Svarbiausios naujienos
- „The Times“: V.Putinas ir Kim Jong Unas sudarė branduolinį bloką prieš Vakarus
- „Ukrainos padėtis yra daug geresnė nei Rusijos“: D.Kuleba atkreipė dėmesį į svarbų kriterijų
- Ukrainoje žuvusių rusų karių vaikai išsiųsti į Šiaurės Korėją.
- Rusijos didvyrio medalį iš V.Putino rankų gavęs karininkas kaltinamas nušovęs 4 beginklius Ukrainos karius.
- Ukrainos pulkininkas atšovė Rusijos propagandininkei: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“: V.Putinas ir Kim Jong Unas sudarė branduolinį bloką prieš Vakarus
23:51
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino vizitas į Pchenjaną yra nerimą keliantis ženklas, kad formuojasi branduolinis aljansas, atvirai priešiškas NATO ir visiems Vakarams. Apie tai rašo laikraštis „The Times“.
Publikacijos autorius pažymi, kad Šiaurės Korėjos sviedinių tiekimas agresyvios Rusijos kariuomenės Ukrainoje reikmėms – tik pusė šio aljanso keliamų problemų. Kita pusė yra tai, ką Šiaurės Korėja gauna mainais iš Rusijos.
„Labai mažai tikėtina, kad Kim Jong Unas taip dosniai sutiktų Putiną vien už pažadą gauti maisto ir degalų. Kim Jong Unas nori pažangių ryšių sistemų, branduolinių povandeninių laivų technologijų, karinių palydovų technologijų ir pažangių tarpžemyninių balistinių raketų technologijų“, – sakė Vašingtono strateginių studijų centro analitikas Victoras Cha.
Kaip pažymi „The Times“, pagalba Pchenjanui tobulinant povandeninių balistinių raketų programą yra „ypač bauginanti“, nes prireikus, Kimui leistų netikėtai suduoti pirmąjį smūgį įprastinėmis arba branduolinėmis galvutėmis. Be to, turėdamas tokius ginklus jis garantuoja sau galingo atsakomojo smūgio galimybę, jei būtų sunaikinti Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai žemėje.
Nors daugelis analitikų teigia, kad naujai sukurta Maskvos ir Pchenjano sąjunga erzina Pekiną, publikacijos autorius primena, kad Kinija išlieka pagrindine Šiaurės Korėjos prekybos partnere, todėl už bausmę gali bet kada nutraukti degalų ir maisto produktų tiekimą korėjiečiams. Tačiau taip neatsitinka.
„Putino ir Kimo kalbos apie iššūkį Amerikos hegemonijai atitinka iš Pekino sklindančią žinią, kad Amerikos amžius baigėsi ir jo vietą užima nauja galia. Ši žinia yra subtili. Xi turi per daug malonės, kad jos tiesiai nepasakytų, apie naujo supergalingo bloko, kuriam jis vadovaus ir kurį rems Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas, egzistavimą. Bet jam to ir nereikia – šią savaitę Pchenjane Kimas ir Putinas tai padarė už jį“, – rašo „The Times“.
„The Times“: V.Putinas ir Kim Jong Unas sudarė branduolinį bloką prieš Vakarus
23:51
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino vizitas į Pchenjaną yra nerimą keliantis ženklas, kad formuojasi branduolinis aljansas, atvirai priešiškas NATO ir visiems Vakarams. Apie tai rašo laikraštis „The Times“.
Publikacijos autorius pažymi, kad Šiaurės Korėjos sviedinių tiekimas agresyvios Rusijos kariuomenės Ukrainoje reikmėms – tik pusė šio aljanso keliamų problemų. Kita pusė yra tai, ką Šiaurės Korėja gauna mainais iš Rusijos.
„Labai mažai tikėtina, kad Kim Jong Unas taip dosniai sutiktų Putiną vien už pažadą gauti maisto ir degalų. Kim Jong Unas nori pažangių ryšių sistemų, branduolinių povandeninių laivų technologijų, karinių palydovų technologijų ir pažangių tarpžemyninių balistinių raketų technologijų“, – sakė Vašingtono strateginių studijų centro analitikas Victoras Cha.
Kaip pažymi „The Times“, pagalba Pchenjanui tobulinant povandeninių balistinių raketų programą yra „ypač bauginanti“, nes prireikus, Kimui leistų netikėtai suduoti pirmąjį smūgį įprastinėmis arba branduolinėmis galvutėmis. Be to, turėdamas tokius ginklus jis garantuoja sau galingo atsakomojo smūgio galimybę, jei būtų sunaikinti Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai žemėje.
Nors daugelis analitikų teigia, kad naujai sukurta Maskvos ir Pchenjano sąjunga erzina Pekiną, publikacijos autorius primena, kad Kinija išlieka pagrindine Šiaurės Korėjos prekybos partnere, todėl už bausmę gali bet kada nutraukti degalų ir maisto produktų tiekimą korėjiečiams. Tačiau taip neatsitinka.
„Putino ir Kimo kalbos apie iššūkį Amerikos hegemonijai atitinka iš Pekino sklindančią žinią, kad Amerikos amžius baigėsi ir jo vietą užima nauja galia. Ši žinia yra subtili. Xi turi per daug malonės, kad jos tiesiai nepasakytų, apie naujo supergalingo bloko, kuriam jis vadovaus ir kurį rems Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas, egzistavimą. Bet jam to ir nereikia – šią savaitę Pchenjane Kimas ir Putinas tai padarė už jį“, – rašo „The Times“.
Rusijos kariai balistinėmis priemonėmis atakavo Odesos rekreacinę infrastruktūrą
22:42
Birželio 19 d. vakare Rusijos kariai balistine raketa atakavo Odesos pakrantės zoną.
Oro pajėgų vadavietės „Pietūs“ duomenimis, vakare priešas iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos rusai dar kartą atakavo Odesos pakrantės zoną balistine raketa (tikriausiai „Iskander-M“).
„Dėl smūgio nukentėjo rekreacinė infrastruktūra, atviroje teritorijoje užsidegė sausa žolė, kuri buvo užgesinta. Žmonės nenukentėjo“, – pranešė Odesos meras Genadijus Truchanovas.
V.Putinas atvyko į Vietnamą, planuoja aptarti „šalių partnerystę“
22:38
Vladimiras Putinas atvyko valstybinio vizito į Vietnamą, kur planuoja priimti bendrą pareiškimą ir pasirašyti keletą dvišalių dokumentų.
Anksčiau Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad vadovai planuoja aptarti Maskvos ir Hanojaus partnerystės plėtrą, tarptautinės ir regioninės tvarkos klausimus.
Vizito metu V.Putinas susitiks su Vietnamo komunistų partijos centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi Nguyen Phu Chongu, prezidentu To Lam, ministru pirmininku Pham Minh Tinh ir parlamento pirmininku Chan Thanh Man. Vizitas truks 2 dienas.
Agentūra „Reuters“ praneša, kad V. Putino vizitas į Vietnamą rengiamas po to, kai Hanojus nusišalino nuo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Ukrainos Šveicarijoje ir praėjusios savaitės pradžioje išsiuntė savo užsienio reikalų ministro pavaduotoją į BRICS susitikimą Rusijoje.
Pasak „Reuters“, Jungtinės Valstijos, kurios pernai pagerino santykius su Hanojumi ir yra pagrindinė Vietnamo prekybos partnerė, į V. Putino kelionę reagavo griežtai.
„Ukrainos padėtis yra daug geresnė nei Rusijos“: D.Kuleba atkreipė dėmesį į svarbų kriterijų
21:33
Ukraina yra priklausoma nuo ginklų tiekimo iš JAV ir kitų Vakarų šalių, tačiau tai yra geresnė padėtis nei Rusijos, kuri yra priklausoma nuo ginklų tiekimo iš Šiaurės Korėjos. Tai interviu BBC pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad jei Rusija įklimpo į priklausomybę nuo Šiaurės Korėjos, tai mūsų padėtis yra daug geresnė, jei turime priklausyti nuo JAV, Vokietijos ir kitų šalių“, – sakė jis.
Kartu Ukrainos ministras pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkai taip pat priklauso nuo Ukrainos – nuo jos gebėjimo sustabdyti Rusijos agresorių.
