Svarbiausios naujienos
- Galinga trijų tonų bomba: kas nukrito Charkivo srityje.
- „Pancyr“ smūgis: Rusijos oro pajėgos Anapoje numušė savo sraigtasparnį „Ka-29“.
- To nebuvo nuo Šaltojo karo laikų: Rusija slaptam tikslui panaudojo 200 laivų.
- Neregėta operacija: iš karo Ukrainoje išgelbėta baltųjų delfinų pora.
- JAV tyliai uždegė žalią šviesą: prireikus Kyjivas gali smogti Rusijoje ir už Charkivo ribų.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Galinga trijų tonų bomba FAB-3000: kas nukrito Charkivo srityje
16:47
Birželio 20 d. paaiškėjo, kad Ukrainoje tikriausiai pirmą kartą koviniais tikslais panaudota rusiška trijų tonų svorio aviacinė bomba FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu (UPMK), t. y. su sparnų komplektu nevaldomoms bomboms.
Leidinys NV primena, kas žinoma apie šias bombas ir jų keliamas naujas grėsmes Ukrainai.
Pirmasis FAB-3000 panaudojimas Ukrainoje
Birželio 20 d. Rusijos rėmėjai internete išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas oro smūgis ligoninės pastatui Lipcų kaime Charkivo srityje, kuris yra netoli fronto linijos, bet rusai jo dar neužėmė.
Rusijos karo tinklaraštininkai tvirtina, kad smūgį esą sudavė bomba FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu (UPMK). Jų teigimu, pirmą kartą istorijoje panaudotas toks modifikuotas sprogmuo. Šį modulį paprastai sudaro papildomų slankiojančių sparnų rinkinys ir navigacinė įranga.
Rusų paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad bomba netrenkė į patį pastatą, o šalia jo paliko kraterį, tačiau padarė didelę žalą ir sukėlė didelę sprogimo bangą.
Ukrainos oro pajėgos: dar reikia nustatyti, kuo smogta
Komentuodamas vaizdo įrašą, Ukrainos oro pajėgų vadavietės atstovas Ilja Jevlašas sakė, kad pagal bombos nuolaužas dar reikia nustatyti, kokio tipo bomba buvo panaudota.
„Mes matėme vaizdo įrašą, bet galutinai apie tai bus galima kalbėti tik tada, kai oficialiai pavyks surinkti informaciją, bent jau susipažinti su ta vieta, nes iš vaizdo įrašo kalbėti gana sunku. Todėl reikia šiek tiek palaukti, kol pavyks ištirti šią vietą“, – teletilto eteryje aiškino I.Jevlašas.
Jis priminė, kad iki šiol rusai dažniausiai naudojo valdomąsias aviacines bombas, kurių pagrindą sudaro bombos FAB 250 ir 500, paversdami jas sklandančiomis.
„Tačiau 3000 yra gana retas atvejis ir, jei ekspertizė pasitvirtins, tai bus vienas pirmųjų atvejų, kai rusai panaudoja tokią galingą aviacinę bombą“, – pridūrė I.Jevlašas.
„Bomba-caras“
Trijų tonų svorio nevaldoma aviacinė bomba FAB-3000 – tai sprogmuo su didelės sprogstamosios galios kovine galvute, sukurti dar SSRS. Kovinės galvutės masė siekia 1 400 kg, o dar 1 600 kg sveria išlietas korpusas. Rusijoje ji kartais vadinama „bomba-caru“.
Tokios sunkiosios aviacinės bombos gali prasiskverbti pro betonines konstrukcijas ir slėptuves, pramoninius pastatus ir pažeisti užtvankas. Sovietų Sąjungoje šie užtaisai buvo sukurti bombonešiams Tu-4, Tu-16 arba Tu-22 ir Tu-22M3.
Sovietų kariuomenė šias bombas naudojo per invaziją į Afganistaną devintajame dešimtmetyje. Jomis taikytasi į Kuran-o-Mundžano lazurito kasyklas, mudžahidų būrius netoli Kabulo ir tuo metu įtvirtintas afganų tvirtoves, primena Ukrainos karinės oro pajėgos.
Naudojo puldami Mariupolį
Vėliau jų eksploatacija buvo nutraukta, nors 2022 m. pavasarį Rusija panaudojo likusias šių senų bombų atsargas bombarduodama Mariupolį.
2024 m. kovą Rusija paskelbė atnaujinanti masinę FAB-3000 gamybą. Tai paaiškėjo tuometiniam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu apsilankius viename iš Rusijos gynybos gamybos objektų – 53-iajame arsenale Žemutinio Naugardo srityje, kur rusai perdirba seną amuniciją ir gamina naujas bombas, šaudmenis.
Tuo metu Ukrainos ir Vakarų analitikai, leidinio „Defence Express“ specialistai, teigė, kad Rusija planuoja šias mirtinas sunkiąsias bombas paversti valdomomis bombomis, aprūpindama jas papildomais sparnais – UPMK komplektais, kuriais jau yra masiškai aprūpintos FAB-250 ir FAB-500.
Galingas bombas galėtų paleisti per atstumą
Nuo 2023 m. pabaigos grėsmingas Rusijos ginklas yra KAB – valdomos aviacinės bombos, sukurtos atlikus tokias modifikacijas. Triuškinantys smūgiai šimtais KAB bombų leido rusams užimti Avdijivką, taip pat daryti didelį spaudimą Ukrainos gynėjams visame fronte, ypač Donecko ir Charkivo srityse.
Taigi dabar, jei rusams iš tiesų pavyko sumontuoti UMPK komplektus prie trijų tonų sveriančių bombų FAB ir jei modifikuotų FAB-3000 M-54 naudojimas Charkivo srityje pasitvirtins, Rusijos oro antskrydžiai gali tapti dar grėsmingesni, pastebi leidinys NV. Juk, kaip ir mažesnių KAB atveju, tai suteikia galimybę vietoj nevaldomos laisvai krintančios bombos FAB-3000 paleisti tokio pat dydžio ir sprogstamosios galios valdomą bombą. Kitaip tariant, jei Rusijos orlaiviai turėjo kontroliuoti dangų virš Mariupolio, kad paleistų tokias bombas, tai dabar rusai hipotetiškai galės jas paleisti per atstumą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:37
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO pajėgų vadas Europoje: Rusija dar daug metų kels grėsmę NATO
00:02
Nepaisant to, kaip baigsis karas Ukrainoje, Europa ir Jungtinės Valstijos dar ne vienerius metus turės reikalų su stipresne ir piktesne Rusija. Tai pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas armijos generolas Christopheris Cavoli, praneša „National Defence“.
„Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra nepaprastai svarbus, tačiau nepriklausomai nuo to, kaip jis baigsis, ... pamatysime Rusiją, kurios kariuomenė bus atkurta daug greičiau, nei mes įsivaizdavome“, – sakė kariškis.
Pasak jo, Rusijos vadovai įsitikinę, kad NATO yra priešas, ir dėl savo pralaimėjimų jie kaltins aljansą ir Ukrainos sąjungininkus.
„Taigi daugelį metų turėsime didelių problemų su Rusija, ir manau, kad turime tam ruoštis“, – įsitikinęs Ch.Cavoli.
Jis pažymėjo, kad „Rusija nėra viena“, nes šią savaitę Rusijos valdovas Vladimiras Putinas pirmą kartą per 24 metus apsilankė Šiaurės Korėjoje, „kad sustiprintų savo sąjungą“. Prieš tai jis stiprino šalies santykius su Kinija ir Iranu.
Generolas sakė, kad keturių tautų susivienijimas „kelia gilų nerimą ir sukels daug sudėtingesnių problemų mums kaip tautai, Jungtinėms Valstijoms, Aljansui ir laisvę mylintiems žmonėms, visiems“.
Jis gyrė Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių pastangas didinti ginklų gamybą, tačiau, pasak jo, „ji turi augti“.
„Vyriausybė atliks savo vaidmenį, privatusis sektorius, bet labiausiai, manau, turime atkurti jų tarpusavio santykius“, – pabrėžė Ch.Cavoli.
Nyderlandai ir dar viena šalis kartu perduos Ukrainai papildomą „Patriot“ sistemą
22:37
Nyderlandai kartu su dar viena šalimi ketina Ukrainai perduoti „Patriot“ sistemą. Kaip rašo „NL Times“, apie tai pranešė šalies gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Pasak jos, Nyderlandai ir dar viena šalis sugebėjo iš įvairių elementų surinkti pilnavertišką raketų kompleksą. Šis darbas vyko jau kurį laiką.
