Svarbiausios naujienos
- Rusijos elitas pradėjo ruoštis karui su NATO
- Atskleista: viena Europos sostinė tapo Rusijos šnipų irštva, jų keliai veda ir į Lietuvą
- Danijos oro pajėgų vadas apie slaptą karinę operaciją: Ukrainos pilotai jau grįžo namo ir ruošiasi karui ore
- Ukrainos pajėgos Kryme sunaikino Rusijos kosminio sekimo ir ryšių centrą
- D.Trumpas debatuose su J.Bidenu: „Ukraina šio karo nelaimės“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos elitas pradėjo ruoštis karui su NATO
19:16
Rusijos aukščiausio rango pareigūnai ir verslo lyderiai, kurie iš pradžių buvo šokiruoti Vladimiro Putino karo Ukrainoje, ne tik prie jo prisitaikė. Dabar jie aptaria, kaip atrodytų pergalė, ir mano, kad ji galėtų apimti ne tik karinių veiksmų Ukrainoje nutraukimą, kuris būtų naudingas Rusijos vyriausybei.
Karui peraugus į egzistencinę priešpriešą su Vakarais, V.Putinas pasirengęs pulti NATO šalis, demonstruodamas jų silpnumą, susiskaldymą ir nuovargį nuo karo, rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Rusijos elitas išmoko nebesijaudinti dėl karo ir dabar tariasi, kaip jis baigsis. O baigtis jis gali tik Rusijos pergale, vienokia ar kitokia forma, pasakojo pareigūnai ir verslininkai žurnalistui Michailui Žygarui, tokių knygų kaip „Visa Kremliaus armija“, „Imperija turi mirti“ ir „Karas ir bausmė“ autoriui. Pasak vieno oligarcho, Rusijoje viskas pasikeitė: požiūris į V.Putiną, Ukrainą, Vakarus.
Pareigūnai ir verslo sluoksniai diskutuoja, ar Charkivo arba Kyjivo, kuris V.Putinui svarbus kaip rusų civilizacijos lopšys, užėmimas bus pergalė.
Daugelis Maskvoje mano, kad antrasis puolimas iš Baltarusijos į Ukrainos sostinę bus sėkmingesnis nei 2022 m., nes Rusijos kariuomenė dabar didesnė, geriau apmokyta ir aprūpinta, o ukrainiečiai per daug pavargę, kad galėtų veiksmingai gintis.
Tačiau sėkmės Ukrainos mūšio lauke gali nepakakti, kad būtų patenkintas V.Putinas, kuris į Ukrainos frontą žiūri tik kaip į vieną visaverčio konflikto su Vakarais giją, sako jam artimi žmonės.
Norėdamas nugalėti savo tikruosius priešus Vašingtone ir Briuselyje, V.Putinas gali manyti, kad jam reikia užpulti vieną iš NATO narių.
Elito nuomone, labiausiai tikėtinas taikinys bus Estija arba Latvija. Bus panaudota nusistovėjusi schema: FSB suorganizuos rusakalbių vienos iš šalių, kurias neva engia neonacių režimas, gyventojų pagalbos prašymą Kremliui; atsakydama į tai Rusijos kariuomenė peržengs sieną ir užims kelis miestus, pavyzdžiui, Narvą Estijoje.
Tai leis V.Putinui patikrinti, ar Aljanso šalys tikrai pasirengusios rizikuoti išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą dėl kelių kvadratinių kilometrų Rusijos sienos.
Daugelis Maskvoje mano, kad jos nerizikuos. Elito nuomone, Vakarai yra pavargę ir susiskaldę, prezidentas Joe Bidenas ir Europos lyderiai yra silpni. Jie supanikuos ir nieko nedarys, o tai dar labiau pakirs jų patikimumą savo šalyse ir pasaulyje. V.Putinas gali surengti puolimą dar šiais metais, kad pakenktų J.Bideno galimybėms būti perrinktam.
Vis dėlto Vakaruose tokiai įvykių raidai ruošiamasi. Kariškiai, žvalgybos pareigūnai ir politikai šiemet ne kartą pareiškė, kad V.Putinas gali pradėti konfliktą su NATO, nors, jų vertinimais, tai neįvyks bent kelerius metus.
Būtent apie Rusijos elito atstovų aprašytą požiūrį sausį kalbėjo generolas Benas Hodgesas, 2014–2018 m. vadovavęs JAV kariuomenei Europoje. Rusijos kariai galėtų pulti Baltijos šalis ir, pavyzdžiui, bandyti užimti vadinamąjį Suvalkų koridorių – maždaug 100 km ilgio teritoriją tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kuria eina Lenkijos siena su Lietuva.
Po to Maskva gali stabtelėti ir įvertinti, kaip NATO šalys pasirengusios ginti savo partneres, sakė B.Hodgesas: „Jei mes delsime, nesugebėsime įvykdyti savo įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5 straipsnį (pagal kurį vienos iš narių užpuolimas laikomas NATO užpuolimu) tai prives prie aljanso žlugimo“.
Tačiau karas gali ir visai nesibaigti, mano kai kurie Maskvos gyventojai. V. Putinui per daug patiko karas, kuris padėjo jam mobilizuoti visuomenę, įkalinti kai kuriuos disidentus, nužudyti kitus ir išvaryti iš šalies daug disidentų, sakė M.Žygarui artimas Kremliui verslininkas.
Karas taip pat subūrė elitą, kuris dabar jaučiasi nepageidaujamas Vakaruose ir kuriam tolesnė V.Putino valdžia yra vienintelė gero gyvenimo viltis.
Iš Rusijos nelaisvės grąžinta 10 ukrainiečių civilių
00:43
Birželio 28 d. iš Rusijos nelaisvės į Ukrainą grąžinta 10 civilių. Tarp jų – Krymo totorių Medžliso (kuris Rusijoje paskelbtas ekstremistine organizacija) pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželalas, paimtas į nelaisvę Kryme dar 2021 m., ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigai, paimti į nelaisvę Berdianske už pasipriešinimą okupantams.
„Mums pavyko iš Rusijos nelaisvės grąžinti dar dešimt mūsų žmonių. Nepaisant visų sunkumų.
Krymo totorių mečislio pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželalas buvo paimtas į nelaisvę Kryme dar 2021 metais. Olena Pekh ir Valerijus Matiušenko yra civiliai asmenys, nelaisvėje esantys nuo 2017-2018 m. Bohdanas Geleta ir Ivanas Levickis yra Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigai, paimti į nelaisvę Berdianske už pasipriešinimą okupantams. Yra dar penki civiliai, kurie buvo paimti į nelaisvę Baltarusijos teritorijoje ir neteko laisvės: Mykola Švecas, Natalija Zacharenko, Pavlo Kuprienko, Liudmila Gončarenko ir Kateryna Briuchanova. Visi jie jau paleisti į laisvę ir yra namuose – Ukrainoje.“ – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Koordinavimo štabas pranešė, kad šiuo apsikeitimu baigėsi 53-iasis apsikeitimas, prasidėjęs birželio 25 d., kai buvo išlaisvinta 90 gynėjų.
Ten patikslinta, kad tarp paleistų asmenų yra du Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigai Ivanas Levickij ir Bohdanas Geleta, kuriuos okupacinė valdžia sulaikė Berdianske 2022 m. lapkričio mėn.
Į namus taip pat grįžta nuo 2018 m. okupantų įkalinta meno kritikė ir Horliovo meno muziejaus tyrėja Olena Pieh. Kitą politinį kalinį, Valerijų Matiušenką, okupantai Donecko srityje sulaikė dar 2017 m. liepą, o vėliau neteisėtai įkalino iki 10 metų.
