Karas Ukrainoje. Rusija sustiprino V.Putino apsaugą, kalbama apie slaptą laboratoriją

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Nepaisant to, kaip baigsis karas Ukrainoje, Europa ir Jungtinės Valstijos dar ne vienerius metus turės reikalų su stipresne ir piktesne Rusija. Tai pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas armijos generolas Christopheris Cavoli, praneša „National Defence“.

„Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra nepaprastai svarbus, tačiau nepriklausomai nuo to, kaip jis baigsis, ... pamatysime Rusiją, kurios kariuomenė bus atkurta daug greičiau, nei mes įsivaizdavome“, – sakė kariškis.

Pasak jo, Rusijos vadovai įsitikinę, kad NATO yra priešas, ir dėl savo pralaimėjimų jie kaltins aljansą ir Ukrainos sąjungininkus.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Christopheris Cavoli

„Taigi daugelį metų turėsime didelių problemų su Rusija, ir manau, kad turime tam ruoštis“, – įsitikinęs Ch.Cavoli.

Jis pažymėjo, kad „Rusija nėra viena“, nes šią savaitę Rusijos valdovas Vladimiras Putinas pirmą kartą per 24 metus apsilankė Šiaurės Korėjoje, „kad sustiprintų savo sąjungą“. Prieš tai jis stiprino šalies santykius su Kinija ir Iranu.

Generolas sakė, kad keturių tautų susivienijimas „kelia gilų nerimą ir sukels daug sudėtingesnių problemų mums kaip tautai, Jungtinėms Valstijoms, Aljansui ir laisvę mylintiems žmonėms, visiems“.

Jis gyrė Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių pastangas didinti ginklų gamybą, tačiau, pasak jo, „ji turi augti“.

„Vyriausybė atliks savo vaidmenį, privatusis sektorius, bet labiausiai, manau, turime atkurti jų tarpusavio santykius“, – pabrėžė Ch.Cavoli.

Nyderlandai kartu su dar viena šalimi ketina Ukrainai perduoti „Patriot“ sistemą. Kaip rašo „NL Times“, apie tai pranešė šalies gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

Pasak jos, Nyderlandai ir dar viena šalis sugebėjo iš įvairių elementų surinkti pilnavertišką raketų kompleksą. Šis darbas vyko jau kurį laiką.

K.Ollongren sakė, kad oro gynyba Ukrainai yra labai svarbi, nes leidžia atremti daugelį Rusijos atakų. Ministrės nuomone, „labai gera žinia“, kad Rumunija šią savaitę taip pat paskelbė apie savo „Patriot“ sistemos perdavimą.

Pasak ministrės, praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame susitikime dėl „Patriot“ sistemų tiekimo Ukrainai buvo sudarytas dar vienas pagalbos sąrašas. Ministrė sako, kad ant stalo dabar guli „visos dėlionės dalys“.

Tačiau K.Ollongren nebuvo linkusi įvardyti antrosios šalies, kartu su kuria Nyderlandai surinko pilnavertę oro gynybos sistemą Ukrainai. Jos nuomone, dalyvaujanti šalis turėtų pati apie tai paskelbti.

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Ministrė taip pat nepasakė, kada ši „Patriot“ sistema pasieks Ukrainą, kad nesuteiktų rusams jokios informacijos.

Kaip rašo „NL Times“, anksčiau Nyderlandai jau yra perdavę Ukrainai atskirus sistemos „Patriot“ komponentus – paleidimo įrenginius ir raketas perėmėjas.

Zenitinę raketinę „Patriot“ sistemą sudaro keli atskiri elementai – radaras, valdymo centras, maitinimo blokas, paleidimo įrenginiai su raketomis ir pagalbinė įranga. 
Taigi kompleksą sudaro kelios atskiros mašinos, todėl gana lengva kompleksą suformuoti iš atskirų elementų ir, prireikus, perkelti elementus iš vieno komplekso į kitą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Ukrainai reikia dar 7 „Patriot“ sistemų, kad ji galėtų pridengti didžiuosius miestus nuo Rusijos oro atakų. Neseniai jis pareiškė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl 5 iš 7 reikalingų sistemų suteikimo Ukrainai.