„Jei mes pralaimėsime, o Putinas laimės, problemų, su kuriomis susidurs mūsų sąjungininkai visame pasaulyje, mastas bus nepalyginamai didesnis už tas, su kuriomis jie susiduria dabar. Ir aš jus užtikrinu, kad partneriai ir sąjungininkai tai supranta“, – pridūrė jis.
D.Kuleba nurodė Nyderlandų pavyzdį, kur rinkimus laimėjo partija, kurios rinkimų kampanijoje buvo naudojami šūkiai prieš karinę pagalbą Ukrainai.
„Visi skundėsi, kad Nyderlandai atsuks nugarą Ukrainai, tačiau taip neįvyko, buvo sudaryta nauja koalicija ir parama Ukrainai vėl patvirtinta koalicijos sutartyje“, – pabrėžė diplomatas.
Trečiadienį Vladimiras Putinas lankėsi Šiaurės Korėjoje – tai buvo pirmasis per daugiau nei du dešimtmečius šalių vadovų susitikimas. Susitikimo metu diktatoriai pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės, įskaitant karinį bendradarbiavimą.
Karinis-politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko įsitikinęs, kad pagrindinė vizito tema buvo ne tiek nauji artilerijos šaudmenų tiekimai, kurie vyksta nuo rudens, kiek karinės technikos tiekimo pradžia. Rusija jau beveik išeikvojo senąsias sovietines šarvuotosios technikos atsargas, o jos pačios gamyba nespėja padengti nuostolių.
Kinija po A. Blinkeno komentaro apie karą Ukrainoje kaltina JAV skleidžiant dezinformaciją
21:29
Kinija trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas „melagingos informacijos skleidimu“ po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno komentaro, kad Kinijos parama Rusijos gynybos pramonei turi liautis.
Kinija teikia itin svarbią paramą, kuri leidžia „Rusijai išlaikyti gynybos pramonės bazę, finansuoti karo mašiną ir tęsti karą. Todėl tai ilgiau tęstis nebegali“, antradienį bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Blinkenas.
Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje ir teigia, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės.
„Ryžtingai nepritariame Jungtinių Valstijų skleidžiamai melagingai informacijai, nepagrįstai jokiais įrodymais, ir kaltės suvertimui Kinijai“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
Ukrainos pajėgos „užblokavo“ dešimtis okupantų Vovčanske
20:25
Dešimtys rusų okupantų užblokuoti viename iš objektų Vovčanske, Charkivo srityje.
Apie tai pranešė kariuomenės operatyvinės-taktinės grupės „Charkivas“ referentas Jurijus Povchas komentare LIGA.net. Jis pažymėjo, kad kelios dešimtys okupantų yra užblokuoti viename iš miesto ruožų.
Kartu J.Povchas nepatikslino, apie kurią vietovę kalba. Tačiau apie okupantų grupės apsupimą Vovčanske buvo pranešta anksčiau.
Stebėsenos grupė „Deepstate“ praneša, kad vieni okupantai nuo kitų atkirsti „pilkąja zona“. Mūšio žemėlapyje matyti, kad okupantai tikriausiai buvo užblokuoti prie Vovčansko agregatų gamyklos. Oficialaus šios informacijos patvirtinimo nėra.
Kaip anksčiau rašė UNIAN, rusai pateko į spąstus Vovčanske. Dabar net Ukrainos kariškiai negali įvardyti tikslaus skaičiaus okupantų, kurie buvo apsupti miesto gamykloje.
“...Prieš kelias dienas jie sakė, kad ten buvo 30-40 okupantų. Paskui 100-200, o dar vėliau žiniasklaida pradėjo kalbėti apie 400-500 okupantų. Jie nuolat bando ištrūkti iš gamyklos. Tačiau dėl to, kad mūsų kovotojai perėjoje iš gamyklos kontroliuoja ugnį, jiems nepavyksta“, – sakė vienas iš „DeepState“ įkūrėjų Romanas Pogorelis.
Kyjivas: Š. Korėja padeda Rusijai vykdyti masines ukrainiečių žudynes
20:20
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas trečiadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja padeda Rusijai žudyti Ukrainos civilius gyventojus, ir paragino labiau izoliuoti abi šalis tarptautiniu mastu.
„Nėra jokių abejonių, kad Šiaurės Korėja šiandien aktyviai bendradarbiauja su Rusija karinėje srityje ir sąmoningai teikia išteklius masinėms ukrainiečių žudynėms“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Podoliakas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį Pchenjane pasirašė strateginės partnerystės sutartį, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Kim Jong Unas taip pat išreiškė „visapusišką paramą“ dėl Ukrainoje vykdomo karo.
V. Putinas teigė, kad neatmeta karinio-techninio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja, kuri, kaip įtaria Vakarai, tiekia Maskvai ginklus, rusų karių naudojamus Ukrainoje.
Ukraina atsisveikino su karinių oro pajėgų asu, vienu iš „Kyjivo vaiduoklių“
19:22
Auksiniai Šv. arkangelo Mykolo vienuolyno kupolai atsispindėjo blizgiame karsto paviršiuje, kai naikintuvo piloto pulkininko leitenanto Valentyno Korenčuko – vieno iš legendinių „Kyjivo vaiduoklių“ – bendražygiai nešė jo palaikus į amžinojo poilsio vietą.
Laidotuvių dalyviai verkė išnešant iš katedros karstą su ant viršaus padėta oro pajėgų pulkininko kepure.
Vežant karstą Ukrainos sostinės gatvėmis į Maidano aikštę, palei maršrutą susirinkę žmonės klaupdavosi.
V. Korenčukas, kariuomenėje vadintas „Bitininku“, 40-ojoje taktinės aviacijos brigadoje pilotavo sovietinių laikų naikintuvą MiG-29.
Oro pajėgų pareiškime, kuriuo šią savaitę patvirtinta, kad asas žuvo mūšio metu, jis vadinamas geriausiu šalies pilotu.
Ukraina įsteigė nacionalinį seksualinės prievartos, vykdomos rusų pajėgų, aukų registrą
19:02
Ukrainos pareigūnai sukūrė nacionalinį registrą, kuriame bus fiksuojami seksualinės prievartos atvejai, kuriuos, kaip įtariama, vykdo Rusijos pajėgos, trečiadienį naujienų agentūrai AP teigė šalies generalinio prokuroro pavaduotoja.
Viktorija Litvinova nurodė, kad registras buvo sukurtas įgyvendinant bandomąjį projektą, pagal kurį jau buvo nuteisti penki asmenys už akių. Ji atsisakė komentuoti šių bylų detales.
„Mums patiems tekdavo lankytis teritorijose, kuriose vyksta karo veiksmai, – sakė ji. – Tačiau dabar žmonės – asmenys, patyrę seksualinę prievartą – kreipiasi į mus dėl informacijos.“
V.Litvinova teigė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-aisiais užregistruoti 303 su konfliktu susiję seksualinės prievartos atvejai: 112 atvejų nukentėjo vyrai ir 191 – moterys. Kai kurios aukos patyrė daugybinius išpuolius, sakė ji.
Ši iniciatyva buvo paskelbta Jungtinių Tautų Tarptautinę seksualinės prievartos panaikinimo dieną ir sulaukė JT agentūrų ir kelių Vakarų šalių vyriausybių paramos.
Vyriausybės pareigūnai teigė, kad registras galėtų būti naudojamas ateityje teikiant prašymus Rusijai dėl finansinės kompensacijos aukoms. Penki apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti dėl seksualinės prievartos, įvykdytos Rusijos pajėgų užpultose ar okupuotose teritorijose, Kyjive ir Chersono bei Černihivo miestuose.
Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) atstovas Massimo Diana teigė, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra daug didesnis nei įtrauktas į registrą.
„Ši prievarta vykdomas prieš moteris ir mergaites, vyrus ir berniukus. Niekas nėra apsaugotas nuo šio bjauraus veiksmo pavojaus“, – sakė M.Diana.
Ukrainoje žuvusių rusų karių vaikai išsiųsti į Šiaurės Korėją
18:35
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja suorganizavo vasaros stovyklą Ukrainoje žuvusių karių vaikams.
V.Putinas valstybinio vizito į Pchenjaną metu padėkojo Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) už rūpestį.
Į Pchenjaną Rusijos vadovas atvyko siekdamas pagerinti santykius su uždara kaimyne, dėl karo Ukrainoje nutrūkus Maskvos ryšiams su Vakarų šalimis.
