Karas Ukrainoje. „Katilas“ Vovčanske: ekspertas papasakojo, kas laukia apsuptų okupantų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusų okupantai pateko į apsuptį agregatų gamykloje Vovčanske, Charkivo srityje. Rusams tapo sudėtinga atgabenti maisto produktų ir amunicijos apsuptiesiems – tiekimas vykdomas bepilotėmis skraidyklėmis, aiškina karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

„Pačiame Vovčanske neseniai susiklostė labai įdomi situacija, kai gamykloje buvo apsuptas jų šturmo dalinys. Iš vienos pusės neva, jei pažiūrėsite į žemėlapius, ten yra kontrolė, bet iš kitos pusės – tai dalinys, kuris yra visiškai apsuptas“, – aiškino jis televizijos kanalo „Espresso“ eteryje.

ƒ„DeepState“ žemėlapis, kuriame matyti kaip Vovčansko agregatų gamyklą užėmę rusai buvo atskirti nuo savo pagrindinių pajėgų

Dabar maistą ir šaudmenis priešo kariams tiekia dronai. Tačiau toks logistikos būdas yra nepatikimas, sakė ekspertas.

Kad Rusijos kariai pateko į „ugnies katilą“ Volčansko agregatų gamykloje, patvirtino ir karo ekspertas, aviacijos instruktorius ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.

Pažymima, kad rusai buvo užblokuoti gamykloje – ukrainiečių artilerija atkirto šaudmenų ir amunicijos tiekimo kelius. „Jie įėjo į vidų, bet negali išeiti, nes susiduria su artilerijos ugnies ir dronų „siena“. Prie jų irgi prieiti negalima dėl tos pačios „sienos“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.

Šį įsipareigojimą jis išsakė Šveicarijoje sakydamas kalbą pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos jo šalyje, kuriame dalyvauja daugiau kaip 90 šalių, bet ne Rusija.

V.Zelenskis susitikimo dalyviams pareiškė, jog tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus padėtas pagrindas „teisingam“ ir „ilgalaikiam“ susitarimui su Rusija.

„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis.

„Tuomet apie tai bus pranešta Rusijos atstovams, kad antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime galėtume nustatyti tikrąją karo pabaigą“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje

V.Zelenskis nepasakė, ar yra pasirengęs tiesiogiai pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse V.Putinas išdėstė savo sąlygas, kaip užbaigti konfliktą.

Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti užmojų įstoti į NATO karinį aljansą – šias sąlygas V.Zelenskis greitai atmetė.

„Jis neragina derėtis, jis ragina pasiduoti“, – apie V.Putino reikalavimus šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris.

Vakarų lyderiai vienas po kito žadėjo paramą Ukrainai ir pabrėžė būtinybę susitarti Kyjivo sąlygomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad paliaubos be „rimtų derybų, kuriose būtų numatytas planas, kaip pasiekti ilgalaikę taiką... tik įteisintų neteisėtą Rusijos žemės užgrobimą“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tvirtino, kad „konflikto įšaldymas šiandien, kai Ukrainos žemę okupuoja užsienio kariai, nėra atsakymas“.

„Iš tikrųjų tai yra būsimų agresijos karų receptas“, – perspėjo ji.

Tačiau kai kurios šalys, nepriklausančios tradicinių Ukrainos partnerių ratui, pabrėžė, kad reikia suteikti Rusijai galimybę pasisakyti, ir kritikavo kai kurias Maskvai skirtas Vakarų sankcijas.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas susitikime pareiškė, kad Kyjivas, norėdamas užbaigti konfliktą, turėtų būti pasirengęs „sudėtingam kompromisui“.

Kenijos prezidentas Williamas Ruto pasmerkė Didžiojo septyneto (G-7) neseniai pasiektą susitarimą pasiūlyti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolą, užtikrintą pelnu iš įšaldyto Rusijos turto.

„Vienašališkas Rusijos turto pasisavinimas yra lygiai taip pat neteisėtas“, – sakė V.Ruto savo įžanginėje kalboje, kurioje jis Rusijos invaziją pavadino „siaubingu žudynių ir niokojimo spektakliu“.

Naktį prieš pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje Kremliaus botai paskelbė 120 tūkst. pranešimų su netikromis pasaulio garsenybių Jennifer Aniston, Scarlett Johansson, Alaino Delono ir kitų citatomis – apie „Ukrainos ir Europos žlugimą“, praneša opozicinis Rusijos žiniasklaidos portalas agents.media.

Pranešama, kad su Rusija susiję „Dvoinik“ tinklo – didžiausio iš Kremliaus dezinformacijos tinklų, dirbančių Vakarų auditorijai, – botai nuo penktadienio vakaro pradėjo masinę nuotraukų su netikromis įžymybių citatomis platinimo kampaniją. „X“ tinkle (buvusiame „Twitter“) botai paskelbė 50 paveikslėlių su netikromis citatomis, po to kitos „Dvoinik“ paskyros jas pakartotinai perpublikavo daugiau nei 120 tūkst. kartų. Šie įrašai surinko daugiau kaip 500 tūkst. peržiūrų. Netikroms citatoms skelbti buvo panaudota 62 proc. botų, kurie paprastai platina nuotraukas ir vaizdo įrašus per „Dvoinik“ tinklą.

„Paveikslėlius su citatomis botai skelbė anglų, prancūzų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Suklastoti pasisakymai buvo priskiriami žinomiems žmonėms, įskaitant aktorius Ashtoną Kutcherį, Jennifer Aniston, Scarlett Johansson, Angeliną Jolie, Alainą Deloną, režisierių Lucą Bessoną, dainininką Eltoną Johną ir futbolininką Lionelį Messi“, – pažymi agents.media.

Kartu nemažoje dalyje netikrų citatų yra raginimų atsisakyti paramos Ukrainai. „Esame nuskurdę, laikas pamiršti Ukrainą“, – sako „Jennifer Aniston“. „Ukraina daugiau nebeegzistuoja. Visi mūsų pinigai išmesti į balą“, – antrina jai „Lionelis Messi“.

O netikrasis Eltonas Johnas savo pareiškime sujungia Ukrainos ir ES temas: „Mes pakliuvome į Ukrainos spąstus. Dabar ES žlunga.“

Šeštadienį prasidėjus pirmajam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame aptariami Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo būdai, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog tikisi kuo greičiau rasti kelią į, jo žodžiais, teisingą taiką.

