Svarbiausios naujienos
- G7 lyderiai įvardijo, kiek Rusija turi sumokėti Ukrainai už patirtus nuostolius
- Mobilizuotų rusų žmonos pareikalavo, kad jų vyrus fronte pakeistų D.Medvedevo ir D.Peskovo vaikai.
- Į Kubą atplaukus Rusijos atominiam laivui – greita JAV reakcija.
- V.Putinas įvardijo derybų su Kyjivu sąlygas.
- Iš šalies pasitraukęs rusų politologas: jei turite smegenų, nevažiuokite į Rusiją, ji ras, kaip jumis pasinaudoti.
- Ką toliau darys Vladimiras Putinas, jei laimės Ukrainoje?
- Rusijos kariškiai papasakojo, kaip pabėgti iš karo Ukrainoje: fronto liniją paliko taksi.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
G7 lyderiai įvardijo, kiek Rusija turi sumokėti Ukrainai už patirtus nuostolius
23:32
Rusija turi kompensuoti Ukrainai visus nuostolius, patirtus dėl plataus masto karinės invazijos, nurodoma vykstančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime. Iki 2023 m. pabaigos tai sudarė 486 mlrd. dolerių.
„Rusija turi nutraukti savo neteisėtą agresijos karą ir sumokėti už Ukrainai padarytą žalą. Pasaulio banko duomenimis, šie nuostoliai dabar viršija 486 mlrd. dolerių. Būtų neteisinga, jei Rusija pati nuspręstų, kada ji sumokės už Ukrainai padarytą žalą ir ar apskritai sumokės. Rusijos įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę sumokėti už jos padarytą žalą yra aiškūs“, – sakoma pareiškime.
G7 dalyviai pažymi, kad jie toliau svarsto visus įmanomus teisinius būdus, kaip priversti Rusiją sumokėti Ukrainai už padarytus nuostolius. G7 taip pat dar kartą patvirtino: „mūsų nepalaužiamą paramą Ukrainai tiek, kiek reikės“.
„Esame pasiryžę išsklaidyti bet kokią klaidingą nuomonę, kad laikas yra Rusijos pusėje, kad [Ukrainos] infrastruktūros ir pragyvenimo šaltinių naikinimas neturės jokių pasekmių Rusijai arba kad Rusija gali laimėti sukeldama Ukrainos ekonominį nuosmukį“, – teigiama pareiškime.
Šių metų vasarį Pasaulio bankas paskelbė savo vertinimą, kokius materialinius nuostolius Ukrainai padarytų plataus masto Rusijos invazija. Apskaičiuota, kad 2023 m. gruodžio 31 d. Ukrainoje sunaikintų objektų atstatymo ir atkūrimo išlaidos iš viso sieks 486 mlrd. dolerių.
Kadangi įvertinimas apima tik laikotarpį iki praėjusių metų gruodžio 31 d., jame neatsižvelgta į nuostolius, kuriuos Ukraina patyrė jau 2024 m. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį rusai sunaikino dalį nebranduolinės elektros energijos gamybos Ukrainoje. Apytikriais skaičiavimais, kalbama apie 8-9 GW.
G7 lyderiai įvardijo, kiek Rusija turi sumokėti Ukrainai už patirtus nuostolius
23:32
Rusija turi kompensuoti Ukrainai visus nuostolius, patirtus dėl plataus masto karinės invazijos, nurodoma vykstančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime. Iki 2023 m. pabaigos tai sudarė 486 mlrd. dolerių.
„Rusija turi nutraukti savo neteisėtą agresijos karą ir sumokėti už Ukrainai padarytą žalą. Pasaulio banko duomenimis, šie nuostoliai dabar viršija 486 mlrd. dolerių. Būtų neteisinga, jei Rusija pati nuspręstų, kada ji sumokės už Ukrainai padarytą žalą ir ar apskritai sumokės. Rusijos įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę sumokėti už jos padarytą žalą yra aiškūs“, – sakoma pareiškime.
G7 dalyviai pažymi, kad jie toliau svarsto visus įmanomus teisinius būdus, kaip priversti Rusiją sumokėti Ukrainai už padarytus nuostolius. G7 taip pat dar kartą patvirtino: „mūsų nepalaužiamą paramą Ukrainai tiek, kiek reikės“.
