Karas Ukrainoje. Ukrainos generolas J.Sodolis kaltinamas dėl „tūkstančių karių žūties“

R.Kadyrovo „Telegram“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas per susitikimą su saugumo tarnybų vadovais, surengtą teroristinių išpuolių Dagestane fone, paragino imtis kraujo keršto, skelbia nepriklausomas portalas „The Insider“.

 „Jei [įtariamasis] yra susijęs su šaitanais, reikėtų nubausti visą jo giminę. Ši giminė turi žinoti, kad yra visiškai atsakinga... Kas užpuola brolį (turima minty, policininką – red. past.), turi suprasti, kad kraujo kerštas nužudys visus: tėvą, brolį, dėdę.... Kreipiuosi į čečėnų tautą: žinokite, ką daro jūsų vaikai. Jūs visi žinote vahabizmo požymius, jei tai pastebėsite, nedelsdami praneškite apie tai rajono policijai. Geriau jau mums laiku tai sustabdyti, negu vėliau nužudyti tave, tavo sūnų ir brolį.“

R.Kadyrovo „Telegram“ kanale buvo paskelbtas vaizdo įrašas su susitikimo fragmentais. Ten paskelbtoje žinutėje Čečėnijos lyderis teigė, kad dėl įvykių Dagestane jis paragino teisėsaugos institucijų vadovybę sustiprinti darbą užkertant kelią terorizmui ir religiniam ekstremizmui.

„Kartu pabrėžiau, kad bet kokie išpuoliai prieš teisėsaugos pareigūnų ir valstybės struktūrų gyvybes bus griežtai užkardyti. Ne tik nusikaltimo vykdytojai, bet ir netiesiogiai jiems talkinę asmenys bus baudžiami pagal visus įstatymus. Taip pat paraginau kiekvieną čečėną būti ypač budriam savo artimiausių šeimos narių atžvilgiu ir apsaugoti juos nuo žalingos teroristinės ideologijos įtakos. Aplaidumas šiuo klausimu gali sukelti rimtų tragiškų pasekmių, kurias būtina pašalinti bendromis valdžios institucijų ir visuomenės pastangomis“, – sakoma pranešime.

Tuo tarpu „Telegram“ kanalas 1ADAT, kurį valdo užsienyje gyvenantys čečėnų opozicijos aktyvistai, praneša, kad birželio 25 d. Čečėnijoje prasidėjo policijos reidai. „Mūsų šaltiniai iš teisėsaugos institucijų teigia, kad reidams buvo išvestas visas R.Kadyrovo teisėsaugos institucijų personalas. Tarp jų yra daug jaunų 18-20 metų amžiaus pareigūnų“, – sakoma kanalo pranešime.

Sausio mėn. per Čečėnijos vyriausybės posėdį Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad nužudžius pareigūną, žudiko šeimai turėtų būti paskelbtas kraujo kerštas.

Birželio 23 d. vakare kovotojų grupės užpuolė stačiatikių cerkves ir sinagogas Derbente ir Machačkaloje. Dėl to žuvo 21 žmogus, tarp jų 16 teisėsaugos pareigūnų. Žuvo penki kovotojai, kurie, kaip paaiškėjo, visi buvo Dagestano Sergokalos rajono gyventojai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Kyjive

Kyjivo viešbutyje „Hilton“ rastas mirusio JAV ambasados atašė kūnas. Leidinys „New Voice“ apie tai sužinojo iš savo šaltinių.

Atašė kūnas buvo rastas birželio 25 d. apie 11 val. viešbučio „Hilton“ kambaryje. Ant kūno nebuvo jokių kūno sužalojimų žymių, o kambario durys buvo užrakintos iš vidaus. Skrodimas nebuvo atliktas – kūną paėmė JAV ambasada. Žinoma, kad vyras turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

„Nėra pagrindo teigti, kad tai žmogžudystė“, – pridūrė leidinio šaltinis.

Taip pat žinoma, kad atašė į Ukrainą atvyko birželio 15 d.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Jei bus įgyvendintas Rusijos vadovo Vladimiro Putino „taikos planas“, kuriame, be kita ko, numatyta atiduoti keturis Ukrainos regionus, Ukraina neišgyvens. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tai įvardijo sakydamas kalbą Bundestage, rašo leidinys „Bild“.