Pentagonas sustabdė naujų raketų „Patriot“ sistemoms siuntimą į kitas šalis. Dabar viskas, ką gamina JAV pramonė, pirmiausia keliauja Ukrainos oro gynybos reikmėms. Tokia padėtis tęsis mažiausiai 16 mėnesių.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba rimtai sustiprino V.Putino saugumo priemones. Apie tai rašo Rusijos projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniais. Pavasarį Prezidento administracijos ir saugumo tarnybos vadovybė primygtinai pareikalavo pratęsti karantino priemones, susijusias su koronavirusu, iki 2030 metų.

Absoliučiai visi, kurie bus 20 metrų ar didesniu atstumu nuo V.Putino, bus tikrinami dėl COVID-19. O tiems, kurie privalės su juo kontaktuoti, bus taikomas privalomas vienos savaitės karantinas. „Žmonės tiesiog uždaromi į patikrintus viešbučius ar pensionatus (paprastai tai prezidento administracijai pavaldžios įstaigos), jiems nuotoliniu būdu tiekiamas maistas ir nuolat tikrinama, ar nėra COVID ir dar apie 10–15 kitų infekcijų“, – sakoma pranešime.

Prezidento administracijos pastate yra speciali laboratorija, kuri įvardyta kaip FSB karinis padalinys, joje tiriami žmonės dėl sąlyčio su nuodingomis medžiagomis. Būtent dėl apsinuodijimo pavojaus buvo pratęstas privalomas visų asmenų, kurie gali turėti kontaktą su V.Putinu, testavimas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Be to, Federalinė apsaugos tarnyba sustiprino visų be išimties asmenų patikrinimą ir apžiūrą. Pažymima, kad per V.Putino inauguraciją ir gegužės 9 d. vykusį paradą buvo atliekamos precedento neturinčios asmeninės kratos.

Rusijos ir Vakarų žiniasklaida rašė, kad 2020 m., prasidėjus koronaviruso pandemijai, V.Putino aplinkoje buvo įvestos labai griežtos karantino priemonės.

Tie, kurie ketino susitikti su V.Putinu, buvo siunčiami dviejų savaičių karantinui į netoli rezidencijos esančią sanatoriją. 

„Tradicija“ siųsti žmones į karantiną tęsėsi ir prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą. Praėjusią vasarą V.Putinas surengė susitikimą su propagandistais, kurie prieš tai savaitę buvo laikomi izoliacijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasišaipė iš Vladimiro Putino dėl jo verkšlenimų, kad neva „strateginis Rusijos pralaimėjimas reikštų jos valstybingumo pabaigą, tai reikštų tūkstantmetės istorijos pabaigą“.

Vida Press nuotr./Radoslavas Sikorskis

R.Sikorskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad V.Putinas pernelyg nerimauja, nes „Maskva buvo įkurta tik 1147 m.“

Be to, jis priminė, kad Rusijos imperija ir SSRS, kurios teisinė įpėdinė, be kita ko, yra dabartinė Rusijos Federacija, jau patyrė pralaimėjimus Krymo kare, Rusijos ir Japonijos kare, Pirmajame pasauliniame kare, 1920 metų invazijoje į Lenkiją, konfrontacijoje Afganistane ir Šaltajame kare.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Kaspersky“

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai Rusijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyresniųjų vadovų.

Apie sankcijas paskelbta, praėjus dienai po to, kai Vašingtonas uždraudė tiekti savo populiarius antivirusinius produktus Jungtinėse Valstijose dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.

Iždo departamento pareiškime nurodoma, kad sankcijos taikomos daugeliui „Kaspersky“ aukščiausio rango vadovų, įskaitant jos vyriausiąjį vykdomąjį direktorių. 

Kita vertus, sankcijų išvengė generalinis direktorius ir pati bendrovė. 

DD Geopolitics / Twitter/Gaisras Berlyno gamykloje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iš užsienio žvalgybos tarnybų gavo informacijos, kad gaisras gynybos koncerno „Diehl“ gamykloje Berlyne galėjo būti sukeltas dalyvaujant Rusijai. Apie tai praneša Vokietijos žiniasklaida.

Gaisras kilo gegužės 3 d. viename iš įmonės pastatų. Tuo metu Rusijos žiniasklaida išplatino informaciją, kad nukentėjusiųjų nebuvo, o tai jai atrodė keista, rašo laikraštis „Berliner Kurier“.

Gaisras apėmė tik techninę patalpą pirmajame pastato aukšte. Visi korpuso darbuotojai patys paliko pastatą. Jokios grėsmės aplinkai neužfiksuota.

Oficialiai bendrovė gaisro priežastimi įvardijo techninį gedimą. Iš viso padaryta kelių dešimčių milijonų eurų žala.