K.Ollongren sakė, kad oro gynyba Ukrainai yra labai svarbi, nes leidžia atremti daugelį Rusijos atakų. Ministrės nuomone, „labai gera žinia“, kad Rumunija šią savaitę taip pat paskelbė apie savo „Patriot“ sistemos perdavimą.
Pasak ministrės, praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame susitikime dėl „Patriot“ sistemų tiekimo Ukrainai buvo sudarytas dar vienas pagalbos sąrašas. Ministrė sako, kad ant stalo dabar guli „visos dėlionės dalys“.
Tačiau K.Ollongren nebuvo linkusi įvardyti antrosios šalies, kartu su kuria Nyderlandai surinko pilnavertę oro gynybos sistemą Ukrainai. Jos nuomone, dalyvaujanti šalis turėtų pati apie tai paskelbti.
Ministrė taip pat nepasakė, kada ši „Patriot“ sistema pasieks Ukrainą, kad nesuteiktų rusams jokios informacijos.
Kaip rašo „NL Times“, anksčiau Nyderlandai jau yra perdavę Ukrainai atskirus sistemos „Patriot“ komponentus – paleidimo įrenginius ir raketas perėmėjas.
Zenitinę raketinę „Patriot“ sistemą sudaro keli atskiri elementai – radaras, valdymo centras, maitinimo blokas, paleidimo įrenginiai su raketomis ir pagalbinė įranga.
Taigi kompleksą sudaro kelios atskiros mašinos, todėl gana lengva kompleksą suformuoti iš atskirų elementų ir, prireikus, perkelti elementus iš vieno komplekso į kitą.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Ukrainai reikia dar 7 „Patriot“ sistemų, kad ji galėtų pridengti didžiuosius miestus nuo Rusijos oro atakų. Neseniai jis pareiškė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl 5 iš 7 reikalingų sistemų suteikimo Ukrainai.
Pentagonas sustabdė naujų raketų „Patriot“ sistemoms siuntimą į kitas šalis. Dabar viskas, ką gamina JAV pramonė, pirmiausia keliauja Ukrainos oro gynybos reikmėms. Tokia padėtis tęsis mažiausiai 16 mėnesių.
Rusija sustiprino V.Putino apsaugą, kalbama apie slaptą laboratoriją
22:06
Rusijos federalinė saugumo tarnyba rimtai sustiprino V.Putino saugumo priemones. Apie tai rašo Rusijos projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniais. Pavasarį Prezidento administracijos ir saugumo tarnybos vadovybė primygtinai pareikalavo pratęsti karantino priemones, susijusias su koronavirusu, iki 2030 metų.
Absoliučiai visi, kurie bus 20 metrų ar didesniu atstumu nuo V.Putino, bus tikrinami dėl COVID-19. O tiems, kurie privalės su juo kontaktuoti, bus taikomas privalomas vienos savaitės karantinas. „Žmonės tiesiog uždaromi į patikrintus viešbučius ar pensionatus (paprastai tai prezidento administracijai pavaldžios įstaigos), jiems nuotoliniu būdu tiekiamas maistas ir nuolat tikrinama, ar nėra COVID ir dar apie 10–15 kitų infekcijų“, – sakoma pranešime.
Prezidento administracijos pastate yra speciali laboratorija, kuri įvardyta kaip FSB karinis padalinys, joje tiriami žmonės dėl sąlyčio su nuodingomis medžiagomis. Būtent dėl apsinuodijimo pavojaus buvo pratęstas privalomas visų asmenų, kurie gali turėti kontaktą su V.Putinu, testavimas.
Be to, Federalinė apsaugos tarnyba sustiprino visų be išimties asmenų patikrinimą ir apžiūrą. Pažymima, kad per V.Putino inauguraciją ir gegužės 9 d. vykusį paradą buvo atliekamos precedento neturinčios asmeninės kratos.
Rusijos ir Vakarų žiniasklaida rašė, kad 2020 m., prasidėjus koronaviruso pandemijai, V.Putino aplinkoje buvo įvestos labai griežtos karantino priemonės.
Tie, kurie ketino susitikti su V.Putinu, buvo siunčiami dviejų savaičių karantinui į netoli rezidencijos esančią sanatoriją.
„Tradicija“ siųsti žmones į karantiną tęsėsi ir prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą. Praėjusią vasarą V.Putinas surengė susitikimą su propagandistais, kurie prieš tai savaitę buvo laikomi izoliacijoje.
Lenkijos diplomatijos vadovas pasišaipė iš V.Putino
18:55
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasišaipė iš Vladimiro Putino dėl jo verkšlenimų, kad neva „strateginis Rusijos pralaimėjimas reikštų jos valstybingumo pabaigą, tai reikštų tūkstantmetės istorijos pabaigą“.
R.Sikorskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad V.Putinas pernelyg nerimauja, nes „Maskva buvo įkurta tik 1147 m.“
Be to, jis priminė, kad Rusijos imperija ir SSRS, kurios teisinė įpėdinė, be kita ko, yra dabartinė Rusijos Federacija, jau patyrė pralaimėjimus Krymo kare, Rusijos ir Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare, 1920 metų invazijoje į Lenkiją, konfrontacijoje Afganistane ir Šaltajame kare.
JAV paskelbė apie sankcijas Rusijos kibernetinio saugumo įmonės „Kaspersky“ vadovams
18:04
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai Rusijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyresniųjų vadovų.
Apie sankcijas paskelbta, praėjus dienai po to, kai Vašingtonas uždraudė tiekti savo populiarius antivirusinius produktus Jungtinėse Valstijose dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.
Iždo departamento pareiškime nurodoma, kad sankcijos taikomos daugeliui „Kaspersky“ aukščiausio rango vadovų, įskaitant jos vyriausiąjį vykdomąjį direktorių.
Kita vertus, sankcijų išvengė generalinis direktorius ir pati bendrovė.
Gaisras Berlyno „Diehl“ gamykloje galėjo būti rusų sabotažas
17:35
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iš užsienio žvalgybos tarnybų gavo informacijos, kad gaisras gynybos koncerno „Diehl“ gamykloje Berlyne galėjo būti sukeltas dalyvaujant Rusijai. Apie tai praneša Vokietijos žiniasklaida.
Gaisras kilo gegužės 3 d. viename iš įmonės pastatų. Tuo metu Rusijos žiniasklaida išplatino informaciją, kad nukentėjusiųjų nebuvo, o tai jai atrodė keista, rašo laikraštis „Berliner Kurier“.
Gaisras apėmė tik techninę patalpą pirmajame pastato aukšte. Visi korpuso darbuotojai patys paliko pastatą. Jokios grėsmės aplinkai neužfiksuota.
Oficialiai bendrovė gaisro priežastimi įvardijo techninį gedimą. Iš viso padaryta kelių dešimčių milijonų eurų žala.
Koncerno „Diehl“ gaminami ginklai tiekiami Ukrainai. Tačiau Berlyno gamykloje, kurioje kilo gaisras, gynybos pramonei skirtų produktų negaminama. Bendrovės atstovas patikslino, kad šis reikalas susijęs su gamykloje gaminama galvanine įranga, pirmiausia skirta automobilių pramonei.
Netrukus po gaisro Berlyno gamykloje laikraštis „Financial Times“ rašė, kad Europos žvalgybos agentūros perspėjo savo vyriausybes, jog Rusija, tikėtina, rengia sabotažą Europoje, nes yra pasirinkusi nuolatinio konflikto su Vakarais kursą.
Kyjivas: į Kazachstano opozicijos veikėją pasikėsinę įtariamieji pabėgo iš Ukrainos
17:34
Ukraina penktadienį pranešė, kad nustatė du įtariamuosius dėl pasikėsinimo Kyjive nužudyti garsų Kazachstano opozicijos veikėją, ir pridūrė, kad abu jie pabėgo į kaimyninę Moldovą.
Šią savaitę Ukrainos sostinės policija pranešė, kad netoli savo namų buvo pašautas ir sunkiai sužeistas Kazachstano opozicijos veikėjas ir tinklaraštininkas Aydosas Sadykovas (Aidosas Sadykovas).
A.Sadykovas, vadovaujantis gerai žinomam Kazachstano opoziciniam socialinės žiniasklaidos kanalui, kuriame kritikuojamas šalies prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), 2014 metais gavo prieglobstį Ukrainoje.
„Du vyrai kruopščiai suplanavo žurnalisto nužudymą“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime. Jame priduriama, kad abu įtariamieji yra Kazachstano piliečiai.
