Svarbiausios naujienos
- ES iš įšaldyto Rusijos turto gautų lėšų Ukrainai skyrė pirmuosius 1,4 mlrd. eurų.
- Šiaurės Korėja perspėja JAV dėl paramos Ukrainai ir grasina „nauju pasauliniu karu“.
- Netoli Maskvos kilus gaisrui žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
- Po smūgio okupuotam Krymui – Kremliaus perspėjimas JAV apie pasekmes.
- ES priėmė naują sankcijų paketą Rusijos atžvilgiu.
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė informaciją apie visišką Novooleksandrivkos užėmimą.
- Analitikai atskleidė, kodėl Rusija dislokuoja karinius objektus tarp civilių gyvenviečių.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po smūgio okupuotam Krymui – Kremliaus perspėjimas JAV apie pasekmes
13:23 Atnaujinta 13:28
Kremlius pirmadienį perspėjo JAV dėl tam tikrų pasekmių, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė, kad per Ukrainos smūgį amerikietiška raketa Rusijos okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Vašingtoną „žudant rusų vaikus“ ir paminėjo prezidento Vladimiro Putino komentarus apie kitų šalių apginklavimą, kad jos potencialiai galėtų smogti Vakarų taikiniams.
„Jungtinių Valstijų dalyvavimas, tiesioginis dalyvavimas, kai žūsta Rusijos civiliai, negali likti be pasekmių“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
„Kokios jos bus, parodys laikas“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad po smūgio Sevastopolyje buvo iškviesta JAV ambasadorė Maskvoje.
Vėliau ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad Vašingtonui „tenka tokia pat atsakomybė už šį žiaurų nusikaltimą kaip ir Kyjivo režimui“, o už smūgį „neliks nenubausta“.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Sevastopolį Ukraina atakavo raketomis ATACMS. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį, kur, kaip skelbiama, žuvo keturi žmonės ir 151 buvo sužeistas.
Rusijos „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtos tariamo išpuolio nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose pranešama, kad šiaurinėje Sevastopolio dalyje esančio Učkujevkos kaimo paplūdimyje buvo sužeista daug žmonių.
„Visas amerikietiškų operatyvinių-taktinių raketų ATACMS skrydžio užduotis įveda amerikiečių specialistai, remdamiesi savo pačių JAV palydovinės žvalgybos duomenimis“, – teigė Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ pranešime, skelbia „Kyiv Independent“.
„Todėl atsakomybė už tyčinę raketų ataką prieš civilius Sevastopolio gyventojus pirmiausia tenka Vašingtonui, kuris tiekė šiuos ginklus Ukrainai, ir Kyjivo režimui, iš kurio teritorijos buvo surengta ši ataka.“
„Tokie veiksmai neliks be atsako.“
Ukraina pranešimų apie Sevastopolio apšaudymą kol kas nekomentavo.
Šį mėnesį susitikime su užsienio žurnalistais, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, V.Putinas kritikavo Vakarų sprendimą tiekti tolimojo nuotolio ginklus Ukrainai.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad būtų atakuojama mūsų teritorija ir mums keliamos problemos, kodėl mes neturime teisės tiekti tos pačios klasės ginklų į pasaulio regionus, iš kur bus smogta jautriems tų [Vakarų] šalių objektams?“ – klausė V.Putinas.
„Tai reiškia, kad atsakas gali būti asimetrinis. Mes apie tai pagalvosime“, – sakė jis žurnalistams.
D.Peskovas taip pat užsiminė apie V.Putino komentarus, kad duomenis apie taikinius Ukrainai teikia Vakarų šalys.
Krymą Rusija aneksavo 2014 metais. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šią aneksiją ir jos nepripažįsta.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį sakė: „Krymas yra Ukraina.“
„Rusija turi palikti pusiasalį. Jų kariuomenė ir kariniai objektai ten turi nustoti egzistuoti“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.
Aukšto rango Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas taip pat užsiminė, kad Krymas yra teisėtas karinis taikinys.
„Krymas taip pat yra didelė karinė stovykla ir sandėlis, su šimtais tiesioginių karinių objektų, kuriuos rusai ciniškai bando paslėpti ir pridengti savo civiliais“, – sakė jis.
Tikimasi, kad JAV paskelbs apie 150 mln. dolerių vertės amunicijos paketą Ukrainai
23:47
Tikimasi, kad JAV paskelbs, jog siunčia Ukrainai papildomą 150 mln. dolerių vertės amuniciją.
Pasak JAV pareigūno, kuris su „Associated Press“ kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga, į paketą, be kitos paramos, įeina prieštankiniai ginklai, šaulių ginklai ir granatos bei artilerijos sviediniai.
Tikimasi, kad į būsimą siuntą taip pat bus įtraukta šaudmenų, skirtų didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, arba HIMARS.
Tikimasi, kad apie paketą bus paskelbta rytoj.
„Patriot“ partija iš Ispanijos jau atvyko į Ukrainą
23:08
Antroji ilgojo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Patriot“ partija iš Ispanijos jau atvyko į Ukrainą.
Kaip rašo „El Mundo“, remdamasis vyriausybės šaltiniais, pirmoji pagalbos siunta buvo pristatyta balandžio pabaigoje. Gegužės 25 d. Ramšteine vykusiame posėdyje gynybos sekretorė Margarita Robles raketas pavadino „svarbios siuntos“, kuri bus pristatyta birželio mėn.
JAV atremia „absurdiškus“ teiginius, kad prisidėjo prie smūgių Kryme
22:04
Pasak JAV valstybės departamento atstovo spaudai, Rusijos teiginiai, kad JAV prisidėjo prie vakarykščių smūgių Kryme, yra „juokingi“ ir „hiperbolizuoti“.
Pareigūnų teigimu, per ataką, kai raketos nuolaužos nukrito į paplūdimį Sevastopolio mieste okupuotame Kryme, žuvo keturi žmonės ir dar apie 150 buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Ukrainos panaudotos raketos buvo JAV tiekiamos ATACMS raketos, ir tvirtino, kad jas suprogramavo JAV strategai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau šiandien Maskvoje žurnalistams sakė, kad „Jungtinių Valstijų dalyvavimas, tiesioginis dalyvavimas, dėl kurio žūsta Rusijos civiliai gyventojai, negali likti be pasekmių“.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per brifingą buvo paklaustas apie Rusijos teiginius, kurie, pasak jo, yra nepagrįsti ir neteisingi.
„Neturiu jokio įvertinimo dėl pagrindinės atakos, įskaitant tai, kas už ją atsakingas. Tačiau jūs matėte, kad Rusija anksčiau yra pateikusi absurdiškų pareiškimų dėl atsakomybės“, – sakė jis.
„Neretai Maskva pateikia juokingus, hiperbolizuotus pareiškimus apie atsakomybę, kurie nepagrįsti faktais.“
Anksčiau M.Millerio buvo klausiama apie smūgius Kryme, į ką jis atsakė, kad JAV apgailestauja dėl bet kokių civilių aukų vykstančiame kare.
