Karas Ukrainoje. Ukraina netenka brangių orlaivių: „Forbes“ įvardijo pažeidžiamiausią Ukrainos oro uostą

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje

Antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos gali įvykti prieš lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.

Apie tai paskelbė Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis. Tačiau kol kas neaišku, kur ir kada jis galėtų įvykti. Pasak laikraščio „Tages-Anzeiger“, jau vyksta derybos su Saudo Arabijos, Kataro ir Turkijos valdžios institucijomis dėl kitos tokio susitikimo vietos.

I.Cassis išreiškė įsitikinimą, kad tam tikru etapu prie taikos proceso turės prisijungti ir Rusijos valdžios institucijos. „Klausimas yra ne tai, ar Rusija prisijungs, o kada“, – pažymėjo Šveicarijos diplomatas Swiss.info.

Tuo pat metu I.Cassis pažymėjo, kad Rusijos Federacija gali lygiagrečiai vesti derybas dėl karo prieš Ukrainą nutraukimo, o šiam procesui gali vadovauti Kinija. Ministras pridūrė, kad jo šalis palankiai vertintų alternatyvias pastangas siekiant taikos Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Šveicarija nesuims Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, jei jis atvyks į šalyje vyksiantį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Tai pareiškė Šveicarijos prezidentė Viola Amgerd per spaudos konferenciją po pirmojo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo Bürgenstoke rezultatų, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Jei (V. Putino – red.) dalyvavimas yra būtinas konferencijai surengti, tuomet galima padaryti išimtį, pavyzdžiui, taikos deryboms dėl Ukrainos“, – taip V. Amgerd komentavo klausimą, ar Šveicarija privalės areštuoti V. Putiną, kurio arešto orderį išdavė Tarptautinis baudžiamasis teismas, jei pastarasis atvyktų į galimą antrąjį Taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje.

Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ignatius Cassis taip pat sakė, kad V. Putino vizitas į Taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje gali būti surengtas, tačiau jis turi būti suderintas.

„Jis gali būti surengtas. Mūsų įstatymai tai leidžia. Priimančioji šalis šiuo klausimu gali daryti išimtis“, – sakė jis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Šveicarijos prezidentė Viola Amgerd sakė, kad Šveicarija yra pasirengusi surengti tolesnius aukšto lygio susitikimus dėl taikos Ukrainai, jei to prireiks.

2023 m. kovo 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė orderius dėl V. Putino ir V. Lvovos-Belovos arešto.

Kremliaus vadovas ir jo įgaliotinė įtariami karo nusikaltimais – gyventojų, įskaitant vaikus, deportacija ir neteisėtu perkėlimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Jungtinių Amerikos Valstijų pažadėta ginkluotė jau pradėta tiekti į fronto liniją, tačiau to nepakaks, kad būtų galima iš karto nustumti rusų užpuolikus.

Kaip „The Telegraph“ sakė generolas leitenantas Ivanas Gavriliukas, nors artilerijos sviediniai jau atvyko, didžioji dalis įrangos ir šaudmenų dar pakeliui. „Reikia laiko pakrauti laivus, kurie vėliau turi perplaukti Atlantą. Tačiau mes jau matome rezultatus“, – sakė jis.

Pirmasis gynybos ministro pavaduotojas pridūrė, kad Rusijos Federacijos okupacinių pajėgų artilerijos pranašumas šovinių skaičiumi jau sumažintas nuo septynių iki penkių. Pridėjus daugiau atsargų, šis atotrūkis dar labiau mažės, pridūrė I.Gavriliukas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kremlius

Rusija didina mokesčius, kad galėtų finansuoti augančius savo poreikius, ypač susijusius su karu prieš Ukrainą, teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos apžvalgoje.

Ministerija pažymi, kad mokesčių naštos verslui didinimas beveik neabejotinai apribos būsimas investicijas ir augimą ne kariniuose sektoriuose.

Rusijos Federacija tikisi, kad dėl mokesčių pakeitimų 2025 m. į biudžetą bus gauta apie 29 mlrd. dolerių papildomų pajamų.

Už tai pelno mokesčio tarifas padidės nuo 20 iki 25 %, o dėl naujos skalės didžiausias pajamų mokesčio tarifas padidės nuo 15 iki 22 %.

„Papildomos pajamos, pirmiausia dėl padidėjusio pelno mokesčio, beveik neabejotinai bus naudojamos didėjančioms valdžios sektoriaus išlaidoms finansuoti“, – teigiama apžvalgoje.