Šiaurės Korėja visada labai nenoriai įsileisdavo svetimšalius, o kilus COVID-19 pandemijai dar labiau užsidarė nuo pasaulio. Nepaisant to, ji sutiko, kad rusų vaikai atvyktų į Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrusią tarptautinę Songdovono moksleivių stovyklą.
„Noriu padėkoti mūsų draugams korėjiečiams ir asmeniškai draugui Kim Jong Unui už tai, kad suorganizavo atostogas žuvusių specialiosios karinės operacijos dalyvių vaikams Korėjos stovykloje Songdovone“, – teigė V.Putinas, pavartodamas Maskvos terminą puolimui Ukrainoje pavadinti.
„Labai vertiname šį nuoširdų rūpestį ir draugystę“, – pridūrė jis.
Maskva nepranešė, kiek jos karių žuvo per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą Ukrainoje, tačiau manoma, kad jų skaičius siekia bent kelias dešimtis tūkstančių.
Organizuojamos kelionės į Š.Korėjos pajūrio kurortus
V.Putinas sakė, kad abi šalys plėtoja ryšius turizmo srityje.
„Vasaros sezono metu organizuojamos kelionės į Korėjos pajūrio kurortus“, – nurodė jis.
Rusija ir Šiaurės Korėja turi trumpą sausumos sieną netoli Vladivostoko.
Maskvai stiprinant santykius su Pchenjanu, su Šiaurės Korėja besiribojančio Rusijos Primorės krašto pareigūnai taip pat siekia didinti bendradarbiavimą.
Primorės krašto gubernatorius Olegas Kožemiakas pernai per Kim Jong Uno vizitą Tolimuosiuose Rytuose kalbėjo apie regiono vaikų siuntimą į Šiaurės Korėjos stovyklas. Tai sukėlė kai kurių vaikų tėvams didelį nerimą.
„Kai buvome jūsų amžiaus, vykdavome ten, nes Korėjoje yra geros stovyklos. Todėl mes galbūt susitarsime ir išsiųsime kažkiek [vaikų] į pionierių stovyklas [...]. Ten yra jūra ir ji šilta“, – kreipdamasis į moksleivius sakė O.Kožemiakas.
Balandį jis teigė, kad apie 200 moksleivių yra pasirengę vasaros atostogoms Songdovone.
Tuo metu Rusijos pusiau vyriausybinės organizacijos „Saugaus interneto lyga“ direktorė Jekaterina Mizulina sakė sulaukusi daugybės sunerimusių tėvų skundų.
Rusijos didvyrio medalį iš V.Putino rankų gavęs karininkas kaltinamas nušovęs 4 beginklius Ukrainos karius
17:39
Ukrainos karinė žvalgyba GUR trečiadienį pranešė, kad nustatė tapatybę Rusijos kariškių, kurie gegužės mėn. nušovė keturis ukrainiečių karius, nusprendusius pasiduoti. Vienas iš įtariamų šaudymo dalyvių 2023 m. gruodžio mėn. Kremliuje iš Vladimiro Putino rankų gavo Rusijos didvyrio medalį, o jo pulko vadas neseniai tapo programos „Didvyrių laikas“ dalyviu ir susitiko su V.Putinu.
Per susitikimą Rusijos prezidentas sakė, kad dalinys, kuriam priklauso pulkas, „dirba garbingai“, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Ukrainos žvalgyba, remdamasi vaizdo įrašais ir perimtais pokalbiais, nustatė šaudyme dalyvavusių rusų tapatybę, teigė GUR. Vaizdo įraše matyti, kaip keturi Ukrainos pajėgų kariai išeina iškeltomis rankomis ir neginkluoti link Rusijos kariškių ir gulasi ant žemės, pasak GUR, rusų nurodymu. Tuomet Rusijos kariškiai, teigiama, šaudo į ant žemės gulinčius ukrainiečius. Pasak GUR pareiškimo, karo nusikaltimas buvo įvykdytas gegužės mėn. netoli Robotynės kaimo Zaporižios srityje.
Ukrainos karius apšaudė Rusijos kariai iš Pietų apygardos 58-osios armijos 42-osios motorizuotųjų šaulių divizijos 70-ojo motorizuotųjų šaulių pulko šturmo grupės, pranešė Ukrainos žvalgybos tarnyba. Šaudymo metu 70-ajam pulkui vadovavo pulkininkas leitenantas Jurijus Abajevas, sakoma Ukrainos žvalgybos pranešime. Jos duomenimis, karo nusikaltime taip pat dalyvavo kapitonas Dmitrijus Nagornas, vyresnieji leitenantai Temirlanas Abutalimovas ir Jusupas Imazagalijevas, taip pat leitenantas Zauras Bekovas.
Tie patys kariškiai gali būti susiję su kitu vėliau įvykusiu Ukrainos karių sušaudymu, pranešė Ukrainos valstybinė žvalgybos tarnyba. Remiantis Ukrainos žvalgybos agentūros paskelbta informacija, tai patvirtino radijo ryšiu perimtas 70-ojo pulko karių pokalbis, kurio metu vienos šturmo kuopos vadas įsakė savo pavaldiniams šaudyti į ukrainiečius karius.
J.Abajevas birželį tapo programos „Didvyrių laikas“ dalyviu. Ši programa buvo pradėta siekiant įgyvendinti V.Putino idėją suformuoti „naująjį elitą“ Rusijoje. Praėjusį penktadienį kariškis dalyvavo programos dalyvių susitikime su prezidentu Solnečnogorske. J.Abajevas papasakojo V.Putinui, kad užaugo Šiaurės Osetijoje, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose, jauniausiąjį sūnų pavadino Sarmatu, o nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios „būdamas 58-osios armijos 42-osios divizijos sudėtyje vykdė kovines užduotis įvairiomis kryptimis įvairiu laiku“. V.Putinas atsakė J.Abajevui: „Aš žinau, 58-oji armija dirba garbingai“.
Gruodį V.Putinas Kremliuje T.Abutalimovui įteikė Rusijos didvyrio medalį už tai, kad per mūšį Zaporižios srityje buvo sužeistas, tačiau ginklų nesudėjo. Per apdovanojimo ceremoniją kariškis pakvietė V.Putiną apsilankyti Dagestane. Prezidentas, pasak kariškio, atsisakė, nes „dažnai taip būna [Dagestane] ir kiti įsižeis“.
Programos „Didvyrių laikas“ organizatoriai į pirmąjį srautą atrinko 83 žmones. Anksčiau nepriklausomas portalas „Agentstvo“ tarp jų atpažino Nursultaną Musagalejevą, kurį Ukraina kaltina karo metu kankinus ir nužudžius civilį gyventoją.
Penktadienį vykusiame susitikime su V.Putinu, be J.Abajevo, dalyvavo kapitonas Aleksandras Surazovas, kuris 2023 m. gruodį žuvusio kolegos motinai atnešė plytą, kurios paviršiuje buvo įrėžta jos mirusio sūnaus paskutinė valia, taip pat pilotai, kuriuos Kyjivas apkaltino civilių bombardavimu, praneša „Agentstvo“.
Ukraina sulaikė informatorių, užverbuotą „Telegram“ platformoje
16:32
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė sulaikę internetinėje pažinčių platformoje Rusijos agentų užverbuotą vyrą, kuris bandė Maskvai suteikti slaptos informacijos apie Ukrainos karius.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad sulaikė Kremliui simpatizuojantį šiaurės rytinio Charkivo miesto gyventoją. Jis buvo užverbuotas per „pažinčių pokalbį“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“, pridūrė tarnyba.
„SBU konfiskavo vyro telefoną, kuriuo įtariamasis bendravo su savo „draugu“ iš Rusijos ir fotografavo karinius objektus“, – sakoma SBU pareiškime.
Teigiama, kad Rusija planavo panaudoti šiuos duomenis tiksliniams smūgiams ir antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo puolimui.
„SBU pareigūnai sulaikė informatorių, kai jis fotografavo Ukrainos karių specialiąsias transporto priemones“, – pridūrė saugumo tarnyba. Įtariamajam gresia aštuoneri metai kalėjime, sakoma pareiškime.
Nuo 2022 metų vasario, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, Ukrainos prokurorai pradėjo tūkstančius baudžiamųjų bylų dėl bendradarbiavimo su Maskva.