Ukrainai taip pat pavyko grąžinti kelis civilius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti ir nuteisti Baltarusijoje. Tarp paleistų asmenų visų pirma yra Mykola Švecas, kurį Baltarusijos valdžios institucijos apkaltino susprogdinus Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo karinį lėktuvą A-50 Mačiuliškių aerodrome.
Ukrainos pajėgos Kryme sunaikino Rusijos kosminio sekimo ir ryšių centrą
23:15
Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Kryme sunaikino Rusijos kosminio sekimo ir ryšių centrą. Tai svarbus okupantų palydovinio ryšio ir navigacijos sistemos karinis komponentas, praneša UNIAN.
Centras buvo įtrauktas į Rusijos kariuomenės nuostolių per pastarąją savaitę sąrašą. Jis buvo paskelbtas oficialiame Gynybos ministerijos puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“. Ukrainos kariai taip pat sunaikino šiuos taikinius:
- priešlėktuvinių raketų sistemą „Osa“, skirtą kariuomenės pajėgoms ir turtui dengti visų rūšių kovinėse operacijose;
- Su-25 atakos lėktuvus;
- dvi raketas „Grad BM-21“, kurios laikomos labai galingu grobiu, nes jas labai sunku sugauti.
- Taip pat pranešta apie unikalų atvejį, kai rusų FPV dronas buvo numuštas naudojant „Bushmaster“ patranką iš pėstininkų kovos mašinos „Bradley“.
„Tai įvyko dėl Ukrainos naikintuvų išradingumo ir įgūdžių“, – pridūrė Gynybos ministerija.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė neteko apie 540 490 okupantų, iš jų 1 170 – vien per pastarąją parą.
Primename, kad birželio 23 d. vakare pranešta apie sprogimus ir gaisrą Vitino srityje. Vėliau paaiškėjo, kad Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos kosminio ryšio centrui pusiasalyje. Gynybos ministerija patvirtino, kad Kryme sunaikintas kosminio sekimo centras.
Ukrainos sveikatos ministerija įspėja apie didelį gydytojų trūkumą
22:39
Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad iki 2030 m. Ukrainoje visuotinai trūks įvairių specialybių medicinos darbuotojų. Apie tai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Viktoras Liaško paskelbė komentare ukrainiečių dienraščiui „Kommersant“.
Pasak jo, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. pasaulyje trūks medicinos srities darbuotojų. Tuo pačiu metu daugelyje pasaulio šalių kyla pavojus, o ypač tose, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai.
„Gydytojai rengiami ne vienerius ar dvejus metus. Kalbame apie šešerius metus trunkantį diplominį mokymą, praktiką ir profesinį tobulėjimą visą profesinį gyvenimą. Ir dabar suprantame, kad kitais metais turime padaryti valstybinį užsakymą mūsų medicinos universitetuose rengti tiek gydytojų, kiek jų išleisime 2030, 2031 ir 2032 m., kad užpildytume galimai susidariusį personalo trūkumą“, – sakė V. Liaško.
Jis pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Socialinės politikos ministerija kuriant demografinę strategiją, kad būtų galima suprasti, kiek ukrainiečių gyvens Ukrainos teritorijoje ir kokia bus jų amžiaus kategorija.
„Tai yra, ar tai bus vyresnio amžiaus žmonės, ar jaunoji karta, ar naujagimiai. Tai darome tam, kad suprastume kiekvienos kategorijos gyventojų koeficientą. O tam bus ir tam tikra specifika, į kokią specialybę nukreipsime stažuotę“, – sakė pareigūnas.
V. Liaško taip pat patikslino, kad dabar neįmanoma pasakyti, kuriuose šalies regionuose labiausiai trūksta gydytojų dėl to, kad šalyje vyksta karas, vyksta nuolatinė migracija, taip pat ir dėl mobilizacijos, ir dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija kviečia žmones dirbti rotacijos principu.
„Negalime lyginti medicinos darbuotojų prieinamumo už 30 km nuo fronto linijos ir, pavyzdžiui, Užkarpatės srityje. Visiškai skirtinga specifika. Ir todėl negalime sakyti, kad kažkur regionuose jų trūksta. Mes kalbame bendrai, apie visą ten gyvenančių ukrainiečių skaičių, apie esamą darbo krūvį, o toliau žiūrime į ligoninių tinklą“, – apibendrino ministras.
Dnipre po raketų atakos apgriuvus daugiabučiui žuvo žmogus, dar keli sužeisti
21:25
Rusijos okupacinėms pajėgoms surengus raketinę ataką Dniprui, sugriuvo namo dalis. Pranešama, kad žuvo vienas žmogus. Naujausiais duomenimis, sužeisti mažiausiai 6 žmonės, tarp jų – 7 mėnesių kūdikis.
Mergaitė apsinuodijo degimo produktais. 27 ir 30 metų moterų ir 29 metų vyro būklė sunki, visų kitų būklė vidutinio sunkumo, pranešė Karinė administracija.
Pranešama, kad žmonės vis dar gali būti įstrigę ir butuose, ir automobiliuose aplink raketų atakos vietą. Viename iš sunaikinto pastato įėjimų kilo gaisras.
„Deja, aukų gali būti ir daugiau. Gelbėtojai valo griuvėsius. Žmonės yra įstrigę butuose. Gelbėtojai išgelbėjo vieną žmogų iš automobilio – nukentėjusysis buvo užverstas suniokoto namo dalimis“, – rašė jis.
Rusijos vyriausiasis tyrėjas ragina V. Putiną sugrąžinti mirties bausmę
20:19
Sunkius nusikaltimus tiriančio Rusijos tyrimų komiteto vadovas penktadienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną atšaukti šalyje galiojantį mirties bausmės moratoriumą.
Rusija mirties bausmę nustojo vykdyti 1996 metais – tai buvo viena iš būtinų sąlygų, kad šalis galėtų įstoti į Europos Tarybą: teisių gynimo grupę, iš kurios ji buvo pašalinta 2022 metais pradėjusi puolimą Ukrainoje.
Nuo to laiko vis daugiau V. Putino sąjungininkų ir įstatymų leidėjų ragino sugrąžinti mirties bausmę, siekdami, kad būtų nuteisti įtariamieji dėl kovo mėnesį įvykdyto teroro išpuolio koncertų salėje netoli Maskvos, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.
„Turėtume apsvarstyti galimybę panaikinti mirties bausmės moratoriumą“, – penktadienį Sankt Peterburge vykusiame teisės forume sakė Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas.
Rusija smogė Dniprui: apgriuvo devynių aukštų pastatas
19:55
Penktadienio, birželio 28 d., vakarą Rusijos okupacinės pajėgos surengė raketinę ataką Dniprui. Pranešama apie padarytą žalą ir nukentėjusiuosius.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Sergejus Lysakas savo „Telegram“ kanale paskelbė gerokai apgriauto devynių aukštų pastato nuotrauką. Preliminariais duomenimis, yra aukų. Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas pranešė, kad sugriauti keturi aukštai, šiuo metu įvykio vietoje dirba visos būtinos tarnybos.
Kiek vėliau rezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad dėl Rusijos raketos pataikymo buvo sužeisti trys žmonės. Gelbėjimo tarnybos visiems teikia pagalbą.
„Todėl nuolat primename visiems partneriams: tik pakankamas oro gynybos sistemų kiekis ir kokybė, tik pakankamas ryžtas pasaulyje gali sustabdyti Rusijos terorą. Mums reikia šių sprendimų – mums reikia patikimo oro gynybos skydo Ukrainai“, – rašė jis „Telegram“.
18.13 val. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė įspėjo apie Rusijos taktinės aviacijos aktyvumą pietryčių kryptimi ir oro ginklų panaudojimo grėsmę.
