Karas Ukrainoje. Analitikai identifikavo, kokia raketa sprogo Krymo paplūdimyje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyryla Budanovas pareiškė, kad padėtis fronte šiuo metu yra gana sudėtinga. Pasak jo, tokia ji išliks mažiausiai mėnesį.

„Gera žinia ta, kad Armagedono nebus. Bloga žinia ta, kad padėtis gana sudėtinga. Tokia ji išliks mažiausiai mėnesį ir netaps lengvesnė“, – sakė jis interviu laikraščiui „The Philadelphia Inquirer“.

Nuo pat plataus masto karo pradžios Rusija bando perimti viso rytinio Donbaso kontrolę, tačiau K.Budanovas teigė, kad Ukraina darys viską, kas įmanoma, kad tam užkirstų kelią.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas

„Darysime viską, kas įmanoma, kad užkirstume tam kelią ir sumažintume Rusijos sėkmę“, – pabrėžė Ukrainos žvalgybos vadovas.

K.Budanovo taip pat buvo paklausta, ar Ukraina sugebės išlaikyti Časiv Jarą, tačiau jis susilaikė nuo atsakymo.

Leidinio žurnalistas priminė, kad kai lankėsi Časiv Jaro rajone, situacija nebuvo pati geriausia, nes tarp kariškių tvyrojo bloga nuotaika dėl daugybės žuvusiųjų dėl nepakankamo sviedinių kiekio, o JAV Kongresas delsė priimti sprendimą dėl papildomos pagalbos suteikimo.

Tačiau dabar artilerijos sviediniai pradeda plaukti iš JAV ir Europos. K.Budanovas pažymėjo, kad ginkluotės tiekimas vyksta greičiau nei anksčiau.

„Be jokios abejonės, ginklų tiekimas vyksta greičiau nei prieš kelis mėnesius, tačiau Ukrainos poreikiai yra labai dideli, todėl mums buvo strategiškai svarbu atnaujinti tiekimą. Tačiau išlieka apimčių klausimas“, – pabrėžė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas.

Rusų okupantai užėmė Novooleksandrivką Donecko srityje. Kol kas Rusijos armija bando įsitvirtinti vakariniame kaimo pakraštyje. Apie tai pranešė „DeepState“ analitikai.

Pažymima, kad ta kryptimi liko vienintelė gyvenvietė Vozdvyženka, kurią užėmę rusai galėtų mėginti perkirsti svarbų Pokrovsko–Kostiantynivkos plentą.

Serbija pardavė Vakarų šalims šaudmenų už šimtus milijonų dolerių (eurų), kurie, tikėtina, padėjo Ukrainai kovoti su Rusija, laikraščiui „Financial Times“ (FT) duotame interviu sakė prezidentas Aleksandras Vučičius.

Serbija tradiciškai yra viena artimiausių Rusijos sąjungininkų Europoje. Tačiau šeštadienį laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad per trečiąsias šalis į Ukrainą patekusios eksportuotos amunicijos vertė siekia apie 800 mln. eurų – Serbijos prezidentas per interviu pripažino, kad šis skaičius iš esmės yra tikslus.

„Tai yra mūsų ekonomikos atgimimo dalis, kuri yra mums svarbi. Taip, mes eksportuojame savo šaudmenis“, – teigė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius

„Negalime eksportuoti į Ukrainą ar į Rusiją (...) tačiau esame sudarę daug sutarčių su amerikiečiais, ispanais, čekais ir kitais. Jų reikalas, ką jie su jais padarys“, – pridūrė jis.

Serbija jau seniai balansuoja ant plono diplomatinio lyno: nors vienu metu siekė įstoti į Europos Sąjungą, pritaria Kinijos investicijoms ir nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, palaiko iš esmės draugiškus santykius su Maskva.

Serbija (kartu su Baltarusija) yra viena iš dviejų Europos šalių, neprisijungusių prie Europos sankcijų Rusijai.

Tačiau Belgradas Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją.

Serbija ilgą laiką kliovėsi Rusijos ir Kinijos parama blokuojant Kosovo pripažinimą JT. 2008 metais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.

Nors dėl ribotos informacijos sunku daryti galutines išvadas, jau dabar aišku, kad ant poilsiautojų galvų nukrito Rusijos oro gynybos raketos.