„Esame pasiryžę išsklaidyti bet kokią klaidingą nuomonę, kad laikas yra Rusijos pusėje, kad [Ukrainos] infrastruktūros ir pragyvenimo šaltinių naikinimas neturės jokių pasekmių Rusijai arba kad Rusija gali laimėti sukeldama Ukrainos ekonominį nuosmukį“, – teigiama pareiškime.
Šių metų vasarį Pasaulio bankas paskelbė savo vertinimą, kokius materialinius nuostolius Ukrainai padarytų plataus masto Rusijos invazija. Apskaičiuota, kad 2023 m. gruodžio 31 d. Ukrainoje sunaikintų objektų atstatymo ir atkūrimo išlaidos iš viso sieks 486 mlrd. dolerių.
Kadangi įvertinimas apima tik laikotarpį iki praėjusių metų gruodžio 31 d., jame neatsižvelgta į nuostolius, kuriuos Ukraina patyrė jau 2024 m. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį rusai sunaikino dalį nebranduolinės elektros energijos gamybos Ukrainoje. Apytikriais skaičiavimais, kalbama apie 8-9 GW.
V.Putinas: Ukrainoje kovoja beveik 700 tūkst. Rusijos karių
21:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per televiziją pareiškė, kad Ukrainoje kovoja beveik 700 tūkst. rusų karių.
„Mūsų specialiosios karinės operacijos zonoje jų yra beveik 700 tūkst.", – sakė V.Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su medaliais apdovanotais puolimo dalyviais.
Gruodį per savo metų pabaigos spaudos konferenciją V.Putinas nurodė, kad kovinėse operacijose dalyvauja 617 tūkst. karių. Jis tuomet sakė, kad iš jų 244 tūkst. buvo mobilizuoti.
Naujausi duomenys apie karių skaičių pateikti po to, kai Rusija gegužę pradėjo didelį sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srityje.
Maskva retai kalba apie nuostolius, kuriuos ji patyrė per šį konfliktą, kurį vis dar vadina specialiąja karine operacija.
Paskutinį kartą oficialų skaičių ji pateikė 2022 metų rugsėjį, kai nurodė, kad kovose žuvo 5 937 kariai.
Tačiau keletas nepriklausomų analizių ir Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimai rodo, kad žuvusių Rusijos karių yra dešimtys tūkstančių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasarį sakė, kad per pirmuosius dvejus konflikto metus žuvo apie 31 tūkst. Ukrainos karių.
NATO siekia apsaugoti ginklų tiekimą Ukrainai nuo D.Trumpo
21:07
NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai.
Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.
Be kita ko, Italijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ketvirtadienį susitarė dėl 50 mlrd. dolerių (46,4 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, kuri bus užtikrinta įšaldytu Rusijos turtu, o JAV prezidentas Joe Bidenas su Kyjivu pasirašė 10 metų trukmės saugumo susitarimą.
Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime NATO gynybos ministrai patvirtino planą, pagal kurį personalas iš viso Aljanso perims iš Jungtinių Valstijų padalinius, koordinuojančius ginklų tiekimą Ukrainai bei Ukrainai skirtą mokymą.
„Tai leis NATO vadovams pradėti tai daryti liepos mėnesį vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime, o mūsų parama Ukrainai ateinančiais metais atsidurs ant tvirtesnio pagrindo“, – sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Nors tai gana kuklus pokytis, apimantis iki 700 darbuotojų, NATO pareigūnai tvirtina, kad jis padės užtikrinti ginklų tiekimą net ir tuo atveju, jei D.Trumpas įvykdys tai, apie ką užsimena – kad jis gali nutraukti JAV paramą.
Vis dėlto Vašingtonas ir toliau vadovaus politinei grupei, kurios tikslas – sutelkti ginkluotę Ukrainai.
Paramos „apsaugojimas nuo D. Trumpo
„Taip siekiama, kad parama būtų atspari esant bet kokiai situacijai“, – apie pakeitimus sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Rusijos karas „gali tęstis metų metus – taigi norisi turėti kažką, kas nepriklausytų nuo konkrečių asmenų, ministrų ar dar ko nors“, sakė ji.
Vienas NATO diplomatas buvo dar atviresnis: „Kalbama apie apsaugojimą nuo D.Trumpo ir tai, kaip sako J.Stoltenbergas, reiškia apsaugoti nuo politinių pokyčių vėjų.“
Šiuo metu šiai ginklų tiekimo koordinavimo operacijai vadovauja apie 500 JAV karinio personalo narių, sakė diplomatas.