Jau 18:24 val. kariškiai Dnipropetrovsko srityje aptiko raketą, kuri judėjo šiaurės vakarų kryptimi. Po kelių minučių jie pastebėjo, kad raketos skrieja Dnipro kryptimi.
Danijos oro pajėgų vadas apie slaptą karinę operaciją: Ukrainos pilotai jau grįžo namo ir ruošiasi karui ore
19:33
Danija baigė rengti 50 naikintuvų F-16 specialistų. Dauguma jų jau grįžo į Ukrainą padėti parengti pirmuosius kovinius lėktuvus mūšiams, interviu televizijai TV2 pareiškė Danijos karinių oro pajėgų vadovas generolas majoras Janas Damas.
Žurnalistai karių mokymą ir lėktuvų perdavimą vadina viena slapčiausių Danijos karinių operacijų.
Pasak J.Damo, gali prireikti „mėnesių ir metų“, kol bus pasiektas lemiamas operacinis efektas.
„Į šiuos naikintuvus dedami labai dideli lūkesčiai. O mes turbūt turėtume būti realistiškesni. F-16 neabejotinai turės įtakos, bet jie nepakeis žaidimo. Nei šį mėnesį, nei artimiausiais mėnesiais“, – aiškino generolas.
Norint efektyviai naudoti F-16, reikia ilgai tobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, turėti tinkamos amunicijos ir prisitaikyti prie sudėtingų kovinių užduočių.
Rusijos elitas pradėjo ruoštis karui su NATO
19:16
Rusijos aukščiausio rango pareigūnai ir verslo lyderiai, kurie iš pradžių buvo šokiruoti Vladimiro Putino karo Ukrainoje, ne tik prie jo prisitaikė. Dabar jie aptaria, kaip atrodytų pergalė, ir mano, kad ji galėtų apimti ne tik karinių veiksmų Ukrainoje nutraukimą, kuris būtų naudingas Rusijos vyriausybei.
Karui peraugus į egzistencinę priešpriešą su Vakarais, V.Putinas pasirengęs pulti NATO šalis, demonstruodamas jų silpnumą, susiskaldymą ir nuovargį nuo karo, rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Rusijos elitas išmoko nebesijaudinti dėl karo ir dabar tariasi, kaip jis baigsis. O baigtis jis gali tik Rusijos pergale, vienokia ar kitokia forma, pasakojo pareigūnai ir verslininkai žurnalistui Michailui Žygarui, tokių knygų kaip „Visa Kremliaus armija“, „Imperija turi mirti“ ir „Karas ir bausmė“ autoriui. Pasak vieno oligarcho, Rusijoje viskas pasikeitė: požiūris į V.Putiną, Ukrainą, Vakarus.
Pareigūnai ir verslo sluoksniai diskutuoja, ar Charkivo arba Kyjivo, kuris V.Putinui svarbus kaip rusų civilizacijos lopšys, užėmimas bus pergalė.
Daugelis Maskvoje mano, kad antrasis puolimas iš Baltarusijos į Ukrainos sostinę bus sėkmingesnis nei 2022 m., nes Rusijos kariuomenė dabar didesnė, geriau apmokyta ir aprūpinta, o ukrainiečiai per daug pavargę, kad galėtų veiksmingai gintis.
Tačiau sėkmės Ukrainos mūšio lauke gali nepakakti, kad būtų patenkintas V.Putinas, kuris į Ukrainos frontą žiūri tik kaip į vieną visaverčio konflikto su Vakarais giją, sako jam artimi žmonės.
Norėdamas nugalėti savo tikruosius priešus Vašingtone ir Briuselyje, V.Putinas gali manyti, kad jam reikia užpulti vieną iš NATO narių.
Elito nuomone, labiausiai tikėtinas taikinys bus Estija arba Latvija. Bus panaudota nusistovėjusi schema: FSB suorganizuos rusakalbių vienos iš šalių, kurias neva engia neonacių režimas, gyventojų pagalbos prašymą Kremliui; atsakydama į tai Rusijos kariuomenė peržengs sieną ir užims kelis miestus, pavyzdžiui, Narvą Estijoje.
Tai leis V.Putinui patikrinti, ar Aljanso šalys tikrai pasirengusios rizikuoti išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą dėl kelių kvadratinių kilometrų Rusijos sienos.
Daugelis Maskvoje mano, kad jos nerizikuos. Elito nuomone, Vakarai yra pavargę ir susiskaldę, prezidentas Joe Bidenas ir Europos lyderiai yra silpni. Jie supanikuos ir nieko nedarys, o tai dar labiau pakirs jų patikimumą savo šalyse ir pasaulyje. V.Putinas gali surengti puolimą dar šiais metais, kad pakenktų J.Bideno galimybėms būti perrinktam.
Vis dėlto Vakaruose tokiai įvykių raidai ruošiamasi. Kariškiai, žvalgybos pareigūnai ir politikai šiemet ne kartą pareiškė, kad V.Putinas gali pradėti konfliktą su NATO, nors, jų vertinimais, tai neįvyks bent kelerius metus.
Būtent apie Rusijos elito atstovų aprašytą požiūrį sausį kalbėjo generolas Benas Hodgesas, 2014–2018 m. vadovavęs JAV kariuomenei Europoje. Rusijos kariai galėtų pulti Baltijos šalis ir, pavyzdžiui, bandyti užimti vadinamąjį Suvalkų koridorių – maždaug 100 km ilgio teritoriją tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kuria eina Lenkijos siena su Lietuva.
Po to Maskva gali stabtelėti ir įvertinti, kaip NATO šalys pasirengusios ginti savo partneres, sakė B.Hodgesas: „Jei mes delsime, nesugebėsime įvykdyti savo įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5 straipsnį (pagal kurį vienos iš narių užpuolimas laikomas NATO užpuolimu) tai prives prie aljanso žlugimo“.
Tačiau karas gali ir visai nesibaigti, mano kai kurie Maskvos gyventojai. V. Putinui per daug patiko karas, kuris padėjo jam mobilizuoti visuomenę, įkalinti kai kuriuos disidentus, nužudyti kitus ir išvaryti iš šalies daug disidentų, sakė M.Žygarui artimas Kremliui verslininkas.
Karas taip pat subūrė elitą, kuris dabar jaučiasi nepageidaujamas Vakaruose ir kuriam tolesnė V.Putino valdžia yra vienintelė gero gyvenimo viltis.
Rusų užpultos Burštyno šiluminės elektrinės Ukrainoje neįmanoma atstatyti
17:44
Ivano-Frankivsko srityje esanti Burštyno šiluminė elektrinė, kuri buvo smarkiai apgadinta dėl Rusijos apšaudymo, negali būti atstatyta. Ivano Frankivsko srities viešosios administracijos pirmininkė Svetlana Oniščuk tai pareiškė interviu Vakarų lenkų radijui
Pasak jos, Rusija šį energetikos objektą atakavo daugiau kaip 12 kartų.
„Suprantame, kad tam tikrą laiką Burštyno šiluminės elektrinės neįmanoma atstatyti. Ji yra labai pažeista“, – sakė S.Oniščuk.
Regiono valstybinės administracijos vadovė pažymėjo, kad vyriausybė jau sutiko skirti šešias katilines Burštyno bendruomenei socialinėms įstaigoms ir gyventojams.
„Tai keturios katilinės po 1 megavatą ir dvi katilinės po 8 ir 10 megavatų“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos padės miestui išgyventi šildymo sezoną.
Burštyno elektrinė yra didžiausia elektrinė Vakarų Ukrainoje. Pagrindinė jos paskirtis – tiekti elektros energiją Vakarų Ukrainos regiono, Rytų Europos šalių ir Jungtinės energetikos sistemos vartotojams. Ji taip pat tiekė šiluminę energiją Burštyno miestui.
