Svarbiausios naujienos
- Karo pradžioje Ukraina vos nesudarė sutarties su Rusija: kas pakišo koją?
- „Aukšto rango politinės žmogžudystės ir sunki liga“ – Rusijos žurnalistai paskelbė tyrimą apie R.Kadyrovą
- Supurtymas Rusijos gynybos ministerijoje: keturi atleisti ir naujas postas slaptai V.Putino dukterėčiai.
- „Kiekvienas neteko po 40 kg“: parodė ukrainiečių nuotraukas po paėmimo į nelaisvę.
- „Būrys negyvų ir sužeistų orkų“: kaip ukrainiečiai apsupo šimtus rusų Vovčanske.
- J.Stoltenbergas prabilo apie būtinybę parengti NATO branduolinius ginklus.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Aukšto rango politinės žmogžudystės ir sunki liga“ – Rusijos žurnalistai paskelbė tyrimą apie R.Kadyrovą
22:12
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Projekt“, besispecializuojanti tiriamojoje žurnalistikoje, naujame savo tyrime atskleidė, kad Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo aplinka gali būti susijusi su aukšto rango politinėmis žmogžudystėmis, o pats R.Kadyrovas, pasak jų, dėl ligos jau rengia savo įpėdinius.
Rusijos leidinys „Projekt“ savo tyrime primena, kad Kadyrovų šeima į valdžią Čečėnijoje atėjo 1999 metais. Achmatas Kadyrovas, prieš tai paskelbęs karą Rusijai, sutiko užimti Čečėnijos administracijos vadovo postą.
Leidinyje publikuoto tyrimo autoriai rašo, kad mainais už lojalumą Kremliui Rusijos valdžia kandidatams į Čečėnijos vadovus siūlė penkis milijonus dolerių grynaisiais, namą Sočyje, taip pat leidimą užsiimti reketu dideliame Rusijos mieste, pavyzdžiui, Novorosijske.
Achmatas Kadyrovas tada iš V.Putino dovanų gavo ne tik visą Čečėniją, bet ir maldos kilimėlį, kuriuo ypač didžiavosi, tvirtina šeimos pažįstamas.
Ramzanas Kadyrovas, jauniausias ir mėgstamiausias Achmato Kadyrovo sūnus, nuo 2000 m. tarnavo tėvo vadovaujamo ginkluoto būrio vadu ir padėjo FSB ieškoti separatistų rėmėjų Čečėnijoje.
Achmatas Kadyrovas galiausiai pradėjo nesutarti su Kremliumi. 2004 m. gegužės 9 d. per paradą Grozno „Dinamo“ stadione jis žuvo per sprogimą. Bomba buvo padėta tiesiai po vieta, kurią užėmė Kadyrovas vyresnysis.
Tą dieną Ramzanas Kadyrovas buvo ne su tėvu, o Maskvoje. V.Putinas iš karto jį priėmė ir leido suprasti, kad jis bus kitas Čečėnijos vadovas.
Juk, rašoma leidinyje, „valdant R.Kadyrovui, Čečėnija faktiškai paliko Rusijos teisinį lauką ir tapo unikaliu regionu, turinčiu savo kariuomenę, kur, skirtingai nei likusioje šalies dalyje, galioja mirties bausmė, kur vagiamos milžiniškos pinigų sumos ir niekas už tai nebaudžiamas“.
„Projekt“ mano, kad Čečėnijos vadovo aplinka gali būti susijusi su daugeliu garsių politinių žmogžudysčių. Visų pirma „čečėnų pėdsakų“ randama politiko Boriso Nemcovo, buvusio Čečėnijos vicepremjero Jakovo Sergunino, žurnalo „Forbes“ vyriausiojo redaktoriaus Pauliaus Chlebnikovo, „Novaja Gazeta“ žurnalistės Anos Politkovskajos, žmogaus teisių centro „Memorial“ darbuotojos Natalijos Estemirovos nužudymuose.
Apie R. Kadyrovo ligą, apie kurią ne kartą pranešė žiniasklaida, leidinys, remdamasis šaltiniais, rašo, kad R. Kadyrovas tikrai turėjo ir tebeturi problemų su inkstais, tačiau bent kuriam laikui jas išsprendė. Tačiau jis jau pradėjo ruošti savo įpėdinius – į beveik visą valdžios vertikalę pasodino savo šeimos narius.
Oficialiai Ramzanas Kadyrovas turi vieną žmoną – Medną Kadyrovą, kuri iki 42 metų pagimdė 14 vaikų. Iš tikrųjų, tyrimo duomenimis, Čečėnijos vadovas turi visą haremą sugulovių (ne visada suaugusių), o jo vaikai gimė mažiausiai nuo keturių moterų.
Karo pradžioje Ukraina vos nesudarė sutarties su Rusija: kas pakišo koją?
23:21
Nors Kyjivas ir Maskva šiuo metu yra toli nuo bet kokio taikos susitarimo, 2022 m. pačioje Rusijos pradėtos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pradžioje, abi šalys buvo per žingsnį nuo taikos susitarimo. Įtakingo leidinio „The New York Times“ žurnalistai gavo ir peržiūrėjo 17 lapų dokumentų, kuriuose išsamiai išnagrinėtos taikos sąlygos, galimai išliksiančios aktualios ir susitarimams ateityje.
Šie dokumentai sudaryti per derybų sesijas, vykusias praėjus kelioms savaitėms po karo pradžios – 2022 m. vasario-balandžio mėn. Tai buvo vienintelis kartas, kai Ukrainos ir Rusijos pareigūnai, kaip žinoma, dalyvavo tiesioginėse taikos derybose. Deja, derybos žlugo.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija sutiktų su paliaubomis tik tuo atveju, jei Ukraina perduotų keturių regionų, kuriuos Kremlius yra paskelbęs Rusijos dalimi, kontrolę ir atsisakytų savo siekių prisijungti prie NATO. Tačiau Kyjivas tokius reikalavimus iš karto pasmerkė.
Tuo tarpu Ukrainos dabartiniai reikalavimai Rusijai, apimantys jos pajėgų išvedimą iš šalies teritorijos, atrodo nerealūs, ypač, kai pastaruoju metu V.Putinas demonstruoja nepalaužiamą ryžtą, o jo kariuomenė pagaliau gali pasigirti šiokia tokia pažanga mūšio lauke.
Kita vertus, jei ir kai Ukraina ir Rusija atnaujins tiesiogines derybas, karo pradžioje parengtuose dokumentuose iškelti klausimai, įskaitant okupuotų Ukrainos teritorijų statusą ir būsimas Ukrainos saugumo garantijas, išliks aktualūs.
„Aukšto rango politinės žmogžudystės ir sunki liga“ – Rusijos žurnalistai paskelbė tyrimą apie R.Kadyrovą
22:12
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Projekt“, besispecializuojanti tiriamojoje žurnalistikoje, naujame savo tyrime atskleidė, kad Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo aplinka gali būti susijusi su aukšto rango politinėmis žmogžudystėmis, o pats R.Kadyrovas, pasak jų, dėl ligos jau rengia savo įpėdinius.
Rusijos leidinys „Projekt“ savo tyrime primena, kad Kadyrovų šeima į valdžią Čečėnijoje atėjo 1999 metais. Achmatas Kadyrovas, prieš tai paskelbęs karą Rusijai, sutiko užimti Čečėnijos administracijos vadovo postą.
Leidinyje publikuoto tyrimo autoriai rašo, kad mainais už lojalumą Kremliui Rusijos valdžia kandidatams į Čečėnijos vadovus siūlė penkis milijonus dolerių grynaisiais, namą Sočyje, taip pat leidimą užsiimti reketu dideliame Rusijos mieste, pavyzdžiui, Novorosijske.
Achmatas Kadyrovas tada iš V.Putino dovanų gavo ne tik visą Čečėniją, bet ir maldos kilimėlį, kuriuo ypač didžiavosi, tvirtina šeimos pažįstamas.
Ramzanas Kadyrovas, jauniausias ir mėgstamiausias Achmato Kadyrovo sūnus, nuo 2000 m. tarnavo tėvo vadovaujamo ginkluoto būrio vadu ir padėjo FSB ieškoti separatistų rėmėjų Čečėnijoje.
Achmatas Kadyrovas galiausiai pradėjo nesutarti su Kremliumi. 2004 m. gegužės 9 d. per paradą Grozno „Dinamo“ stadione jis žuvo per sprogimą. Bomba buvo padėta tiesiai po vieta, kurią užėmė Kadyrovas vyresnysis.
