Svarbiausios naujienos
- Rusijos laivai sugrįžta: V.Putinas pareikalavo plano, kaip juos apsaugoti
- Vakarai sugalvojo, ką pasiūlyti Kyjivui vietoje narystės NATO, ir tikisi, kad to pakaks
- Baltijos šalys ir Lenkija reikalauja ES pastatyti „geležinę uždangą“ nuo Rusijos ir Baltarusijos
- Šiaurės Korėja jau nuo liepos Rusijai pradės tiekti pagalbą karo veiksmams
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: gegužė – kruviniausias mėnuo rusams
21:58
JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas – kasdien vidutiniškai buvo sužeista arba žuvo daugiau kaip po 1000 jos karių.
Tačiau, nepaisant nuostolių, Rusija per mėnesį užverbuoja nuo 25 000 iki 30 000 naujų karių – maždaug tiek pat, kiek jų palieka mūšio lauką, pareiškė JAV pareigūnai. Tai leido jos pajėgoms ir toliau siųsti karius bangomis į Ukrainos gynybą, tikintis ją palaužti ir pralaužti apkasų linijas, rašo „The New York Times“.
„Tokį kariavimo stilių rusų kariai lygina su metimu į mėsmalę, o vadai akivaizdžiai nekreipia dėmesio į tai, kad siunčia pėstininkus mirti“, – pažymi autoriai.
Kartais toks požiūris būdavo veiksmingas, atnešęs Rusijos armijai pergales Avdijivkoje ir Bachmute Rytų Ukrainoje. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai sako, kad šį pavasarį, kai Rusija bandė užimti žemes netoli Charkivo miesto, ši taktika pasirodė ne tokia sėkminga.
JAV pareigūnai sakė, kad Rusija pasiekė svarbų prezidento Vladimiro Putino tikslą – sukūrė buferinę zoną palei sieną, kad ukrainiečiams būtų sunkiau suduoti smūgius į Rusijos teritoriją. Tačiau, pasak Vakarų pareigūnų, puolimas nekėlė grėsmės Charkivui ir galiausiai jį sustabdė Ukrainos gynybos pajėgos.
Kitais atvejais rusų aukų skaičius smarkiai išaugdavo, ypač per Avdijivkos ir Bachmuto puolimus. Tačiau šių miestų puolimai tęsėsi kelis mėnesius. Gegužės mėnesio puolimą tiek prie Charkivo, tiek rytiniame fronte lydėjo intensyvesni rusų atakų bangų laikotarpiai. Britų karinės žvalgybos analitikai pareiškė, kad rusų nuostoliai gegužės mėnesį, kurie, jų skaičiavimais, vidutiniškai siekė 1200 per dieną, buvo didžiausi per visą karą.
Tai, kad Rusija naudoja pėstininkus bangų atakoms, atspindi vieną iš jos pranašumų kare: jos gyventojų skaičius yra daug didesnis nei Ukrainos, todėl ji turi daugiau potencialių naujokų.
Tačiau nuostoliai privertė Rusiją gana skubotai siųsti naujokus į Ukrainą, o tai reiškia, kad į frontą siunčiami kariai yra prastai apmokyti.
Struktūrizuotų apmokymų trūkumas ir būtinybė į kovą mesti naujus rekrutus apribojo Rusijos galimybes sukurti daugiau kovai pasirengusių dalinių. Dėl to taip pat didėja aukų skaičius. Pastaraisiais mėnesiais aukų padaugėjo ir dėl besikeičiančio šiuolaikinio karo pobūdžio.
Visuotinis dronų paplitimas abiem pusėms palengvino priešo pajėgų aptikimą ir nusitaikymą į jas. O dėl minų ir kasetinės amunicijos keliauti per atvirą vietovę tampa beveik savižudiška.
Neseniai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 350 000 Rusijos karių. Didžiosios Britanijos vertinimais, žuvusių ir sužeistų rusų skaičius viršija 500 000.
FT: JAV ir Izraelis derasi dėl 8 „Patriot“ baterijų perdavimo Ukrainai
23:05
JAV, Izraelis ir Ukraina derasi dėl galimybės Kyjivui perduoti iki aštuonių oro gynybos sistemų „Patriot“ baterijų. Tai gerokai pagerins Ukrainos gynėjų galimybes atremti Rusijos oro smūgius, rašo laikraštis „Financial Times“.
Nors susitarimas dar nepatvirtintas, tikėtina, kad „Patriot“ sistemos iš Izraelio pirmiausia bus gabenamos į JAV, o paskui – į Ukrainą.
Penki apie derybas žinantys asmenys sakė, kad susitarimo ribas aptarė trijų šalių ministrai ir aukšto rango pareigūnai.
„Balandžio mėnesį Izraelis pareiškė, kad pradės išvesti iš ekspoatacijos aštuonias „Patriot“ baterijas, kurioms jau daugiau kaip 30 metų, ir pakeis jas modernesnėmis sistemomis. Tačiau baterijos, kurios buvo naudojamos dabartiniame Izraelio kare su „Hamas“, dar neišvestos iš eksploatacijos, nes baiminamasi, kad įtampa su Irano remiama kovotojų grupuote „Hezbollah“ gali peraugti į visavertį karą“, – aiškina „Financial Times“.
Publikacijoje pabrėžiama, kad jeigu toks perdavimas įvyks, tai reikš didelius pokyčius Ukrainos gynybos potenciale. Šiuo metu šalis turi mažiausiai keturias oro gynybos sistemas „Patriot, kurias suteikė JAV ir Vokietija. Kaip žinoma, Kyjivas ne kartą kreipėsi į savo Vakarų partnerius prašydamas suteikti daugiau oro gynybos sistemų.
Kartu keturi FT pašnekovai pažymėjo, kad nors aštuonių baterijų perdavimas svarstomas, tikėtina, kad ne visos jos bus išsiųstos į Ukrainą. Pasak jų, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pastarosiomis savaitėmis šiuo klausimu vedė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
NYT: gegužė – kruviniausias mėnuo rusams
21:58
JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas – kasdien vidutiniškai buvo sužeista arba žuvo daugiau kaip po 1000 jos karių.
Tačiau, nepaisant nuostolių, Rusija per mėnesį užverbuoja nuo 25 000 iki 30 000 naujų karių – maždaug tiek pat, kiek jų palieka mūšio lauką, pareiškė JAV pareigūnai. Tai leido jos pajėgoms ir toliau siųsti karius bangomis į Ukrainos gynybą, tikintis ją palaužti ir pralaužti apkasų linijas, rašo „The New York Times“.
„Tokį kariavimo stilių rusų kariai lygina su metimu į mėsmalę, o vadai akivaizdžiai nekreipia dėmesio į tai, kad siunčia pėstininkus mirti“, – pažymi autoriai.
Kartais toks požiūris būdavo veiksmingas, atnešęs Rusijos armijai pergales Avdijivkoje ir Bachmute Rytų Ukrainoje. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai sako, kad šį pavasarį, kai Rusija bandė užimti žemes netoli Charkivo miesto, ši taktika pasirodė ne tokia sėkminga.
JAV pareigūnai sakė, kad Rusija pasiekė svarbų prezidento Vladimiro Putino tikslą – sukūrė buferinę zoną palei sieną, kad ukrainiečiams būtų sunkiau suduoti smūgius į Rusijos teritoriją. Tačiau, pasak Vakarų pareigūnų, puolimas nekėlė grėsmės Charkivui ir galiausiai jį sustabdė Ukrainos gynybos pajėgos.