Daugiau kaip 50 pasaulio lyderių turėjo prisijungti prie V.Zelenskio ir dalyvauti dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijos Biurgenštoko kurorte, nors Maskvai atmetus šį renginį, jis turi tik kuklius užmojus padėti pamatus jau trečius metus vykstančio konflikto užbaigimui.

„Manau, kad aukščiausiojo lygio susitikime tapsime istorijos kūrimo liudininkais“, – pareiškė V.Zelenskis prasidėjus renginiui ir paragino siekti „teisingos taikos“.

„Viskas, dėl ko bus susitarta šiandien aukščiausiojo lygio susitikime, bus taikos kūrimo proceso dalis“, – kalbėjo jis.

„Mums pavyko sugrąžinti pasauliui idėją, kad bendromis pastangomis galima sustabdyti karą ir įtvirtinti teisingą taiką.“

Aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – pabandyti susitarti dėl pagrindinės tarptautinės platformos galimoms Kyjivo ir Maskvos taikos deryboms.

V.Putinas reikalauja faktiškai pasiduoti

Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sakė, kad ateityje numatyta surengti kitų aukščiausiojo lygio susitikimų, kuriuose galiausiai dalyvaus ir Rusija, ir kad šiame susitikime bus „žengti konkretūs žingsniai“ siekiant „ilgalaikės taikos“.

„Galime paruošti dirvą tiesioginėms kariaujančių šalių deryboms: tam ir esame čia“, – sakė ji.

Ukraina yra siūliusi, kad Rusija galėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame jai būtų pateiktas bet koks bendras planas, dėl kurio susitars kiti dalyviai.

„Mes turime kalbėtis su priešu. Negalime derėtis dėl taikos tarp panašiai mąstančių šalių“, – prieš derybas sakė Slovėnijos prezidentė Nataša Pirc Musar.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasmerkė konferenciją Šveicarijoje ir pareikalavo, kad Kyjivas prieš bet kokias realias taikos derybas faktiškai pasiduotų.

V.Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vienintelis asmuo, kuris nori karo, yra V.Putinas, ir atmetė Kremliaus vadovo „ultimatumus“.

NATO, Jungtinės Valstijos ir kelios Vakarų šalys taip pat atmetė griežtas V.Putino sąlygas.

Dalyvauja 92 šalys

Į derybas Šveicarijos prabangiame kalnų kurorte renkasi maždaug 100 šalių ir pasaulinių institucijų atstovai, įskaitant Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovus.

Dalyvauja ir kai kurių ne Europos šalių, pavyzdžiui, Čilės, Ganos ir Kenijos, vadovai.

Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas atsiuntė savo viceprezidentę Kamala Harris, kuri paskelbė apie daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių naują pagalbą Ukrainai, daugiausia skirtą jos energetikos sektoriui ir humanitarinei pagalbai.

Rusijos BRICS partnerės Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika siunčia tik pasiuntinį, o Indijai bus atstovaujama ministrų lygmeniu.

Kinija susitikime nedalyvauja – Pekinas tvirtino nedalyvausiąs, jei nedalyvaus Maskva.

Mažos viltys

Susitikimas vyksta Ukrainai pavojingu momentu mūšio lauke, kai Rusijos pajėgos veržiasi į priekį, o ukrainiečių daliniai turi mažiau karių ir ginkluotės.

Netoli Ukrainos rytų fronto, kuriame vyksta mūšiai, viltys pasiekti diplomatinį proveržį beveik lygios nuliui.

„Norėčiau tikėtis, kad tai atneš kokių nors pokyčių ateityje. Tačiau, kaip rodo patirtis, iš to nieko neišeina“, – naujienų agentūrai AFP Donecko srityje sakė tanko vadas Maksymas.

Į Rusijos nelaisvę patekusio ukrainiečių kario žmona sakė tikinti, kad vadovai galėtų susitarti dėl „tam tikro apsikeitimo karo belaisviais proceso“.

„Noriu pamatyti savo vyrą“, – sakė Hanna, kuri pabėgo iš savo namų pietiniame Ukrainos Mariupolio mieste ir dabar gyvena Švedijoje.

Dėmesio centre – ir branduolinė sauga, maistas bei humanitarinė pagalba

Per aukščiausiojo lygio susitikimą bus ne tik siekiama padėti pamatus taikos susitarimui, bet ir kalbama apie tris siauresnes sritis: branduolinę saugą, laivybos laisvę ir aprūpinimą maistu bei humanitarinius aspektus.

Tai apima ir karo belaisvių bei ukrainiečių vaikų, išvežtų į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamas Ukrainos dalis, klausimą.

„Viena iš svarbiausių temų – išsiaiškinti, kaip galėtume... pagaliau pasiekti rezultatų grąžindami deportuotus vaikus“, – sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas .

Kyjivas kaltina Rusiją pagrobus beveik 20 tūkst. ukrainiečių vaikų, o Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl šių kaltinimų yra išdavęs V.Putino arešto orderį.

Maskva atmeta šiuos kaltinimus ir teigia, kad vaikus perkėlė toliau nuo fronto linijos, siekdama apsaugoti juos pačius.

Pasak Šveicarijos naujienų agentūros „Keystone-ATS“ šaltinių, susipažinusių su diskusijomis, dalyviai ginčijasi dėl galimo galutinio bendro pareiškimo.

Kyjivas primygtinai reikalauja, kad į bet kokį bendrą pareiškimą būtų įtrauktos tokios sąvokos kaip „Rusijos agresija“ ir nuorodos į Ukrainos „teritorinį vientisumą“, tačiau tebėra neaišku, ar daugiau kaip 90 šalių galėtų pritarti tokioms formuluotėms.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, galvodamos apie būsimuosius F-16, keičia savo strategiją fronte ir susitelkė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos naikinimą.

Apie tai rašo Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analitikas Julianas Röpcke, komentuodamas naujausius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip Ukrainoje naikinami rusiški zenitiniai raketiniai kompleksai „Buk-M2“ ir radijo relinio ryšio kompleksas R-416GM „Granit-M“. Anksčiau ukrainiečiai taip pat atakavo kelis S-300 ir S-400 kompleksus, įskaitant Krymą ir Rusijos pasienio regionus.

