Svarbiausios naujienos
- Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją pirmojo vizito per 24 metus.
- Interneto komentatoriai juokiasi iš „byrėti pradėjusio“ rusų povandeninio laivo.
- Ukrainos prokuratūra: Rusijos pajėgos nupjovė galvą ukrainiečių kariui.
- Kremliaus raudonųjų linijų iliuzija: kaip ir kada Vakarai peržengė nubrėžtas ribas.
- „The Washington Post“ atskleidė, ko JAV karinis laivynas gali pasimokyti iš Ukrainos.
- V.Putinas dairosi naujo įpėdinio: analitikai atskleidė, į ką krypsta jo žvilgsnis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Interneto komentatoriai juokiasi iš „byrėti pradėjusio“ rusų povandeninio laivo
17:37
Rusų povandeniniam laivui plaukiant į Kubą pradėjo byrėti jo korpuso dalys, skelbia portalas dialog.ua.
Socialiniuose tinkluose juokiamasi iš Rusijos povandeninio laivo „Kazan“, kuris neseniai lankėsi Kubos sostinės Havanos uoste. Rusai norėjo surengti įspūdingą viešųjų ryšių akciją, tačiau tapo pajuokos objektu socialiniuose tinkluose.
Paviešintose nuotraukose kariniai ekspertai pastebėjo, kad povandeninis laivas „braška per siūles“. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad tam tikros plytelės nuo laivo korpuso tiesiog nukrito, ir, matyt, niekas neketina jų taisyti. Šios plytelės – tai garsą izoliuojančios guminės arba sintetinių polimerų plokštės, kurios izoliuoja korpusą plaukiant.
Jos naudojami povandeniniuose laivuose, siekiant sumažinti laivų akustinį signalą. Šios plytelės pagamintos iš į gumą panašių medžiagų su specialiais užpildais, kurie sugeria ir išsklaido garso bangas. Jos sumažina atspindėtų garso signalų kiekį, todėl povandeninis laivas tampa mažiau matomas pasyviesiems sonarams, kurie fiksuoja atspindėtus garsus ir atlieka svarbų vaidmenį gerinant povandeninių laivų slaptumą ir išlikimą kovinėje aplinkoje.
„Rusų povandeninis laivas pradėjo byrėti kelionės į Kubą metu. Ar pavyks jam grįžti į Rusiją?? Aš sakau, kad geriausias veiksmas dabar būtų paskelbti nepaprastąją padėtį ir vykti į už kelių valandų esantį uostą Floridoje dezertyruoti“, – šmaikštavo socialinio tinklo X komentatorius Ihoris Suška.
Rusijos atominis povandeninis laivas išplaukė iš Kubos
Rusijos atominis povandeninis laivas ir kiti kariniai laivai pirmadienį po penkių dienų vizito Kuboje išplaukė iš Havanos.
Laivams išplaukiant į jūrą, vietos gyventojai mojavo Rusijos vėliavomis.
Kelias įtemptas dienas, kai Kuboje buvo rusų karo laivų, šioje komunistinėje saloje buvo ir JAV atominis povandeninis laivas bei Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas.
Rusijos povandeninis laivas „Kazan“ Havanoje prisišvartavo trečiadienį. Kubos teigimu, laive nebuvo branduolinių ginklų. Vašingtonas taip pat pareiškė, kad šio laivo apsilankymo nelaiko grėsme.
Rusų povandeninį laivą lydėjo fregata „Admiral Gorškov“, taip pat naftos tanklaivis ir gelbėjimo vilkikas.
Rusų laivai į Kubą atplaukė tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl daugiau nei prieš dvejus metus Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Jungtinių Valstijų Pietų vadavietė nurodė, kad ketvirtadienį JAV povandeninis laivas „USS Helena“ atvyko į amerikiečių karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje, vykdydamas suplanuotą įprastą vizitą uoste.
Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernandezas de Cossio nurodė, kad Havana buvo informuota apie šį vizitą, tačiau pridūrė, jog „akivaizdu, kad mums nepatinka [...] priešišką Kubai politiką“ vykdančios šalies atominio povandeninio laivo pasirodymas.
Penktadienį Havanoje prisišvartavo Kanados laivas „HMCS Margaret Brooke“. Iš salos jis taip pat turėjo išplaukti pirmadienį.
Rusija yra ilgametė Venesuelos ir Kubos sąjungininkė, o jos karo laivai ir lėktuvai periodiškai užsuka į Karibų jūros regioną.
1962 metais buvo iškilusi rimčiausia Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos branduolinio karo grėsmė, kai Maskva Kuboje dislokavo balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.
V.Zelenskis apie atakas Rusijoje: „Tai veikia, kaip ir tikėjomės“
23:26
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė sėkmingais smūgiais Rusijos viduje Vakarų tiekiamais ginklais, sakydamas, kad galimybė smogti „Rusijos teroristų pozicijoms ir paleidimo įrenginiams netoli sienos... tikrai svarbi“.
„Tai veikia. Kaip ir tikėjomės“, – pridūrė jis per savo kasdienį kreipimąsi birželio 18 d.
Gegužės mėnesį JAV leido Ukrainai naudoti daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS, raketas GMLRS ir artileriją prieš Rusijos teritoriją netoli Charkivo ir Sumų sričių.
„Matome, kaip pasaulio įsipareigojimas atveria naujas perspektyvas mūsų saugumui atkurti“, – sakė V.Zelenskis.
JAV nerimauja dėl gilėjančių Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykių
22:42
JAV pareiškė, kad joms kelia susirūpinimą „stiprėjantis“ Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas.
Pentagonas išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančių Maskvos ir Pchenjano ryšių, kai Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją pirmojo vizito per 24 metus.
„Gilėjantis Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas turėtų kelti susirūpinimą, ypač tiems, kurie suinteresuoti palaikyti taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patrickas Ryderis.
J.Stoltenbergas įvardijo M.Rutte kaip „labai stiprų kandidatą“ į NATO generalinio sekretoriaus postą
22:16
Birželio 18 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmą kartą patvirtino Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte kaip savo įpėdinį ir pavadino jį „labai stipriu kandidatu“.
J.Stoltenbergas kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu netrukus po to, kai pasirodė žinia, kad Slovakija ir Vengrija paskelbė remiančios M.Rutte kandidatūrą.
NATO sąjungininkės Aljanso vadovą išrinko bendru sutarimu. Dvidešimt devynios NATO narės jau parėmė M.Rutte kaip J.Stoltenbergo įpėdinį, o Vengrija, Slovakija ir Rumunija ilgą laiką buvo likusios nesutikusios.
„Ne man parinkti savo įpėdinį“, – sakė J.Stoltenbergas, bet pridūrė, kad „Rutte yra labai stiprus kandidatas“.
„Jis turi daug patirties kaip ministras pirmininkas, yra artimas draugas ir kolega“, – sakė J.Stoltenbergas.
Estija įkalino rusą universiteto profesorių už šnipinėjimą Maskvai
20:59
Estijoje antradienį už grotų buvo pasiųstas universiteto profesorius, pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai.
Rusijos pilietis Viačeslavas Morozovas, dėstęs prestižiškiausiame šalies universitete, buvo nuteistas šešeriems metams ir trims mėnesiams kalėti už tai, kad rinko informaciją apie Estijos gynybos ir saugumo politiką bei su ja susijusius asmenis ir infrastruktūrą, pranešė Harju apygardos teismas.
Estijoje pastaruoju metu padaugėjo sabotažo, kibernetinio karo ir šnipinėjimo atvejų, dėl kurių kaltinama Maskva. V.Morozovas buvo suimtas sausį ir apkaltintas dalyvavęs žvalgybos veikloje, kenkusioje Estijos saugumui.
Buvęs Tartu universiteto profesorius savo gimtojoje šalyje reguliariai rengė susitikimus su savo kuratoriais rusais, sausį sakė Estijos vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas.
Remiantis kaltinamuoju aktu, V.Morozovas taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad teikė Rusijai informaciją apie Estijos politinę padėtį ir santykius su sąjungininkais, įskaitant Europos Sąjungos ir NATO nares.
„Šešėlinis karas“
Estijoje gyvena daug rusakalbių, o teismo dokumentuose teigiama, kad V.Morozovas Maskvai taip pat teikė informaciją apie jų integracijos padėtį šalyje.
Estijos pareigūnai teigė, kad nuteistasis prieš kelerius metus buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų kaip šnipas ir iš jų gaudavo užmokestį.
„Dabartinė byla papildo daugiau nei dvidešimt ankstesnių bylų ir parodo Rusijos žvalgybos tarnybų siekį įsiskverbti į įvairias Estijos gyvenimo sritis, taip pat ir į mokslo sektorių“, – sausį sakė M.Pallosonas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas gegužę naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusija prieš Vakarus vykdo „šešėlinį karą“, ir teigė norinti griežtesnio atsako.
Tartu universitetas yra didžiausias ir seniausias Estijos universitetas, įkurtas 1632 metais. V.Morozovas universitete dirbo nuo 2010 metų. Jame 2016–2023 metais jis dėstė ES ir Rusijos santykius, o iki sulaikymo – tarptautinės politikos teoriją. Universitetas sausį nutraukė su juo sutartį.
Remiantis V.Morozovo „Facebook“ puslapyje pateikta informacija, jis yra politologas, buvęs Sankt Peterburgo valstybinio universiteto – vienos garsiausių Rusijos akademinių institucijų – docentas.
Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją pirmojo vizito per 24 metus
20:51 Atnaujinta 22:23
Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją, patvirtino Kremlius.
Rusijos prezidentas nusileido šalies sostinėje Pchenjane, kur pradės dviejų dienų vizitą.