Ant paplūdimio Učkujevkos kaime netoli Sevastopolio, kur žuvo žmonės, nukrito rusiškų oro gynybos raketų nuolaužos, o ne, kaip tvirtina Rusija, perimta ATACMS raketa. Tokią išvadą padarė karo analitikai, išanalizavę internete prieinamas nuotraukas.

Vieną nuotrauką paskelbė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.

„Raketos nuolaužos Učkujevkoje. Nuotrauka – mūsų skaitytojo“, – rašoma kanale.

Karo analitikas Oleksandras Kovalenka identifikavo, kad nuolaužos yra zenitinės raketos, paleidžiamos iš zenitinio raketinio komplekso „Tor-M2“, dalis. 

„Dar anksti skubėti daryti išvadas, bet tai tikrai ne ATACMS, o labiau panašu į zenitinę valdomą raketą 9M330 iš zenitinio raketinio komplekso „Tor-M2“. Naudoti zenitinį raketinį kompleksą „Tor-M2 " balistinei raketai perimti yra kvaila ir beprasmiška. Savo ruožtu, jei raketa nesusidoroja su užduotimi, suveikia jos susinaikinimo sistema. Tikėtina, kad raketa, kuriai nepavyko perimti oro objekto, savaime susinaikino tiesiai virš „poilsiautojų“ Učkujevkoje galvų“, – rašo O.Kovalenka.

UNIAN pažymi, kad viena iš Ukrainos atvirų duomenų analizės grupių anksčiau išsiaiškino, kad netoli Učkujevkos paplūdimio yra Rusijos oro gynybos pozicija.

Sekmadienio popietę Krymą atakavo raketos, apie tai pranešė ir okupuoto pusiasalio administracija, ir vietos gyventojai. Rusijos kariškiai pranešė, kad jie esą perėmė 5 ATACMS raketas, iš kurių viena nukrypo nuo kurso ir sprogo virš Sevastopolio teritorijos.

Naujausiais okupacinės valdžios duomenimis, dėl raketos sprogimo Učkujevkos kaimo paplūdimyje žuvo 5 žmonės ir apie šimtas buvo sužeisti. Rusijos gynybos ministerija dėl šio incidento apkaltino Pentagoną.

Ukrainos nacionalinė elektros tinklų operatorė „Ukrenerho“ sekmadienį perspėjo, kad dėl padažnėjusių Rusijos išpuolių prieš elektrines pirmadienį visoje šalyje bus taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.

Dėl intensyvių Rusijos atakų Ukrainai nuo gegužės teko įvesti elektros energijos tiekimo apribojimus. Skirstymo bendrovės sudaro grafikus, kuriuose nurodoma, kada bus nutrauktas energijos tiekimas.

Pasak „Ukrenerho“, rimtesni elektros energijos tiekimo sutrikimai prasidės nuo sekmadienio vidurnakčio ir tęsis iki pirmadienio vidurnakčio.

Skelbiama, kad elektros dažniausiai gali nebūti nuo 19 iki 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. 

Operatorė nurodė, kad tai lėmė „padidėjęs suvartojimas darbo savaitės pradžioje ir sudėtinga elektros energijos sistemos padėtis po masinių Rusijos atakų“.

Trečiadienį energetikos operatorė taikė panašias priemones.

Kadangi daugiau elektros energijos importuojama iš kaimyninių šalių, Ukraina stengėsi apriboti elektros energijos tiekimo nutraukimą tam tikromis paros valandomis, daugiausia po pietų.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje šeštadienį šimtai žmonių, dauguma jų – karo pabėgėliai iš Ukrainos, dalyvavo „Ivano Kupalos“ arba vasaros saulėgrįžos šventėje.

Susirinkusieji šokinėjo per laužą ir leido vainikus Vyslos upe, kad pagerbtų gyvybines vandens ir ugnies galias. 

„Šį tradicinį renginį darome tam, kad išsaugotume savo kultūrą, kuriai dabar reikia visų mūsų paramos, nes Rusija bando sunaikinti viską, kas ukrainietiška“, – sakė Viktoria Pogrebniak iš ukrainiečių socialinės iniciatyvos „Euromaidan-Varšuva“, kuri organizavo šventę. 

„Norime, kad iš Ukrainos išvykę žmonės nepamirštų savo tradicijų ir prisimintų, kad juos sieja ryšys su Ukraina“, – naujienų agentūrai AP sakė V.Pogrebniak.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainiečių pabėgėliai švenčia vasaros saulėgrįžos šventę Varšuvoje.

