Svarbiausios naujienos
- „The Guardian“: Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kyjivui, ir NATO
- Priešlėktuvinės gynybos sistemas iš JAV Ukraina gaus greičiau nei tikėtasi
- Nufilmuota: rusai pirmą kartą numetė bombą FAB-3000 ant Ukrainos
- A.Belousovas pirmą kartą prakalbo apie karių grįžimą namo.
- Rusijos gynybos ministras grasina: tik pabandykite pavėluoti.
- Nauja V.Putino idėja – sukurti alternatyvą NATO.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Guardian“: Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kyjivui, ir NATO
22:06
Ukraina ir jos šalininkai spaudžia Baltuosius rūmus sustiprinti šalies įsipareigojimą įstoti į NATO per liepos mėnesį Vašingtone vyksiantį jubiliejinį 75-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tačiau tai gali būti klaidingas sprendimas ir Aljansui, ir Ukrainai, rašo „The Guardian“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Pasak „The Guardian“, tai yra pavojinga idėja, kuri įpareigotų JAV ilgalaikei Ukrainos gynybai ir kartu sukurtų rimtą pažeidžiamumą NATO, kuri galiausiai taps silpnesnė, o ne stipresnė.
„Narystė NATO taip pat nėra geriausia išeitis Ukrainai“, – rašo leidinio apžvalgininkas, Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnas Europoje 2018-2021 m. Christopheris Chivvis.
Kodėl Ukrainos kvietimas į NATO yra pavojingas?
Pažymima, kad Joe Bidenas jau dėjo visas pastangas, kad pademonstruotų paramą Ukrainai, pasirašydamas saugumo susitarimą, jau nekalbant apie tai, kad iš Kongreso gavo 175 mlrd. dolerių Ukrainai padėti. Jis turėtų pasinaudoti artėjančiu aukščiausiojo lygio susitikimu, kad Ukrainos narystė NATO būtų atidėta į antrą planą.
„Pažadas suteikti Ukrainai narystę NATO sukeltų pavojų esamų aljanso abipusių gynybos įsipareigojimų, nustatytų Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, patikimumui. Šis pažadas įpareigoja Aljanso nares išpuolį prieš vieną iš jų traktuoti kaip išpuolį prieš visas. Tačiau taikyti šį standartą Ukrainai po karo būtų labai sunku, o jam tęsiantis – dar sunkiau“, – sakė Christopheris Chivvis.
Turint omenyje, koks didelis yra azartas ir spaudimas įtraukti Ukrainą į aljansą, nebuvo atlikta jokios rimtos karinės analizės, kokie būtų NATO gynybos įsipareigojimų Ukrainai kariniai reikalavimai. Tačiau net paviršutiniška analizė rodo, kad jie bus labai dideli.
Leidinyje pažymima, kad beveik bet kokiu įsivaizduojamu karo pabaigos keliu Ukraina susidurs su priešiškumu iš Rusijos, kuri išliks daug labiau kariškai pasirengusi. Šiuo metu Ukrainoje kariauja daugiau kaip 300 tūkst. karių. Šią kariuomenę pasibaigus karui reikės demobilizuoti.
Tai reiškia, kad jei Ukraina įstotų į NATO, kitos aljanso narės turės neribotam laikui tiesiogiai į Ukrainą dislokuoti savo karines pajėgas, greičiausiai nemažas jų pajėgas. Anksčiau už tokį dislokavimą prie fronto, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir Lenkijoje, daugiausia buvo atsakingi JAV kariai, kurie laikomi veiksmingiausia atgrasymo priemone nuo Rusijos. Tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos dislokuos tokio masto pajėgas ir kitus išteklius, kokių reikia Ukrainai apginti.
Ir JAV visuomenės parama Ukrainai sumažėjo abiejose politinėse partijose. Tikimybė, kad būsimasis JAV prezidentas – respublikonas ar demokratas – norės siųsti amerikiečių karius į Ukrainą ir taip rizikuoti tiesioginiu susidūrimu su Rusija, yra nedidelė. Net prezidentas, kuris instinktyviai remia Ukrainą, nenorėjo siųsti amerikiečių karių dėl pagrįstų baimių, kad karas gali paaštrėti.
