Karas Ukrainoje. V.Zelenskis prabilo apie derybų su V.Putinu galimybę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą pripažino derybų su Vladimiru Putinu galimybę.

Tai jis sakė duodamas interviu amerikiečių leidiniui „Philadelphia Inquirer“. Pasak jo, vienintelė derybų su V.Putinu galimybė – naudotis tarpininkų paslaugomis. Jis pažymėjo, kad tokia galimybe buvo pasinaudota kuriant Juodosios jūros grūdų koridorių.

V.Zelenskis pažymėjo, kad užduotis yra užkirsti kelią visiškam Ukrainos sunaikinimui ir užtikrinti gyventojų saugumą.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau Ukrainos valdžia ne kartą teigė, kad derybos su V.Putinu neįmanomos.

Birželio 28 d. prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pati nuspręs, kada pradėti derybas su šalimi agresore. „Ukraina pati nuspręs. Tačiau, jei viskas priklausytų tik nuo Ukrainos, nebūtų jokio karo... Putinas norėjo karo ir kol kas nenori jo nutraukti“, – tuomet sakė V.Zelenskis.

Keliose Jungtinių Valstijų karinėse bazėse Europoje dėl galimos terorizmo grėsmės įvesta padidinta parengtis.

Du JAV pareigūnai CNN sakė, kad savaitgalį bazėse, įskaitant JAV kariuomenės garnizoną Štutgarte, kur įsikūrusi Europos vadavietė, buvo paskelbta aukščiausia („Charlie“) gynybos parengtis. Ji naudojama įvykus incidentui arba gavus žvalgybinės informacijos apie teroristinių veiksmų ar išpuolių tikimybę.

Vienoje Europos bazėje dirbantis pašnekovas sakė, kad tokio lygio grėsmės jie nematė „mažiausiai 10 metų“. Jis sakė, kad tai paprastai reiškia, jog gauta informacijos apie „aktyvią ir patikimą grėsmę“.

JAV kariuomenės Europos vadavietės atstovas spaudai Danas Day nekomentavo konkrečių parengties lygių. Kariškis tik pažymėjo, kad jie nuolat vertina veiksnius, turinčius įtakos saugumui, ir dažnai imasi papildomų priemonių karių saugumui užtikrinti.

Ukrainos kariuomenės drono filmuotoje, sekmadienį paskelbtoje medžiagoje matyti, kad šalies rytuose esančiame Torecko mieste, kuriame vyksta įnirtingi mūšiai, civilinėje zonoje yra žmonių palaikų.

Pastarąsias dienas miestas karo draskomoje Donecko srityje buvo smarkiai bombarduojamas Rusijos, o Ukrainos gelbėjimo tarnybos ėmėsi intensyvesnių evakuacijos pastangų.

Vietos pareigūnai sakė, kad mieste taip pat buvo panaudotos galingos rusų valdomos aviacinės bombos, o Rusijos atakos ir toliau verčia ukrainiečius gintis palei ilgą fronto liniją.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad vien per pastarąją savaitę Rusija Ukrainoje numetė daugiau kaip 800 valdomų aviacinių bombų.

„Ukrainai reikia būtinų priemonių, kad sunaikintų šių bombų nešėjus, įskaitant Rusijos kovinius lėktuvus, kad ir kur jie būtų. Šis žingsnis yra būtinas“, – rašė jis pranešime socialiniuose tinkluose.

Tuo metu Torecko policijos pareigūnai padėjo vyresnio amžiaus gyventojams palikti namus, o vieną moterį teko iškelti iš lovos ir išnešti ant neštuvų.

Viena iš gyventojų, 48 metų Oksana Žarko, namus paliko kartu su šeimos nariais ir nešėsi katiną transportavimo bokse.

„Tai siaubinga situacija, nes tris dienas negalėjome evakuotis“, – sakė ji naujienų agentūrai „The Associated Press“, vežama iš miesto policijos mikroautobusu.

„Scanpix“/AP nuotr./Gyventojų evakuacija iš Torecko

„Vakar įvyko išpuolis ir mūsų namas buvo sugriautas – labai stipriai, neliko nė sienų. Visi patiria stresą, yra emocingi, verkia. Tai labai baisu“, – pasakojo moteris.