Remiantis Didžiosios Britanijos žvalgybos pateikta prognoze, valdžios sektoriaus išlaidos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidės apie 15 %, tačiau greičiausiai didės ir toliau.

Agentūra nurodo, kad išlaidų augimas beveik neabejotinai tęsis ir 2025 m., nes tikėtina, kad kartu su socialinėmis ir infrastruktūros išlaidomis didės ir išlaidos gynybai.

Tačiau, pažymi Gynybos ministerija, investicijos į nekarinius sektorius greičiausiai stagnuos, taip pat labai tikėtina, kad kariniai sektoriai monopolizuos didelę dalį turimų darbo išteklių.

„Papildomos išlaidos verslui beveik neabejotinai apribos tolesnes privačias investicijas į nekarinius sektorius“, – apibendrina žvalgyba.

Anksčiau britų žvalgyba teigė, kad Rusija aktyviai naudoja suformuotą „savanorių korpusą“ puolamiesiems veiksmams kare prieš Ukrainą, nepaisant to, kad pagal savo charakteristikas šis darinys nelabai tinka tokioms užduotims.

Vienoje iš ankstesnių apžvalgų Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pažymėjo, kad žinios apie Rusijos bandymus verbuoti Afrikos šalių piliečius karui prieš Ukrainą rodo, jog Maskvai jau dabar trūksta mobilizacinių resursų tarp kalinių – kategorijos, ant kurios anksčiau buvo daugiausia statoma siekiant sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. 

Be to, britų žvalgyba šią savaitę pranešė, kad rusai pasiekė nedidelį proveržį Časiv Jare.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką ir pridūrė, kad Kyjivas gali bet kada pradėti derybas, jei Maskva išves savo karius iš šalies.

Ukrainiečių lyderis kalbėjo baigiantis svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į šią taikos konferenciją Rusija nebuvo pakviesta. 

„Rusija nenori taikos, tai faktas“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Baigiamajame komunikate, dėl kurio susitarė apie 80 valstybių, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teigiama, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą dėl karo užbaigimo būtinas „visų šalių dialogas“.

2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Jos pajėgos vis dar kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš šalies rytų ir pietų, jei nori, kad invazija būtų nutraukta. 

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad šiuo metu jo šaliai siunčiamos Vakarų šalių karinės pagalbos nepakanka laimėti karui prieš Rusiją.

„Pagalba yra. Yra rimtų paketų. Ar to pakanka, kad laimėtume? Ne. Ar jau vėlu? Taip“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją pasibaigus svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES).

 „Lietuva žino, kad stojimo į Europos Sąjungą derybos – sudėtingas procesas, reikalaujantis žmogiškųjų išteklių ir specifinių žinių. Esame pasirengę suteikti Moldovai reikalingą politinę ir ekspertinę pagalbą“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad siekiama, jog derybos su Moldova ir Ukraina dėl narystės ES prasidėtų dar šį mėnesį.

Visą tekstą skaitykite čia.

Pasak Ukrainos vadovo, jau yra šalių, norinčių surengti antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą. 

„Pradėjome derybas su jais. Esu įsitikinęs, kad šis pasirinkimas turės tikrai pasaulinę reikšmę“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos lyderis pabrėžė, kad kelias į antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, taigi ir į karo pabaigą bei teisingą ir ilgalaikę taiką, atsivers tada, kai bus parengtas veiksmų planas ir apgalvotas kiekvienas žingsnis.

unian.net/Lėktuvas Su 25

Ukrainos karinių oro pajėgų Dolgincevo oro bazė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų bazių Ukrainoje. Netoli Krivij Rogo, vos už 45 mylių nuo fronto linijos, esanti bazė yra pasiekiama Rusijos bepiločiu lėktuvu „Lancets“. 

„Forbes“ rašo, kad „Lancets“ sudavė mažiausiai keturis smūgius lėktuvams Dolginceve: dviem MiG-29 ir dviem Su-25. Pirmieji du smūgiai praėjusį rudenį Ukrainos karines oro pajėgas užklupo netikėtai. Trečiasis smūgis lapkričio mėnesį, matyt, buvo suduotas prieš neskraidantį orlaivį. Nors kai kurie ekspertai mano, kad orlaivis buvo visiškai veikiantis.

Ukrainos vyriausybė žino, kad turi oro gynybos problemų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad oro gynyba yra „didžiausias deficitas“. Ne veltui praėjusį mėnesį Nyderlandai suorganizavo skubų radarų ir raketų baterijų tiekimą Ukrainai – buvo pristatytos naujos amerikietiškų „Patriot“ ir vokiškų IRIS-T priešlėktuvinių baterijų siuntos.