2022 m. rudenį Rusijos kariuomenė pradėjo pulti elektrinę. Šiais metais šiluminė elektrinė buvo toliau puolama kovo mėnesį ir birželio pradžioje.
V. Zelenskis sako rengiąs planą, kaip turėtų baigtis karas su Rusija
17:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad rengia išsamų planą, kaip, Kyjivo nuomone, turėtų baigtis karas su Rusija.
Viešos Ukrainos ir Rusijos derybos nevyksta, o remiantis V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimais, atrodo, kad abi pusės kaip niekada nutolusios viena nuo kitos, kalbant apie galimo taikos susitarimo sąlygas.
Šį mėnesį V. Zelenskis Šveicarijoje surengė svarbų tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdamas sutelkti paramą Ukrainos pozicijai. Rusija ten nebuvo pakviesta.
„Mums labai svarbu parodyti karo užbaigimo planą, kuriam pritartų didžioji pasaulio dalis“, – penktadienį sakė V. Zelenskis.
„Tai diplomatinis kelias, kurį mes rengiame“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive kartu su Ukrainoje viešinčia Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar.
Per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainoje žuvo 4 žmonės
15:42
Ukrainos rytuose esančiame Niujorko kaime penktadienį per Rusijos apšaudymą žuvo keturi žmonės ir dar trys buvo sužeisti, įskaitant 8-erių metų vaiką, pranešė Donecko srities prokurorai.
Rusų sviedinys sunaikino „penkiaaukščio pastato įėjimą, žuvo keturi civiliai gyventojai nuo 43 iki 76 metų. Buvo sužeista 39-erių moteris ir jos 8-erių dukra“, pranešė Donecko srities prokuratūra.
Per atskirą artilerijos smūgį buvo sužeistas 45-erių vyras.
Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur Maskva gegužę pradėjo didelį antžeminį puolimą, ryte per apšaudymą viename pasienio kaime žuvo 56 metų moteris, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Per apšaudymą taip pat sužeisti du žmonės, įskaitant 70 metų moterį, pietinėje Chersono srityje, pranešė regiono institucijos.
Ukrainos kariai daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare susiduria su amunicijos trūkumu ir išsekimu, o tuo naudodamasi Rusija žengia į priekį ir pastarosiomis savaitėmis skelbia užėmusi keletą gyvenviečių.
Civilių aukų skaičius taip pat nemažėja ir gegužę pasiekė 11 mėnesių aukščiausią lygį – patvirtintos mažiausiai 174 žūtys, teigia Jungtinės Tautos.
Atskleista: viena Europos sostinė tapo Rusijos šnipų irštva, jų keliai veda ir į Lietuvą
15:28
Austrijos sostinė Viena tapo naujuoju Rusijos šnipinėjimo centru Europoje po to, kai Europos šalys, prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje, išsiuntė 600 Rusijos šnipų ir diplomatų, atkreipė dėmesį amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
„Per pastaruosius dvejus metus Rusijos valstybės tarnautojų skaičius Austrijoje išaugo nuo 300 iki daugiau nei 500, iš jų bent pusė – diplomatai ir administratoriai,“ – pareiškė šalies pareigūnai, nepageidavę atskleisti savo tapatybės.
Pasak straipsnio, Austrijos žvalgybos tarnybų atstovų teigimu, maždaug pusė jų dirba šnipais.
Pavyzdžiui, Vokietijai uždarius Rusijos konsulatą Miunchene, kuriame, anot vokiečių, dirbo keli šnipai, Rusijos darbuotojai tiesiog persikėlė į Zalcburgą, Austrijos miestą, esantį anapus sienos rytuose.
„Europos pareigūnų ir žvalgybos atstovai tvirtina, kad Viena tapo Rusijos slaptų operacijų baze, įskaitant nužudymų, sabotažo ir verbavimo visoje Europoje finansavimą, logistinę paramą, taip pat pramoninį šnipinėjimą ir įtakos operacijas“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Pažymima, kad padėtį palengvina ir tai, kad šnipinėjimas Austrijoje yra teisėtas, jei jis nėra nukreiptas prieš pačią Austriją.
Rusijos diplomatai ir pagalbinis personalas Vienoje dirba daugiau kaip 40-yje nekilnojamojo turto objektų, priklausančių Maskvai ir su Rusijos valstybe susijusiems asmenims ar bendrovėms. Ant tokių objektų stogų iškilo stebėjimo įranga, kai kurie iš jų naudojami palydovinėms telekomunikacijoms pasiklausyti, aiškino žurnalistai.
Austrijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai, kurį cituoja „The Wall Street Journal“, pareiškė, kad Austrija yra viena saugiausių šalių dėl gerai veikiančių saugumo tarnybų. Jo teigimu, šalies žvalgybos agentūra žino, jog Austrija tapo Rusijos šnipinėjimo ir įtakos operacijų taikiniu, ir kad agentūra teisėtose ribose atremia valstybinių subjektų keliamas grėsmes.
Išties Rusijos įtaka Austrijoje yra labai didelė – ji siekia laikus, kai po Antrojo pasaulinio karo Maskva buvo okupavusi šalį.
Straipsnio autoriai aiškino, kad būtent Vienoje įsikūrę Rusijos agentai įtariami kaip tie, kurie padeda verbuoti ir finansuoti Rusijos operacijas, tokias kaip Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai stebėjimas Lenkijoje ar Rusijos sraigtasparnio piloto Maksimo Kuzminovo, perbėgusio į Ukrainos pusę, nužudymas Ispanijoje. Nurodoma, kad piloto žudikams buvo sumokėta grynaisiais pinigais, kuriuos įteikė Vienoje dirbantys Rusijos valstybės tarnautojai.
„Dabar mes tampame našta savo kaimynams, nes Rusija naudojasi mumis kaip operatyvine baze“, – nuogąstavo vienas aukšto rango Austrijos žvalgybos pareigūnas.
Kitas Austrijos žvalgybos pareigūnas atskleidė, kad Rusija į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lietuvą, keliais siunčia didelius grynųjų pinigų kiekius, o iš ten Austrijoje įsikūrę diplomatai išsklaido juos po Europą, dažnai diplomatiniuose krepšiuose, kurių policija negali patikrinti.
Tuo tarpu Čekija nesiruošia taikstytis su tokia Rusijos savivale ir pasiūlė uždrausti Rusijos diplomatams keliauti už šalies, į kurią jie yra komandiruoti, ribų.
„Jei šie diplomatai nori dirbti Vienoje, tai visiškai gerai... bet nematau jokios priežasties, kodėl jie turėtų laisvai patekti į Čekiją“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, teigdamas, kad Rusijos diplomatai užsiima nešvaria veikla.
Čekijos policija ir prokurorai nustatė, kad rusų arba Rusijos apmokami diversantai prisidėjo prie kelių išpuolių prieš šaudmenų gamyklas ir civilinius objektus šalyje.
Kiek ankčiau žurnalistas Christo Grozevas pareiškė, kad Austrijos vyriausybė turėtų labiau stengtis pažaboti Rusijos šnipinėjimą, pažymėdamas, kad Maskva jau yra įsiskverbusi į Austrijos institucijas ir verslo sluoksnius.
„Austrija turi labai mažą kontržvalgybos infrastruktūrą, nors, atsižvelgiant į šnipų koncentraciją ir jos, kaip žvalgybos tarnybų centro, svarbą, turėtų turėti daug didesnę“, – sakė jis.