Pastarosiomis savaitėmis rusai daugiausia puola Časiv Jaro miestą, esantį toliau į šiaurę, o Ukrainos kariškiai teigia, kad jų ištekliai vis dar nepakankami. Daugiausia tai siejama su kelis mėnesius trukusia Jungtinių Valstijų karinės pagalbos pertrauka.

Ukraina vis dar stengiasi stabilizuoti padėtį fronto linijoje po to, kai balandį JAV patvirtino labai Kyjivui reikalingą karinę pagalbą.

V.Zelenskis paragino Ukrainai padedančias šalis dar labiau sušvelninti apribojimus naudoti vakarietiškus ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

„Reikia aiškių sprendimų, kurie padėtų apsaugoti mūsų žmones, – sakė jis. – Tolimojo nuotolio smūgiai ir moderni oro gynyba yra pagrindas sustabdyti kasdienį Rusijos terorą. Dėkoju visiems mūsų partneriams, kurie tai supranta.“

Išvakarėse Rusijos raketos pataikė į Vilniansko miestą pietinėje Zaporižios srityje, žuvo septyni civiliai, įskaitant vaikus, ir buvo sužeisti mažiausiai 38 žmonės, pranešė vietos institucijos.

Ukrainos pareigūnai paskelbė nuotraukų, kuriose matyti parke po pledais suguldyti kūnai ir gilūs krateriai pajuodusioje žemėje šalia apanglėjusių pastato liekanų.

Po išpuolio sekmadienis paskelbtas gedulo diena.

 Per rusų smūgį antrame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste esančiam pašto skyriui sekmadienį žuvo žmogus, dar devyni sužeisti, pranešė pareigūnai.

Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad tarp sužeistųjų yra aštuonių mėnesių kūdikis.

„Žuvo žmogus, pašto darbuotojas“, – sakė jis socialiniame tinkle „Telegram“.

Rusijos kariai, gegužę pradėję didelį antžeminį puolimą regione, nuolat taikosi į Charkivo miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad puolimu Ukrainos šiaurės rytuose esą siekiama sukurti „buferinę zoną“, kuri apsaugotų Rusijos pasienio Belgorodo regioną nuo apšaudymo.

Šeštadienį per Rusijos smūgį Vilnianske, esančiame netoli Zaporižios, taip pat žuvo septyni žmonės ir beveik 40 buvo sužeista.

Jungtinės Karalystės premjero pavaduotojas sekmadienį perspėjo, kad artėjant šalies visuotiniams rinkimams susiduriama su grėsme, kurią kelia priešiški veikėjai, pavyzdžiui, Rusija, siekiantys daryti įtaką Britanijos demokratiniams procesams.

Ketvirtadienį šalies rinkėjai eis prie balsadėžių, o po rinkimų, prognozuojama, į valdžią ateis opozicinė Leiboristų partija, išstumsianti konservatorius.

Vicepremjero komentarai pasirodė po to, kai Australijos transliuotojų korporacija pranešė, kad aptiko penkis „Facebook“ puslapius, skleidžiančius analogišką prokremlišką naratyvą.

Kai kuriuose iš jų skatinta palaikyti dešiniųjų partiją „Reform UK“ , kuriai vadovauja „Brexito“ šalininkas Nigelas Farage'as, ketvirtadienio balsavime mesiantis iššūkį valdantiesiems konservatoriams ir opoziciniams leiboristams.

„Visuose rinkimuose kyla grėsmė, ir iš tiesų šiuose rinkimuose ją matome iš priešiškų valstybinių veikėjų, siekiančių paveikti rinkimų kampanijos rezultatus“, – transliuotojui „Sky News“ sakė vicepremjeras Oliveris Dowdenas.

„Rusija yra puikus to pavyzdys, o šis yra klasikinis pavyzdys iš Rusijos vadovėlio“, – pridūrė jis, tačiau pažymėjo, kad kalbama apie „gana tipiškus, žemo lygio dalykus“.

N.Farage'as – buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas – atmetė teiginius, kad Rusija su savo botais gali kištis į JK rinkimus, kaip „nesąmones“.

Kampanijos metu jis buvo kritikuojamas už teiginius, kad neva Vakarai išprovokavo Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą.

Apklausos rodo, kad jo antiimigracinė partija, atimdama balsus iš ministro pirmininko Rishi Sunako torių, prisidės prie triuškinamos centro kairiųjų opozicinės Leiboristų partijos pergalės.

Leiboristai per visą kampaniją apklausose pirmavo daugiau nei 20 procentinių punktų, tačiau sekmadienį R. Sunakas tvirtino, kad penktadienio rytą po rinkimų jis vis dar bus ministras pirmininkas.

„Aš kovoju labai atkakliai ir manau, kad žmonės prabunda suvokdami tikrą pavojų, ką reiškia leiboristų vyriausybė“, – sakė jis transliuotojui BBC.

Keiro Starmerio vadovaujami leiboristai sekmadienį sulaukė dar vieno postūmio, kai įtakingas laikraštis „The Sunday Times“ parėmė jo partiją. Garsus muzikantas Eltonas Johnas taip pat paskelbė, kad remia leiboristus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesės prie derybų stalo su Ukraina tol, kol nejaus grėsmės savo režimui, ypač iš Rusijos vidaus protestų judėjimo. Kad tai pasiektų, Vakarai turi stiprinti Ukrainą ir suveržti sankcijų kilpą aplink Kremlių, rašo „Deutsche Welle“.

Kaip leidiniui aiškino buvęs Vokietijos ambasadorius Maskvoje ir buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos viceprezidentas Rüdigeris von Fritschas, V.Putinas šiuo metu „visiškai nesuinteresuotas nutraukti šį karą“, nes tikisi, kad už jo agresiją prieš Ukrainą „galiausiai bus atlyginta“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rüdigeris von Fritschas

Tokios pat nuomonės laikosi ir Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas, buvęs kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais Christophas Heusgenas. Jis nemano, kad artimiausiu metu bus įmanomos derybos su Rusija.

„Vienintelę taikos galimybę matau Ukrainai susigrąžinant stiprybės poziciją šiame konflikte“, – sakė Ch.Heusgenas.

Kartu jis išreiškė abejonę, ar Rusiją pavyks įtraukti į kitą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, nes Kremlius atmeta Ukrainos taikos sąlygas.

„Scanpix“ nuotr./Christophas Heusgenas

R.von Fritschas pažymi, kad V.Putinas į rimtas derybas įsitrauks tik tada, kai iškils klausimas dėl jo valdžios pačioje Rusijoje.

„Vladimiras Putinas turi nuolat pirkti gyventojų pritarimą namuose. Jis valdo savo šalį represijomis, propaganda ir nuolatiniu papirkinėjimu“, – sakė R.von Fritschas.

Nors sankcijos jau sukėlė spaudimą Rusijos ekonomikai, Kremlius taip pat baiminasi netikėtumų, pavyzdžiui, sukilimo, kuris galėtų destabilizuoti jo valdžią.

R.von Fritschas paminėjo du tokius XX a. devintojo dešimtmečio pavyzdžius: sovietų karių motinų protestus prieš karą Afganistane ir masines Lecho Walęsos vadovaujamos profesinės sąjungos „Solidarumas“ demonstracijas, nuvertusias komunistinę sistemą Lenkijoje.

„Putinas to bijo. Ir jūs turite jį prie to privesti. Jei jis prieis prie tokios išvados, jis bus pasirengęs kalbėtis. Kaip [to pasiekti]? Stiprinkite Ukrainą ir įveskite daugiau sankcijų Rusijai“, – sakė R.von Fritschas.

Dėl Rusijos vykdyto Ukrainos energetikos sistemos apšaudymo buvo sunaikinta 80 proc. šiluminės energijos gamybos ir 40 proc. hidroelektrinių pajėgumų. Tai teigiama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje.

„Kyjivo, Charkivo ir Zaporižios srityse visiškai sunaikintos kelios šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės, kitos termofikacinės elektrinės ir hidroelektrinės taip pat patyrė įvairaus laipsnio žalą. Apskaičiuota, kad iš viso sunaikinta daugiau kaip 80 proc. šiluminių elektrinių galios ir daugiau kaip 40 proc. hidroelektrinių galios“, – teigiama pranešime.

Socialinių tinklų nuotrauka/Trypilijos termofikacinė elektrinė Ukrainoje po rusų smūgio

Pažymima, kad apskritai Ukraina neteko maždaug pusės savo elektros energijos gamybos pajėgumų.

TVF pažymėjo, kad energetikos įmonės nuostolius, patirtus dėl apšaudymo, padengs savo lėšomis, taip pat pasinaudodamos donorų parama.

Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, Ukrainos energetikos sektoriaus nuostoliai ir praradimai dėl Rusijos invazijos viršija 56 mlrd. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad JAV prezidentui Joe Bidenui, taip pat Europai ir daugeliui šalių Ukrainos pergalė kare su Rusija yra svarbi. Tačiau kartu, sakė jis interviu laikraščiui „The Philadelphia Inquirer“, Vakarai ir Ukraina skirtingai suvokia šį žodį.

„Manau, kad tai svarbu ir Jungtinėms Valstijoms, ir Europai, ir daugeliui šalių. Tačiau mes galime skirtingai suvokti žodį pergalė“. Vakarai norėjo atimti iš V.Putino galimybę visiškai okupuoti Ukrainą ir pastatyti agresorių į vietą. Manau, kad tai jau yra jų pergalė“, – sakė V.Zelenskis.

Kartu V.Zelenskis pažymėjo, kad ukrainiečiams to nepakanka.

„Mums – žmonėms fronto linijoje, kurie neteko ginklo brolių, civiliams, kurie neteko artimųjų, tiems, kurie pabėgo į užsienį, bet turi vyrus fronte – mums pergalė yra pasitenkinimo akimirka“, – sakė jis.

„Esame dėkingi, kad Vakarai neleido Rusijai mūsų [visiškai] okupuoti, bet mums reikia teisingumo“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Karas Ukrainoje

Praktiškai viena iš „tikrosios pergalės“ dalių yra „neleisti Rusijai visiškai sunaikinti visko, kas ukrainietiška“, teigia Ukrainos prezidentas, nes tikrasis V.Putino invazijos į Ukrainą tikslas yra atkurti istorinę Rusijos imperiją – fizine jėga arba politiniu ardomuoju veiksmu.

Antroji „tikrosios pergalės“ dalis, patikslino V.Zelenskis, yra šiandienos ir būsimų ukrainiečių kartų saugumas ir negalimumas pakartoti agresiją.

„Turime būti Europos Sąjungoje dėl ekonominio saugumo. Ir turime būti NATO dėl fizinio saugumo. Jei neturėsime šių dviejų komponentų, mums gresia didžiulis pavojus, kad priešas sugrįš“, – sakė jis.

Kartu V.Zelenskis nuogąstauja, kad Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, vis dar nesiryžta siekti tikros pergalės.

„Visi vis dar bijo, kad Rusija gali suskilti, visi bijo, kas nutiks Rusijai be Putino, ar ji liks tokia, kokia yra, ar taps dar blogesnė“, – sakė jis.

Dėl to, pasak jo, V.Putinas gali laisvai vykdyti savo strategiją – stengtis pasiimti kuo daugiau.

„Bet koks žingsnis į priekį mūsų teritorijoje, bet kokia okupacija, bet koks kaimas, net visiškai sunaikintas, jiems yra teigiamas dalykas, nes jiems svarbu išsiderėti kuo daugiau“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jei Donaldo Trumpo sumanymas užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas yra atiduoti Ukrainos teritorijas, tai nesukurs taikos nei pasaulyje, nei tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai, komentuodamas atitinkamus buvusio JAV prezidento pareiškimus leidiniui „The Philadilphia Inquirer“, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, jei D.Trumpas „turi tokį modelį, tai visi norėtų užbaigti karą – gal net po valandos bus geriau“.

„Bet jei idėja yra atiduoti mūsų teritorijas, tada ne, tai neišspręs klausimo. Tai nepadės“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad vietoj to Vakarai turėtų užtikrinti Ukrainos saugumą.

dpa/Scanpix/Volodymyras Zelenskis

„Narystė NATO naudinga ne tik Ukrainai: ji užtikrins Rusijos saugumą“. Ukrainos siena bus grąžinta, jokia tolesnė Rusijos invazija nesukels naujo karo, o pasaulis nebijos, kad Putinas vėl sugrįš“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Kartu jis prognozuoja, kad liepos 9–11 d. Vašingtone vyksiančiame jubiliejiniame 75-ajame NATO viršūnių susitikime Ukrainai nebus pasiūlytas aiškus kelias į narystę.

„Suprantame, kad Baltieji rūmai nėra pasirengę pateikti mums kvietimo. Deja, tai yra vieno žingsnio pirmyn, dviejų žingsnių atgal politika. Jei Jungtinės Valstijos bijo erzinti Putiną ir dėl to mūsų nekviečia, tuomet mes prašome savo strateginių partnerių duoti mums tai, kas mus apsaugotų: „Patriot“, reikšmingą skaičių naikintuvų F-16 ir galimybę naudoti ginklus Rusijos viduje“, – pridūrė V.Zelenskis.

Rusija sekmadienį pareiškė užėmusi dar du Rytų Ukrainos kaimus.

Rusai jau ilgas savaites reguliariai užima naujus kaimus Ukrainos rytuose, kol ginkluotės ir karių stokojančios Ukrainos pajėgos stengiasi juos sulaikyti.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos „išvadavo“ Novooleksandrivkos gyvenvietę, o Rusijos kariuomenė veržiasi toliau į vakarus Donecko regione.

Šis kaimas, esantis į šiaurės vakarus nuo okupuotos Očeretynės, dabar yra labiausiai į vakarus nutolęs Maskvos aneksuoto regiono taškas.

Maskva taip pat pranešė, kad jos pajėgos užėmė nedidelį Spirnės kaimą, esantį toliau į šiaurę Donecko srityje, netoli sienos su kaimynine Luhansko sritimi.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paviešino anksčiau neskelbtą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos kovos dėl Gyvačių salos išvadavimo iš rusų akimirkos. Vaizdo įraše matomi smūgiai iš oro, o taip pat tiesiogiai saloje vykusio mūšio kadrai.

Pažymima, kad salos deokupacijos operaciją, vykusią 2022 m. birželį, vykdė SBU specialiųjų operacijų centro „A“ kovotojų pajėgos kartu su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais.

Kadras iš vaizdo įrašo/Gyvačių salos išlaisvinimo akimirka

Kaip pažymėjo SBU, operaciją sudarė keli etapai ir ji buvo strategiškai svarbi, nes nuo tada prasidėjo laipsniškas priešo išstūmimas iš Juodosios jūros.

„Specialioji Gyvačių salos išvadavimo operacija tapo mūsų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų karių begalinės drąsos ir profesionalumo pavyzdžiu. Prisimename Ukrainos didvyrius, kurie šiame mūšyje paaukojo savo gyvybes“, – teigiama pranešime.

VIDEO: SBU parodė unikalius Gyvačių salos išvadavimo kadrus

SBU parodė unikalius Gyvačių salos išvadavimo kadrus

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU)

Pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais Rusijos laivynas vykdė Ukrainos jūrų blokadą ir grasino jūrų desantu Odesos regione. Po daugybės sėkmingų gynybos pajėgų operacijų – nuo Rusijos flagmano „Moskva“ nuskandinimo iki kelių didelių desantinių laivų sunaikinimo – Rusijos Juodosios jūros laivynas prarado „funkcinį aktyvumą“.

Kaip pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grant Shappsas, nuo XVIII a. pabaigos Rusijos laivynas Juodojoje jūroje jautėsi kaip šeimininkas, tačiau dabar jis priverstas slėptis uostuose. Ir net ten rusų laivai toliau skęsta ir dega.

Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje sekmadienį paskelbta gedulo diena, praėjus dienai po to, kai per Rusijos smūgį Vilnianske žuvo septyni žmonės ir virš 30 buvo sužeista.

Vilnianskas yra už 29 km į šiaurės rytus nuo Zaporižios, pagrindinio regiono miesto, kurį kontroliuoja Ukraina. 

„Birželio 30-oji Zaporižios srityje yra gedulo diena už žuvusius per priešo ataką Vilnianske“, – socialiniame tinkle pranešė vietos gubernatorius Ivanas Fedorovas.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 36.

Ji teigė, kad aukomis tapo trys vaikai, viena moteris ir trys vyrai.

Gelbėjimo tarnybų paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip darbininkai valo nuolaužas. Buvo beveik visiškai sugriautas mažaaukštis pastatas, o pareigūnai teigia, kad smūgis pataikė į parduotuves.

Ukraina pranešė, kad per pastarąją parą rytiniuose kaimuose rytuose žuvo aštuoni žmonės.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Rusija toliau vykdo atakas link Torecko miesto, kuriame pastarosiomis savaitėmis pradėjo puolimą, ir kad vyksta mūšis netoliese esančiame Niujorko kaime palei fronto liniją.

2024 m. vasarą Rusijos pajėgos pamažu, bet nepaliaujamai laužo Ukrainos gynybą, kuri neturi pakankamai ginklų ir kariuomenės, todėl Ukrainos sąjungininkai ieško daugiau ginklų ir naujų strategijų Kyjivui paremti. Tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė naujus Vladimiro Putino grasinimus atkeršyti Vakarams, rašo „Politico“.

Jame pažymima, kad Vakarų sąjungininkų priemonės puolimui sustabdyti ir galimas Kremliaus atsakas gali lemti pavojingą eskalaciją, dar labiau padidinančią tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos riziką.

Bandomasis Rusijos puolimas

Žurnalistų teigimu, Rusija pasinaudojo savo ugnies jėgos pranašumu, vėluojant JAV pagalbos teikimui, ir suintensyvino atakas keliose vietose palei 1000 km ilgio fronto liniją. Palyginti nedideli daliniai zonduoja Ukrainos gynybą ieškodami silpnų vietų, galimai ruošdami dirvą didesnio masto puolimui.

Vovčansko puolimas akivaizdžiai prarado pagreitį. Tačiau Rusija palaipsniui, bet nuosekliai žengia į priekį Donecko regione, ypač aplink strategiškai svarbų Časiv Jaro miestą. Analitikai teigia, kad šio miesto žlugimas keltų grėsmę pagrindiniams kariniams centrams Slovjanskui ir Kramatorskui.

Vida Press nuotr./Ukrainos kariai Časiv Jare

Nors V.Putinas yra sakęs, kad Maskva nesiekia greitų pergalių ir laikysis dabartinės lėto žengimo į priekį strategijos. Jackas Watlingas iš Karališkojo jungtinių tarnybų instituto sakė, kad Rusija ištempia Ukrainos pajėgas per platų frontą. Smūgių platumas privertė Ukrainą išskaidyti savo artileriją, eikvoti amuniciją, kad nutrauktų vienas po kitų sekančias Rusijos atakas. „Rusijos tikslas – ne pasiekti didelį proveržį, o greičiau įtikinti Ukrainą, kad ji gali tęsti nenumaldomą žygį kilometras po kilometro išilgai fronto“, – pabrėžė ekspertas.

J.Watlingas pažymėjo, kad dėl oro gynybos priemonių trūkumo Ukraina susiduria su sudėtingu pasirinkimu: sutelkti jas į svarbiausios infrastruktūros apsaugą ar apsaugoti karius fronte. „Tęstinė Rusijos tolimųjų smūgių kampanija reiškia, kad frontas ne tik ištempiamas į šonus, bet ir plečiamas į gylį“, – sakė jis.

Vakarai reaguoja, Kremlius atsako

Autoriai pabrėžia, kad Vašingtonas ir kai kurios NATO sąjungininkės į puolimą reagavo leisdamos Kyjivui naudoti vakarietiškus ginklus ribotiems smūgiams Rusijos teritorijoje. Kai kurie Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivas turi teisę naudoti jų ginklus atakuodamas karinius objektus bet kurioje Rusijos vietoje. Emmanuelis Macronas ir Baltijos šalių, NATO narių, vadovai taip pat kalbėjo apie karių dislokavimą Ukrainoje. Tuo metu V.Putinas perspėja, kad tai būtų rimta eskalacija, ir pagrasino, kad atsakydamas suteiks ginklų Vakarų priešininkams kitose pasaulio dalyse.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Šį argumentą jis sustiprino birželį pasirašydamas abipusės gynybos paktą su Šiaurės Korėja ir palikdamas atviras duris ginklų siuntimui į Pchenjaną.