Priklausomai nuo to, kaip Ukrainos karinės oro pajėgos dislokuos šias sistemas, Dolgincevo gali būti geriau apsaugotas. Kol kas Ukrainos pilotai gali vengti šios bazės. Tam nėra jokių kliūčių.

Kaip rašo „Forbes“, Ukrainos karinės oro pajėgos turi prieigą prie 20 pagrindinių oro bazių, dešimčių mažesnių aerodromų ir greitkelių aerodromų, išsibarsčiusių po visą šalį.

dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16

F-16 naikintuvai iš Danijos artimiausiu metu atvyks į Ukrainą, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Esu dėkingas Mette Frederiksen už dalyvavimą Taikos aukščiausiojo lygio susitikime ir aktyvią Danijos pagalbą pritraukiant pasaulio pietų šalis į Taikos formulės įgyvendinimą. Susitikimo metu turėjome galimybę aptarti pasirengimo perduoti Danijos lėktuvus F-16, kurie artimiausiu metu atvyks į Ukrainą, eigą“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis pridūrė, kad su Danijos ministre pirmininke atskirai aptarė derybų programos patvirtinimą ir derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžią birželio mėn.

URS FLUEELER / AFP

Tarptautiniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime kelios dešimtys šalių sekmadienį pareiškė, kad reikia gerbti Kyjivo „teritorinį vientisumą“ ir pridūrė, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą būtinas „visų šalių dialogas“.

„Manome, kad taikai pasiekti būtinas visų šalių dalyvavimas ir dialogas“, – teigiama baigiamajame komunikate, kuriam pritarė dauguma iš daugiau kaip 90 forume dalyvavusių šalių.

Dokumente taip pat dar kartą patvirtintas įsipareigojimas laikytis „visų valstybių, įskaitant Ukrainą, teritorinio vientisumo“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Šveicarijoje Ukrainos taikos konferencijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi dėti pastangas, kad su Ukrainos pergale kare būtų pasiekta tvari ir ilgalaikė taika Europoje.

Taip jis kalbėjo plenarinėje taikos konferencijos sesijoje.

„Šiandien Ukraina gina savo laisvę ir teritorinį vientisumą bei taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Mūsų kolektyvinis įsipareigojimas – būti visiškai solidariems su Ukraina siekiant šio tikslo“, – sekmadienį išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pakartojo, kad Lietuva visiškai remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės principus.

Visą tekstą skaitykite čia.

Norvegija Ukrainai skiria 96 mln. eurų / Urs Flueeler / AP

Norvegija sekmadienį pranešė, kad skirs Ukrainai 1,1 mlrd. kronų (96,47 mln. eurų), kad padėtų atstatyti energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti elektros tiekimą šaliai iki kitos žiemos.

„Rusija vykdo masines, sistemingas atakas, siekdama paralyžiuoti elektros tinklą, tačiau ukrainiečiai dirba dieną ir naktį, kad išlaikytų gyventojams būtiną elektros tiekimą“, – teigiama ministro pirmininko Jono Gahro Store pareiškime.

Remiantis naujais skaičiavimais, sunaikinta daugiau kaip 50 proc. Ukrainos elektros gamybos pajėgumų, pranešė vyriausybė.

„Glaudžiai bendraujame su Ukraina dėl to, kaip efektyviausiai panaudoti šias lėšas. Patys ukrainiečiai turi geriausią supratimą apie tai, ko reikia“, – sakė J. Gahras Store, pridurdamas, kad svarbu pradėti infrastruktūros atstatymą prieš prasidedant žiemai.

Norvegija teigė, kad jau nuspręsta 120 mln. kronų (10,52 mln. eurų) skirti remonto darbams Charkivo srityje, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai nukentėjo nuo Rusijos atakų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos taikos konferencijoje dėmesys krypsta į branduolinės nelaimės pavojų / ALESSANDRO DELLA VALLE / AFP

Tarptautiniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime sekmadienį dėmesio centre atsiduria aprūpinimas maistu, branduolinės katastrofos išvengimas ir deportuotų vaikų grąžinimas iš Rusijos.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos, daugiau nei 90 valstybių lyderiai ir aukščiausi pareigūnai savaitgalį leidžia Šveicarijos kalnų kurorte, kur vyksta svarbus dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos konfliktui išspręsti.