Tiesa, kad dėl karo šoko daugelis Europos sostinių padidino savo įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, tačiau JAV sąjungininkėms Europoje prireiks ne vienerių metų, kad atstatytų savo karinę galią. Kai kurie Ukrainos narystės Aljanse šalininkai gali tikėtis, kad branduoliniai ginklai užpildys šią spragą, tačiau mintis, kad NATO būtų pasirengusi kariauti branduolinį karą su Rusija, galintį užbaigti mums žinomą civilizaciją, vien tam, kad apgintų Ukrainą, yra fantazija.
„NATO įsipareigojimas ginti Ukrainą kaip sąjungininkę gali būti vertas tik popieriaus, ant kurio jis parašytas. Tai sukeltų abejonių dėl esamų įsipareigojimų kitiems sąjungininkams, susilpnintų aljansą ir kitus JAV pasaulinius įsipareigojimus“, – sakė Christopheris Chivvis.
Išeis V.Putinui į naudą
Jis įsitikinęs, kad net ir pareiškimas apie rimtus ketinimus priimti Ukrainą į NATO apsunkintų bet kokius bandymus derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo, nes „Rusija šiuo klausimu yra neurotiška“.
„Visi, kurie sutinka, kad šį karą reikės užbaigti derybomis, įskaitant J. Bideno administraciją, šiuo metu neturėtų žadėti priimti Ukrainos į NATO. Gestai dėl narystės NATO taip pat įsipaišytų į Putino naratyvą apie karą, kurį jis iš dalies pateisina tuo, kad kariauja su agresyvia, ekspansionistine NATO“, – teigiama medžiagoje.
Pasak A. Chivviso, griežtesnis įsipareigojimas liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime priimti Ukrainą į NATO taip pat sumažintų Aljanso įtaką siekiant įgyvendinti politines ir ekonomines reformas, kurių Ukrainai po karo labai reikia.
Ankstesniuose NATO plėtros etapuose galimybė, bet ne narystės NATO garantija, buvo galinga priemonė, skatinanti narystės siekiančias šalis vykdyti demokratines ir ekonomines reformas. Atsisakyti šio sverto dabar būtų didžiulė klaida, be to, būtų daromas spaudimas mažinti Aljanso standartus, jei pokario reformų pastangos Ukrainoje žlugtų.
Kuri galimybė Ukrainai yra geresnė?
Ukrainai reikia tam tikrų susitarimų dėl jos saugumo ateityje, tačiau yra ir geresnių galimybių. Vakarai aiškiai suinteresuoti remti Ukrainą, padėdami užbaigti karą palankiomis sąlygomis, aprūpindami ją ginklais, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir išvengta katastrofiško pralaimėjimo, ir atstatydami ją.
Pasiūlymai tęsti esamus susitarimus viena ar kita forma pasibaigus karui yra pagrįsti ir bus būtini ne tik siekiant užtikrinti Ukrainos saugumą, bet ir įtikinti šalį sutikti su skausmingomis paliaubomis.
„Ukrainos vadovai turi nustoti prašyti narystės NATO, o J. Bideno administracija turi nustoti tai svarstyti. Vietoj to, aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama karo užbaigimui ir Ukrainos kelio į atsigavimą pradžiai. Tik taip Ukraina gali suklestėti ir taip iš tiesų laimėti šį karą.“ – apibendrino Ch.Chivvis.
Liepos 9-11 d. Vašingtone vyks NATO vadovų susitikimas. Balandžio pabaigoje Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad į susitikimą pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Anksčiau Ministro Pirmininko pavaduotoja Olga Stefanišyna sakė, kad yra dvi pagrindinės šalys, kurios trukdo dialogui dėl Ukrainos stojimo į NATO judėti į priekį. Pasak jos, kalbama apie Vokietiją ir JAV.
Ukraina stengiasi susigrąžinti nelegaliai į užsienį išvykusius vyrus
23:54
Kasdien iš Ukrainos į užsienį nelegaliai išvykti bando dešimtys karinio amžiaus vyrų. Ukraina derasi su ES šalimis dėl piliečių, kuriems tai pavyko, grąžinimo, sakė vidaus reikalų ministras Igoris Klimenko.
„Konsultuojamės su kolegomis iš Europos Sąjungos. Žinoma, kiekviena Europos Sąjungos šalis veikia pagal Europos Komisijos įstatymus ir taisykles, todėl šios derybos bus tęsiamos ir ateityje – dėl galimo mūsų piliečių grąžinimo, jei jie neteisėtai kirto sieną“, – sakė jis interviu Laisvės radijui.