Kitais atvejais rusų aukų skaičius smarkiai išaugdavo, ypač per Avdijivkos ir Bachmuto puolimus. Tačiau šių miestų puolimai tęsėsi kelis mėnesius. Gegužės mėnesio puolimą tiek prie Charkivo, tiek rytiniame fronte lydėjo intensyvesni rusų atakų bangų laikotarpiai. Britų karinės žvalgybos analitikai pareiškė, kad rusų nuostoliai gegužės mėnesį, kurie, jų skaičiavimais, vidutiniškai siekė 1200 per dieną, buvo didžiausi per visą karą.
Tai, kad Rusija naudoja pėstininkus bangų atakoms, atspindi vieną iš jos pranašumų kare: jos gyventojų skaičius yra daug didesnis nei Ukrainos, todėl ji turi daugiau potencialių naujokų.
Tačiau nuostoliai privertė Rusiją gana skubotai siųsti naujokus į Ukrainą, o tai reiškia, kad į frontą siunčiami kariai yra prastai apmokyti.
Struktūrizuotų apmokymų trūkumas ir būtinybė į kovą mesti naujus rekrutus apribojo Rusijos galimybes sukurti daugiau kovai pasirengusių dalinių. Dėl to taip pat didėja aukų skaičius. Pastaraisiais mėnesiais aukų padaugėjo ir dėl besikeičiančio šiuolaikinio karo pobūdžio.
Visuotinis dronų paplitimas abiem pusėms palengvino priešo pajėgų aptikimą ir nusitaikymą į jas. O dėl minų ir kasetinės amunicijos keliauti per atvirą vietovę tampa beveik savižudiška.
Neseniai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 350 000 Rusijos karių. Didžiosios Britanijos vertinimais, žuvusių ir sužeistų rusų skaičius viršija 500 000.
G.Nausėda EVT ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti gynybos pramonę
19:17
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje ketvirtadienį dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti Europos gynybos pramonę.
„Ukrainiečiams reikia daugiau amunicijos ir karinės įrangos. Mūsų parama turi atitikti šį poreikį. Privalome kuo greičiau sutarti dėl Europos taikos priemonėje numatyto 6,6 mlrd. eurų vertės paketo Ukrainai, kad ši parama pasiektų su agresoriumi kovojančią šalį laiku“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Kreipdamasis į ES vadovus jis taip pat akcentavo būtinybę tęsti sankcijų Rusijai politiką, toliau jas griežtinant, ir ragino ieškoti būdų panaudoti visas įšaldytas Rusijos lėšas, ne tik iš jų gaunamas pajamas, Ukrainos atstatymo tikslams.
Anot Prezidentūros, diskusijoje saugumo ir gynybos tema G.Nausėda pabrėžė, kad Europos gynybos ir saugumo pramonės stiprinimą patvirtinus ES prioritetu, būtina užtikrinti tinkamą priimtų sprendimų įgyvendinimą, suteikiant tiek politines garantijas, tiek tinkamą finansavimą įmonių gamybos pajėgumų plėtrai.
Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti ES sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugą, investuojant į reikiamą infrastruktūrą.
„Norint, kad mūsų gynybos pramonė dirbtų visu pajėgumu, reikia ne tik politinio aiškumo, bet ir tikslingo, tvaraus finansavimo. Esame pasiruošę kalbėti apie naujas ES finansines priemones, skirtas būtent gynybos pramonės reikmėms“, – kalbėjo jis.
Europos lyderiai trečiadienio popietę taip pat aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose, o vakare tęs diskusijas apie kandidatus į ES institucijų vadovų pareigas.
Teismas rusų okupuotame Kryme nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už pagalbą Ukrainos pajėgoms
18:28
Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Rusijai pasiuntus karius į Ukrainą, Maskva nuteisė šimtus piliečių, kurie, jos teigimu, per daugiau kaip dvejus metus trunkanti konfliktą padėjo Kyjivui arba kaip nors jį parėmė.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros citavo teismo spaudos tarnybą, kuri pranešė, kad Krymo Aukščiausiasis teismas paskelbė, jog 1991 metais gimęs Sakų rajono gyventojas pripažintas „kaltu dėl valstybės išdavystės“.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad prokurorai pareiškė, jog vyras „filmavo oro gynybos sistemos veikimo procesą ir komentavo jos buvimo vietą, kad padėtų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.
Pasak prokurorų, jis nusiuntė filmuotą medžiagą Ukrainos pokalbių robotui, skirtam rinkti informaciją apie Rusijos karinius taikinius.
Nepriklausomos teisių grupės teigia, kad Rusijai sugriežtinus įstatymus ir bausmes dėl karo Ukrainoje, praėjusiais metais Maskva iškėlė rekordinį skaičių bylų dėl valstybės išdavystės.
J.Stoltenbergas: vargu ar Rusija yra pajėgi pasiekti reikšmingą proveržį Ukrainoje
18:13
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vargu ar yra pajėgios padaryti kokį nors reikšmingą proveržį.
Pasak jo, Rusijai skaudžiai atsiliepia Kyjivo smūgiai toli jos teritorijoje.
„Šį pavasarį ir vasarą ji vėl bandė pradėti puolimą, bet kol kas tik nežymiai“, – sakė J.Stoltenbergas.
„Neturime jokių kitų požymių ar priežasčių manyti, kad Rusija turi galimybių ir jėgų padaryti didelį proveržį“, – interviu sakė jis.
NATO vadovas teigė, kad Rusija vis dėlto greičiausiai „tęs veiksmus fronto linijoje“ ir toliau vykdys antskrydžius.
„Tačiau matėme, kad ukrainiečiai sugebėjo išlaikyti liniją“, – pažymėjo jis.
„Jie sugebėjo ir toliau daryti didelius nuostolius rusų užpuolikams tiek palei fronto liniją, tiek smogdami giluminius smūgius“, – nurodė J.Stoltenbergas.
Gegužę Rusija pradėjo naują puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione.
Tuo metu Vakarai neseniai leido Ukrainai smogti kai kuriems taikiniams Rusijos teritorijoje jų tiekiamais tolimojo nuotolio ginklais.
Vengrija pažėrė nerealių reikalavimų Ukrainai: prašo dalį šalies pripažinti „tradiciškai vengriška“
17:33
Šių metų pradžioje Vengrija pateikė Ukrainai reikalavimus, kad Kyjivas, be kitų dalykų, pripažintų visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“.
Skelbiama, kad sausio pabaigoje šiuos reikalavimus Ukrainai perdavė Užkarpatėje apsilankęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Pasak leidinio, pagrindinis ir labiausiai ginčytinas klausimas yra vietų, kuriose vengrų teisės užtikrinamos specialiu lygiu, apibrėžimas.
Šiuo metu galiojančiuose Ukrainos teisės aktuose numatyta tam tikro lygio mažumų teisių apsauga. Šie teisės aktai taikomi Ukrainos miestuose ir kaimuose, kuriuose tautinių mažumų gyventojų skaičius viršija 15 proc. ir kuriuose tradiciškai susitelkusios tautinės mažumos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas atskleidė, kodėl Ukraina neskuba naikinti Krymo tilto
17:15
Ukraina sėkmingai ir sistemingai smūgiuoja Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms okupuotame Kryme, tačiau, rodos, visai neskuba sunaikinti Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino pasididžiavimu laikomo Krymo tilto.
Karybos ekspertas, Jungtinių pajėgų operacijų veteranas Jevhenas Dykyi naujienų svetainei „Novyarnia“ teigė, kad taip daroma ne šiaip sau.