Kalbėdamas apie ginklų tiekimą Ukrainai, M.Milleris pridūrė: „Mes tiekiame ginklus Ukrainai, kad ji galėtų ginti savo suverenią teritoriją nuo ginkluotos agresijos, įskaitant Krymą, kuris, žinoma, yra Ukrainos dalis.
„Rusija galėtų nutraukti šį karą šiandien ir užbaigti kančias, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas, jei ji nutrauktų suverenios Ukrainos teritorijos okupaciją ir nustotų rengti išpuolius prieš civilius gyventojus.“
V.Zelenskis atleido generolą leitenantą, kurį kariai kaltina dideliais nuostoliais
20:58
Birželio 24 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą generolą leitenantą Jurijų Sodolą brigados generolu Andrejumi Hnatovu.
Vienas iš brigados „Azov“ vadų pulkininkas leitenantas Bohdanas Krotevičius birželio 23 d. pranešė, kad pateikė oficialų skundą Valstybiniam tyrimų biurui, ragindamas atlikti tyrimą dėl vieno iš generolų.
„Parašiau FTB, ragindamas atlikti tyrimą dėl vieno generolo, kuris, mano nuomone, nužudė daugiau Ukrainos karių nei bet kuris Rusijos generolas“, – rašė jis.
Didžiulis gaisras netoli Maskvos: mažiausiai aštuoni žmonės žuvo
19:42
Netoli Maskvos buvusiame Rusijos elektronikos tyrimų institute kilus gaisrui žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS.
Du žmonės iššoko iš viršutinių aštuonių aukštų pastato, esančio Friazino mieste, kurį apėmė liepsnos, aukštų.
Kol kas neaišku, dėl ko kilo gaisras.
Regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas sakė, kad ligoninėje sunkios būklės yra 34 metų vyras, o du ugniagesiai taip pat gydomi dėl gaisro metu patirtų sužalojimų.
Įvykio vietoje dirba daugiau kaip 100 ugniagesių. Vietos gelbėjimo tarnybos teigė, kad vyras buvo vienintelis iš gaisro išgelbėtas žmogus.
Pastate gaminami komponentai naikintuvams, branduolinei paleidžiamajai amunicijai, priešlėktuvinei gynybai ir valdomai amunicijai.
JAV žada padėti spausdinti vadovėlius Ukrainos pradinėms mokykloms
19:27
Jungtinės Valstijos pirmadienį pažadėjo padėti atspausdinti 3 mln. naujų vadovėlių Ukrainos pradinėms mokykloms, taip parodydamos paramą po to, kai per Rusijos smūgius buvo sunaikinta svarbi spaustuvė.
„2024 metų gegužės 23 dieną per Rusijos smūgį buvo sunaikinta spaustuvė „Faktur-Druk“ Charkive, viena didžiausių spaustuvių Europoje“, – sakoma JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano pareiškime.
Smogdama pagrindinei spaustuvei ir kitoms spaustuvėms visoje šalyje, „Rusija puola Ukrainos švietimo sistemą“, pažymėjo J.Sullivanas.
Jis paskelbė, kad Jungtinės Valstijos „suteiks pagalbą spausdinant daugiau kaip 3 mln. vadovėlių Ukrainos pradinių mokyklų mokiniams prieš šiuos mokslo metus“.
Pasak J.Sullivano, vadovėliai bus parengti Ukrainoje, o parama bus suteikta per JAV tarptautinės pagalbos agentūrą USAID.
Praėjusį mėnesį pradėjusi naują puolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje, Rusija suintensyvino atakas, siekdama pralaužti iš esmės nejudančią fronto liniją, invazijai tęsiantis jau trečius metus.
„Mūsų žinia aiški: mes ir toliau palaikysime Ukrainos žmones, kurie ginasi nuo barbariško Rusijos agresijos karo“, – pridūrė J.Sullivanas.
JAV: po V.Putino kelionės Kinija baiminasi Šiaurės Korėjos krizės
18:58
Kinija, nepaisydama savo viešo aljanso su Rusija, nerimauja, kad Šiaurės Korėja po prezidento Vladimiro Putino vizito gali jaustis padrąsinta pradėti regioninę krizę, pirmadienį pareiškė vienas JAV aukščiausio rango pareigūnas.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas sakė, kad Kinija, bendraudama su Jungtinėmis Valstijomis, užsiminė, jog yra „susirūpinusi“ po to, kai V.Putinas praėjusią savaitę pasirašė gynybos sutartį su Pchenjanu.
„Manau, būtų teisinga sakyti, kad Kinija tikriausiai nerimauja, jog Šiaurės Korėja bus kaip nors paskatinta imtis provokacinių veiksmų, kurie galėtų sukelti krizę Šiaurės Rytų Azijoje“, – pareiškė K.Campbellas Užsienio santykių taryboje.
Jis atkreipė dėmesį į padažnėjusius nedidelio masto karinius incidentus Šiaurės Korėjos pasienyje su Pietų Korėja, taip pat į Pchenjano „tikrai provokuojančias kalbas“ bei „visiškai aiškų pasiryžimą“ vengti diplomatijos su Jungtinėmis Valstijomis.
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ketina labiau remti Šiaurės Korėją, įskaitant galimą paramą branduolinėje srityje, sakė K.Campbellas.
„Tai pavojinga įvykių raida, kurią mes stebime“, – kalbėjo K.Campbellas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ir raketų programų taikomos įvairios JT sankcijos, tačiau ji rado uolų partnerį Rusijoje, kuri yra veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir kuriai Pchenjanas siunčia artilerijos sviedinius Maskvos invazijai į Ukrainą.
V.Putinas pasirašė susitarimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, į kurį, be kita ko, įtrauktas abiejų šalių pasižadėjimas ateiti viena kitai į pagalbą užpuolimo atveju, taip tarsi grįžtant prie Šaltojo karo laikų aljanso.
Kinija, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė Pchenjano partnerė, bet pastaruoju metu laikėsi atokiau, viešai mažai ką pasakė apie V. Putino kelionę.
Jungtinės Valstijos taip pat kaltino Kiniją, kad ši skatina Rusijos karinių pajėgų stiprinimą eksportuodama pramonės produkciją, nors ir ne tiesiogines ginklų siuntas.
K.Campbellas sakė, kad nors Kiniją ir Rusiją vienija priešiškumas Vakarams, abi galybės skirtingai vertina ne tik Šiaurės Korėją, bet ir Pekino ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis Centrinėje Azijoje.
„Manau, kad ateityje įtampa tarp Maskvos ir Pekino greičiausiai atsinaujins“, – kalbėjo K.Campbellas.
Tačiau žvelgiant į artimesnį laikotarpį, Kinija, anot jo, yra įgijusi pranašumą ir gali būti pajėgi gauti iš Rusijos povandeninių laivų ar kitų technologijų, kurių srityje Maskva vis dar yra labiau pažengusi.
Lenkija tikisi, kad Kinija padės rasti taikos Ukrainoje sprendimą
18:50
Lenkijos prezidentas tikisi, kad Kinija gali padėti rasti taikos Ukrainoje sprendimą.