Koncerno „Diehl“ gaminami ginklai tiekiami Ukrainai. Tačiau Berlyno gamykloje, kurioje kilo gaisras, gynybos pramonei skirtų produktų negaminama. Bendrovės atstovas patikslino, kad šis reikalas susijęs su gamykloje gaminama galvanine įranga, pirmiausia skirta automobilių pramonei.

Netrukus po gaisro Berlyno gamykloje laikraštis „Financial Times“ rašė, kad Europos žvalgybos agentūros perspėjo savo vyriausybes, jog Rusija, tikėtina, rengia sabotažą Europoje, nes yra pasirinkusi nuolatinio konflikto su Vakarais kursą.

Grėsmingas gaisras Berlyno gamykloje

+1

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos policija

Ukraina penktadienį pranešė, kad nustatė du įtariamuosius dėl pasikėsinimo Kyjive nužudyti garsų Kazachstano opozicijos veikėją, ir pridūrė, kad abu jie pabėgo į kaimyninę Moldovą.

Šią savaitę Ukrainos sostinės policija pranešė, kad netoli savo namų buvo pašautas ir sunkiai sužeistas Kazachstano opozicijos veikėjas ir tinklaraštininkas Aydosas Sadykovas (Aidosas Sadykovas).

A.Sadykovas, vadovaujantis gerai žinomam Kazachstano opoziciniam socialinės žiniasklaidos kanalui, kuriame kritikuojamas šalies prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), 2014 metais gavo prieglobstį Ukrainoje.

„Du vyrai kruopščiai suplanavo žurnalisto nužudymą“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime. Jame priduriama, kad abu įtariamieji yra Kazachstano piliečiai.

Jie atvyko birželio 2 dieną iš Lenkijos ir stebėjo A. Sadykovą iki antradienio, kai pasikėsino į jo gyvybę, pranešė prokuratūra. 

„Tą pačią dieną po pasikėsinimo nužudyti įtariamieji paliko Ukrainos teritoriją, kirsdami Ukrainos ir Moldovos sieną“, – sakoma pareiškime. Abu įtariamieji buvo įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.

Aktyvisto žmona Natalia Sadykova (Natalija Sadykova) penktadienį sakė, kad A. Sadykovas tebėra ligoninėje sunkios būklės, ir kaltino Kazachstano prezidentą K.-J. Tokayevą įsakius įvykdyti išpuolį.

„Neklydau nei tada, kai apkaltinau Tokayevą šiuo pasikėsinimu nužudyti, nei tada, kai sakiau, kad šaulys buvo profesionalas“, – tvirtino N. Sadykova.

K.-J.Tokayevas nurodė Kazachstano teisėsaugos pareigūnams bendradarbiauti su Ukraina ieškant įtariamųjų, sakė jo atstovas spaudai, cituotas Rusijos naujienų agentūrų. 

„Astana yra pasirengusi bendradarbiauti su Ukraina, taip pat ir per Interpolą“, – sakė atstovas.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paragino pradėti tyrimą dėl išpuolio. 

„Žinia apie išpuolį prieš Sadykovą vidury dienos Kyjivo centre kelia didžiulį nerimą“, – pareiškė HRW Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovas Hugh Williamsonas.

„AP“/„Scanpix“/Pietų Korėja

Pietų Korėja nustatys ginklų tiekimo Ukrainai apimtis priklausomai nuo to, kaip Rusija bendradarbiaus su Šiaurės Korėja. Tai agentūrai „Yonhap“ pareiškė Pietų Korėjos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jang Ho-jin, skelbia „Unian“.

Jis patvirtino, kad Seulas persvarstys galimybę tiekti ginklus Ukrainai po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė abipusės gynybos sutartį karo atveju.

„Yra įvairių ginklų tiekimo galimybių, o mūsų pozicija dėl naujausių įvykių tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos priklauso nuo to, kaip Rusija ateityje vertins situaciją“, – sakė pareigūnas.

Pasak šaltinių vyriausybėje, tarp galimų svarstomų ginklų yra 155 mm artilerijos sviediniai ir oro gynybos sistemos, kurių reikia Ukrainai.

Tačiau viešuose pareiškimuose Seulo pareigūnai išlaiko strateginį dviprasmiškumą dėl ginklų rūšių, o tai laikoma diplomatiniu žingsniu, kuriuo siekiama pasinaudoti galimybe daryti spaudimą Maskvai, kad ši neperduotų svarbiausių karinių technologijų Pchenjanui.