Po to, kai šeštadienį pasaulio lyderiai susivienijo ir pasiūlė savo paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti tarptautinį susitarimą dėl pasiūlymo nutraukti karą, kurį jis galiausiai galėtų pateikti Maskvai.

„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis susirinkusiems lyderiams.

Susitikime dalyvauja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame nėra Rusijos ir jos sąjungininkės Kinijos atstovų, vyksta tuo metu, kai Ukraina patiria sunkumų mūšio lauke, kur susiduria su ginkluotės ir pajėgų trūkumu.

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukraina faktiškai pasiduotų ir tai būtų pagrindas taikos deryboms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Aukščiausiojo lygio susitikime buvo plačiai atmestas V. Putino raginimas Ukrainai pasitraukti iš šalies pietų ir rytų.

Derybose aptariamos 2022 metų pabaigoje V. Zelenskio pateikto 10 punktų taikos plano ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl karo, kurios sulaukė plataus pritarimo, bendrų sąlyčio taškų sritys.

Sekmadienį šalys paskirstytos į tris darbo grupes, kurios nagrinėja branduolinės saugos ir saugumo, humanitarinius, maisto saugos ir laivybos laisvės Juodojoje jūroje klausimus.

Vaikai, maistas ir baimės dėl branduolinės katastrofos

Humanitariniams aspektams skirtoje sesijoje daugiausia dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su karo belaisviais, civiliniais sulaikytaisiais, internuotaisiais ir dingusių be žinios asmenų likimu.

Jame taip pat aptariamas vaikų, išvežtų iš okupuotos Ukrainos teritorijos į Rusiją, repatriacijos klausimas.

„Matėme, kaip iš šeimų, bendruomenės ir šalies buvo pagrobta apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų. Kaip baisu tai pasakyti ir kaip pasaulis gali tam atsukti nugarą?“ – Airijos ministras pirmininkas Simonas Harrisas sakė žurnalistams.

Šiai krypčiai dėmesį sutelkia Airija ir dar 27 šalys, įskaitant Kanadą, Sakartvelą, Vengriją, Čilę, Nyderlandus, Norvegiją, Katarą, Kanadą, Saudo Arabiją ir Vengriją.

Derybose dėl aprūpinimo maistu bus nagrinėjamas žemės ūkio produkcijos gamybos ir eksporto nuosmukis, kuris paveikė visą pasaulį. Prieš karą Ukraina buvo viena iš pasaulio duonos eksportuotojų.

Šiai darbo grupei priklauso 30 šalių, įskaitant Braziliją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Izraelį, Keniją, Pietų Korėją, Ispaniją, Turkiją ir Vokietiją.

Pokalbiuose bus nagrinėjamas ne tik derlingos žemės naikinimas per karines operacijas, bet ir nuolatinis pavojus, kurį kelia minos ir nesprogę sprogmenys.

„Norint stabilizuoti maisto kainas pasaulinėje rinkoje, labai svarbu rasti politinį sprendimą Ukrainoje“, – sakė šeimininkė Šveicarija.

Dėl artilerijos atakų prieš laivus Juodojoje jūroje padidėjo jūrų transporto išlaidos.

„Užtikrinus laisvą ir saugią laivybą Juodojoje jūroje, ne tik sustiprėtų daugelio mažas pajamas gaunančių šalių aprūpinimas maistu, bet ir būtų atkurtas stabilumas regione“, – teigė šveicarai.

Branduolinės saugos grupė nagrinės padėtį, susijusią su Ukrainos branduolinių elektrinių, ypač Zaporižios atominės elektrinės, kurioje nuo balandžio vidurio buvo sustabdyti visi reaktoriai, saugumu.

Zaporižios AE

Per derybas bus siekiama sumažinti avarijos dėl gedimo ar išpuolio prieš Ukrainos branduolinius objektus riziką.

„Esu pasirengęs dalyvauti diskusijoje apie branduolinę saugą, nes tai tikrai didelė grėsmė mūsų saugumui“, – teigė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Šioje grupėje dalyvauja 30 šalių, įskaitant Argentiną, Australiją, Prancūziją, Indoneziją, Italiją, Japoniją, Filipinus ir Jungtines Valstijas.

Antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas

Mintys taip pat krypsta į galimą antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame Ukraina nori pateikti Rusijai tarptautiniu mastu suderintą taikos planą.

V. Zelenskis nepasakė, ar yra pasirengęs tiesiogiai dalyvauti derybose su V. Putinu, kad būtų užbaigtas konfliktas, nors anksčiau jis yra atmetęs tiesioginių derybų su juo galimybę.