Anot jo, „bet kuris JAV prezidentas rytoj gali ją nutraukti.“
Nors tiekimo koordinavimo perkėlimas Aljansui galėtų padėti praktiniu lygmeniu, D.Trumpas vis vien galėtų sumažinti Vakarų paramą nutraukdamas JAV karinę pagalbą.
Vašingtono karinė parama iki šiol sudaro daugiau kaip pusę iš maždaug 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos NATO šalys skyrė nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.
Siekdamas sumažinti šią riziką, J.Stoltenbergas spaudžia sąjungininkus per artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašyti įsipareigojimą išlaikyti karinę paramą tokio lygio, kokią jie teikė iki šiol.
Tai sudaro maždaug 40 mlrd. eurų (43 mlrd. JAV dolerių) per metus.
Iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos į Ukrainą grąžinta 12 vaikų
20:24
Dvylika ukrainiečių vaikų, buvusių Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, buvo grąžinti į Kyjivo kontroliuojamas šalies dalis, penktadienį pranešė Chersono srities gubernatorius.
Kyjivas kaltina Maskvą iš Ukrainos rytų ir pietų dalių pagrobus beveik 20 tūkst. vaikų, o dar daugiau vaikų po Maskvos kariuomenės įsiveržimo 2022 metų vasarį atsidūrė Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Dvylika vaikų buvo grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos pietinės Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Trys berniukai ir devynios mergaitės nuo dvejų iki 17 metų amžiaus buvo perkelti iš Rusijos pajėgų kontroliuojamų Chersono srities dalių į Ukrainos kontroliuojamą pusę, pridūrė jis.
Vienas iš vaikų yra „netekęs tėvų globos“.
Kyjivas vaikų sugrąžinimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją yra paskelbęs vienu svarbiausių savo diplomatinių prioritetų.
Rusija yra sakiusi, kad kai kuriuos ukrainiečių vaikus išvežė iš jų namų ar prieglaudų, esančių netoli kovos veiksmų, siekdama užtikrinti jų saugumą.
Tačiau Maskva taip pat buvo kaltinama, kad kai kuriuos iš jų faktiškai pagrobė, bandydama panaikinti jų ukrainietišką tapatybę ir atiduoti juos nuolatiniam įvaikinimui į rusų šeimas.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
Šveicarija imasi neeilinių priemonių Ukrainos taikos susitikimo saugumui užtikrinti
19:51
Prieš šį savaitgalį rengiamą Ukrainos taikos susitikimą Šveicarija vykdo dideles saugumo operacijas, kad atremtų fizines ir kibernetines grėsmes, taip pat dezinformacijos atakas.
Į dviejų dienų susitikimą prabangiame Biurgenštoko kurorte Šveicarijos Alpėse turėtų atvykti dešimtys valstybių ir vyriausybių vadovų. Kurorte dislokuota iki 4 tūkst. karių, kad būtų užtikrintas delegacijų saugumas.
Už išskirtinio viešbučio komplekso esančiame slėnyje įrengta laikina kariškių sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, o viešbučio teritorijoje iškilo apie 6,5 km ilgio tvorų, aštuonis kilometrus nusidriekė pjaunančios vielos užtvaros.
„Tokio masto įvykiui reikalingos visapusiškos apsaugos priemonės“, – prieš aukščiausiojo lygio susitikimą sakė Šveicarijos prezidentė Viola Amherd.
Užtikrinti saugumą kalnų kurorte, iš trijų pusių apsuptame vandens, nėra itin sudėtinga užduotis.
Daugiau nei 400 vietos gyventojų, turinčių namus ir ūkius už kontrolės punkto, norėdami patekti į „raudonąją zoną“, turės gauti specialius leidimus.
Nepaisant tarptautinės renginio svarbos, atsakomybė už saugumą tenka mažam Nidvaldeno kantonui.
Penktame mažiausiame iš 26 Šveicarijos kantonų gyvena apie 45 tūkst. gyventojų.
Kibernetinės atakos ir dezinformacija
Prabangiame kurorte dislokuotos pajėgos užtikrins infrastruktūros apsaugą, oro transportą ir žvalgybą, Liucernos ežero stebėjimą, logistinę ir valdymo paramą.
Kariai jau kelias dienas užima pozicijas kelyje į kurortą.
Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė buvo įrengta ant metalinių konstrukcijų plyname lauke. Šalia ganosi karvės su parištais varpeliais.
Aptvertoje aikštelėje vienu metu gali tilpti penki sraigtasparniai.