Žurnalas „The Economist“ anksčiau paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad pasikeitus „ypatingos įtakos komitetų“ vadovui, Rusijai pavyko reabilituoti savo žvalgybos padėtį pasaulinėje arenoje. Šis pokytis lėmė tai, kad Rusijos žvalgyba pradėjo dirbti daug efektyviau.
Tuo pat metu CNN rašė, kad brutali Rusijos invazija į Ukrainą suteikė ir JAV žvalgybos agentūroms retą galimybę užverbuoti dėl karo įsiutusius Kremliaus šnipus.
Kremlius supeikė Briuselio kandidatus aukščiausiems postams užimti
14:17
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos siekis poste palikti Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir bloko diplomatijos vadove paskirti Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas turi neigiamą įtaką tarpusavio ryšiams.
„Nemanome, kad Europos diplomatija kaip nors padės normalizuoti santykius. Maskvos ir Briuselio santykių perspektyvos yra blogos“, – sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„[U. von der Leyen] nėra ES ir Rusijos santykių normalizavimo šalininkė“, – pridūrė jis.
D.Peskovas taip pat sakė, kad K.Kallas žinoma dėl savo „visiškai nenumaldomų, kartais net žiaurių rusofobiškų pareiškimų“.
K.Kallas įtraukta į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą dėl sąsajų su sovietinių laikų paminklų Estijoje naikinimu.
V.Zelenskis žada dar šiemet surasti sprendimą, kaip užbaigti karą
14:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į paskutinėmis dienomis pasirodžiusias naujienas apie galimus Ukrainos taikos scenarijus, pareiškė, kad Kyjivas pats nuspręs, kada prasidės derybos su šalimi agresore – Rusija.
„Žinoma, Ukraina nuspręs. Bet jei viskas priklausytų tik nuo Ukrainos, karo nebūtų. Deja, Rusija yra okupantė, o Vladimiras Putinas norėjo karo. Ir iki šiol jis nenori jo nutraukti“, – pabrėžė prezidentas per bendrą spaudos konferenciją Ukrainos sostnėje su Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar.
Jis atkreipė dėmesį, kad Ukraina ėmėsi iniciatyvos ir pasirinko diplomatinį kelią, nes ji buvo karo auka.
„Taikos aukščiausiojo lygio susitikimas praėjo. Dabar dirbame prie trijų išsamių planų: energetikos, aprūpinimo maistu ir mainų (kalinių ir vaikų grąžinimo), ir esu tikras, kad šiuos klausimus išspręsime. Bent jau parengsime išsamų planą. Tai įvyks artimiausiu metu. Taip pat parengsime visus kitus Taikos formulės punktus ir paruošime išsamų planą, kuris bus pateiktas visiems mūsų partneriams“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Ukrainai labai svarbu parodyti planą, kaip užbaigti karą, kuriam pritartų didžioji pasaulio dalis: „Tai yra diplomatinis kelias, prie kurio mes dirbame.“
V.Zelenskis sakė, kad taip pat yra dirbama ties bepiločių orlaivių, elektroninės kovos įrangos ir artilerijos gamyba.
„Nes turime būti stiprūs mūšio lauke. Nes jei esi silpnas, tai ne todėl, kad kažkas nenori kovoti. Mes nenorėjome nuo pat pradžių. Ir niekas nenori dabar. Mes tiesiog norime taikos. Bet mes turime būti stiprūs, todėl ir vystome savo produkciją, kad būtume stiprūs“, – paaiškino šalies prezidentas.
Jis pažymėjo, kad Rusija nieko kito nesupranta, tik stiprybę, ir negerbia nieko kito, tik stipriuosius.
„Tai yra du lygiagretūs dalykai: būti stipriems mūšio lauke ir parengti aiškų planą, detalų planą, ir jis bus parengtas šiais metais“, – nurodė V.Zelenskis.
Birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyko Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo dalyviai susitarė dėl bendros pozicijos trimis klausimais: dėl aprūpinimo maistu, branduolinio ir energetinio saugumo ir dėl visų Rusijos pagrobtų ir deportuotų ukrainiečių, suaugusiųjų ir vaikų, paleidimo.
Tai trys iš dešimties Taikos formulės punktų, kuriuos prezidentas V.Zelenskis pristatė 2022 m. lapkričio mėn. per G-20 susitikimą Indonezijoje. Darbas prie likusių punktų bus tęsiamas kartu su tarptautine bendruomene pagal aukščiausiojo lygio susitikime nustatytus darbo formatus.
Ukrainos nacionalinė gvardija pasigyrė sumedžiojusi rusų atakos lėktuvą
14:03
Penktadienį ryte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė apie dar vieno Rusijos orlaivio sunaikinimą. Kiek vėliau Ukrainos nacionalinės gvardijos kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“ patikslinta, kad Donecko srityje buvo numuštas rusų atakos lėktuvas Su-25.
Teigiama, kad tai pavyko padaryti su su nešiojama oro gynybos sistema "Igla“. Nacionalinė gvadija taip pat pasidalijo šturmo lėktuvo medžioklės įrašu.
Pažymima, kad kariškiai pastebėjo orlaivį, kai jis vykdė kovinę užduotį.
„Ukrainos nacionalinės gvardijos 31-osios brigados jungtinė nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemos „Igla“ įgula veikė operatyviai ir profesionaliai. Tiksliu šūviu buvo numuštas atakos lėktuvas Su-25“, – rašoma pranešime.
Šis orlaivis – 360-asis Ukrainos gynėjų sunaikintas lėktuvas nuo plataus masto invazijos pradžios. Iki šiol taip pat sunaikinti 326 rusų sraigtasparniai. Prieš kelias dienas Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie dar vieno rusų orlaivio Su-25 sunaikinimą Pokrovsko kryptimi.
Suomija paskelbė apie naują 170 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai
13:53
Birželio 28 d. Suomija paskelbė apie 24-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro maždaug 159 mln. eurų (170 mln. JAV dolerių) vertės gynybinės medžiagos.
Bendra Suomijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma dabar siekia 2,2 mlrd. eurų (2,3 mlrd. dolerių), pranešė Suomijos gynybos ministerija.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW Kiel), kuris stebi tarptautinę pagalbą Ukrainai, duomenimis, iki 2024 m. balandžio pabaigos Suomija taip pat suteikė 239 mln. eurų (255 mln. JAV dolerių) humanitarinės ir finansinės paramos.
„Suomija yra įsipareigojusi remti Ukrainą kovoje su nepagrįstu Rusijos išpuoliu. Kalbama ne tik apie Ukrainą, bet galiausiai apie visų laisvų tautų teisę egzistuoti“, – sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Lietuva Vašingtono susitikime kels Ukrainos, oro gynybos, finansavimo „grindų“ klausimus
13:38
Lietuva NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Ukrainos narystės Aljanse, rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose ir 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ klausimus.
Lietuvos pasirengimas liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui penktadienį aptartas bendrame Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
„Aptarėme prioritetus artėjančiame viršūnių susitikime – Ukrainos narystės klausimas, pakvietimo ar bent jau stipresnio žodyno klausimas. Stovėsime tvirtai Ukrainos pusėje, kad pasiektume kažką daugiau, nei turėjome Vilniuje“, – Seime žurnalistams po posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Aljansas dar 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukraina ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų nenurodė.
Pernai liepą Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu NATO lyderiai pareiškė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Karinės oro pajėgos: Rusija pradėjo naudoti daug bepiločių orlaivių žvalgybai
13:19
Rusija pradėjo naudoti daug žvalgybinių bepiločių orlaivių. Taip rusai ieško taikinių Ukrainos teritorijoje, ypač energetikos objektų, pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, kurį cituoja naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
„Matome, kad priešas gausiai naudoja žvalgybinius dronus“, – sakė atstovas spaudai.