„Rusija turėtų prisijungti prie šio proceso, nes ji yra atsakinga už proceso, vadinamo karu, pradžią“, – žurnalistams sakė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius teigė, kad Maskva galėtų prisijungti prie kito aukščiausiojo lygio susitikimo, „jei eisime gera linkme ir bus tinkamos sąlygos“.

Tačiau Kosovo prezidentė Vjosa Osmani pareiškė, kad V. Putinas „nesuinteresuotas taika. Prezidentas Putinas pasisako už viską, kas prieštarauja taikai, stabilumui ir geriems kaimyniniams santykiams“.

Tačiau kiti perspėjo Ukrainą, kad jei ji nori užbaigti karą, turės eiti į sunkius kompromisus, o pozicijų įvairovė parodė, su kokiais sunkumais susiduria Kyjivas, norėdamas pasiekti susitarimą.

„Bet kokiame patikimame procese turės dalyvauti Rusija“, – sakė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Faisalas bin Farhanas.

„Mūsų pozicija labai aiški, mes neleisime Rusijai kalbėti ultimatumų kalba, kurią ji naudoja dabar“, – taikos susitikime Šveicarijoje žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak jo, paskutinis V.Putino ultimatumas nesužadino jokio „apetito“ taikos viršūnių susitikime, nes visi supranta, kad tai buvo padaryta siekiant sukelti „viešųjų ryšių bangą“ viršūnių susitikimo išvakarėse.

„Rusijoje jie suprato, kad aukščiausiojo lygio susitikimas bus didelis ir sėkmingas, jiems reikėjo kažko, kas jį nutrauktų. Todėl jie pasiūlė „politinį branduolinį ginklą“ V. Putino asmenyje. Jis turėjo asmeniškai pabandyti sužlugdyti mūsų aukščiausiojo lygio susitikimą. Jam nepavyko, todėl nėra rimto požiūrio į jo pozicijas“, – sakė jis.

Pasak jo, V. Putino pareiškimuose buvo dvi esminės klaidos: pirmoji – ultimatumų kalba, o antroji – neįsivaizduojamas reikalavimas, kad suvereni valstybė atsisakytų savo suverenių teritorijų.

„AFP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos renginyje kritikavo paramos Ukrainai mastą, iškraipydamas faktus, ir sakė, kad jei laimėtų, nedelsdamas „išspręstų šį klausimą“.

Apie tai rašo Ukrainos portalas „Pravda“, remdamasis Detroite vykusio renginio ištraukomis, paskelbtomis „Twitter“ tinkle.

Savo kalboje D.Trumpas kritikavo pagalbą Ukrainai, kurios prašymai „niekada nesibaigia“.

„V.Zelenskis tikriausiai yra geriausias pardavimo agentas iš visų kada nors gyvenusių politikų. Kiekvieną kartą, kai jis atvyksta į mūsų šalį, iš čia išvyksta su 60 mlrd. dolerių“, – sakė buvęs prezidentas.

D.Trumpas toliau sakė, kad jam „patinka Zelenskis“ dėl to, kaip jis elgėsi per skandalą, dėl kurio pirmą kartą buvo bandoma apkaltinti D. Trumpą, o paskui vėl grįžo prie savo pirmosios  minties.

„Ką tik, prieš keturias dienas, jis išvyko su 60 mlrd. Jis grįžta namo ir praneša, kad jam reikia dar 60 mlrd. Ir jis niekada nesustoja, niekada nesustoja. Ketinu tai išspręsti dar prieš įeidamas į Baltuosius rūmus kaip prezidentas. Net būdamas išrinktuoju prezidentu aš tai spręsiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

„Pravda“ pastebi, kad D.Trumpas nevengia faktinių klaidų. V.Zelenskis paskutinį kartą JAV lankėsi 2023 m. gruodį, o ne „prieš keturias dienas“, o dėl 61 mlrd. dolerių finansavimo Ukrainai paremti buvo susitarta tik vieną kartą – platesniame nacionalinio saugumo finansavimo įstatymo projekte, kurio tvirtinimas Kongrese buvo vilkinamas kelis mėnesius.

Pats D.Trumpas palaikė įstatymo projekto versiją, kuri galiausiai buvo priimta, ir išreiškė paramą Atstovų Rūmų pirmininkui Maikui Džonsonui.

Žiniasklaida: per Ukrainos drono smūgį žuvo rusų žurnalistas / DAVE CLARK / AFP

Per drono ataką Rytų Ukrainoje žuvo rusų žurnalistas, sekmadienį pranešė jo naujienų organizacija, praėjus dviem dienoms po kito korespondento žūties netoli fronto linijos.