Susitikimo metu Šveicarijos žvalgybos tarnybos taip pat prisidės prie saugumo pastangų nustatant galimas grėsmes ir užkertant joms kelią.
Valdžios institucijos nurodė, kad specialistai sustiprins radioaktyvumo lygio stebėseną susitikimo teritorijoje, baiminantis galimos branduolinės, biologinės ar cheminės grėsmės.
Be galimų fizinių grėsmių, Šveicarija susiduria su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija, nukreipta prieš viršūnių susitikimą.
Rusija, kuri prieš daugiau nei dvejus metus pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, į susitikimą nebuvo pakviesta.
Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas sakė, kad yra „akivaizdus interesas sutrikdyti sklandžią konferencijos eigą“.
Jis pridūrė, kad prieš savaitgalio susitikimą padaugėjo dezinformacijos, įskaitant „isteriškas ar įžeidžiančias laidas, net netikras naujienas“.
Šveicarijos nacionalinis kibernetinio saugumo centras prieš Ukrainos taikos konferenciją įsteigė techninės analizės centrą ir ryšių platformą, skirtą pranešti apie kibernetinių grėsmių pokyčius.
V.Zelenskis atvyko į Šveicariją prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą
19:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė atvykęs į Šveicariją prieš dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje, kuriame dalyvaus dešimtys pasaulio lyderių, bet be Rusijos.
Susitikime dalyvaus šimtas delegacijų, penktadienį pranešė Šveicarijos organizatoriai.
V.Zelenskis tikisi sutelkti tarptautinę paramą savo planui, kaip užbaigti prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos sukeltą karą.
„Dvi dienas vyks aktyvus darbas su šalimis iš visų pasaulio kraštų, su skirtingomis tautomis, kurias vis dėlto vienija bendras tikslas – priartinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – sakoma V.Zelenskio pranešime socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).
V.Zelenskis pažymėjo, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama branduolinės saugos, aprūpinimo maistu ir karo belaisvių bei ukrainiečių vaikų, išvežtų į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, grąžinimo klausimams.
Ukrainos lyderis pastarosiomis savaitėmis surengė didžiulį diplomatinį turą, siekdamas pritraukti paramą aukščiausiojo lygio susitikimui ir padidinti jo dalyvių skaičių.
Trečiadienį jis lankėsi Saudo Arabijoje, po to, kai anksčiau šį mėnesį lankėsi Katare, Filipinuose ir Singapūre.
Aukščiausiojo lygio susitikimas prasidės po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Maskva taikos derybas pradės tik tada, kai Ukraina išves savo karius iš šalies rytų ir pietų.
V.Zelenskis atmetė šį reikalavimą kaip teritorinį „ultimatumą“, primenantį Adolfo Hitlerio laikus.
Ukraina yra sakiusi, kad Rusija, sudarydama bet kokį taikos susitarimą, privalo išvesti savo karius iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant aneksuotą Krymo pusiasalį.
Abi pusės tiesioginių derybų nevedė nuo pirmųjų karo savaičių.
Rusija nebuvo pakviesta į aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje, o Maskvos artima sąjungininkė Kinija jame nedalyvaus.
Tačiau susitikime dalyvaus mažiausiai 57 valstybių ir vyriausybių vadovai, penktadienį pranešė Šveicarija.
Jungtinėms Valstijoms – svarbiausiai Ukrainos finansinei ir karinei rėmėjai – atstovaus viceprezidentė Kamala Harris.
V.Zelenskis atmeta V.Putino „hitlerišką“ ultimatumą
18:39
Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė Rusijos reikalavimus pasitraukti iš keturių Ukrainos sričių, pavadinęs juos ultimatumais ir palyginęs prezidentą Vladimirą Putiną su Adolfu Hitleriu.
„Šie pranešimai yra ultimatumo pranešimai... tai tas pats, ką darė Hitleris", – sakė V.Zelenskis, kaip teigiama interviu televizijai „Sky TG24“ itališkame tiesioginiame vertime.
„Nacizmas jau buvo atėjęs, o dabar turi šį Putino veidą", - sakė Ukrainos vadovas.
Rusijos prezidentas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsdama“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves savo pajėgas iš keturių sričių ir atsisakys siekio įstoti į NATO.