Kartu, paprašytas patikslinti, ar ES pozicija negrąžinti šių žmonių į Ukrainą yra vieninga, ministras atsakė: „Iš esmės.“
Pasak I.Klymenko, kasdien Ukrainos pasieniečiai sulaiko dešimtis žmonių, kurie bando kirsti sieną ES valstybių kryptimi, taip pat ir per Tisą arba per miškus. Kartu jis pažymėjo, kad ne visi vyrai iš šio skaičiaus bėga nuo mobilizacijos.
„Sulaikome žmones ne tik tiesiogiai pasienyje, bet ir kontrolės punktuose, punktuose, kurie yra už 5-10 kilometrų nuo sienos. Žinoma, kalbame apie dešimtis žmonių kasdien. Kartais 10, kartais 20, kartais 30. Ir kalbame ne tik apie žmones, kurie nori kirsti, pavyzdžiui, Tisos upę, eiti per mišką arba eiti per kalnus. Mes taip pat kalbame apie tuos žmones, kurie bando prasmukti per patikros punktus naudodamiesi suklastotais dokumentais. Ir tai yra gana didelis procentas, apie 15 proc. mūsų piliečių (iš visų bėgančių į užsienį – Radijas „Laisvė“)", – aiškino I.Klimenko.
Ministras neįvardijo bendro pasienyje sulaikytų karinio amžiaus vyrų skaičiaus nuo visiško karo pradžios, pabrėždamas, kad tai yra įslaptinta informacija.
„Šie skaičiai neatspindi realios padėties, nes tie žmonės, kuriuos sulaikome 15–20 ar 10 kilometrų nuo sienos, mes taip pat įtraukiame juos į bendrą bėglių statistiką“, – pareiškė Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
2024 m. gegužės mėn. buvo pranešta, kad nuo visavertės Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios maždaug 11 tūkst. ukrainiečių vyrų neteisėtai kirto sieną į Rumuniją. Kaip komentare „Laisvės radijui“ sakė Rumunijos pasienio policijos atstovas Florinas Comanas, daugeliu atvejų jie prašo Rumunijos valdžios institucijų apsaugos, motyvuodami nenoru eiti į frontą.
Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnyba įvardijo „mėgstamiausias“ vietas, kuriose sieną kerta šauktiniai, vengiantys šaukimo į kariuomenę. Pažymima, kad tai ne tik Tisos, bet ir žalioji sienos atkarpa. Pabrėžiama, kad būtent ties Tisa užfiksuota daugiausiai neteisėtai sieną bandžiusių kirsti žmonių žūčių.
Nufilmuota: rusai pirmą kartą numetė bombą FAB-3000 ant Ukrainos
22:44
Rusijos rėmėjai internete išplatino informaciją, kurioje, kaip teigiama, užfiksuotas trijų tonų bombos FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu panaudojimo momentas.
Ketvirtadienį Rusijos „Telegram“ kanale „Fighterbomber“ paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tokios bombos numetimas ant Lipcų kaimo Charkivo srityje. Kanalas teigia, kad tai pirmasis tokio kalibro bombos su universaliu planavimo ir korekcijos moduliu kovinis panaudojimas žmonijos istorijoje.
„FAB-3000 užtikrinto sunaikinimo spindulys yra 230 metrų, o nuolaužos išlaiko savo žudymo galią 1240 metrų atstumu“, – tvirtinama kanale.
BILD atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke pranešė, kad ši aviacinė bomba pataikė į „Nova Pošta“ pastatą. „3 tonų sunkioji bomba (1,2 tonos kovinė galvutė) nukrito už 15 metrų nuo pastato, tačiau vis tiek padarė rimtos žalos“, – rašė jis socialiniame tinkle X.
„The Guardian“: Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kyjivui, ir NATO
22:06
Ukraina ir jos šalininkai spaudžia Baltuosius rūmus sustiprinti šalies įsipareigojimą įstoti į NATO per liepos mėnesį Vašingtone vyksiantį jubiliejinį 75-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tačiau tai gali būti klaidingas sprendimas ir Aljansui, ir Ukrainai, rašo „The Guardian“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Pasak „The Guardian“, tai yra pavojinga idėja, kuri įpareigotų JAV ilgalaikei Ukrainos gynybai ir kartu sukurtų rimtą pažeidžiamumą NATO, kuri galiausiai taps silpnesnė, o ne stipresnė.