Tą dieną Ramzanas Kadyrovas buvo ne su tėvu, o Maskvoje. V.Putinas iš karto jį priėmė ir leido suprasti, kad jis bus kitas Čečėnijos vadovas.
Juk, rašoma leidinyje, „valdant R.Kadyrovui, Čečėnija faktiškai paliko Rusijos teisinį lauką ir tapo unikaliu regionu, turinčiu savo kariuomenę, kur, skirtingai nei likusioje šalies dalyje, galioja mirties bausmė, kur vagiamos milžiniškos pinigų sumos ir niekas už tai nebaudžiamas“.
„Projekt“ mano, kad Čečėnijos vadovo aplinka gali būti susijusi su daugeliu garsių politinių žmogžudysčių. Visų pirma „čečėnų pėdsakų“ randama politiko Boriso Nemcovo, buvusio Čečėnijos vicepremjero Jakovo Sergunino, žurnalo „Forbes“ vyriausiojo redaktoriaus Pauliaus Chlebnikovo, „Novaja Gazeta“ žurnalistės Anos Politkovskajos, žmogaus teisių centro „Memorial“ darbuotojos Natalijos Estemirovos nužudymuose.
Apie R. Kadyrovo ligą, apie kurią ne kartą pranešė žiniasklaida, leidinys, remdamasis šaltiniais, rašo, kad R. Kadyrovas tikrai turėjo ir tebeturi problemų su inkstais, tačiau bent kuriam laikui jas išsprendė. Tačiau jis jau pradėjo ruošti savo įpėdinius – į beveik visą valdžios vertikalę pasodino savo šeimos narius.
Oficialiai Ramzanas Kadyrovas turi vieną žmoną – Medną Kadyrovą, kuri iki 42 metų pagimdė 14 vaikų. Iš tikrųjų, tyrimo duomenimis, Čečėnijos vadovas turi visą haremą sugulovių (ne visada suaugusių), o jo vaikai gimė mažiausiai nuo keturių moterų.
NATO vadovas: vizitas į Š. Korėją rodo V.Putino priklausomybę nuo autoritarinių režimų
21:16
Rusijos prezidento Vladimiro Putino šią savaitę planuojamas vizitas į Šiaurės Korėją rodo, kaip Maskvos karo veiksmai Ukrainoje tapo priklausomi nuo autoritarinių lyderių, pirmadienį pareiškė NATO vadovas.
„Tai rodo, kaip prezidentas Putinas ir Maskva dabar yra priklausomi nuo autoritarinių šalių visame pasaulyje“, – pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams Vašingtone po kalbos Wilsono (Vilsono) centre.
„Jų artimiausi draugai ir didžiausi Rusijos karo veiksmų – agresijos karo – rėmėjai (yra) Šiaurės Korėja, Iranas ir Kinija“, – sakė J.Stoltenbergas.
V.Zelenskis: Ukraina pirmauja pagal technologinę pažangą dronų srityje
20:03
Ukraina pirmauja pagal technologinę pažangą dronų srityje. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešdamas apie Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vadavietės vyriausiojo štabo posėdžio rezultatus.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad iškart po grįžimo į Ukrainą surengė štabo posėdį. „Išklausiau gynybos ministro Rustemo Umerovo, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio, Generalinio štabo viršininko Anatolijaus Bargilevičiaus pranešimus: apie operatyvinę padėtį visomis kryptimis ir prie sienų, vidaus sutarčių įgyvendinimo dinamiką ir partnerių paskelbtų gynybos paketų pagalbos gavimą“, – sakė V.Zelenskis.
Be to, jis išklausė visų Ukrainos gynybos pajėgų sudedamųjų dalių: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Ukrainos saugumo tarnybos, Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Valstybinės pasienio tarnybos vadovų ataskaitas, taip pat Užsienio žvalgybos tarnybos pranešimą.
V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad išsamią ataskaitą pateikė Bepiločių sistemų pajėgų vadas Vadimas Sucharevskis. Jis pateikė ataskaitą apie visų tipų bepiločius orlaivius – oro, sausumos ir jūrų – ir visų tipų misijas: nuo taktinių bepiločių orlaivių FPV ir evakuacijos platformų iki vadinamųjų „Deep Strike“ bepiločių orlaivių.
„Ši sritis aktyviai vystosi – daugėja ne tik pagamintų, bet ir sėkmingai naudojamų bepiločių orlaivių. Ukraina šioje srityje pirmauja pagal technologinę pažangą. Praėjusią savaitę per derybas su kitų šalių vadovais pajutome didelį susidomėjimą mūsų patirtimi. Po pergalės ji taps aukštųjų technologijų Ukrainos eksporto dalimi“ , – pabrėžė prezidentas.
Kaip pranešė UNIAN, Ukraina aktyviai naudoja dronus kare su Rusijos okupantais. Ypač didelį vaidmenį jie atlieka mūšyje dėl Juodosios jūros.
Žiniasklaidoje dažniausiai minimi jūriniai dronai „Magura V5“. Žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas gegužę teigė, kad jie Rusijos laivynui padarė 500 mln. dolerių žalą. Anot jo, šių dronų tobulinimo procesas tęsiasi.
Specialiųjų pajėgų padalinio GUR „13 grupės“ su šaukiniu „Tryliktasis“ vadas pranešė, kad ant „Magura“ jūrinės platformos buvo sumontuotos raketos „oras-oras“.
Pasak jo, vienoje iš naujų bepiločių „Magura“ modifikacijų jau yra R-73 – sovietų gamybos raketos „oras-oras“ su infraraudonųjų spindulių nukreipimo sistema.
Tokiomis raketomis aprūpinti jūriniai smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Magura“ jau buvo naudojami per kovines operacijas Juodojoje jūroje. Tai tapo rimtu baimės ir rizikos veiksniu Rusijos aviacijai.
NATO vadovas perspėja Kiniją, sako, kad kelias į taiką Ukrainoje yra ginklai
19:57
NATO vadovas pirmadienį perspėjo, jog Vakarų aljansas turi pasirūpinti, kad Kinija sumokėtų už tai, kad remia Rusiją, ir kartu pareiškė, kad užbaigti karą Ukrainoje galima tik reguliariai tiekiant ginklus.
Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.
Liepą vyksiančio susitikimo tikslas – pasiųsti ryžtingą žinią dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, nes prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl perrinkimo su Donaldu Trumpu, kuris skeptiškai vertina Vakarų paramą Kyjivui.
Užvalgė salotų: daugiau nei 100 rusų pristatyti į ligonines, 55 - sunkios būklės, 30 iš jų – reanimacijoje
18:59
Sveikatos apsaugos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Maskvoje dėl įtariamo reto ir itin pavojingo apsinuodijimo maistu protrūkio daugiau kaip 120 žmonių kreipėsi į medikus, o mažiausiai 30-čiai prireikė intensyviosios slaugos.
Šie žmonės ligoninėje atsidūrė dėl įtariamo per maistą plintančio botulizmo – gyvybei pavojingos ligos, kuri pažeidžia nervų sistemą ir gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą bei paralyžių.
Rusijos pareigūnai teigė, kad protrūkis kilo dėl salotų, siūlomų populiarioje maisto pristatymo programėlėje. Ši sekmadienį laikinai sustabdė savo veiklą dėl pradėto baudžiamojo tyrimo.
„Iš viso medicininės pagalbos kreipėsi 121 žmogus“, – sakė Maskvos mero pavaduotoja Anastasija Rakova. Ją pirmadienį citavo valstybinės naujienų agentūros.
„Šiuo metu 55 žmonės yra sunkios būklės, 30 iš jų – reanimacijoje“, – pridūrė mero pavaduotoja.
Sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ šeštadienį pranešė, kad atlieka „epidemiologinį tyrimą dėl įtariamų botulizmo atvejų“.
Maskvos prokuratūra pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl maisto saugos standartų pažeidimo.
A.Rakova teigė, kad dėl savalaikės medikų pagalbos ligoninėje atsidūrusių žmonių gyvybei pavojus negresia.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per maistą plintančio botulizmo atvejai skubiai negydant antitoksinais gali būti mirtini.
Botulizmas yra itin reta liga, kuria susergama vartojant netinkamai pagamintus mėsos, žuvies, daržovių, grybų konservus.
Botulizmu žmonės nuo kitų žmonių neužsikrečia.