Jie atvyko birželio 2 dieną iš Lenkijos ir stebėjo A. Sadykovą iki antradienio, kai pasikėsino į jo gyvybę, pranešė prokuratūra.
„Tą pačią dieną po pasikėsinimo nužudyti įtariamieji paliko Ukrainos teritoriją, kirsdami Ukrainos ir Moldovos sieną“, – sakoma pareiškime. Abu įtariamieji buvo įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.
Aktyvisto žmona Natalia Sadykova (Natalija Sadykova) penktadienį sakė, kad A. Sadykovas tebėra ligoninėje sunkios būklės, ir kaltino Kazachstano prezidentą K.-J. Tokayevą įsakius įvykdyti išpuolį.
„Neklydau nei tada, kai apkaltinau Tokayevą šiuo pasikėsinimu nužudyti, nei tada, kai sakiau, kad šaulys buvo profesionalas“, – tvirtino N. Sadykova.
K.-J.Tokayevas nurodė Kazachstano teisėsaugos pareigūnams bendradarbiauti su Ukraina ieškant įtariamųjų, sakė jo atstovas spaudai, cituotas Rusijos naujienų agentūrų.
„Astana yra pasirengusi bendradarbiauti su Ukraina, taip pat ir per Interpolą“, – sakė atstovas.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paragino pradėti tyrimą dėl išpuolio.
„Žinia apie išpuolį prieš Sadykovą vidury dienos Kyjivo centre kelia didžiulį nerimą“, – pareiškė HRW Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovas Hugh Williamsonas.
Galinga trijų tonų bomba FAB-3000: kas nukrito Charkivo srityje
16:47
Birželio 20 d. paaiškėjo, kad Ukrainoje tikriausiai pirmą kartą koviniais tikslais panaudota rusiška trijų tonų svorio aviacinė bomba FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu (UPMK), t. y. su sparnų komplektu nevaldomoms bomboms.
Leidinys NV primena, kas žinoma apie šias bombas ir jų keliamas naujas grėsmes Ukrainai.
Pirmasis FAB-3000 panaudojimas Ukrainoje
Birželio 20 d. Rusijos rėmėjai internete išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas oro smūgis ligoninės pastatui Lipcų kaime Charkivo srityje, kuris yra netoli fronto linijos, bet rusai jo dar neužėmė.
Rusijos karo tinklaraštininkai tvirtina, kad smūgį esą sudavė bomba FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu (UPMK). Jų teigimu, pirmą kartą istorijoje panaudotas toks modifikuotas sprogmuo. Šį modulį paprastai sudaro papildomų slankiojančių sparnų rinkinys ir navigacinė įranga.
Rusų paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad bomba netrenkė į patį pastatą, o šalia jo paliko kraterį, tačiau padarė didelę žalą ir sukėlė didelę sprogimo bangą.
Ukrainos oro pajėgos: dar reikia nustatyti, kuo smogta
Komentuodamas vaizdo įrašą, Ukrainos oro pajėgų vadavietės atstovas Ilja Jevlašas sakė, kad pagal bombos nuolaužas dar reikia nustatyti, kokio tipo bomba buvo panaudota.
„Mes matėme vaizdo įrašą, bet galutinai apie tai bus galima kalbėti tik tada, kai oficialiai pavyks surinkti informaciją, bent jau susipažinti su ta vieta, nes iš vaizdo įrašo kalbėti gana sunku. Todėl reikia šiek tiek palaukti, kol pavyks ištirti šią vietą“, – teletilto eteryje aiškino I.Jevlašas.
Jis priminė, kad iki šiol rusai dažniausiai naudojo valdomąsias aviacines bombas, kurių pagrindą sudaro bombos FAB 250 ir 500, paversdami jas sklandančiomis.
„Tačiau 3000 yra gana retas atvejis ir, jei ekspertizė pasitvirtins, tai bus vienas pirmųjų atvejų, kai rusai panaudoja tokią galingą aviacinę bombą“, – pridūrė I.Jevlašas.
„Bomba-caras“
Trijų tonų svorio nevaldoma aviacinė bomba FAB-3000 – tai sprogmuo su didelės sprogstamosios galios kovine galvute, sukurti dar SSRS. Kovinės galvutės masė siekia 1 400 kg, o dar 1 600 kg sveria išlietas korpusas. Rusijoje ji kartais vadinama „bomba-caru“.
Tokios sunkiosios aviacinės bombos gali prasiskverbti pro betonines konstrukcijas ir slėptuves, pramoninius pastatus ir pažeisti užtvankas. Sovietų Sąjungoje šie užtaisai buvo sukurti bombonešiams Tu-4, Tu-16 arba Tu-22 ir Tu-22M3.
Sovietų kariuomenė šias bombas naudojo per invaziją į Afganistaną devintajame dešimtmetyje. Jomis taikytasi į Kuran-o-Mundžano lazurito kasyklas, mudžahidų būrius netoli Kabulo ir tuo metu įtvirtintas afganų tvirtoves, primena Ukrainos karinės oro pajėgos.
Naudojo puldami Mariupolį
Vėliau jų eksploatacija buvo nutraukta, nors 2022 m. pavasarį Rusija panaudojo likusias šių senų bombų atsargas bombarduodama Mariupolį.
2024 m. kovą Rusija paskelbė atnaujinanti masinę FAB-3000 gamybą. Tai paaiškėjo tuometiniam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu apsilankius viename iš Rusijos gynybos gamybos objektų – 53-iajame arsenale Žemutinio Naugardo srityje, kur rusai perdirba seną amuniciją ir gamina naujas bombas, šaudmenis.
Tuo metu Ukrainos ir Vakarų analitikai, leidinio „Defence Express“ specialistai, teigė, kad Rusija planuoja šias mirtinas sunkiąsias bombas paversti valdomomis bombomis, aprūpindama jas papildomais sparnais – UPMK komplektais, kuriais jau yra masiškai aprūpintos FAB-250 ir FAB-500.
Galingas bombas galėtų paleisti per atstumą
Nuo 2023 m. pabaigos grėsmingas Rusijos ginklas yra KAB – valdomos aviacinės bombos, sukurtos atlikus tokias modifikacijas. Triuškinantys smūgiai šimtais KAB bombų leido rusams užimti Avdijivką, taip pat daryti didelį spaudimą Ukrainos gynėjams visame fronte, ypač Donecko ir Charkivo srityse.
Taigi dabar, jei rusams iš tiesų pavyko sumontuoti UMPK komplektus prie trijų tonų sveriančių bombų FAB ir jei modifikuotų FAB-3000 M-54 naudojimas Charkivo srityje pasitvirtins, Rusijos oro antskrydžiai gali tapti dar grėsmingesni, pastebi leidinys NV. Juk, kaip ir mažesnių KAB atveju, tai suteikia galimybę vietoj nevaldomos laisvai krintančios bombos FAB-3000 paleisti tokio pat dydžio ir sprogstamosios galios valdomą bombą. Kitaip tariant, jei Rusijos orlaiviai turėjo kontroliuoti dangų virš Mariupolio, kad paleistų tokias bombas, tai dabar rusai hipotetiškai galės jas paleisti per atstumą.
Pietų Korėja pergalvos ginklų tiekimo apimtis Ukrainai
15:48
Pietų Korėja nustatys ginklų tiekimo Ukrainai apimtis priklausomai nuo to, kaip Rusija bendradarbiaus su Šiaurės Korėja. Tai agentūrai „Yonhap“ pareiškė Pietų Korėjos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jang Ho-jin, skelbia „Unian“.
Jis patvirtino, kad Seulas persvarstys galimybę tiekti ginklus Ukrainai po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė abipusės gynybos sutartį karo atveju.
„Yra įvairių ginklų tiekimo galimybių, o mūsų pozicija dėl naujausių įvykių tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos priklauso nuo to, kaip Rusija ateityje vertins situaciją“, – sakė pareigūnas.
Pasak šaltinių vyriausybėje, tarp galimų svarstomų ginklų yra 155 mm artilerijos sviediniai ir oro gynybos sistemos, kurių reikia Ukrainai.
Tačiau viešuose pareiškimuose Seulo pareigūnai išlaiko strateginį dviprasmiškumą dėl ginklų rūšių, o tai laikoma diplomatiniu žingsniu, kuriuo siekiama pasinaudoti galimybe daryti spaudimą Maskvai, kad ši neperduotų svarbiausių karinių technologijų Pchenjanui.