Oro uoste jį pasitiko Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, praneša „RIA Novosti“.
Tikimasi, kad oficialus abiejų lyderių susitikimas įvyks rytoj.
Vakar paskelbtame prezidento įsakyme V.Putinas pareiškė, kad Maskva siekia pasirašyti „visapusiškos strateginės partnerystės sutartį“ su Šiaurės Korėja.
Tarptautinė bendruomenė dėl jo kelionės skambino pavojaus varpais, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas yra susirūpinęs dėl paramos, kurią Rusija gali teikti Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinei programai.
Pchenjane nusileido trys Rusijos vyriausybės lėktuvai
20:49
Remiantis skrydžių stebėjimo duomenimis, Šiaurės Korėjoje, Pchenjane, nusileido trys Rusijos vyriausybiniai orlaiviai.
Neaišku, ar kuriame nors iš lėktuvų yra Vladimiras Putinas, tačiau jie atskrido tuo metu, kai Rusijos prezidentas turėtų apsilankyti šalyje.
Skrydžio radaras rodo, kad lėktuvai skrido iš Jakutsko rytų Sibire, į kurį V.Putinas atvyko anksčiau šiandien.
A.Blinkenas: Kinijos parama Rusijos karui Ukrainoje turi liautis
19:56
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Kinijos parama Rusijos gynybos pramonei pratęsia karą Ukrainoje ir turi liautis.
Kinija teikia itin svarbią paramą, kuri leidžia „Rusijai išlaikyti gynybos pramonės bazę, finansuoti karo mašiną ir tęsti karą. Todėl tai ilgiau tęstis nebegali“, bendroje spaudos konferencijoje su su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A.Blinkenas.
J.Stoltenbergas kaip ir pirmadienį sakė, kad Kinija susidurs su pasekmėmis, jei ji ir toliau rems Rusiją.
„Kinija negali remti abiejų pusių. Ji negali toliau palaikyti normalių prekybos santykių su Europos šalimis ir tuo pačiu metu kurstyti didžiausio karo, kokį matėme Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – teigė J.Stoltenbergas.
Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje ir teigia, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės, kurios suteikė svarbią karinę paramą Kyjivui kovojant su Maskvos invazija.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.
Kinija taip pat tapo Rusijos ekonominio gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
Operatorius: Ukrainoje trečiadienį bus nutraukinėjamas elektros energijos tiekimas
19:18 Atnaujinta 19:41
Po Rusijos smūgių Ukrainos elektrinėms trečiadienį visoje šalyje bus protarpiais nutraukinėjamas elektros energijos tiekimas, pranešė šalies nacionalinio tinklo operatorius.
Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos sistemingų smūgių į šilumines elektrines ir hidroelektrines, elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo perpus, palyginti su ankstesniais metais.
„Visos regioninės elektros paskirstymo bendrovės pramoniniams ir buitiniams vartotojams visą parą taikys valandinio energijos tiekimo nutraukimo grafikus“, – antradienį paskelbė „Ukrenerho“.
Šiuo pranešimu gerokai išplečiamas elektros energijos tiekimo nutraukimas, kurį pareigūnai stengėsi apriboti tam tikromis valandomis, daugiausia po pietų.
„Ukrenerho“ teigė prognozuojanti, kad dėl šiltesnių orų elektros energijos suvartojimas visoje šalyje padidės. Ji pridūrė, kad tai neturės įtakos kritinei infrastruktūrai.
Ukrainos pareigūnai buvo priversti padidinti elektros importą iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių, kad kompensuotų trūkumą, ir paragino sąjungininkus padėti atkurti nualintą energetikos sektorių.
Kyjivas taip pat paragino savo sąjungininkus sustiprinti Ukrainos oro gynybą, kad būtų galima apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos raketų ir dronų atakų.
„Ukrenerho“ šią savaitę įspėjo, kad situacija dėl elektros tiekimo sutrikimų gali tapti ekstremalesnė.
Pareigūnai teigia, kad pažeistų elektrinių remonto darbai gali užtrukti kelerius metus ir kainuoti milijonus eurų.
Švedija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo
19:17
Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai rusų bombonešis Su-24, kaip įtariama, pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje.
Ministerija nurodė, kad ambasadorių iškvietė norėdama „išreikšti savo poziciją dėl penktadienį, birželio 14 dieną, Rusijos įvykdyto Švedijos oro erdvės pažeidimo“.
Incidentas įvyko praėjus trims mėnesiams po Švedijos įstojimo į NATO.
Skęstanti V.Lenino gimtinė: pėstieji ant vandenlenčių ir kalnų upėmis virtusios gatvės
19:05
Apvirtę ir srovės nešami automobiliai, kalnų upėmis virtusios gatvės ir pėstieji ant vandenlenčių – tokie liūties ir potvynio padariniai Rusijos mieste Uljanovske prie Volgos upės.
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“, gyventojų aukų nėra, tačiau apgadinta daug transporto priemonių ir daugybė nuvirtusių medžių.
Lenkija 2024 metais gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių
19:01
Lenkija šiemet gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių, praneša naujienų agentūra PAP.
Tikimasi, kad po Lenkijos rikiuosis Estija su 3,43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir JAV su 3,38 procento.
Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija, esančios sąrašo gale, gynybai skirs tik po 1,3 proc. savo BVP.
Tikimasi, kad Latvija ir Graikija šiemet viršys 3 proc. ribą, o 18 kitų NATO sąjungininkių gynybai skirs ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pagal Aljanso rekomendaciją.
Šiais metais Lenkija 51,1 proc. gynybos išlaidų skirs įrangai, 29,5 proc. – kariniam personalui, 14,8 proc. – operacijoms ir techninei priežiūrai, o 4,5 proc. – infrastruktūrai.
Ukrainoje už pagalbą Rusijos pajėgoms Donecke vyras įkalintas 15-ai metų
18:33
Ukrainos rytinės Donecko srities prokurorai antradienį pranešė, kad už slaptos karinės informacijos perdavimą Rusijos pajėgoms vienam ukrainiečiui paskirta 15 metų įkalinimo bausmė.
Ukrainos prokurorai nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo 2022-ųjų vasarį pradėjo tūkstančius baudžiamųjų bylų dėl kolaboravimo.
Regiono prokuratūra teigė, kad vyras, kurio tapatybė neskelbiama, įvykdė valstybės išdavystę perduodamas Rusijos pajėgoms informaciją apie Ukrainos karių buvimo vietą.
„Penkiolika metų už grotų – nuteistas Rusijos agentas, vadovavęs priešo išpuoliams prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų personalą ir šarvuočius“, – skelbiama pranešime.
Prokurorai teigė, kad netoli fronto linijos esančio Kostiantynivkos miestelio gyventojas praėjusių metų gegužę per „Telegram“ atskleidė Ukrainos karių dislokacijos vietas ir Kyjivo artilerijos judėjimą regione.
Pranešime priduriama, kad šio vyro užsakovai Rusijoje pažadėjo už tai sumokėti, bet pažado neįvykdė.
Pramoniniame Donecko regione, kurį Rusija teigia aneksavusi, rusų pajėgos nuolat žengia į priekį, nes Ukrainai labai trūksta karių ir amunicijos.
Praėjusiais metais Jungtinės Tautos nurodė, kad nuo karo pradžios Ukraina iškėlė daugiau kaip 6,6 tūkst. baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su karu susijusių nusikaltimų.
Rusija: netoli Ukrainos sienos sprogus minai žuvo du žmonės
18:32
Rusija antradienį pranešė, kad netoli Ukrainos sienos sprogus minai žuvo du žmonės, nepaisę įspėjamųjų ženklų.
Per daugiau nei dvejus metus trunkančią invaziją į kaimyninę šalį Rusija įtvirtino pasienį, todėl panašių incidentų pastaruoju metu pasitaiko vis dažniau.
„Vietiniai gyventojai įžengė į draudžiamą pasienio zoną, nepaisydami ženklų, įspėjančių apie minų pavojų“, – sakė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
„Sprogus minai, deja, du vietiniai gyventojai iškart žuvo“, – socialiniame tinkle nurodė jis.
Incidentas įvyko Klimovo rajone, kuris ribojasi su Ukrainos šiaurine Černihivo sritimi.
Pasak A.Bogomazo, dar vienas žmogus buvo sužeistas. Jis nuvežtas į gydymo įstaigą.
Gubernatorius paragino žmones būti „budrius ir nesilankyti pasienio gyvenvietėse, kuriose yra įspėjamųjų ženklų apie padėtas minas“.
Šį mėnesį Rusijoje įvyko keletas nelaimingų atsitikimų, susijusių su minomis.
Praėjusią savaitę Belgorodo srityje, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, sprogus minai buvo sužeisti keturi žmonės, įskaitant valstybinės televizijos žurnalistą.
V.Orbanas: Vengrija yra pasirengusi paremti M.Rutte kandidatūrą į NATO vadovus
18:31
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pareiškė remiantis Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į NATO vadovo postą, nors anksčiau tam nepritarė.
„Vengrija yra pasirengusi paremti premjero Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V.Orbanas.
Ukrainos prokuratūra: Rusijos pajėgos nupjovė galvą ukrainiečių kariui
17:57
Kyjivas antradienį apkaltino Rusijos pajėgas nupjovus galvą ukrainiečių kariui rytinėje Donecko srityje.
Tai naujausias Ukrainos prokurorų kaltinimas Maskvai dėl brutalaus elgesio karo metu.