Andrzejus Duda su valstybiniu vizitu lankosi Kinijoje ir šiandien Pekine diskutavo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kurio darbotvarkėje buvo karas Ukrainoje.
„Labai džiaugiuosi, kad dėl to, jog prezidentas [Xi Jinpingas] vadina mane draugu, o tai man didelė garbė, galiu kartu su prezidentu prisidėti prie [Lenkijos ir Kinijos] santykių kūrimo“, – po susitikimo sakė A.Duda.
Šiaurės Korėja perspėja JAV dėl paramos Ukrainai ir grasina „nauju pasauliniu karu“
18:42
Aukščiausi Šiaurės Korėjos kariuomenės pareigūnai pirmadienį kritikavo Jungtines Valstijas dėl didėjančios karinės pagalbos Ukrainai ir perspėjo dėl „naujo pasaulinio karo“.
Praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Pchenjane, Pak Jong-chonas, vienas iš aukščiausių Šiaurės Korėjos karinių pareigūnų, pareiškė, kad Maskva turi „teisę pasirinkti bet kokį atsakomąjį smūgį“, jei Vašingtonas ir toliau stumtų Ukrainą į „karą per trečiasis šalis“ prieš Rusiją.
Tai gali išprovokuoti stipresnį Maskvos atsaką ir „naują pasaulinį karą“, sakė Pak Jong-chonas, remdamasi KCNA.
Per rusų smūgį Donecko srityje žuvo keturi žmonės, kelios dešimtys buvo sužeisti
18:25
Rusijos smūgiai Ukrainos rytuose esančiame Pokrovsko mieste pirmadienį nusinešė keturių žmonių gyvybes ir dar dešimtis sužeidė, pranešė srities gubernatorius.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva savo ugnį sutelkė į rytinę pramoninę Donecko sritį, kuri, Kremliaus teigimu, yra Rusijos dalis.
„Per raketų ataką Pokrovske žuvo keturi civiliai gyventojai, o dar 40 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
„Tarp sužeistųjų yra trys vaikai: dvi 11 ir 12 metų mergaitės ir 12 metų berniukas“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai smūgio vietoje matė, kaip gyventojai renka nuolaužas šalia gilaus kraterio ir sprogimo bangos nuniokotų gyvenamųjų pastatų.
V.Filaškinas sakė, kad Rusijos pajėgos į Pokrovską paleido dvi raketas „Iskander-M“, kurios sunaikino ir apgadino kelis namus. Prieš karą mieste gyveno apie 61 tūkst. gyventojų.
„Tai viena didžiausių pastarojo meto atakų prieš civilius gyventojus. Galutiniai jos padariniai dar nenustatyti“, – pridūrė jis.
V.Filaškinas taip pat pranešė, kad per Rusijos puolimą toliau į pietus esančiame Kurachovės mieste žuvo 62 metų vyras.
„Rusai ant miesto numetė valdomąją aviacinę raketą, buvo apgadintas infrastruktūros objektas“, – sakė jis, bet nepateikė išsamesnės informacijos.
V.Filaškinas sakė, kad Rusijos pajėgos nužudė 63 metų civilį Torecko mieste, kurį po užsitęsusios pertraukos pradėjo pulti praėjusią savaitę.
Rusija skelbė 2022 metų pabaigoje aneksavusi Donecką ir dar tris Ukrainos sritis, kurias buvo iš dalies okupavusi.
Dalį Donecko srities nuo 2014 metų kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.
V.Zelenskis: Ukraina smogė daugiau nei 30 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
17:06
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina smogė daugiau kaip 30 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, terminalų ir naftos saugyklų.
Jis nepateikė jokios papildomos informacijos ir nenurodė laikotarpio.
Šiais metais Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos naftos objektus, siekdama nutraukti naftos tiekimą Rusijos kariuomenei ir apriboti Rusijos pajamas, kuriomis ji finansuoja savo karą prieš Ukrainą.
ES iš įšaldyto Rusijos turto gautų lėšų Ukrainai skyrė pirmuosius 1,4 mlrd. eurų
16:46 Atnaujinta 20:44
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį susitarė pradėti mokėti pirmąją 1,4 mlrd. eurų dalį lėšų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto, kad padėtų apginkluoti Ukrainą apeinant Vengrijos pastangas blokuoti šią pagalbą.
Šie pinigai yra dalis maždaug 3 mlrd. eurų metinių palūkanų už įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kurias ES gegužės pradžioje susitarė panaudoti Kyjivo reikmėms.
Nuo to laiko kitos 26 ES valstybės narės ieškojo teisinio būdo, kaip panaudoti šias lėšas be Vengrijos, kuri yra Rusijai draugiškiausia bloko šalis, pritarimo.
Liuksemburge susitikę užsienio reikalų ministrai patvirtino planą, pagal kurį bus pradėta naudoti lėšas, gautas iš maždaug 200 mlrd. eurų, įšaldytų Europos Sąjungoje po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo savo invaziją.
„Netikėtas pelnas, gautas iš Europoje įšaldyto Rusijos turto, o ne pats turtas, bus kuo greičiau panaudotas Ukrainos naudai“, – pareiškė Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.
Anot jo, „1,4 mlrd. (eurų) bus galima gauti per kitą mėnesį, o dar milijardą – iki metų pabaigos“.
Apie 90 proc. šių Europos Sąjungoje įšaldytų lėšų laikoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Vengrijai nebuvo suteikta veto teisė po to, kai ji susilaikė nuo ankstesnio balsavimo šiuo klausimu, tačiau tai papiktino Budapeštą.
„Visiškai nepaisant Europos taisyklių, Vengrija buvo paprasčiausiai išstumta iš sprendimų priėmimo proceso“, – tvirtino užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Tai aiški raudona linija. Dar niekada anksčiau nebuvo taip begėdiškai nepaisoma bendrų Europos taisyklių."
Nors Kyjivas palankiai įvertins pastarąjį žingsnį, Vengrija vis dar blokuoja maždaug 6 mlrd. eurų, skirtų padėti apginkluoti Ukrainą.
Rusija intensyvina atakas, naudodama uždraustas chemines medžiagas
16:23 Atnaujinta 17:02
Ukraina pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ši intensyvina puolimus fronte, naudodama uždraustas pavojingas chemines medžiagas, įskaitant ašarines dujas.
Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą karo nusikaltimais ir uždraustų cheminių šaudmenų naudojimu per jau trečius metus besitęsiantį konfliktą Ukrainoje.
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad gegužę užregistravo 715 atvejų, kai Rusijos pajėgos panaudojo šaudmenis su „pavojingais cheminiais junginiais“.
Ji teigė, kad, palyginti su ankstesniu mėnesiu, šis skaičius padidėjo 271 atveju ir kad Rusijos pajėgos šioms medžiagoms paskleisti daugiausia naudojo granatas, numetamas iš bepiločių orlaivių.
Medicinos įstaigose apsilankė 1 385 kariai, kuriems pasireiškė „įvairaus sunkumo cheminės žalos simptomų“, rašoma kariuomenės pranešime.