„Tai kryptinga kampanija, kurioje dalyvauja visos mūsų ginkluotųjų pajėgų rūšys, koordinuojant Ukrainos karinei žvalgybai. Ši operacija strateginė. Praėjusiais metais supratome, kad rusai neturi daug oro gynybos priemonių. Jiems pakako oro gynybos, kad galėtų dengti Maskvą, fronto liniją, deja, labai glaudžiai, ir Krymo pusiasalį. Ir kad įvykdytų net šią užduotį, jie išvedė oro gynybą iš Arkties, pernai iš Kurilų salų išvežė paskutinę S-300 sistemą. Tai yra kažkas, kas sovietmečiu buvo neįsivaizduojama“, – kalbėjo karybos žinovas.
Anot jo, šiuo metu Ukrainos pajėgos turi retą galimybę sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemą.
„Dabar vyksta tai, kad jie turi šventą objektą – Krymo tiltą. Jis tikrai strategiškai svarbus – nors mes jį apgadinome, jo pajėgumas yra daug mažesnis nei buvo, bet jis nėra nulinis. Jis taip pat yra labai svarbus politiškai – tai V.Putino Rusijos simbolis. Jie labai baiminasi, kad mes jį pribaigsime. Bet mes to nedarome, verčiau mes jį pavertėme masalu. O patį Krymą pavertėme didele Rusijos oro gynybos Černobajivka (ten ukrainiečiai sėkmingai atrėmė masinį rusų puolimą). Naikiname Krymo tiltą dengiančią priešlėktuvinę gynybą, bet į tiltą nesitaikome, laukiame, kol bus įvesta kita priešlėktuvinė gynyba“, – aiškino J.Dykyi.
Jis pridūrė, kad dėl to, jog rusai nuolat dislokuoja naujas oro gynybos sistemas Kryme, o Ukraina jas naikina, didelės strateginės Rusijos teritorijos šiuo metu susiduria su dengimo problemomis, kurias Ukraina tuo pat metu išnaudoja spąstams Kremliui spęsti.
„Mes naudojame Krymo tiltą kaip masalą ir jau dabar pramoniniu mastu naikiname jų priešlėktuvinę gynybą, žinodami, kad ji nėra begalinė. Tada jie atidengia savo aerodromus, į kuriuos skrieja mūsų pigūs dronai, o ten naikina strateginius orlaivius. Priminsiu, kad neseniai buvo sunaikinti du naikintuvai Su-57, o jų Rusijoje yra tik dešimt. Tai reiškia, kad mes juos atakuojame pigiais dronais, o aerodromų sargybiniai ataką atremia kalašnikovais“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukraina galėtų sunaikinti Krymo tiltą amerikietiškomis ATACMS raketomis. Vienintelis klausimas – kiek šių raketų Ukraina gali paleisti vienu metu.
Tuo tarpu rusai toliau atkakliai ruošiasi galimiems Ukrainos smūgiams į Krymo tiltą ir ten įrenginėja įtvirtinimus. Ukrainos karinė žvalgyba paaiškino, kad tai nėra nauja taktika.
Pasak karybos eksperto Denyso Popovičiaus, rusai turėjo „atsarginių planų“, jei Krymo tiltas būtų sunaikintas. Visų pirma Rusija planavo panaudoti baržas ir didelius desantinius laivus – tačiau Ukraina jau sunaikino pirmuosius ir smogė keliems antrųjų daliniams.
Ukrainos partizanai aptiko oro gynybos sistemą, saugančią V.Putino vilą
16:42
Krymo partizanų judėjimas „Atesh“ aptiko oro gynybos sistemą, kuri dengia autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vasaros rezidenciją Sočyje.
Teigiama, kad agentas sugebėjo nurodyti tikslią jos buvimo vietą.
„Mūsų agentas pranešė apie Sočyje aptiktą oro gynybos sistemą „Pantsyr-S1“. Šis kompleksas yra už 15 kilometrų nuo Bočarovo upelio Sočyje“, – sakoma „Atesh“ kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pasak partizanų, ši sistema skirta apsisaugoti nuo oro grėsmių, joje įmontuotos raketos, priešlėktuvinės gynybos pabūklai, taip pat radaras, naudojamas oro taikiniams aptikti ir sekti.
„Šios informacijos dėka Ukrainos išlaisvinimo sąjunga gali įvertinti karinius pajėgumus, pajėgų pasiskirstymą Rusijos teritorijoje ir planuoti operacijas, skirtas svarbiems kariniams objektams likviduoti“, – teigė partizanai.
Dieną prieš tai partizanai paskelbė atlikę žvalgybą okupuotame Donecke ir aptikę Rusijos bazę, kurioje sutelkti rusų kariniai pajėgumai.
Anksčiau „Atesh“ nariai aptiko Rusijos karinės technikos sandėlį ir stovėjimo aikštelę Hvardijske, aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Išgalvotą citatą įgrūdo į Ukrainos ministro lūpas: apie elektrines kalbėjo kitaip
16:26
Pastaruoju metu Rusija itin aršiai atakuoja civilinius Ukrainos objektus – apšaudomi gyvenamieji namai, infrastruktūros objektai. Itin ciniška, kad tą lydi dar ir melagienų banga – tvirtinama, neva Ukrainos energetikos ministras pareiškė, kad kuo mažiau šalis turės elektrinių, tuo lengviau bus jas apsaugoti nuo apšaudymų.
Socialiniuose tinkluose, rusiškuose tinklaraščiuose ir „Telegram“ programėlėje platinamoje žinutėje teigiama, esą Ukrainos energetikos ministras, paklaustas apie elektros energijos trūkumą šalyje ir kaip jo išvengti, neva pareiškė, kad dalies elektrinių sunaikinimas padės efektyviau apsaugoti likusias.
„Kuo mažiau elektrinių turime, tuo lengviau jas apsaugoti. Tai paprasta logika“, – taip esą sakė Hermanas Haluščenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl saugumo garantijų
16:13
Europos Sąjunga ir Ukraina ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl saugumo garantijų, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Ukrinform“.
Susitarimas pasirašytas Briuselyje, kur vieši Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
V.Zelenskis anksčiau sakė, kad susitarime „bus įtvirtintas visų 27 valstybių narių įsipareigojimas teikti Ukrainai plačią paramą nepaisant bet kokių institucinių pokyčių viduje“.
V.Zelenskis į Briuselį atvyko kelios dienos po to, kai prasidėjo oficialios jo šalies derybos dėl narystės ES.
Ukraina yra pasirašiusi 17 panašių dvišalių saugumo susitarimų. Be kita ko, tokie susitarimai sudaryti su JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste bei Japonija.
Tai nėra abipusės gynybos paktai, bet juose išdėstyti pagrindinių šalių įsipareigojimai kelerius metus teikti Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę ir politinę pagalbą.
„Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame, artina mus prie mūsų istorinio tikslo – taikos ir klestėjimo mūsų bendruose Europos namuose“, – sakė V.Zelenskis.
Kremlius pritaria R.Kadyrovo pasiūlymui į teroro ataką Dagestane atsakyti žudynėmis
15:19
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pritarė trečiadienį Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo išsakytai nuomonei, kad reikėtų žudyti policijos pareigūnus užpuolusių asmenų giminaičius.
„Niekas neabejoja, kad kova su teroristais turi būti negailestinga ir kuo griežtesnė“, – pareiškė jis, komentuodamas R.Kadyrovo žodžius.
Po savaitgalį Dagestane įvykusių šaudynių, kurių aukomis daugiausia tapo policijos pareigūnai, Čečėnijos vadovas pažadėjo „griežtai malšinti“ bet kokius pasikėsinimus į teisėsaugos pareigūnų ir valstybinių struktūrų darbuotojų gyvybes.
Jis pridūrė, kad tokiais atvejais „bus baudžiami ne tik nusikaltimo vykdytojai, bet ir tie, kurie netiesiogiai jiems padėjo“, įskaitant įtariamųjų giminaičius.