„Mūsų korespondentas Nikita Cicagis žuvo per Ukrainos kariuomenės dronų ataką“, – svetainė „News.Ru“ paskelbė platformoje „Telegram“.

Pranešime teigiama, kad išpuolis įvykdytas prie vienuolyno, esančio netoli Vuhledaro miesto, kuriame pastaruosius tris mėnesius vyko įnirtingi mūšiai.

Ketvirtadienį per Ukrainos drono smūgį žuvo Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas Holmivskyje, Rusijos kontroliuojamame kaime netoli fronto linijos Donecko regione.

Visą tekstą skaitykite čia.

Toreckas / UKRAINIAN ARMED FORCES / via REUTERS

Rusijos kariuomenė per vieną dieną nužudė tris rytinės Donecko srities gyventojus ir dar penkis sužeidė.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Birželio 15 dieną rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus – Ulakluose. Dar 5 regiono gyventojai per dieną buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.

Anot V. Filaškino, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija regione nužudė 1 999 civilius gyventojus, o dar 5 029 buvo sužeisti.

Į bendrą aukų skaičių Donecko srityje neįtraukti žuvusieji ir sužeistieji Mariupolyje ir Volnovachoje.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis atvyko į Šveicariją.

Sekmadienį Šveicarijoje vykstančio aukščiausiojo lygio plataus susitikimo antrąją dieną Vakarų ir kitos pasaulio šalys sieks sutarimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimo ir pabrėš susirūpinimą dėl karo aukų.

Galutinės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos projekte, kurį matė „Reuters“, Rusijos invazija vadinama „karu“, nors Maskva tokį pavadinimą atmeta. Deklaracijoje raginama grąžinti Ukrainai Zaporižios atominės elektrinės ir Azovo jūros uostų kontrolę.

Viena iš dokumente minimų sąlygų – apsikeitimas karo belaisviais pagal formulę „visi už visus“ ir visų neteisėtai išvežtų civilių, įskaitant vaikus, grąžinimas Ukrainai. 

Pasaulio lyderiai, įskaitant JAV viceprezidentę Kamalą Harris, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, šį savaitgalį susirinko Šveicarijos kalnų kurorte, siekdami sustiprinti tarptautinę paramą karui Ukrainoje nutraukti.

Daugelis Vakarų lyderių griežtai pasmerkė invaziją, gindami Ukrainos teritorinį vientisumą rėmėsi JT Chartija ir atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus dėl dalies Ukrainos kaip taikos sąlygų.

„Šiame konflikte aišku viena: yra agresorius, t. y. V. Putinas, ir yra auka, t. y. Ukrainos žmonės“, – sakė Ispanijos Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas.

- / AFP

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti kelias tarpvalstybinės bylas, kuriose Kyjivas ir Amsterdamas kaltina Maskvą sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą.

Teismo procesas iš viso apima keturias bylas, kurios šiuo metu yra sujungtos į vieną, tai: 2014 metais Ukrainos inicijuota byla dėl Krymo aneksijos metu Kremliaus vykdyto ukrainiečių vaikų grobimo ir perkėlimo į Rusiją, 2016 metais Ukrainos pradėta byla dėl kariniais veiksmais Rytų Ukrainoje padarytų nusikaltimų žmogaus teisėms ir laisvėms, 2020 metais Nyderlandų inicijuota byla dėl Rusijos numušto civilinio orlaivio MH-17, jos vengimo prisiimti atsakomybę ir veiksmingai ištirti šį įvykį bei 2022 metų Ukrainos prieš Rusiją byla dėl masinių žmonių teisių ir laisvių pažeidimų, pradėjus karą Ukrainoje.

Prie pastarosios bylos tų pačių metų vasarą prisijungė ir Lietuva kartu su dar keliomis dešimtimis Europos valstybių.

Visą tekstą skaitykite čia.

E. Macronas: „Taika negali būti Ukrainos kapituliacija“ / Urs Flueeler / AP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį tarptautiniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainoje tvirtino, kad tvarus karo su Rusija užbaigimas negali būti susijęs su Kyjivo kapituliacija.

„Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.“

Dar prieš šios savaitės svarbius pasaulio lyderių susitikimus prezidentas yra užsipuolęs pacifistais save laikančius žmones ir „pralaimėjimo dvasią“, tvyrančią dėl Ukrainos kovos su Rusijos invazija, ir pažadėjęs, kad ukrainiečių pasipriešinimas nesibaigs kapituliacija.