I.Jevlašas pažymėjo, kad rusai bando ištirti teritorijas, kuriose yra tam tikrų objektų, tarp jų ir energetinių. Po to rusai bando juos numušti balistinėmis raketomis arba valdomais lėktuvais.
Maskva pasiutusi dėl JAV dronų virš Juodosios jūros: grasina tiesiogine konfrontacija su NATO
12:58
Rusija penktadienį pareiškė pastebėjusi, kad virš Juodosios jūros padaugėjo Jungtinių Valstijų dronų skrydžių, ir pažadėjo į tai reaguoti, įspėdama dėl „tiesioginės konfrontacijos“ su NATO.
Gynybos ministerijos pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius apkaltino Jungtines Valstijas atsakomybe už Ukrainos raketų ataką aneksuotame Krymo pusiasalyje, per kurią žuvo keturi žmonės.
Rusijos gynybos ministerija atkreipė dėmesį į padidėjusį „JAV strateginių bepiločių orlaivių skaičių virš Juodosios jūros vandenų“ ir apkaltino Vašingtoną, kad šis naudojasi šiais skrydžiais siekdamas padėti Ukrainai smogti Rusijos taikiniams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba nurodė sėkmingų smūgių Rusijos oro pajėgų bazėms pasekmes
12:50
Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos surengė keletą sėkmingų smūgių Rusijos oro pajėgų bazėms. Panašu, kad kuriam laikui Rusija turės sumažinti orlaivių paleidimų skaičių, naujausioje apžvalgoje įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, Ukrainai susidūrus su Rusijos planais įtvirtinti oro erdvės virš Ukrainos kontrolę, Maskvai buvo apribotos galimybės panaudoti savo dideles greitaeigių reaktyvinių lėktuvų ir bombonešių pajėgas.
Siekdama įveikti šį trūkumą, Rusija ėmė labai kliautis palyginti nebrangiais bepiločiais orlaiviais. Jie naudojami siekiant sutrikdyti Ukrainos oro gynybą ir atakuoti karinius ir civilinius taikinius, esančius už jos artilerijos veikimo zonos ribų.
Birželio 21 d. Ukrainos karinės jūrų pajėgos ir Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad smogė 726-ajam Rusijos oro gynybos mokymo centrui Jeisko aerodrome, Rusijoje. Ši bazė yra viena iš mažiausiai penkių, iš kurių Rusija yra sudavusi smūgius bepiločiais orlaiviais. Pranešta, kad per smūgį sunaikinta 120 įvairių tipų bepiločių orlaivių ir sužeisti 9 žmonės.
Britų žvalgyba nurodė, kad trumpuoju laikotarpiu dėl šių smūgių bus šiek tiek sutrikdyta Rusijos galimybė iš šių vietų paleisti bepiločius orlaivius smūgiams prieš taikinius Ukrainos gilumoje.
„Yra reali galimybė, kad Rusija išsklaidys savo bepiločių orlaivių operacijas į mažiau pažeidžiamas bazes, todėl tikėtina, kad poveikis bus laikinas. Galimai Ukraina pasinaudos pastarojo meto sėkme ir tęs kampaniją prieš bepiločius orlaivius Rusijos nenaudai“, – rašoma ataskaitoje.
Rusų palydovas orbitoje subyrėjo į dalis, Tarptautinės kosminės stoties įgula gavo komandą slėptis
11:25
Rusijos palydovas orbitoje subyrėjo į daugiau kaip 100 nuolaužų, todėl Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantiems astronautams buvo nurodyta persikelti į prie TKS prišvartuotą kosmoso kapsulę, kad būtų apsaugoti įvykus galimam incidentui, pranešė JAV kosmoso agentūra.
Išsamesnės informacijos apie tai, kas lėmė 2022 m. iš eksploatacijos išbraukto Rusijos Žemės stebėjimo palydovo „RESURS-P1“ subyrėjimą, iš karto nebuvo pateikta, nurodo naujienų agentūra „Reuters“.
JAV kosmoso vadovybė (U.S. Space Command) ketvirtadienį sakė, kad nuolaužų šleifas tiesioginės grėsmės nekelia.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas artėja prie padėties be išeities: milijonai rublių rusų nevilioja
11:15
„Rusai pagaliau praranda apetitą greitai mirčiai Ukrainoje“, – pareiškė amerikiečių politinio leidinio „The Hill“ apžvalgininkas, politikos mokslų profesorius, Ukrainos, Rusijos bei Sovietų Sąjungos specialistas Alexanderis J.Motylis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariniai tinklaraštininkai ir eiliniai kariai vis dažniau dalijasi detaliais vaizdo įrašais apie siaubingas sąlygas fronte. Paskutiniu metu įvykdyti personalo pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje taip pat rodo oficialų pripažinimą, kad „kažkas vyksta ne taip, kaip tvirtina Kremliaus propaganda“.
Tačiau įtikinamiausias įrodymas, kad Rusijos nepasitenkinimas karu auga, anot A.J.Motylio, yra neseniai Sankt Peterburge pasirodęs reklaminis stendas. „Herojiškame mieste, – sakoma reklamoje, – yra savų didvyrių“. Reklama siūlo prisijungti prie vyriausybinės interneto svetainės arba paskambinti telefonu ir užsirašyti į kariuomenę. Už tai žadama didžiulė 1,3 mln. rublių (maždaug 14 tūkst. eurų) išmoka, prilygstanti vidutiniam ruso atlyginimui per metus.
Ekspertas pastebėjo, kad šis pasiūlymas ypač svarbus tuo, kad reklaminis stendas pasirodė antrajame pagal dydį Rusijos mieste, kuris, kaip ir Maskva, nuo karo pradžios išvengdavo karstų ir protezų vaizdų. Šie siaubai įprasti skurdžiose Rusijos provincijose, kur 1,3 mln. rublių prilygsta kelerių metų darbo užmokesčiui.
„Sulaužydamas savo tabu, Kremlius akivaizdžiai desperatiškai ieško naujokų“, – pažymėjo A.J.Motylis.
Jis atkreipė dėmesį, kad prieš dvejus metus rusams buvo siūloma 200 tūkst. rublių už tai, kad prisijungtų prie karo Ukrainoje. Vadinasi, apskaičiavo ekspertas, naujo rekrūto kaina išaugo 650 procentų!
„Net atsižvelgiant į infliaciją, tai didžiulis pakilimas, liudijantis, kad kareivių paklausa didelė, o pasiūla maža. Esant tokioms rinkos sąlygoms, kainos pramuša bet kokias lubas“, – rašė jis.
Galima daryti išvadą, kad rusai vis labiau nenori tarnauti ir taip mažina pasiūlą, o darbo jėgos trūkumas mūšio lauke auga ir taip didina paklausą.
Pasak pranešimų, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius viršija 535 tūkst., o kasdien nukenčia gerokai daugiau nei 1 000 kariškių, todėl „rusams jau pats laikas suvokti, kad režimas juos naudoja kaip „patrankų mėsą“.
Tikėtina, kad tokia situacija blogai nuteikia režimą ir Rusijos autoritarinį prezidentą Vladimirą Putiną. Jis greičiausiai darė prielaidą, kad rusai aklai eis į mirtį kaip avys į skerdyklą. Praėjus kiek laiko po invazijos, kai atrodė, kad Rusija lengvai žengs per Ukrainą, entuziazmas dėl karo galėjo būti didelis. Tačiau jis neabejotinai sumažėjo po to, kai Rusijai teko gėdingai pasitraukti iš Kyjivo, Sumų, Černihivo, Charkivo ir Chersono sričių.
Nuo 2023 m. vidurio frontas beveik nepajudėjo nė į vieną pusę, o rusų nuostoliai beveik padvigubėjo – nuo maždaug 600-800 per dieną iki mažiausiai 1 200-1 400 karių.
„Akivaizdu, kad V.Putinas džiaugiasi galėdamas iškeisti rusų gyvybes į keletą kvadratinių kilometrų Ukrainos purvo, tačiau atrodo, kad rusai pagaliau atsibudo ir išreiškė savo nepritarimą beprasmei mirčiai“, – vertino analitikas.
Negana to, daugėja pranešimų apie rusų karių dezertyravimą iš fronto linijos. A.J.Motylis kelia klausimą, ar galima tikėtis masinio kovotojų bėgimo iš mūšio lauko?
„Istorijoje gausu pavyzdžių, kai kareiviai sukildavo, bėgdavo arba pasipriešindavo savo vadams, kai sąlygos fronte tapdavo nepakenčiamos, o tikimybė būti sušaudytam už nepaklusnumą ar dezertyravimą atrodė mažesnė nei tikimybė būti nužudytam priešo“, – pastebėjo jis.
Dešimties knygų autorius priminė, kad per Pirmąjį pasaulinį karą dezertyravo daugiau kaip 700 tūkst. vokiečių karių, 1917 m. maištavo tūkstančiai prancūzų, o šimtai tūkstančių rusų kareivių 1916-1918 m. pabėgo iš fronto, taip pagreitindami valstiečių žemės užgrobimą ir visuotinį revoliucijos apetitą.
„Atkreipkite dėmesį, kad XX a. rusai buvo ypač linkę bėgti. Taigi teiginys, kad rusai kultūriškai užprogramuoti paklusti įsakymams, yra toks pat neteisingas, kaip ir teiginys, kad rusai nesipriešina. Žinoma, jie maištauja, ir nėra jokios priežasties manyti, kad jie nesukils prieš kraujo ištroškusį V.Putino režimą“, – griežtai reziumavo ekspertas.
Jo nuomone, Rusijos prezidentas ir jo bendražygiai artėja prie situacijos be išeities: jei jie nustos mobilizuoti karius į frontą, niekaip nelaimės karo, tačiau, jei prievarta mobilizuos karius, tik padidins paskatas dezertyruoti ir pakenks karo veiksmams.
Stebėdamas dabartinę Rusijos mobilizacijos kampanijos būklę, A.J.Motylis teigė, kad, nors neaišku, kada bus pasiektas racionalaus bėgimo lūžio taškas, galima daryti du spėjimus.
„Pirma, kuo ilgiau tęsis karas, tuo labiau rusai bus linkę atsisakyti kariauti. Kadangi savanorių pasiūla išsenka, o prievartinė mobilizacija duoda priešingą rezultatą, sąlygos pervargusiems fronto kariams taps nepakeliamos. Laikas nėra V.Putino pusėje.“
Antrasis eksperto spėjimas, kad, Rusijai patyrus didelį pralaimėjimą mūšio lauke, kariai greičiausiai gelbės savo kailį, perbėgdami į kitą barikadų pusę. Jo nuomone, pralaimėjimas gali būti bet koks: nuo ukrainiečių žygio į Maskvą, kurį įvertino kaip labai neįtikėtiną, iki dar vieno priverstinio pasitraukimo iš dalies okupuotos teritorijos.
„Prarasti visą Krymą ar jo dalį būtų ypač demoralizuojantis dalykas.
Moralas Ukrainai ir jos sąjungininkams yra paprastas: laikykitės. Rusai, iš kurių tikimasi mirties, atsisako mirti“, – pareiškė politikos mokslų profesorius.
NATO vadovas ragina Pietų Korėją skirti ginklų Ukrainai
10:40
NATO sveikintų Pietų Korėjos sprendimą suteikti Ukrainai mirtiną paramą, interviu metu agentūrai „Yonhap“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jis pabrėžė, kad NATO sveikintų „bet kokią rimtą paramą“ Ukrainai iš Pietų Korėjos, pažymėdamas, kad tokie klausimai, kaip Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės ir karas Ukrainoje, rodo, jog saugumo priemonės nepriklauso nuo regiono.
„Pietų Korėja turi išvystytą gynybos pramonę. Jūs turite didelius kiekius šaudmenų ir visko, ko reikia Ukrainai, bet, žinoma, Pietų Korėja turi priimti šiuos sprendimus“, – netiesiogiai ragino Aljanso vadovas.
Tuo pačiu, anot jo, tarp Šiaurės Korėjos pagalbos Rusijai ir galimos Pietų Korėjos pagalbos Ukrainai neturėtų būti jokių etinių paralelių.
J.Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad Pchenjano pagalba Rusijai yra neteisėta, nes Maskva, pradėjusi karą prieš Ukrainą, pažeidė tarptautinę teisę.
„Pagalba Ukrainai, kuri ginasi, yra teisėta“, – pabrėžė jis.
Šiaurės Korėjai ir Rusijai pasirašius paktą dėl abipusės gynybos karo atveju, Pietų Korėja nusprendė apsvarstyti galimybę tiekti ginklus Ukrainai.
Verta pažymėti, kad Pietų Korėja yra viena iš šalių, kurios dėl teisinių apribojimų tiesiogiai netiekia ginklų Ukrainai.
Tačiau 2023 m. Seulas leido išplėsti pagalbą Kyjivui, jei Ukraina patirtų didelio masto išpuolį prieš civilius gyventojus.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis žada neišsižadėti Ukrainos
09:39
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis sambūris (RN) pergalės pirmalaikiuose parlamento rinkimuose atveju neleistų Rusijai absorbuoti Ukrainos, ketvirtadienį pareiškė partijos lyderis Jordanas Bardella.
„Neleisiu, kad Rusijos imperializmas absorbuotų tokią sąjungininkę kaip Ukraina“, – televizijos debatuose sakė J.Bardella, žadėdamas remti Ukrainą ir vengti eskalacijos su Rusija.
Jo komentarai debatuose su ministru pirmininku Gabrieliu Attaliu ir socialistų lyderiu Olivier Faure'u nuskambėjo po to, kai Marine Le Pen, tris kartus dalyvavusi prezidento rinkimuose kaip RN kandidatė, sukėlė triukšmą, suabejojusi prezidento Emmanuelio Macrono gebėjimu būti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, jei laimėtų RN.
J.Bardella, kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą E.Macrono atsisakymą atmesti galimybę siųsti prancūzų karius į Ukrainą, sakė, kad „jei rytoj būsiu ministras pirmininkas, Prancūzijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą.“
„Yra daug Europos šalių, kurios nenori, kad jų kariai būtų siunčiami į Ukrainos teritoriją“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė nepritariantis ilgesnio nuotolio raketų siuntimui į Ukrainą, kurios galėtų pataikyti į taikinius Rusijos teritorijoje ir paskatinti prancūzus įsitraukti į bendrą karą.
„Mano kompasas yra Prancūzijos ir prancūzų interesai“, – nurodė J.Bardella.
G.Attalis savo ruožtu teigė, kad M.Le Pen pasiuntė aiškią žinią, nurodydama, kad jei RN laimės rinkimus, „tarp ministro pirmininko ir prezidento kils savotiškas ginčas dėl to, kas yra vyriausiasis kariuomenės vadas“.
„Tai labai rimta žinutė Prancūzijos saugumui“, – pabrėžė jis.
„Jei pradėsime nustatinėti raudonąsias linijas, nepadėsime ukrainiečiams“, – atsakydamas į M.Le Pen komentarą pridūrė G.Attalis.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:16
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1170 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 540,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 24 tankai, 21 šarvuotoji kovos mašina, 60 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 46 automobilių įrangos, autocisternų degalų talpų vienetų ir 11 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos pajėgų lėktuvą, 50 bepiločių orlaivių ir 5 sparnuotąsias raketas.
„Financial Times“: JAV ir Izraelis derasi dėl 8 „Patriot“ baterijų perdavimo Ukrainai
09:09
JAV, Izraelis ir Ukraina derasi dėl galimybės Kyjivui perduoti iki aštuonių oro gynybos sistemų „Patriot“ baterijų. Tai gerokai pagerins Ukrainos gynėjų galimybes atremti Rusijos oro smūgius, rašo laikraštis „Financial Times“.
Nors susitarimas dar nepatvirtintas, tikėtina, kad „Patriot“ sistemos iš Izraelio pirmiausia bus gabenamos į JAV, o paskui – į Ukrainą.
Penki apie derybas žinantys asmenys sakė, kad susitarimo ribas aptarė trijų šalių ministrai ir aukšto rango pareigūnai.
„Balandžio mėnesį Izraelis pareiškė, kad pradės išvesti iš ekspoatacijos aštuonias „Patriot“ baterijas, kurioms jau daugiau kaip 30 metų, ir pakeis jas modernesnėmis sistemomis. Tačiau baterijos, kurios buvo naudojamos dabartiniame Izraelio kare su „Hamas“, dar neišvestos iš eksploatacijos, nes baiminamasi, kad įtampa su Irano remiama kovotojų grupuote „Hezbollah“ gali peraugti į visavertį karą“, – aiškina „Financial Times“.
Publikacijoje pabrėžiama, kad jeigu toks perdavimas įvyks, tai reikš didelius pokyčius Ukrainos gynybos potenciale. Šiuo metu šalis turi mažiausiai keturias oro gynybos sistemas „Patriot, kurias suteikė JAV ir Vokietija. Kaip žinoma, Kyjivas ne kartą kreipėsi į savo Vakarų partnerius prašydamas suteikti daugiau oro gynybos sistemų.
Kartu keturi FT pašnekovai pažymėjo, kad nors aštuonių baterijų perdavimas svarstomas, tikėtina, kad ne visos jos bus išsiųstos į Ukrainą. Pasak jų, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pastarosiomis savaitėmis šiuo klausimu vedė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
Rusija teigia sudavusi raketų smūgius Ukrainos aerodromams
07:23
Rusija teigia sudavusi raketų smūgius Ukrainos aerodromams, kurie, jos nuomone, buvo skirti Vakarų kariniams orlaiviams, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Jos teigimu, per ataką Rusija naudojo jūroje esančius tolimojo nuotolio tiksliuosius ginklus, hipergarsines raketas „Kinžal“ ir bepiločius orlaivius.
Ukrainos dronas smogė degalų sandėliui Rusijos Tambovo srityje
06:57 Atnaujinta 11:43
Ankstyvą penktadienio rytą dėl dronų atakos kilo gaisras degalų sandėlyje Tambovo regione centrinėje Rusijoje, pranešė regiono gubernatorius Maksimas Jegorovas „Telegram“ susirašinėjimo platformoje.
Pasak jo, gaisras buvo „nedidelis“, per incidentą niekas nenukentėjo, o įvykio vietoje dirba ugniagesiai.
„Šiandien 4.35 val. Tambovo srities Mičiurinsko municipaliniame rajone buvo pastebėtas bepilotis orlaivis, skridęs į naftos saugyklą. Dėl to kilo nedidelis gaisras. Šiuo metu gaisras jau lokalizuotas“, – rašė jis.
Gubernatorius nurodė, kad artimiausia gyvenvietė yra už 3 km ir pridūrė, kad, jei reikės, gyventojai bus evakuoti.
Po kiek laiko pasirodė pranešimų, kad sandėlį atakavo trys bepiločiai orlaiviai.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad iki birželio 24 d. Rusijoje nukentėjo daugiau kaip 30 naftos perdirbimo gamyklų, terminalų ir naftos sandėlių.
Pasak jo, tai vienas efektyviausių Ukrainos kovos būdų, kurio rezultatai turėjo teigiamos įtakos visiems strateginiams šio karo mūšiams.
D.Trumpas debatuose su J.Bidenu: „Ukraina šio karo nelaimės“
06:17 Atnaujinta 09:22
JAV prezidentas Joe Bidenas ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 27 d. Atlantoje (Džordžijos valstija) per pirmuosius 2024 m. JAV prezidento rinkimų debatus pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos karą prieš Ukrainą.
D.Trumpas dėl karo Ukrainoje kaltę vertė J.Bidenui, tvirtindamas, kad invazijos niekada nebūtų buvę, „jei būtume turėję lyderį“.
„Tai karas, kuris niekada neturėjo prasidėti. Jei šiame kare turėtume lyderį [...]. Dabar jis yra Ukrainai skyręs 200 mlrd. dolerių ar daugiau, jis yra skyręs 200 mlrd. dolerių. Tai labai daug pinigų. Nemanau, kad kada nors buvo kas nors panašaus“, – teigė D.Trumpas.
D.Trumpas gyrėsi, kad galėtų lengvai pasiekti susitarimą tarp Kyjivo ir Maskvos, ir kritikavo prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o J.Bidenas toliau palaikė nuolatinę karinę pagalbą Ukrainai ir stiprios NATO viziją.
„Būdamas išrinktuoju prezidentu aš sureguliuosiu tą karą tarp (Rusijos lyderio Vladimiro) Putino ir Zelenskio. Prieš pradėdamas eiti pareigas sausio 20 d. aš tą karą išspręsiu“, – teigė D.Trumpas per debatus, kuriuos transliavo CNN.
J.Bidenas atsakė pavadindamas V.Putiną „karo nusikaltėliu“.
„Jis nori visos Ukrainos. Štai ko jis nori“, – sakė J.Bidenas.
„Ir jūs manote, kad jis ties tuo sustos? Ar manote, kad jis sustos, kai užims Ukrainą? Kaip manote, kas nutiks Lenkijai, Baltarusijai? Kaip manote, kas nutiks toms NATO šalims?“, – klausė jis.
J.Bidenas taip pat atkreipė dėmesį, kad NATO sąjungininkės skyrė tiek pat lėšų Ukrainai, kiek ir JAV.
D.Trumpas sakė, kad V.Putino nurodytos paliaubų sąlygos, pagal kurias Ukraina turi atiduoti Rusijos okupuotus regionus ir atsisakyti stojimo į NATO, yra „nepriimtinos“. Jis nepateikė jokių detalių apie savo siūlomą taikos susitarimą.
Per debatus D.Trumpas taip pat sakė, kad Ukraina gavo per daug karinės pagalbos iš JAV, o V.Zelenskį pavadino „pardavėju“. Jis teigė, kad jei 2022 m. JAV prezidentu būtų buvęs jis, Rusija pirmiausia nebūtų pradėjusi plataus masto invazijos.
D.Trumpas pareiškė, kad Ukraina nelaimės karo prieš Rusiją.
„Ukraina nesiruošia laimėti šio karo. Jiems trūksta žmonių, trūksta karių. Jie prarado tiek daug žmonių. Jie prarado šiuos didingus miestus su auksiniais tūkstantmečio senumo kupolais – ir visa tai dėl jo (J.Bideno, – red.) ir jo priimtų kvailų sprendimų. Rusija niekada nepultų, jei aš būčiau prezidentas“, – sakė D.Trumpas.
Per rinkimų kampaniją D.Trumpas ne kartą užsiminė, kad jei būtų išrinktas, karą užbaigtų per 24 valandas, tačiau neatskleidė konkrečių savo plano detalių.
Plačiau apie J.Bideno ir D.Trumpo debatus skaitykite ČIA.