„Jei [įtariamasis] susijęs su teroristais – turėtume nubausti visą jo klaną. Šis klanas turi žinoti, kad jie visiškai atsakingi... O kas kėsinasi į brolį, turi suprasti, kad dėl kraujo keršto mes nužudysime visus: tėvą, brolį, dėdę“, – kalbėjo R.Kadyrovas per susitikimą su čečėnų saugumo pajėgų atstovais.
Čečėnijos vadovas įspėjo vietos gyventojus, kad jie turi žinoti, kuo užsiima jų giminaičiai, ir pareikalavo nedelsiant pranešti policijai, jei įtaria, kad kuris nors šeimos narys tapo „vahabitu“.
„Geriau mes jį laiku sustabdysime, negu vėliau nužudysime tave, tavo sūnų ir tavo brolį“, – kreipėsi jis į respublikos gyventojus.
Kremlius bandė pateisinti brutalius R.Kadyrovo pareiškimus. Pasak D.Peskovo, „kalbama apie tuos, kurie pritaria terorizmui, kurie vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai, dalyvauja teroristinėje veikloje“.
Tai ne pirmas kartas, kai Čečėnijos lyderis daro tokius pareiškimus. Tokį požiūrį jis pats aiškina vietos tradicijomis, tarp kurių yra ir „kraujo kerštas“.
„Kiekvienas, kuris pažeidžia viešąją tvarką arba ranka paliečia policijos pareigūną ar respublikos svečią, – net jei jo nerasime, toliau neieškosime. Mes surasime jo artimuosius. Taip buvo šimtmečius: jei nerandame kaltininko, skelbiame kerštą jo broliui, tėvui“, – šių metų pradžioje kalbėjo R.Kadyrovas.
Anksčiau jis taip pat sakė, kad „kraujo kerštas“ nėra viduramžių reliktas, o „vienintelė ir maksimaliai veiksminga agresijos ir beatodairiškumo pažabojimo priemonė, panaikinanti net teorinę iš anksto apgalvotos žmogžudystės galimybę“.
Rusijoje „kraujo kerštas“ yra uždraustas įstatymu. Nužudymas dėl „kraujo keršto“ laikomas nusikaltimu, atitinkančiu Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Birželio 23 d. Dagestane grupė vyrų įvykdė kelis ginkluotus išpuolius prieš teisėsaugos pareigūnus, stačiatikių cerkvę ir sinagogą. Teroristai nužudė daugiau kaip 20 žmonių, tarp jų 16 policijos pareigūnų ir keturis civilius, įskaitant dvasininką, kuriam buvo perrėžta gerklė. Paaiškėjo, kad keli kovotojai yra Dagestano Sergokalos rajono vadovo Magomedo Omarovo giminaičiai.
Rusijos laivai sugrįžta: V.Putinas pareikalavo plano, kaip juos apsaugoti
14:49
Šiemet Rusijos karinis jūrų laivynas bus papildytas 40 naujų laivų, pareiškė Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
„2022 m. šalies laivų statytojai Gynybos ministerijai perdavė 24 naujus laivus, 2023 m. – 33, o 2024 m. planuojama perduoti daugiau kaip 40 laivų“, – aiškino šalies vadovas.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko maždaug trečdalio Juodosios jūros laivyno. Stebėsenos projekto „Oryx“ duomenimis, laivyno visai neturinti Ukraina sugebėjo raketomis ir jūriniais bepiločiais dronais nuskandinti arba apgadinti 26 įprastus ir povandeninius Rusijos laivus, o tai leido sumažinti amfibinių operacijų grėsmę ir atgrasė Rusiją nuo laivų naudojimo Ukrainos teritorijos apšaudymui. Taip pat ukrainiečiams pavyko atlaisvinti Juodąją jūrą žemės ūkio produktų eksportui.
Prieš invaziją į Ukrainą Rusijos laivyną Juodojoje jūroje sudarė daugiau kaip 70 laivų.
Gegužės pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad amerikietiškomis ATACMS raketomis pavyko sunaikinti laivą „Ciklonas“. Projekto 22800 „Karakut“ laivas buvo paskutinis Rusijos raketų „Kalibr“ nešėjas Kryme – visi kiti dėl Ukrainos atakų buvo perkelti į Novorosijską, anksčiau patvirtino Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovas Dmytro Pletenčiukas.
Birželio 7 d. Maskvos paskirtas aneksuoto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas ir toliau veiksmingai saugo Sevastopolį ir Krymo pakrantę nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų, tačiau jam teko „keisti taktiką“.
„Pirma, laivai ne išplaukė, o tiesiog pakeitė taktiką ir dabar nestovi įlankoje, nes (pasilikti ten) reiškia kelti sau papildomą pavojų“, – aiškino jis ir padėtį mieste apibūdino kaip „įtemptą, bet kontroliuojamą“, pripažindamas, kad Ukraina reguliariai leidžia raketas į vietos karinę infrastruktūrą.
Pranešęs apie Juodosios jūros laivynui skirtus laivus V.Putinas pabrėžė, kad svarbiausia kuo greičiau jį apsaugoti nuo tolimojo nuotolio raketų.
„Būtina apsaugoti mūsų laivyną nuo galimų atakų jau tolimose prieigose prie karinių jūrų bazių ir mūsų laivų veikimo rajonų“, – kalbėjo V.Putinas susitikime laivų statybos klausimais, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Pasak jo, siekiant pagerinti laivyno pajėgų kovinį stabilumą, būtina „ypatingą dėmesį skirti ankstyvam nuotolinio grėsmių aptikimo sistemų, įskaitant ir iš bepiločių transporto priemonių, įdiegimui“.
V.Putinas taip pat pareikalavo, kad Gynybos ministerija pateiktų ataskaitą dėl ilgalaikės Karinio jūrų laivyno vystymo koncepcijos, kurioje turėtų būti atsižvelgta į kovinį laivų panaudojimą.
„Tai yra pagrindas, pamatas, iš kurio galima sudaryti ir artimiausius, ir ilgalaikius planus, nustatyti konkrečias užduotis įmonėms, projektavimo biurams ir mūsų mokslui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Dar kovo mėnesį tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu iš Juodosios jūros laivyno vadovybės pareikalavo pagerinti laivų „išgyvenamumą“ ir infrastruktūros objektų apsaugą Ukrainos atakų fone. Jis taip pat nurodė laivus aprūpinti papildoma ugnies galia ir didelio kalibro kulkosvaidžių sistemomis, kad būtų galima nugalėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamus bepiločius vandens dronus.
Bepiločiai orlaiviai smogė aviacinių degalų gamyklai Rusijos Tverės srityje
14:24
Praėjusią naktį keturi bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Tverės srities Redkinsko gamyklą, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Astra“.
Pasak „Baza“, pirmojo smūgio gamykla sulaukė apie 2 val. nakties – trys bepiločiai lėktuvai atakavo jos teritoriją. Teigiama, kad vienas iš dronų nukrito ant cecho Nr. 4 stogo ir sprogo. Antrąjį droną numušė priešlėktuvinės gynybos sistemos, po to jis taip pat nukrito šalia cecho ir sprogo.
Tuo tarpu atakuojant trečiajam dronui buvo pažeistas vamzdynas ir kilo gaisras.
Po dviejų valandų danguje pasirodė dar vienas dronas, kuris nusitaikė į cechą Nr. 4, tačiau nukrito jo nepasiekęs, rašoma socialiniuose tinkluose.