Rusija suintensyvino karines atakas netoli Torecko
15:50
Rusijos pajėgos suintensyvino karines atakas netoli Torecko, trečiadienį pranešė pareigūnai ir naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame mieste pastaraisiais mėnesiais buvo gana ramu.
Ukrainos pajėgoms, kurioms trūksta ginklų ir personalo, sunkiai sekasi išlaikyt fronto liniją rytinėje Donbaso srityje, kurią Kremlius teigia aneksavęs.
Trumpame kariuomenės pranešime, paskelbtame vėlai antradienį, teigiama, kad Rusija suintensyvino puolimą prie Torecko ir „iš karto pradėjo penkias puolamąsias operacijas“ aplinkinių miestų ir kaimų kryptimis.
Karo analitikai pranešė, kad rusai žengia link Torecko, kuriame prieš karą gyveno apie 32 tūkst. žmonių.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė perėmė iniciatyvą mūšio lauke ir pasistūmėjo į šiaurę ir pietus nuo Torecko, tačiau fronto linija ties šiuo šachtininkų miestu išliko palyginti stabili.
Ukrainos kariuomenė teigė, kad rusai atakas suintensyvino „po užsitęsusio ramybės periodo“.
67-erių vietos gyventojas Oleksandras telefonu AFP žurnalistams pasakojo apie mieste padažnėjusius rusų bombardavimus, taip patvirtindamas oficialius pranešimus.
„Jie pradėjo šaudyti ryte ir šaudė visą dieną“, – žurnalistams nurodė jis ir pridūrė, kad gyventojai slėpėsi rūsiuose.
Pasak Oleksandro, gyventojai stengiasi nenutolti nuo įėjimų į pastatus, kad galėtų įvertinti kovas ir „jei kas nors atsitiktų, lėkti vidun“. Jis pridūrė, kad anksčiau trečiadienį netoli jo namų nukrito Rusijos sviedinys.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas trečiadienio rytą paskelbė, kad pastarąją parą per rusų apšaudymą netoli Pokrovsko, esančio toliau į pietus, vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
Jis taip pat sakė, kad netoli Torecko apgadintas 21 gyvenamasis namas – beveik dvigubai daugiau nei ankstesnę dieną.
Kremlius 2022 metų pabaigoje, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto invazijos pradžios, pareiškė, kad aneksavo Donecko regioną kartu su trimis kitomis iš dalies okupuotomis Ukrainos sritimis.
Prokuratūra nustatė Rusijos vadus, kurie gali būti atsakingi už ukrainiečio galvos nukirtimą
15:36
Teisėsaugininkai nustatė Ukrainos kariškio, kuriam rusų kariai Donecko srityje nukirto galvą, tapatybę, pranešė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
„Dėl vakar paaiškėjusio žiauraus Ukrainos gynėjo nužudymo Donecko srityje tyrimo. Nustatyta žuvusiojo tapatybė. Dabar negalime nurodyti jo vardo ir pavardės, nes tebevyksta galutinio jo duomenų patvirtinimo procedūros“, – sakė generalinis prokuroras, kurį cituoja agentūra „Unian“.
Jis pridūrė, kad taip pat buvo nustatyti Rusijos vadai, galimai atsakingi už ukrainiečių gynėjo galvos nukirtimą. Šiuo metu vykdomos priemonės šiai informacijai patikrinti.
„Šis faktas dar kartą patvirtina, kad teroristinės šalies Rusijos valstybinė politika – tai visiškas tarptautinės teisės ir visuotinės moralės nepaisymas. Kiekvienas pasaulio lyderis, spaudžiantis ranką V.Putinui, turėtų suvokti, kad spaudžia ranką žmogui, kuris toleruoja barbariškas žudynes“, – pabrėžė A.Kostinas.
Ukrainos karininko egzekucija Donecko srityje: kas žinoma
Antradienį Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė, kad Donecko srityje rusų kariai nukirto galvą ukrainiečių kariškiui.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė, kad Volnovachos rajone veikiančioms Rusijos pajėgoms buvo įsakyta neimti ukrainiečių karių į nelaisvę, o „žudyti juos nežmoniškai žiauriai – nupjaunant galvas“.
„Oro žvalgybos metu vienoje iš kovinių pozicijų Donecko srityje, Ukrainos kariai aptiko apgadintą ukrainiečių gynybos pajėgų šarvuotį. Jame buvo nupjauta ukrainiečių gynėjo galva“, – socialiniame tinkle paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Generalinis prokuroras paragino visą civilizuotą pasaulį izoliuoti ir nubausti šalį agresorę už tokį veiksmą, pabrėždamas, kad agresorės vykdomi karo nusikaltimai yra ne pavieniai atvejai, o suplanuota Rusijos režimo strategija.
A.Kostinas pažymėjo, kad Rusijos nusikalstama politika siekiama sunaikinti ukrainiečius.
Rusija sugalvojo būdą, kaip apsaugoti nuo sunaikinimo V.Putino galios simbolį
14:10
Rusija aplink garsųjį Kerčės tiltą, jungiantį žemyninę dalį su okupuotu Krymo pusiasaliu, dislokavo daugybę baržų ir kitų apsaugos priemonių, atskleidė neseniai užfiksuotos palydovinės nuotraukos, kuriomis pasidalijo naujienų svetainė „Business Insider“.
Spėjama, kad taip siekiama apsaugoti statinį nuo Ukrainos išgirtojo bepiločio jūrų drono, kuris dabar jau ginkluotas ir raketomis.
Tai ne šiaip tiltas, o autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino branginamas pasiekimas, okupacijos trofėjus ir Kremliaus siekio visam laikui išsaugoti Krymo kontrolę simbolis, jau spėjęs tapti poros galingų Ukrainos atakų taikiniu.
Ankstesnės pastangos apsaugoti tiltą buvo neveiksmingos, o Ukrainai toliau diegiant naujoves ir vykdant itin efektyvias jūrinų dronų programas, naujų Rusijos gynybinių užtvarų gali nepakakti, kad būtų išvengta tolesnių išpuolių.
Kiek anksčiau publikuotoje ataskaitoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad gegužės pradžioje Rusija pradėjo dislokuoti baržas kaip užtvaras pietinėje 19 km ilgio tilto, kuris jungia Rusiją ir Krymą bei palengvina karinę bei ekonominę veiklą, pusėje.
Gegužės 23 d. užfiksuotose palydovinėse nuotraukose, kurias paskelbė Jungtinės Karalystės vyriausybė, matoma, kad baržų atplukdyta daugybė.
Gynybos ministerija birželio 8 d. atnaujintoje žvalgybos ataskaitoje nurodė, kad „šias baržas pastatė Rusijos pajėgos, siekdamos apginti tiltą ir laivybos kanalą, sumažindamos Ukrainos bepiločių jūrinių dronų priartėjimo kampus“. Tačiau pažymėta, kad „anksčiau įrengtos užtvaros buvo pažeistos audrų, todėl jų veiksmingumas sumažėjo“.
Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai buvo padarytos nuotraukos, apsaugos priemonės išsiplėtė ir, remiantis „Maxar Technologies“ užfiksuotomis naujomis palydovinėmis nuotraukomis, kurias vėliau gavo „Business Insider“, į gynybos liniją įtrauktos kelios papildomos baržos ir plūduriuojančios apsaugos strėlės.
Tam, kad laivai galėtų praplaukti pro apsaugas ir po tiltu, baržos suformuoja angą praplaukimui, o plūduriuojančios strėlės išlenkiamos.
Tačiau neaišku, ar tokios priemonės bus veiksmingos, siekiant apginti vieną iš V.Putino galios simbolių kare su Ukraina.
Daugiau nei dveji praėję karo metai patvirtino, kad ukrainiečiai yra linkę prisitaikyti prie naujų karo sąlygų, taip pat jie itin greitai randa būdų, kaip atakuoti Rusijos taikinius jūroje, net tada, kai Maskva sutelkia geriausias priemones jiems apsaugoti.
„Šios kliūtys apsunkina lygtį, bet ji vis tiek yra išsprendžiama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė atvirų šaltinių žvalgybos analitikas, Amerikos verslo instituto analitinio centro bendradarbis Brady Africkas.
Ukraina ne kartą žadėjo sunaikinti tiltą, nes jis naudojamas kaip Rusijos kariuomenės aprūpinimo ir logistikos maršrutas Kryme, taip pat todėl, kad jis reprezentuoja neteisėtą Maskvos įvykdytą pusiasalio aneksiją ir nuolatinę okupaciją.
Tačiau Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčiukas anksčiau pažymėjo, kad dabar tilto sunaikinimas nebus toks veiksmingas, koks būtų buvęs konflikto pradžioje, nes Rusija rečiau juo naudojasi tam, kad padėtų palaikyti savo karo veiksmus Kryme.
Šią savaitę Ukrainos žiniasklaidai D.Pletenčiukas teigė, kad ilgam tiltui tenka mažiau nei ketvirtadalis visų tranzitu gabenamų krovinių. Kitus krovinius Rusija gabena per keltų perkėlą, kuri šį mėnesį taip pat sulaukė Ukrainos raketų smūgių.
„Ukrainai labai patogu diegti naujoves apeinant Rusijos gynybą ir rasti naujų būdų smogti taikiniams okupuotoje teritorijoje“, – vertino B.Africkas.
Taikinius jūroje Kyjivas dažniausiai atakuoja jūriniais bepiločiais dronais, kuriuos ne kartą modifikavo ir atnaujino, siekdamas, kad šis netradicinis laivynas taptų dar didesne problema Rusijai.
Jūrų bepiločiai dronai jau buvo naudojami Maskvos Juodosios jūros laivynui siaubti, sugadinant ir sunaikinant daugybę karo laivų – Pentagono duomenimis, mažiausiai dvi dešimtis.
„Business Insider“ pastebėjo, kad Rusija griebasi ekonomiškai efektyvių būdų tilto saugumui užtikrinti: perimetre ne tik dislokuotos baržos ir apsauginės strėlės, bet ir naudojami dūmų generatoriai.
Tai palyginti ekonomiškai efektyvūs būdai, kaip suteikti papildomą apsaugos sluoksnį tokiai vertingai vietovei kaip karo laivų uostas ar strateginis tiltas, palyginti su labiau kinetinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nuolatiniu lėktuvų patruliavimu vandens kelyje, tačiau jie nebūtinai yra patikimiausi.
„Manau, kad Rusija suprato, jog ten, kur ji negali išsiskirti gynybos kokybe, ji turėtų stengtis investuoti į kiekybę, – komentavo B.Africkas. – Tai matome iš šių baržų, kurios saugo tiltą“.
Ukraina: per Rusijos išpuolius apgadinta energetikos objektų
13:44
Rusija praėjusią naktį į Vakarų Ukrainą paleido keliolika atakos dronų ir padarė žalos energetikos objektams netoli sienos ir šalies centre, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Pareigūnai anksčiau paskelbė, kad visą dieną įvairiose vietose bus nutrauktas elektros tiekimas, siekiant sumažinti spaudimą elektros tinklui po pražūtingų Rusijos atakų prieš Ukrainos elektrines.
„Naktį priešas atakavo energetikos objektą centriniame regione. Buvo apgadinta dalis įrangos“, – teigė Energetikos ministerija. Ji pridūrė, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir gelbėjimo tarnybos.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad dėl Rusijos dronų ir raketų atakų Ukrainos elektros gamybos pajėgumai sumažėjo perpus, palyginti su situacija prieš metus.
Jis paragino sąjungininkus atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti sistemingus išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Kremlius teigia, kad jo pajėgos nesitaiko į civilius gyventojus ar civilinę infrastruktūrą, tačiau Rusijos kariuomenė yra sakiusi, kad vykdo atsakomąsias atakas prieš energetikos objektus.
Ukrainiečių Energetikos ministerija pranešė, kad vakariniame Lvivo regione per apšaudymą buvo pažeista elektros perdavimo linijų ir elektros įrangos.
Vakarinio regiono, kuris ribojasi su Lenkija, gubernatorius sakė, kad per naktinius išpuolius buvo sužeisti du 47-erių ir 70-erių civiliai gyventojai.
Oro pajėgos pranešė, kad oro gynybos sistemos naktį numušė 19 iš 21 Rusijos paleisto atakos drono.
Šią savaitę energetikos pareigūnai įspėjo, kad artimiausiomis savaitėmis gali padaugėti planinių ir avarinių elektros tiekimo nutraukimų. Pareigūnai teigia, kad pažeistų elektrinių remonto darbai gali užtrukti kelerius metus ir kainuoti milijonus eurų.
V.Putinas ir Kim Jong Unas susitarė dėl abipusės pagalbos, jei kurią nors iš jų užpuls
13:16
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) po trečiadienio derybų Pchenjane pasirašė strateginės partnerystės sutartį, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Lyderiai pasirašė „Visapusės strateginės partnerystės sutartį“, sakoma naujienų agentūros „RIA Novosti“ pranešime.
V.Putinas anksčiau užsiminė, kad abi šalys parengė dokumentą, tapsiantį pagrindu būsimiems santykiams, bet detalių nepateikė.
Padovanojo arbatos servizą ir automobilį
Abu lyderiai V.Putino vizito Pchenjane metu apsikeitė dovanomis. Kim Jong Unui įteikti arbatos servizas ir prabangus rusų gamybos automobilis „Aurus“, pranešė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Jis nesakė, kokias dovanas gavo V.Putinas, bet užsiminė, kad jos susijusios su prezidento atvaizdu, „įskaitant biustus“.
Pirmadienį Kremlius nurodė, kad minima sutartis pakeis ankstesnius dvišalius dokumentus ir deklaracijas, pasirašytus 1961, 2000 ir 2001 metais.
Trečiadienį V.Putinas sakė, kad pasirašyta nauja Rusijos ir Šiaurės Korėjos sutartis numato abipusę pagalbą, jei kuri nors iš jų susidurtų su agresija.
„Šiandien pasirašyta visapusės partnerystės sutartis, be kitų dalykų, numato abipusę pagalbą agresijos prieš kurią nors iš sutarties šalių atveju“, – sakė V.Putinas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.
V.Putinas naująją strateginę sutartį pavadino proveržiu, dėl kurio Maskvos ir Pchenjano ryšiai pakils į „naują lygį“.
„Tai iš tiesų proveržį reiškiantis dokumentas“, – teigė V.Putinas spaudos konferencijoje Šiaurės Korėjos sostinėje. Jis pridūrė, kad tai pakels „mūsų santykius į naują lygį“.
Maskvos ir Pchenjano ryšiai kelia susirūpinimą Vakarams, manantiems, kad Rusija perka ir naudoja Šiaurės Korėjos ginkluotę savo kare Ukrainoje.
Kim Jong Unas anksčiau teigė, kad santykiai su Rusija pasiekė naują aukščiausią tašką ir kad V.Putino vizitas sustiprins jų šalių „karštą draugystę“.
Lenkijoje – vis garsiau apie skandalus pasienyje: „Parodyk krūtinę, gausi maisto ir vandens“
12:22
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje neslūgstant nelegalių migrantų srautams vis garsiau kalbama ir apie kitą šios situacijos pusę – visuomenininkai baisisi pareigūnų elgesiu ir politikų pozicija. Ir esą tos viltys, kurios sietos su valdžios pasikeitimu po praėjusių metų spalio rinkimų į Seimą, visiškai žlugo, nes būtent dabartinių valdančiųjų požiūris ir atveria kelią nebaudžiamumui pasienyje.
Incidentai – kasdienybė
Lenkijos pasieniečiai skelbia, kad per praėjusį savaitgalį pareigūnai neleido arti 430 kartų nelegaliai peržengti Lenkijos ir Baltarusijos sieną. Kaip jau tapo įprasta, pranešama ir apie migrantų agresiją – į lenkų tarnybas lėkė akmenys ir šakos.
Per savaitgalį šešis kartus suteikta medicininė pagalba migrantams.
Skaičiuojama, kad vien per šį birželį Palenkės sienos apsaugos tarnybos skyrius užkardė daugiau nei 2600 bandymų peržengti valstybinę Lenkijos sieną.
Tokią ar labai panašią informaciją Lenkijos tarnybos skelbia jau kurį laiką, kartais pridėdami ir nuotraukas bei vaizdo įrašus, kaip migrantai mėgina šturmuoti sieną, mėto įvairius daiktus į lenkų pareigūnus ir karius. O birželio 6-ąją pranešta, kad mirė karys, kuris buvo sužalotas iš anapus sienos mestu peiliu, pritvirtintu prie ilgos lazdos.
Politikų kalbos su rasizmo prieskoniu
Tačiau Lenkijoje vis garsiau kalbama ir apie kitą visos šitos susidariusios situacijos pusę. Kad pareigūnai ir kariai visiškai nieko nebijo, kad skaudžiausi incidentai kyla ne be priežasties ir kad pasienyje tie patys sienos saugotojai prekiauja maistu, vandeniu ir išorinėmis baterijomis.
„Siras, kurį vežiau, pasakojo man, kad kartu su moterimi priėjo prie sienos iš Baltarusijos pusės prašydami maisto ir vandens. Į tai Lenkijos karys atsakė: „Gausit maisto ir vandens, bet pirmiausia tegu ji parodo krūtinę ir nusiima kelnaites“, - pasakojo Palenkės savanoriškos humanitarinės pagalbos organizacijos narys, tinklaraštininkas Piotras Czabanas.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Susirūpino dėl V.Putino saugumo kaip niekada anksčiau: pakėlė naikintuvus
12:17
Antradienį Vladimiras Putinas skrido į Jakutską. Miesto gyventojai pastebėjo bent vieną Su-30SM naikintuvą, lydintį lėktuvą Nr. 1. Nepriklausomo portalo „Agentstvo“ analizės duomenimis, tai pirmas vizualiai patvirtintas atvejis nuo karo pradžios, kai V.Putino lėktuvą vizito į Rusijos regioną metu lydi kariniai orlaiviai.
Prieš tai naikintuvai lydėjo prezidentą tik užsienyje - vieną iš tokių atvejų jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino, kaip būtiną dėl saugumo.
V.Putinas Jakutske domėjosi su regiono pasiekimais, kalbėjosi su Aukštosios muzikos mokyklos absolventais ir susitiko su respublikos vadovu Aisenu Nikolajevu, kuris šiemet pretenduoja į antrą kadenciją. Kaip pažymėjo vietos žiniasklaida, tai pirmasis V.Putino vizitas Jakutijoje per pastaruosius 10 metų.
Miesto gyventojai socialiniuose tinkluose paskelbė keletą vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose užfiksuotas V.Putino lėktuvą lydintis naikintuvas. Karo analitikas Janas Matvejevas portalui „Agentstvo“ sakė, kad filmuotoje medžiagoje matyti naikintuvas Su-30SM.
„Agentstvo“ išanalizavo valstybinių agentūrų ir „Telegram“ kanalus ir nerado jokių pranešimų apie tai, kad Rusijos prezidento skrydį vizitų į Rusijos miestus metu nuo karo pradžios būtų lydėję naikintuvai. 2024 m. sausį, prieš V.Putino vizitą į Kaliningradą, Dmitrijus Peskovas buvo paklaustas, ar prezidento skrydį lydės naikintuvai, tačiau jis vengė atsakyti į šį klausimą.
Naikintuvai lydi užsienio kelionėse
Žiniasklaida nuolat rašo apie naikintuvus, lydinčius V.Putiną į tarptautines verslo keliones. Taip buvo per jo skrydžius į Baltarusiją (2022 m. gruodį, 2023 m. lapkritį ir 2024 m. gegužę), Kazachstaną ir Uzbekistaną (gegužės mėn.).
2023 m. gruodį Rusijos gynybos ministerija netgi paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip naikintuvai Su-35 lydi V. Putino lėktuvą skrydžio į JAE metu. Tuo metu D.Peskovas aiškino, kad tai padaryta saugumo sumetimais: „Regionas neramus, ir nors JAE ir Saudo Arabija yra stabilios, saugios šalys, kaimynystėje, gretimame regione, be abejo, yra daug pavojų ir nenuspėjamumo.“
Iš karto po vizito Jakutske V.Putinas išskrido į Šiaurės Korėją, kur jis buvo demonstratyviai pasitiktas - Pchenjano gatves papuošė Rusijos prezidento portretai.
Neperšaunamos liemenės Raudonojoje aikštėje: Kremlius ėmėsi slaptų veiksmų dėl V.Putino
15min primena, kad Rusijos specialiosios tarnybos beprecedenčiu mastu sustiprino ir taip griežtas saugumo priemones aplink prezidentą Vladimirą Putiną, apie tai „The Moscow Times“ sakė du Rusijos pareigūnai, dalyvavę daugelyje V.Putino viešų pasirodymų, ir Kremliui artimas šaltinis.
Kremlius, kuriam ir taip jau buvo paskelbta padidinta saugumo parengtis dėl invazijos į Ukrainą, buvo sukrėstas neseniai įvykdytų išpuolių prieš aukšto rango politikus Europoje ir Azijoje ir, reaguodamas į tai, sustiprino V.Putino apsaugą.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainos pulkininkas atšovė Rusijos propagandininkei: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo
10:11
Kremliaus propagandininkė Olga Skabejeva kiek anksčiau pareiškė, kad Ukrainai perduotų naikintuvų F-16 bazavimas NATO šalyse reikštų Trečiojo pasaulinio karo pradžią.
Ukrainos nacionalinio teletilto eteryje karybos ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Petro Černykas, paklaustas, kaip jis reaguoja į tokią Rusijos propagandą, ir paprašytas įvertinti, ar galima tikėtis eskalacijos iš Rusijos pusės, nustebo pažymėjęs, kad eskalacijos taškas jau seniai pasiektas.
„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, norime mes to ar ne. Jaltos tarptautinių santykių sistema sugriauta iki pamatų. Tad ar penktoji sistema bus piešiama kaip nors kitaip, išskyrus didžiąją pasaulinę konfrontaciją? Svarbiausias klausimas, ar dar galima to išvengti“ – kalbėjo jis.
„Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad dabar esame kažkur 1939 m. spalio mėn. Jei britai, prancūzai ir ypač amerikiečiai tada būtų iš tikrųjų parodę tikrą politinę valią, Hitleris galėjo būti uždusintas. 1923 m., 1936 m., 1938 m., kai naciai leido aiškiai suprasti, kad įžengs į areną. Jie to nepadarė. Ar jie tai padarys dabar? Abejoju“, – tęsė P.Černykas.
Jo nuomone, vertinant dabartinę globaliosios Šiaurės ir globaliųjų Pietų konfrontaciją, karą Ukrainoje, viskas neabejotinai pasieks virimo tašką.
„Šiuo metu Ukrainoje kariaujame ne tik už savo nepriklausomybę. Čia susidūrė dvi sistemos, dvi ideologijos. Tačiau, deja, pasaulyje demokratija sudaro mažumą.“
Ekspertas pabrėžė, kad Trečiasis pasaulinis karas bus demokratijų ir tironijų kova ne tik dėl valdžios, bet ir už išlikimą pasaulyje, kuris vis dažniau susiduria su gamtos stichijomis. Jo nuomone, laimės tie, kurie bus geriausiai pasirengę.
Anksčiau Harvardo Ukrainos tyrimų instituto direktorius Serhijus Plohijus pažymėjo, kad Rusijos ir Ukrainos karas teoriškai gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. Pasak jo, pasauliniai karai nevyksta planuojant, jie įvyksta dėl įvykių logikos.
Tuo tarpu dr. Luigi Scazzieri, Europos reformų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, yra pareiškęs, kad pagrindinis kelias į Trečiojo pasaulinio karo pradžią yra tiesioginis Vakarų ir Rusijos susidūrimas, o šis scenarijus bus labiau tikėtinas, jei Donaldas Trumpas laimės JAV rinkimus ir destabilizuos NATO.
Pats respublikonų kandidatas į JAV prezidentus trečiojo pasaulinio karo retoriką neretai pasitelkia tam, kad įbaugintų savo rinkėjus.
Sekmadienį, sakydamas kalbą Detroite vykusiame kampanijos renginyje „Turning Point USA“, jis pareiškė, kad Vašingtonas rizikuoja būti įtrauktas į naują pasaulinį ginkluotą konfliktą ir teigė, kad būtina „išgelbėti mūsų šalį“.
„Svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti, yra išgelbėti savo šalį, nes mūsų šalis yra bėdoje. Egzistuoja reali Trečiojo pasaulinio karo galimybė“, – pabrėžė D.Trumpas.
„Sky News“ saugumo ir gynybos redaktorė Deborah Gaines, vertindama įvykius pasaulyje, įskaitant karą Ukrainoje ir eskalaciją Artimuosiuose Rytuose, pažymėjo, kad yra tikimybė, jog gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Pasak jos, tokio scenarijaus grėsmė yra didesnė nei kada nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tuo tarpu Ukrainos geopolitikos ir geostrategijos akademijos narys korespondentas, politikos mokslų daktaras Stanislavas Želichovskis taip pat išreiškė nuomonę, kad Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir tuo pačiu metu užsibaigė antrasis Šaltasis karas.
Rusijos pajėgoms užkliuvo mokslinių tyrimų institutas Lvive
09:59
Pasak pranešimų per praėjusią naktį Rusijos pajėgų įvykdytą apšaudymą Lvive buvo apgadintas mieste esantis Mokslinių tyrimų instituto pastatas.
„Registruojame dar vieną sugriovimą dėl naktinio atakos dronų išpuolio. Tyrimų instituto Lvive“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Lvivo meras Andrijus Sadovijus.
Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis pažymėjo, kad rusų bepiločių orlaivių nuolaužos Lvive iš tiesų apgadino Valstybinio veterinarinių vaistų ir pašarų priedų tyrimų ir kontrolės instituto administracinį pastatą.
„Nepilotuojamo orlaivio nuolaužos sunaikino maždaug 800 kvadratinių metrų ploto stogą, sienas ir lubas“, – informavo jis.
Praėjusią naktį Rusijos kariai vėl atakavo Ukrainą bepiločiais atakos orlaiviais. Nurodoma, kad Lvivo srityje nuo krintančių dronų nuolaužų buvo sužeisti du žmonės.
Iš viso Rusija į Ukrainą paleido 21 droną, iš kurių 19 buvo numušta.
JAV karys Vladivostoke sulaukė bausmės – teks sėsti į kalėjimą
09:52
Rusijos teismas trečiadienį nuteisė JAV karį kalėti už grasinimus nužudyti ir vagystę, pranešė valstybinės naujienų agentūros.
Vladivostoko teismas Gordoną Blacką nuteisė trejiems metams ir devyniems mėnesiams kalėjimo, pranešė TASS ir „Sputnik“.
G.Blackas Tolimuosiuose Rytuose esančiame mieste buvo sulaikytas praėjusį mėnesį. Ten jis lankė rusę, su kuria susipažino ir susitikinėjo tarnaudamas Pietų Korėjoje.
34 metų vyras buvo sulaikytas po to, kai moteris, kurią Rusijos žiniasklaida įvardija kaip Aleksandrą Vaščuk, po ginčo apie jį pranešė policijai.
A.Vaščuk apkaltino G.Blacką pavogus iš jos apie 10 tūkst. rublių (100 eurų) ir teigė, kad jis ją fiziškai užpuolė.
Rusijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad G.Blackas iš dalies prisipažino įvykdęs netyčinę vagystę, bet neigė grasinęs A.Vaščuk nužudyti.
Pasak G.Blacko, ginčą pradėjo išgėrusi draugė.
Jis pasakojo, kad su A.Vaščuk susipažino 2022 metų spalį per pažinčių programėlę „Tinder“ Pietų Korėjoje ir ten susitikinėjo, o vėliau mergina pakvietė jį atvykti į Vladivostoką.
Amerikiečio advokatas ketina apskųsti nuosprendį, trečiadienį pranešė TASS.
Rusijos kariuomenės degradacija: tūkstančių Rusijos karių atsidūrė teismo suole
09:29
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariniai teismai gavo daugiau nei 10 tūkst. bylų dėl atsisakymo tarnauti, skelbia naujienų svetainė „Mediazona“.
Nuo mobilizacijos paskelbimo 2022 m. rugsėjį, kai kariškiams buvo uždrausta išeiti iš tarnybos, teismai sulaukė 9 059 bylas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 337 straipsnį (Savavališkas palikimas dalinio ar tarnybos vietos), 627 bylas pagal baudžiamojo kodekso 332 straipsnį (Įsakymo nevykdymas) ir 339 bylas pagal baudžiamojo kodekso 338 straipsnį (Dezertyravimas). Šiose bylose yra 10 085 kaltinamieji, iš kurių 8 594 jau nuteisti.
Teigiama, kad tokių bylų nagrinėjimo rekordas pasiektas 2024 m. gegužės mėn.
Praėjusį mėnesį teismai gavo 844 bylas dėl neleistino dalinių palikimo, 43 bylas dėl įsakymų nevykdymo ir 42 bylas dėl dezertyravimo.
Leidinyje pažymima, kad tokios bylos išnagrinėjamos per trumpą laiką, o teismai nuosprendžius priima neregėtu greičiu – 34-35 nutartys per dieną. Dažniausiai karo teisėjai kariams skiria lygtines bausmes, todėl vadovybė gali juos išsiųsti į frontą, pastebėjo „Mediazona“ žurnalistai.
Pask straipsnio, iki mobilizacijos pradžios ir bausmių pagal „karinius straipsnius“ sugriežtinimo Rusijos kariškiai tokiose bylose praktiškai niekada nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn. 2022 m. sausį tokių bylų buvo mažiau nei šimtas, ir visos jos buvo susijusios su nesankcionuotu dalinio palikimu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. rugsėjo mėn. pasirašė dekretą dėl „dalinės mobilizacijos“. Tuo pat metu Valstybės Dūma priėmė Baudžiamojo kodekso straipsnių dėl nusikaltimų karinei tarnybai pataisas: jos papildytos dalimis dėl nusikaltimo padarymo mobilizacijos ar karo padėties metu, sugriežtintos bausmės už dezertyravimą ir įvestos bausmės už savanorišką pasidavimą.
Netrukus karinius teismus užplūdo baudžiamosios bylos prieš piliečius, nusprendusius palikti tarnybą.
Šių metų vasarį projektas „Eik į mišką“ pranešė, kad norinčiųjų dezertyruoti iš Rusijos kariuomenės Ukrainoje per metus padaugėjo dešimteriopai. Taigi, jei 2023 m. sausį į organizaciją kreipėsi 28 dezertyrai, tai 2024 m. sausį šis skaičius išaugo iki 284.
Šių metų pradžioje dezertyrai sudarė 36 proc. visų besikreipusiųjų, iš jų 30 proc. buvo mobilizuoti, 50 proc. – sutartininkai, pasirašę sutartį prasidėjus karui, ir 10 proc. – sutartininkai, išvykę tarnauti iki 2022 m. vasario 24 d. Dar 10 proc. sudarė visi kiti.
J.Stoltenbergas įvardijo keturias valstybes, kurios trokšta NATO žlugimo
08:52
Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas remia Rusijos karą prieš Ukrainą ir nori, kad Jungtinės Valstijos ir NATO žlugtų, bendroje spaudos konferencijoje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Estijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jei jiems pavyks Ukrainoje, būsime dar labiau pažeidžiami, o pasaulis taps dar pavojingesnis. Todėl mūsų parama Ukrainai nėra labdara. Ji atitinka mūsų pačių saugumo interesus“, – pabrėžė jis.
J.Stoltenbergas taip pat nurodė, kad visi nori karo pabaigos, tačiau Rusijos okupacija Ukrainoje ir kapituliacija saugumo ir taikos neatneš. Jis taip pat tikisi, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime Europos sąjungininkės ir Kanada pasiūlys didesnę finansinę ir karinę paramą Ukrainai.
„Ir kad lyderiai susitars, jog NATO imsis vadovauti koordinuojant saugumo pagalbą ir mokymus Ukrainai. Visa tai sumažins Jungtinėms Valstijoms tenkančią naštą“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Karybos ekspertas: V.Putinui turėtų būti gėda dėl pataikavimo Pchenjanui
08:45
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad Rusijos pajėgos aktyvina savo veiksmus Ukrainoje – ypač Časiv Jaro ir Avdijivkos kryptimis.
„Kai kurie rusiški šaltiniai kalba apie uraganinę ugnį, neregėtą nuo pačios karo pradžios ir daugybinius prasiveržimus. Tačiau solidesni rusiški šaltiniai atšaldo entuziazmą ir pripažįsta šiek tiek didesnį aktyvumą, tačiau šios dienos pasiekimus vertina labai kukliai“, – rašė jis.
Tuo tarpu Ukrainos pusė skelbia, kad jiems pavyko apsiginti, o keliose vietose tradiciškai kontratakuoti nedidelėmis pajėgomis, grasinant rusus išstumti iš anksčiau užimtų atskirų pozicijų.
„Reziumuojant – šiek tiek aktyvesni karo veiksmai, bet jokių didesnių pakitimų nėra“, – teigė E.Papečkys.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į autoritarinio Rusijos prezidento vizitą Šiaurės Korėjoje ir konstatavo, kad šis atvyko „prašyti daugiau ginklų“.
„Vietiniame laikraštyje išspausdintas V.Putino interviu. Toks nusaldintas ir toks brežnevinis, kad turėtų būti gėda net pačiam V.Putinui. Bet tai pats pigiausias atlygis už Šiaurės Korėjos paramą šaudmenimis. Jis čia atvažiuoja ne tik prašyti, bet ir atsiskaityti už jau padarytą paslaugą – Kimas naudojasi proga išgręžti tiek naudos, kiek tik įmanoma.“
E.Papečkio vertinimu, toliau padėtis Ukrainoje turėtų išlikti tokia pati. Reikėtų tikėtis didesnio Ukrainos užnugario apšaudymo raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Jis taip pat pažymėjo, kad rusai savo ruožtu jau antra diena laukia stipraus ukrainiečių apšaudymo amerikietiškomis raketomis ATACMS.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:35
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1130 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 529,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 12 šarvuotųjų kovos mašinų, 48 artilerijos sistemos, 4 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 47 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 34 Rusijos bepiločius orlaivius.
Rusai šaudė 2018 m. Baltojoje jūroje, bet internautai laivą „perkėlė“ netoli Floridos
08:27
Socialinius tinklus supurtė rusiškų tarpžemyninių balistinių raketų salvė iš atominio povandeninio laivo prie JAV krantų. Na, bent jau klastotės kūrėjai ir platintojai tikėjosi, kad toks kvapą užgniaužiantis vaizdas turėtų supurtyti ir priversti suabejoti, ar verta toliau remti Ukrainą.
Praėjusį trečiadienį, birželio 12 dieną, vizito į komunistinę Kubą atplaukė Rusijos atominis povandeninis laivas „Kazan“, fregata „Admiral Gorškov“ ir du pagalbiniai laivai – tanklaivis „Akademik Pašin“ ir gelbėjimo vilkikas „Nikolai Čiker“.
Jie į Havaną atplaukė netrukus po to, kai tarp Maskvos ir Vašingtono eilinį kartą sustiprėjo įtampa, JAV prezidentui Joe Bidenui davus leidimą ukrainiečiams atakuoti tam tikrus taikinius Rusijoje amerikietiškais ginklais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dviejų labiausiai izoliuojamų autokratų susitikimas: žada stiprinti gynybos ryšius
07:49
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį Pchenjane surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame, kaip manoma, aptars būdus, kaip sustiprinti sankcijas pažeidžiančius karinius ryšius.
Kim Jong Unas pasveikino V.Putiną oro uoste ir abu tarptautinėje izoliacijoje atsidūrę lyderiai apsikabino ant raudono kilimo, rodo Šiaurės Korėjos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtos nuotraukos, pabrėžiančios vis glaudesnius santykius, kurie kelia susirūpinimą Seului ir Vašingtonui.
Tai pirmoji V.Putino kelionė į Šiaurės Korėją nuo 2000 metų. Ji vyksta tuo metu, kai Vakarų šalys kaltina Kim Jong Uną tiekiant istorinei sąjungininkei Maskvai ginklus, kuriuos ši naudoja Ukrainoje, taip pažeidžiant abiem šalims taikomas Jungtinių Tautų sankcijas. Maskva ir Pchenjanas šiuos kaltinimus oficialiai neigia.
Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad po praėjusiais metais įvykusio susitikimo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose Kim Jong Unas „paspaudė Putinui ranką ir šiltai jį apkabino, išreikšdamas džiaugsmą ir malonumą vėl su juo susitikti“.
Šis vizitas pabrėžia dvišalių santykių „nenugalimumą ir ilgaamžiškumą“, teigė KCNA.
Rusijos naujienų agentūros trečiadienį pranešė, kad abu vadovai pradėjo valstybinį V.Putino vizitą dalyvavimu pasveikinimo ceremonijoje pagrindinėje Pchenjano aikštėje.
„Rusijos prezidento kortežas, vadovaujamas „Aurus“ (limuzino), kuriame buvo Putinas, atvažiavo į Kim Ir Seno aikštę“, – pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „RIA Novosti“ pridūrė, kad Kim Jong Unas pasveikino Rusijos lyderį prieš derybas Kumsusano valstybiniuose svečių namuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netoli Lvivo sužeistas 70-metis apsaugos darbuotojas
07:46
Dėl rusų bepiločio lėktuvo smūgio Malechove, Lvivo srityje, buvo sužeistas 70 metų apsaugos darbuotojas, kurio būklė vidutinio sunkumo, pranešė „Ukrainska pravda“.
Vėliau pranešta, kad apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas Malechove, išdaužyta 20 langų.
„V.Putinas pabrėžia, kad Rusija turi draugų“: kokios galimos jo vizito Šiaurės Korėjoje pasekmės?
07:24
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į Šiaurės Korėją gali turėti pasekmių toli už mūšio lauko Ukrainoje ribų. Tai svarbus žingsnis link partnerystės, pagrįstos bendru priešiškumu Vakarams ir jų sąjungininkams, kuri suteikia galių abiem lyderiams ir gilina pasaulines nesutarimų linijas, rašo CNN.
„Abiejų šalių santykiai yra ne tik būtinybė. Matome, kad abi valstybės formuoja vis nuoseklesnį vieningą frontą ir priešinasi Jungtinėms Valstijoms ir Vakarams“, – sakė Oksfordo universiteto politikos dėstytojas Edwardas Howellas.
V.Putinas į susitikimą su Kim Jong Unu išvyko po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir G7 aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Vakarų lyderiai demonstravo solidarumą su Ukrainoje vysktančiu karu. Tuo tarpu Šiaurės Korėja priešinasi JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos bendradarbiavimui saugumo srityje.
Rugsėjį Kim Jong Unas atvyko į Rusiją ir netrukus po to Rusijos kariuomenė gavo Šiaurės Korėjos šaudmenų ir raketų. Jos padėjo Maskvai papildyti savo atsargas ir neatsilikti nuo Vakarų paramos Ukrainai. Ekspertai mano, kad šis susitarimas gali leisti Šiaurės Korėjai pamatyti tikrąjį savo ginklų galimybių vaizdą, taip pat padėti padidinti eksportą.
Pietų Korėjos pareigūnų teigimu, jie gauna maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių iš Maskvos. Per praėjusį susitikimą V.Putinas sakė, kad jie yra pasirengę padėti Šiaurės Korėjai plėtoti kosmoso ir palydovų programas. Po kelių savaičių buvo sėkmingai paleistas pirmasis Šiaurės Korėjos karinės žvalgybos palydovas Malligyong-1.
Ekspertai mano, kad Kim Jong Unas nori gauti prieigą prie įvairių rusiškų pažangių ginklų ir technologijų, susijusių su urano sodrinimu, reaktorių projektavimu ar branduoliniais varikliais povandeniniams laivams, praktinės patirties. Jis gali manyti, kad tai tiesiog būtina jo režimo išlikimui.
Ankitas Panda, analitinio centro „Carnegie Endowment for International Peace“ branduolinės politikos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis, pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog V.Putinas pernelyg norėtų pradėti bendradarbiavimą branduolinių technologijų srityje, nes Rusija galėtų dalytis „mažiau jautriomis“ technologijomis, pavyzdžiui, tobulinti radarus ar priešlėktuvinių raketų sistemas.
Kartu jis gali pasinaudoti šiuo vizitu, kad užsitikrintų nuolatinę Šiaurės Korėjos paramą ir parodytų pasauliui, kad Maskva nėra vieniša.
„Putinas pabrėžia, kad Rusija turi draugų – ir propaguoja idėją, kad karas Ukrainai nebus laimėtas, nes Rusijai netrūks ginklų“, – įvertino Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro vyresnysis politikos direktorius Johnas Erathas.
Jo nuomone, Maskvos valdovas santykius su Kim Jong Unu taip pat gali vertinti kaip būdą „žadinti branduolinio karo šmėklą“, pasinaudodamas Vašingtono ir Pietų Korėjos susirūpinimu, kad Ukrainos sąjungininkai priverstų ją derėtis Rusijos sąlygomis.