Pasak O.Scholzo, akivaizdu, kad V.Putinas ir toliau remiasi karu ir ginklavimusi.

„Tai aiškiausiai atsispindi jo tariamame pasiūlyme nutraukti ugnį. To net negalima vadinti šiuo žodžiu. Tačiau verta pažvelgti į tai, kas jame pateikta. Ne tik paliaubos, bet ir atsisakyti teritorijų, kurių Rusijos kariai dar net nėra neteisėtai užėmę. Taip pat reikalaujama, kad Ukraina demilitarizuotųsi ir ateityje atsisakytų bet kokios karinės pagalbos. Kiekvienas, kuris tiki, kad Ukrainos šalis tai išgyvens ir iš to išaugs ilgalaikė taika Europoje, tikriausiai per daug žiūri „Russia Today“, – sakė O.Scholzas.

Jis pridūrė, kad visiškai aišku, jog Rusija nenori taikos.

„Taikos nori užpulta Ukraina. Teisingos taikos be pavergimo ir naujos agresijos baimės“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

V.Putino „taikos planas“: ką reikia žinoti

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Birželio 14 d. V.Putinas įvardijo karo užbaigimo sąlygas. Pasak jo, tai įmanoma, jei Ukraina visiškai atsisakys Donecko, Luhansko, Zaporižioss ir Chersono sričių. Dienraštis „Bild“ apskaičiavo, kad jei Ukraina sutiktų su Maskvos sąlygomis, šiai atitektų 26 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija, kuri prilygsta Šiaurės Makedonijos, Slovėnijos ar Izraelio plotui.

Komentuodamas Rusijos vadovo žodžius, prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiandien V.Putiną reikia visomis įmanomomis priemonėmis pastatyti į vietą.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pabrėžė, kad V.Putinas neturi teisės diktuoti Ukrainai, ką daryti, kad būtų pasiekta taika. Jis sakė, kad Kremliaus lyderis, jei tik norėtų, neišprovokuotą karą, kuriame žuvo ir buvo sužeista šimtai tūkstančių karių, galėtų nutraukti kad ir šiandien.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė kontrataką netoli Časiv Jaro miesto Donecko srityje ir išstūmė Rusijos ginkluotąsias pajėgas iš Kanalo rajono, pareiškė vokiečių leidinio „Bild“ duomenų analitikas Julianas Röpke.

Pasak jo, Ukrainos kariai surengė sėkmingą operaciją ir išstūmė rusus iš vieno gyvenamojo rajono.

Kovos dėl Časiv Jaro kontrolės vyksta jau kelis mėnesius. Miestas stovi ant kalvų ir nuo Rusijos pajėgų jį skiria Siverskio Donecko-Donbaso vandens kanalas. Į rytus, anapus kanalo, yra gyvenamasis Kanalo rajonas su daugiabučiais namais. Anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos bandė jį apeiti ir pulti tiesiogiai. Kurį laiką joms pavyko užimti sugriautus pastatus. Tačiau dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontratakavo ir išstūmė rusus.

„Ukrainos kariuomenė atkovojo (arba niekada neprarado) kelias gatves Kanalo kvartale Časiv Jare“, – rašė analitikas.

Pasak jo, Rusijos kariai pastaruoju metu nesėkmingai kontratakuoja į šiaurę nuo Kanalo esantį Kalynivkos kaimą. Anksčiau jie jį užėmė ir priartėjo prie Siverskio Donecko-Donbaso kanalo, tačiau vėliau buvo nustumti atgal.

Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys ir politikos analitikas Kyrylo Sazonovas naujienų agentūrai „Unian“ tvirtino, kad Rusijos kariai į Časiv Jarą pradėjo veržtis iš naujos krypties – nuo Horlivkos link Šumsko, Niujorko.

„Šią savaitę, kaip matyti iš oficialių pranešimų, priešo puolimai vyksta nuolat. Dabar nėra nė vienos minutės, kai niekur nevyksta puolimas, kai nėra pertraukos. Kurį laiką jie spaudžia galvas į pečius, kai mūsų kariai smogia granatomis ir artilerija. Paskui viskas kuriam laikui sustoja, o tada puolimas tęsiasi“, – pasakojo analitikas.