Į ramų renginį rinkosi šeimos su vaikais. Šventės metu vykusioje mugėje buvo galima įsigyti įvairių grožybių ir keptų dešrelių. Kai kurie žmonės atvyko apsirengę tradiciniais siuvinėtais marškiniais ir suknelėmis. Moterys pynė ir nešiojo gėlių ir javų vainikus.

Už per renginį surinktas lėšas bus perkami dronai Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Žmonės atvyko, ir tai tikrai šaunu, kad jie nepamiršo mūsų tradicijų ir kad susitinkame čia, nors ir Lenkijoje, o ne Ukrainoje“, – sakė šventiškai apsirengusi 20-metė Anastasia Haidamaka iš Chmelnyckio Vakarų Ukrainoje. 

„Ivano Kupalos“ šventės ištakos – pagoniška slavų tradicija, siejama su meile ir vaisingumu. Ši šventė žymi vasaros pradžią ir turi atnešti gerą derlių bei padėti netekėjusioms merginoms ir vaikinams susirasti gerus partnerius santuokai visam gyvenimui.

Tikima, kad poros, kurios kartu šokinėja per laužą, gyvens darnoje. Merginos plukdo vainikus upe, tikėdamosi, kad juos pastebės vyrai, iš kurių jos ištekės. 

Ši tradicija, susijusi su vandeniu, vėliau krikščionybėje buvo siejama su šventuoju Jonu Krikštytoju. Lenkijoje trumpiausia metų naktis vadinama šv. Jono naktimi. 

Milijonai ukrainiečių pabėgo į Lenkiją po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į jų šalį. Kai kurie iš jų adaptavosi prie gyvenimo kitoje šalyje, tačiau beveik 1,5 mln. yra oficialiai užsiregistravę kaip darbo ir socialinių išmokų gavėjai.

Vyriausybės duomenimis, Lenkijoje mokyklas lanko apie 100 tūkst. ukrainiečių vaikų, o dar 100 tūkst. vaikų čia lanko ikimokyklinio amžiaus grupes.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonui tenka atsakomybė už Ukrainos raketų ataką Rusijos aneksuotame Kryme, nes Kyjivas, anot jos, panaudojo JAV tiekiamas raketas.

„Atsakomybė už tyčinį raketų smūgį taikiems Sevastopolio gyventojams pirmiausia tenka Vašingtonui, kuris tiekė šią ginkluotę Ukrainai“, – platformoje  „Telegram“ parašė ministerija ir nurodė, kad Ukraina naudojo raketas ATACMS.

 Per Ukrainos raketų ataką Rusijos aneksuotame Kryme žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus.

Pasak Rusijos primesto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, buvo sužeista beveik 100 žmonių.

Per Ukrainos dronų ir raketų atakas žuvo šeši žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Rusijos pareigūnai, o antrą dieną Rusijai iš oro bombarduojant Charkivą Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Penki žmonės, įskaitant du vaikus, žuvo nuo krintančių skeveldrų, kai penkios ukrainiečių raketos neva buvo numuštos Rusijos aneksuotame Sevastopolyje, sakė sakė Maskvos paskirtas miesto gubernatorius Michailas Razvožajevas. Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija, pranešė, kad sužeisti 124 žmonės.

M.Razvožajevas pirmadienį mieste paskelbė gedulo dieną, viešieji renginiai buvo atšaukti.

Vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje, kai trys ukrainiečių dronai smogė Graivoronui, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad oro gynyba per naktį numušė 33 ukrainiečių dronus virš Rusijos vakarinių Briansko, Smolensko, Lipecko ir Tulos sričių. Pranešimų apie sužeistuosius ar padarytą žalą negauta.

Sekmadienį per naują išpuolį Charkive žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar 11 buvo sužeista, pranešė vietos pareigūnai. Meras Ihoris Terechovas sakė, kad Rusija numetė valdomą bombą ir pridūrė, kad dėl smūgio maždaug pusė Charkivo gyventojų liko be elektros energijos.

Išpuoliai buvo įvykdyti po to, kai šeštadienio popietę Rusija į Charkivą paleido keturias aviacines bombas, kurios pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą ir nusinešė trijų žmonių gyvybes.

Srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sakė, kad sekmadienį 41 žmogus vis dar gydomas dėl sužeidimų.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad Charkivo mieste nuo valdomųjų bombų nukentėjo penkių aukštų gyvenamasis namas, o valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba paskelbė, kad gelbėjimo darbai baigti iki sekmadienio ryto.