Atakų metu buvo evakuoti bendrovės darbuotojai. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo, patikslino kanalas „Astra“.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį ryte pranešė, kad virš Tverės srities sunaikinti keturi lėktuvo tipo dronai. Prieš tai ukrainiečių dronas į šį regioną buvo įskridęs 2023 m. lapkričio mėn.
UAB „ROZ“ yra viena didžiausių cheminių medžiagų gamybos įmonių Tverės srityje, esanti maždaug už 40 km nuo Tverės. Įmonės interneto svetainėje pažymima, kad jau kelis dešimtmečius ji gamina „unikalius cheminius produktus aviacijos ir kosmoso pramonei“.
Ukrainos vadovas tiki, kad Paryžius ir toliau rems Ukrainą
14:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė tikintis, kad Prancūzija ir toliau rems jo šalį mūšio lauke, net jei po pirmalaikių parlamento rinkimų į valdžią ateitų paramą Kyjivui kvestionuojančios partijos.
„Tikime, kad prancūzai ir toliau rems Ukrainą, nepriklausomai nuo politinės padėties“, – rašytiniuose komentaruose AFP sakė Ukrainos vadovas.
„Prancūzijos žmonių valia kita vyriausybė ir toliau visapusiškai rems Ukrainą tiek mūšio lauke, tiek istoriškai negrįžtamu keliu į ES [Europos Sąjungą]“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus paskelbė po to, kai Europos Parlamento rinkimuose jo centristus sutriuškino kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio (RN) partija.
Šis jo žingsnis pribloškė šalį, ir pirmą kartą pokario Prancūzijos istorijoje į valdžią gali iškilti kraštutiniai dešinieji.
Prancūzai ruošiasi sekmadienį eiti prie balsadėžių pirmame rinkimų ture, o antras turas numatytas po savaitės.
Apklausos rodo, jog šiuo metu pirmauja Jordano Bardellos vadovaujamas RN. Tikėtina, kad partija rinkimuose surinks daugiausiai mandatų ir pirmą kartą vadovaus vyriausybei.
Antroje vietoje gali likti kairiojo sparno Naujojo liaudies fronto koalicija.
Apklausos rodo, kad E.Macrono centristų blokas šiuo metu yra trečias ir gali susidurti su dideliais nuostoliais.
Oponentai jau seniai atkreipė dėmesį į šiltus RN ryšius su Kremliumi, taip pat į didžiulę paskolą, kurią 2014 metais iš vieno Rusijos banko gavo „Nacionaliniu frontu“ anksčiau besivadinusi partija – ir kurią jau grąžino.
Šią savaitę J.Bardella patikino, kad jo partija bus itin budri bet kokių Rusijos grėsmių akivaizdoje, tačiau taip pat teigė, kad nesiųs karių į Ukrainą, jei laimės rinkimus.
E.Macronas anksčiau nustebino savo Europos partnerius pareikšdamas, kad neatmeta galimybės dislokuoti karius Ukrainoje.
„Esame įsitikinę, kad kita vyriausybė bus nepriklausoma nuo Rusijos agresoriaus ir išliks ištikima Europos vertybėms bei stipriai ir vieningai Europai, – pareiškė V.Zelenskis. – Būtent tokiai, kurią Ukraina saugo nuo Rusijos tironijos. Tokiai, kurios nare ji nori tapti.“
V.Zelenskis vieši Briuselyje, ketina pasirašyti saugumo susitarimą su ES
14:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė atvykęs į Briuselį, kur vyksta Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
V.Zelenskis ketina pasirašyti saugumo susitarimus su keliomis valstybėmis ir su Europos Sąjunga apskritai.
„Susitiksiu su ES ir jos valstybių narių vadovais ir surengsiu dvišales derybas. Pasirašysime iš karto tris saugumo susitarimus, vieną iš jų – su visa Europos Sąjunga. Pirmą kartą jame bus įtvirtintas visų 27 valstybių narių įsipareigojimas teikti Ukrainai plačią paramą nepaisant bet kokių institucinių pokyčių viduje“, – socialiniuose tinkluose nurodė prezidentas.
V.Zelenskis į Briuselį atvyko kelios dienos po to, kai prasidėjo oficialios jo šalies derybos dėl narystės ES.
Ukraina yra pasirašiusi 17 panašių dvišalių saugumo susitarimų. Be kita ko, tokie susitarimai sudaryti su JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste bei Japonija.
Tai nėra abipusės gynybos paktai, bet juose išdėstyti pagrindinių šalių įsipareigojimai kelerius metus teikti Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę ir politinę pagalbą.
„Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame, artina mus prie mūsų istorinio tikslo – taikos ir klestėjimo mūsų bendruose Europos namuose“, – sakė V.Zelenskis.
Ukraina sausio–kovo mėn. ginklų gamybą padidino 25 proc.
13:26
2024 m. sausio–kovo mėn. ginklų gamyba Ukrainoje padidėjo vidutiniškai 25,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu.
Tai teigiama Valstybinės statistikos tarnybos duomenyse.
2024 m. sausį Ukraina pagamino 26,6 proc. daugiau ginklų ir šaudmenų nei pernai sausį.
Vasario mėnesį augimas siekė 29 proc., o kovo mėnesį gamybos tempai sumažėjo – Ukraina pagamino 18,8 proc. daugiau ginklų nei 2023 m.
Tuo pat metu sausio mėn. gamyba, palyginti su 2023 m. gruodžiu, sumažėjo 4 proc.. Vasario mėn. pagaminta 8,2 proc. mažiau ginklų nei praėjusį mėnesį. Kita vertus, jau kovo mėn. gamybos apimtys 1,3 proc. viršijo 2024 m. vasario mėn. rodiklius.
Danijos vyriausybė skyrė 170 mln. dolerių Ukrainos ginklų gamintojams paremti, o tai leis greičiau patenkinti ginkluotųjų pajėgų poreikius.
Naikintuvų nepakanka? Rusų žurnalistai prabilo apie naujas priemones V.Putinui apsaugoti
12:27
Vienas Rusijos žurnalistas viešai užsiminė, kad greičiausiai egzistuoja antrasis autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino kortežas, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“.
Pasak straipsnio, likus maždaug pusvalandžiui iki pasirodant pirmiesiems pranešimams apie šalies vadovo atvykimą į Trejybės ir Sergejaus lavrą, televizijos kanaluose pasirodė prezidento kortežo, važiuojančio per Maskvą, vaizdo įrašas.
Leidinio „Kommersant“ korespondentas Andrejus Kolesnikovas atkreipė dėmesį, kad tuo metu „tikrasis kortežas“ jau buvo Sergijev Posade.
„Tuo metu „Telegram“ kanalai pranešė, kad Rusijos prezidento kortežas ką tik buvo pastebėtas Naujojo Arbato gatvėje. Tuo tarpu tikrasis V.Putino kortežas kaip tik įvažiavo į lavros teritoriją“, – pažymėjo žurnalistas.
A.Kolesnikovas paaiškino, kad valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ kanalas platformoje „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V.Putino kortežas Maskvos centre užfiksuotas 17.12 val. O 17.49 val. tas pats kanalas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prezidentas jau eina viena iš lavros gatvių.
„Darant prielaidą, kad V.Putino kortežas buvo vienas, išeina, kad per 37 minutes prezidentas nuvažiavo 72 km, po to greitai išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti pėsčiomis per lavrą“, – svarstė „Agenstvo“ žurnalistai.
Paslaugos „Yandex.Maps“ duomenimis, vairuotojai tą patį kelią be spūsčių įveikia maždaug per valandą.
Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įraše iš Maskvos centro prezidento kortežas palyginti nedidelis: jį sudaro tik 10 automobilių, iš kurių vos vienas limuzinas, nėra greitosios pagalbos automobilių ar mikroautobusų.