Pasak Ukrainos, Rusijos pajėgų naudojamos cheminės medžiagos – daugiausia CS dujos – visų pirma naudojamos teisėsaugos institucijų, tačiau jos yra draudžiamos mūšio lauke pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją (CWC), kurią Maskva yra ratifikavusi.
Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos apkaltino Rusiją panaudojus cheminius ginklus prieš Ukrainos pajėgas, tačiau Maskva šį kaltinimą atmetė.
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) Hagoje praėjusį mėnesį pareiškė, kad jos gauta informacija apie tariamą cheminių ginklų naudojimą Ukrainoje yra „nepakankamai pagrįsta“.
Tačiau OPCW apibūdino padėtį kaip „nestabilią“ ir „keliančią didžiulį susirūpinimą dėl galimo pakartotinio toksinių cheminių medžiagų naudojimo kaip ginklo“.
V.Čmilytė-Nielsen pakvietė Ispaniją prisidėti prie oro gynybos modelio, atstatant Ukrainą
16:07
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Ispanijos karaliumi Pilypu IV bei paragino Ispaniją prisidėti prie NATO oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo, dalyvauti atstatant Ukrainą.
„Pakviečiau Ispaniją prisidėti prie NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo ir bendradarbiauti Ukrainos atstatymo projektuose“, – pirmadienį Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės vadovaujama parlamentinė delegacija su Ispanijos karaliumi aptarė dvišalių Lietuvos ir Ispanijos santykių stiprinimą, NATO rytinių sienų gynybą bei paramą Ukrainai, pranešė Seimo kanceliarija.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, abi šalys yra „artimos sąjungininkės Europos Sąjungos, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose“, o dvišalė partnerystė šiuo metu yra „svarbesnė nei kada nors anksčiau“.
Parlamento vadovė taip pat padėkojo Pilypui VI už Ispanijos indėlį į Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą, skirtą paramą Ukrainai. Kartu su karaliumi ji aplankė Seimo Sausio 13-osios memorialą.
Pilypas VI pirmadienį taip pat susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Popiet šalių vadovai lankosi Karinių oro pajėgų bazėje Zokniuose, kur susitinka su Baltijos oro policijos misiją vykdančiais Ispanijos kontingento kariais.
56-erių Ispanijos karalius Pilypas VI soste yra nuo 2014 metų, pasitraukus 38 metus valdžiusiam jo tėvui Jonui Karoliui.
Per rusų smūgį Donecko srityje žuvo keturi žmonės ir 34 buvo sužeisti
14:55
Rusijos smūgiai Ukrainos rytuose esančiame Pokrovsko mieste pirmadienį nusinešė keturių žmonių gyvybes ir dar dešimtis sužeidė, pranešė regiono gubernatorius.
„Mažiausiai keturi žmonės žuvo ir 34 buvo sužeisti – tokie yra preliminarūs smūgio Pokrovske rezultatai. Tarp sužeistųjų yra du 12 ir 13 metų vaikai. Jų būklė yra vidutinio sunkumo arba sunki“, – socialiniuose tinkluose pranešė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
ES sugalvojo, kaip apeiti galimą Vengrijos veto Ukrainai skirtoms lėšoms
14:37
Pirmadienį leidinys „Financial Times" pranešė, kad ES parengė teisinį apėjimo būdą, kad Vengrija negalėtų vetuoti pasiūlymo panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną paramai Ukrainai.
Gegužės 21 d. ES Taryba pritarė, kad pelnas, gautas iš įšaldyto Rusijos valstybinio turto, būtų naudojamas Ukrainai padėti, kasmet skiriant iki 3 mlrd. eurų (2,7-3,26 mlrd. JAV dolerių), iš kurių didžioji dalis būtų skirta Kyjivo karinėms reikmėms.
Tačiau kilo susirūpinimas dėl galimo Vengrijos veto šiam žingsniui.
Budapeštas ne kartą priešinosi Ukrainos stojimui į NATO ir ES, sankcijoms Rusijai, kenkė Vakarų pastangoms teikti pagalbą Ukrainai ir palaikė glaudžius santykius su Maskva per visą karo laikotarpį.
Pasak „Financial Times“, ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis pareiškė, kad Vengrija „neturėtų dalyvauti priimant sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo“, nes ji susilaikė nuo ankstesnio sprendimo dėl tokio lėšų panaudojimo.
Numatyta, kad teisinis apėjimas bus aptartas birželio 24 d. vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Financial Times“ teigimu, tai taip pat bus labai svarbu siekiant toliau įgyvendinti anksčiau šį mėnesį paskelbtą G7 planą iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą, panaudojant palūkanas iš maždaug 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto.
Didžioji šių pinigų dalis laikoma ES šalyse, o tai reiškia, kad Vengrija gali balsuoti už tai, kad turtas būtų įšaldytas neribotam laikui.
Vengrija taip pat blokuoja tris atskiras 500 mln. eurų (540 mln. JAV dolerių) išmokas iš Europos taikos priemonės (EFF) fondo, taip pat 5 mlrd. eurų (5,4 mlrd. JAV dolerių), skirtų EFF Pagalbos Ukrainai fondui.
Sevastopolyje paskelbta nepaprastoji padėtis
14:30
Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas paskelbė nepaprastąją padėtį Krymo mieste po sekmadienio Ukrainos pajėgų puolimo, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.
Įsaku jis išleido nurodymą „iki atskiro pranešimo paskelbti nepaprastąją padėtį Sevastopolio mieste“, remdamasis visame regione susidariusia nepaprastąja padėtimi.
TASS pranešime teigiama, kad dekretas išleistas po to, kai sekmadienį Ukraina atakavo civilinę infrastruktūrą Sevastopolyje, panaudodama ATACMS taktines raketas su kasetiniais šaudmenimis. Nors keturios raketos buvo numuštos, penktoji sprogo virš miesto. Per ataką žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus, o dar daugiau kaip 150 buvo sužeisti, sakė M.Razvožajevas.
Rusijos Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl šio teroristinio išpuolio. Birželio 24-oji buvo paskelbta gedulo diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą Sevastopolio gyventojams.
M.Podoliakas apkaltino Rusiją, kad ji bando slėptis už civilių Kryme
14:07
Rusijos kariai laikinai okupuotame Kryme bando paslėpti karinius objektus tarp civilių gyventojų, savo „Telegram“ kanale pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Kryme nėra ir negali būti jokių „paplūdimių“, „turistinių zonų“ ir kitų fiktyvių „taikaus gyvenimo“ požymių. Krymas neabejotinai yra Rusijos okupuota svetima teritorija, kurioje vyksta karo veiksmai, vyksta visavertis karas. Tas pats karas, kurį Rusija sukėlė išimtinai genocido ir agresijos tikslais. Krymas taip pat yra didelis karinis miestelis ir sandėlis su šimtais tiesioginių karinių taikinių, kuriuos rusai ciniškai bando užmaskuoti ir pridengti savo civiliais gyventojais. Kurie savo ruožtu yra... civiliai okupantai“, – rašė M.Podoliakas.