„Narystė NATO taip pat nėra geriausia išeitis Ukrainai“, – rašo leidinio apžvalgininkas, Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnas Europoje 2018-2021 m. Christopheris Chivvis.
Kodėl Ukrainos kvietimas į NATO yra pavojingas?
Pažymima, kad Joe Bidenas jau dėjo visas pastangas, kad pademonstruotų paramą Ukrainai, pasirašydamas saugumo susitarimą, jau nekalbant apie tai, kad iš Kongreso gavo 175 mlrd. dolerių Ukrainai padėti. Jis turėtų pasinaudoti artėjančiu aukščiausiojo lygio susitikimu, kad Ukrainos narystė NATO būtų atidėta į antrą planą.
„Pažadas suteikti Ukrainai narystę NATO sukeltų pavojų esamų aljanso abipusių gynybos įsipareigojimų, nustatytų Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, patikimumui. Šis pažadas įpareigoja Aljanso nares išpuolį prieš vieną iš jų traktuoti kaip išpuolį prieš visas. Tačiau taikyti šį standartą Ukrainai po karo būtų labai sunku, o jam tęsiantis – dar sunkiau“, – sakė Christopheris Chivvis.
Turint omenyje, koks didelis yra azartas ir spaudimas įtraukti Ukrainą į aljansą, nebuvo atlikta jokios rimtos karinės analizės, kokie būtų NATO gynybos įsipareigojimų Ukrainai kariniai reikalavimai. Tačiau net paviršutiniška analizė rodo, kad jie bus labai dideli.
Leidinyje pažymima, kad beveik bet kokiu įsivaizduojamu karo pabaigos keliu Ukraina susidurs su priešiškumu iš Rusijos, kuri išliks daug labiau kariškai pasirengusi. Šiuo metu Ukrainoje kariauja daugiau kaip 300 tūkst. karių. Šią kariuomenę pasibaigus karui reikės demobilizuoti.
Tai reiškia, kad jei Ukraina įstotų į NATO, kitos aljanso narės turės neribotam laikui tiesiogiai į Ukrainą dislokuoti savo karines pajėgas, greičiausiai nemažas jų pajėgas. Anksčiau už tokį dislokavimą prie fronto, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir Lenkijoje, daugiausia buvo atsakingi JAV kariai, kurie laikomi veiksmingiausia atgrasymo priemone nuo Rusijos. Tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos dislokuos tokio masto pajėgas ir kitus išteklius, kokių reikia Ukrainai apginti.
Ir JAV visuomenės parama Ukrainai sumažėjo abiejose politinėse partijose. Tikimybė, kad būsimasis JAV prezidentas – respublikonas ar demokratas – norės siųsti amerikiečių karius į Ukrainą ir taip rizikuoti tiesioginiu susidūrimu su Rusija, yra nedidelė. Net prezidentas, kuris instinktyviai remia Ukrainą, nenorėjo siųsti amerikiečių karių dėl pagrįstų baimių, kad karas gali paaštrėti.
Tiesa, kad dėl karo šoko daugelis Europos sostinių padidino savo įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, tačiau JAV sąjungininkėms Europoje prireiks ne vienerių metų, kad atstatytų savo karinę galią. Kai kurie Ukrainos narystės Aljanse šalininkai gali tikėtis, kad branduoliniai ginklai užpildys šią spragą, tačiau mintis, kad NATO būtų pasirengusi kariauti branduolinį karą su Rusija, galintį užbaigti mums žinomą civilizaciją, vien tam, kad apgintų Ukrainą, yra fantazija.
„NATO įsipareigojimas ginti Ukrainą kaip sąjungininkę gali būti vertas tik popieriaus, ant kurio jis parašytas. Tai sukeltų abejonių dėl esamų įsipareigojimų kitiems sąjungininkams, susilpnintų aljansą ir kitus JAV pasaulinius įsipareigojimus“, – sakė Christopheris Chivvis.
Išeis V.Putinui į naudą
Jis įsitikinęs, kad net ir pareiškimas apie rimtus ketinimus priimti Ukrainą į NATO apsunkintų bet kokius bandymus derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo, nes „Rusija šiuo klausimu yra neurotiška“.