Pavyzdžiui, birželio 5 d. Sankt Peterburge kortežą sudarė mažiausiai 20 automobilių. O Kaliningrade 2022 m. korteže buvo du limuzinai.
Kai V.Putinas sugrįžo iš Sergijev Posado, jo korteže taip pat buvo du limuzinai. Be to, grįžtantis atgal kortežas buvo ilgesnis – vaizdo įraše užfiksuotoje dalyje buvo ne mažiau kaip 12 automobilių (dalis kortežo vaizdo įraše neužfiksuota).
Anksčiau pranešta, kad V.Putinas pradėjo skraidyti po Rusiją lydimas naikintuvų. Tai buvo pirmas vizualiai patvirtintas atvejis nuo karo pradžios, kai V.Putino lėktuvą vizito į Rusijos regioną metu lydi kariniai orlaiviai. Prieš tai naikintuvai prezidentą lydėdavo tik užsienyje.
Rusija teigia į frontą Ukrainoje išsiuntusi 10 tūkst. migrantų
12:04 Atnaujinta 15:11
Rusija, suaktyvinusi pastangas privalomai registruoti savo naujus piliečius, pasiuntė apie 10 tūkst. neseniai pilietybę gavusių imigrantų į fronto liniją Ukrainoje, pareiškė Rusijos Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak jo, tyrėjai „jau sučiupo ir užregistravo daugiau kaip 30 tūkst. piliečių, kurie gavo pilietybę, bet nenori registruotis karinei tarnybai“.
„Apie 10 tūkst. iš jų jau išsiųsti į „specialiosios karinės operacijos“ zoną“, – nurodė pareigūnas ir pridūrė, kad imigrantai esą buvo siunčiami tarnauti į užnugario dalinius, užsiimančius įtvirtinimų statyba.
Rusijos valdžia siekia išvengti antrosios mobilizacijos bangos po to, kai 2022 m. rugsėjį 300 tūkst. rusų šaukimas į kariuomenę sukėlė paniką šalyje ir paskatino šaukiamojo amžiaus vyrus sprukti. Vietoje to valdžia šiuo metu bando privilioti žmones į kariuomenę pelningais kontraktais.
Be to, Rusija suintensyvino samdinių verbavimą pasaulio pietuose. Pasak pranešimų, būsimam kariui Rusija siūlo 2 tūkst. JAV dolerių registracijos premiją, 2,2 tūkst. JAV dolerių mėnesinį atlyginimą ir žada suteikti Rusijos pasą.
Rusijoje jau dabar gyvena milijonai darbuotojų migrantų, daugiausia iš Vidurinės Azijos. Daugelis jų dirba mažai apmokamą darbą ir gyvena prastomis sąlygomis, kad galėtų siųsti atlyginimą šeimoms į namus.
Šalis, susidurdama su darbo jėgos trūkumu, pastaraisiais metais palengvino sąlygas migrantams įgyti pilietybę.
Rusijos pilietybė yra patrauklus pasiūlymas daugeliui migrantų, nes ji apmažina biurokratinių procesų dėl gyvenimo ir darbo šalyje.
Tačiau ji taip pat įpareigoja migrantus registruotis karinei tarnybai, o gavę šaukimą jie privalo tarnauti kariuomenėje.
A.Bastrykinas sako, jog padaugėjus patikrinimų dalis natūralizuotų piliečių pradėjo „pamažu palikti“ šalį.
Rusijoje po kovą surengto teroristinio išpuolio vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, kai žuvo daugiau nei 140 žmonių, taip pat jaučiamas didelis nusistatymas prieš migrantus.
Policija po to išpuolio sulaikė keletą įtariamų šaulių ir žudynių organizatorių iš Tadžikistano.
Taip pat padažnėjo reidai migrantų darbo vietose ir bendrabučiuose. Politikai ragina Kremlių laikytis griežtesnės pozicijos migracijos atžvilgiu.
Ukraina skelbia per naktį sunaikinusi 5 rusų raketas ir 23 dronus
10:52
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį sunaikino penkias rusų raketas ir dvi dešimtis atakos dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į ketvirtadienį rusai paleido į Ukrainą šešias įvairių tipų raketas bei 23 dronus „Shahed“.
Iš viso numuštos penkios raketos ir visi 23 dronai.
Baltieji rūmai sureagavo į D.Trumpui pasiūlytą planą dėl Ukrainos taikos
10:44
Sprendimą pradėti derybas su Rusija dėl karo veiksmų nutraukimo priims Ukraina, pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, komentuodamas pranešimus apie dviejų buvusių Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjų pateiktą Ukrainos taikos planą.
Pasak jo, prezidentas Joe Bidenas nuosekliai ir tvirtai palaikė ir toliau palaiko Ukrainą.
„Mes sukūrėme pasaulinę koaliciją, kurią sudaro daugiau kaip 50 šalių, remiančių Ukrainą jos gynybai. Neseniai Italijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime J.Bidenas pasirašė istorinį dvišalį saugumo susitarimą su Ukraina. Jis supranta, kad kuo stipresnė bus Ukrainos pozicija mūšio lauke, tuo stipresnė ji bus prie derybų stalo, kai ateis laikas. O žinote, kas nuspręs, kada tas laikas ateis? Prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – kalbėjo J.Kirby.
Jis pabrėžė, kad Vašingtono pozicija nesikeičia – „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
„Esame pasiryžę užtikrinti, kad prezidentas V.Zelenskis turėtų viską, ko jam reikia, kad galėtų derėtis iš jėgos pozicijų, kai bus pasiruošęs. Jis žino, kad turi mūsų ir daugiau kaip 50 šalių paramą“.
Pasak J.Kirby, Baltieji rūmai neketina versti Ukrainos daryti teritorinių nuolaidų, nes jei Vladimirui Putinui bus leista užkariauti Ukrainą, pasekmės bus skaudžios.
Antradienį naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad du pagrindiniai buvusio prezidento D.Trumpo patarėjai Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas pateikė jam planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Pažymėta, kad šiame plane numatyta, jog Ukraina galės gauti daugiau amerikietiškų ginklų tik tuo atveju, jei pradės taikos derybas. Vėliau D.Trumpo rinkimų kampanija patikslino, kad jei jis bus perrinktas JAV prezidentu, jo prioritetas bus kuo greičiau užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau Europos šalys turėtų labiau prisidėti prie saugumo užtikrinimo.
Vakarai sugalvojo, ką pasiūlyti Kyjivui vietoje narystės NATO, ir tikisi, kad to pakaks
10:16
Liepos mėnesį Vašingtone vyks jubiliejinis 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio NATO susitikimas. Nors Kyjivas ir vėl tikisi sulaukti aiškaus atsakymo dėl narystės kariniame Aljanse, vietoje to Ukrainai bus pasiūlyta alternatyva ir tikimasi, kad to pakaks, rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Pasak straipsnio, NATO narės pasiūlys Ukrainai naują vadavietę karinei pagalbai valdyti, kas, anot pareigūnų, užtikrins ilgalaikį Aljanso įsipareigojimą kare atsidūrusios šalies saugumui. Ši alternatyva sutartinai įvardinta kaip „tiltas“ į Kyjivo siekiamą narystę bloke.
Nurodoma, kad JAV karinėje bazėje Vysbadene, Vokietijoje bus įsteigta misija, koordinuojanti visų rūšių pagalbą Ukrainai ilguoju laikotarpiu. Jai vadovaus trijų žvaigždučių generolas, greičiausiai amerikietis, tiesiogiai pavaldus aukščiausio rango NATO ir JAV generolui Europoje Christopheriui Cavoliui.