Sekmadienį Rusijos Federacija numušė raketas virš paplūdimio Kryme, todėl žuvo civiliai gyventojai.
D.Kuleba: derybos dėl Ukrainos stojimo į ES prasidės antradienį
13:42
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad derybos dėl jo šalies stojimo į Europos Sąjungą prasidės jau antradienį.
Socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad bloko diplomatijos vadovo Josepo Borrellio kvietimu kreipėsi į ES Užsienio reikalų tarybą.
„Padėkojau 27 ES valstybėms narėms už tai, kad patvirtino derybų dėl Ukrainos ir Moldovos programą. Rytoj prasidės mūsų stojimo į ES derybos“, – rašė D.Kuleba.
Jis taip pat sakė pabrėžęs ES 14-ojo sankcijų paketo svarbą toliau spaudžiant Rusijos ekonomiką, ir palankiai įvertino naujausius ES veiksmus, kuriais siekiama įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos naudai.
D.Kuleba atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikia paspartinti karinės pagalbos, ypač oro gynybos įrangos, teikimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale taip pat pranešė, kad derybos dėl stojimo į ES prasidės netrukus.
„Mes ruošiamės naujam rezultatui santykiuose su ES. ES jau patvirtino derybų su Ukraina pagrindus, o birželio 25 dieną tikimės realios derybų pradžios – Ukrainos vyriausybės delegacija būtent šiuo tikslu atvyks į Briuselį“, – rašė jis.
Ukraina paraišką įstoti į ES pateikė netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Visgi derybų ir reikalingų reformų procesas greičiausiai truks ne vienerius metus, kol galiausiai Ukraina taps ES nare.
Po smūgio okupuotam Krymui – Kremliaus perspėjimas JAV apie pasekmes
13:23 Atnaujinta 13:28
Kremlius pirmadienį perspėjo JAV dėl tam tikrų pasekmių, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė, kad per Ukrainos smūgį amerikietiška raketa Rusijos okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Vašingtoną „žudant rusų vaikus“ ir paminėjo prezidento Vladimiro Putino komentarus apie kitų šalių apginklavimą, kad jos potencialiai galėtų smogti Vakarų taikiniams.
„Jungtinių Valstijų dalyvavimas, tiesioginis dalyvavimas, kai žūsta Rusijos civiliai, negali likti be pasekmių“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
„Kokios jos bus, parodys laikas“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad po smūgio Sevastopolyje buvo iškviesta JAV ambasadorė Maskvoje.
Vėliau ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad Vašingtonui „tenka tokia pat atsakomybė už šį žiaurų nusikaltimą kaip ir Kyjivo režimui“, o už smūgį „neliks nenubausta“.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Sevastopolį Ukraina atakavo raketomis ATACMS. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį, kur, kaip skelbiama, žuvo keturi žmonės ir 151 buvo sužeistas.
Rusijos „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtos tariamo išpuolio nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose pranešama, kad šiaurinėje Sevastopolio dalyje esančio Učkujevkos kaimo paplūdimyje buvo sužeista daug žmonių.
„Visas amerikietiškų operatyvinių-taktinių raketų ATACMS skrydžio užduotis įveda amerikiečių specialistai, remdamiesi savo pačių JAV palydovinės žvalgybos duomenimis“, – teigė Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ pranešime, skelbia „Kyiv Independent“.
„Todėl atsakomybė už tyčinę raketų ataką prieš civilius Sevastopolio gyventojus pirmiausia tenka Vašingtonui, kuris tiekė šiuos ginklus Ukrainai, ir Kyjivo režimui, iš kurio teritorijos buvo surengta ši ataka.“
„Tokie veiksmai neliks be atsako.“
Ukraina pranešimų apie Sevastopolio apšaudymą kol kas nekomentavo.
Šį mėnesį susitikime su užsienio žurnalistais, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, V.Putinas kritikavo Vakarų sprendimą tiekti tolimojo nuotolio ginklus Ukrainai.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad būtų atakuojama mūsų teritorija ir mums keliamos problemos, kodėl mes neturime teisės tiekti tos pačios klasės ginklų į pasaulio regionus, iš kur bus smogta jautriems tų [Vakarų] šalių objektams?“ – klausė V.Putinas.
„Tai reiškia, kad atsakas gali būti asimetrinis. Mes apie tai pagalvosime“, – sakė jis žurnalistams.
D.Peskovas taip pat užsiminė apie V.Putino komentarus, kad duomenis apie taikinius Ukrainai teikia Vakarų šalys.
Krymą Rusija aneksavo 2014 metais. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šią aneksiją ir jos nepripažįsta.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį sakė: „Krymas yra Ukraina.“
„Rusija turi palikti pusiasalį. Jų kariuomenė ir kariniai objektai ten turi nustoti egzistuoti“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.
Aukšto rango Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas taip pat užsiminė, kad Krymas yra teisėtas karinis taikinys.
„Krymas taip pat yra didelė karinė stovykla ir sandėlis, su šimtais tiesioginių karinių objektų, kuriuos rusai ciniškai bando paslėpti ir pridengti savo civiliais“, – sakė jis.
G.Landsbergis: 14-asis sankcijų Rusijai paketas – susilpnėjęs
13:13
Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybai pirmadienį priėmus 14-ąjį sankcijų paketą Rusijos atžvilgiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad naujosios sankcijos Kremliui diskusijų dėl jų turinio metu susilpnėjo.
„Nemanau, kad dar siunčiame teisingą žinutę, nes kol stebime (Rusijos – BNS) hibridinę veiklą, diskutuojame apie 14-ąjį sankcijų paketą, kuris ilgainiui, deja, tapo gana silpnesnis“, – pirmadienį Liuksemburge prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams sakė G.Landsbergis.
„Mes vis dar nepriėmėme sankcijų paketo Baltarusijai“, – pridūrė ministras.
Pirmadienio ES pranešime žiniasklaidai teigiama, kad naujuoju ekonominių ir individualių ribojamųjų priemonių paketu taikomasi į „didelės vertės Rusijos ekonomikos sektorius, tokius kaip energetika, finansai ir prekyba“, sunkinamos Kremliaus galimybės apeiti sankcijas.
Bendrijos šalių diplomatijos vadovų patvirtintame pakete numatytos sankcijos dar 116 asmenų ir subjektų, atsakingų už veiksmus, kuriais kenkiama arba keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
Praėjusią savaitę ES šalys narės taip pat susitarė dėl sankcijų Rusijai paketo, kuriuo pirmą kartą nusitaikoma į pelningą suskystintųjų gamtinių dujų sektorių.
Tarybos išvakarėse Lietuvos užsienio reikalų ministerija informavo, kad ministrų susitikime bus aptarta karinė parama Ukrainai, tolesni būdai kaip panaudoti užšaldytą Kremliaus turtą Kyjivo reikmėms, taip pat situacija Sakartvele, kurio valdžia neseniai priėmė ES smerkiamą „užsienio įtakos“ įstatymą.
Pasak G.Landsbergio, ES turėtų siųsti tvirtesnę žinutę Rusijai, kuri NATO šalyse eskaluoja hibridinį karą.