V.Zelenskis džiaugiasi antradienį prasidėsiančiomis derybomis dėl Ukrainos stojimo į ES
15:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasidžiaugė, kad kitą savaitę prasidės derybos dėl jo šalies įstojimo į Europos Sąjungą.
Derybomis pradedamas ilgus metus truksiantis reformų procesas, kol galiausiai Ukraina taps bloko nare.
„Milijonai ukrainiečių, o iš tiesų – ištisos mūsų žmonių kartos, įgyvendina savo europinę svajonę. Ukraina sugrįžta į Europą, kuriai priklausė šimtmečius, kaip visateisė Europos bendruomenės narė“, – socialiniame tinkle sakė V.Zelenskis.
Du nepilnamečiai R.Kadyrovo sūnūs vedė slapta: vienai iš nuotakų – 14 metų
14:46
17-metis Elis Kadyrovas ir 16-metis Adamas Kadyrovas birželio 8 d. slapta susituokė su Ramzano Kadyrovo artimiausių bendražygių giminaitėmis. Tai pranešė leidinys „Novaja Gazeta Europa“, remdamasi savo šaltiniais.
Elio Kadyrovo žmona tapo Čečėnijos Valstybės Dūmos deputato Adamo Delimchanovo vyriausioji anūkė, o šešiolikmečio Adamo Kadyrovo išrinktoji – Čečėnijos senatoriaus Suleimano Geremejevo dukra. Apie S.Geremejevo dukterį nieko nežinoma, tačiau, „Novaja Gazeta Europa“ skaičiavimais, A.Delimchanovo anūkei negali būti daugiau kaip 14 metų.
Šventės dieną respublikos kelių policijos pareigūnai užtvėrė federalinį greitkelį „Kavkaz“ ir turėjo neleisti niekam į jį įvažiuoti, tačiau kažkuriuo metu teisėsaugininkai buvo išsiblaškę ir automobilis „Ford Focus“ pasuko tiesiai į vestuvininkų kortežą. Šarvuotas „Rolls-Royce“, kuris vestuvių korteže važiavo pirmas, visu greičiu taranavo „Ford“ ir nuvažiavo. „Ford“ vairuotojas buvo paguldytas į ligoninę, o kelių policijos pareigūnai buvo nubausti, „Novaja Gazeta Europe“ sakė šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Antradienį prasidės derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES
13:20 Atnaujinta 14:47
Europos Sąjungos šalys penktadienį oficialiai patvirtino, kad kitą savaitę bus pradėtos derybos dėl narystės su Ukraina ir Moldova.
Antradienį po pietų Liuksemburge ES ministrai pradės derybas pirmiausia su Ukraina, o paskui su Moldova, pranešė pareigūnai.
Po Rusijos invazijos 2022 metais Ukraina, o po jos – kaimyninė Moldova, pateikė prašymus įstoti į 27 narių ES.
Derybomis pradedamas ilgus metus truksiantis reformų procesas, kol galiausiai šios buvusios sovietinės respublikos taps bloko narėmis.
Gruodį ES lyderiai žengė svarbų žingsnį ir susitarė pradėti derybas dėl karo draskomos Ukrainos ir Moldovos prisijungimo prie bloko.
Tačiau, norėdamos pradėti derybas, ES narės dar turėjo pasirašyti dėl formalios proceso struktūros.
Europos Komisija šį mėnesį valstybėms narėms pranešė, kad Ukraina ir Moldova įvykdė visus kriterijus, būtinus deryboms pradėti.
Pastaruoju metu spaudimas, kad būtų pradėtas kitas Ukrainos kelio į narystę etapas, didėjo, taip pat ir dėl nuogąstavimų, kad Vengrija, liepą perimanti pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą, gali stabdyti šį procesą.
Vengrija, Rusijai draugiškiausia ES šalis, yra pareiškusi, kad per savo vadovavimo pusmetį neketina rengti tolesnių derybų su Ukraina raundų.
Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES siekį priimti naujų narių, nors prieš tai kelerius metus Vakarų Balkanų šalys beveik nepasistūmėjo į priekį dėl narystės ES.
2023 metų gruodį ES taip pat suteikė kandidatės statusą kitai buvusiai sovietinei Rusijos kaimynei – Sakartvelui.
ES taip pat yra pritarusi stojimo deryboms su Bosnija ir Hercegovina ir pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija bei Šiaurės Makedonija.
Ukraina patvirtino: dronais atakavo kelias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
13:17
Ukraina penktadienį paskelbė, kad dronais atakavo kelias naftos perdirbimo gamyklas ir karinius centrus Rusijos pietuose.
Rusijos pareigūnai pranešė, kad praėjusią naktį buvo neutralizuota 114 Ukrainos paleistų dronų ir kad žuvo vienas žmogus.
Daugiau nei dvejus metus su Rusijos puolimu kovojanti Ukraina pastaraisiais mėnesiais įvykdė kelias atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijos teritorijoje, nurodydama, kad jos aprūpina degalais Maskvos kariuomenę.
Tuo metu Rusijos raketų ir dronų smūgiai, nukreipti prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kone paralyžiavo šalies elektros gamybos pajėgumus ir privertė Kyjivą nuolat nutraukinėti elektros tiekimą bei importuoti elektrą iš Europos Sąjungos.
Ukrainos kariuomenės penktadienio pranešime sakoma, kad buvo paleista dronų prieš Afipskio, Ilskio, Krasnodaro ir Astrachanės naftos perdirbimo gamyklas, prieš radijo ir žvalgybos centrą Pietų Rusijoje.
Pasak ukrainiečių kariškių, Krasnodare taip pat atakuota dronų rengimo ir saugojimo vieta, ten įvyko virtinė sprogimų ir gaisras.
„Rusijos oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 70 dronų virš Krymo ir Juodosios jūros, 43 dronus virš Krasnodaro regiono ir vieną droną virš Volgogrado“, – sakoma rusų Gynybos ministerijos pranešime.
Krasnodaro krašte Južno rajone dronui pataikius į katilinę žuvo jos darbuotojas, platformoje „Telegram“ pranešė šio krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
Severskajos rajone taip pat apgadinti keli administraciniai naftos perdirbimo gamyklos pastatai, sakė jis.
„Pancyr“ smūgis: Rusijos oro pajėgos Anapoje numušė savo sraigtasparnį „Ka-29“
12:54
Per naktinį puolimą Rusijos Krasnodaro regione Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė savo sraigtasparnį. Rusijos sraigtasparnis Ka-29 į dangų buvo pakeltas norint atremti Ukrainos jūrinį droną, tačiau tuo metu orlaivį pataikė viena iš Rusijos oro gynybos sistemų „Pancyr“.
Apie tai rašo Rusijos propagandininkai. Pasak jų, žuvo keturi keleiviai.
Pirmieji pranešimai apie Rusijos karinių oro pajėgų sraigtasparnį, kurį numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba, pasirodė penktadienį apie 11 val. vietos laiku. Karą palaikantys propagandininkai pradėjo skelbti sraigtasparnio Ka-29 nuotrauką su prierašu apie jo įgulos žūtį, skelbia leidinys „Obozrevatel“.
Rusijos propagandininkas Jegoras Guzenka, žinomas šaukiniu „Tryliktasis“, teigia, kad sraigtasparnį numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba, atrėmusi naktinį gynybos pajėgų puolimą.
„Anapoje mūsų pačių priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė mūsų pačių sraigtasparnį. KA-29 ieškojo jūrų dronų, vienas mūsų „Pancyr“ pataikė į sraigtasparnį (pagal preliminarią versiją – dėl „savų-svetimų“ sistemos gedimo). Jokių versijų nekelsiu, tegul tai išsiaiškina kontržvalgyba ir tyrimas. Žuvo keturi žmonės“, – rašė jis.
Kitas rusų propagandininkas, kanalo „Fighterbomber“ autorius, prisistatantis išėjusiu į atsargą karo lakūnu, skundėsi, kad per naktinį puolimą Krasnodaro krašte Ukrainos gynybos pajėgos panaudojo naują taktiką.
“Ch...cholai pritaikė naują taktiką. Vienu metu atakavo jūriniais dronais ir bepiločiais orlaiviais. Norint atremti jūrinius dronus, reikia pakelti sraigtasparnius, norint atremti šimtus bepiločių orlaivių, reikia naikinti oro taikinius. O mes tai vienas su kitu nedraugauja“, – sakė propagandininkas.
Jis teigė, kad tokios taktikos „buvo tikimasi“.