Soc. tinklų nuotr./Ukrainos pajėgos smogė rusų priešlėktuvinės gynybos sistemai Belgorodo srityje

J.Röpckės teigimu, beveik kasdieniai smūgiai Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms yra naujos Ukrainos strategijos, skirtos F-16 naikintuvų atėjimui į fronto liniją rudenį arba žiemą, dalis. Kyjivui dabar sunaikinti Rusijos oro gynybą yra svarbiau nei išlaikyti mažus kaimus Donbase. Jei Ukraina įgis pranašumą ore, juos bus galima išlaisvinti“, – rašoma leidinyje.

Buvęs Vokietijos gynybos ministerijos operatyvinio štabo vadovas Nico Lange „Bild“ sakė, kad Ukraina kruopščiai ir sistemingai ruošiasi panaudoti savo Su-24 su britų ir prancūzų sparnuotosiomis raketomis, taip pat F-16. Šiam tikslui ji naudoja diversines ir specialiąsias operacijas, taip pat tiksliuosius ginklus, kad sunaikintų Rusijos radarus, oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos sistemas.

„Kiberborošno“ nuotr./„Kiberborošno“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti birželio 10 d. raketų smūgio į S-400 ir S-300 gynybos sistemas Kryme rezultatai

Kartu J.Röpcke atkreipia dėmesį į silpnąsias naujosios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strategijos vietas.

„Pirma, Rusija turi šimtus oro gynybos sistemų. Šiuo metu sunaikinta ne daugiau kaip trečdalis jų. Antra, vis dar nėra galutinio F-16 įvedimo į kovą termino ir plano“, – pažymi „Bild“.

Anksčiau ekspertas Oleksandras Kovalenka pažymėjo, kad pietuose ir Kryme bus lengviau panaudoti F-16 ir nukreipti juos į taikinius, nes šiose vietovėse Vakarų tolimojo radiolokacinio stebėjimo lėktuvai gali veikti pakankamai laisvai. Rytuose F-16 bus sunkiau naudoti, nes svarbu užtikrinti, kad jie galėtų saugiai vykdyti kovines užduotis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą, kad Ukraina prieš bet kokias taikos derybas faktiškai pasiduotų, šeštadienį pavadino propaganda.

„Man tai neatrodo itin veiksminga kaip derybų pasiūlymas – pasakyti Ukrainai, kad ji turi pasitraukti iš Ukrainos“, – pareiškė ji Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje pabaigoje.

„Sakyčiau, tai labiau panašu į propagandinę iniciatyvą... sukurti naratyvą, kuriuo norima pateikti priešingą informaciją apie tai, kas yra atsakingas už šį konfliktą“, – pažymėjo Italijos vyriausybės vadovė tuo metu, kai Šveicarijoje prasidėjo tarptautinė konferencija dėl konflikto užbaigimo.

V.Putinas, kuris nebuvo pakviestas į susitikimą Šveicarijoje, penktadienį pasmerkė konferenciją ir pareikalavo, kad Kyjivas prieš bet kokias realias taikos derybas faktiškai pasiduotų.

G.Meloni šeštadienį į derybas nusiuntė savo užsienio reikalų ministrą Antonio Tajani, o sekmadienį turėtų dalyvauti pati.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Giorgia Meloni

Ketvirtadienį ir penktadienį Apulijoje vykusiame G-7 aukščiausiojo lygio susitikime JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados ir Italijos vadovai susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai – savo ilgalaikės paramos įrodymo.

G.Meloni šeštadienį sakė, kad prie paskolos prisidės Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija ir „tikriausiai“ Japonija, bet ne Europos Sąjungos šalys.

Paskola būtų užtikrinta pelnu iš palūkanų už maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą, kurį Vakarų šalys įšaldė po 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą.

G-7 vadovai sakė, jog tikisi šiais metais suteikti Ukrainai bent dalį šios paskolos, kad padėtų gynybai, Kyjivo biudžetui ir atstatymui.

Tačiau dar reikia suderinti esmines detales, įskaitant tai, kas suteiktų pinigus ir kaip būtų pasidalyta rizika, jei paskola nebūtų grąžinta.

Jungtinės Valstijos yra sakiusios, kad yra pasirengusios skirti visą 50 mlrd. JAV dolerių sumą, tačiau neketina to daryti, teigdamos, kad tai bus „paskolos sindikatas“, o G-7 lyderiai „pasidalys riziką“.

„Europos valstybės šiuo metu nedalyvauja šioje paskoloje... Europa jau prisideda nustatydama šios paskolos grąžinimo garantijų mechanizmą“, – pareiškė G.Meloni.

Norint pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO, reikia visų valstybių narių sutarimo, o jis dar nepasiektas. Tai NATO

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas / Johanna Geron / REUTERS

generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė interviu Ukrainos telemaratono metu.

„Visi sutinkame, kad Ukraina taps NATO nare, palaikome Ukrainos judėjimą į Aljansą. Būtina turėti NATO ginkluotę, atitikti NATO standartus, kurti gynybos institucijas. Ir mes dirbsime kartu, padėsime Ukrainai kelyje į NATO. Tačiau mums reikia bendro sutarimo, kad galėtume pateikti kvietimą. Dar nepasiekėme sutarimo dėl kvietimo, bet jau pasiekėme sutarimą dėl karinės pagalbos teikimo. Turime dirbti šia kryptimi“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis taip pat pakomentavo klausimą dėl apribojimų ukrainiečiams naudoti vakarietiškus ginklus prieš agresoriaus taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje ir šių apribpojimų panaikinimą. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Ukraina turi teisę į savigyną, o tai apima ir teisę naikinti teisėtus karinius taikinius agresoriaus teritorijoje, pavyzdžiui, raketų paleidimo įrenginius, kuriais buvo apšaudytas Charkivas.

„Negalime pamiršti, kad šį karą pradėjo Rusija, kuri yra agresorė. Rusija okupavo dalį Ukrainos. Ukraina turi teisę į savigyną. Ši teisė apima teisę naikinti teisėtus karinius objektus agresoriaus, Rusijos, teritorijoje.