„Mes žinome šią pacifistų stovyklą. Tai kapituliantų stovykla. Tai pralaimėjimo dvasia. Mes tokie nesame“, – kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, prieš daugiau nei savaitę dalyvaudamas D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje, kalbėjo E. Macronas, bandydamas įgelti savo kritikams, įskaitant kraštutinių dešiniųjų opoziciją savo šalyje.

Tada jis pridūrė, kad taika šiame kare negali būti pasiekta „užpultai pusei kapituliavus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.

Visą tekstą skaitykite čia.

ƒ„DeepState“ žemėlapis, kuriame matyti kaip Vovčansko agregatų gamyklą užėmę rusai buvo atskirti nuo savo pagrindinių pajėgų

Rusų okupantai pateko į apsuptį agregatų gamykloje Vovčanske, Charkivo srityje. Rusams tapo sudėtinga atgabenti maisto produktų ir amunicijos apsuptiesiems – tiekimas vykdomas bepilotėmis skraidyklėmis, aiškina karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

„Pačiame Vovčanske neseniai susiklostė labai įdomi situacija, kai gamykloje buvo apsuptas jų šturmo dalinys. Iš vienos pusės neva, jei pažiūrėsite į žemėlapius, ten yra kontrolė, bet iš kitos pusės – tai dalinys, kuris yra visiškai apsuptas“, – aiškino jis televizijos kanalo „Espresso“ eteryje.

Dabar maistą ir šaudmenis priešo kariams tiekia dronai. Tačiau toks logistikos būdas yra nepatikimas, sakė ekspertas.

Kad Rusijos kariai pateko į „ugnies katilą“ Volčansko agregatų gamykloje, patvirtino ir karo ekspertas, aviacijos instruktorius ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.

Pažymima, kad rusai buvo užblokuoti gamykloje – ukrainiečių artilerija atkirto šaudmenų ir amunicijos tiekimo kelius. „Jie įėjo į vidų, bet negali išeiti, nes susiduria su artilerijos ugnies ir dronų „siena“. Prie jų irgi prieiti negalima dėl tos pačios „sienos“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas savo pareiškimais apie tariamą „Rusijos pasirengimą deryboms“ iš tikrųjų bandė supainioti aukščiausiojo lygio susitikimo tikslą ir pakirsti Vakarų paramą Ukrainai Ukrainos pasidavimo sąlygomis.

Birželio 14 d. V. Putino informacinė operacija apie tariamą Rusijos „pasirengimą deryboms“ dėl sąlygų, prilygstančių Ukrainos kapituliacijai, supainiojo birželio 15 d. Šveicarijoje vykusio Ukrainos inicijuoto pasaulinio taikos aukščiausiojo lygio susitikimo tikslą, teigiama pranešime.

Savo reikalavimus dėl „taikos“ derybų Ukrainoje V. Putinas specialiai išdėstė likus dienai iki Pasaulinio taikos aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios, siekdamas susilpninti Vakarų paramą teisėtoms Ukrainos pretenzijoms Rusijai ir nukreipti dėmesį nuo užduoties pasiekti tarptautinį sutarimą dėl to, kaip užtikrinti, kad neteisėtas Rusijos agresijos karas nesibaigtų nesąžininga Rusijos pergale.

Analitikai pažymi, kad dviprasmiški V. Putino pareiškimai apie tariamą jo „pasirengimą derėtis“ nukreipė tarptautinį diskursą į tai, kad į konferenciją nebuvo pakviestas V. Putinas, kuris nėra suinteresuotas laikytis JT Chartijos principų savo agresijos kare Ukrainoje, o V. Putino nedalyvavimas aukščiausiojo lygio susitikimuose yra savotiškas vidinis paradoksas. Nors iš tikrųjų, priduria ekspertai, taip nėra.

Keletas Vakarų pareigūnų pripažino, kad Rusija bandė sužlugdyti aukščiausiojo lygio susitikimą ir sutelkti pokalbį į Rusijos nedalyvavimą.