„Jau pusantrų metų jie šaudo raketomis į žemę tuo metu, kai į paleidimo/nusileidimo zoną išeina mūsų fronto aviacija. Ten sukuriama ta pati dirbtinė kanalų perkrova, tikintis klaidų ir mažesnio priešlėktuvinės gynybos efektyvumo bei veiksmų laisvės“, – kalbėjo propagandininkas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba „pagal apibrėžimą“ negali numušti savų orlaivių. Šį pareiškimą Rusijos vadovas, be kita ko, išsakė ir šių metų sausio mėn.
„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos pagal apibrėžimą negali numušti savų lėktuvų. Ten yra sistemos „savi-svetimi“. Ir kad ir kiek operatorius spaudinėtų mygtuką, mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemos nesuveiks“, – teigė V.Putinas po to, kai Belgorodo srityje sudužo Rusijos lėktuvas Il-76, kuris, Kremliaus teigimu, tariamai gabeno į nelaisvę paimtus Ukrainos kariškius.
Rusijos gynybos ministerija ir Ukrainos pajėgos pareiškimų apie numuštą sraigtasparnį kol kas nekomentavo.
Ukraina stiprina gynybą apgultame Časiv Jaro mieste šalies rytuose
12:53
Ukraina pranešė siunčianti pastiprinimą į puolamą strategiškai svarbų Časiv Jarą rytinėje Donecko srityje, kurio užėmimas galėtų pagreitinti Rusijos pajėgų judėjimą tolyn į šį regioną.
Nuo Maskvos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą 2022-ųjų vasarį Donecko srityje vyksta vienos įnirtingiausių kovų, o ukrainiečių pajėgoms sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją prieš geriau aprūpintus rusus.
„24-osios mechanizuotosios brigados daliniai buvo perdislokuoti Časiv Jaro sektoriaus gynybai sustiprinti“, – teigiama vėlai ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės pareiškime.
„Padėtis mieste ir jo apylinkėse itin sudėtinga. Priešas nuolat rengia didelius frontalinius išpuolius, taip pat bando apeiti gyvenvietę iš šiaurės ir pietų“, – priduriama jame.
Pasak karinių tinklaraščių autorių, dalinys buvo dislokuotas netoli Torecko rajono, kuriame Rusijos pajėgos po kovų pertraukos pagerino savo pozicijas.
Ant kalvos viršūnės esantis Časiv Jaras, kuriame prieš karą gyveno apie 12 tūkst. žmonių, yra aukščiau už netoliese esančius Kramatorską ir Kostiantynivką.
Ukrainos kariuomenė teigia, kad Časiv Jaras yra nuolatinis Rusijos antskrydžių taikinys, o neseniai paskelbtuose dronų nufilmuotuose kadruose matyti eilė išsprogdintų ir rūkstančių sovietinių gyvenamųjų namų kvartalų.
2022 metų pabaigoje Kremlius pareiškė aneksavęs Donecko sritį, kurią maždaug dešimtmetį iš dalies kontroliavo rusų pajėgos ir Maskvos remiami separatistai.
Neregėta operacija: iš karo Ukrainoje išgelbėta baltųjų delfinų pora
11:45
Jūrų biologai, vykdydami ilgą ir rizikingą tarptautinę gelbėjimo operaciją, iš Ukrainos Charkivo miesto, kurį kasdien apšaudo Rusijos pajėgos, į Ispanijos rytinį Valensijos miestą perkėlė baltujų delfinų (beluga) porą.
15 metų patinas Plombiras ir 14 metų patelė Miranda į garsųjį Valensijos okeanografijos kompleksą atvyko vėlai pirmadienį, jie buvo silpnos sveikatos, teigiama Ispanijos okeanariumo pranešime.
Ilga kelionė medinėse dėžėse prasidėjo 12 valandų trukusiu pervežimu iš Charkivo į Odesos uostamiestį, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Ten delfinų prižiūrėtojai iš Ukrainos susitiko su Ispanijos veterinarijos gydytojų komanda, taip pat specialistais iš Džordžijos akvariumo Atlantoje ir pramogų parko „SeaWorld“.
Po trumpo patikrinimo jie tęsė kelionę iki sienos su Moldova. Iš Kišiniovo baltieji delfinai penkias valandas skrido į Valensiją.
Valensijos regiono vadovas Carlosas Mazonas teigė, kad ši operacija yra „istorinis gyvūnų apsaugos žygdarbis pasauliniu mastu“.
Valensijos okeanografijos komplekso zoologijos direktorius Danielis Garcia Parraga sakė, kad delfinų būklė buvo „neoptimali tokiai kelionei, bet jei jie būtų likę Charkive, jų šansai išgyventi būtų buvę labai menki“.
Charkivo NEMO delfinariumas buvo vos už 800 metrų nuo dažnai apšaudomos vietos, o smūginės bangos gyvūnams, turintiems tokią jautrią klausą, kėlė didelį stresą.
Tačiau, kaip trečiadienį teigė D.Garcia Parraga, delfinų būklė buvo daug geresnė, nei veterinarai iš pradžių tikėjosi, ir jie gerai adaptavosi naujuose namuose.
Jis pridūrė, kad Plombiras jau ėmė maitintis, kas šiai rūšiai neįprasta iškart po transportavimo, tačiau Miranda dar delsia.
Okeanografijos kompleksas yra didžiausias akvariumas Europoje ir vienintelis, kuriame gyvena beluga delfinai.
Šie balti žinduoliai gyvena šaltuose Arkties ir subarktinių regionų vandenyse. Patinai gali siekti iki 5,5 m ilgio ir sverti iki 1,6 tonos.
Didėjant įtampai su Šiaurės Korėja, Seulas iškvietė Rusijos ambasadorių
11:44
Pietų Korėja penktadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą prieš naują rusų gynybos susitarimą su Šiaurės Korėja.
Tuo metu įtampa prie Pietų Korėjos sienos su šiaurėje esančia kaimyne toliau didėja dėl dviprasmiškų grasinimų ir trumpų, iš pažiūros atsitiktinių Šiaurės Korėjos karių įvykdytų sienos pažeidimų.
Anksčiau penktadienį Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) įtakingoji sesuo neaiškiai pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai Pietų Korėjos aktyvistai per sieną paleido balionų su prieš Pchenjaną nukreiptais propagandiniais lankstinukais.
Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad ankstesnę dieną paleista įspėjamųjų šūvių siekiant atgrasyti Šiaurės Korėjos karius, trumpam kirtusius sausumos sieną. Tai buvo jau trečias toks sienos pažeidimas šį mėnesį.
Trečiadienį Maskva ir Pchenjanas sudarė susitarimą, kuriuo pasižadėjo suteikti abipusę gynybos pagalbą, jei viena iš jų būtų užpulta, o ketvirtadienį Seulas atsakydamas pareiškė, kad svarstytų galimybę suteikti ginklų Ukrainai – jos kovai su Rusijos invazija.
Pietų Korėjos užsienio reikalų viceministras Kim Hong-kyunas (Kim Hongkjunas) iškvietė Rusijos ambasadorių Georgijų Zinovjevą, kad pareikštų protestą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno susitarimo, ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti įtariamą karinį bendradarbiavimą su Pchenjanu.
Kim Hong-kyunas pabrėžė, kad bet koks bendradarbiavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai padedantis Šiaurės Korėjai stiprinti savo karinius pajėgumus, pažeistų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir keltų grėsmę Pietų Korėjos saugumui. Viceministras perspėjo dėl pasekmių Seulo santykiams su Maskva.
G.Zinovjevas atsakė, kad perduos Seulo nuogąstavimus savo viršininkams Maskvoje, teigė ministerija.
Lankstinukai Šiaurės Korėjai
Pastarosiomis savaitėmis Pietų Korėjos aktyvistai rengė lankstinukų leidimo kampanijas, kurios priminė Šaltojo karo laikų psichologinį karą palei sieną.
Pietų Korėjos civiliai aktyvistai, vadovaujami Šiaurės Korėjos perbėgėlio Park Sang-hako (Park Sanghako), sakė, kad ketvirtadienio vakarą iš Pietų Korėjos pasienio miesto Padžu išsiuntė 20 balionų su 300 tūkst. propagandinių lankstinukų, 5 tūkst. USB atmintukų su Pietų Korėjos popmuzikos dainomis ir televizijos dramomis bei 3 tūkst. dolerių banknotų.
Pchenjanas piktinasi tokia medžiaga ir baiminasi, kad ji gali demoralizuoti karius ir gyventojus bei galiausiai susilpninti Kim Jong Uno valdžią, teigia analitikai.