K.Sazonovas taip pat anksčiau pranešė, kad jau mėnesį į Časoviv Jaro rajoną keliu Pokrovskas-Kostiantynivka nebuvo vežamas joks krovinys, nes jį nuolat apšaudo Rusijos kariai. Kartu jis paneigė, kad kelias iš Pokrovsko į Kostiantynivką yra „gyvybės kelias“, ant kurio neva laikosi visa Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistika.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr./Karinės pratybos

Britų leidinio „The Financial Times“ žurnalistai apskaičiavo, kiek karių galėtų sutelkti Europa realaus Rusijos puolimo atveju. 

Straipsnyje pažymima, kad, nors Vokietija jau antrus metus gyvena pagal naująją 2022 m. kanclerio Olafo Scholzo paskelbtą doktriną „Zeitenwende“, kuri numato reikšmingus pokyčius šalies gynybos srityje, ir milijardinėms sumomis padidino savo išlaidas gynybai, Berlynas daug mažiau dėmesio skiria karinėms pajėgoms reikalingai gyvajai jėgai.

„Vokietijos kariuomenei, turinčiai 181 tūkst. aktyvių karių, trūksta mažiausiai 20 tūkst. karių, kurių, pasak kariuomenės vadų, reikia dabartiniams įgaliojimams vykdyti. Šis deficitas yra vienas didžiausių Europoje, tačiau Tarptautinio strateginių studijų instituto pateikti karių skaičiai rodo, kad Vokietija nėra vienintelė“, – rašo „Financial Times“.

Jungtinė Karalystė jau beveik dešimtmetį niekaip nepasiekia metinių verbiavimo į kariuomenę tikslų. Negana to, praeitais metais šalies kariuomenė neteko dar 4 tūkst. karių. 

„Prancūzijos ginkluotosios pajėgos, didžiausios Europoje, turinčios 203 850 vyrų ir moterų, vis dar neatitinka generolų teigimu reikalingo skaičiaus ir nuo 2014 m. sumažėjo 8 proc. Italijoje kariuomenės dydis sumažėjo nuo 200 tūkst. prieš dešimtmetį iki 160,9 tūkst. šiuo metu“, – atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.

Anot publikacijos, „ant popieriaus" Europos NATO sąjungininkės turi 1,9 mln. karių. Atrodytų, kad toks skaičius yra pakankamas, kad būtų galima pasipriešinti Rusijai, turinčiai apie 1,1 mln. karių ir 1,5 mln. rezervistų, tačiau „iš tikrųjų Europos NATO valstybės sunkiai galėtų skirti daugiau nei 300 tūkst. karių konfliktui, bet net ir tam prireiktų kelių mėnesių pasiruošimo“, teigia „Financial Times" analitikai.

„NATO gynybos planavimas Europoje daugelį metų <...> neturėjo nieko bendro su masiškumu. Dėl to atsirado spragų, – žurnalistams aiškino Camille'is Grandas, Europos užsienio santykių tarybos garbės bendradarbis ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas. – Išskyrus Graikiją ir Turkiją, metai iš metų matome, kaip visame žemyne mažėja pajėgos.“

Pripažįstama, kad skaičiai yra pakankamai grubus ir ne viską lemiantis karinės jėgos matas – tai įrodė pirmosios neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą dienos: „Tačiau net ir technologiškai pažengusiose kariuomenėse masė vis tiek yra lemiama, jei pajėgų struktūros yra tokios liesos, kad turi ribotas galimybes absorbuoti nuostolius“.

Anot analitiko, dabar, kai Jungtinių Valstijų parama Ukrainai gali būti bet kada nutraukta, tapo dar svarbiau į NATO flangus įdarbinti daugiau Europos karių.

„Jei kiltų krizė, turime sugebėti įtikinti Rusijos pusę, kad jų kelyje stovi ne tik Lenkijos kariuomenė, bet ir tai, kad atvyksta kavalerija, ir ji yra patikima“, – pridūrė C.Grandas.

Ši problema paaštrėjo prasidėjus plataus masto Rusijos karui Ukrainoje, bet jau buvo žinoma dar 2013 m., likus vos trims mėnesiams iki pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą ir Krymo užgrobimo. 

Tuometinis Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas seras Nicholas Houghtonas tada viešai įspėjo apie problemą, su kuria šalis susiduria dėl karių trūkumo.