Mes suteikėme 99 proc. karinės pagalbos Ukrainai, nors šių ginklų naudojimui taikomi tam tikri apribojimai. Tačiau šiuos apribojimus sušvelninsime, nes Rusija pradėjo naują puolimą šiaurėje, netoli Charkivo.

Jie puola iš Rusijos teritorijos, o Ukraina turi teisę sunaikinti raketų paleidimo įrenginius, iš kurių jie apšaudo Charkivą. Taigi apribojimai palaipsniui panaikinami ir tai padės ukrainiečiams apsiginti“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad Rusija dabar moka „labai didelę kainą – tūkstančius žmonių, tūkstančius įrangos vienetų“ už naują puolamąją operaciją, kurią ji pradėjo vasarą.

„Žinoma, ukrainiečiai sunkiai kovoja su Rusijos invazija, jau seniai diskutuojama apie pagalbos teikimą Ukrainai. JAV 6 mėnesius negalėjo balsuoti už pagalbos paketą Ukrainai, Europos sąjungininkai delsė perduoti žadėtą ginkluotę. Dabar viskas pasikeitė. JAV sutiko suteikti 61 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai. Šiandien nusprendėme sukurti paramos Ukrainai grupę. Taigi pagalba Ukrainai bus intensyvesnė ir stipresnė“, – patikino J. Stoltenbergas.

Kartu jis sakė, kad apie NATO karių siuntimą į Ukrainą nekalbama.

Šeštadienį Rusijoje, Saratove, dujų saugykloje kilo didelis gaisras.

Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad „Storoževkos rajone esančiame dujotiekyje, preliminariais duomenimis, dėl anomalaus karščio įvyko slėgio sumažėjimas, dėl to stebimas degimas“.

Vėliau jis pridūrė, kad " landšafto gaisras lokalizuotas, dega dujų likučiai iš dujotiekio, po to degimas bus sustabdytas“.

Tuo pat metu „Meduza“ su nuoroda į „Telegram“ kanalus pažymi, kad liepsnos matomos už kelių kilometrų nuo gaisro vietos Saratovo Tatiščevo rajone, liepsnų aukštis siekia 50 metrų.

Vakaruose niekas jau nebesistebi „raudonomis linijomis“, apie kurias kalbėjo Rusija, išnyko ir baimė dėl branduolinių ginklų, sako žinomas politologas Andrejus Piontkovskis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrejus Piontkovskis

„Kremlius pajuto pokyčius, Vakarų nuotaikos yra labai rimtos. Pirmasis toks įvykis, kuris užvirė pastaraisiais mėnesiais, yra puikus Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pareiškimas: kai V.Putinas pradėjo grasinti branduoliniais ginklais, jis ramiai nurodė, kad Prancūzija taip pat turi branduolinių ginklų. Vakarai nustojo reaguoti į Putino branduolinį šantažą. Tai tapo tiesiog juokinga, nieko nestabdo raudonos linijos vienos po kitų, jos yra peržengiamos“, – interviu „Studio West“ sakė A.Piontkovskis. 

Kitas pavyzdys – neseniai paskelbtas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro Davido Camerono (Deivido Kamerono) pareiškimas dėl Rusijai besiskundžiant dėl smūgių Rusijos teritorijoje. Britų diplomatijos vadovas pareiškė, kad smūgių Rusijos teritorijoje nebus, jei Kremlius išves savo karius iš Ukrainos.

Pasak A.Piontkovskio, visas karo planas žlugo, nes V. Putinas kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visus Vakarus.

„Prisimename V. Putino spaudos konferenciją po susitikimo su E.Macronu 2022 m. vasario 6 d., likus dviem savaitėms iki plataus masto agresijos. Tuomet Putinas buvo euforijos būsenos, ką tik grįžęs iš Pekino, kur jam buvo uždegta žalia šviesa, ir matė save kaip pasaulio valdovą.

Tuomet jis išklojo visą savo karo strategiją – pamenate, jis staiga pasakė: suprantame, kad konvenciniu lygmeniu esame prastesni už Vakarus, esame prastesni už NATO, bet turime superduper branduolinius ginklus, „analogų“ pasaulyje „nėra“ ir pan. Taigi taip, mes esame prastesni konvenciniu lygmeniu, bet mes jus įbauginsime savo branduoliniais ginklais. Tačiau svarbiausia yra jo aplinka. Jie supranta, kur jis juos nusitemps.

Jis buvo įsitikinęs, o jie kartu su juo, kad branduoliniu šantažu įbaugins Vakarus, o dabar jie priversti kariauti konvencinį karą, kurį V. Putinas jau prieš dvejus metus pripažino, kad pralaimi“, – reziumavo ekspertas.

Rusijos Federacijos branduolinės grėsmės

Nuo pat karo pradžios Rusija ne kartą grasino Vakarams branduoliniais ginklais, už jų suteikiamą vienokią ar kitokią pagalbą Ukrainai.

Vasario pabaigoje V. Putinas pagrasino „tragiškomis pasekmėmis“ šalims, kurios siunčia karius į Ukrainą. Diktatorius kalbėjo apie „realią branduolinio karo grėsmę“, kuri reikštų žmonijos sunaikinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad V.Putinas bijo Ukrainos ir viso civilizuoto pasaulio, nes drąsūs ir savimi pasitikintys žmonės negrasina visam pasauliui branduoliniais ginklais.

Moldovos valdžia ir viena opozicijos politikė penktadienį pareiškė, kad aviacijos pareigūnai nedavė leidimo nusileisti lėktuvui, skridusiam į sostinę Kišiniovą ir skraidinusiam prorusiškos opozicijos aktyvistus.

Pasak Rumunijos institucijų, skrydis iš Armėnijos buvo nukreiptas į oro uostą netoli sostinės Bukarešto.

Moldovos prorusiška parlamento narė Marina Tauber apie šį incidentą pranešė platformoje „Telegram“.

„Kišiniovo oro uostas neleido nusileisti skrydžiui iš Maskvos per Jerevaną, kuriuo skrido Moldovos opozicinio politinio bloko „Pergalė“ suvažiavimo dalyviai“, – parašė ji.

„Lėktuvas buvo nukreiptas į Bukareštą.“

Pigių skrydžių bendrovė „FlyOne“ nepranešė „apie (skrydžių) tvarkaraščio pakeitimus prieš tris dienas, kaip reikalaujama pagal įstatymus“, penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Moldovos civilinės aviacijos administracija.

Šaltinis netoli Bukarešto esančiame Otopenio oro uoste naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad penktadienio rytą ten nusileido lėktuvas su 174 keleiviais.

Po to lėktuvas buvo patikrintas dėl grasinimo susprogdinti bombą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo melagingas, pridūrė šaltinis.

Platformoje „Telegram“ M.Tauber paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš „FlyOne“ lėktuvo lipa keleiviai asmens tapatybės patikrinimui.

Incidentas įvyko kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Kanada įspėjo apie Rusijos „sąmokslą“ paveikti rudenį vyksiančius Moldovos prezidento rinkimus.

Ketvirtadienį paskelbtame jų bendrame pareiškime sakoma, kad jos baiminasi, jog Maskva „kurstys protestus“, jei šalyje nelaimės prorusiškas kandidatas.

Balandžio pabaigoje Moldovos prorusiškos opozicinės partijos susirinko Maskvoje ir paskelbė apie politinio bloko „Pergalė“ sukūrimą prieš prezidento rinkimus ir spalio mėnesį vyksiantį referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Moldova, kuriai vadovauja proeuropietiška prezidentė Maia Sandu, dažnai kaltina Kremlių kišimusi į jos vidaus reikalus.

M.Sandu kaltino Maskvą, kad ji bando kurstyti įtampą buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje gyvena 2,6 mln. žmonių.

Artėjant spalio 20 dieną vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose M.Sandu sieks antrosios kadencijos, politinė padėtis yra ypač įtempta.

Įsiterpusi tarp karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos, Moldova nuo 2022 metų birželio yra oficiali kandidatė įstoti į Europos Sąjungą.

Nepaisant pastarųjų savaičių abipusių priekaištų, Ukraina yra atvira dialogui su Kinija, nes pagrindinės Kyjivo ir Pekino pozicijos sutampa. Tai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė žurnalistams Taikos viršūnių susitikime Šveicarijoje.

Jis priminė, kad Kinija dalyvavo antrojoje Ukrainos taikos konferencijoje, kuri praėjusių metų rugpjūtį vyko Saudo Arabijoje. Nors šiandien aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje Kinija nedalyvauja, A.Jermakas sakė, kad Pekinas labai atidžiai stebi šį renginį.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

"Kaip sakė prezidentas, jei mūsų teisingos taikos principai, humanitarinio saugumo, branduolinio saugumo klausimai sutampa, tada bus šis dialogas, ir mes manome, kad esame atviri tam, kad jame dalyvautų tokios galingos šalys kaip Kinija", - A.Jermako žodžius perdavė UNIAN korespondentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį išreiškė viltį, kad didžiulis viršūnių susitikimas Šveicarijoje, kuriame bus ieškoma karo jo šalyje užbaigimo būdų, greit padės pasiekti teisingą taiką.

„Tikiu, kad čia, viršūnių susitikime, matysime, kaip rašoma istorija“, – sakė jis socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram“, pasitikdamas į Biurgenštoką prie Liucernos ežero atvykstančius prezidentus ir premjerus.

„Tegu kuo greičiau bus pasiekta teisinga taika“, – sakė jis.

V.Zelenskis reiškė dideles viltis dėl susitikimo rezultatų.

„Drauge žengiame pirmą žingsnį link teisingos taikos, pagrįstos JT chartija ir pagrindiniais tarptautinės teisės principais“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

JAV leidinys New York Times (NYT) paskelbė pirmųjų Ukrainos ir Rusijos derybų, vykusių netrukus po 2022 metų karinės rusų invazijos į Ukrainą pradžios, dokumentus. 

Šios derybos tuomet netrukus žlugo. Kaip rašo NYT, jų dokumentai atskleidžia, kodėl ir naujosios derybos susidurs su didžiulėmis kliūtimis. 

Svarbiausios šalių 2022 metų derybų dokumentuose minimos sąlygos yra šios:  

– į taikos sutartį neįtraukiamas Krymas, dėl jo taikiai įsipareigojama išspręsti klausimus per 15 metų; 
– Rusija reikalavo, kad Ukraina rusų kalbą pripažintų valstybine; 
– Ukraina neturėjo stoti į karines sąjungas ar dislokuoti karinių bazių ir kontingentų. Tačiau galėtų įstoti į ES. 
– Ukraina siekė, kad antrojo užpuolimo atveju būtų užmegzti ryšiai sutartimi su sąjungininkais, kad jie galėtų įsikišti, pavyzdžiui, uždarant oro erdvę dangų ir suteikiant ginklų; 
– dokumente taip pat buvo kalbama apie Ukrainos karių ir technikos skaičiaus ribojimą – iki 100 tūkst. karių, 147 minosvaidžių ir 10 atakos sraigtasparnių. Ukrainos raketų veikimo nuotolis turėjo būti apribotas – tik 40 km.
– Rusija pareikalavo atšaukti visas sankcijas.

JAV skirs dar 1,5mlrd.dolerių paramą Ukrainos energetinės sistemos atkūrimui, humanitarinėms ir saugumo reikmėms. Apie tai šeštadienį pranešė JAV viceprezidentė Kamala Harris, (Kamal Haris) dalyvaujanti aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje ir šeštajame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šio paramos paketo JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) lėšos apima 500 mln. dolerių naują finansavimą paramai energetikos srityje ir 324 mln. dolerių anksčiau numatytų neatidėliotiniems energetikos poreikiams Ukrainoje tenkinti.

Šiomis lėšomis bus remontuojama per karą sugriauta energetikos infrastruktūra, plečiama energijos gamyba, skatinamos privataus sektoriaus investicijos ir saugoma energetikos infrastruktūra, šeštadienį pranešė Baltieji Rūmai. 

Šios pastangos padės Ukrainai reaguoti į naujausius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą - bus remiamas remontas ir atkūrimas, didinamas Ukrainos atsparumas energijos tiekimo sutrikimams ir dedami pagrindai Ukrainos energetikos sistemai atkurti ir plėsti.

Daugiau nei 379 mln. dolerių humanitarinės pagalbos bus skirta skubiai pagalbai pabėgėliams, šalies viduje perkeltųjų asmenų ir konflikto paveiktų bendruomenių, kurias paveikė žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainos žmones, poreikiams.

Ši parama apima pagalbą maistu, sveikatos priežiūros paslaugas, prieglobstį, vandens, sanitarijos ir higienos paslaugas milijonams pažeidžiamų ukrainiečių šalyje ir regione. 

JAV taip pat planuoja skirti papildomą 300 mln. dolerių paramą Ukrainos civiliniam saugumui, kad paremtų gyvybes gelbstinčią įrangą Ukrainos pasieniečiams ir teisėsaugos institucijoms, skelbia Baltieji rūmai. 

Rusijos bombonešis Su-24 pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos ir pasitraukė tik pakilus dviem švedų naikintuvams JAS-39, šeštadienį pranešė Švedijos kariuomenė.

Incidentas įvyko penktadienį, trys mėnesiai po Švedijos įstojimo į NATO atsisakius du šimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

„Penktadienį po pietų rusų Su-24 [...] pažeidė Švedijos oro erdvę į rytus nuo pietinio Gotlando pakraščio. Švedų aviacijos mūšio vadavietė įspėjo rusų orlaivį žodiniu signalu“, – nurodė švedų ginkluotosios pajėgos.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Rusijos karo lėktuvas Su-24

Signalo nebuvo paisoma, orlaivis nepakeitė savo kurso ir tada jį iš Švedijos oro erdvės išvarė du „JAS-39 Gripen“, pranešė kariuomenė ir pridūrė, kad oro erdvės pažeidimas truko trumpai.

„Rusų veiksmai yra nepriimtini ir parodo pagarbos mūsų teritoriniam vientisumui trūkumą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Jonas Wikmanas.

Pasibaigus Šaltajam karui Švedija apkarpė karines išlaidas. Tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Švedijos parlamentas uždegė žalią šviesą gynybos išlaidų didinimui.

2017 metais Švedija grąžino privalomąją karinę tarnybą, o 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlando saloje Baltijos jūroje.

2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją priimti istorinį sprendimą įstoti į NATO.

Praėjusį kartą Rusija Švedijos oro erdvę pažeidė 2022 metų kovą, kai švedų naikintuvai virš Goltando perėmė du rusų Su-24 ir du Su-27.

Rusijos sporto televizijos kanalas „Match TV“, priklausantis „Gazprom-Media“, netransliuos Europos futbolo čempionato rungtynių, kuriose žais Ukrainos rinktinė. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais TV kanale.   

Tuo metu „Sberbank“ priklausančiai internetinei kino platformai "Okko“ taip pat suteiktos teisės transliuoti 2024 m. „Euro 2024“ žaidynes. Jame bus rodomos Ukrainos rinktinės rungtynės.

Kaip rašo UNIAN, norint žiūrėti „Okko“ platformoje reikia mokėti, o mokamas turinys neturi įtakos masinei auditorijai, tuo tarpu per „Match TV“ „Euro2024“ bus transliuojamas nemokamu kanalu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bando diktuoti sąlygas taikai Ukrainoje, pasiūlydamas sustabdyti Maskvos puolimą, jei Kyjivas iš esmės pasiduotų.

Mums reikia ne padiktuotos taikos, o teisingos ir nešališkos taikos atsižvelgiant į Ukrainos [teritorinį] vientisumą ir suverenumą“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui ARD Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Italijoje kuluaruose.

Čekijos iniciatyva pagamintų šaudmenų ir sprogmenų partija į Ukrainą bus atgabenta artimiausiomis dienomis, pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis.

Interviu "Laisvės radijui" jis pažymėjo, kad šiais metais šalis galės įsigyti ir nuolat tiekti didelį kiekį šaudmenų, o iki tol Čekija įvairiais kanalais Ukrainai jau pristatė daugiau kaip milijoną šovinių.

J.Lipavskis taip pat sakė, kad 20 šalių jau pažadėjo dalyvauti iniciatyvoje pirkti artilerijos amuniciją Ukrainos kariuomenei, o Vokietija, Nyderlandai, Danija, Portugalija ir Kanada jau skyrė lėšų, kurios leidžia pasirašyti sutartis.

Ukrainos žiniasklaida, remdamasi rusiškais socialinių kanalų pranešimais, skelbia, kad rusų užpuolikų daliniai Vovčansko gamyklos teritorijoje praktiškai atkirsti. 

Pačių rusų kanalų pranešimais, Rusijos karinės pajėgos jau dvi dienas nesėkmingai bando atblokuoti apsuptin patekusius savo karius gamyklos teritorijoje.

Čia rusai nuolat apšaudomi, todėl padaugėjo sužeistųjų ir žuvusiųjų. Kyla problemų dėl maisto tiekimo į gamyklą ir medikų pagalbos teikimo.

ES šalių ambasadoriai planavo šį klausimą aptarti ir priimti sprendimą birželio 14 d., tačiau paskutinę akimirką sankcijų klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi diplomatais, Europos Sąjungai nepavyko susitarti dėl 14-ojo sankcijų Rusijai paketo, nes Vokietijos netenkino sąlyga dėl Europos bendrovių atsakomybės už apribojimų pažeidimą. Kitas sankcijų Rusijai paketo svarstymas numatytas birželio 19 d. 

Michael Kappeler / dpa/picture-alliance

Pažymima, kad 27 ES šalių pareigūnai jau daugiau nei mėnesį aptarinėja paketą, į kurį įtrauktas draudimas perkrauti rusiškas suskystintas dujas ir planas, pagal kurį ES operatoriai būtų atsakingi už sankcijų pažeidimus, padarytus patronuojamųjų įmonių ir partnerių trečiosiose šalyse.

Net Vengrija, artimiausia Rusijos sąjungininkė ES, atrodė pasiruošusi pritarti sankcijų paketui, kuriam būtinas vienbalsis bloko pritarimas.

Tačiau diplomatai iš ES sakė, kad Vokietija būgštavo, dėl galimo poveikio jos pramonei.

Pagal sankcijų paketą ES taip pat uždraustų laivams, kurie prisidėjo prie Rusijos karinių veiksmų, lankytis jos uostuose. Tai gali būti prekių, iš kurių Rusija gauna dideles pajamas, taip pat prekių ar technologijų, naudojamų gynybos ir saugumo sektoriuje, gabenimas arba degalų, kuriems netaikoma Didžiojo septyneto (G7) kainų viršutinių ribų sistema, gabenimas.

„Naujosios Vengrijos“ įspūdis

14-ąjame pakete numatyti apribojimai rusiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms būtų taikomi pirmą kartą, nors tiesioginio draudimo importuoti rusiškas SGD į ES nėra.

Birželio 13 d. agentūros DPA ir AFP pranešė, kad Vokietija blokuoja naujas ES sankcijas Rusijai. Vienas ES pareigūnas sakė, kad Vokietija pastaruoju metu sudarė „naujosios Vengrijos“ įspūdį. Anksčiau būtent Budapeštas stabdė naujų antirusiškų sankcijų priėmimą ES lygmeniu.

Rusija Kryme dislokavo savo oro gynybos sistemą S-500 – „eksperimentinį“ ginklą, kurio anksčiau niekada nenaudojo. Apie tai rašo „Business Insider“ su nuoroda į Ukrainos žvalgybos vadovą Kirilą Budanovą. Tai įvyko tuo metu, kai Ukraina pradėjo Rusijos priešlėktuvinės gynybos medžioklę Kryme.

„Rusija Kryme dislokavo savo vieningą priešlėktuvinės gynybos sistemą S-500, nes Ukraina intensyvina atakas prieš okupuotą pusiasalį“, – sakė K.Budanovas.

Patobulinta sistema S-500, kurią K.Budanovas pavadino „eksperimentine“, dar niekada nebuvo naudojama kovoje. Rusija dislokavo S-500, kad apsaugotų Kerčės tiltą ir sustiprintų Rusijos oro gynybos tinklą okupuotame Kryme. Tiltas yra ir supaprastintas kelias, kuriuo Rusijos kariai gali pasiekti teritoriją, ir Rusijos pusiasalio kontrolės simbolis.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos oro gynybos sistema S-500

Į jį ne kartą taikėsi Ukrainos bepiločiai lėktuvai ir raketos. Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos taip pat buvo Ukrainos atakų taikiniai, ypač pastarosiomis savaitėmis.

S-500, vadinama „Prometei“, yra mobili oro gynybos sistema, skirta balistinėms raketoms ir kitiems tolimojo nuotolio ginklams perimti. Ši sistema yra „iš esmės modernizuota S-300 versija“, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

S-500 buvo išbandyta keletą kartų, tačiau dar niekada nedalyvavo kovoje. Rusija teigia, kad ji gali perimti visus ginklus, įskaitant hipergarsines raketas, kurios yra labai greitos ir skrenda nenuspėjamais maršrutais nedideliame aukštyje, tačiau šis pajėgumas lieka neaiškus.

S-500 kūrimo ir gamybos sunkumai, pradedant projekto pradžia 2010 m. ir baigiant dideliais vėlavimais per likusį dešimtmetį, sukėlė abejonių dėl jos, kaip sistemos, gyvybingumo. 2021 m. kompleksas buvo pradėtas naudoti Rusijos armijoje, tačiau ribotos būklės, neatitinkantis reikalavimų.

2024 m. balandį tuometinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad jis veiks vienu iš dviejų variantų: priešraketinės gynybos arba oro gynybos.

Naujas S-500 vaidmuo saugant Kerčės tiltą ir stiprinant Rusijos oro gynybos pajėgumus Kryme atsirado tuo metu, kai Ukraina pusiasalyje rengia smūgius, siekdama padaryti šią teritoriją netinkamą naudoti Rusijos kariškiams.

Nuo gegužės pabaigos suintensyvėjo ukrainiečių atakos regione, ypač prieš Rusijos oro erdvės gynybą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie plataus masto smūgius, įskaitant šios savaitės smūgius prieš S-300 ir S-400 sistemas.

Įtariama, kad Ukraina, be kitų priemonių, šiems smūgiams naudojo JAV suteiktas kariuomenės taktines raketų sistemas ATACMS.

Kadangi Ukraina ir toliau taikosi į pusiasalio oro gynybos sistemas, Rusija gali ten dislokuoti dar daugiau savo oro gynybos sistemų, todėl jos taps pažeidžiamos dėl tolesnių Ukrainos smūgių. Tokio pobūdžio atakos galėtų įtempti ir išsekinti Rusijos oro gynybos arsenalą.

Ukrainos smūgius Krymui ilgą laiką rėmė Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės, tačiau jie prasidėjo po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti NATO vadovai sutiko leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijos taikiniams okupuotose teritorijose.

Kaip pažymi ISW analitikai, Ukraina galėtų pakartoti savo smūgių Kryme sėkmę kitose okupuotose teritorijose, jei Vakarų sąjungininkai pritartų tokiems smūgiams, taip sudarydama galimybes sau ir mažindama Rusijos pajėgumus.

Pasaulio lyderiai šeštadienį renkasi į pirmąjį Ukrainos taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavus, kad Kyjivas iš esmės pasiduotų, jei nori derybų su Maskva.

Dvi dienas prabangiame Biurgenštoko kurorte vyksiančiame susitikime dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar daugiau kaip 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, bet Rusija nebuvo pakviesta.

Šveicarijos teigimu, tikslas yra parengti pradinį pamatą keliui į taiką, galiausiai įtraukiant ir Rusiją, bet V.Putinas penktadienį šią konferenciją pavadino triuku dėmesiui nukreipti.

Jis pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš keturių savo rytinių bei pietinių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO. 

V.Zelenskis V.Putino reikalavimus pasmerkė kaip teritorinį ultimatumą, primenantį nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį. NATO ir JAV taip pat iškart atmetė Maskvos sąlygas.

Po beveik metus trukusios aklavietės Ukraina šį pavasarį buvo priversta pasitraukti iš dešimčių pafrontės kaimų, nes rusų pajėgos turi reikšmingą pranašumą karių skaičiumi ir ištekliais.

Tačiau nuo gegužės vidurio Rusijos žengimas į priekį sulėtėjo, o V.Zelenskis tikisi dar labiau pakreipti įvykių eigą ką tik įvykusiu Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir taikos susitikimais.

50 mlrd. dolerių, saugumo susitarimas

G-7 viršūnių susitikime Italijoje, kuriame dalyvavo ir V.Zelenskis, ketvirtadienį buvo sutarta dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto. 