Su protrūkiu siejama maisto tiekimo įmonė „Kuchnia na rajone“ pranešė nustačiusi, kad riziką užsikrėsti šia liga galėjo padidinti salotos su konservuotomis pupelėmis, ir sustabdžiusi užsakymus.
Kaip nurodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), 2021 metais, kurių duomenys yra naujausi, visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE) buvo 82 patvirtinti botulizmo atvejai.
Supurtymas Rusijos gynybos ministerijoje: keturi atleisti ir naujas postas slaptai V.Putino dukterėčiai
18:14
Vladimiras Putinas pirmadienį atnaujino Rusijos gynybos ministerijos vadovybę ir paskyrė naujus ministrų pavaduotojus. Tarp jų – jo antros eilės dukterėčia Ana Civiliova, anksčiau vadovavusi Tėvynės gynėjų fondui. Be jos, ministro pavaduotojo kėdę taip pat užėmė buvusio ministro pirmininko Michailo Fradkovo sūnus Pavelas Fradkovas.
Savo dekretu V.Putinas atleido iš pareigų pirmąjį ministro pavaduotoją Ruslaną Calikovą, taip pat jo pavaduotojus Nikolajų Pankovą (taip pat valstybės sekretorių), Tatjaną Ševcovą ir Pavelą Popovą.
R.Calikovą pakeitė buvęs finansų ministro pirmasis pavaduotojas Leonidas Gorninas. A.Civiliova ir P.Fradkovas gavo pavaduotojų postus.
Kaip paaiškino Gynybos ministerijoje, A.Civiliova naujose pareigose bus atsakinga už karių socialinį ir būsto aprūpinimą, keliant juos į „naują kokybinį lygį“.
Gynybos ministerijos administracijos vadovo ir ministro pavaduotojo postas atiteko buvusiam Audito rūmų auditoriui Olegui Saveljevui.
Mėnesiu anksčiau V.Putino dukterėčios vyras Sergejus Civiliovas taip pat buvo paskirtas į federalinį postą – iš Kemerovo srities gubernatoriaus kėdės jis persikėlė į energetikos ministro kėdę. Pati A.Civiliova iki paskyrimo mažiau nei metus dirbo Tėvynės gynėjų fondo, skirto karo veteranams Ukrainoje remti, pirmininke. Per pastaruosius du mėnesius V.Putinas su ja asmeniškai susitiko du kartus.
Oficialiuose Kremliaus pranešimuose niekur neminima, kad A.Civiliova yra prezidento giminaitė. Jos oficialioje biografijoje, kurią skelbia provyriausybinė žiniasklaida, nurodoma, kad jos mergautinė pavardė yra Loginova. Iš tikrųjų tai yra jos pirmojo vyro pavardė.
Anksčiau „Projekt“ skelbė, kad tikroji moters pavardė yra Putina ir kad ji yra Rusijos prezidento pusbrolio Jevgenijaus Putino duktė. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Putina ištekėjo už psichiatro Levo Loginovo ir pakeitė pavardę.
Kaltinimai dėl grasinimo nužudyti ir 100 eurų vagystė: JAV karys teisme Rusijoje paaiškino, kas įvyko
17:16
Rusijoje sulaikytas JAV karys pirmadienį Tolimųjų Rytų Vladivostoko miesto teisme iš dalies pripažino savo kaltę dėl vagystės iš draugės, bet neigė grasinęs ją nužudyti, pranešė rusų žiniasklaida.
Gordonas Blackas buvo sulaikytas gegužės pradžioje Vladivostoke, kai buvo atvykęs aplankyti savo draugės rusės, su kuria susipažino ir susitikinėjo tarnaudamas Pietų Korėjoje.
Jis tapo dar vienu Rusijoje laikomu amerikiečiu, tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl pastarosios karo Ukrainoje.
34 metų vyras buvo sulaikytas po to, kai moteris, kurią Rusijos žiniasklaida vadina Aleksandra Vašuk, po ginčo pranešė apie jį policijai.
Rusijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad G.Blackas iš dalies prisipažino įvykdęs netyčinę vagystę, bet neigė grasinęs A.Vašuk nužudyti.
A.Vašuk apkaltino G.Blacką tariamai pavogus iš jos apie 10 tūkst. rublių (100 eurų) ir teigė, kad jis ją fiziškai užpuolė.
Pasak G.Blacko, ginčą pradėjo išgėrusi draugė.
Jis pasakojo, kad su A.Vašuk susipažino 2022 metų spalį per pažinčių programėlę „Tinder“ Pietų Korėjoje ir ten susitikinėjo, o vėliau mergina pakvietė jį atvykti į Vladivostoką.
G.Blackas tvirtino, kad neketino paimti pinigų ir ketino juos grąžinti. Pasak jo, jis juos paėmė todėl, kad būdamas Rusijoje neturėjo prieigos prie savo lėšų, laikomų JAV banke.
Jam gresia įkalinimas iki penkerių metų.
G.Blackui nuo sulaikymo gegužę taikomas kardomasis kalinimas.
„Kiekvienas neteko po 40 kg“: parodė ukrainiečių nuotraukas po paėmimo į nelaisvę
16:47
Fotografai Kostiantynas ir Vlada Liberovai paskelbė ukrainiečių karių, grįžusių iš Rusijos nelaisvės, nuotraukas. Ukrainos kariai, būdami Rusijos kankinimų kamerose, kiekvienas neteko po 40-50 kg svorio.
Fotografai pabrėžė, kad reabilitacijos centre darytos nuotraukos paskelbtos su karių leidimu.
Kai kurias iš šių nuotraukų Liberovai nusiuntė į Taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, kur buvo aptarti apsikeitimo karo belaisviais klausimai.
„Tai buvo sunkiausias fotografavimas per pastaruosius šešis mėnesius. Po susitikimo ir pokalbių su vaikinais savaitę negalėjome atsigauti nuo to, ką pamatėme ir išgirdome. Šią medžiagą skelbiame vaikinams leidus. Prisimenu, kaip vienas iš jų man pasakė: turime padaryti viską, ką galime, kad tai daugiau niekada nepasikartotų, kad tai niekada nenutiktų kitiems. Bet tai vyksta kiekvieną dieną“, – sako fotografai, kuriuos cituoja leidinys „Ukrajinska pravda“.
Jų teigimu, Ukrainos kariai, būdami Rusijos kankinimų kamerose, neteko 40-50 kg svorio. Šiuo metu kariams padeda reabilitologai ir psichologai.
„Negalime perpasakoti to, ką išgirdome iš vaikinų. Tačiau šios nuotraukos kalba pačios už save. Ir tai nepaisant to, kad iki mūsų susitikimo namuose vaikinai per savaitę priaugo 10 kg svorio.
Kad suprastumėte, ką reiškia prarasti 40-50 kg svorio (būtent tiek jie neteko nelaisvėje), pažvelkite į nuotraukas, kuriose vaikinai rodo savo nuotraukas prieš patekdami į nelaisvę. Tačiau svarbu tai, kad jie nebuvo palūžę. Ir kiekvienas iš jų pakartojo: aš nebuvau palūžęs“, – sako fotografai.
Liberovai priminė, kad tūkstančiai ukrainiečių yra laikomi rusų nelaisvėje, ir išreiškė viltį, kad Ukrainos tarptautiniai partneriai imsis ryžtingesnių veiksmų mainų klausimu.
„Kalbėjomės su gydytojais reabilitacijos centre, kuriame vaikinai buvo apsistoję mūsų susitikimo metu. Jų teigimu, dauguma išgyvenusiųjų nelaisvę laikui bėgant atsigauna. Pirmąsias kelias savaites gimtinėje juos apima euforija, kai suvokia, jog išgyveno“, – pridūrė Kostiantynas ir Vlada.
15min primena, kad 2024 m. gegužės 31 d. įvyko 52-asis apsikeitimas karo belaisviais, kurio metu Ukraina atgavo 75 savo piliečius. Namo grįžo daugiau nei dvejus metus nelaisvėje išbuvusios Azovo karė Natalija Manuilova ir policijos pareigūnė Mariana Čečeliuk. Rusijos nelaisvėje vis dar tebėra apie 1 500 Mariupolio gynėjų.
Čekijoje poligone, kuriame anksčiau treniravosi Ukrainos kariai, nugriaudėjo sprogimas
16:17
Čekijos rytuose esančiame Libavos kariniame poligone nugriaudėjo sprogimas. Preliminariais duomenimis, sužeisti devyni kariškiai. Du iš jų greitosios pagalbos sraigtasparniu buvo evakuoti į ligoninę. Į įvykio vietą atvyko karo policija ir gelbėjimo tarnybos.
Du vidutinio sunkumo sužeidimus patyrę kariai sraigtasparniu buvo nugabenti į universitetinę ligoninę netoliese esančiame Olomouce, maždaug už 200 km į rytus nuo sostinės Prahos, sakė ligoninės atstovas spaudai Adamas Fritscheris.
„Šeši žmonės greitosios pagalbos automobiliais buvo nuvežti į kariuomenės ligoninę Olomouce, o vienas buvo gydomas įvykio vietoje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Poligone apmokomi Ukrainos kariai
Libavoje, esančioje į rytus nuo Olomouco, Čekijos kariuomenė nuo 2022 metų pabaigos apmoko karius iš Ukrainos, nuo 2022-ųjų vasario kovojančios su Rusijos invazija.
Tačiau karo policijos atstovė spaudai Katerina Mlynkova AFP sakė, kad sužeistieji nėra užsieniečiai.
Dar nenustatė, kas sprogo
Čekijos kariuomenė socialinėje žiniasklaidoje praneša, kad sprogo neidentifikuotas sviedinys. Įvykio vietoje dirba karo policija.
Į įvykio vietą taip pat atskubėjo gelbėjimo tarnybos. „Kadangi tai yra karinė teritorija ir kariuomenė, daugiau informacijos pateikti negaliu. Galiu tik patvirtinti, kad mes įsikišome į šį įvykį, turime du ekipažus iš Olomouco, taip pat padeda oro greitosios pagalbos tarnyba iš kito regiono“, – sakė Olomouco regiono Medicinos gelbėjimo tarnybos atstovė Lucie Mikisková.
Remiantis Libavos karinio dalinio interneto svetainėje pateikta informacija, pirmadienį karinėje teritorijoje planuotos pratybos, ribojamas eismas privažiuojamaisiais keliais, pranešama apie padidėjusį triukšmą ir eismą aplinkiniuose kaimuose.
Libavos karinis poligonas yra netoli Olomouco miesto, maždaug už 250 km į rytus nuo Prahos. Jis veikia nuo 1949 m., o jo plotas – apie 235,5 kv. km, praneša iDnes. Tikėtina, kad visi nukentėję asmenys yra kariškiai: civiliams patekimas į teritoriją yra ribojamas.
Kaip pranešė Čekijos radijas, anksčiau poligoną Ukrainos kariškiai naudojo šaudymui, medicininiams ir taktiniams mokymams. Nežinoma, ar dabar vyko pratybos ir kas jose dalyvavo.
Įvardijo, kaip per paskutinį mėnesį nukenksmintos rusų gynybos sistemos Kryme
15:18
Per pastarąjį pusantro mėnesio Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Kryme sunaikino apie 15 Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos centras.
Teigiama, kad kalbama apie S-300, S-350, S-400 modifikacijų priešlėktuvinės gynybos dalinius.
Taip pat sunaikinta dešimtys šių sistemų paleidimo įrenginių, daugiau kaip 15 radiolokacinių stočių ir daugiau virš 10 kontrolės punktų.
Kyjivas: Rusija nori išnaudoti paskutines savo galimybes Ukrainoje
14:47
Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos intensyvina atakas ir bando užimti kuo daugiau teritorijos, kol Kyjivo kariuomenė dar negavo daugiau karinės pagalbos iš užsienio, įskaitant naikintuvus F-16.
Rusija žengia į priekį Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir labiau į pietus. Šiuos fronto ruožus Kyjivui sunkiai sekasi išlaikyti dėl gyvosios jėgos ir amunicijos trūkumo.
„Priešas puikiai supranta, kad palaipsniui gaunant daugiau ginklų ir karinės įrangos iš mūsų partnerių ir atvykus pirmiesiems naikintuvams F-16, kurie sustiprins mūsų oro gynybą, laikas eis mūsų naudai ir jo sėkmės galimybės sumažės“, – sakė vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.
„Todėl Rusijos kariuomenės vadovybė šiuo metu deda visas pastangas, kad padidintų karo veiksmų intensyvumą ir išplėstų jų geografiją, siekdama maksimaliai išeikvoti mūsų pajėgas, sutrikdyti rezervo mokymą ir neleisti pereiti prie aktyvių puolamųjų veiksmų“, – priduriama socialiniame tinkle paskelbtame jo pareiškime.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį savaitgalį Šveicarijoje įvykusiame taikos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad dabartinės karinės pagalbos iš užsienio vis dar nepakanka ir kad ji suteikiama pavėluotai.
Jis kreipėsi į tarptautinius sąjungininkus, prašydamas paspartinti dešimčių žadėtų naikintuvų F-16 pristatymą, ir paragino Vakarų šalis perduoti daugiau oro gynybos sistemų.
O.Syrskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė ugnį Pokrovsko fronte rytinėje Donecko srityje, kuri, Kremliaus teigimu, yra Rusijos dalis.
Maskvos pajėgos artėja prie svarbios tranzito arterijos ir tiekimo maršruto, jungiančio teritorijos šiaurėje esančius civilinius centrus su piečiau esančiais miestais.
Mūšio lauko vertinimą O.Syrskis pateikė praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskvos primesti iš dalies okupuotos pietinės Chersono srities pareigūnai pranešė, kad per drono smūgį žuvo 50 metų civilis.
Kremlius: V.Putinas birželio 18–19 dienomis lankysis Šiaurės Korėjoje
14:45 Atnaujinta 18:42
Rusija ir Šiaurės Korėja per prezidento Vladimiro Putino vizitą šią savaitę pasirašys keletą svarbių dokumentų, įskaitant galimą strateginės partnerystės sutartį, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Kremliaus patarėju.
V.Putinas į šią izoliuotą valstybę ketina vykti antradienį, Vakarų šalims baiminantis, kad Maskvai tęsiant puolimą Ukrainoje abi šalys planuoja plėsti karinį bendradarbiavimą.
„Bus pasirašyti keli dokumentai“, tarp jų bus „svarbių, labai reikšmingų dokumentų“, Kremliaus padėjėją Jurijų Ušakovą citavo valstybinės agentūros.
Tai gali apimti „išsamią strateginės partnerystės sutartį“, kurioje bus apibrėžtas būsimas bendradarbiavimas ir sprendžiami „saugumo klausimai“, kalbėjo padėjėjas.
Pasak J. Ušakovo, vizito metu V. Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) taip pat kalbėsis su žiniasklaida.
Anksčiau pirmadienį Kremlius ir oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad V.Putinas birželio 18–19 dienomis su draugišku valstybiniu vizitu lankysis Šiaurės Korėjoje.
Po to V.Putinas vyks į Vietnamą dviejų dienų vizito, skirto Maskvos ir Hanojaus „visapusiškai strateginei partnerystei“ plėtoti, sakoma atskirame Kremliaus pranešime.
Vakarų šalys, Pietų Korėja ir Kyjivas yra apkaltinę Pchenjaną, kad šis, pažeisdamas Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai, siunčia ginklus Maskvai, kad šie būtų panaudoti Ukrainoje.
Vašingtonas ir Seulas teigia, kad Rusija mainais Pchenjanui suteikė techninę pagalbą jo palydovų programai ir siuntė pagalbą maisto stokojančiai valstybei.
Šis vizitas – pirmasis V.Putino vizitas į šią šalį nuo 2000 metų – įvyks praėjus devyniems mėnesiams po to, kai Rusijos vadovas priėmė Kim Jong Uną, atvykusį į Rusijos Tolimuosius Rytus.
Pradėjęs puolimą Ukrainoje, V.Putinas sumažino kelionių į užsienį skaičių, tačiau, Maskvai siekiant vieningo fronto prieš Vakarus, buvo surengęs svarbių vizitų į tokias pagrindines sąjungininkes kaip Kinija ir Iranas.
Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos perėmė rusų „tanką-vėžlį“ ir paėmė nelaisvėn jo įgulą
14:02
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kaip Ukrainos pajėgos perėmė rusų naudojamą „tanką-vėžlį“ ir paėmė nelaisvėn jo įgulą.
Ukrainiečių gynėjai pasiekė tanką ir paėmė į nelaisvę ten buvusius rusus. Po to jie ant tanko pakabino Ukrainos vėliavą, užvedė jį ir kartu su paimtais belaisviai nuvyko į gynybos pajėgų pozicijas. Vadovybė oficialiai nekomentavo galimo priešo technikos paėmimo.
Kaip skelbia leidinys „Focus“, rusai vienoje iš fronto linijų neteko savo reklamuojamo „tanko-vėžlio“. Jį kaip trofėjų pasiėmė Ukrainos pajėgų kariai, ir tai jie padarė kartu su tanko įgula. Vaizdo įrašas buvo išplatintas internete.
Pažymima, kad operaciją, kurios metu buvo paimtas priešo tankas, atliko 22-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai.
Frakcijos „Liaudies tarnas“ deputatas Jurijus Mysiaginas paskelbė vaizdinį patvirtinimą, kad Ukrainos kariams pavyko paimti „tanką-vėžlį“.
Kol kas brigados tinklalapyje nėra jokios informacijos apie tai, kaip jos kovotojai užėmė rusų tanką. Be to, Generalinis štabas šio įvykio kol kas nekomentavo.
Ukraina įspėja: artimiausiomis savaitėmis dažniau nebus elektros
13:17
Aukšto rango Ukrainos energetikos pareigūnas įspėjo, kad po virtinės Rusijos atakų, paralyžiavusių Ukrainos elektros gamybos pajėgumus, artimiausiomis savaitėmis bus dažniau nutraukiamas elektros tiekimas dėl planinių darbų ir avarinių gedimų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad dėl bombardavimų iš oro elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo perpus, palyginti su ankstesniais metais. Dėl to milijonams žmonių sutriko ar buvo apribotas elektros tiekimas.
„Kelias ateinančias savaites situacija bus daug sudėtingesnė nei dabar“, – vėlai sekmadienį interviu sakė nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis.
Jis teigė, kad laikotarpiai, kai ukrainiečiai gali neturėti elektros, tikriausiai pailgės iki 12 valandų per parą ir kad situacija dėl elektros tiekimo sutrikimų gali tapti ekstremalesnė.
„Tokia padėtis tęsis iki liepos pabaigos“, – sakė jis interviu, kurį transliavo valstybinė žiniasklaida.
Elektros tiekimo sutrikimų ir pertrūkių gali kilti ne tik dėl sistemingų smūgių į šilumines elektrines ir hidroelektrines, bet ir dėl atominių elektrinių priežiūros darbų bei prastų oro sąlygų.
Dėl planinių darbų elektros gali nebūti didžiausio vartojimo laikotarpiais, sakė V.Kudryckis.
Ukrainos pareigūnai buvo priversti padidinti elektros importą iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių, kad kompensuotų trūkumą, ir paragino sąjungininkus padėti atkurti nualintą energetikos sektorių.
Kyjivas taip pat paragino savo sąjungininkus sustiprinti Ukrainos oro gynybą, kad būtų galima apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos raketų ir dronų atakų.
Svarbu žinoti. Pasakė, kas Ukrainai pavyko ir kas nepavyko taikos susitikime
13:00
Birželio 15-16 d. Šveicarijoje Ukrainos iniciatyva surengtas pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas buvo didžiausias toks forumas šios šalies istorijoje. Dabar Vakarų žiniasklaida analizuoja, ar jis buvo sėkmingas.
Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo apie 100 šalių ir organizacijų delegacijų. 78 valstybės pasirašė baigiamąjį komunikatą, kuriame buvo raginama užtikrinti branduolinę energetiką, aprūpinimą maistu ir grąžinti visus karo belaisvius bei pagrobtus vaikus.
„Spiegel“: susitikimo sėkmę reikia vertinti dviem aspektais
Vokietijos leidinys „Spiegel“ pripažįsta, kad bent jau išoriškai aukščiausiojo lygio susitikimas buvo reikšmingas įvykis Ukrainai paremti. Leidinyje teigiama, kad „bent jau vizualiai“ tai buvo „įspūdingas susitikimas“, o Šveicarijai tai taip pat buvo didžiausias aukščiausiojo lygio susitikimas šalies rengiamų konferencijų istorijoje. Tai taip pat buvo pirmasis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Jo baigiamasis komunikatas „turėjo daug aiškesnį toną, nei buvo galima įsivaizduoti“, pabrėžiama straipsnyje. Visi dokumento reikalavimai nukreipti prieš Rusiją ir yra „solidarumo parodymas“.
Kartu „Spiegel“ priduria, kad klausimas, ar laikyti aukščiausiojo lygio susitikimą sėkmingu, „yra sudėtingas“. Juk renginys turėjo tapti dviem platformomis vienu metu: pirma, solidarumo su Ukraina aukščiausiojo lygio susitikimu, kuriame kuo daugiau šalių paremtų Volodymyro Zelenskio taikos planą, ir, antra, „pradiniu signalu“ tikram taikos procesui, kuris turėtų apimti ir derybas su Rusija. Todėl „Spiegel“ siūlo aukščiausiojo lygio susitikimo sėkmę vertinti atskirai šiais dviem aspektais.
Kalbant apie pirmąjį tikslą – solidarumą su Ukraina, Vokietijos leidinys daugiau nei 100 delegacijų ir plačiausią šalių geografiją vadina „reikšminga sėkme“, taip pat ir aukščiausiojo lygio susitikimo organizatoriams šveicarams. Juk tiek Rusija, tiek Ukraina stengiasi į savo pusę patraukti neeuropietišką pasaulį ir Pasaulio Pietų šalis, o savo poziciją pateikti kaip daugumos pasaulio šalių poziciją. Taigi šia prasme, „kad ir kaip banaliai tai skambėtų“, vienas iš aukščiausiojo lygio susitikimo tikslų buvo kuo didesnė „šeimos nuotrauka“. Ir nepaisant to, kad susitikime nedalyvavo Kinija, Ukrainai tai iš esmės pavyko, rašoma „Spiegel“ straipsnyje.
Dėl antrojo tikslo – pradėti taikos derybas – kaip rašo Vokietijos leidinys, tai bus įvertinta tik po kurio laiko ir retrospektyviai. Kitaip tariant, tik nuo tolesnės karo eigos, taip pat nuo Rusijos, kaip agresorės, ir Ukrainos, kaip užpultosios šalies, tikslų ir veiksmų priklausys, ar aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje duos rezultatų. Maskva V.Zelenskio pasiūlytame taikos plane įžvelgia tik savo pačios pasidavimą, o pati bando įpiršti Kyjivui „planą“, kuris iš tikrųjų yra Ukrainos pasidavimas, pastebi „Spiegel“.
Todėl aukščiausiojo lygio susitikimas, kaip tolesnio taikos proceso pradžia, pasak „Spiegel“, turėtų „bent jau reikšti, kad pasibaigus aukščiausiojo lygio susitikimui bus aišku, kas bus daroma toliau“.
„Niekam ne paslaptis, kad jau seniai dirbama prie kito aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvautų Rusija“, – rašo straipsnio autoriai, primindami, kad tarp vietų buvo svarstoma ir Saudo Arabija, kuri pasisiūlė būti tarpininke. Tačiau baigiamajame aukščiausiojo lygio susitikimo komunikate apie tokį susitikimą „net neužsimenama“, pažymi „Spiegel“. Kartu, nepaisant neigiamų lūkesčių, Saudo Arabija vis dėlto pasiuntė į Šveicariją savo atstovą, užsienio reikalų ministrą, kuris nepasirašė komunikato ir pareiškė, kad „rimtoms deryboms“ reikalingi „sunkūs kompromisai“ ir kad bet kokiame tvariame taikos procese turi dalyvauti Rusija.
„Politico“: tvyrojo Rusijos šmėkla
„Politico“ rašo, kad po Vladimiro Putino ultimatumų dieną prieš renginį „virš aukščiausiojo lygio susitikimo tvyrojo Rusijos šmėkla“. Nors Ukraina ir kitos valstybės greitai atmetė ultimatumus, „tai dar labiau sustiprino realybę, kad galiausiai teks turėti reikalų su Kremliumi“, pažymi leidinys. Be to, nors apie 80 iš 101 delegacijos pritarė galutiniam komunikatui, kuriame išreiškiama parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, šį rezultatą „aptemdė pagrindinės Rusijai palankios šalys“, įskaitant Saudo Arabiją, Indiją ir Pietų Afriką, kurios nepritarė galutinei aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijai. Kinija apskritai ignoravo šį renginį.
Leidinys priduria, kad aukščiausiojo lygio susitikimo atmosfera „priminė dar vieną JT Generalinę Asamblėją, kurioje įvairios šalys kalbėjo apie JT Chartiją ir pagarbą tarptautinei teisei. Tačiau „Politico“ taip pat atkreipia dėmesį į svarbų sutarimą: karas Ukrainoje turėtų baigtis „teisinga ir tvaria taika“, o ne taika bet kokia kaina. Todėl Kyjivui aukščiausiojo lygio susitikimas buvo „žingsnis kuriant tarpininkų koaliciją, kuri padėtų sukurti platformą, padėsiančią konfrontuoti su Maskva iš jėgos pozicijų“, – apibendrina leidinys.
Straipsnyje teigiama, kad po pirmojo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo kitų panašių susitikimų laikas ir planai „liko neaiškūs“. Kartu svarbu, kad nemažai Pasaulio Pietų, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių pritarė galutiniam komunikatui ir sutiko padėti Ukrainai dvišalių susitikimų, planuojamų prieš kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio data dar nenustatyta, metu.
„Financial Times“ akcentavo Rusijos įtaką
„Financial Times“ žurnalistai padarė panašias išvadas: „Nors aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių aktyvumas Ukrainai atrodė įspūdingas, [kai kurių] pagrindinių valstybių – tarp jų Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – sprendimas nepritarti komunikatui atspindi nuolatinę Rusijos tarptautinę ekonominę įtaką.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius: Ukrainos taikos konferencija nedavė jokių rezultatų
12:51 Atnaujinta 14:06
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Kyjivo vadovaujamas tarptautinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl karo užbaigimo Ukrainoje nedavė jokių rezultatų.
Rusija į savaitgalį Šveicarijoje įvykusį taikos susitikimą nebuvo pakviesta.
Savaitgalį daugiau kaip 90 valstybių vadovų dalyvavo taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, kur išreiškė paramą Ukrainos nepriklausomybei, tačiau neatsakė į svarbiausią klausimą, kaip užbaigti karą su Rusija.
„Jei kalbėsime apie šio susitikimo rezultatus, jie lygūs nuliui“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Didžioji dauguma aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavusių šalių pritarė baigiamajam dokumentui, tačiau kelios, įskaitant Saudo Arabiją, Indiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, jo nepasirašė.
„Daugelis šalių suprato, kad be mūsų šalies dalyvavimo rimtos diskusijos negali būti“, – sakė D.Peskovas.
Jis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neva „tebėra atviras dialogui ir rimtoms diskusijoms“.
Praėjusią savaitę V.Putinas pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves savo pajėgas iš keturių regionų, iš esmės reikalaudamas, kad Ukraina pasiduotų.
2022 metų vasario 24 dieną Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kinija piktinasi: G-7 pareiškime pilna arogancijos, prietarų ir melo
12:07 Atnaujinta 12:48
Pekinas pirmadienį atkirto Didžiajam septynetui (G-7), savo viršūnių susitikimo baigiamajame pareiškime nusitaikiusiam į Kiniją.
„G-7 viršūnių susitikimo pareiškime vėl manipuliuojama su Kinija susijusiais klausimais, šmeižiama ir puolama Kinija, perfrazuojamos faktinio ir teisinio pagrindo, jokio moralinio pateisinimo neturinčios klišės, [jame] pilna arogancijos, prietarų ir melo“, – eilinėje spaudos konferencijoje pareiškė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).
Taip Kinija atsakė į G-7 lyderių perspėjimą Pekinui nebesiųsti ginklų komponentų Rusijai.
Praėjusią savaitę Italijoje vykusiame G-7 viršūnių susitikime daug dėmesio buvo skiriama pašlijusiems prekybos santykiams su Pekinu, taip pat įtampai dėl Ukrainos ir Pietų Kinijos jūros.
Aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje paskelbtame pareiškime teigiama, kad Kinija siunčia į Rusiją dvejopo naudojimo medžiagas, padedančias Maskvai kariauti Ukrainoje.
G-7 pareiškime, kuriame vartojamos griežtesnės formuluotės nei praėjusių metų viršūnių susitikime, taip pat kritikuojama Kinijos vykdoma „militarizacija, prievartinė ir bauginama veikla“ Pietų Kinijos jūroje.
„Būrys negyvų ir sužeistų orkų“: kaip ukrainiečiai apsupo šimtus rusų Vovčanske
11:41
Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę dešimtis rusų karių į pietus nuo Rusijos ir Ukrainos sienos esančiame Vovčansko mieste, taip sudarydamos didelę kliūtį silpnėjančiam Rusijos puolimui šiaurėje, skelbia žurnalas „Forbes“.
Savaitgalį vykusių įnirtingų mūšių metu Ukrainos kariai apsupo iki 400 rusų chemijos gamykloje Vovčansko centre ir jos apylinkėse. Trisdešimt rusų pasidavė po to, kai pakartotiniai bandymai juos išgelbėti buvo nesėkmingi, pranešė Ukrainos gynybos strategijų centras.
Gegužės 10 d. dešimčių tūkstančių rusų karių pajėgos atidarė naują frontą 28 mėnesius trunkančiame platesniame Rusijos kare su Ukraina. Puldami į pietus per Rusijos ir Ukrainos sieną, rusų batalionai greitai užėmė virtinę silpnai gintų pasienio kaimų, o tada puolė Vovčanską – pirmąjį didelį miestą tarp sienos ir už 40 km į pietus esančio Charkivo miesto.
Būtent ten, Vovčanske, ukrainiečiai nusprendė stoti į kovą. Kelių ukrainiečių brigadų, įskaitant elitinę 82-ąją oro desanto brigadą, daliniai veržėsi į šiaurę ir per kelias savaites trukusias sunkias kovas užblokavo rusų puolimą į šiaurę nuo Vovčos upės, kuri teka iš rytų į vakarus per Vovčansko centrą.
Rusai susitelkė. Mažiausiai dviejų batalionų su šimtais pėstininkų atitikmuo šturmavo Vovčansko chemijos gamyklą dešiniajame Vovčos upės krante. Gamyklos ir kiti pramoniniai objektai dažnai yra kovų Ukrainoje židiniai, nes dideli tvirti pastatai gali paslėpti karius ir apsaugoti juos nuo artilerijos ir dronų.
Norėjo užimti gamyklą ir persikelti per upę
Rusai planavo užimti chemijos gamyklą ir iš jos persikelti per upę, kad prasiveržtų į pietų Vovčanską.
Planas žlugo, kai ukrainiečių kariai – galbūt iš Rusijos savanorių korpuso 9-ojo šaulių bataliono arba 36-osios jūrų pėstininkų brigados – puolė į vakarus nuo chemijos gamyklos ir pasistūmėjo kelis kvartalus į šiaurę, taip atkirsdami gamykloje esančius rusus nuo jų bendražygių vakaruose.
„Rusai čia apsupti ir nėra jokių galimybių evakuotis ar sulaukti pastiprinimo“, – teigė vienas ukrainiečių dronų operatorius. „Būrys negyvų ir sužeistų orkų“, – pridūrė jie, pavartodami žargonišką rusų karių terminą.
Rusų vadai žinojo, kad pateko į bėdą. Šį savaitgalį jie įsakė savo kariams į vakarus nuo chemijos gamyklos prasiveržti pro ukrainiečių pozicijas. „Du bandymus prasiveržti į apsuptas Rusijos pajėgas Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė“, – teigia Gynybos strategijų centras.
Matyt, tada apsupti rusai pradėjo masiškai pasiduoti. Nors rusų ir ukrainiečių pajėgos nuolat paima vieni kitų belaisvių, jos retai kada tai daro dešimtimis. Didžiausi paėmimai į nelaisvę dažniausiai įvyksta per dideles miestų apgultis ir chaotiškus skubotus atsitraukimus.
Karo pradžioje šimtai ukrainiečių karių pasidavė, kelias savaites išsilaikę apgultame pietiniame Mariupolio mieste. Beveik po dvejų metų, vasario viduryje, besiveržiantys rusų pulkai paėmė į nelaisvę dešimtis ukrainiečių, besitraukiančių iš Avdijivkos griuvėsių Rytų Ukrainoje.
Tai, kad tiek daug rusų pasidavė tuo pačiu metu Vovčanske – mieste, kurio nė viena pusė visiškai nekontroliuoja ir dėl kurio vis dar vyksta ginčai, turėtų priblokšti rusų vadus, skelbia „Forbes“. Rusijos kariuomenė neturėjo užstrigti Vovčanske. Ir ji tikrai neturėjo prarasti daugybės karių dėl nesėkmingo bandymo užimti atsargos bazę, kad galiausiai būtų galima bandyti pereiti vieną siaurą upę miesto viduryje.
Turėtų būti savaime suprantama, kad kad ir kokie buvo rusų tikslai, kai jie praėjusį mėnesį kirto sieną į Šiaurės Ukrainą, jie ne tik jų nepasiekė – jų galimos sėkmės perspektyvos vis labiau tolsta, nes jų pajėgos blokuojamos, atkertamos ir verčiamos pasiduoti, teigia „Forbes“.
„YouTube“ nesugeba atsikratyti rusiškos karo propagandos: ką ten galima rasti?
09:55
Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžioje „YouTube“ ištrynė tūkstančius prokremliškų vaizdo įrašų ir užblokavo daugybę kanalų. Tačiau tai nesutrukdė propagandai toliau rinkti milijonus peržiūrų, o algoritmai tam labai padeda.
Nuo invazijos į Ukrainą 2022 metais pradžios vaizdo įrašų talpykla „YouTube“ pašalino dešimtis tūkstančių propagandinių ir prokarinių vaizdo įrašų iš Rusijos. Tačiau visiškai atsikratyti tokio turinio platformai nepavyko: joje vis dar galima rasti šimtus tūkstančių prenumeratorių turinčių kanalų ir milijonus peržiūrų turinčių vaizdo įrašų, kuriuose – kartais atvirai, kartais prisidengiant interviu su įžymybėmis – liaupsinama Rusijos valdžia ir kariškiai.
„Meduza“ aiškinosi, kas vyksta su prokremlišku turiniu „YouTube“ ir kaip likusių propagandistų populiarumą paveikė perėjimas prie „karinių“ temų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Lipecko srityje atakuota traktorių gamykla ir metalurgijos pramonė
09:43 Atnaujinta 09:47
Rusijos Lipecko srities valdžios institucijos pranešė apie bepiločio orlaivio ataką. Socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie sprogimus ir dūmus virš traktorių gamyklos bei metalurgijos pramonės gamyklos Lipecke.
Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas nurodė, kad virš Lipecko pramoninės zonos buvo numušti keturi bepiločiai orlaiviai.
Jis pridūrė, kad „nuolaužų vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai. Nukentėjusiųjų nėra“.
Susirašinėjimo platformos „Telegram" kanalas „Astra“ pažymėjo, kad vietos gyventojai pranešė apie sprogimus ir dūmus virš traktorių gamyklos. Jie taip pat pranešė apie išpuolį prieš Novolipecko metalurgijos gamyklą.
Vėliau šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje naujienų svetainei „Ukrainska pravda“ atskleidė, kad praėjusią naktį Ukrainos orlaiviai atakavo karinius objektus Rusijos Belgorodo, Voronežo ir Lipecko srityse.
Pasak šaltinio, bepiločių dronų taikinys buvo Novolipecko metalurgijos gamykla ir vietinė traktorių gamykla: abi įmonės naudojamos agresoriaus kariniams tikslams.
Apskaičiuota, kiek pinigų praeitais metais pasaulio galybės išleido branduoliniams ginklams
09:38
Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija (ICAN) atskleidė, kad devynios pasaulio branduolinės valstybės toliau modernizuoja savo branduolinius ginklus ir 2023 m. iš viso išleido 91,4 mlrd. dolerių savo arsenalams, rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
Pasak ataskaitos, 2023 m., palyginti su 2022 m., pasaulinės išlaidos branduolinei ginkluotei padidėjo 10,7 mlrd. dolerių, o 80 proc. šio padidėjimo tenka Jungtinėms Valstijoms.
JAV tenkanti visų išlaidų dalis sudaro 51,5 mlrd. dolerių, t.y. daugiau nei visų kitų branduolinę ginkluotę turinčių šalių kartu sudėjus.
„Per pastaruosius penkerius metus pastebima ryški pinigų sumų, skiriamų šiems nežmoniškiausiems ir destruktyviausiems ginklams kurti, didėjimo tendencija“, – pažymėjo ICAN politikos ir tyrimų koordinatorė Alicia Sanders-Zacre.
Anot jos, Kinija yra kita daugiausiai lėšų į šią sritį inventuojanti šalis – 11,8 mlrd. dolerių, o Rusija yra trečia – 8,3 mlrd. dolerių.
„Tokio svarbaus vaidmens tarptautiniuose santykiuose branduoliniai ginklai neatliko nuo Šaltojo karo laikų“, – pažymėjo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) Masinio naikinimo ginklų programos direktorius Wilfredas Wangas.
SIPRI vertinimais, apie 2 100 dislokuotų balistinių raketų kovinių galvučių yra padidintos parengties, beveik visos jos priklauso Rusijai arba Jungtinėms Valstijoms. Tačiau manoma, kad Kinija taip pat pirmą kartą įvedė kai kurių kovinių galvučių aukštą parengtį.
Anot paskelbtos ataskaitos, Rusija ir Jungtinės Valstijos kartu turi beveik 90 proc. visų pasaulio branduolinių ginklų. Atrodo, kad 2023 m. jų kovinių galvučių atsargų dydis išliko palyginti stabilus, nors manoma, kad Rusija operatyviai dislokavo maždaug 36 kovinėmis galvutėmis daugiau nei 2023 m. sausį, pridūrė SIPRI.
Ukrainos generalinis štabas atskleidė naujausius Rusijos praradimus
08:32
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1080 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 527,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 2 tankai, 18 šarvuotųjų kovos mašinų, 14 artilerijos sistemų, 24 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 12 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 8 Rusijos bepiločius orlaivius.
„Karas yra sunkus“ – Ukrainos kariai atskleidė psichologinę kovų fronte žalą
08:28
Ukrainiečiai, civilinį gyvenimą iškeitę į kovą, labai kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, o karo gydytojai kalba apie mūšių pasekmes psichinei sveikatai, rašo „SkyNews“.
Ukrainiečių karys Maksimas, kurio balsas tylus ir kartais trūkčiojantis, atvirai pasakoja apie savo psichinę traumą, patirtą kovojant fronte.
„Viskas, ką rusai padarė – bandė mus sunaikinti, žudė mūsų karius, – labai paveikė mano emocinę būseną“, – sakė jis.
Karys sutiko kalbėtis su „Sky News“, nes jam buvo suteikta pagalba psichologiniame centre rytų Ukrainoje. Šį improvizuotą centrą įsteigė 41-osios brigados kariai.
Vienu metu čia gali apsistoti apie 10 aptarnaujančio personalo darbuotojų, kurių kiekvienas gali likti kelioms dienoms.
Plačiau skaitykite ČIA.
Diplomatija baigėsi? J.Stoltenbergas prabilo apie būtinybę parengti NATO branduolinius ginklus
08:18 Atnaujinta 10:14
NATO derasi dėl didesnio branduolinių ginklų skaičiaus įvedimo į parengties režimą dėl didėjančios Rusijos ir Kinijos grėsmės, britų leidiniui „The Telegraph“ pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Anot jo, atėjo laikas parodyti pasauliui savo branduolinį arsenalą ir pasiųsti aiškią žinią savo priešams.
NATO vadovas atskleidė, kad šiuo metu vyksta tiesioginės NATO narių konsultacijos dėl raketų išėmimo iš saugyklų ir jų parengties įvedimo.
„Nesigilinsiu į operatyvines detales apie tai, kiek branduolinių galvučių turėtų būti budėjimo režime ir kiek jų turėtų būti saugyklose, tačiau šiais klausimais turime konsultuotis. Būtent tai ir darome“, – sakė jis.
Interviu metu J.Stoltenbergas nurodė, kad branduolinis skaidrumas turėtų tapti kertiniu NATO branduolinės strategijos akmeniu
„Žinoma, NATO tikslas – pasaulis be branduolinių ginklų, tačiau tol, kol egzistuoja branduoliniai ginklai, mes išliksime branduoliniu aljansu, nes pasaulis, kuriame Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja turi branduolinių ginklų, o NATO – ne, yra pavojingesnis pasaulis“, – pabrėžė generalinis sekretorius.
Jis taip pat griežtai perspėjo dėl Kinijos keliamos grėsmės, sakydamas, kad Kinija ypač daug investuoja į modernius ginklus, įskaitant branduolinį arsenalą, kuris, pasak jo, iki 2030 m. išaugs iki 1 000 kovinių galvučių.
„Tai reiškia, kad netolimoje ateityje NATO gali susidurti su tuo, su kuo dar niekada nebuvo susidūrusi, t.y. su dviem potencialiais priešininkais, turinčiais branduolinių pajėgų – Kinija ir Rusija. Žinoma, tai gali turėti pasekmių“, – perspėjo J.Stoltenbergas.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė savo branduolinio atgrasymo priemonėmis prisidėjo prie NATO, o kitos Europos sąjungininkės ginklus laiko savo teritorijoje ir investuoja į jų paleidimo sistemas.
Kaip rašo „The Telegraph“, aktyvių branduolinių ginklų skaičius laikomas paslaptyje, tačiau manoma, kad Jungtinė Karalystė bet kuriuo metu turi apie 40 iš 225 dislokuotų ginklų. Jungtinėse Valstijose – apie 1 700 iš 3 700.
Tokie žodžiai iš NATO generalinio sekretoriaus neįprasti. Paskutiniais metais žvanginimas branduoliniais ginklais buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorikos palydovas.
Vasario pabaigoje V.Putinas pagrasino „tragiškomis pasekmėmis“ šalims, kurios siųs karius į Ukrainą. Jis kalbėjo apie „realią branduolinio karo grėsmę“, kuri reikštų žmonijos sunaikinimą.
Anksčiau Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lenkijai branduoliniu smūgiu pasaulinio karo atveju. Taip jis sureagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos pažadėjo Rusijai sunaikinti visus jos karius Ukrainoje, jei ši pradės branduolinį smūgį.
V.Putinas gali griebtis ginklų tam tikru atveju
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Litvinenka britų leidiniui „The Times“ sakė, kad autoritarinis Rusijos prezidentas gali įsakyti panaudoti taktinius branduolinius ginklus, jei Rusijos kariuomenė pralaimės Ukrainoje.
„Negalime nieko atmesti, jei Rusija atsidurs ant katastrofiško pralaimėjimo slenksčio“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, toks pralaimėjimas gali sukelti Rusijos frontų žlugimą, dezertyravimą iš kariuomenės ir protestus Maskvoje.
Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininko, nėra tikimybės, kad V.Putinas panaudos branduolinį ginklą, kol Rusija turi persvarą kare.
O.Litvinenkos nuomone, net ir tokiu atveju Rusija greičiausiai panaudos taktinius branduolinius ginklus, kurių galingumas yra mažesnis.
Mažai tikėtina, kad V.Putinas panaudos strateginius branduolinius ginklus, kurie beveik neabejotinai išprovokuotų trečiąjį pasaulinį karą, nes „jis nori gyventi“, pabrėžė jis.
Parengtyje esančių galvučių skaičius auga
Naujausioje Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais devynios branduolinį ginklą turinčios valstybės – Jungtinės Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis – toliau modernizavo savo branduolinius arsenalus, o kelios iš jų 2023 m. dislokavo naujus branduolinius ginklus arba branduolinį ginklą galinčias naudoti ginklų sistemas.
2024 m. sausio mėn. iš viso pasaulinio inventoriaus, kurį sudaro maždaug 12 121 kovinė galvutė, apie 9585 galvutės buvo parengtos galimam panaudojimui. Apytikriai apskaičiuota, kad 3904 iš šių kovinių galvučių buvo dislokuotos raketose ir orlaiviuose. Tai yra 60 daugiau nei 2023 m. sausio mėn.
Apie 2100 iš dislokuotų kovinių galvučių buvo laikomos balistinėse raketose aukštos operacinės parengties būsenos. Beveik visos šios kovinės galvutės priklausė Rusijai arba JAV, tačiau pirmą kartą manoma, kad ir Kinija turi keletą aukštos operatyvinės parengties kovinių galvučių.
„Nors bendras branduolinių galvučių skaičius pasaulyje toliau mažėja, nes palaipsniui išmontuojami Šaltojo karo laikų ginklai, deja, ir toliau kasmet auga karinės parengties branduolinių galvučių skaičius, – sakė SIPRI direktorius Danas Smithas. – Ši tendencija, atrodo, artimiausiais metais išliks ir tikriausiai dar labiau sustiprės, todėl kelia didžiulį susirūpinimą“.
Šveicarijos prezidentė: V.Putinas galėtų atvykti į kitą taikos susitikimą ir nebūti suimtas
07:51
Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui galbūt bus leista dalyvauti potencialiame antrajame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jam išduoto arešto orderio, rašo naujienų svetainė „The Kyiv Independent“.
Žurnalistų paklausta, ar Šveicarija būtų įsipareigojusi sulaikyti V.Putiną, prezidentė nurodė, kad bus padaryta išimtis, siekiant užtikrinti asmeninį Rusijos prezidento dalyvavimą.
„Jei [Putino] dalyvavimas yra būtinas konferencijai surengti, galima padaryti išimtį. Derybų su Rusija dėl taikos Ukrainoje atveju tai gali būti tokia išimtis“, – sakė V.Amherd.
Ji pridūrė, kad galiausiai tokį sprendimą turės priimti Šveicarijos vyriausybė.
Praėjusių metų kovo mėnesį TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
Globaliųjų Pietų šalys nepasirašė taikos susitikimo komunikato: FT paaiškino, kodėl
07:01 Atnaujinta 09:30
Kai kurios vadinamųjų Globaliųjų Pietų šalys nepasirašė bendro Taikos aukščiausiojo lygio susitikimo komunikato dėl karo Ukrainoje, nors jame dalyvavo.
Pasak „Financial Times“, Ukrainai pavyko užsitikrinti daugumos renginio dalyvių paramą savo teritoriniam vientisumui. Tačiau Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir kai kurios kitos šalys atsisakė prisijungti prie bendro komunikato, kuriame teigiama, kad „pagarba visų valstybių teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“ „bus pagrindas“ karui Ukrainoje užbaigti.
„Nors dalyvavimas aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainai atrodė įspūdingai, svarbiausių šalių, tarp kurių taip pat buvo Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, sprendimas nepritarti dokumentui rodo, kad Rusija išlaiko savo tarptautinę ekonominę galią ir įtaką. Rusija į susitikimą nebuvo pakviesta. Kinija, pagrindinė Rusijos karinės ekonomikos rėmėja, atsisakė dalyvauti, motyvuodama Maskvos nedalyvavimu“, – pažymėjo „Financial Times“ žurnalistai.
Aukščiausiojo lygio susitikime buvo pristatyti tik trys iš prezidento Vladimiro Zelenskio dešimties punktų taikos plano. Komunikate raginama saugiai eksploatuoti Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę „visiškai suvereniai kontroliuojant Ukrainai“. Taip pat kalbama apie apsikeitimą visais karo belaisviais ir į Rusiją deportuotų ukrainiečių grąžinimą. Taip pat minimas maisto saugumas, kuris „negali būti naudojamas kaip ginklas“, kalbant apie tai, kad Ukrainos maisto produktų eksportas turėtų būti „saugiai ir laisvai užtikrintas“.
Lieka neaišku, kaip Ukraina ketina užsitikrinti paramą likusiems septyniems taikos plano punktams, kurie apima tokius klausimus kaip Rusijos pajėgų išvedimas, žalos atlyginimas ir karo nusikaltėlių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos taikos konferencijoje susitikę pasaulio lyderiai parėmė sąžiningą taiką Ukrainoje
06:52
Pasaulio lyderiai sekmadienį išreiškė paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikiui galiausiai pradėti derybas su Rusija dėl karo pabaigos.
Tačiau Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje taip pat liko neišspręstų klausimų, kaip ir kada šiuos sprendimus įgyvendinti.
Rusijai jau daugiau kaip dvejus metus tęsiant karą Ukrainoje, savaitgalį daugiau kaip 90 valstybių vadovų dalyvavo taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijos Biurgenštoko kurorte.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė diplomatine renginio, į kurį Rusija nebuvo pakviesta, sėkme. Jis pridūrė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime galėtų būti priimti sprendimai dėl karo Ukrainoje užbaigimo sąžiningu ir ilgalaikiu susitarimu.
„Rusija ir jos vadovybė nepasirengusi teisingai taikai“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje teigė jis.
„Rusija gali pradėti derybas su mumis jau rytoj, nieko nelaukdama, jei paliks mūsų teisėtą teritoriją“, – pareiškė jis.
Baigiamajame komunikate, dėl kurio susitarė apie 80 valstybių, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teigiama, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą dėl karo užbaigimo būtinas „visų šalių dialogas“.
2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Jos pajėgos vis dar kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš šalies rytų ir pietų, jei nori, kad invazija būtų nutraukta.