Pareiškime, kurį perdavė Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA), lyderio sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), viena svarbiausių užsienio politikos pareigūnių, pavadino aktyvistus „padugnėmis perbėgėliais“ ir, atrodo, pagrasino atsakomaisiais veiksmais.
„Kai darai tai, ko buvai aiškiai įspėtas nedaryti, natūralu, kad susiduri su tuo, su kuo neturėjai susidurti“, – sakė ji, nepatikslindama, ką darys Pchenjanas.
Reaguodama į anksčiau Pietų Korėjos aktyvistų paleistus lankstinukus, Šiaurės Korėja paleido daugiau kaip 1 tūkst. balionų, kurie Pietų Korėjoje išmetė tonas šiukšlių, padariusių žalos turtui, įskaitant čerpių ir langų išdaužymą.
Kim Yo Jong anksčiau užsiminė, kad šie balionai gali tapti standartiniu Šiaurės Korėjos atsaku į lankstinukų leidimą.
Atsakydama į tai Pietų Korėja po daugelio metų pertraukos atnaujino prieš Šiaurės Korėją nukreiptas propagandines transliacijas per pasienyje įrengtus kariškių garsiakalbius. Kim Yo Jong kitame pareiškime valstybinei žiniasklaidai perspėjo, kad Seulas „kuria įžangą labai pavojingai situacijai“.
Įtampa tarp Korėjų yra didžiausia per daugelį metų, o Kim Jong Unas spartina branduolinių ginklų ir raketų kūrimą bei bando sustiprinti savo pozicijas regione susivienydamas su V. Putinu prieš Vakarus.
Pietų Korėja, auganti ginklų eksportuotoja, turinti gerai aprūpintą kariuomenę, kurią remia Jungtinės Valstijos, reaguodama svarsto galimybę didinti paramą Ukrainai.
Ketvirtadienį Hanojuje, Vietname, V.Putinas žurnalistams sakė, kad ginklų tiekimas Ukrainai būtų „labai didelė klaida“.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog ministras Cho Tae-yulas (Čo Tejulas) penktadienį surengė atskirus pokalbius telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir Japonijos užsienio reikalų ministre Yoko Kamikawa, kad aptartų naująjį rusų ir Šiaurės Korėjos susitarimą.
Diplomatai sutarė, kad jis kelia rimtą grėsmę taikai ir stabilumui regione, ir pažadėjo stiprinti trišalį koordinavimą sprendžiant iššūkius dėl šio Maskvos ir Pchenjano susitarimo, teigiama Cho Tae-yulo ministerijos pranešime.
JAV išreiškė susirūpinimą dėl V.Putino grasinimo siųsti ginklus į Šiaurės Korėją
10:34
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimo tiekti Šiaurės Korėjai ginklus ir perspėjo, kad toks žingsnis destabilizuotų Korėjos pusiasalį.
Trečiadienį reto vizito į Pchenjaną metu V.Putinas pasirašė abipusės gynybos susitarimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu). Šis pažadėjo, kad jo šalis visapusiškai rems Rusijos invaziją į Ukrainą.
Ketvirtadienį kalbėdamas Vietname V.Putinas sakė, kad Maskva neatmeta galimybės siųsti ginklų Pchenjanui, vadindamas tai atsaku Vakarams už tai, kad jie tiekia ginklus Ukrainai.
„Tie, kas siunčia šias [raketas į Ukrainą], mano, kad jie su mumis nekariauja, bet aš pasakiau, taip pat ir Pchenjane, kad tokiu atveju mes pasiliekame teisę tiekti ginklus į kitus pasaulio regionus, atsižvelgdami į mūsų susitarimus su KLDR“, – sakė V.Putinas, pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
„Aš neatmetu šios galimybės“, – akcentavo jis.
JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris žurnalistams teigė, kad šis grasinimas „kelia didžiulį susirūpinimą“.
„Tai destabilizuotų Korėjos pusiasalį, priklausomai nuo ginklų rūšies, ir galėtų pažeisti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurioms pati Rusija pritarė“, – sakė M.Milleris.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai anksčiau yra kaltinę Šiaurės Korėją, kad ši tiekia Rusijai raketas ir artilerijos sviedinius, kuriuos ji naudoja puldama Ukrainą.
Ketvirtadienį V. Putinas perspėjo Seulą netiekti Ukrainai ginklų, Pietų Korėjai pareiškus, kad ji persvarstys savo ginklų pardavimo Kyjivui draudimą.
Seulas laikosi ilgalaikės politikos, draudžiančios parduoti ginklus į aktyvaus konflikto zonas, ir jos kol kas neatsisakė, nepaisydamas Vašingtono bei Kyjivo raginimų persvarstyti šią nuostatą.
M.Milleris teigė, jog sprendimą, ar tiekti ginklus Ukrainai, turi priimti kiekviena šalis.
„Palankiai vertiname bet kokią paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija“, – pridūrė jis.
V.Putinas ketvirtadienį surengė valstybinį vizitą į Vietnamą, kur su kolega To Lamu pasirašė virtinę susitarimų.
Rusijos ir Vietnamo lyderiai pasirašė susitarimus dėl tolesnio bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir technologijų, naftos ir dujų telkinių žvalgymo bei sveikatos apsaugos srityse. Jie taip pat susitarė rengti veiksmų planą branduolinių mokslų ir technologijų centrui Vietname įkurti.
Maskva siekia sustiprinti ryšius Azijoje ir atsverti didėjančią tarptautinę izoliaciją dėl savo karo Ukrainoje.
Ukrainos oro pajėgos: sunaikintos 4 rusų raketos
10:32
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios keturias rusų raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą keturiomis valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59/Ch-69, paleistomis iš taktinės aviacijos lėktuvų.
Visos raketos numuštos Kirovohrado ir Chersono srityse.
To nebuvo nuo Šaltojo karo laikų: Rusija slaptam tikslui panaudojo 200 laivų
09:58
Remiantis bendru tiriamosios žurnalistikos platformos „Follow the Money“ ir Belgijos laikraščio „De Tijd“ tyrimu, apie 200 Rusijos civilinių laivų gali būti naudojami šnipinėjant Europos šalių ypatingos svarbos infrastruktūrą ir NATO pratybas Šiaurės jūroje. Saugumo ekspertai tai vertina kaip Šaltojo karo taktikos atgaivinimą.
Tyrimo duomenimis, Rusijos laivų įgulos įtariamos dėl 950 šnipinėjimo atvejų Šiaurės jūroje, kurioje nutiesti duomenų, elektros ir ryšių kabeliai, taip pat naftotiekiai ir dujotiekiai. Leidinių „Follow the Money“ ir „De Tijd“ vertinimu, įgulos galėjo rinkti duomenis apie komunikacijų buvimo vietą jūroje ir stebėti NATO valstybių narių karines pratybas.
Tyrimas rodo, kad šnipinėjimui Rusija galėjo naudoti žvejybos, krovininius ir mokslinių tyrimų laivus, jachtas ir naftos tanklaivius. 35 iš jų priklauso bendrovėms, įtariamoms arba kaltinamoms šnipinėjimu.
Tokie laivai dažnai nukrypdavo nuo savo maršrutų, apsukdavo ratą vietoje arba dreifuodavo be tikslo, sakė tyrėjai. Jų nuomone, tokie manevrai rodo, kad laivai buvo naudojami ne kroviniams gabenti, žvejybai ar moksliniams tyrimams atlikti, o informacijai apie tai, kur yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektai ir kokie gali būti jų trūkumai, gauti, taip pat NATO pratyboms stebėti.
Fregata „Štandart“ – tiksli XVIII a. Petro I pastatyto laivo kopija – nuo savo maršruto nukrypo daugiau kaip 230 kartų. Beveik 90 kartų „Štandart“ buvo nutolusi nuo NATO laivų mažiau nei per 10 kilometrų. Krovininiai laivai „Sirius“, „Atlantic Lady“ ir „Arctic Spirit“ atliko įtartinus manevrus virš povandeninių kabelių ir vamzdynų.
Nuo 2014 m. pakrančių apsaugos tarnyba kartu su Europos šalių policija Rusijos laivuose ne kartą rado pasiklausymo įrangos, povandeninių dronų ar hidroakustinių signalų skenerių, naudojamų jūros dugnui kartografuoti ir kabeliams aptikti, teigiama tyrime.
