Karas Ukrainoje. „Katilas“ Vovčanske: ekspertas papasakojo, kas laukia apsuptų okupantų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusų okupantai pateko į apsuptį agregatų gamykloje Vovčanske, Charkivo srityje. Rusams tapo sudėtinga atgabenti maisto produktų ir amunicijos apsuptiesiems – tiekimas vykdomas bepilotėmis skraidyklėmis, aiškina karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

„Pačiame Vovčanske neseniai susiklostė labai įdomi situacija, kai gamykloje buvo apsuptas jų šturmo dalinys. Iš vienos pusės neva, jei pažiūrėsite į žemėlapius, ten yra kontrolė, bet iš kitos pusės – tai dalinys, kuris yra visiškai apsuptas“, – aiškino jis televizijos kanalo „Espresso“ eteryje.

ƒ„DeepState“ žemėlapis, kuriame matyti kaip Vovčansko agregatų gamyklą užėmę rusai buvo atskirti nuo savo pagrindinių pajėgų

Dabar maistą ir šaudmenis priešo kariams tiekia dronai. Tačiau toks logistikos būdas yra nepatikimas, sakė ekspertas.

Kad Rusijos kariai pateko į „ugnies katilą“ Volčansko agregatų gamykloje, patvirtino ir karo ekspertas, aviacijos instruktorius ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.

Pažymima, kad rusai buvo užblokuoti gamykloje – ukrainiečių artilerija atkirto šaudmenų ir amunicijos tiekimo kelius. „Jie įėjo į vidų, bet negali išeiti, nes susiduria su artilerijos ugnies ir dronų „siena“. Prie jų irgi prieiti negalima dėl tos pačios „sienos“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.

Šį įsipareigojimą jis išsakė Šveicarijoje sakydamas kalbą pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos jo šalyje, kuriame dalyvauja daugiau kaip 90 šalių, bet ne Rusija.

V.Zelenskis susitikimo dalyviams pareiškė, jog tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus padėtas pagrindas „teisingam“ ir „ilgalaikiam“ susitarimui su Rusija.

„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis.

„Tuomet apie tai bus pranešta Rusijos atstovams, kad antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime galėtume nustatyti tikrąją karo pabaigą“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje

V.Zelenskis nepasakė, ar yra pasirengęs tiesiogiai pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse V.Putinas išdėstė savo sąlygas, kaip užbaigti konfliktą.

Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti užmojų įstoti į NATO karinį aljansą – šias sąlygas V.Zelenskis greitai atmetė.

„Jis neragina derėtis, jis ragina pasiduoti“, – apie V.Putino reikalavimus šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris.

Vakarų lyderiai vienas po kito žadėjo paramą Ukrainai ir pabrėžė būtinybę susitarti Kyjivo sąlygomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad paliaubos be „rimtų derybų, kuriose būtų numatytas planas, kaip pasiekti ilgalaikę taiką... tik įteisintų neteisėtą Rusijos žemės užgrobimą“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tvirtino, kad „konflikto įšaldymas šiandien, kai Ukrainos žemę okupuoja užsienio kariai, nėra atsakymas“.

„Iš tikrųjų tai yra būsimų agresijos karų receptas“, – perspėjo ji.

Tačiau kai kurios šalys, nepriklausančios tradicinių Ukrainos partnerių ratui, pabrėžė, kad reikia suteikti Rusijai galimybę pasisakyti, ir kritikavo kai kurias Maskvai skirtas Vakarų sankcijas.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas susitikime pareiškė, kad Kyjivas, norėdamas užbaigti konfliktą, turėtų būti pasirengęs „sudėtingam kompromisui“.

Kenijos prezidentas Williamas Ruto pasmerkė Didžiojo septyneto (G-7) neseniai pasiektą susitarimą pasiūlyti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolą, užtikrintą pelnu iš įšaldyto Rusijos turto.

„Vienašališkas Rusijos turto pasisavinimas yra lygiai taip pat neteisėtas“, – sakė V.Ruto savo įžanginėje kalboje, kurioje jis Rusijos invaziją pavadino „siaubingu žudynių ir niokojimo spektakliu“.

