiktas tam, kad ukrainiečiai galėtų neleisti rusams kurti placdarmų prie Ukrainos sienos. Ukrainiečiai dabar gali naudoti vakarietiškus ginklus prieš rusus netoli sienos.