JAV viceprezidentė Kamala Harris sakė, kad birželio 14 d. V. Putino „taikus“ pasiūlymas buvo ne raginimas derėtis, o raginimas „kapituliuoti [Ukrainai]“.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sakė, kad Rusija „tam tikru etapu“ turėtų įsitraukti į taikos procesą, nors ir pripažino, kad V. Putinas „šiuo metu“ nėra suinteresuotas derybomis ir birželio 14 d. greičiausiai paskelbė „juokingą taikos pasiūlymą“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad „taikos Ukrainoje neįmanoma pasiekti be Rusijos dalyvavimo“, tačiau pažymėjo, kad Rusija atmetė visus kolektyvinius raginimus siekti taikos.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

JAV atstovo specialiesiems politiniams reikalams Jungtinėse Tautose pavaduotojas Robertas Woodas birželio 14 d. JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusijos sprendimas sušaukti JT Saugumo Tarybą likus vienai dienai iki aukščiausiojo lygio susitikimo yra bandymas nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo aukščiausiojo lygio susitikimo ir atitraukti pasaulio dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje.

Kremliaus ruporai suintensyvino vykdomas Rusijos informacines operacijas, kuriomis siekiama dar labiau diskredituoti ir sužlugdyti birželio 15 d. vyksiantį pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kritikavo „nekonstruktyvų“ Vakarų atsaką į birželio 14 d. V. Putino ultimatumus ir sakė, kad Kremlius tikisi, jog kas nors vėliau surengs „konstruktyvesnį“ taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Vakarai turi aptarti V. Putino birželio 14 d. ultimatumus, jei nori taikos Ukrainoje ir „išgelbėti pasaulį“.

Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad taikos aukščiausiojo lygio susitikimas neturi prasmės po V. Putino ultimatumų, ir patvirtino nuolatinius Rusijos naratyvus, kuriais siekiama diskredituoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip teisėtą Ukrainos prezidentą ir derybų proceso dalyvį.

Ataskaitoje teigiama, kad ISW ir toliau vertina ir pastebi, jog Rusijos pareigūnai kritiniais karo momentais įprastai imituoja susidomėjimą derybomis, siekdami daryti įtaką Vakarų sprendimų priėmimui.

„Bet kokios Vakarų pastangos priversti Ukrainą derėtis su Rusija, kol Rusija neatsisakė savo genocidinių ir imperialistinių ambicijų Ukrainoje, beveik neabejotinai nepadės pasiekti ilgalaikio konflikto sprendimo, o tik suteiks V. Putinui papildomo laiko tolesnei optimizacijai ir Rusijos karinės mašinos parengimui būsimai invazijai“, – priduria analitikai.

Kitos svarbios ISW analitikų išvados:

• Šveicarijoje vykusiame Ukrainos remiamame Pasauliniame taikos viršūnių susitikime keli aukšto rango Vakarų pareigūnai padarė pareiškimus, kurie netyčia prisidėjo prie Rusijos vykdomų informacinių operacijų, vaizduodami Rusiją kaip suinteresuotą teisėtomis ir geranoriškomis derybomis, tikriausiai iš dalies dėl Rusijos valdovo Vladimiro Putino pastangų sužlugdyti viršūnių susitikimą kruopščiai suplanuotu savo birželio 14 d. bekompromisių reikalavimų pasiduoti Ukrainai pakartojimu.
• Kremliaus ruporai suintensyvino vykdomas Rusijos informacines operacijas, kuriomis siekiama diskredituoti ir sužlugdyti Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
• Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Ivanas Gavriliukas teigė, kad Vakarų karinė pagalba jau pradėjo plaukti į Ukrainą, tačiau ji tikriausiai nebus didelio masto ir negalės reikšmingai paveikti padėties fronte dar kelias savaites ar mėnesius.
• V. Putinas ruošia grupę patikimų ir su Kremliumi susijusių „veteranų“, kurie užims vyriausybinius postus, greičiausiai siekdamas nuraminti Rusijos kariškius ir vidaus karo Ukrainoje šalininkus.
• Birželio 15 d. Švedijos kariuomenė paskelbė, kad birželio 14 d. į rytus nuo pietinio Gotlando salos kyšulio Švedijos oro erdvę pažeidė Rusijos taktinis naikintuvas-bombonešis Su-24. Tikėtina, kad tai buvo dalis pastangų atgrasyti Europos valstybes nuo dalyvavimo NATO ir kitų tarptautinių institucijų veikloje.
• Neseniai Rusijos kariai šiek tiek pasistūmėjo į priekį netoli Kupjansko ir Avdijivkos.
• Rusijos Baltijos ir Ramiojo vandenyno laivynų dalys dalyvauja jūrų pratybose.
• Birželio 12 d. paskelbtame „Financial Times“ tyrime nustatyta, kad Rusijos pareigūnai pateikė įvaikinti ukrainiečių vaikus, kuriuos 2022 m. Rusija prievarta deportavo iš okupuotos Ukrainos į Rusiją.