„Oro žvalgybos metu vienoje iš kovinių pozicijų Donecko srityje, Ukrainos kariai aptiko apgadintą ukrainiečių gynybos pajėgų šarvuotį. Jame buvo nupjauta ukrainiečių gynėjo galva“, – socialiniame tinkle paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Apie tai pranešė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas. Jis gavo informacijos, kad Rusijos vadai įsakė savo kariams neimti ukrainiečių karių į nelaisvę, o žudyti juos nukertant galvas.
„Tai baisus barbarizmas, kuriam XXI amžiuje nėra vietos. Ir tai dar vienas įrodymas, kad agresoriaus vykdomi karo nusikaltimai yra ne pavieniai atvejai, o suplanuota Rusijos režimo strategija“, – rašė A.Kostinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Interneto komentatoriai juokiasi iš „byrėti pradėjusio“ rusų povandeninio laivo
17:37
Rusų povandeniniam laivui plaukiant į Kubą pradėjo byrėti jo korpuso dalys, skelbia portalas dialog.ua.
Socialiniuose tinkluose juokiamasi iš Rusijos povandeninio laivo „Kazan“, kuris neseniai lankėsi Kubos sostinės Havanos uoste. Rusai norėjo surengti įspūdingą viešųjų ryšių akciją, tačiau tapo pajuokos objektu socialiniuose tinkluose.
Paviešintose nuotraukose kariniai ekspertai pastebėjo, kad povandeninis laivas „braška per siūles“. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad tam tikros plytelės nuo laivo korpuso tiesiog nukrito, ir, matyt, niekas neketina jų taisyti. Šios plytelės – tai garsą izoliuojančios guminės arba sintetinių polimerų plokštės, kurios izoliuoja korpusą plaukiant.
Jos naudojami povandeniniuose laivuose, siekiant sumažinti laivų akustinį signalą. Šios plytelės pagamintos iš į gumą panašių medžiagų su specialiais užpildais, kurie sugeria ir išsklaido garso bangas. Jos sumažina atspindėtų garso signalų kiekį, todėl povandeninis laivas tampa mažiau matomas pasyviesiems sonarams, kurie fiksuoja atspindėtus garsus ir atlieka svarbų vaidmenį gerinant povandeninių laivų slaptumą ir išlikimą kovinėje aplinkoje.
„Rusų povandeninis laivas pradėjo byrėti kelionės į Kubą metu. Ar pavyks jam grįžti į Rusiją?? Aš sakau, kad geriausias veiksmas dabar būtų paskelbti nepaprastąją padėtį ir vykti į už kelių valandų esantį uostą Floridoje dezertyruoti“, – šmaikštavo socialinio tinklo X komentatorius Ihoris Suška.
Rusijos atominis povandeninis laivas išplaukė iš Kubos
Rusijos atominis povandeninis laivas ir kiti kariniai laivai pirmadienį po penkių dienų vizito Kuboje išplaukė iš Havanos.
Laivams išplaukiant į jūrą, vietos gyventojai mojavo Rusijos vėliavomis.
Kelias įtemptas dienas, kai Kuboje buvo rusų karo laivų, šioje komunistinėje saloje buvo ir JAV atominis povandeninis laivas bei Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas.
Rusijos povandeninis laivas „Kazan“ Havanoje prisišvartavo trečiadienį. Kubos teigimu, laive nebuvo branduolinių ginklų. Vašingtonas taip pat pareiškė, kad šio laivo apsilankymo nelaiko grėsme.
Rusų povandeninį laivą lydėjo fregata „Admiral Gorškov“, taip pat naftos tanklaivis ir gelbėjimo vilkikas.
Rusų laivai į Kubą atplaukė tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl daugiau nei prieš dvejus metus Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Jungtinių Valstijų Pietų vadavietė nurodė, kad ketvirtadienį JAV povandeninis laivas „USS Helena“ atvyko į amerikiečių karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje, vykdydamas suplanuotą įprastą vizitą uoste.
Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernandezas de Cossio nurodė, kad Havana buvo informuota apie šį vizitą, tačiau pridūrė, jog „akivaizdu, kad mums nepatinka [...] priešišką Kubai politiką“ vykdančios šalies atominio povandeninio laivo pasirodymas.
Penktadienį Havanoje prisišvartavo Kanados laivas „HMCS Margaret Brooke“. Iš salos jis taip pat turėjo išplaukti pirmadienį.
Rusija yra ilgametė Venesuelos ir Kubos sąjungininkė, o jos karo laivai ir lėktuvai periodiškai užsuka į Karibų jūros regioną.
1962 metais buvo iškilusi rimčiausia Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos branduolinio karo grėsmė, kai Maskva Kuboje dislokavo balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.
Latvijos vyriausybė pritarė siūlymui skirti 10 mln. eurų rytinės sienos stiprinimui
17:29
Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui Gynybos ministerijai skirti 10 mln. eurų, kad ši įgyvendintų šalies rytinės sienos stiprinimo planą.
Vyriausybės sprendime numatyta ministerijai skirti ne daugiau kaip 10 mln. eurų. Ši suma bus paimta iš valstybės biudžeto lėšų nenumatytiems atvejams.
Kaip pranešta, gynybos sektorius planuoja iki spalio užbaigti pirmąjį plano etapą.
Šalies rytinės sienos karinio stiprinimo ir kontrmobilumo planas yra sausį pradėtos Baltijos gynybos linijos iniciatyvos dalis. Latvijoje gynybinė linija drieksis palei visą sieną, besiribojančią su Rusijos ir Baltarusijos teritorijomis.
Planuojama, kad bus įrengta postų, prieštankinių griovių, kliūčių ruožų ir taktinės įrangos sandėlių.
Per ateinančius penkerius metus Latvijos gynybos sektorius į sienos stiprinimą investuos 303 mln. eurų. Darbai, kuriems skirtos šios lėšos, pradėti kovo mėnesį.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai šių metų pradžioje pasirašė bendrą ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo šalims vystant efektyvias kontrmobilumo priemones pasieniuose su priešiškomis valstybėmis.
Kremliaus raudonųjų linijų iliuzija: kaip ir kada Vakarai peržengė nubrėžtas ribas
16:28
Rusijos pradėtos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą planas rėmėsi prielaida, kad specialiųjų operacijų pajėgoms greitai pavyks užimti arba pašalinti Ukrainos vyriausybę, o Ukrainos karinės ir savanorių pajėgos nesukels didelio pasipriešinimo Rusijai, paskelbusiai savo įgaliotinius teisėtais Kyjivo vadovais, todėl Rusijos kariai galės perimti šalies kontrolę be kovos – ir tai padaryti anksčiau, nei Vakarai spės koordinuoti atsakomuosius veiksmus, priminė naujienų svetainės „The Insider“ žurnalistai.
Tačiau nepavykus įgyvendinti plano ir subliuškus nusileidimo Hostomelio oro uoste prie Kyjivo, operacijai, Rusijos pajėgos atsidūrė akis į akį su kovingai nusiteikusia Ukrainos kariuomene, kurios partnerės dar prieš kelis mėnesius su ja pasidalijo perimtu Rusijos invazijos planu.
Vis dėlto Rusijos kiekybinis pranašumas buvo toks milžiniškas, kad buvo aišku, jog Ukraina ilgai neišsilaikys be materialinės pagalbos iš Vakarų, kurie ne tik baiminosi eskalacijos, bet ir nerimavo, kad bet kokios Ukrainai siunčiamos aukštųjų technologijų sistemos galiausiai gali patekti į Rusijos pajėgų rankas.
Nepaisant to, kad, likus mėnesiui, iki Rusijos invazijos Vakarų šalys siuntė nešiojamus prieštankinius ir priešlėktuvinius ginklus, per pirmąsias plataus masto karo savaites Ukraina iš esmės vertėsi savo jėgomis ir ištekliais – prie to nemažai prisidėjo ir katastrofiškas Rusijos neveiklumas, kai ji staiga susidūrė su realaus ir ilgo karo perspektyva.
„Šis etapas Vakarų sąjungininkams pasirodė esąs labai svarbus: priešingai nei jų žvalgybos tarnybų pateikti blogiausi scenarijai, Ukrainos reguliarioji kariuomenė pasirodė esanti pajėgi tęsti kovą ir nesiimti vien partizaninės taktikos. Staiga atsirado rimtų diskusijų dėl didesnės ir sudėtingesnės karinės paramos teikimo“, – rašoma straipsnyje.
Verta pastebėti, kad įš pradžių karinė pagalba buvo minimali. 2022 m. vasario 27 d. Vokietija pasirašė pritarimą, pagal kurį buvo pristatytos devynios haubicos iš Estijos, o Jungtinės Valstijos pagal anksčiau patvirtintą paramą perdavė dar 200 nešiojamų oro gynybos sistemų „Stinger“.
Vasario 28 d. Lenkija Kyjivui suteikė 100 minosvaidžių su šaudmenimis ir pradėjo diskusijas dėl kelių savo naikintuvų ir atakos lėktuvų perdavimo Ukrainai. Tuo tarpu Prancūzija atsiuntė ginklų už 120 mln. eurų, įskaitant prieštankines sistemas „Milan“ ir „Javelin“ bei nešiojamąsias sistemas MANPADS „Mistral“. Daugelis kitų šalių atsiuntė panašių ginklų: granatsvaidžių, minosvaidžių, sviedinių ir neperšaunamų liemenių.
„Visa tai, be abejo, buvo naudinga, tačiau negalėjo pakeisti karo veiksmų eigos“, – pastebėjo žurnalistai.
Sąjungininkai padidino savo paramą tik kovo pabaigoje, kai pasidarė aišku, kad Rusijos pajėgoms nepavyks užimti Kyjivo ir lengvai atsilaikyti prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą.