„Aiškiai matome, ir tą būtina nuolat kartoti, kad Rusija eskaluoja padėtį ne tik Ukrainoje, bet ir šalyse, kurioms taikomas 5 NATO straipsnis. Ir yra daug įrodymų, kad Rusijos specialiosios žvalgybos agentūros yra atsakingos už kinetinę veiklą Europoje ir NATO“, – kalbėjo ministras.
„Maskva turi gauti labai aiškią žinutę, kad kai tik jie eskaluos, jie gaus atsakymą iš mūsų pusės“, – sakė G.Landsbergis.
G.Landsbergis taip pat pabrėžė būtinybę Sakartvelui nusiųsti aiškią žinią, kad dabartiniai valdžios veiksmai ne tik tolina šalį nuo narystės bloke, bet ir gali iššaukti atsaką už žmogaus teisių pažeidimus.
ES Užsienio reikalų tarybos posėdžiai įprastai organizuojami bent kartą per mėnesį, jiems pirmininkauja Bendrijos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
„Sea Baby“ jūrų dronai nuotoliniu būdu susprogdino keturis Rusijos laivus
12:41
Ukrainos karinių jūrų pajėgų dronai išmoko užminuoti Rusijos laivų maršrutus jūroje. Dėl šios taktikos pavyko nuskandinti keturis priešo laivus, teigiama „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Išsigandę jūrų dronų reidų, rusai prie įplaukos į Sevastopolio įlanką pastatė dideles užtvaras, todėl ukrainiečiai sugalvojo alternatyvią operaciją – įrengti jūrines minas.
Specialūs jūrų dronai „SeaBaby“ išmoko montuoti dugno velenus, pagamintus iš plastiko ir sveriančius apie 180 kg.
Ukrainos specialiųjų tarnybų komanda 1,5 mėnesio stebėjo laivų ir civilinių transporto priemonių maršrutus, kol išsiuntė „Sea Baby“ užminuoti dviejų minų.
Per kitas savaites „Sea Baby“ padėjo dar apie 15 minų. Vieno iš skrydžių metu dronas iš granatsvaidžio apšaudė Rusijos „Raptor“ klasės patrulinius laivus ir juos apgadino.
Spalio 11 d. įplaukiant į Sevastopolio įlanką buvo apgadintas didelis patrulinis laivas „Pavel Deržavin“. Jis įplaukė į uostą apžiūrai. Spalio 13 d. laivas plaukė į kitą uostą remontuoti, tačiau buvo susprogdintas minos. Didelis vilkikas, pasiųstas gelbėti laivo, taip pat buvo susprogdintas.
Po kelių dienų įvyko sprogimas moderniame priešmininiame laive, viename iš dviejų Rusijos tarnyboje esančių laivų.
Ukrainos jūrų dronai pakeitė karo Juodojoje jūroje eigą. Šios krypties technologijos sparčiai vystosi.
Ukraina, pasitelkusi jūrinius dronus, nuskandino arba apgadino apie dvi dešimtis įvairaus dydžio Rusijos laivų. Ypač daug žalos jie padarė Krymo tiltui. Ukraina taip pat atakavo Rusijos laivus ir uosto objektus raketomis.
Jūriniai bepiločiai orlaiviai yra palyginti pigūs, juos sunku aptikti ir nuo jų apsisaugoti. Jų naudojimas rodo, kaip mažesnės, skurdesnės šalys gali išlyginti karinių jūrų pajėgų žaidimo sąlygas prieš didelius, galingus laivynus.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą atakavo Kursko regioną iš HIMARS
12:14
Patvirtinta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo HIMARS atakuojant Rusijos Federacijos Kursko regioną. Buvo pataikyta į Federalinės saugumo tarnybos pastatą.
Rusijos projekto ASTRA duomenimis, remiantis informuotais šaltiniais, birželio 22 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paleido dvi HIMARS raketas į Kursko sritį. Viena iš raketų atakavo Mirnyj kaimą Sudžansko rajone, kita – Ilgosios Bumijos kaimą Belevsko rajone. Abi raketos buvo numuštos, tačiau nuolaužos iš dalies sugriovė Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pasienio valdybos pastatą Sudžoje.
„Vienas darbuotojas buvo sužeistas. Be to, šaltinio duomenimis, apgadinti 2 automobiliai“, – rašoma kanale.
Kursko srities laikinasis gubernatorius Aleksejus Smirnovas tą dieną pranešė apie „sėkmingą priešlėktuvinės gynybos darbą“ ir „atakos padarinių likvidavimą“. Vietos gyventojai internete rašė, kad dingo elektra.
Neseniai paaiškėjo, kad Ukrainos kariuomenei leidžiama naudoti Jungtinių Valstijų suteiktas ilgesnio nuotolio raketas ir smogti taikiniams ne tik fronto linijoje prie Charkivo, bet ir Rusijos teritorijoje, jei tai daroma savigynos tikslais.
ES priėmė naują sankcijų paketą Rusijos atžvilgiu
11:20
Europos Sąjungos Taryba pirmadienį priėmė 14-ąjį sankcijų paketą Rusijos atžvilgiu.
Bloko pranešime žiniasklaidai teigiama, kad ekonominių ir individualių ribojamųjų priemonių paketu siekiama suduoti smūgį Maskvai, kuri trečius metus tęsia plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Šiomis priemonėmis taikomasi į didelės vertės Rusijos ekonomikos sektorius, tokius kaip energetika, finansai ir prekyba, ir dar labiau apsunkinti ES sankcijų apeidinėjimą“, – nurodoma pranešime.
Naujajame sankcijų pakete numatytos sankcijos dar 116 asmenų ir subjektų, atsakingų už veiksmus, kuriais kenkiama arba keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
„Mūsų sankcijos jau gerokai susilpnino Rusijos ekonomiką ir neleido [Vladimirui] Putinui įgyvendinti savo planų sunaikinti Ukrainą, nors jis vis dar tęsia neteisėtą agresiją, nukreiptą prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„14-asis sankcijų paketas rodo mūsų vienybę remiant Ukrainą ir siekiant apriboti Rusijos nusikalstamą veiklą prieš ukrainiečius, įskaitant pastangas apeiti ES priemones“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę ES šalys narės susitarė dėl sankcijų Rusijai paketo, kuriuo pirmą kartą nusitaikoma į pelningą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD).
Naujausias paketas – jau 14-asis nuo rusų invazijos pradžios 2022 metų vasarį – apima draudimą perkrauti Rusijos SGD Europoje.
Pakete nenumatytas draudimas ES šalims pirkti rusiškas SGD.
Į sankcijų paketą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama, kad Rusijai būtų sunkiau naudotis „šešėliniu laivynu“. Šis laivynas iš neaiškios kilmės laivų padeda apeiti ES sankcijas rusiškai naftai.