„Visi, kurie sutinka, kad šį karą reikės užbaigti derybomis, įskaitant J. Bideno administraciją, šiuo metu neturėtų žadėti priimti Ukrainos į NATO. Gestai dėl narystės NATO taip pat įsipaišytų į Putino naratyvą apie karą, kurį jis iš dalies pateisina tuo, kad kariauja su agresyvia, ekspansionistine NATO“, – teigiama medžiagoje.
Pasak A. Chivviso, griežtesnis įsipareigojimas liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime priimti Ukrainą į NATO taip pat sumažintų Aljanso įtaką siekiant įgyvendinti politines ir ekonomines reformas, kurių Ukrainai po karo labai reikia.
Ankstesniuose NATO plėtros etapuose galimybė, bet ne narystės NATO garantija, buvo galinga priemonė, skatinanti narystės siekiančias šalis vykdyti demokratines ir ekonomines reformas. Atsisakyti šio sverto dabar būtų didžiulė klaida, be to, būtų daromas spaudimas mažinti Aljanso standartus, jei pokario reformų pastangos Ukrainoje žlugtų.
Kuri galimybė Ukrainai yra geresnė?
Ukrainai reikia tam tikrų susitarimų dėl jos saugumo ateityje, tačiau yra ir geresnių galimybių. Vakarai aiškiai suinteresuoti remti Ukrainą, padėdami užbaigti karą palankiomis sąlygomis, aprūpindami ją ginklais, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir išvengta katastrofiško pralaimėjimo, ir atstatydami ją.
Pasiūlymai tęsti esamus susitarimus viena ar kita forma pasibaigus karui yra pagrįsti ir bus būtini ne tik siekiant užtikrinti Ukrainos saugumą, bet ir įtikinti šalį sutikti su skausmingomis paliaubomis.
„Ukrainos vadovai turi nustoti prašyti narystės NATO, o J. Bideno administracija turi nustoti tai svarstyti. Vietoj to, aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama karo užbaigimui ir Ukrainos kelio į atsigavimą pradžiai. Tik taip Ukraina gali suklestėti ir taip iš tiesų laimėti šį karą.“ – apibendrino Ch.Chivvis.
Liepos 9-11 d. Vašingtone vyks NATO vadovų susitikimas. Balandžio pabaigoje Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad į susitikimą pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Anksčiau Ministro Pirmininko pavaduotoja Olga Stefanišyna sakė, kad yra dvi pagrindinės šalys, kurios trukdo dialogui dėl Ukrainos stojimo į NATO judėti į priekį. Pasak jos, kalbama apie Vokietiją ir JAV.
V.Putinas pareiškė, kad neišves karių iš Ukrainos dėl derybų
21:20
Rusijos valdovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neketina išvesti savo karių iš Ukrainos teritorijos net ir per derybas.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad „jei Kyjivas tikisi, jog derybų metu Rusijos kariuomenė bus išvesta, tai niekada neįvyks“.
Jis taip pat nutarė priminti, kad Rusija esą pasirengusi tęsti dialogą su Ukraina Stambulo ir Minsko susitarimų pagrindu.
V. Putinas taip pat pagrasino Seului, kad jo bandymai tiekti ginklus Ukrainai prives prie Rusijos sprendimų, kurie „vargu ar patiks Pietų Korėjai“.
Jis taip pat paminėjo, kad Rusija galvoja apie galimus savo branduolinės doktrinos pakeitimus.
V.Putinas griežtai perspėjo Pietų Korėją: padarytų didelę klaidą
20:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad Pietų Korėja, siųsdama ginklus į Ukrainą, padarytų didelę klaidą, tuo sukeldamas Seului nerimą.
Taip Rusijos vadovas pareiškė, praėjus dienai po strateginės partnerystės sutarties pasirašymo su Šiaurės Korėja.
„Kalbant apie letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainai į kovos zonas, tai būtų labai didelė klaida“, – sakė Vietname viešintis V. Putinas.
„Jei taip atsitiks, tuomet priimsime atitinkamą sprendimą, kuris tikriausiai nepatiks dabartinei Pietų Korėjos vadovybei“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas taip pat pareiškė neatmetantis galimybės siųsti ginklų į Šiaurės Korėją, ir pavadino tai Vakarų šalių pastangų apginkluoti Ukrainą pasekmėmis.
V.Zelenskis po rusų smūgių Ukrainos elektrinėms ragina ligoninėse naudoti saulės energiją
20:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių Ukrainos elektrinėms administracijos turėtų įrengti saulės baterijas visose šalies ligoninėse ir mokyklose.