Naktį prieš pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje Kremliaus botai paskelbė 120 tūkst. pranešimų su netikromis pasaulio garsenybių Jennifer Aniston, Scarlett Johansson, Alaino Delono ir kitų citatomis – apie „Ukrainos ir Europos žlugimą“, praneša opozicinis Rusijos žiniasklaidos portalas agents.media.

Pranešama, kad su Rusija susiję „Dvoinik“ tinklo – didžiausio iš Kremliaus dezinformacijos tinklų, dirbančių Vakarų auditorijai, – botai nuo penktadienio vakaro pradėjo masinę nuotraukų su netikromis įžymybių citatomis platinimo kampaniją. „X“ tinkle (buvusiame „Twitter“) botai paskelbė 50 paveikslėlių su netikromis citatomis, po to kitos „Dvoinik“ paskyros jas pakartotinai perpublikavo daugiau nei 120 tūkst. kartų. Šie įrašai surinko daugiau kaip 500 tūkst. peržiūrų. Netikroms citatoms skelbti buvo panaudota 62 proc. botų, kurie paprastai platina nuotraukas ir vaizdo įrašus per „Dvoinik“ tinklą.

„Paveikslėlius su citatomis botai skelbė anglų, prancūzų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Suklastoti pasisakymai buvo priskiriami žinomiems žmonėms, įskaitant aktorius Ashtoną Kutcherį, Jennifer Aniston, Scarlett Johansson, Angeliną Jolie, Alainą Deloną, režisierių Lucą Bessoną, dainininką Eltoną Johną ir futbolininką Lionelį Messi“, – pažymi agents.media.

Kartu nemažoje dalyje netikrų citatų yra raginimų atsisakyti paramos Ukrainai. „Esame nuskurdę, laikas pamiršti Ukrainą“, – sako „Jennifer Aniston“. „Ukraina daugiau nebeegzistuoja. Visi mūsų pinigai išmesti į balą“, – antrina jai „Lionelis Messi“.

O netikrasis Eltonas Johnas savo pareiškime sujungia Ukrainos ir ES temas: „Mes pakliuvome į Ukrainos spąstus. Dabar ES žlunga.“

Šeštadienį prasidėjus pirmajam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame aptariami Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo būdai, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog tikisi kuo greičiau rasti kelią į, jo žodžiais, teisingą taiką.

Daugiau kaip 50 pasaulio lyderių turėjo prisijungti prie V.Zelenskio ir dalyvauti dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijos Biurgenštoko kurorte, nors Maskvai atmetus šį renginį, jis turi tik kuklius užmojus padėti pamatus jau trečius metus vykstančio konflikto užbaigimui.

„Manau, kad aukščiausiojo lygio susitikime tapsime istorijos kūrimo liudininkais“, – pareiškė V.Zelenskis prasidėjus renginiui ir paragino siekti „teisingos taikos“.

„Viskas, dėl ko bus susitarta šiandien aukščiausiojo lygio susitikime, bus taikos kūrimo proceso dalis“, – kalbėjo jis.

„Mums pavyko sugrąžinti pasauliui idėją, kad bendromis pastangomis galima sustabdyti karą ir įtvirtinti teisingą taiką.“

Aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – pabandyti susitarti dėl pagrindinės tarptautinės platformos galimoms Kyjivo ir Maskvos taikos deryboms.

V.Putinas reikalauja faktiškai pasiduoti

Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sakė, kad ateityje numatyta surengti kitų aukščiausiojo lygio susitikimų, kuriuose galiausiai dalyvaus ir Rusija, ir kad šiame susitikime bus „žengti konkretūs žingsniai“ siekiant „ilgalaikės taikos“.

„Galime paruošti dirvą tiesioginėms kariaujančių šalių deryboms: tam ir esame čia“, – sakė ji.

Ukraina yra siūliusi, kad Rusija galėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame jai būtų pateiktas bet koks bendras planas, dėl kurio susitars kiti dalyviai.

„Mes turime kalbėtis su priešu. Negalime derėtis dėl taikos tarp panašiai mąstančių šalių“, – prieš derybas sakė Slovėnijos prezidentė Nataša Pirc Musar.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasmerkė konferenciją Šveicarijoje ir pareikalavo, kad Kyjivas prieš bet kokias realias taikos derybas faktiškai pasiduotų.

V.Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vienintelis asmuo, kuris nori karo, yra V.Putinas, ir atmetė Kremliaus vadovo „ultimatumus“.

NATO, Jungtinės Valstijos ir kelios Vakarų šalys taip pat atmetė griežtas V.Putino sąlygas.

Dalyvauja 92 šalys

Į derybas Šveicarijos prabangiame kalnų kurorte renkasi maždaug 100 šalių ir pasaulinių institucijų atstovai, įskaitant Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovus.

Dalyvauja ir kai kurių ne Europos šalių, pavyzdžiui, Čilės, Ganos ir Kenijos, vadovai.

Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas atsiuntė savo viceprezidentę Kamala Harris, kuri paskelbė apie daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių naują pagalbą Ukrainai, daugiausia skirtą jos energetikos sektoriui ir humanitarinei pagalbai.

Rusijos BRICS partnerės Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika siunčia tik pasiuntinį, o Indijai bus atstovaujama ministrų lygmeniu.

Kinija susitikime nedalyvauja – Pekinas tvirtino nedalyvausiąs, jei nedalyvaus Maskva.

Mažos viltys

Susitikimas vyksta Ukrainai pavojingu momentu mūšio lauke, kai Rusijos pajėgos veržiasi į priekį, o ukrainiečių daliniai turi mažiau karių ir ginkluotės.

Netoli Ukrainos rytų fronto, kuriame vyksta mūšiai, viltys pasiekti diplomatinį proveržį beveik lygios nuliui.

„Norėčiau tikėtis, kad tai atneš kokių nors pokyčių ateityje. Tačiau, kaip rodo patirtis, iš to nieko neišeina“, – naujienų agentūrai AFP Donecko srityje sakė tanko vadas Maksymas.

Į Rusijos nelaisvę patekusio ukrainiečių kario žmona sakė tikinti, kad vadovai galėtų susitarti dėl „tam tikro apsikeitimo karo belaisviais proceso“.

„Noriu pamatyti savo vyrą“, – sakė Hanna, kuri pabėgo iš savo namų pietiniame Ukrainos Mariupolio mieste ir dabar gyvena Švedijoje.

Dėmesio centre – ir branduolinė sauga, maistas bei humanitarinė pagalba

Per aukščiausiojo lygio susitikimą bus ne tik siekiama padėti pamatus taikos susitarimui, bet ir kalbama apie tris siauresnes sritis: branduolinę saugą, laivybos laisvę ir aprūpinimą maistu bei humanitarinius aspektus.

Tai apima ir karo belaisvių bei ukrainiečių vaikų, išvežtų į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamas Ukrainos dalis, klausimą.

„Viena iš svarbiausių temų – išsiaiškinti, kaip galėtume... pagaliau pasiekti rezultatų grąžindami deportuotus vaikus“, – sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas .

Kyjivas kaltina Rusiją pagrobus beveik 20 tūkst. ukrainiečių vaikų, o Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl šių kaltinimų yra išdavęs V.Putino arešto orderį.

Maskva atmeta šiuos kaltinimus ir teigia, kad vaikus perkėlė toliau nuo fronto linijos, siekdama apsaugoti juos pačius.

Pasak Šveicarijos naujienų agentūros „Keystone-ATS“ šaltinių, susipažinusių su diskusijomis, dalyviai ginčijasi dėl galimo galutinio bendro pareiškimo.

Kyjivas primygtinai reikalauja, kad į bet kokį bendrą pareiškimą būtų įtrauktos tokios sąvokos kaip „Rusijos agresija“ ir nuorodos į Ukrainos „teritorinį vientisumą“, tačiau tebėra neaišku, ar daugiau kaip 90 šalių galėtų pritarti tokioms formuluotėms.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, galvodamos apie būsimuosius F-16, keičia savo strategiją fronte ir susitelkė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos naikinimą.