Jau tų pačių metų balandį Ukraina pradėjo sulaukti sunkiosios artilerijos, šarvuočių ir čekiškų tankų T-72M1. Vašingtonas pagaliau pareiškė esantis pasirengęs tiekti daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS, nors pirmoji kukli vos keturių HIMARS partija Ukrainą pasiekė tik tų pačių metų birželį. Tuo tapu Vokietijos tankų gamintojas „Leopard“ taip pat pasisiūlė pradėti tiekimą Ukrainai, tačiau pastebima, kad Vokietijos vyriausybė tuo metu nedrįso peržengti šios raudonos linijos.
„Panašiai Vakarų šalys nedrįso įvesti „neskraidymo zonos“ virš Ukrainos, nes tai būtų pareikalavę, kad NATO pajėgos tiesiogiai įsitrauktų į karą ir numuštų Rusijos lėktuvus virš Ukrainos teritorijos. Tačiau Ukrainos priešlėktuvinės gynybos veiksmingumas iš esmės išsprendė šį klausimą, ir Rusijos lėktuvai dažniausiai nustojo skraidyti gilyn į Ukrainos teritoriją dėl rizikos būti numuštiems Ukrainos gynybos“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainai kasdien iš naujo įrodant, kad pasižymi išskirtiniais planavimo ir operaciniais sugebėjimais mūšio lauke, pagalbos iš Vakarų srautas tik didėjo.
2022 m. rudenį Vokietija perdavė Ukrainai savo daugkartinių raketų paleidimo įrenginius, JAV atsiuntė daugiau HIMARS sistemų, daugiau haubicų ir dar 1 000 prieštankinių sistemų „Javelin“, o kelios Europos šalys pasekė jų pavyzdžiu, teikdamos artilerijos sistemas ir šarvuotąsias transporto priemones. Viena po kitos prie karinės pagalbos pastangų galiausiai prisijungė beveik visos Vakarų šalys.
„Matydamos, kad nė viena iš jų nepatyrė jokių katastrofiškų pasekmių, jos vis drąsiau tiekė Ukrainai modernią ginkluotę“, – įvertino „The Insider" straipsnio autoriai.
Smūgiai Kremliui ir Krymui
2022 m. spalį ukrainiečiai priartėjo ir pabandė peržengti Kremliaus griežtai nubrėžta raudonąją liniją – iš dalies susprogdino Kerčės tiltą. Tai – vienintelis kelias, jungiantis okupuotą Krymą su žemynine Rusija, ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino širdžiai artimas prestižinis projektas.
„Rusija ir vėl nieko nepadarė, o visas pusiasalis nuo to laiko tapo nuolatiniu ukrainiečių atakų taikiniu. Jei iki visiškos invazijos niekas nemanė, kad Ukraina gali bandyti susigrąžinti pusiasalio kontrolę jėga, tai rengiantis 2023 m. Ukrainos kontrpuolimui tokie planai buvo rimtai svarstomi“, – rašo „The Insider“.
Iki 2023 m. gegužės mėn., kuomet buvo laukiama Ukrainos kontrpuolimo, 2022 m. Rusijos nubrėžtos raudonosios linijos pasislinko prie Rusijos tarptautiniu mastu pripažintų sienų, todėl Krymas ir Donbasas tapo priimtinais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiniais.
2023 m. sąjungininkai kur kas drąsiau bandė kitas raudonąsias linijas. Vasario mėnesį Vokietija sutiko aprūpinti Ukrainą tankais „Leopard“, kurie simbolizavo visišką Vokietijos įsipareigojimą tiekti pagalbą Ukrainai, net jei po to ir paaiškėjo, kad „Leopard“ kovos mašinos negali suteikti lemiamo pranašumo mūšio lauke.
2023 m. gegužę Ukraina sudavė pirmąjį tiesioginį smūgį Maskvai, kai keli bepiločiai lėktuvai nukrito į patį Kremlių, pastebėjo žurnalistai.
„Nors Ukrainos bepiločiai orlaiviai rimtos žalos nepadarė, psichologinis poveikis buvo milžiniškas: pirmą kartą per karą Rusijos sostinės gyventojai suprato, kad ir jie gali atsidurti karo zonoje.“
Vėliau bepiločių dronų antskrydžiai prieš Maskvą tapo įprastu reiškiniu, o jų smūgių žala nebebuvo tik simbolinė.
Anot „The Insider“, V.Putinui sunkiai sekėsi rasti adekvatų atsaką į šį eskalavimą, nes Rusijos raketos į Ukrainos gyvenamuosius rajonus smūgiavo nuo pat pirmos plataus masto invazijos dienos: „Susidūręs su smūgiais Rusijai, Kremliaus arsenale Putinas tiesiog neturėjo nieko, ką galėtų panaudoti kaip eskalacijos priemonę, išskyrus, žinoma, branduolinius ginklus“.
Stebėdami šiuos įvykius, Ukrainos Vakarų partneriai pasidavė viešosios nuomonės spaudimui ir 2023 m. rugpjūtį sutiko suteikti Ukrainai naikintuvų F-16 (suprasdami, kad vis tiek prireiks kelių mėnesių, kol ukrainiečių pilotai bus apmokyti jais naudotis).
Be to, praėjusių metų rugsėjį Rusijos kariai galėjo pajusti, kad buvo peržengta dar viena svarbi raudona linija, kai Ukraina pradėjo sistemingai naudoti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas. Iš pradžių jos buvo nukreiptos į Krymą, o pirmoji britų „Storm Shadow“ smogė savo taikiniui praėjusį rugsėjį. Spalio mėnesį Ukraina sulaukė ATACMS raketų.
„Po to Krymas prarado buvusią strateginę reikšmę, nes visi pusiasalyje esantys Rusijos kariniai objektai tapo lengvais taikiniais. Rusija buvo priversta perkelti savo Juodosios jūros laivyną iš Sevastopolio į pietinį Novorosijsko uostą, kad apsaugotų jį nuo Ukrainos sukurtų jūrinių bepiločių dronų, nešančių raketas“, – rašoma straipsnyje.
Vertinama, kad tolimojo nuotolio raketos buvo perduotos taip vėlai būtent todėl, kad pirmaisiais karo metais Vakarų šalys baiminosi, jog smūgiai Krymui gali sukelti nekontroliuojamą konflikto eskalaciją.
Kai šis tabu buvo sulaužytas, Ukrainos Vakarų sąjungininkės išlaikė tik paskutinę raudonąją liniją, neleisdamos naudoti savo raketų smūgiams prieš tarptautiniu mastu pripažintą Rusijos teritoriją.
„Ukraina jau seniai vykdė sabotažo misijas Rusijos viduje, atakuodama naftos perdirbimo gamyklas ir sprogdindama karinius sandėlius bepiločiais orlaiviais. Beje, Rusija į tai ir vėl neatsakė. Vis dėlto Vakarai nesutiko pritarti, kad Ukraina atsakytų tiesioginiais raketų smūgiais, nors Rusija per visą plataus masto karą rengė raketų smūgius prieš Ukrainos karinius ir civilinius objektus. Kas žino, kiek ilgai ši Vakarų primesta raudona linija būtų išsilaikiusi, jei V.Putinas nebūtų sugalvojęs sukurti „sanitarinę zoną“ netoli Rusijos sienos Ukrainos Charkivo srityje?“
Esminis Vakarų draudimas pagaliau buvo panaikintas, suprantus, kad Ukraina būtų galėjusi apsiginti nuo atsinaujinusio puolimo Charkivo srityje, jei būtų turėjusi tam tinkamų ginklų.
Straipsnio autoriai pastebi, kad liko paskutinė iš V.Putino nustatytų raudonųjų linijų: NATO aktyviųjų pajėgų dislokavimas Ukrainoje.
„Net jei jie nedalyvaus karo veiksmuose, NATO karių buvimas Ukrainoje galėtų smarkiai padidinti Ukrainos pajėgų kovinį veiksmingumą. Ši raudonoji linija taip pat turi simbolinę reikšmę būtent dėl to, kad ji yra paskutinė prieš tai, kai visavertis NATO kariuomenės dalyvavimas kare tampa realia galimybe.“
V.Putino strateginė klaida
Kai kurių analitikų nuomone, anot „The Insider“, V.Putinas padarė strateginę klaidą, kai invazijos pradžioje iš karto ir viešai pavadino Vakarų dalyvavimą konflikte raudona linija, už kurios laukia neišvengiamos katastrofiškos pasekmės.
Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Branislavas L. Slantčevas, karinės prievartos, derybų tarp karų ir karo žaidimų teorijos analizės specialistas, pastebėjo, kad politikai apskritai stengiasi viešai nebrėžti raudonųjų linijų.
„Pirma, raudonąsias linijas skelbianti valstybė nenori atsidurti tokioje padėtyje, kad būtų priversta atsakyti vien dėl to, kad raudonoji linija buvo peržengta. Ji visada nori išlaikyti veiksmų laisvę, kad galėtų nuspręsti dėl geriausio elgesio esamomis aplinkybėmis.
Antra, nenorima įvaryti priešininko į kampą. Darant viešus pareiškimus, jų neperžengimas gali būti priskiriamas deklaracijai, todėl tai laikoma silpnybe. Tai gali suteikti oponentui papildomų paskatų ją peržengti vien tam, kad išvengtų tokios išvados. Tokios situacijos nenorėtų nė viena pusė. Štai kodėl apie tikrąsias raudonąsias linijas pranešama privačiai.“
„The Insider“ vertina, kad V.Putino lošimas galėjo pasiteisinti, jei jam būtų pavykę užimti Ukrainą pirmosiomis plataus masto karo dienomis, tačiau užsitęsus kovoms iškilo iš karto kelios problemos.