Po išpuolio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi paragino Ukrainos partnerius sustiprinti oro gynybą.

„Ukrainai tikrai būtinos modernios oro gynybos sistemos, tokios kaip „Patriot“, spartesnis mūsų pilotų mokymas dirbti su naikintuvas F-16, o svarbiausia – pakankamas mūsų ginklų veikimo nuotolis“, – nurodė jis.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas sakė, kad naktį virš Kyjivo srities numušus dvi Rusijos raketas nuo krintančių nuolaužų buvo sužeisti du žmonės.

Per Rusijos apšaudymą Donecko srities fronto rajonuose šeštadienį žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti, sakė srities vadovas Vadimas Filaškinas.

Prieš tai, kai JAV leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms panaudoti Vakarų ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, daugiau kaip 90 tūkst. rusų karių ruošėsi naujam puolimui pasienyje.

Kaip pažymi „Associated Press“, nuo gegužės pabaigos Ukraina gali atakuoti Rusijos karius ir oro gynybos sistemas už 20 km nuo Charkivo srities sienos. Ukrainos brigados pranešė, kad raketų sistemos HIMARS buvo aktyvuotos praėjus vos kelioms valandoms po leidimo išdavimo.

„Tuo metu statymai buvo dideli, nes Ukrainos kariuomenės vadovybė tikėjosi naujos atakos, kuria buvo siekiama atitraukti [Ukrainos] karius nuo kitų įnirtingų mūšių Donecko srityje. Gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Ivanas Gavryliukas „Associated Press“ sakė, kad mažiausiai 90 tūkst. rusų karių giliai Rusijos teritorijoje ruošėsi naujam puolimui“, – rašo AP.

Stopkadras/Raketų paleidimo sistema HIMARS

Vienas iš kovotojų šaukiniu „Hefaistas“ leidiniui papasakojo apie pirmąsias valandas, kai buvo leista naudoti raketų sistemas.

„HIMARS netilo visą dieną, – pasakojo jis leidiniui. – Ukrainos pajėgos nuo pirmųjų dienų naikino ištisas karių kolonas palei sieną, laukiančias įsakymo įžengti į Ukrainą.“

Dinamika pasikeitė beveik iš karto, leisdama Ukrainos pajėgoms stabilizuoti šią fronto linijos dalį. Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėjo tik atremti artėjančias pėstininkų atakas, dabar jos gali naudoti daugiau artilerijos prieš rusų ugnies taškus.

Kartu Ukrainos pareigūnai tikisi įtikinti JAV sąjungininkus leisti naudoti ATACMS prieš konkrečius taikinius.

„Galėtume atakuoti [Rusijos] brigados vadavietes ir visą šiaurinę grupuotę, nes jos yra už 100–150 kilometrų nuo fronto linijos, – sakė „Hefaistas“. Įprastinė amunicija jų nepasieks. [Su ATACMS] mes galime daug ką padaryti, kad sunaikintume jų vadavietes.“

JAV leido Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, kad būtų atakuotos bet kokios Rusijos pajėgos, puolančios per sieną, ne tik tos, kurios yra netoli Charkivo.

Tuo pat metu, rašo „The Washington Post“, Ukrainos pareigūnai skundžiasi, kad JAV uždraudė Ukrainai šaudyti toliau nei 100 km nuo sienos. Tai užkerta kelią Ukrainai smogti pagrindinėms Rusijos oro bazėms, iš kurių kyla bombas gabenantys lėktuvai.

Per Rusijos smūgį gyvenamajam namui antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo du žmonės ir buvo sužeista daugiau kaip 50, sekmadienį pranešė gelbėtojai, sumažindami ankstesnį žuvusiųjų skaičių.

Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje, siekdamos pralaužti iš esmės nesikeičiančią fronto liniją.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad Charkivo mieste nuo valdomųjų bombų nukentėjo penkių aukštų gyvenamasis namas, o valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba paskelbė, kad gelbėjimo darbai baigti iki sekmadienio ryto.

„Dėl šio aviacinių bombų smūgio žuvo 2 žmonės, dar 53 buvo sužeisti, įskaitant 3 vaikus“, – rašoma „Telegram“ pranešime.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė apie tris žuvusiuosius ir pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos apskaičiuotu teroru.

Inžinierius, sužeistas per Rusijos smūgį energetikos objektui pietinėje Zaporižios srityje, mirė ligoninėje, sekmadienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas.