Svarbiausios naujienos
- Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją pirmojo vizito per 24 metus.
- Interneto komentatoriai juokiasi iš „byrėti pradėjusio“ rusų povandeninio laivo.
- Ukrainos prokuratūra: Rusijos pajėgos nupjovė galvą ukrainiečių kariui.
- Kremliaus raudonųjų linijų iliuzija: kaip ir kada Vakarai peržengė nubrėžtas ribas.
- „The Washington Post“ atskleidė, ko JAV karinis laivynas gali pasimokyti iš Ukrainos.
- V.Putinas dairosi naujo įpėdinio: analitikai atskleidė, į ką krypsta jo žvilgsnis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Interneto komentatoriai juokiasi iš „byrėti pradėjusio“ rusų povandeninio laivo
17:37
Rusų povandeniniam laivui plaukiant į Kubą pradėjo byrėti jo korpuso dalys, skelbia portalas dialog.ua.
Socialiniuose tinkluose juokiamasi iš Rusijos povandeninio laivo „Kazan“, kuris neseniai lankėsi Kubos sostinės Havanos uoste. Rusai norėjo surengti įspūdingą viešųjų ryšių akciją, tačiau tapo pajuokos objektu socialiniuose tinkluose.
Paviešintose nuotraukose kariniai ekspertai pastebėjo, kad povandeninis laivas „braška per siūles“. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad tam tikros plytelės nuo laivo korpuso tiesiog nukrito, ir, matyt, niekas neketina jų taisyti. Šios plytelės – tai garsą izoliuojančios guminės arba sintetinių polimerų plokštės, kurios izoliuoja korpusą plaukiant.
Jos naudojami povandeniniuose laivuose, siekiant sumažinti laivų akustinį signalą. Šios plytelės pagamintos iš į gumą panašių medžiagų su specialiais užpildais, kurie sugeria ir išsklaido garso bangas. Jos sumažina atspindėtų garso signalų kiekį, todėl povandeninis laivas tampa mažiau matomas pasyviesiems sonarams, kurie fiksuoja atspindėtus garsus ir atlieka svarbų vaidmenį gerinant povandeninių laivų slaptumą ir išlikimą kovinėje aplinkoje.
„Rusų povandeninis laivas pradėjo byrėti kelionės į Kubą metu. Ar pavyks jam grįžti į Rusiją?? Aš sakau, kad geriausias veiksmas dabar būtų paskelbti nepaprastąją padėtį ir vykti į už kelių valandų esantį uostą Floridoje dezertyruoti“, – šmaikštavo socialinio tinklo X komentatorius Ihoris Suška.
Rusijos atominis povandeninis laivas išplaukė iš Kubos
Rusijos atominis povandeninis laivas ir kiti kariniai laivai pirmadienį po penkių dienų vizito Kuboje išplaukė iš Havanos.
Laivams išplaukiant į jūrą, vietos gyventojai mojavo Rusijos vėliavomis.
Kelias įtemptas dienas, kai Kuboje buvo rusų karo laivų, šioje komunistinėje saloje buvo ir JAV atominis povandeninis laivas bei Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas.
Rusijos povandeninis laivas „Kazan“ Havanoje prisišvartavo trečiadienį. Kubos teigimu, laive nebuvo branduolinių ginklų. Vašingtonas taip pat pareiškė, kad šio laivo apsilankymo nelaiko grėsme.
Rusų povandeninį laivą lydėjo fregata „Admiral Gorškov“, taip pat naftos tanklaivis ir gelbėjimo vilkikas.
Rusų laivai į Kubą atplaukė tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl daugiau nei prieš dvejus metus Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Jungtinių Valstijų Pietų vadavietė nurodė, kad ketvirtadienį JAV povandeninis laivas „USS Helena“ atvyko į amerikiečių karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje, vykdydamas suplanuotą įprastą vizitą uoste.
Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernandezas de Cossio nurodė, kad Havana buvo informuota apie šį vizitą, tačiau pridūrė, jog „akivaizdu, kad mums nepatinka [...] priešišką Kubai politiką“ vykdančios šalies atominio povandeninio laivo pasirodymas.
Penktadienį Havanoje prisišvartavo Kanados laivas „HMCS Margaret Brooke“. Iš salos jis taip pat turėjo išplaukti pirmadienį.
Rusija yra ilgametė Venesuelos ir Kubos sąjungininkė, o jos karo laivai ir lėktuvai periodiškai užsuka į Karibų jūros regioną.
1962 metais buvo iškilusi rimčiausia Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos branduolinio karo grėsmė, kai Maskva Kuboje dislokavo balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.
V.Zelenskis apie atakas Rusijoje: „Tai veikia, kaip ir tikėjomės“
23:26
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė sėkmingais smūgiais Rusijos viduje Vakarų tiekiamais ginklais, sakydamas, kad galimybė smogti „Rusijos teroristų pozicijoms ir paleidimo įrenginiams netoli sienos... tikrai svarbi“.
„Tai veikia. Kaip ir tikėjomės“, – pridūrė jis per savo kasdienį kreipimąsi birželio 18 d.
Gegužės mėnesį JAV leido Ukrainai naudoti daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS, raketas GMLRS ir artileriją prieš Rusijos teritoriją netoli Charkivo ir Sumų sričių.
„Matome, kaip pasaulio įsipareigojimas atveria naujas perspektyvas mūsų saugumui atkurti“, – sakė V.Zelenskis.
JAV nerimauja dėl gilėjančių Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykių
22:42
JAV pareiškė, kad joms kelia susirūpinimą „stiprėjantis“ Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas.
Pentagonas išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančių Maskvos ir Pchenjano ryšių, kai Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją pirmojo vizito per 24 metus.
„Gilėjantis Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas turėtų kelti susirūpinimą, ypač tiems, kurie suinteresuoti palaikyti taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patrickas Ryderis.
J.Stoltenbergas įvardijo M.Rutte kaip „labai stiprų kandidatą“ į NATO generalinio sekretoriaus postą
22:16
Birželio 18 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmą kartą patvirtino Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte kaip savo įpėdinį ir pavadino jį „labai stipriu kandidatu“.
J.Stoltenbergas kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu netrukus po to, kai pasirodė žinia, kad Slovakija ir Vengrija paskelbė remiančios M.Rutte kandidatūrą.
NATO sąjungininkės Aljanso vadovą išrinko bendru sutarimu. Dvidešimt devynios NATO narės jau parėmė M.Rutte kaip J.Stoltenbergo įpėdinį, o Vengrija, Slovakija ir Rumunija ilgą laiką buvo likusios nesutikusios.
„Ne man parinkti savo įpėdinį“, – sakė J.Stoltenbergas, bet pridūrė, kad „Rutte yra labai stiprus kandidatas“.
„Jis turi daug patirties kaip ministras pirmininkas, yra artimas draugas ir kolega“, – sakė J.Stoltenbergas.
Estija įkalino rusą universiteto profesorių už šnipinėjimą Maskvai
20:59
Estijoje antradienį už grotų buvo pasiųstas universiteto profesorius, pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai.
Rusijos pilietis Viačeslavas Morozovas, dėstęs prestižiškiausiame šalies universitete, buvo nuteistas šešeriems metams ir trims mėnesiams kalėti už tai, kad rinko informaciją apie Estijos gynybos ir saugumo politiką bei su ja susijusius asmenis ir infrastruktūrą, pranešė Harju apygardos teismas.
Estijoje pastaruoju metu padaugėjo sabotažo, kibernetinio karo ir šnipinėjimo atvejų, dėl kurių kaltinama Maskva. V.Morozovas buvo suimtas sausį ir apkaltintas dalyvavęs žvalgybos veikloje, kenkusioje Estijos saugumui.
Buvęs Tartu universiteto profesorius savo gimtojoje šalyje reguliariai rengė susitikimus su savo kuratoriais rusais, sausį sakė Estijos vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas.
Remiantis kaltinamuoju aktu, V.Morozovas taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad teikė Rusijai informaciją apie Estijos politinę padėtį ir santykius su sąjungininkais, įskaitant Europos Sąjungos ir NATO nares.
„Šešėlinis karas“
Estijoje gyvena daug rusakalbių, o teismo dokumentuose teigiama, kad V.Morozovas Maskvai taip pat teikė informaciją apie jų integracijos padėtį šalyje.
Estijos pareigūnai teigė, kad nuteistasis prieš kelerius metus buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų kaip šnipas ir iš jų gaudavo užmokestį.
„Dabartinė byla papildo daugiau nei dvidešimt ankstesnių bylų ir parodo Rusijos žvalgybos tarnybų siekį įsiskverbti į įvairias Estijos gyvenimo sritis, taip pat ir į mokslo sektorių“, – sausį sakė M.Pallosonas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas gegužę naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusija prieš Vakarus vykdo „šešėlinį karą“, ir teigė norinti griežtesnio atsako.
Tartu universitetas yra didžiausias ir seniausias Estijos universitetas, įkurtas 1632 metais. V.Morozovas universitete dirbo nuo 2010 metų. Jame 2016–2023 metais jis dėstė ES ir Rusijos santykius, o iki sulaikymo – tarptautinės politikos teoriją. Universitetas sausį nutraukė su juo sutartį.
Remiantis V.Morozovo „Facebook“ puslapyje pateikta informacija, jis yra politologas, buvęs Sankt Peterburgo valstybinio universiteto – vienos garsiausių Rusijos akademinių institucijų – docentas.
Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją pirmojo vizito per 24 metus
20:51 Atnaujinta 22:23
Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją, patvirtino Kremlius.
Rusijos prezidentas nusileido šalies sostinėje Pchenjane, kur pradės dviejų dienų vizitą.
Oro uoste jį pasitiko Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, praneša „RIA Novosti“.