Pirma, besiartinančios humanitarinės katastrofos siaubas pažadino Vakarų plačiąją visuomenę, kuri pareikalavo, kad jų lyderiai įsikištų. Antra, Vakarų sąjungininkai turėjo daug laiko koordinuoti veiksmus ir pradėti veikti kartu.
„Tai kelia didžiulį iššūkį V.Putinui: jis gali bandyti įbauginti vieną, gal kelias šalis, bet niekas nepatikės, kad jis gali susidoroti su visu pasauliu, nes tam paprasčiausiai neturi pakankamai išteklių. Todėl vos tik viena šalis išbando dar vieną raudonąją liniją, kitos sąjungininkės tuoj pat sukaupia drąsą pasekti jos pavyzdžiu.“
Kyjive pasikėsinta į opozicijos žurnalistą
14:26 Atnaujinta 16:55
Antradienį Ukrainos sostinės Kyjivo Ševčenkovskio rajone buvo pasikėsinta į kazachų opozicijos žurnalistą Aidosą Sadykovą, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba nurodė, kad viename iš Kyjivo rajonų įvyko susišaudymas. Policiją iškvietė šūvius išgirdę piliečiai.
Į iškvietimą sureagavę teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad nežinomas asmuo priėjo prie gatvėje stovėjusio automobilio, kuriame buvo vyras ir jo žmona, šovė į vyrą, o po to pabėgo. Automobilyje buvusi moteris nebuvo sužeista.
„Įvykio vietoje dirba visos tarnybos, sprendžiamas teisinio kvalifikavimo klausimas, imamasi priemonių užpuolikui nustatyti ir sulaikyti“, – tvirtino Nacionalinė policija.
Vėliau paaiškėjo, kad per susišaudymą buvo sužeistas opozicinės internetinės žiniasklaidos priemonės „Base“ žurnalistas kazachas Aidosas Sadykovas. Apie išpuolį prieš jį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė ir jo žmona Natalija Sadykova.
10 tūkst. karių ir 450 vnt. karinės technikos: ką Rusijos pajėgos darys toliau?
14:10
Stebėjimo grupės „DeepState“ analitikai pranešė, kad Rusijos pajėgos rajone nuo Rayhorodkos iki Novovodianės, kuri yra maždaug 20 km nuo Borovos kaimo Charkivo srityje, sutelkė iki 10 tūkst. karių ir 450 vienetų karinės technikos.
„Priešas sutelkė smogiamąjį kumštį Borovos puolimui. Teritorijoje nuo Rayhorodkos iki Novovodianės rusai sutelkė iki 10 tūkst. karių ir apie 450 ginklų, įskaitant 200 artilerijos sistemų. Tikslas akivaizdus – bandymas pakartoti praėjusių metų Borovos puolimą“, – rašoma „DeepState“ pranešime.
Analitikai priminė, kad ilgą gynybinę liniją šiame rajone laiko 3-ioji brigada, tačiau pajėgos išlieka neproporcingos: rusai turi persvarą, naudoja papildomus dalinius ir vykdo intensyvias puolamąsias operacijas palei visą liniją.
„Per pastarąsias tris savaites priešas vykdė parengiamuosius veiksmus – zondavo silpnąsias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos vietas. Vyksta nuolatiniai 3-iosios atskirosios šturmo brigados pozicijų puolimai. Priešas praranda personalą, tačiau kiekvieną savaitę atvyksta 200-400 šviežiai mobilizuotų karių. To pakanka grupei papildyti ir sustiprinti. Kol kas „mėsos puolimų“ taktika neduoda reikšmingų rezultatų tik todėl, kad rajone yra stipri brigada. Tačiau pabrėžiame, kad jėgos toli gražu nėra lygios“, – rašo „DeepState“.
Pasak analitikų, Rusijos pajėgų tikslas – pakartoti praėjusių metų strategiją: iš pradžių pasiekti Nadijos-Novojehorivkos liniją, o paskui Peršotravnevės-Černeščinos liniją.
„The Washington Post“ atskleidė, kuo Ukraina lenkia JAV karinį laivyną
13:28
Į tai nebuvo atkreiptas deramas dėmesys, tačiau netikėta Ukrainos pergalė Juodosios jūros mūšyje gali tapti svarbiu pasiekimu jūrų karybos metraščiuose, skelbia „The Washington Post“.
Neturėdama savo nuolatinio karinio laivyno, Ukraina išvedė iš rikiuotės bent trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno, nutraukė Rusijos jūrų blokadą ir vėl atvėrė Juodąją jūrą savo grūdų eksportui. Dabar Ukrainos eksporto apimtys priartėjo prie prieškarinio lygio, o tai buvo didžiulė paspirtis karo laikų ekonomikai.
Kaip Ukrainai pavyko šis neįtikėtinas dalykas? Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad ji naudoja galingas priešlaivines sparnuotąsias raketas, įskaitant šalyje pagamintas raketas „Neptun“, kurios 2022 m. nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Maskva“. Tačiau Ukraina taip pat puikiai pritaikė naujoves kurdama savo bepiločius antvandeninius laivus, kurie gali medžioti Rusijos karo laivus.
Tiek „Magura V5“, tiek „Sea Baby“ iš esmės yra bepiločiai greitaeigiai kateriai, į kuriuos galima prikrauti sprogmenų ar net šaudyti raketas. Juose įrengtos kameros ir palydovinis ryšys, leidžiantis toli esantiems kontrolieriams nukreipti juos į taikinius, jie juda greitai (iki 80 km per valandą) ir yra pagaminti iš medžiagų, kurias sunku aptikti radarais. Geriausia tai, kad jų gamyba yra pigi ir nekelia pavojaus Ukrainos personalui. Vos kelis šimtus tūkstančių dolerių kainuojantys dronai skandina daugiamilijoninius karo laivus, kurių gamyba gali užtrukti ne vienerius metus.
„Kiekvienas, kuris mano, kad tai nekeičia karo ateities, tiesiog pasirinko to nematyti“, – sakė P.W.Singeris iš analitinio centro „New America“.
Su tuo sutiko ir į atsargą išėjęs admirolas, buvęs NATO vadas Jamesas Stavridis. „Esame absoliučiame jūrų karybos posūkio taške, – tvirtino jis. – Dideli antvandeniniai laivai yra labai pažeidžiami oro, antvandeninių ir povandeninių dronų. Kuo greičiau tai supras didžiųjų valstybių, tokių kaip JAV, laivynai, tuo didesnė tikimybė, kad jie išliks svarbiuose mūšiuose šiame neramiame XXI amžiuje. Kaip ir Perl Harbore sunaikinta kovinių laivų eilė, lėktuvnešiai yra savo dienų saulėlydyje. Laikas visiškai pakeisti viešųjų pirkimų reostatą, atsisakant pilotuojamų karo laivų ir pereinant prie gausesnių ir kur kas pigesnių bepiločių laivų.“
JAV kariuomenės vadovai konceptualiu lygmeniu pripažįsta, kad karo pobūdis keičiasi. Žurnalistai Davidas Ignatiusas ir Joshas Roginas neseniai atkreipė dėmesį į JAV kariuomenės pastangas integruoti dronus į savo operacijas. Karinis jūrų laivynas atliko išsamius bepiločių sistemų bandymus Persijos įlankoje ir Ramiojo vandenyno regione įkūrė dvi bepiločių antvandeninių laivų eskadras. Karinio jūrų laivyno vadai supranta, kad dronai, galintys veikti jūros paviršiuje ir po vandeniu, gali būti gyvybiškai svarbūs sužlugdant bet kokį Kinijos bandymą įsiveržti į Taivaną.
Tačiau JAV kariuomenė vis dar neskiria reikiamų išteklių pažangiausioms bepilotėms sistemoms, nes yra tvirtai prisirišusi prie savo pilotuojamų „senųjų“ platformų, tvirtina“The Washington Post“ žurnalistas Maxas Bootas. Pasak jo, praėjusiais metais paskelbta „Replicator“ iniciatyva yra teigiamas žingsnis – tai Pentagono bandymas apeiti sudėtingas viešųjų pirkimų taisykles ir kuo greičiau įtraukti dronus į JAV operacines pajėgas.
Tačiau „Replicator“ biudžete numatyta skirti tik 500 mln. JAV dolerių per metus, o ji turėtų apimti visas tarnybų šakas. Priešingai, karinio jūrų laivyno 2025 m. fiskalinių metų laivų statybos biudžetas yra 32 mlrd. JAV dolerių – ir beveik visi šie pinigai skirti karo laivams su įgula, įskaitant fregatas, eskadrinius minininkus ir lėktuvnešius (kainuojančius iki 13 mlrd. JAV dolerių), kurie greičiausiai taps riebiais taikiniais Kinijos dronams, povandeniniams laivams ir raketoms, pastebi žurnalistas.
Pasak jo, ne dėl visko kaltas karinis jūrų laivynas. Kaip ir kitos tarnybos, jis priklauso nuo gynybos rangovų, Pentagono biurokratų ir Kongreso narių „geležinio trikampio“ malonės. 2022 m. Karinis jūrų laivynas bandė išvesti į atsargą devynis pakrantės kovos laivus, kuriuos kamavo mechaninės problemos ir kurie neturėtų jokių šansų didelio intensyvumo konflikte su Kinija, tačiau Kongresas nurodė, kad penki iš šių laivų liktų eksploatuoti, nes jų išvedimas iš eksploatacijos pakenktų narių apygardoms. Pakrantės kovinių laivų programa galiausiai mokesčių mokėtojams gali kainuoti 100 mlrd. JAV dolerių, nesuteikdama jokių naudingų kovinių pajėgumų, pastebi žurnalistas.
Nors kaltinimų yra daug, svarbiausia, kad JAV karinis jūrų laivynas iš esmės tebėra XX a. kovinės pajėgos. „Karinis jūrų laivynas tikrai per lėtai įsisavina dronų technologijas, – sakė Lorinas Selby, į atsargą išėjęs kontradmirolas ir buvęs karinio jūrų laivyno tyrimų vadovas. – Gera žinia ta, kad pagaliau pripažįstama, jog dronai atlieka ir atliks svarbų vaidmenį kariniame jūrų laivyne. Bloga žinia ta, kad biudžetai to dar neatspindi.“
„Žuvusiųjų, deja, gana daug“: J.Ohmanas pasidalino skubiu paramos prašymu
13:02
Ukrainai paramą renkančios viešosios įstaigos „Mėlyna ir geltona“ vadovas Jonas Ohmanas antradienį pasidalino, kaip pats sakė, liūdnesniu, bet reikalingu ir skubiu paramos prašymu. Pasak visuomenininko, vasarą sudėtinga laikyti žuvusiųjų palaikus, todėl reikalingi tam skirti konteineriai.
„Toks liūdnesnis, bet reikalingas, skubus paramos prašymas. Vasarai įsibėgėjant Ukrainoje darosi vis sudėtingiau laikyti žuvusių palaikus. O žuvusių, deja, gana daug“, – feisbuke rašė visuomenininkas.
Jo teigimu, „Mėlyna ir geltona“ sulaukė prašymų nupirkti ir padėti nugabenti šaldymo konteinerius, kad „būtų galima palaikus saugoti nuo suirimo ir padėti ruošti juos paskutinei kelionei.
Anot J.Ohmano, vieno konteinerio kaina, priklausomai nuo dydžio ir kitų parametrų, yra 4-8 tūkst. eurų.
Nei Ukraina, nei agresorė Rusija įprastai neskelbia žuvusiųjų kare skaičiaus nenorėdamos viešai atskleisti savo nuostolių.
Tiesa, šių metų vasarį Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pranešė, kad 2022 metų vasarį Rusijos pradėtas karas kainavo 31 tūkst. Ukrainos karių gyvybių, tačiau tikėtina, kad šie skaičiai yra gerokai didesni.
Tuo metu Rusijos pusėje žuvusių ir sužeistų karių gali būti gerokai daugiau, JAV duomenimis, šis skaičius gali siekti ir 500 tūkst.
Rusija žvangina ginklais – pradeda karines pratybas Ramiajame vandenyne
12:29
Maskva antradienį pradeda 10 dienų trukmės karinių jūrų pajėgų pratybas Ramiajame vandenyne, Japonijos ir Ochotsko jūrose, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Šios pratybos rengiamos tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Pietų Korėjos bei Japonijos, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vykstant vizito į Pchenjaną.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad pratybos vyks Ramiajame vandenyne, Japonijos jūroje ir Ochotsko jūroje. Ji pridūrė, kad dalyvaus „40 laivų, katerių ir pagalbinių laivų“, taip pat apie 20 lėktuvų ir sraigtasparnių.
Ministerijos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip keli laivai, įskaitant povandeninį laivą, išplaukia į jūrą iš Vladivostoko. Šiame mieste įsikūrusi Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno operatyvinė bazė.
„Jūreiviai treniruosis vykdyti kovos su povandeniniais laivais operacijas, ginti laivus jūroje, rengs bendrus raketų smūgius prieš hipotetinio priešo laivų grupes, mokysis atremti dronų ir bepiločių orlaivių atakas, atliks praktinius mokymus ir kovines pratybas“, – teigiama išplatintame pranešime.
Siekdama pademonstruoti savo karinio laivyno jėgą, Rusija reguliariai rengia pratybas Ramiajame vandenyne prie savo Tolimųjų Rytų pakrantės. Daugiau nei prieš dvejus metus Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje, Vakarų šalys su vis didesniu nerimu stebi šias pratybas.
Naujas lėktuvas „Airbus A320neo“ importuotas į Rusiją apeinant sankcijas
11:56
Į Rusiją įvežtas naujas „Airbus A320neo“ – patobulinta „Airbus A320“ šeimos siauro korpuso keleivinių lėktuvų versija. Apie nesankcionuoto orlaivio pasirodymą Rusijoje pranešė „Telegram“ kanalas „Aviacionnaja Antresol“, kuris, be kita ko, seka užsienio orlaivių registracijos pakeitimą.
Autoriai pažymėjo, kad birželio 16 d. lėktuvas „Airbus A320neo“, kurio serijos numeris 8774, staiga pakeitė registracijos numerį, gavo rusišką prierašą ir tą pačią dieną atskrido iš Omano sostinės Maskato į Maskvą.
Orlaivis pagamintas 2019 m. kaip verslo lėktuvas. Iš pradžių jis priklausė bendrovei „Sorens Aero“ ir skraidė San Marinui priklausančiu registracijos numeriu T7-HHH. 2022 m. rugpjūtį jis buvo perduotas Azerbaidžano bendrovei „SW Business Aviation“ ir pradėjo skraidyti su registracijos numeriu 4K-5555. Birželio 16 d. orlaivis gavo Rusijos registracijos numerį RA-73889.
Kaip tyrimų portalui „The Insider“ paaiškino medžiagos autoriai, likus kelioms dienoms iki rusiškos registracijos gavimo orlaivis taip pat turėjo numerį su Tadžikijos identifikacija, tačiau neilgam, ir ši informacija neatsispindėjo operatorių pasikeitimo istorijoje.
Taigi šis „Airbus“ tapo pirmuoju „Neo“ šeimos „Airbus“ verslo lėktuvu Rusijoje – matyt, kažkas jį įsigijo savo privačiam lėktuvų parkui. Naujasis savininkas Rusijoje yra „North-West Air Company“, verslo lėktuvų operatorius, besispecializuojantis VIP kelionių lėktuvais srityje.
„Sorens Aero“ registruota San Marine, tačiau jos adresas ir telefono numeris yra Maltoje, o tai, matyt, fiktyvi bendrovė, skirta orlaiviui registruoti, skelbia „The Insider“. Per šią bendrovę į Rusiją po karo pradžios pateko dar vienas „Airbus“ – „Sorens Aero“ priklausė „Airbus A318-100“, kurio serijos numeris 4650, 2022 m. birželį jis pakeitė registraciją iš San Marino į rusišką ir tapo RA-73888.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 10 rusų dronų
11:55
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 10 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 10 dronų „Shahed“, paleistų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono.
Visi dronai buvo numušti Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.
Rusijos atominis povandeninis laivas išplaukė iš Kubos
11:32
Rusijos atominis povandeninis laivas ir kiti kariniai laivai pirmadienį po penkių dienų vizito Kuboje išplaukė iš Havanos.
Laivams išplaukiant į jūrą, vietos gyventojai mojavo Rusijos vėliavomis.
Kelias įtemptas dienas, kai Kuboje buvo rusų karo laivų, šioje komunistinėje saloje buvo ir JAV atominis povandeninis laivas bei Kanados karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas.
Rusijos povandeninis laivas „Kazan“ Havanoje prisišvartavo trečiadienį. Kubos teigimu, laive nebuvo branduolinių ginklų. Vašingtonas taip pat pareiškė, kad šio laivo apsilankymo nelaiko grėsme.
Rusų povandeninį laivą lydėjo fregata „Admiral Gorškov“, taip pat naftos tanklaivis ir gelbėjimo vilkikas.
Rusų laivai į Kubą atplaukė tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl daugiau nei prieš dvejus metus Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Jungtinių Valstijų Pietų vadavietė nurodė, kad ketvirtadienį JAV povandeninis laivas „USS Helena“ atvyko į amerikiečių karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje, vykdydamas suplanuotą įprastą vizitą uoste.
Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernandezas de Cossio nurodė, kad Havana buvo informuota apie šį vizitą, tačiau pridūrė, jog „akivaizdu, kad mums nepatinka [...] priešišką Kubai politiką“ vykdančios šalies atominio povandeninio laivo pasirodymas.
Penktadienį Havanoje prisišvartavo Kanados laivas „HMCS Margaret Brooke“. Iš salos jis taip pat turėjo išplaukti pirmadienį.
Rusija yra ilgametė Venesuelos ir Kubos sąjungininkė, o jos karo laivai ir lėktuvai periodiškai užsuka į Karibų jūros regioną.
1962 metais buvo iškilusi rimčiausia Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos branduolinio karo grėsmė, kai Maskva Kuboje dislokavo balistinių raketų, o Vašingtonas paskelbė Kubos jūrinę blokadą.
Nelaimė Rusijoje: darbininkų autobusą prigavo upė
11:27
Rusijoje dėl pakilusio vandens lygio upės viduryje atsidūrė transporto priemonė su žmonėmis, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pakilus vandens lygiui Rusijos Primorės krašto Terneisko rajone upės viduryje įstrigo darbininkų autobusiukas su žmonėmis.
Regiono Civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad medinis tiltas buvo nuplautas, transporto priemonė bandė pravažiuoti upę, bet įstrigo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kinija ragina NATO „neversti kitiems kaltės“ dėl karo Ukrainoje
11:23
Kinija antradienį paragino NATO „liautis vertus kaltę“ dėl karo Ukrainoje, Aljanso vadovui apkaltinus Pekiną, kad šis komplikuoja konfliktą padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę.