Per paskaitą JK Karališkajame jungtinių tarnybų institute jis sakė, kad JK pajėgų struktūra gali būti „strategiškai nenuosekli“: „Išskirtinė įranga, bet nepakankami ištekliai, kad ją būtų galima aptarnauti ar treniruoti.“

Naujausiais Gynybos ministerijos duomenimis, nuo to laiko Jungtinės Karalystės kariuomenė sumažėjo dar 19 proc. ir dabar sudaro apie 138 000 karių. Tačiau šią dieną šalies skiriama gynybos biudžetas realiai yra maždaug 20 proc. didesnis, o dauguma politikų tai supranta kaip nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonę.

Opus klausimas – naujų karių pritraukimas

Buvęs JAV brigados generolas ir Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vyresnysis bendradarbis Benas Barry nurodė, kad politiniu požiūriu tikslinga sutelkti dėmesį į padidintus biudžetus ir įspūdingas viešųjų pirkimų programas, tačiau tik nedaugelis nacionalinių sprendimų priėmėjų norėjo spręsti opesnį uždavinį – įtraukti daugiau piliečių į kovą.

„AFP“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

„Esame kritinės masės žemausiame taške, – aiškino JAV brigados generolas. -Šiame lygyje patenkame į užburtą ratą. Jei trūksta žmonių, mažiau lankstumo, galiausiai tai veda į nusivylimą, todėl kariai palieka ginkluotąsias pajėgas.“

„Skirtumas tarp mūsų ir V.Putino yra tas, kad mums svarbu ne tik karių skaičius, – kalbėjo B.Barr. – Mes ne tik duodame žmonėms uniformą ir siunčiame juos į mirtį. Mums rūpi mūsų kariai. Turime apie tai geriau informuoti, bet galiausiai manau, kad laikas yra mūsų pusėje“.

Didžiąją dalį laikotarpio po Šaltojo karo mažesnės kariuomenės buvo prasmingos.

Prancūzija ir Didžioji Britanija, dvi pajėgiausios kovinės galios Europoje, vis dar yra sukurtos kaip „ekspedicinės“ kovinės pajėgos, kurių pajėgumai skirti trumpalaikiam, tikslingam dislokavimui užjūrio teatruose. Dabar abi jos prisitaiko ir bando atsilaikyti prieš Rusijos grėsmę, kuri iš esmės pakeitė Vakarų valstybių supratimą apie tai, kokiam karui jos turi būti pasirengusios.

„Financial Times“ atkreipė dėmesį, kad, nors nedaugelis pasisako už tai, kad būtų grįžta prie Šaltojo karo laikų, kai Vokietijoje buvo dislokuotos greitam dislokavimui paruoštos karinės pajėgos, kyla atviras klausimas, ar dabartinis dėmesys vien tik elitinėms NATO vadovavimo ir paramos funkcijoms, paliekant masiškumą kitiems, yra pakankamas.

„Mes prie to prisitaikėme, – leidiniui sakė vienas aukšto rango NATO karininkas, prašęs neskelbti jo pavardės, – bet mes, kaip kariškiai, turime ruoštis užduočiai, kurią turime atlikti, o ne užduočiai, kurią šiuo metu galime atlikti.“

Vokietijos užsienio santykių tarybos Saugumo ir gynybos centro vadovas Christianas Möllingas pastebėjo, kad šiuo metu svarbiausia pasiruošti kovinėms situacijoms, nes po kelių savaičių kovų Europos šalių profesionalios kariuomenės gali patirti iki  50 proc. žuvusių ar sužeistų nuostolį: „Mes neišmokome, kaip tam pasiruošti.“

Sarah Atherton, Didžiosios Britanijos kariuomenės veteranė ir buvusi jaunesnioji ginkluotųjų pajėgų ministrė, sako, kad Gynybos ministerija stengiasi keisti padėtį. „Pinigų yra. Problemos buvo iškeltos, o kritika buvo priimta,“ – sako ji. „Bet aš neturiu iliuzijų. NATO šalys yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir mes, o gal net ir blogesnėje.“

Jei daugiau europiečių nepasirinks karinės karjeros, jų vyriausybės gali ieškoti kitų būdų, kaip juos įtraukti į tarnybą.