G-7 lyderiai pažadėjo, kad rems Ukrainą tiek, kiek reikės.

V.Zelenskis sakė, kad naujoji paskola bus skirta ir gynybai, ir atstatymui, o V.Putinas tai pavadino vagyste ir įspėjo, kad už ją bus nubausta.

Be to, ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos vadovas pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo Jungtinės Valstijos įsipareigojo teikti ilgalaikę paramą Ukrainai kare su Rusija. V.Zelenskis tai pavadino tiltu į Ukrainos narystę NATO.

J.Bidenas iš Italijos į Šveicariją nevyksta. Į Ukrainos taikos konferenciją jis siunčia savo viceprezidentę Kamalą Harris, tačiau kiti G-7 lyderiai – iš Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Italijos – turi dalyvauti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis atvyko į Šveicariją.

Tarp kitų į Šveicariją vykstančių lyderių yra ES vadovai, Argentinos, Kolumbijos, Čilės, Suomijos ir Lenkijos prezidentai.

Viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje bus siekiama, kad 92 dalyvaujančios šalys priimtų galutinę deklaraciją dėl kai kurių preliminarių pagrindinių principų.

Rusijos sąjungininkės bloke BRICS Brazilija ir Pietų Afrika į Šveicariją siunčia tik pasiuntinius, o Indijai bus atstovaujama ministrų lygiu. Kinija nedalyvauja dėl to, kad nebuvo pakviesta Rusija.

Bendro požiūrio paieškos

Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama siauroms temoms, remiantis bendrais V.Zelenskio 10 punktų taikos plano, pateikto 2022-ųjų pabaigoje, ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl karo Ukrainoje dalykais.

Bus ieškoma kelio link ilgalaikės taikos Ukrainoje remiantis tarptautine teise ir Jungtinių Tautų chartija, galimų gairių siekiant šio tikslo ir abiejų konflikto šalių taikos proceso.

Ekspertai įspėja neturėti pernelyg didelių lūkesčių dėl šio susitikimo.

„Prasmingos derybos, kurios tikrai galėtų užbaigti niokojamą karą Ukrainoje, dar nepasiekiamos, – nurodo idėjų kalvė „International Crisis Group“ (ICG). – Kyjivas ir jo rėmėjai bus labai spaudžiami susitikime pasiekti apčiuopiamų rezultatų [...], daugiau nei JT chartijos teritorinio vientisumo principų patvirtinimai.“

Plenarinė sesija dalyvaujant visoms delegacijoms bus surengta šeštadienį.

Sekmadienį darbo grupėse detaliai bus aptartos trys temos: branduolinis saugumas, laivybos laisvė ir maisto sauga, humanitariniai aspektai. Tai apima laivybą Juodojoje jūroje, karo belaisvius, laikomus civilius ir deportuotus vaikus.

Numatomas ir antras toks viršūnių susitikimas. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį sakė, jog Kijivas tikisi, kad antrajame dalyvaus Rusija ir kad jai kiti dalyviai įteiks bendrą planą.

Biurgenštoko kalną iš trijų pusių supa ežeras, o viešbučio kompleksas yra maždaug 450 m aukštyje virš vandens, tad palyginti nesunku užtikrinti fizinį jo saugumą.

Tačiau Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad prieš susitikimą buvo surengta kibernetinių atakų prieš jos svetaines, kad padaugėjo dezinformacijos.

Rusijos ekspertas Samuelis Charapas iš idėjų kalvės RAND apie susitikimą Šveicarijoje sakė: „Rusija akivaizdžiai labai stengiasi parodyti savo apmaudą [...]. Tai kažką sako. Išvengti proukrainietiškos koalicijos išplėtimo: jiems tai rūpi.“

Rusijos vadovybė apsimeta esanti suinteresuota konstruktyviomis derybomis, tačiau iš tikrųjų ji nori įtikinti Vakarus padaryti nuolaidų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori pasiekti, kad būtų visiškai sunaikintas Ukrainos valstybingumas, daro išvadą JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).

„V.Putinas ir Kremlius nuo 2023 m. gruodžio mėn. pastebimai sustiprino ekspansionistinę retoriką Ukrainos atžvilgiu ir vis dažniau rodo, kad Rusija ketina užkariauti daugiau teritorijos Ukrainoje ir siekia visiškai sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir tapatybę“, – teigiama ISW pranešime.

Kariniai veiksmai ir puolimas Charkovo srityje rodo, kad Maskva labiau suinteresuota pasiekti savo ilgalaikį tikslą – maksimalistinę pergalę Ukrainoje – nei bet kokiu susitarimu, kuris iš karto įšaldytų fronto liniją dabartiniame lygyje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Analitikai priminė, kad V.Putinas mano, jog Rusijos išlaikoma dabar okupuotos Ukrainos teritorijos kontrolė yra nediskutuotinas derybų pagrindas.

Pasak ekspertų, Rusijos pergalė kare ne tik pašalintų Ukrainos, kaip potencialios priešininkės, grėsmę galimo konflikto su NATO metu, bet ir suteiktų Rusijai prieigą prie milijonų žmonių, kuriuos ji galėtų prievarta paimti į kariuomenę, taip pat prie didžiosios dalies Ukrainos išteklių ir pramoninio potencialo.

Analitikai mano, kad V.Putinas pergalę Ukrainoje tikriausiai laiko būtina sąlyga karui su NATO pradėti. Tuo metu bet kokios paliaubos ar susitarimas derybomis, kuris neapima visiškos Ukrainos kapituliacijos, jam yra laikina pauzė jo pastangose sunaikinti nepriklausomą Ukrainos valstybę.

V.Putinas ketvirtadienį įvardijo derybų su Ukraina pradžios sąlygas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš keturių iš dalies užimtų regionų, atsisakymas stoti į NATO ir Vakarų sankcijų atšaukimas. Rusijos Federacija reikalauja perduoti jai dar 23 tūkst. kvadratinių kilometrų (nors per pusmetį Rusijos kariuomenė užėmė tik apie pusę tūkstančio).

„Jis nori, kad mes atiduotume ne tik dalį laikinai okupuotų, bet ir neokupuotų teritorijų“, – pasipiktino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.