Tačiau Europos valdžios institucijos negali veiksmingai kovoti su šia šnipinėjimo forma dėl JT jūrų teisės konvencijoje nustatytų apribojimų, sakė Belgijos jūrų saugumo departamento atstovas Thomas De Spiegelaere. Pakrančių apsaugos tarnybos ir policija gali tik atidžiai stebėti laivus ir tikrinti juos išimtiniais atvejais, bet ne areštuoti laivus ir įgulos narius už keistus manevrus ar laive rastą įrangą, sakė jis.
Buvęs FTB kontržvalgybos analitikas Kevinas Riehle teigia, kad šaltojo karo metais Šiaurės jūroje šnipinėjimui ir sabotažui buvo aktyviai naudojami civiliniai laivai. Nuo 2014 m. tokias operacijas atnaujino Gynybos ministerijos Vyriausioji giluminių tyrimų valdyba ir GRU, sakė jis.
Nufilmuota: rusai pirmą kartą numetė bombą FAB-3000 ant Ukrainos
09:20
Rusijos rėmėjai internete išplatino informaciją, kurioje, kaip teigiama, užfiksuotas trijų tonų bombos FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu panaudojimo momentas.
Ketvirtadienį Rusijos „Telegram“ kanale „Fighterbomber“ paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tokios bombos numetimas ant Lipcų kaimo Charkivo srityje. Kanalas teigia, kad tai pirmasis tokio kalibro bombos su universaliu planavimo ir korekcijos moduliu kovinis panaudojimas žmonijos istorijoje.
„FAB-3000 užtikrinto sunaikinimo spindulys yra 230 metrų, o nuolaužos išlaiko savo žudymo galią 1240 metrų atstumu“, – tvirtinama kanale.
BILD atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke pranešė, kad ši aviacinė bomba pataikė į „Nova Pošta“ pastatą. „3 tonų sunkioji bomba (1,2 tonos kovinė galvutė) nukrito už 15 metrų nuo pastato, tačiau vis tiek padarė rimtos žalos“, – rašė jis socialiniame tinkle X.
FAB-3000
Kovo mėnesį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo metų pradžios Žemutinio Naugardo regione masiškai gaminamos trijų tonų svorio aviacinės bombos FAB-3000.
Buvo pranešta, kad tokias bombas gali naudoti tik Rusijos tolimojo nuotolio strateginis raketinis bombonešis Tu-22M3, tačiau jis negali naudoti bombų su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu.
Rusiją atakavo daugiau kaip 100 dronų: sprogimai nugriaudėjo aerodrome ir naftos įrenginiuose
09:01
Per masinę dronų ataką okupuotame Kryme, Krasnodaro krašte ir Volgogrado srityje, kurioje, kaip teigiama, užfiksuota daugiau kaip 100 dronų, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti, teigė Rusijos valdžios institucijos.
Anksčiau Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad po dronų atakos Krasnodaro krašto Jeisko kariniame aerodrome ir „Ilja" naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisrai.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad 70 dronų buvo numušta virš okupuoto Krymo, 43 – virš Krasnodaro krašto ir vienas – virš Volgogrado srities. Pranešama, kad dar šeši karinio jūrų laivyno dronai buvo sunaikinti Juodosios jūros šiaurės vakarų rajone, nurodė ministerija.
Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas „Telegram“ rašė, kad nuo krintančių nuolaužų žuvo autobusų stoties darbuotojas, o dar keturi žmonės buvo sužeisti.
Remiantis preliminariais vietos policijos pranešimais, pranešta, kad per smūgį naftos perdirbimo gamyklai „Ilja“ atakos vietoje kilo 50 kvadratinių metrų gaisras ir buvo sužeisti du žmonės.
Ukraina šių pranešimų kol kas nekomentavo.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos surengė keletą bepiločių lėktuvų smūgių, kuriais buvo siekiama pakenkti Rusijos naftos pramonei, kuri yra labai svarbi Maskvos karo veiksmams palaikyti, taip pat jos karinei technikai.
Pranešama, kad gegužės mėn. surengti išpuoliai prieš naftos saugyklas Krasnodaro krašte sutrikdė dviejų objektų – Slaviansko prie Kubanės ir Tuapsės naftos perdirbimo gamyklų – veiklą.
Ukrainos pajėgos paskelbė naujausius Rusijos praradimus
08:46
Per dieną Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo dar 1060 rusų okupantų. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos Federacija neteko apie 531 980 karių. Be to, per dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sunaikino 54 artilerijos sistemas ir 35 šarvuotas kovos mašinas.
Rusija 20 metų kalėjimo nuteisė mokytoją, apkaltintą valstybės išdavyste
08:21
Rusijos karinis teismas įkalino mokytoją 20 metų dėl kaltinimų valstybės išdavyste už tai, kad jis siuntė pinigus į Ukrainą.
Kaltinamasis teigė, kad kolegos pranešė apie jį institucijoms.
Nuo 2022 metų vasario, kai prieš Ukrainą Rusija pradėjo karinę kampaniją, ji ėmėsi masinio susidorojimo su kritikais ar numanomais Ukrainos rėmėjais, o tūkstančiai žmonių buvo įkalinti arba nubausti piniginėmis baudomis.
27 metų Daniilas Kliuka penkerius metus praleis kalėjime, o dar 15 metų – „griežtojo režimo pataisos kolonijoje“, ketvirtadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė anonimas iš teismų sistemos.
Teismo interneto svetainėje skelbiama, kad nuosprendis paskelbtas trečiadienį, o kaltinamasis kaltinamas valstybės išdavyste ir parama teroristinei veiklai.
Rusijos žiniasklaidos grupė RBK teigė, kad D.Kliuka įtariamas atlikęs du bankinius pervedimus kriptovaliuta nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. rublių (nuo 213,6 euro iki 1 068 eurų) į Ukrainos fondą „Sugrįžk gyvas“, kuris renka pinigus šalies kariuomenei.
Kaltinamajame akte teigiama, kad D.Kliuka taip pat planavo siųsti pinigus Ukrainos brigadai „Azov“, kurią Rusija yra pripažinusi teroristine organizacija.
RBK nurodė, kad D.Kliuka teismo proceso metu pripažino savo kaltę. Jis buvo suimtas 2023 metų vasarį Lipecko srityje į pietus nuo Maskvos, teigė Rusijos žiniasklaida.
Laiške, kurį praėjusių metų liepą paskelbė platformos „Telegram“ grupė „Politzek-Info“, rašanti apie politines represijas, D.Kliuka sakė, kad buvo suimtas po to, kai nupiešė ragus, barzdas ir ūsus žmonėms, pavaizduotiems vietiniame prokremliškame laikraštyje.
Rusijai pradėjus plataus masto karą, D.Kliuka teigė, kad jo kolegos mokykloje pastebėjo piešinius laikraštyje ir apie tai pranešė, todėl jis buvo atleistas iš darbo.
D.Kliuka sakė, kad piešinius kūrė norėdamas pasijuokti arba išreikšti savo jausmus.
Kolegos taip pat paskambino į FSB saugumo tarnybą, „davė jiems šiuos laikraščius ir pasakė, kad domiuosi sprogmenimis“, rašė jis.
Vyras pridūrė, kad jo telefone rasti pinigų pervedimai buvo siunčiami giminaičiams iš okupuotos Luhansko srities Ukrainoje ir kad jis buvo priverstas prisipažinti, jog jos buvo skirtos brigadai „Azov“ finansuoti.
Rusijos naftos perdirbimo gamykloje po bepiločio lėktuvo smūgio kilo gaisras
08:04
Penktadienio rytą po dronų atakos prieš naftos perdirbimo gamyklą „Ilja“ Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Mash“.
Anksčiau naktį Krasnodaro krašto operatyvinis centras pranešė, kad keli rajonai regione patyrė masinę dronų ataką.
Pranešama, kad smūgis naftos perdirbimo gamyklai sukėlė 50 kvadratinių metrų ploto gaisrą atakos vietoje. Remiantis preliminariais vietos policijos pranešimais, buvo sužeisti du žmonės.
Valdžios institucijos teigė, kad gaisras jau užgesintas.
Dronai nusitaikė į karinį aerodromą Krasnodaro krašte
08:02 Atnaujinta 09:02
Ankstyvą penktadienio rytą bepiločiai lėktuvai atakavo Jeisko karinį aerodromą Rusijos Krasnodaro krašte, teigė Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“.
Gyventojai pranešė, kad dėl atakos kilo gaisras. Vietos valdžios institucijos išpuolio detalių nekomentavo.
Krasnodaro krašto operatyvinis centras oficialiai pranešė, kad keli regiono rajonai, įskaitant Jeiską, naktį patyrė masinį puolimą. Kiti rajonai, į kuriuos buvo nukreiptas puolimas, yra Severskajos ir Temriuko rajonai.
Analitikai: Rusija pralaimės karą, jei Vakarai sutelks resursus
07:48
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorikos ir grasinimų, įskaitant branduolinį ginklą, Rusija nesugebės nugalėti Ukrainos, jei Vakarai sutelks savo išteklius.
„ISW ir toliau mano, kad Rusija negali nugalėti Ukrainos ar Vakarų, ir greičiausiai pralaimės, jei Vakarai sutelks savo išteklius, kad pasipriešintų Kremliui.“
Vizitų Šiaurės Korėjoje ir Vietname metu V.Putinas pradėjo plataus masto informacinę operaciją, kuria siekiama pakenkti Ukrainos partnerių pastangoms aiškiai apibrėžti bendrą strateginį tikslą dėl neišvengiamo Rusijos pralaimėjimo kare Ukrainoje.
Birželio viduryje Ukrainos partneriai ėmėsi kelių svarbių veiksmų, kad susitartų dėl bendros strategijos ir nustatytų pageidaujamą strateginį karo rezultatą. Neseniai daugiau kaip 80 Vakarų ir tarptautinių pareigūnų birželio 16 d. per Pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą priimtame komunikate išreiškė principinę poziciją, remiančią Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą kaip ilgalaikės taikos Ukrainoje pagrindą.
Birželio 13 d. Ukraina taip pat pasirašė saugumo susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija dešimčiai metų, o daug šalių partnerių dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Ukrainai pagal Septynių šalių grupės (G7) formatą ir Ramšteine.
JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos toliau rems Ukrainą, kad ji „laimėtų, o Rusija nenugalėtų“, kai ji derėsis dėl JAV ir Ukrainos saugumo susitarimo.
V.Putino strategija laimėti karą grindžiama Kremliaus pastangomis suklaidinti Jungtines Valstijas, Europos Sąjungą ir tarptautinius Ukrainos sąjungininkus, kad šie nutrauktų paramą Ukrainai ir atsisakytų pagrindinių tarptautinės teisės principų – pagarbos valstybių suverenitetui ir teritorinio vientisumo neliečiamumo.
Sąjungininkų strateginis aiškumas ir jų noras padėti Ukrainai iškovoti lemiamą pergalę prieš Rusiją mūšio lauke Ukrainoje smarkiai pakerta V.Putino pastangas, taip pat jo galimybes daryti įtaką aljanso šalių narių atsakingų asmenų valiai ir sprendimams.
V.Putinas slapta grasino panaudoti branduolinį ginklą, jei Vakarai leis Ukrainai laimėti lemiamą pergalę prieš Rusiją, siekdamas pakenkti tarptautinės bendruomenės sutartai strateginei vizijai remti Ukrainą.
Jo grasinimas branduoliniu ginklu yra dalis Kremliaus vykdomos branduolinio šantažo kampanijos, kuria siekiama atgrasyti Ukrainos sąjungininkus nuo ryžtingo dalyvavimo atremiant neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, todėl labai mažai tikėtina, kad jis sukels tikrą branduolinę eskalaciją.
ISW taip pat vertina, jog branduolinės eskalacijos grėsmė ir toliau bus pagrindinė Rusijos manipuliavimo priemonė.
JAV paspartins priešlėktuvinių raketų tiekimą Ukrainai
07:37 Atnaujinta 08:49
Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos tiekiant priešlėktuvines raketas pirmenybę teiks Kyjivui, siųsdamos Ukrainai šią itin reikalingą įrangą anksčiau nei kitoms užsakymus pateikusioms šalims.
„Ketiname perskirstyti šio [raketų] eksporto tiekimo prioritetus, kad raketos iš gamybos linijos būtų pristatytos Ukrainai“, konkrečiai „Patriot“ ir NASAMS, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Šių raketų pristatymas kitoms šalims, kurios šiuo metu yra eilėje, turės būti atidėtas“, – pridūrė jis.
J.Kirby teigė, kad sprendimas neturės įtakos tiekimui į Taivaną, kuris ruošiasi galimai Kinijos invazijai, ir Izraelį, kuris anksčiau šiais metais patyrė didelio masto Irano raketų ir dronų ataką bei Gazos Ruože kariauja su islamistų grupuote „Hamas“.
Paklaustas apie sprendimo priėmimo laiką, Pentagonas nurodė Rusijos atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.
„Matome, kad Rusija vėl bando sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą ir infrastruktūrą prieš žiemą, todėl jiems skubiai reikia [...] papildomų oro gynybos pajėgumų“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas generolas majoras Patas Ryderis.
Sprendimas paspartinti ginkluotės perdavimą Ukrainai „greičiau padidins jų atsargas, kad jie galėtų toliau ginti svarbią infrastruktūrą ir civilius gyventojus artėjant žiemai“, pridūrė jis.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos yra kertinės Ukrainos karinės rėmėjos, skyrusios daugiau kaip 51 mlrd. dolerių (47,57 mlrd. eurų) ginklams, šaudmenims ir kitai saugumo pagalbai.
JAV tyliai uždegė žalią šviesą: prireikus Kyjivas gali smogti Rusijoje ir už Charkivo ribų
06:42
Pasak pareigūnų, JAV pranešė Ukrainai, kad ji gali naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus, kad smogtų bet kokioms Rusijos pajėgoms, puolančioms iš kitos sienos pusės, o ne tik toms, kurios yra regione netoli Charkivo, pranešė „Politico“.
Šis subtilus pranešimo pakeitimas, kuris, kaip tvirtina pareigūnai, nėra politikos pakeitimas, įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV tyliai leido Kyjivui smogti Rusijos teritorijoje, atsakant į tarpvalstybinį Charkivo miesto puolimą. Tuo metu JAV pareigūnai pabrėžė, kad ši politika, be kitų apribojimų, apsiribojo Charkivo regionu.
Nuo to laiko Ukrainos pajėgos bent kartą panaudojo amerikietiškus ginklus smogdamos Rusijai, sunaikindamos taikinius Belgorodo mieste, ir sugebėjo sulaikyti Rusijos puolimą. Tačiau Ukrainos ir kitų Europos šalių pareigūnai spaudė JAV dar labiau sušvelninti apribojimus ir leisti Ukrainai smogti bet kurioje Rusijos vietoje.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas antradienį televizijai PBS sakė, kad susitarimas su Ukraina dėl amerikietiškų ginklų šaudymo į Rusiją apima „bet kur, kur Rusijos pajėgos peržengia sieną iš Rusijos pusės į Ukrainos pusę ir bando užimti papildomą Ukrainos teritoriją“.
Pastarosiomis dienomis Rusija nurodė, kad netrukus gali imtis veiksmų šiaurės rytiniame Sumų mieste, kuris taip pat yra netoli Rusijos sienos. Jei taip atsitiktų, ši politika būtų taikoma ir ten, sakė J.Sullivanas.
„Tai nėra susiję su geografija. Tai susiję su sveiku protu. Jei Rusija puola ar ruošiasi pulti iš savo teritorijos į Ukrainą, prasminga tik leisti Ukrainai smogti atsakomąjį smūgį pajėgoms, kurios puola ją iš kitos sienos pusės“, – sakė J.Sullivanas.
Du JAV pareigūnai, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti apie diskusijas, tvirtino, kad leidimas Ukrainai smogti Rusijos viduje atsakant į atsakomąją ugnį iš bet kurios kitos sienos vietos nėra politikos pokytis nuo Charkivo sprendimo priėmimo. Iš pradžių šis žingsnis buvo apibūdintas tik vykstančio Charkivo puolimo kontekste, tačiau tai neatmetė galimybės smogti atsakomąjį smūgį į kitus tarpvalstybinius išpuolius, sakė vienas iš pareigūnų.
Vis dėlto J.Sullivano formuluotė gerokai skiriasi nuo to, ką JAV pareigūnai sakė gegužės mėnesį, kai buvo išsamiai aprašyta naujoji politika. Tuo metu vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė: „Prezidentas neseniai nurodė savo komandai užtikrinti, kad Ukraina galėtų naudoti JAV ginklus atsakomajam apšaudymui Charkive, kad Ukraina galėtų smogti atsakomąjį smūgį Rusijos pajėgoms, kurios smogia arba ruošiasi smogti.“
Politika neleisti tolimųjų smūgių Rusijos viduje „nepasikeitė“, pabrėžė pareigūnas.