Be to, ES smogia Maskvos bankinių pervedimų sistemai SPFS, kuria Rusija bando sušvelninti padarinius Vakarams ją atjungus nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
Susitarimą dėl naujausio sankcijų paketo stabdė Vokietija, siekusi sušvelninti įpareigojimus ES įmonėms neleisti reeksportuoti produktų, kuriems taikomos sankcijos, į Rusiją per trečiąsias šalis.
ES siekia apriboti prekių, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, srautą per šalis, įskaitant buvusias sovietines valstybes, besiribojančias su Rusija, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Diplomatai teigė, kad dar kelios Kinijos įmonės, kaltinamos pagalba Rusijos kariuomenei, taip pat įtrauktos į juodąjį sąrašą, neleidžiantį ES įmonėms su jomis prekiauti.
Taip pat nustatyti apribojimai politinėms partijoms, analitiniams centrams ir žiniasklaidos paslaugų teikėjams, priimantiems pinigus iš Rusijos, kad būtų užkirstas kelias įtariamam Maskvos kišimuisi.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė informaciją apie visišką Novooleksandrivkos užėmimą
10:43
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad informacija apie visišką Novooleksandrivkos užėmimą Pokrovsko kryptimi neatitinka tikrovės, kol kas rusai užėmė didelę gyvenvietės dalį, bet ne visą, teigė 110-oji atskiroji mechanizuotoji brigada.
„DeepState“ paskelbė informaciją apie tariamą priešo visišką Novooleksandrivkos kaimo Pokrovsko kryptimi okupaciją...
Ši informacija apie tai, kad priešas visiškai užėmė Novooleksandrivkos kaimą, neatitinka tikrovės“, – teigiama pranešime.
Brigada pranešė, kad rusų pajėgos užėmė nemažą Novooleksandrivkos dalį, bet ne visą: „Priešas ne visiškai kontroliuoja gyvenvietę“.
Pasak ukrianiečių pajėgų, šiuo metu Novooleksandrivkos gatvėse toliau vyksta įnirtingos kovos, bet padėtį kontroliuoja Ukrainos kariai.
Anksčiau „DeepState“ pranešė, kad Rusijos kariai užėmė Novooleksandrivkos kaimą Donecko srityje, netoli Očeretynės, ir priartėjo prie autostrados Pokrovskas-Kostantynivka.
Ukrainos pajėgos paskelbė naujausius Rusijos praradimus
10:35
Per pastarąją parą rusų užpuolikai fronte neteko 1300 žuvusių ir sužeistų karių, sunaikinta 51 artilerijos sistema, 15 šarvuotų kovos mašinų ir 12 tankų, paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Kyjivo srityje apgadinti 72 privatūs namai ir 8 daugiaaukščiai
10:26
Per raketų ataką Kyjivo srityje, kuri įvyko sekmadienio naktį, Obuchivo rajone buvo apgadinti 72 privatūs namai ir butai 8 daugiaaukščiuose pastatuose, ligoninė ir 13 kitų pastatų, pranešė Kyjivo srities karinė administracija.
Iki 21.30 val. pranešta, kad dėl krintančių nuolaužų buvo apgadinti 72 privatūs namai. Be to, buvo apgadinti butai 8 daugiaaukščiuose pastatuose.
Į medikus kreipėsi 2 žmonės, patyrę nesunkių sužalojimų. Hospitalizacijos neprireikė.
Nuolaužos taip pat apgadino ligoninės pastatus.
Be to, buvo apgadinta 13 ne gyvenamosios paskirties pastatų. Tarp jų – komunalinių paslaugų įmonė, vairavimo mokykla, vaistinė, degalinė, maisto prekių parduotuvė, užimtumo centras, viešbutis, medicinos centras, kelios įmonės ir automobilių plovykla. Patalpose išdaužyti langai, balkonai, durys, nupjauti fasadai ir stogai.
Rusija atakavo Odesą, yra nukentėjusiųjų
10:16 Atnaujinta 11:30
Rusija pirmadienį atakavo Ukrainos pietinį Odesos miestą, yra nukentėjusiųjų, pranešė pareigūnai.
Pasak regiono administracijos vadovo Oleho Kiperio, dėl smūgio nukentėjo civilinė infrastruktūra. Pasak jo, yra trys nukentėjusieji.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis sakė, kad teko hospitalizuoti 19, 50 ir 58 metų vyrus.
Juodosios jūros uostamiestis, kuris yra labai svarbus Ukrainos eksportui, nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį nuolat susiduria su rusų raketų ir dronų atakomis.
„Rusijos okupantai Odesos regioną atakavo dviem sparnuotosiomis raketomis. Viena iš jų buvo sunaikinta“, – socialiniuose tinkluose pranešė oro pajėgos.
Kariuomenė pripažino, kad per ataką nukentėjo sandėlis ir kad buvo sužeisti trys vyrai, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Odesoje matė didelius dūmų stulpus, kylančius nuo apdegusio pastato.
O.Kiperis sakė, kad gaisras išplito 3 tūkst. kv. m plote.
„Dabar gelbėtojai dirba, kad ugnis neišplistų į visą pastatą“, – per visuomeninę televiziją sakė gubernatorius.
Rytų Ukrainai teko didžiausia daugiau kaip dvejus metus trunkančių kovų našta, tačiau šalies pietinė dalis taip pat yra nuolatinių Rusijos pajėgų smūgių taikinys.
Pirmadienį rusai taip pat smogė Ukrainos kontroliuojamoms teritorijoms pietiniame Chersono regione, pirmadienį pranešė jo gubernatorius.
„40-metis vyras, kuris tuo metu buvo balkone, patyrė mirtinus sužalojimus“, – sakė gubernatorius Oleksandras Prokudinas ir pridūrė, kad per išpuolius buvo sužeisti dar du žmonės.
Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities gubernatorius sakė, kad du žmonės žuvo, jų automobiliui netoli vieno pasienio kaimo užvažiavus ant rusiškos prieštankinės minos.
Lypciai tapo taikiniu praėjusį mėnesį, kai Rusijos pajėgos pradėjo netikėtą naują sausumos puolimą, privertusį tūkstančius žmonių evakuotis.
Analitikai atskleidė, kodėl Rusija dislokuoja karinius objektus tarp civilių gyvenviečių
09:36
Siekdama atgrasyti Ukrainą nuo smūgių, Rusija tikslingai dislokuoja karinius objektus netoli civilių teritorijų laikinai okupuotame Kryme, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina į Sevastopolį paleido penkias ATACMS raketas su kasetinėmis kovinėmis galvutėmis. Okupantai esą perėmė keturias raketas, tačiau viena nukrypo nuo skrydžio trajektorijos ir sprogo.
Vėliau Rusijos Federacija dėl civilių aukų kaltino Jungtines Valstijas, nors ir pripažino, kad dėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos perėmėjo raketa nukrypo nuo skrydžio trajektorijos ir sprogo.
Sekmadienį paviešintoje filmuotoje medžiagoje, kaip teigiama, matyti civiliai gyventojai Sevastopolio paplūdimyje raketos nukrypimo nuo skrydžio trajektorijos metu ir po jo. Rusijos šaltiniai teigia, kad kasetiniai šaudmenys nukrito ant civilių gyventojų netoli paplūdimio Učkujevkos parke į šiaurę nuo Sevastopolio.
Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad dėl smūgio žuvo keturi žmonės. Dar 151 žmogus buvo sužeistas. Ukraina nekomentavo smūgių Sevastopoliui.
„Rusijos gynybos ministerijos kaltinimai Jungtinėms Valstijoms dėl civilių aukų yra bandymas atgrasyti Jungtines Valstijas nuo tolesnės saugumo pagalbos Ukrainai“, – teigia analitikai.
Rusijos tinklaraštininkai aktyviai kritikavo Gynybos ministeriją ir Rusijos okupacinę valdžią Kryme už tai, kad nesugebėjo užkirsti kelio smūgiui ir užtikrinti pakankamos apsaugos „Rusijos civiliams gyventojams“. Be to, tariamos atakos metu neveikė sirenos.
Kiti tinklaraštininkai kritikavo Rusijos valdžios institucijas už tai, kad jos neaptiko ir nesunaikino visų raketų prieš joms priartėjant prie Sevastopolio. Be to, šalia paplūdimių nėra jokių slėptuvių.
Pasak analitikų, vaizdo įrašai ir nuotraukos rodo, kad Rusijos kariai nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios civilinėse Krymo teritorijose dislokavo karinę įrangą. Tuo pat metu okupacinė Rusijos valdžia neatsakingai skatina rusų turizmą į Krymą.
Ekspertai teigia, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai tikslingai dislokuoja karinius objektus netoli civilių Krymo teritorijų, siekdama atgrasyti Ukrainos smūgius. Užfiksuota, kad Zaporižios atominė elektrinė ir mokyklos okupuotoje žemyninėje Ukrainos dalyje Rusijos kariuomenės naudojamos Rusijos karinei įrangai pridengti.
„Tikėtina, kad Rusija pažeidžia savo pačios Tarptautinės humanitarinės teisės taikymo taisykles, kuriose teigiama, kad „kariniai vadai turėtų vengti išdėstyti karinius objektus tankiai apgyvendintose teritorijose arba šalia jų“, – pažymi ISW.
„The Telegraph“: smūgis Sevastopoliui privers JAV susimąstyti apie neseniai sušvelnintas taisykles
09:24
Naujausia raketų ataka prieš okupuotą Krymą privers Jungtines Valstijas susimąstyti apie neseniai priimtą sprendimą sušvelninti amerikietiškų raketų naudojimo smūgiams prieš Rusiją taisykles, rašo „Unian“ remdamiesi „The Telegraph“.
Paplūdimys, virš kurio Rusijos priešlėktuvinė gynyba vakar numušė raketą, yra maždaug už 10 minučių kelio automobiliu nuo Belbeko aerodromo, iš kurio naikintuvai skrenda smogti civiliniams taikiniams Ukrainoje.
Žurnalistai pažymi, kad ukrainiečių atakos prieš civilius taikinius Rusijoje ar okupuotose teritorijose yra „retos“, tačiau kartais raketų fragmentai nukrenta „į karinių taikinių pusę“. Be to, Ukraina paprastai taikinius Sevastopolyje smogia naktį, o ne vidury dienos.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos priešlėktuvinė gynyba „perėmė“ vieną iš penkių amerikiečių ATACMS raketų su kasetiniais šaudmenimis. Okupantai dėl atakos apkaltino Jungtines Valstijas.
Ukraina nieko nekomentavo, tačiau šis smūgis dar kartą privers Vašingtoną pagalvoti, ar nereikėtų sušvelninti Ukrainai nustatytų taisyklių, kaip naudoti JAV raketas smūgiams Rusijai. Ukraina nori daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijos gilumoje, tačiau Vašingtonas baiminasi, kad tai paskatins karo eskalaciją“, – rašoma straipsnyje.
Neseniai Jungtinės Valstijos iš dalies panaikino draudimą smogti iš amerikietiškų ginklų Rusijos Federacijos teritorijoje. Jis nebuvo taikomas okupuotam Krymui, nes pusiasalis yra Ukrainos dalis.
Sekmadienį Rusijos kariškiai numušė raketą virš Sevastopolio paplūdimio.
Naujausiais duomenimis, nuo krintančių šrapnelių žuvo keturi žmonės, tarp jų du vaikai. Dar 151 žmogus buvo sužeistas. Tarp žuvusiųjų yra Magadano mero pavaduotojo Olego Averyanovo 9 metų dukra.
„Aš atkeršysiu už kiekvieną žuvusį vaiką, kuris nukentėjo šiame paplūdimyje“, – sakė jis.
Vietos gyventojai skundėsi, kad per ataką nebuvo įjungtos sirenos, taip pat rašė apie uždarytas slėptuves.
„The New York Times“: Ukraina nori Vakarų ginklais smogti Rusijos oro bazėms
08:56
Ukraina ragina sąjungininkes leisti naudoti Vakarų ginklus smūgiams į Rusijos teritorijoje esančias oro bazes, rašo „The New York Times“.
Vašingtonui panaikinus draudimą naudoti tam tikros rūšies ginklus, Ukrainai pavyko sužlugdyti Rusijos puolimą Charkivo regione, taip pat sumažėjo Charkivo apšaudymas. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar negali atakoms naudoti ATACMS, kurių kai kurių veikimo nuotolis yra apie 190 mylių.
„Šių ilgesnio nuotolio ginklų reikėtų norint smogti giliai Rusijos teritorijoje esančioms oro bazėms, kuriomis naudojasi bombonešiai. Kyjivas, norėdamas atakuoti šias bazes, yra priverstas pasikliauti daugiausia savo plečiamu šalyje gaminamų bepiločių orlaivių parku“, – rašoma straipsnyje.
Po dar vieno Charkivo bombardavimo prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarų partnerius su prašymu leisti naudoti jų ginklus Rusijos Federacijos teritorijoje.
„Vien tik šią dieną mūsų kariai numušė dvi Rusijos raketas „Kalibr“. Vakar – 12 rusiškų raketų ir 13 atakos bepiločių orlaivių. Ir taip toliau – kiekvieną vakarą ir kiekvieną dieną. Rusijos teroras nesiliauja, todėl privalome didinti spaudimą – visomis priemonėmis ir kartu su savo partneriais. Turime pakankamai ryžto sunaikinti teroristus jų teritorijoje – tai vienintelis teisingas sprendimas – ir mums reikia tokio pat ryžto iš mūsų partnerių. Mes galime sustabdyti Rusiją. Kartu su visais pasaulyje, kurie vertina gyvybę, mes tai padarysime“, – sakė jis vaizdo pranešime.
Vašingtonas teigė, kad smūgius Rusijos teritorijoje leidžia tik po to, kai už tai pasisako kelios šalys partnerės. Yra žinoma, kad Ukraina turi teisę smogti iš amerikietiškų ginklų Rusijos Federacijos teritorijoje prie Charkivo ir Sumų sričių.
Kartu Vašingtonas pranešė, kad politikos pakeitimas šiuo klausimu netaikomas ATACMS ar tolimojo nuotolio smūgiams.