Tikimasi, kad oficialus abiejų lyderių susitikimas įvyks rytoj.
Vakar paskelbtame prezidento įsakyme V.Putinas pareiškė, kad Maskva siekia pasirašyti „visapusiškos strateginės partnerystės sutartį“ su Šiaurės Korėja.
Tarptautinė bendruomenė dėl jo kelionės skambino pavojaus varpais, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas yra susirūpinęs dėl paramos, kurią Rusija gali teikti Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinei programai.
Pchenjane nusileido trys Rusijos vyriausybės lėktuvai
20:49
Remiantis skrydžių stebėjimo duomenimis, Šiaurės Korėjoje, Pchenjane, nusileido trys Rusijos vyriausybiniai orlaiviai.
Neaišku, ar kuriame nors iš lėktuvų yra Vladimiras Putinas, tačiau jie atskrido tuo metu, kai Rusijos prezidentas turėtų apsilankyti šalyje.
Skrydžio radaras rodo, kad lėktuvai skrido iš Jakutsko rytų Sibire, į kurį V.Putinas atvyko anksčiau šiandien.
A.Blinkenas: Kinijos parama Rusijos karui Ukrainoje turi liautis
19:56
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Kinijos parama Rusijos gynybos pramonei pratęsia karą Ukrainoje ir turi liautis.
Kinija teikia itin svarbią paramą, kuri leidžia „Rusijai išlaikyti gynybos pramonės bazę, finansuoti karo mašiną ir tęsti karą. Todėl tai ilgiau tęstis nebegali“, bendroje spaudos konferencijoje su su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A.Blinkenas.
J.Stoltenbergas kaip ir pirmadienį sakė, kad Kinija susidurs su pasekmėmis, jei ji ir toliau rems Rusiją.
„Kinija negali remti abiejų pusių. Ji negali toliau palaikyti normalių prekybos santykių su Europos šalimis ir tuo pačiu metu kurstyti didžiausio karo, kokį matėme Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – teigė J.Stoltenbergas.
Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje ir teigia, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės, kurios suteikė svarbią karinę paramą Kyjivui kovojant su Maskvos invazija.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.
Kinija taip pat tapo Rusijos ekonominio gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
Operatorius: Ukrainoje trečiadienį bus nutraukinėjamas elektros energijos tiekimas
19:18 Atnaujinta 19:41
Po Rusijos smūgių Ukrainos elektrinėms trečiadienį visoje šalyje bus protarpiais nutraukinėjamas elektros energijos tiekimas, pranešė šalies nacionalinio tinklo operatorius.
Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos sistemingų smūgių į šilumines elektrines ir hidroelektrines, elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo perpus, palyginti su ankstesniais metais.
„Visos regioninės elektros paskirstymo bendrovės pramoniniams ir buitiniams vartotojams visą parą taikys valandinio energijos tiekimo nutraukimo grafikus“, – antradienį paskelbė „Ukrenerho“.
Šiuo pranešimu gerokai išplečiamas elektros energijos tiekimo nutraukimas, kurį pareigūnai stengėsi apriboti tam tikromis valandomis, daugiausia po pietų.
„Ukrenerho“ teigė prognozuojanti, kad dėl šiltesnių orų elektros energijos suvartojimas visoje šalyje padidės. Ji pridūrė, kad tai neturės įtakos kritinei infrastruktūrai.
Ukrainos pareigūnai buvo priversti padidinti elektros importą iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių, kad kompensuotų trūkumą, ir paragino sąjungininkus padėti atkurti nualintą energetikos sektorių.
Kyjivas taip pat paragino savo sąjungininkus sustiprinti Ukrainos oro gynybą, kad būtų galima apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos raketų ir dronų atakų.
„Ukrenerho“ šią savaitę įspėjo, kad situacija dėl elektros tiekimo sutrikimų gali tapti ekstremalesnė.
Pareigūnai teigia, kad pažeistų elektrinių remonto darbai gali užtrukti kelerius metus ir kainuoti milijonus eurų.
Švedija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo
19:17
Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai rusų bombonešis Su-24, kaip įtariama, pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje.
Ministerija nurodė, kad ambasadorių iškvietė norėdama „išreikšti savo poziciją dėl penktadienį, birželio 14 dieną, Rusijos įvykdyto Švedijos oro erdvės pažeidimo“.
Incidentas įvyko praėjus trims mėnesiams po Švedijos įstojimo į NATO.
Skęstanti V.Lenino gimtinė: pėstieji ant vandenlenčių ir kalnų upėmis virtusios gatvės
19:05
Apvirtę ir srovės nešami automobiliai, kalnų upėmis virtusios gatvės ir pėstieji ant vandenlenčių – tokie liūties ir potvynio padariniai Rusijos mieste Uljanovske prie Volgos upės.
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“, gyventojų aukų nėra, tačiau apgadinta daug transporto priemonių ir daugybė nuvirtusių medžių.