„Patariame [NATO] liautis vertus kaltę ir sėjus nesantaiką; nepilkite žibalo į ugnį ir nekurstykite konfrontacijos – verčiau padarykite kokį nors praktinį dalyką dėl šios krizės politinio išsprendimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).
R.Kadyrovas ir jo sugulovėmis paverstos merginos: viena jų pagimdė labai jauna
10:34
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas ne kartą turėjo intymių santykių su daug jaunesnėmis už save merginomis, kartais net nesulaukusiomis pilnametystės, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“ su nuoroda į „Projekt“.
Pasak tyrėjų, 2006 m. R.Kadyrovo sugulove buvo tuomet 14-metė Fatima Chazujeva, kuri vėliau pagimdė kelis vaikus, vieną iš jų – būdama 15 metų.
Kita R.Kadyrovo sugulovė Zamira Džabrailova 2008 m. pagimdė Adamą Kadyrovą. Tuo metu jai buvo 16 metų.
„Projekt“ nustatė dar kelias R.Kadyrovo suguloves. Beveik visos jos turėjo intymių santykių su Čečėnijos lyderiu ankstyvame amžiuje, dar nesulaukusios 18 metų.
„R.Kadyrovas pirmenybę teikia jaunoms merginoms, moksleivėms arba pirmakursėms, – sakė vienas R.Kadyrovo pažįstamas. – Jis turi padėjėją, kuris turi daug jaunų čečėnių merginų kontaktų. Dešimčių, o gal ir šimtų.“
Pasak kito pašnekovo, kai R.Kadyrovas pirmą kartą tapo Čečėnijos vadovu, jo vyrai „imdavo merginas savo nuožiūra“, jie galėdavo jas pagauti ir nuvesti pas savo bosą tiesiai iš gatvės. Daugelis šių merginų iki šiol gyvena su stigma, kad yra buvusios R.Kadyrovo sugulovės, iš kurių jis atėmė nekaltybę ir kurios vėliau dėlto „nebuvo imamos į žmonas“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas dairosi naujo įpėdinio: analitikai atskleidė, į ką krypsta jo žvilgsnis
09:50
Naujausioje ataskaitoje Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pripažino, kad autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo dairytis galimų savo režimo įpėdinių, tad jo žvilgsnis krypsta į savo vaikus, giminaičius ir kitų aukšto rango pareigūnų atžalas.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad pirmadienį V.Putinas atleido keturis gynybos ministro pavaduotojus ir pakeitė juos „artimais giminaičiais“ – buvusio Rusijos ministro pirmininko sūnumi ir ekonomistu.
Birželio 17 d. V.Putinas atleido gynybos ministro pavaduotojus Nikolajų Pankovą, Ruslaną Čalikovą, Tatjaną Ševcovą ir armijos generolą Pavelą Popovą, pakeisdamas juos gynybos ministro pavaduotojais Ana Civiliova ir Pavelu Fradkovu bei gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju Leonidu Gorninu.
A.Civiliova yra V.Putino pusbrolio dukra, neseniai paskirto energetikos ministro Sergejaus Civiliovo žmona ir Kremliaus inicijuoto Tėvynės gynėjų fondo vadovė. Anksčiau ji taip pat buvo 2019 m. Rusijos vyriausybės Globos ir globos socialinės sferos tarybos narė.
Tuo tarpu P.Fradkovas yra buvusio Rusijos ministro pirmininko ir ilgiausiai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai vadovavusio Michailo Fradkovo sūnus. P.Fradkovas nuo 2021 m. dirbo prezidento administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, 2012-2015 m. – Federalinės valstybės turto valdymo agentūros vadovo pavaduotoju, 2005-2012 m. – Rusijos užsienio reikalų ministerijos Paneuropinio bendradarbiavimo departamente.
P.Fradkovo brolis Piotras Fradkovas yra Rusijos valstybinio banko „Promsviazbank“ pirmininkas.
Nurodoma, kad balandžio 9 d. jis susitiko su Moldovos prorusiško autonominio regiono gubernatore Jevgenija Gucul, kuri siejama su Kremliumi. Neatsisakoma minties, kad galbūt tai yra Kremliaus pastangų destabilizuoti Moldovą dalis.
L.Gorninas nuo 2018 m. gegužės mėn. ėjo finansų ministro pirmojo pavaduotojo pareigas, 2012-2018 m. buvo finansų ministro pavaduotojas, o 2010-2011 m. – Novosibirsko srities finansų ir mokesčių politikos ministras.
Anot analitikų, A.Civiliovos, M.Fradkovo ir L.Gornino paskyrimais „remiamos pastarojo meto Putino pastangos supažindinti Rusijos visuomenę su savo giminaičiais ir kitų aukštų pareigūnų vaikais, taip pat paskirti ekonomikos patarėjus į Gynybos ministeriją, kad būtų pagerinta karo ekonomika“.
Karo tyrimų institutas taip pat priminė, kad birželio 6-7 d. A.Civiliova ir M.Fradkovas kartu su V.Putino dukterimis ir kitų aukštų pareigūnų vaikais dalyvavo Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
Anksčiau ekspertai pastebėjo, kad taip V.Putinas gali siekti supažindinti visuomenę su savo vaikais ir savo artimiausios aplinkos pareigūnų vaikais, tikėtina, norėdamas sudaryti prielaidas jiems ilgainiui užimti aukštas ir įtakingas pareigas Rusijos vyriausybėje.
Be to, V.Putinas vis dažniau į aukštas pareigas Rusijos gynybos ministerijoje skiria ekonomistus, o gegužės 12 d. gynybos ministrą Sergejų Šoigu pakeitė buvusiu ministro pirmininko pirmuoju pavaduotoju Andrejumi Belousovu, kuris pagal profesiją yra ekonomistas.
Gegužės 20 d. V. Putinas taip pat pakeitė buvusį gynybos ministro pavaduotoją Jurijų Sadovenką buvusiu ekonomikos ministro pavaduotoju ir Federacijos Tarybos sąskaitų rūmų auditoriumi Olegu Saveljevu.
„Šie paskyrimai rodo, kad V.Putinas, siekdamas pagerinti Rusijos gynybos pramonės bazę, pirmenybę teikia režimui lojaliems pareigūnams ir ekonomistams.
V.Putinas taip pat gali bandyti parengti galimus savo režimo įpėdinius iš savo paties vaikų ir giminaičių, taip pat kitų aukštų pareigūnų vaikų.“
„Kiekvienas neteko po 40 kg“: parodė ukrainiečių nuotraukas po paėmimo į nelaisvę
09:18
Fotografai Kostiantynas ir Vlada Liberovai paskelbė ukrainiečių karių, grįžusių iš Rusijos nelaisvės, nuotraukas. Ukrainos kariai, būdami Rusijos kankinimų kamerose, kiekvienas neteko po 40-50 kg svorio.
Fotografai pabrėžė, kad reabilitacijos centre darytos nuotraukos paskelbtos su karių leidimu.
Kai kurias iš šių nuotraukų Liberovai nusiuntė į Taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, kur buvo aptarti apsikeitimo karo belaisviais klausimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sugalvojo naują schemą, kaip pritraukti daugiau karių į frontą
09:03
Rusijos tyrimų komiteto ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams nurodyta pradėti verbuoti kaltinamus ir įtariamus asmenis karui prieš Ukrainą. Tokį įsakymą departamentų vadovybė prieš kelis mėnesius išsiuntė visiems regioniniams skyriams, rašo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Baza“, kurį cituoja naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Teigiama, kad šiuo metu rusų policija ir tyrėjai siūlo kaltinamiesiems ir įtariamiesiems pasirašyti sutartį su Gynybos ministerija dėl siuntimo į frontą mainais už baudžiamosios bylos nutraukimą „reabilitacijos pagrindais“.
Be to, teisėsaugos pareigūnai yra įpareigoti ieškoti „savanorių“ tarp administracine tvarka prižiūrimų asmenų. Dėl šios veiklos reikia pateikti ataskaitą apie pasiūlymų ir sudarytų sutarčių skaičių.
Balandžio pabaigoje teisininkų bendruomenė pranešė, kad tyrėjai pradėjo agituoti kaltinamuosius karui. Kaltinamiesiems įteikiamas specialus dokumentas „Paaiškinimas“, kuriame pateikiamos Baudžiamojo kodekso nuostatos, leidžiančios nutraukti bylą dėl šaukimo į karo tarnybą mobilizacijos laikotarpiu arba sutarties su ginkluotosiomis pajėgomis sudarymo.
Tvirtinama, kad į tarnybą nepriimami asmenys, nuteisti pagal straipsnius dėl pedofilijos, terorizmo, sabotažo, valstybės išdavystės, samdomosios veiklos ir kai kuriuos kitus, susijusius su ypač sunkiais nusikaltimais.
Kovo mėnesį Valstybės Dūma priėmė įstatymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės bei teistumo panaikinimo asmenims, sudariusiems sutartį su Gynybos ministerija.
Nors anksčiau sutikę kariauti kaliniai sulaukdavo malonės, dabar jiems suteikiamas „lygtinis paleidimas“ ir automatiškai pratęsiamos sutartys su Gynybos ministerija, dėl kurių jie negali palikti kovos zonos iki karo pabaigos.
Tuo tarpu veikiant ankstesniam mechanizmui galėjo būti paleista daugiau kaip 30 tūkst. kalinių, dalyvavusių kare kaip privačios karinės grupuotės „Wagner“ dalis, anksčiau paskelbė BBC ir „Mediazona“ žurnalistai.