Branduolinė grėsmė ir toli siekiantis V.Putino žaidimas

V.Putinas pareiškė, kad NATO klysta manydama, jog Rusija nepanaudos savo branduolinio arsenalo. Jis pabrėžė, kad Rusija panaudotų „visas priemones“, jei kiltų grėsmė jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. V.Putinas taip pat perspėjo, kad Maskva svarsto galimus savo doktrinos, pagal kurią nustatoma, kada ji griebsis branduolinių ginklų, pakeitimus. Tai pabrėždama Rusija surengė karines pratybas su koviniais branduoliniais ginklais, kuriose dalyvavo Baltarusija.

Karinis pralaimėjimas Ukrainoje, sakė V.Putinas, suduotų mirtiną smūgį Rusijos valstybingumui. Ir jis pažadėjo siekti savo tikslų „iki galo“. Kai kurie Rusijos komentatoriai kritikavo V.Putiną už tai, kad jis ryžtingai nereagavo į padidėjusią NATO paramą Kyjivui ir leido Vakarams nuolat perženginėti „raudonąsias linijas“. Kai kurie teigė, kad jei Ukrainos smūgių į Rusijos gilumą ilgesnio nuotolio Vakarų raketomis žala ir toliau didės, Maskva turėtų smogti NATO objektams.

Maskvoje gyvenantis gynybos analitikas Vasilijus Kašinas mano, kad V.Putinui „reikės kažką daryti, jei giliai Rusijos teritorijoje bus smūgių sparnuotosiomis raketomis, kurie atneš didelių nuostolių“. Jis pabrėžė, kad Rusija galėtų atsakyti atakuodama Vakarų bepiločius lėktuvus ar JAV šnipinėjimo palydovus arba smogti kai kurių NATO šalių objektams svetimose teritorijose.

Socialinių tinklų nuotr./Atakuotas Kursko aerodromas

Kiti Rusijos komentatoriai teigia, kad veiksmai, galintys išprovokuoti tiesioginį konfliktą su NATO, neatitinka Maskvos interesų. Maskvoje dirbantis saugumo analitikas Sergejus Poletajevas teigia, jog Kremlius siekia nepaliaujamai eikvoti Ukrainos išteklius, kad priverstų Kyjivą sutikti su taikos susitarimu Rusijos sąlygomis.

Neturėdamas išteklių dideliam puolimui, Kremlius pasirinko lėtą žygį, siekdamas „išlaikyti spaudimą Ukrainai, neleisdamas Vakarams tiesiogiai įsikišti į karo veiksmus. Turime žengti skustuvo ašmenimis tarp pergalės ir branduolinio karo“, – sakė S.Poletajevas.

Pigių rusiškių trąšų antplūdis Europoje kelia maisto saugos problemų, verčia Europos gamintojus žvalgytis kitų rinkų, sekmadienį skelbia leidinys „Financial Times“.

Jo teigimu, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022-ųjų vasario 24-ąją, dujų iš Rusijos srautas Europoje ypač sumažėjo – Senojo Žemyno šalys rado kitų alternatyvų. Vis dėlto, Rusija naudoja savo dujas gaminti pigioms azoto trąšoms, kurias eksportuoja į Europą.

„Financial Times“ duomenimis, kai kurių trąšų eksportas į Europą nuo karo Ukrainoje pradžios netgi gerokai išaugo – pavyzdžiui, karbamido. Tai esą sukelia konkurenciją Europos trąšų gamintojams.

Unsplash.com nuotr./Grūdai

„Europoje – tikras rusiškų trąšų antplūdis, jos yra gerokai pigesnės nei pagamintos Europoje, kadangi Rusijai dujos trąšų gamybai beveik nekainuoja, palyginus su Europos gamintojais“, – leidiniui sakė didžiausios Vokietijos amoniako gamintojos „SKW Stickstoffwerke Piesteritz“ vadovas Petras Cingras.