Tikimasi, kad toks žingsnis tiek Kyjive, tiek Maskvoje bus suprastas kaip sąjungininkių įsipareigojimo gestas.
Misija bus globojama pačios NATO, todėl jos veikla neturėtų būtų nutraukta net ir tuo atveju, jei lapkritį JAV prezidento rinkimus laimėtų respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, ne kartą aršiai pasisakęs tiek prieš Aljansą, tiek prieš pagalbos Ukrainai tiekimą.
Misijos pavaldumas NATO generolui Ch.Cavoliui apsaugos ją nuo bet kokių politinių pokyčių Vašingtone, sakė buvęs Amerikos ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis, kuris buvo supažindintas su šiuo planu.
„Prezidento Joe Bideno administracija ir NATO pareigūnai sugalvojo šią idėją kaip būdą per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjivui suteikti ką nors svarbaus, nors ir tvirtina, kad Ukrainai dar neatėjo tinkamas laikas prisijungti“, – rašo „The New York Times“.
Tačiau kliūtimi į narystę Ukrainai tapo ne tik tebevykstantis karas, bet ir šalyje klestinti korupcija bei būtinos reformos demokratijai ir teisinei valstybei sustiprinti.
Straipsnio autorius pažymėjo, kad yra viliamasi, jog ši misija ir prisiimti įsipareigojimai patenkins prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir prisidės prie sklandesnio aukščiausiojo lygio susitikimo nei paskutinis, prieš metus vykęs Vilniuje. Ten jis atvirai išreiškė savo nepasitenkinimą, kai Ukrainai nebuvo pasiūlytas tvirtas derybų dėl narystės grafikas.
Tvirtinama, kad naujoji misija po vienu skėčiu apjungs dabartinės „pajėgumų koalicijos“, kurią sudaro šalys, teikiančios Ukrainai įvairią karinę pagalbą, pavyzdžiui, oro gynybą, artileriją, naikintuvus F-16, ginkluotę ir mokymus, veiklą.
Ji taip pat koordinuos Ukrainos karinio personalo mokymą sąjungininkų šalyse ir ilgalaikius dvišalius saugumo susitarimus, kuriuos įvairios šalys yra pasirašiusios su Ukraina, leidiniui aiškino su anonimiškumo sąlyga kalbėję Jungtinių Valstijų ir NATO pareigūnai.
Anot jų, visos NATO šalys pritaria misijos įsteigimui, ir apie tai bus paskelbta aukščiausiojo lygio susitikimo metu.
„Svarbiausias pagalbos ir mokymo kryptis sutelkus po viena vadovybe siekiama supaprastinti pagalbos srautą ir padaryti jį nuoseklesnį.
Ši misija, pavadinta NATO saugumo pagalba ir mokymas Ukrainai (angl. NATO Security Assistance and Training for Ukraine, NSATU), sieks sumažinti dubliavimąsi ir komplikacijas, susijusias su įvairių rūšių ginkluote, siunčiama į Ukrainą“, – paaiškino „The New York Times“.
Vienas iš pavyzdžių, pasak JAV ir NATO pareigūnų, yra neseniai Prancūzijos pateiktas pasiūlymas padovanoti nenurodytą skaičių naikintuvų „Mirage“, kai Ukrainai jau dabar sunku apmokyti pilotus ir pakelti į orą naikintuvus F-16. Beveik tokio pat sudėtingumo orlaiviui „Mirage“ reikia kitokių mokymų, dalių ir techninės priežiūros, o tai gali apsunkinti Ukrainos pajėgumus.
Grupė oficialiai nebus vadinama „misija“, nes tam prieštaravo Vokietija, kuri norėjo išvengti užuominos, kad ji ir NATO kariauja su Rusija, veiks lygiagrečiai su Ukrainos gynybos kontaktine grupe, kuriai vadovauja amerikiečiai ir kuri koordinuoja maždaug 50 šalių ginklų tiekimą Ukrainai, t.y. gerokai daugiau nei 32 NATO valstybės narės. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, įsteigęs šią kontaktinę grupę, primygtinai reikalavo, kad jai kol kas pirmininkautų JAV, sakė pareigūnai.
J.Bideno administracija plano detalių viešai nekomentavo. Tačiau JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas parodys, jog sąjungininkės imasi „konkrečių veiksmų“, kad priartintų Ukrainą ir užtikrintų jai „tiltą į galimą narystę“.
Praėjusių metų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas taip pat atsisakė pasiūlyti Ukrainai fiksuotą terminą ir aiškų kelią į narystę arba leisti pradėti derybas dėl narystės.
Girtas Rusijos didvyris tapo žudiku: nušovė nepaklusnią merginą, bet veržiasi atgal į frontą
09:44
Teismas paskelbė nuosprendį Rusijos didvyrio vardą už Ukrainos užpuolimą gavusiam karininkui, kuris švęsdamas šį apdovanojimą parke nušovė jam nepaklususią merginą. Žudikas nuteistas 11-ai metų kolonijos, tačiau tikisi ne sėdėti, o grįžti žudyti ukrainiečių.
Pagal tyrėjų versiją, kaltinamasis šventė Rusijos didvyrio vardo gavimą, susipažino su dviem merginomis, su jomis girtavo – ir staiga vieną iš jų nušovė už tai, kad ši buvo pernelyg įžūli. Pagal kitą versiją merginą netyčia nužudė jo pavaldinys ir dėl to apkaltino vadą.
Rusijos portalas gazeta.ru praneša, kad Rusijos okupuoto Ukrainos miesto Luhansko karo teismas atėmė Rusijos didvyrio vardą ir 11-ai metų pasiuntė į koloniją neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą dalyvį Ireką Magasumovą. Tai pranešė jo advokatas Konstantinas Jefimovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltijos šalys ir Lenkija reikalauja ES pastatyti „geležinę uždangą“ nuo Rusijos ir Baltarusijos
08:39
Trečiadienį Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai paragino Europos Sąjungos institucijas pastatyti gynybinę liniją palei bloko sieną su Rusija ir Baltarusija, kad ES būtų apsaugota nuo karinių grėsmių ir kitų žalingų Maskvos veiksmų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Laiške ES pirmininkui, kuris bus svarstomas ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio vadovų tarybos susitikime, teigiama, kad šiam projektui, turinčiam apsaugoti 27 valstybių bloką, kuriame gyvena 450 mln. žmonių, reikalinga visų narių finansinė parama.
„Sukūrus gynybos infrastruktūros sistemą palei ES išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, bus išspręsta opi ir neatidėliotina būtinybė apsaugoti ES nuo karinių ir hibridinių grėsmių“, – sakoma keturių lyderių laiške, su kuriuo susipažino „Reuters“ žurnalistai.
Hibridinėmis grėsmėmis vadinamas karinių ir nekarinių, taip pat slaptų ir atvirų priemonių derinys, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas, ekonominį spaudimą ir migrantų stūmimą per sienas.
„Dėl šių bendrų pastangų masto ir sąnaudų reikia imtis specialių ES veiksmų, kad jos būtų remiamos tiek politiškai, tiek finansiškai“, – dėstoma laiške.
Dalis ES diplomatų apskaičiavo, kad tokios sausumos gynybinės linijos palei 700 km ilgio ES teritorijos ribą su Rusija ir Baltarusija įrengimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
Raginimas sukurti bendrai finansuojamą sausumos gynybos liniją prie rytinės Europos Sąjungos sienos papildo ankstesnę Graikijos ir Lenkijos iniciatyvą sukonstruoti Izraelio „Geležinio kupolo“ pavyzdžiu sukurtą ES oro gynybos sistemą, kuri koordinuotų dabar atskiras ES šalių oro gynybos sistemas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pritarė šiai idėjai, pažymėdama, kad bloko šalys turėtų remti Ukrainą ir kartu stiprinti savo gynybą. Apie tą pačią idėją kalbėjo ir didžiausios Europoje ginklų gamintojos Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.