Apie tai rašo Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analitikas Julianas Röpcke, komentuodamas naujausius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip Ukrainoje naikinami rusiški zenitiniai raketiniai kompleksai „Buk-M2“ ir radijo relinio ryšio kompleksas R-416GM „Granit-M“. Anksčiau ukrainiečiai taip pat atakavo kelis S-300 ir S-400 kompleksus, įskaitant Krymą ir Rusijos pasienio regionus.

Soc. tinklų nuotr./Ukrainos pajėgos smogė rusų priešlėktuvinės gynybos sistemai Belgorodo srityje

J.Röpckės teigimu, beveik kasdieniai smūgiai Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms yra naujos Ukrainos strategijos, skirtos F-16 naikintuvų atėjimui į fronto liniją rudenį arba žiemą, dalis. Kyjivui dabar sunaikinti Rusijos oro gynybą yra svarbiau nei išlaikyti mažus kaimus Donbase. Jei Ukraina įgis pranašumą ore, juos bus galima išlaisvinti“, – rašoma leidinyje.

Buvęs Vokietijos gynybos ministerijos operatyvinio štabo vadovas Nico Lange „Bild“ sakė, kad Ukraina kruopščiai ir sistemingai ruošiasi panaudoti savo Su-24 su britų ir prancūzų sparnuotosiomis raketomis, taip pat F-16. Šiam tikslui ji naudoja diversines ir specialiąsias operacijas, taip pat tiksliuosius ginklus, kad sunaikintų Rusijos radarus, oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos sistemas.

„Kiberborošno“ nuotr./„Kiberborošno“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti birželio 10 d. raketų smūgio į S-400 ir S-300 gynybos sistemas Kryme rezultatai

Kartu J.Röpcke atkreipia dėmesį į silpnąsias naujosios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strategijos vietas.

„Pirma, Rusija turi šimtus oro gynybos sistemų. Šiuo metu sunaikinta ne daugiau kaip trečdalis jų. Antra, vis dar nėra galutinio F-16 įvedimo į kovą termino ir plano“, – pažymi „Bild“.

Anksčiau ekspertas Oleksandras Kovalenka pažymėjo, kad pietuose ir Kryme bus lengviau panaudoti F-16 ir nukreipti juos į taikinius, nes šiose vietovėse Vakarų tolimojo radiolokacinio stebėjimo lėktuvai gali veikti pakankamai laisvai. Rytuose F-16 bus sunkiau naudoti, nes svarbu užtikrinti, kad jie galėtų saugiai vykdyti kovines užduotis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą, kad Ukraina prieš bet kokias taikos derybas faktiškai pasiduotų, šeštadienį pavadino propaganda.

„Man tai neatrodo itin veiksminga kaip derybų pasiūlymas – pasakyti Ukrainai, kad ji turi pasitraukti iš Ukrainos“, – pareiškė ji Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje pabaigoje.

„Sakyčiau, tai labiau panašu į propagandinę iniciatyvą... sukurti naratyvą, kuriuo norima pateikti priešingą informaciją apie tai, kas yra atsakingas už šį konfliktą“, – pažymėjo Italijos vyriausybės vadovė tuo metu, kai Šveicarijoje prasidėjo tarptautinė konferencija dėl konflikto užbaigimo.

V.Putinas, kuris nebuvo pakviestas į susitikimą Šveicarijoje, penktadienį pasmerkė konferenciją ir pareikalavo, kad Kyjivas prieš bet kokias realias taikos derybas faktiškai pasiduotų.

G.Meloni šeštadienį į derybas nusiuntė savo užsienio reikalų ministrą Antonio Tajani, o sekmadienį turėtų dalyvauti pati.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Giorgia Meloni

Ketvirtadienį ir penktadienį Apulijoje vykusiame G-7 aukščiausiojo lygio susitikime JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados ir Italijos vadovai susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai – savo ilgalaikės paramos įrodymo.