Europos visuomenė su savo ginkluotosiomis pajėgomis yra susijusi įvairiais būdais; Lenkijoje, kur vyriausybė tikisi iki 2035 m. padidinti karių skaičių iki daugiau nei 300 tūkst., kariuomenės pareigūnai sako, kad ilga Rusijos agresijos istorija, kurią šalis patyrė, yra galinga motyvacija verbuoti karius.

„Palyginti su kitomis šalimis, manau, kad Lenkijai lengviau pritraukti naujokus, – komentavo Lenkijos ginkluotųjų pajėgų kibernetinio saugumo operacijoms vadovaujantis generolas majoras Karolis Molenda. – Dauguma jaunų lenkų žino apie karą, taip pat ir iš pokalbių su seneliais, o tai, kad karas dabar vyksta šalia mūsų sienos, didina norinčių prisijungti prie pajėgų jaunuolių skaičių.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas atmetė buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasiūlytą planą įšaldyti Ukrainos konfliktą fronto linijoje ir tartis su Rusija dėl taikos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. 

M.Podoliakas nurodė, kad taip įšaldyti karą būtų „keista“, nes Rusija pažeidė tarptautinę teisę, o jos kariuomenė yra Ukrainos teritorijoje.

„Ukraina turi absoliučiai aiškų supratimą, ir jis išdėstytas prezidento V.Zelenskio pasiūlytoje taikos formulėje. Ten aiškiai parašyta – taika gali būti tik teisinga ir taika gali būti grindžiama tik tarptautine teise“, – kalbėjo jis žurnalistams.

Prezidento administracijos vado pavaduotojas pridūrė, kad karas negali baigtis be Rusijos patraukimo atsakomybėn. Jis taip pat pavadino absurdiškomis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytas paliaubų sąlygas.

„Matome V.Putino planą – jis visiškai absurdiškas“, – pareiškė M.Podoliakas.

Antradienį paaiškėjo, kad du buvę JAV prezidento D.Trumpo patarėjai nacionalinio saugumo klausimais – generolai leitenantai Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas – parengė naują taikos derybų planą, pagal kurį siūloma pareikalauti iš Kyjivo pradėti taikos derybas su Maskva, grasinant nutraukti JAV ginklų tiekimą.

Iš šios iniciatyvos matyti, kad nusprendęs laikytis tokio plano Vašingtonas grasintų Maskvai didesne parama Kyjivui, jei ši atsisakys derėtis. Plane numatoma įšaldyti konfliktą palei „esamą fronto liniją“.

Kaip pažymėjo F.Fleitzas, parengtame plane nėra nuostatos, kad Ukraina turės oficialiai atiduoti savo teritorijas Rusijai, tačiau kol Kyjivas nesugebės jų grąžinti savo kontrolėn, jis rizikuoja „mūšio lauke prarasti visą jaunų žmonių kartą“.

Buvęs D.Trumpo patarėjas taip pat nurodė, kad, siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje, JAV turės apginkluoti Kyjivą „iki dantų“ ir suteikti papildomų saugumo garantijų.

Vargu, ar toks planas atitiktų V.Putino interesus. Jo vadinamame taikos pasiūlyme, kurį jis išdėstė birželio 14 d. reikalaujama, kad Ukraina išvestų savo pajėgas iš Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų, kuriuos Rusija yra aneksavusi, bet niekada visiškai nekontroliavo.

„Kai tik Kyjivas pareikš, kad yra pasirengęs tokiam sprendimui, ir pradės faktinį kariuomenės išvedimą iš šių regionų, taip pat oficialiai praneš, kad atsisako planų prisijungti prie NATO, iš mūsų pusės nedelsiant, tiesiogine to žodžio prasme tą pačią minutę, bus duotas įsakymas nutraukti ugnį ir pradėti derybas“, – aiškino Rusijos prezidentas.

V.Putinas visiškai atmetė teritorinio kompromiso su Kyjivu galimybę ir pareiškė, kad Maskva derėsis tik su Ukrainos Aukščiausiosios Rados, kuri, pasak V. Putino, yra „vienintelė teisėta“ šalies valdžia, atstovais.

Volodymyras Zelenskis pavadino V. Putino pasiūlymą „ultimatumu“, pabrėždamas, kad jis „niekuo nesiskiria nuo kitų ultimatumų, kuriuos jis yra pateikęs anksčiau“.

„Nebus jokio įšaldyto konflikto“, – anksčiau pabrėžė Ukrainos vadovas.