„Reikia imtis ypatingų priemonių, nes ES išorės siena turi būti saugoma ir ginama karinėmis ir civilinėmis priemonėmis“, – sakoma keturių šalių laiške.
Anksčiau Lenkija nusprendė išleisti 2,3 mlrd. eurų gynybiniams bunkeriams, tranšėjoms ir grioviams palei sieną su Rusija ir Baltarusija. Baltijos šalys taip pat ketino pastatyti daugiau kaip 1 000 betoninių bunkerių, įrengti minų ir „drakono“ dantų linijas bei nutiesti spygliuotą vielą prie savo rytinės sienos kaip bendros „Baltijos gynybos linijos“ dalį.
Europos investicijos į gynybą ir jų finansavimas bus viena iš pagrindinių ES vadovų diskusijų aukščiausiojo lygio susitikime temų.
R.Kadyrovas skelbia žiaurų kraujo kerštą dėl Dagestano įvykių
08:30
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas per susitikimą su saugumo tarnybų vadovais, surengtą teroristinių išpuolių Dagestane fone, paragino imtis kraujo keršto, skelbia nepriklausomas portalas „The Insider“.
„Jei [įtariamasis] yra susijęs su šaitanais, reikėtų nubausti visą jo giminę. Ši giminė turi žinoti, kad yra visiškai atsakinga... Kas užpuola brolį (turima minty, policininką – red. past.), turi suprasti, kad kraujo kerštas nužudys visus: tėvą, brolį, dėdę.... Kreipiuosi į čečėnų tautą: žinokite, ką daro jūsų vaikai. Jūs visi žinote vahabizmo požymius, jei tai pastebėsite, nedelsdami praneškite apie tai rajono policijai. Geriau jau mums laiku tai sustabdyti, negu vėliau nužudyti tave, tavo sūnų ir brolį.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmą kartą susitiko per apsikeitimą karo belaisviais
07:52
Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių tarnybų atstovai antradienį pirmą kartą susitiko per apsikeitimą karo belaisviais, pranešė Kyjivas.
Ukraina ir Rusija apsikeitė po 90 karo belaisvių, tarpininkaujant Jungtinių Arabų Emyratams. Tai naujausias iš daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais, įvykusių per visą karą.
Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Rusija sutiko surengti tiesioginį žmogaus teisių atstovų susitikimą per apsikeitimą karo belaisviais, naujienų agentūros AFP pareiškime teigė Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Tai buvo dar viena Ukrainos iniciatyva, kuriai Rusijos pusė pritarė pirmą kartą“, – pareiškė jis.
Abiejų šalių atstovai užfiksavo grąžinamų karo belaisvių būklę, kad galėtų stebėti, ar jiems esant nelaisvėje nebuvo pažeistos jų žmogaus teisės, sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina neturi pakankamai priešlėktuvinės gynybos, kad apsaugotų suremontuotus energetikos objektus
07:48
Ukraina negali apsaugoti energetikos sistemos objektų, kuriuos jau suremontavo, ir dar remontuoja, nes neturi pakankamai priešlėktuvinės gynybos raketų.
DTEK vykdomasis direktorius Dmitrijus Sacharukas tai pareiškė interviu laikraščiui „Kyiv Post“. Pasak jo, svarbiausių priešlėktuvinės gynybos raketų trūkumas trukdo apsaugoti Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą nuo Rusijos smūgių.
D. Sacharukas pažymėjo, kad kiekvienai raketai perėmėjai, kuria Ukraina gali apsisaugoti nuo Rusijos atakų prieš elektros tinklus, Rusija turi penkias-šešias raketas, kurias gali paleisti prieš Ukrainą. Jei Rusija į bet kurį taikinį Ukrainoje paleis 10 raketų, Ukrainos pajėgos turės atsakyti mažiausiai 12 oro gynybos raketų.
Ryškus skirtumas tarp reikiamo ir faktinio Ukrainos oro gynybos sistemų santykio su atakuojančiomis Rusijos raketomis reiškia, kad dėl raketų perėmėjų trūkumo neįmanoma apsaugoti energetikos sistemos objektų, kuriuos Ukraina jau suremontavo arba remontuoja.
Tuo pat metu Karo tyrimų institutas (ISW) praneša, kad dėl Rusijos smūgių smarkiai sumažėjo Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumai. Okupantai pasinaudojo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pažeidžiamumu per atakas prieš elektros tinklus visus šiuos metus.
Anksčiau Sergejus Kovalenko pranešė, kad šią žiemą elektros energijos Ukrainoje gali pritrūkti iki 35 % . Todėl ukrainiečiai turi pasiruošti tam, kad per parą gali būti tik šešios-septynios valandos šviesos.
Pasak Energetikos tyrimų centro direktoriaus Aleksandro Charčenkos, ukrainiečiai su elektros energijos tiekimo pertrūkiais gyvens mažiausiai dvi ateinančias žiemas. Dabar energetikos sistemos būklę galima įvertinti 3 balais iš 12 galimų.
Šiaurės Korėja jau nuo liepos Rusijai pradeda tiekti pagalbą karo veiksmams
06:45
Šiaurės Korėja jau nuo liepos mėnesio siųs karines statybos ir inžinerijos pajėgas dalyvauti „atkūrimo darbuose“ okupuotoje Donecko srityje, praneša Pietų Korėjos televizijos kanalas „TV Chosun“ ir JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Birželio 21 d. televizija „TV Chosun“, remdamasi Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnu, pranešė, kad Šiaurės Korėja jau liepos mėnesį į okupuotą Donecko regioną atsiųs didelio masto inžinerines pajėgas.
Šios pajėgos esą padės atkurti infrastruktūrą okupuotame Donecke.
Šiaurės Korėjos kariuomenė turi 10 inžinerijos brigadų, o televizijos kanalas „Chosun“ apskaičiavo, kad Šiaurės Korėja kasmet iš Rusijos galėtų gauti iki 115 mln. dolerių, jei į okupuotą Ukrainą nusiųstų tris ar keturias inžinerijos brigadas.
ISW analitikai pažymi, kad Rusija, regis, siekia sukurti draugiškų valstybių, istoriškai palaikiusių šiltus ryšius su Sovietų Sąjunga, įskaitant Šiaurės Korėją ir Vietnamą, koaliciją, kuri sudarytų alternatyvios pasaulio tvarkos pagrindą.
ISW kol kas nematė pranešimų, kad Šiaurės Korėjos kariškiai ketina dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje, tačiau tiesioginė Šiaurės Korėjos inžinerinė parama galėtų atlaisvinti Rusijos kovinę galią fronto operacijoms ir prisidėti prie Rusijos pastangų plėsti karinę infrastruktūrą ir gynybinius įtvirtinimus okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos susitarimas rodo didėjantį autoritarinių valstybių susitaikymą ir pabrėžia demokratinių valstybių vieningo veikimo svarbą.
JAV prezidento administracija pareiškė, kad V.Putino susitikimas su Kim Jong Unu rodo Maskvos siekį suburti koaliciją su Šiaurės Korėja, Iranu, Sirija ir iš dalies su Kinija.
Trečiadienį V.Putino ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pasirašytame susitarime abi šalys įpareigojamos nedelsiant suteikti karinę pagalbą kitai šaliai ginkluotos agresijos prieš vieną iš jų atveju.
Pentagonas mano, kad Šiaurės Korėjos kariai Ukrainoje taps patrankų mėsa.