„Saulės baterijos, išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai turi kuo greičiau atsirasti kiekvienoje mokykloje ir ligoninėje“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
Pareiškime taip pat raginama vyriausybę taikyti mokesčių lengvatas ir paskolas ukrainiečiams, norintiems naudoti energiją taupančias technologijas.
Priešlėktuvinės gynybos sistemas iš JAV Ukraina gaus greičiau nei tikėtasi
19:50
Ukraina pakilo į pirmąją vietą prioritetinių amerikietiškų oro gynybos sistemų gavėjų sąraše. Pirmieji tiekimai prasidės šią vasarą. Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas ir šaltiniai Kongrese sakė CNN.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai šį sprendimą pavadino „gana nepaprasta“ politikos korekcija Ukrainai kritišku metu. Tiekimas Ukrainai prasidės šią vasarą, ir kol kas nežinoma, kiek šalių ši situacija paveiks.
„Jei nebūtume to padarę dėl Ukrainos, jie nebūtų galėję išlaikyti savo svarbiausių priešlėktuvinės gynybos atsargų iki žiemos. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad jie galėtų apsiginti nuo šių nesiliaujančių Rusijos raketų ir dronų atakų“, – sakė pareigūnas.
CNN šaltiniai patikslino, kad Ukrainos įrašymas į pirmąją vietą ginkluotės gavėjų sąraše pirmiausia susijęs su perėmimo raketomis, skirtomis sistemoms „Patriot“ ir NASAMS. Pirmenybė išliks tol, kol Kyjivas gaus „pakankamą kiekį“ šių itin svarbių oro gynybos priemonių. Šiuo atveju įvardijamas mažiausiai 16 mėnesių laikotarpis.
Valstybės departamento ir Pentagono pareigūnai deda „intensyvias diplomatines pastangas“, siekdami pranešti nukentėjusioms šalims, kad jos gaus raketas perėmėjas su atidėjimu, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Šaltiniai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, arba nežino, arba neatskleidžia sąrašo šalių, kurios turės stoti į eilę dėl amerikiečių oro gynybos. Buvo pasakyta tik tai, kad Ukrainos pasitraukimas iš prioriteto neturės įtakos priešlėktuvinės gynybos eksportui į Taivaną.
„Iki šiol, bent jau privačiose diskusijose, daugelis šių šalių suprato ir įvertino šio sprendimo būtinybę. Jei kuri nors iš mūsų partnerių atsidurtų tokioje gyvenimiškoje situacijoje, kokioje dabar yra Ukraina, mes perkeltume dangų ir žemę, kad jiems padėtume, ir ta šalis dabar yra Ukraina“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas
Pasak CNN, idėją pakoreguoti pasaulinį JAV priešlėktuvinės gynybos tiekimo sąrašą pirmą kartą iškėlė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas balandžio viduryje, kai Rusija suintensyvino savo oro kampaniją prieš Ukrainą, o Kongresas dar nebuvo patvirtinęs naujos karinės pagalbos programos.
Pentagonas pasiūlė variantų, kaip tai įgyvendinti, o galutinis planas, kaip Ukrainą iškelti į prioritetų sąrašo viršų, buvo parengtas gegužės pabaigoje.
„Dabar veiksmingai mobilizuojame savo gynybos pramonės potencialą, kad gautume oro gynybos raketų perėmėjų, kurios nuo surinkimo linijos nukeliauja tiesiai į Ukrainą, ir tai suteiks jiems pakankamą kiekį, kad jie artimiausioje ateityje galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų“, – sakė šaltinis.
J. Bidenas pasidalijo naujienomis su V. Zelenskiu praėjusią savaitę, kai jie susitiko G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje kuluaruose, sakė pareigūnas.
Vokietija ruošiasi užsakyti 105 tankus „Leopard“ brigadai Lietuvoje aprūpinti
19:36
Vokietija planuoja užsakyti 105 tankus „Leopard 2 A8“ iš ginkluotės gamintojos KNDS už 2,93 mlrd. eurų, teigiama konfidencialiame biudžeto projekte, su kuriuo ketvirtadienį susipažino „Reuters“. Projektą dar turi patvirtinti parlamentas.