Jis pabrėžė, kad jeigu politikai nieko nedarys, Europos gamintojai bus paprasčiausiai išstumti iš rinkos.

Europos trąšų gamintojai įsitikinę, kad pinigais, gautais už Europai parduodamas trąšas, Kremlius maitina savo karo pramonę. Jie mano, kad Vakarų sankcijų išimtys Rusijos maisto ir trąšų eksportui yra spraga, o Kremlius tuo naudojasi ir parduodamas trąšas finansuoja karą Ukrainoje.

„Financial Times“, remdamasis „Eurostat“ duomenimis, teigia, kad trečdalis Europos Sąjungoje importuojamo karbamido atkeliauja iš Rusijos, o pernai atvežtas kiekis šių trąšų buvo kone rekordinis.

„Europos trąšų gamintojams artėja krizės metai“, – sakė savo norą įsigyti „Achemą“ pareiškusios bendrovės „MET Group“ vadovas Benjaminas Lakatosas.

Skelbiama, kad Europos trąšų gamintojai dėl tokios situacijos pamažu dairosi į kitas rinkas kituose žemynuose.

Ukraina pradėjo serijinę atakos bepiločių orlaivių, kurių veikimo nuotolis viršija 1000 kilometrų, gamybą. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi „Ukroboronprom“ generalinio direktoriaus Hermano Smetanino interviu „ArmijaInform“.

„Per gana trumpą laiką sukūrėme ir pradėjome masiškai gaminti savo tolimojo nuotolio atakos dronus. Dabar jie smogia į strateginius priešo objektus daugiau nei 1000 kilometrų atstumu“, – sakė jis.

Pasak „Ukroboronprom“ direktoriaus, neverta kopijuoti Rusijos požiūrio į tokią gamybą. Jis pažymėjo, kad Ukraina dronų gamyboje tapo „nelinijinė ir novatoriška“.

„Rusija turi didžiulius išteklius ir itin galingą pramonę, todėl nėra prasmės aklai kopijuoti jos požiūrį. Esame priversti būti lankstesni ir išradingesni. Savo laiku Dovydas suprato, kad kovoti su Galijotu paties Galijoto metodais buvo klaidinga idėja. Todėl jis pasirinko ginklą, galintį atnešti pergalę, ir sumaniai jį pritaikė“, – sakė H.Smetaninas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jūrų dronas „Magura V5“

Per karą Ukraina išplėtė įvairių tipų dronų, ypač tolimojo nuotolio dronų, gamybą. Be to, Ukraina pradėjo gaminti jūrinius dronus. Kalba eina apie bepilotes smogiamąsias platformas „Sea Baby“ ir „Magura V5“. Neseniai tapo žinoma, kad „Sea Baby“ dronuose buvo įrengtos „Grad“ sistemos.

Rusijos pajėgos netoli sienos esančiose teritorijose sunaikino 36 Ukrainos dronus, sekmadienį pranešė rusų Gynybos ministerija.

„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino penkiolika UAV (bepiločių orlaivių) virš Kursko srities, devynis nepilotuojamus orlaivius virš Lipecko srities, po keturis nepilotuojamus orlaivius virš Voronežo ir Briansko sričių ir po du UAV virš Oriolo ir Belgorodo sričių“, – sakoma ministerijos paskyroje platformoje „Telegram“.

Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas „Telegram“ pranešė, kad oro gynyba „sunaikino kelis ukrainiečių UAV“, o „aukų ir žalos nebuvo“.

Abi pusės per 2022 metų vasarį prasidėjusį karą plačiai naudoja dronus, įskaitant didesnius savaiminio sprogimo aparatus, kurių veikimo nuotolis siekia šimtus kilometrų.

Šiais metais Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos teritoriją, taikydamasi tiek į energetikos objektus, kurie, anot Kyjivo, aprūpina Rusijos kariuomenę, tiek į rusų miestus ir kaimus visiškai šalia sienos.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo naują plataus masto sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, sakydamas, kad taip siekiama sukurti „buferinę zoną“ ir nustumti Ukrainos pajėgas atgal, kad apsaugotų Rusijos pasienio Belgorodo regioną nuo apšaudymų.