„Kai tik Kyjivas pasakys, kad yra tam pasirengęs, pradės iš tikrųjų atitraukti karius ir oficialiai atsisakys planų prisijungti prie NATO, mes nedelsiant, tiesiogine to žodžio prasme tą pačią minutę, nutrauksime ugnį ir pradėsime derybas“, – pareiškė V.Putinas susitikime su Rusijos diplomatais.
Rusijos lyderis savo „sąlygas“ karui sustabdyti išdėstė Ukrainos taikos konferencijos išvakarėse. Į Ukrainos ir jos sąjungininkių rengiamą konferenciją Šveicarijoje Rusija nekviečiama.
„Ukrainos pajėgos privalo būti visiškai išvestos iš Donecko liaudies respublikos, Luhansko liaudies respublikos, Chersono ir Zaporižios regionų“, – Maskvoje diplomatams sakė V.Putinas, paminėjęs du „liaudies respublikomis“ pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius.
Rusijos lyderio kalbą transliavo televizija.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi V.Putino paminėtus keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja.
V.Putinas sakė „neatmetantis galimybės išlaikyti Ukrainos suverenumą“ pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse „su sąlyga, kad Rusija turės stiprią sausumos jungtį su Krymu“.
Karo analitikai seniai kalba, kad vienas pagrindinių Maskvos karo tikslų gali būti sausumos tiltas tarp Rusijos ir Krymo. Tačiau V.Putinas ir kiti Rusijos lyderiai invaziją paprastai bando teisinti tuo, kad esą gina etninius rusus ir rusakalbius Rytų Ukrainoje nuo Kyjivo „neonacių“ režimo.
Ukraina ir Vakarai atmeta šiuos kaltinimus ir sako, kad Rusijos karo veiksmai yra akivaizdi imperinio stiliaus agresija.
2014 metais Rusija vienašališkai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama tarptautinį pasipiktinimą ir ginkluotą konfliktą tarp Rusijos remiamų Rytų Ukrainos separatistų ir Kyjivo pajėgų.
Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Keturi vyrai nelegaliai pateko į Estiją perplaukę Narvos upę
18:30
Estijos pasieniečiai šiaurės rytuose esančiame pasienio mieste Narvoje naktį į penktadienį sugavo keturis vyrus, kurie nelegaliai pateko į Estiją perplaukę Narvos upę.
Apie 1 val. 40 min. pastabus vietos gyventojas pranešė, kad du žmonės plaukia per Narvos upę, norėdami iš Rusijos patekti į Estiją. Į įvykio vietą nedelsdamas išvyko pasienio apsaugos patrulis. Pamatęs pasieniečius, vienas iš sieną kirtusių asmenų nuplaukė atgal į Rusiją, o kitą asmenį pasieniečiai sulaikė upėje.
Policijos ir sienos apsaugos valdybos Rytų prefektūros pasienio apsaugos biuro vadovas Eerikas Purgelis sakė, kad pasieniečiai nedelsdami patikrino apylinkes ir netrukus mieste buvo sugauti dar trys nelegaliai į Estiją patekę užsieniečiai.
„Šis incidentas aiškiai parodo, kad pasienio bendruomenė ir kiekviena papildoma pora akių bei ausų padeda saugoti sieną. Ir šį kartą operatyviai veikti ir sulaikyti sienos pažeidėjus mums pavyko dėka pastabaus žmogaus, kuris, pastebėjęs įtartiną veiklą, nedelsdamas mus informavo. Kasdien bendraujame su vietos gyventojais ir keičiamės reikiama informacija, kartu užtikriname, kad į mūsų šalį patektų tik tie, kurie turi teisę tai daryti“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusija ne vienerius metus apgaudinėja Armėniją ir ginkluoja jos priešininką
18:26
Leidinio „Politico“ žurnalistai peržiūrėjo nutekintus dokumentus, kurie atskleidė Rusijos įgaliotinių išdavystę, išprovokavusią Armėniją nutraukti karinį aljansą su Maskva ir sudavė smūgį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Pasak šių dokumentų, Baltarusija tiekė pažangius ginklus aršiam Armėnijos priešininkui Azerbaidžanui, nors abi šalys neva buvo Rusijos vadovaujamo tarptautinio gynybos pakto sąjungininkės.
Šioje šviesoje kitaip atrodo ir šią savaitę išplatintas Armėnijos sprendimas pasitraukti iš karinio aljanso. Analitikų nuomone, toks dramatiškas posūkis susilpnins V.Putino autoritetą tarp buvusių sovietinių šalių lyderių.
Trečiadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė, kad jo vyriausybė pradės pasitraukimo iš bloko procesą, teigdamas, kad jo narės „nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, o su Azerbaidžanu planuoja karą prieš mus“.
„Politico“ pastebi, kad, praėjus dešimtmečiams, kuomet buvusi sovietinė respublika Armėnija rėmėsi Maskva, dabar ji yra ties istorinio posūkio į Vakarus riba ir vis dažniau tikisi Europos ir NATO apsaugos.
Praėjusį rudenį įsiplieskė paskutinis kelių dienų karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho – šalys dėl šios teritorijos konfliktuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Daugiau nei dešimtys laiškų, diplomatinių notų, sąskaitų ir eksporto pasų, kuriuos peržiūrėjo „Politico“ žurnalistai, atskleidė, kad Baltarusija aktyviai padėjo Azerbaidžano ginkluotosioms pajėgoms 2018-2022 m. laikotarpiu, kai įtampa su Armėnija buvo pasiekusi aukščiausią tašką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mobilizuotų rusų žmonos pareikalavo, kad jų vyrus fronte pakeistų D.Medvedevo ir D.Peskovo vaikai
17:54
Mobilizuotų rusų žmonų ir giminaičių judėjimas „Kelias namo“ pasisakė už tai, kad fronte esantys mobilizuoti vyrai būtų pakeisti „gana konkrečiais kitais vyrais“, sakoma judėjimo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime. Aktyvistės įvardijo 10 vyrų, kuriuos jos norėtų matyti fronte, įskaitant Dmitrijaus Peskovo sūnus Miką ir Nikolajų bei Dmitrijaus Medvedevo atžalą Ilją.
„Taip, mes reikalaujame pakeitimo, bet ne tik tam, kad paleistų mūsų vyrus ir paimtų kitus panašius į juos. Reikalaujame pakeisti mūsų vyrus konkrečiais kitais vyrais. Vaikais ir vyrais tų, kurie iš ekranų sako mūsų piliečiams, kad karas yra gerai, kurie su grobuoniška šypsena samprotauja apie branduolinio smūgio galimybę“, – sakoma pranešime.
Be dviejų D.Peskovo sūnų ir D.Medvedevo sūnaus, į sąrašą įtraukti du propagandininko Vladimiro Solovjovo vaikai Aleksandras ir Daniilas, dainininko Olego Gazmanovo sūnus Rodionas, aktoriaus Ivano Ochlobystino sūnūs Vasilijus ir Sava, propagandininkas ir Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Popovas ir dainininkas Šamanas (Jaroslavas Dronovas).
D.Peskovo sūnus Nikolajus balandį pasakojo, kad jis kovojo fronte kaip sukarintos grupuotės „Wagner“ narys ir gavo medalį „Už drąsą“. „Mums iš visų pakampių sakė, kad jis buvo fronte, bet gaila, „specialioji karinė operacija“ nebaigta, tikslai nepasiekti, grįžk į tranšėją, Nikolajau“, – sakoma judėjimo „Kelias namo“ pranešime.
Jame pažymima, kad visi šie vyrai yra „gana tinkamo šaukiamojo amžiaus“: vyriausiam iš jų, Jevgenijui Popovui, yra 45 metai, o jauniausiam, Savai Ochlobystinui, – 18 metų. Kartu priduriama, kad pateiktas sąrašas yra neišsamus: „Mes galėtume parašyti tokio ilgio sąrašą, kad užtektų pakeisti kiekvieną mobilizuotą asmenį“.
Neformalus judėjimas „Kelias namo“ atsirado 2023 m. rudenį. Jį sudaro mobilizuotų rusų giminaitės. Jo narės siekia, kad jų vyrai grįžtų iš fronto. Iš pradžių moterys savo tikslo bandė siekti dialogu su valdžios institucijomis, tačiau pasijuto visiškai ignoruojamos. Vėliau jos pradėjo kritikuoti šalies vadovybę (įskaitant Vladimirą Putiną) ir rengti viešas akcijas. Pavyzdžiui, nuo 2024 m. sausio iki kovo kiekvieną šeštadienį jos nešė gėles prie Nežinomo kareivio kapo memorialo Aleksandrovskio sode.
Birželio 1 d. Rusijos teisingumo ministerija judėjimą „Kelias namo“ pripažino „užsienio agentu“. Tokį pat statusą gavo ir viena iš iniciatyvos lyderių Marija Andrejeva, kurios vyras ir pusbrolis kariauja.