G.Meloni šeštadienį sakė, kad prie paskolos prisidės Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija ir „tikriausiai“ Japonija, bet ne Europos Sąjungos šalys.

Paskola būtų užtikrinta pelnu iš palūkanų už maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą, kurį Vakarų šalys įšaldė po 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą.

G-7 vadovai sakė, jog tikisi šiais metais suteikti Ukrainai bent dalį šios paskolos, kad padėtų gynybai, Kyjivo biudžetui ir atstatymui.

Tačiau dar reikia suderinti esmines detales, įskaitant tai, kas suteiktų pinigus ir kaip būtų pasidalyta rizika, jei paskola nebūtų grąžinta.

Jungtinės Valstijos yra sakiusios, kad yra pasirengusios skirti visą 50 mlrd. JAV dolerių sumą, tačiau neketina to daryti, teigdamos, kad tai bus „paskolos sindikatas“, o G-7 lyderiai „pasidalys riziką“.

„Europos valstybės šiuo metu nedalyvauja šioje paskoloje... Europa jau prisideda nustatydama šios paskolos grąžinimo garantijų mechanizmą“, – pareiškė G.Meloni.

Norint pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO, reikia visų valstybių narių sutarimo, o jis dar nepasiektas. Tai NATO

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas / Johanna Geron / REUTERS

generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė interviu Ukrainos telemaratono metu.

„Visi sutinkame, kad Ukraina taps NATO nare, palaikome Ukrainos judėjimą į Aljansą. Būtina turėti NATO ginkluotę, atitikti NATO standartus, kurti gynybos institucijas. Ir mes dirbsime kartu, padėsime Ukrainai kelyje į NATO. Tačiau mums reikia bendro sutarimo, kad galėtume pateikti kvietimą. Dar nepasiekėme sutarimo dėl kvietimo, bet jau pasiekėme sutarimą dėl karinės pagalbos teikimo. Turime dirbti šia kryptimi“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis taip pat pakomentavo klausimą dėl apribojimų ukrainiečiams naudoti vakarietiškus ginklus prieš agresoriaus taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje ir šių apribpojimų panaikinimą. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Ukraina turi teisę į savigyną, o tai apima ir teisę naikinti teisėtus karinius taikinius agresoriaus teritorijoje, pavyzdžiui, raketų paleidimo įrenginius, kuriais buvo apšaudytas Charkivas.

„Negalime pamiršti, kad šį karą pradėjo Rusija, kuri yra agresorė. Rusija okupavo dalį Ukrainos. Ukraina turi teisę į savigyną. Ši teisė apima teisę naikinti teisėtus karinius objektus agresoriaus, Rusijos, teritorijoje.

Mes suteikėme 99 proc. karinės pagalbos Ukrainai, nors šių ginklų naudojimui taikomi tam tikri apribojimai. Tačiau šiuos apribojimus sušvelninsime, nes Rusija pradėjo naują puolimą šiaurėje, netoli Charkivo.

Jie puola iš Rusijos teritorijos, o Ukraina turi teisę sunaikinti raketų paleidimo įrenginius, iš kurių jie apšaudo Charkivą. Taigi apribojimai palaipsniui panaikinami ir tai padės ukrainiečiams apsiginti“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad Rusija dabar moka „labai didelę kainą – tūkstančius žmonių, tūkstančius įrangos vienetų“ už naują puolamąją operaciją, kurią ji pradėjo vasarą.

„Žinoma, ukrainiečiai sunkiai kovoja su Rusijos invazija, jau seniai diskutuojama apie pagalbos teikimą Ukrainai. JAV 6 mėnesius negalėjo balsuoti už pagalbos paketą Ukrainai, Europos sąjungininkai delsė perduoti žadėtą ginkluotę. Dabar viskas pasikeitė. JAV sutiko suteikti 61 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai. Šiandien nusprendėme sukurti paramos Ukrainai grupę. Taigi pagalba Ukrainai bus intensyvesnė ir stipresnė“, – patikino J. Stoltenbergas.

Kartu jis sakė, kad apie NATO karių siuntimą į Ukrainą nekalbama.

Šeštadienį Rusijoje, Saratove, dujų saugykloje kilo didelis gaisras.

Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad „Storoževkos rajone esančiame dujotiekyje, preliminariais duomenimis, dėl anomalaus karščio įvyko slėgio sumažėjimas, dėl to stebimas degimas“.

Vėliau jis pridūrė, kad " landšafto gaisras lokalizuotas, dega dujų likučiai iš dujotiekio, po to degimas bus sustabdytas“.

Tuo pat metu „Meduza“ su nuoroda į „Telegram“ kanalus pažymi, kad liepsnos matomos už kelių kilometrų nuo gaisro vietos Saratovo Tatiščevo rajone, liepsnų aukštis siekia 50 metrų.

Vakaruose niekas jau nebesistebi „raudonomis linijomis“, apie kurias kalbėjo Rusija, išnyko ir baimė dėl branduolinių ginklų, sako žinomas politologas Andrejus Piontkovskis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrejus Piontkovskis

„Kremlius pajuto pokyčius, Vakarų nuotaikos yra labai rimtos. Pirmasis toks įvykis, kuris užvirė pastaraisiais mėnesiais, yra puikus Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pareiškimas: kai V.Putinas pradėjo grasinti branduoliniais ginklais, jis ramiai nurodė, kad Prancūzija taip pat turi branduolinių ginklų. Vakarai nustojo reaguoti į Putino branduolinį šantažą. Tai tapo tiesiog juokinga, nieko nestabdo raudonos linijos vienos po kitų, jos yra peržengiamos“, – interviu „Studio West“ sakė A.Piontkovskis. 

Kitas pavyzdys – neseniai paskelbtas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro Davido Camerono (Deivido Kamerono) pareiškimas dėl Rusijai besiskundžiant dėl smūgių Rusijos teritorijoje. Britų diplomatijos vadovas pareiškė, kad smūgių Rusijos teritorijoje nebus, jei Kremlius išves savo karius iš Ukrainos.

Pasak A.Piontkovskio, visas karo planas žlugo, nes V. Putinas kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visus Vakarus.

„Prisimename V. Putino spaudos konferenciją po susitikimo su E.Macronu 2022 m. vasario 6 d., likus dviem savaitėms iki plataus masto agresijos. Tuomet Putinas buvo euforijos būsenos, ką tik grįžęs iš Pekino, kur jam buvo uždegta žalia šviesa, ir matė save kaip pasaulio valdovą.

Tuomet jis išklojo visą savo karo strategiją – pamenate, jis staiga pasakė: suprantame, kad konvenciniu lygmeniu esame prastesni už Vakarus, esame prastesni už NATO, bet turime superduper branduolinius ginklus, „analogų“ pasaulyje „nėra“ ir pan. Taigi taip, mes esame prastesni konvenciniu lygmeniu, bet mes jus įbauginsime savo branduoliniais ginklais. Tačiau svarbiausia yra jo aplinka. Jie supranta, kur jis juos nusitemps.

Jis buvo įsitikinęs, o jie kartu su juo, kad branduoliniu šantažu įbaugins Vakarus, o dabar jie priversti kariauti konvencinį karą, kurį V. Putinas jau prieš dvejus metus pripažino, kad pralaimi“, – reziumavo ekspertas.

Rusijos Federacijos branduolinės grėsmės

Nuo pat karo pradžios Rusija ne kartą grasino Vakarams branduoliniais ginklais, už jų suteikiamą vienokią ar kitokią pagalbą Ukrainai.

Vasario pabaigoje V. Putinas pagrasino „tragiškomis pasekmėmis“ šalims, kurios siunčia karius į Ukrainą. Diktatorius kalbėjo apie „realią branduolinio karo grėsmę“, kuri reikštų žmonijos sunaikinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad V.Putinas bijo Ukrainos ir viso civilizuoto pasaulio, nes drąsūs ir savimi pasitikintys žmonės negrasina visam pasauliui branduoliniais ginklais.