Kai kuriomis transporto priemonėmis bus aprūpinta Vokietijos kovinė brigada Lietuvoje, kuri kuriama kaip NATO atgrasymo nuo Rusijos dalis, teigiama biudžeto projekte, apie kurį pirmasis pranešė „Spiegel“.
Kitomis bus sustiprintos 300 tankų pajėgos Vokietijoje.
Remiantis įslaptintais dokumentais, dideliu užsakymu siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje planuojama vokiečių kovinė brigada būtų aprūpinta pakankamu kiekiu kovinių tankų. Dokumentuose teigiama, kad brigada bus „vienas pirmųjų priešakinės gynybos elementų NATO aljanse“. Todėl labai svarbu, kad brigada būtų „kuo geriau ir vienodai aprūpinta“. Be to, papildomi tankai „Leopard“ pasitarnaus modernizuojant Vokietijos kariuomenės šarvuotąsias pajėgas, kurioms Bundesveras taip pat teikia didelį prioritetą“.
Ukraina: iš Rusijos kontroliuojamų teritorijų grįžo 10 vaikų
18:03
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad į ukrainiečių pajėgų kontroliuojamą teritoriją iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos dalių buvo sugrąžinta dešimt ukrainiečių vaikų ir jų šeimos.
Kyjivas kaltina Maskvą iš Ukrainos rytų ir pietų pagrobus beveik 20 tūkst. vaikų. Dar daugiau vaikų po Maskvos kariuomenės įsiveržimo 2022 metų vasarį liko Rusijos užimtoje Ukrainos teritorijoje.
„Vaikai ir jų šeimos gyveno laikinai okupuotose teritorijose Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse“, – teigė Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Kremlius 2022 metų pabaigoje, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto invazijos pradžios, pareiškė, kad aneksavo šias tris sritis kartu su rytine Luhansko sritimi.
Ukrainos ombudsmeno biuras paskelbė nuotraukas, kuriose matyti vaikai, žaidžiantys su įvairiaspalviais žaislais. Vaikų veidai matomi neryškiai.
D.Lubinecas teigė, kad vaikai atsigauna po patirto siaubo, ir kaltino Rusijos primestus pareigūnus verčiant nepilnamečius lankyti rusiškas mokyklas ir giedoti Rusijos himną.
Jis taip pat tvirtino, kad šeimos buvo verčiamos išsiimti Rusijos pasus. Be rusiškų pasų jiems nebūtų teikiama medicininė priežiūra bei kitos būtiniausios paslaugos.
Kyjivas vaikų sugrąžinimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją yra paskelbęs vienu svarbiausių savo diplomatinių prioritetų.
Rusija yra sakiusi, kad kai kuriuos ukrainiečių vaikus išvežė iš jų namų ar prieglaudų siekdama užtikrinti jų saugumą.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
Naujuoju NATO vadovu greičiausiai taps M.Rutte
17:53
Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ketvirtadienį laimėjo varžybas dėl NATO vadovo posto, kai iš jų pasitraukė vienintelis jo varžovas, rumunų prezidentas Klausas Iohannisas.
Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis 32 NATO šalys oficialiai paskelbs, kad kitu NATO generaliniu sekretoriumi taps 57-erių politikos veteranas M.Rutte. Jis pakeis dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.
M.Rutte perims vadovavimą NATO pavojingu Vakarų sąjungininkėms metu, kai Ukrainoje tęsiasi Rusijos pradėtas karas, o Donaldas Trumpas tikisi lapkritį vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.
Tvirtai Ukrainą palaikantis M.Rutte, kuris į ši postą ėmė pretenduoti pernai žlugus jo koalicijai, greitai pelnė Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos paramą.
Tačiau jam teko pasitelkti visus diplomatinius įgūdžius, įgytus per beveik 14 vadovavimo Nyderlandams metų, kad įveiktų Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimą.
Balandį apsilankęs Stambule M.Rutte užsitikrino Turkijos paramą, o šią savaitę per Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą galiausiai pasiekė susitarimą su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
Paskutine kliūtimi, siekiant NATO vadovo posto, tapo K.Iohannisas, kurio netikėta kandidatūra sutrikdė sąjungininkus, mat šie tikėjosi, kad pavyks lengvai paskirti M. Rutte naujuoju generaliniu sekretoriumi prieš kitą mėnesį Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Rumunijos saugumo taryba ketvirtadienį paskelbė, kad K.Iohannisas oficialiai pasitraukė iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko M.Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą.
Plačiau skaitykite ČIA.