Birželio 14 d. prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad fronte Ukrainoje yra 700 tūkst. rusų karių. Savaitę prieš tai jis patikino, kad naujos mobilizacijos bangos dabar nereikia, be kita ko, todėl, kad Gynybos ministerija ir toliau aktyviai verbuoja sutartinius karius. Pasak jo, nuo metų pradžios į kariuomenę užsiregistravo daugiau kaip 160 tūkst. žmonių.
Naujasis Gynybos ministerijos vadovas Andrejus Belousovas anksčiau teigė, kad valdžios institucijos neplanuoja naujos mobilizacijos bangos. Pasak jo, Rusijos kariuomenė susiduria su personalo verbavimo problemomis, tačiau jos bus išspręstos „planinėmis priemonėmis“, tokiomis kaip „piliečių šaukimas“ ir „kontraktavimas“.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:37
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1230 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė daugiau nei 528,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 16 tankų, 20 šarvuotųjų kovos mašinų, 32 artilerijos sistemos, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos sparnuotąją raketą ir 20 bepiločių orlaivių.
Karo pradžioje Ukraina vos nesudarė sutarties su Rusija: kas pakišo koją?
08:32
Nors Kyjivas ir Maskva šiuo metu yra toli nuo bet kokio taikos susitarimo, 2022 m. pačioje Rusijos pradėtos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pradžioje, abi šalys buvo per žingsnį nuo taikos susitarimo. Įtakingo leidinio „The New York Times“ žurnalistai gavo ir peržiūrėjo 17 lapų dokumentų, kuriuose išsamiai išnagrinėtos taikos sąlygos, galimai išliksiančios aktualios ir susitarimams ateityje.
Šie dokumentai sudaryti per derybų sesijas, vykusias praėjus kelioms savaitėms po karo pradžios – 2022 m. vasario-balandžio mėn. Tai buvo vienintelis kartas, kai Ukrainos ir Rusijos pareigūnai, kaip žinoma, dalyvavo tiesioginėse taikos derybose. Deja, derybos žlugo.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija sutiktų su paliaubomis tik tuo atveju, jei Ukraina perduotų keturių regionų, kuriuos Kremlius yra paskelbęs Rusijos dalimi, kontrolę ir atsisakytų savo siekių prisijungti prie NATO. Tačiau Kyjivas tokius reikalavimus iš karto pasmerkė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žiniasklaida: V.Putinas dėkoja Šiaurės Korėjai už tvirtą paramą Rusijos karui Ukrainoje
07:33
Prieš vizitą į Šiaurės Korėją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė Pchenjaną už tvirtą paramą Maskvos karui Ukrainoje, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) paskelbė V.Putino straipsnį, kuriame jis dėkoja Šiaurės Korėjai už tvirtą paramą daugiau nei dvejus metus trunkančiai Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.
V.Putinas rašė, kad abi šalys „dabar aktyviai plėtoja įvairiapusę partnerystę“. Rusijos prezidentas pridūrė, kad Maskva ir Pchenjanas „laikosi bendros linijos ir pozicijos Jungtinėse Tautose“.
V.Putinas birželio 18–19 dienomis su draugišku valstybiniu vizitu lankysis Šiaurės Korėjoje. Paskutinį kartą šioje izoliuotoje valstybėje V.Putinas lankėsi 2000 metais.
V.Putinas pareiškė, kad ši kelionė „kartu pakels dvišalį bendradarbiavimą į aukštesnį lygį, kuris padės plėtoti abipusį ir lygiavertį Rusijos ir KLDR bendradarbiavimą“, pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.
Rusija kartu su Šiaurės Korėja šiuo metu yra viena iš labiausiai sankcijomis suvaržytų šalių pasaulyje, o Vakarų izoliuota Maskva jau ne vieną mėnesį stengiasi gerinti santykius su Pchenjanu.
Pernai rugsėjį V.Putinas priėmė Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, atvykusį į Rusijos Tolimuosius Rytus.
Vakarų šalys, Pietų Korėja ir Kyjivas yra apkaltinę Pchenjaną, kad šis, pažeisdamas JT sankcijas Šiaurės Korėjai, siunčia ginklus Maskvai, kad šie būtų panaudoti Ukrainoje.
Kyjivas yra sakęs, kad mūšio lauke buvo rasta Šiaurės Korėjos sviedinių.
Vašingtonas ir Seulas teigia, kad Rusija mainais Pchenjanui suteikė techninę pagalbą jo palydovų programai ir siuntė pagalbą maisto stokojančiai valstybei.
„The Times“: JAV „sąmoningai vilkina“ Ukrainos F-16 pilotų mokymus
07:31
Jungtinės Valstijos „sąmoningai vilkina“ ukrainiečių pilotų mokymą dirbti su F-16, todėl iki metų pabaigos nespės apmokyti pakankamo jų skaičiaus, rašo „The Times“.
Pasak Ukrainos specialiosios parlamentinės ginklų ir amunicijos komisijos vadovės Aleksandros Ustinovos, toks delsimas reiškia, kad iki metų pabaigos Ukraina greičiausiai turės tik 20 pilotų, visiškai apmokytų skraidyti su F-16.
„Kol kas turėsime mažiau apmokytų pilotų nei naikintuvų“, – pridūrė ji.
Belgija, Danija, Nyderlandai ir Norvegija įsipareigojo perduoti Ukrainai daugiau kaip 60 naikintuvų F-16. Tikimasi, kad pirmieji naikintuvai atvyks dar šiais metais.
Tačiau, pasak A.Ustinovos, kol kas tik aštuoni ukrainiečių pilotai rengiami Tuksone, Arizonos valstijoje, o dar dvylika – oro pajėgų bazėje Danijoje. Trečioji mokymo programa Rumunijoje dar neprasidėjo. Pasak A.Ustinovos, Kyjivas prašė Vašingtono skirti dar bent dešimt vietų mokymo programoje, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Vašingtonas pasakė Kyjivui, kad kitos šalys eilėje dėl mokymo vietų lenkia Ukrainos pilotus ir kad jis negali pažeisti savo įsipareigojimų joms. JAV gynybos departamento atstovas taip pat sakė, kad Ukrainos pilotai susiduria su sunkumais dėl anglų kalbos žinių, taip pat dėl skrydžio programos, ir teigė, kad „mokymo F-16 lėktuvais pažanga yra gana menka“.
A.Ustinova tokius pareiškimus pavadino „juokingais“.
„Tai ne argumentai, tai pasiteisinimai, ir jie juos vis iš naujo sugalvoja“, – sakė ji.
Maskva pripažino, kad Ukraina numušė jos lėktuvą A-50
06:52
Rusijos tyrimų komitetas patvirtino, kad Ukrainos karinės oro pajėgos vasario mėn. virš Azovo jūros numušė retą rusų išankstinio perspėjimo ir kontrolės lėktuvą A-50, kuriame žuvo dešimt įgulos narių, pranešė leidinys „Kyiv Independent“.
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra kartu su karinėmis oro pajėgomis 2024 m. vasario 23 d. numušė orlaivį, žuvo 10 įgulos narių. Agentūra paskelbė, kad numušimas buvo „dar vienas rimtas smūgis“ Rusijos kariniams pajėgumams. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija šios informacijos nekomentavo.
Birželio 17 d. Rusijos tyrimų komitetas už akių paskelbė areštą Ukrainos priešlėktuvinės raketinės brigados, sunaikinusios A-50, vadui.
A-50 atlieka keletą itin svarbių funkcijų Ukrainoje vykstančiame kare, pavyzdžiui, aptinka priešlėktuvinės gynybos sistemas, valdomas raketas ir koordinuoja Rusijos naikintuvų taikinius. Rusija turi mažiau nei dešimt šių lėktuvų. Apskaičiuota, kad A-50 lėktuvų kaina siekia apie 350 mln. dolerių.
Gubernatorius: po drono atakos Rusijos Rostovo srityje užsiliepsnojo naftos saugyklos
06:29 Atnaujinta 07:52
Rusijos Federacijos Rostovo srities Azovo mieste, valdžios institucijų duomenimis, dėl bepiločio orlaivio atakos užsidegė cisternos su naftos produktais, savo „Telegram“ kanale pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas.
„Azove dėl bepiločio lėktuvo atakos užsidegė cisternos su naftos produktais. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinys organizavo atviro gaisro gesinimą“, – rašoma pranešime.
Vėliau Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad gaisro plotas – 5 000 kubinių metrų, skelbia „Ukrainska pravda“.
„Į įvykio vietą išsiųstas gaisrinis traukinys. Gesinime dalyvauja 73 specialistai ir 21 technikos vienetas. Nukentėjusiųjų nėra“, – rašoma pranešime.
Azovo mieste, esančiame už 16 km nuo Azovo jūros, gyvena 81 924 žmonės. Rostovo sritis pietryčiuose ribojasi su Ukraina.
2024 m. pavasarį padaugėjo pranešimų apie dronų atakas prieš regiono naftos infrastruktūrą. Birželio 14 d. dronų ataka Rusijos Rostovo srities Morozovsko mieste sukėlė gaisrą ir sutrikdė vietos elektros energijos tiekimą.
Kyjivo pareigūnai teigia, kad šie išpuoliai vykdomi siekiant pakenkti Rusijos karinėms operacijoms ir atkeršyti už Maskvos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Baltieji rūmai išreiškė J.Bideno poziciją dėl Ukrainos narystės NATO
06:19
Ukraina galės tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare tik laimėjusi karą su Rusija. Tai pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby brifingo metu.
Pasak jo, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas yra tvirtai įsitikinęs, kad NATO yra Ukrainos ateitis „tam tikrame etape“.
„Pirmiausia jie turi laimėti šį karą, ir mes darome viską, ką galime, kad jie tai padarytų“, – sakė J.Kirby, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie tokios narystės perspektyvas.
