Svarbiausios naujienos
- „Jeigu užpultų Rusija“: Estija atsakė, kiek laiko atsilaikytų iki atvykstant NATO pajėgoms
- „Pasekmės būtų katastrofiškos“: kas nutiktų, jei karą laimėtų Rusija?
- V.Zelenskis prabilo apie derybų su V.Putinu galimybę
- SBU parodė unikalius Gyvačių salos išvadavimo kadrus
- „Politico“: Rusijos ėjimas skustuvo ašmenimis tarp pergalės ir branduolinio karo
- „Putinas to bijo“: Vokietijos diplomatai paaiškino, kaip Rusiją pasodinti prie derybų stalo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Jeigu užpultų Rusija“: Estija atsakė, kiek laiko atsilaikytų iki atvykstant NATO pajėgoms
22:29
Estija galėtų atlaikyti Rusijos puolimą maždaug dvi savaites, kol atvyktų NATO parama, pareiškė aukščiausio rango Estijos vadas.
NATO šalis, turinti bendrą sausumos sieną su Rusija, „galėtų priešintis invazijai porą savaičių“, „El País“ sakė vienos iš dviejų Estijos kariuomenės brigadų vadas pulkininkas Mati Tikerpuu.
Jo teigimu, tai būtų „pakankamai ilgas laikas, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas“.
Vos 1,4 mln. gyventojų turinti Estija teigia, kad jos išlaidos gynybai 2024 m. sudarys daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai viršys daugumos NATO šalių įnašus, blogėjant santykiams su Rusija ir nerimaujant dėl visiškos invazijos į Ukrainą.
Skaičiuojant nuo BVP, Estija taip pat suteikė Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita šalis. Amerikiečių, britų ir prancūzų kariai dažnai lankosi treniruočių bazėje, esančioje už maždaug 10 mylių nuo sienos su Rusija, pranešė ispanų leidinys – tai ženklas, kad NATO stiprina savo požiūrį į regioną.
Vasario mėn. duodamas interviu Mati Tikerpuu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė, kad „nieko negalima atmesti“, kai kalbama apie pasirengimą galimam Rusijos puolimui.
Karas Ukrainoje suteikė Estijai tam tikrą išankstinę informaciją, kuri padėjo jai parengti savo pajėgų prioritetus, sakė jis leidiniui.
Pasak jo, bet kokiame konflikte svarbiausi bus dronai ir artilerija, jis pažymėjo, kad Rusija vis dar teikia pirmenybę masinėms „mėsos bangos“ atakoms, o ne savo didelio tikslumo ginklų naudojimo išlaidoms.
Nepaisant padidėjusių karinių išlaidų, Estijos ginkluotosios pajėgos yra ribotos; jos kariuomenė neturi pagrindinių kovinių tankų, o vienintelė veikianti karinė oro bazė netoli Talino neturi kovinių lėktuvų.
2022 m. Estijos gynybos departamentas paskelbė apie šešių JAV pagamintų daugkartinių raketų paleidimo sistemų HIMARS pirkimą, kurios bus pristatytos šiais metais.
Neseniai paskelbtoje Estijos žvalgybos ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusija artimiausiais metais prie sienos planuoja dislokuoti beveik 40 000 karių, pranešė „El País“.
Šis skaičius gerokai lenkia pačios Estijos aktyviosios kariuomenės pajėgas, kurias sudaro 4 200 karių, nors ji turi šiek tiek mažiau nei 40 000 apmokytų rezervistų, kurie yra šalies šaukimo į kariuomenę politikos rezultatas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas praėjusiais metais leidiniui „Business Insider“ sakė esanti susirūpinusi, kad Rusija šiuo metu yra „tiesioginė grėsmė Europos saugumui“.
Kovo mėnesį JAV patvirtino 228 mln. dolerių pagalbos gynybai paketą Estijai ir jos kaimynėms Lietuvai bei Latvijai, skirtą karinei infrastruktūrai sparčiai plėtoti.
Vasario mėnesį trys Baltijos šalys susitarė išilgai bendros sienos su Rusija įrengti naują bunkerinės gynybos liniją, o rezervinės pajėgos pasirengusios greitai dislokuoti papildomas gynybos priemones, tokias kaip minos ir „drakono dantų“ prieštankinės piramidės.
Estija taip pat priklauso šešių šalių koalicijai, kuriančiai savo sienas saugančią „dronų sieną“, nors apie tai paaiškėjo nedaug detalių.
Tai daroma po virtinės Rusijos provokacijų, susijusių su Baltijos regionu. Kol kas neaišku, kada tokia sistema galėtų būti įdiegta ir kaip ji veiktų.
„Die Welt“: Ukraina turi mobilizuoti 200 tūkst. žmonių iki metų pabaigos
00:18
Karių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 000 žmonių.
Apie tai rašo dienraštis „Die Welt“. Pažymima, kad šalyje išplėsta mobilizacija, o kariškiai vykdo patikrinimus gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Kyjivas kai kurie vyresni nei 25 metų vyrai, kurie, nepaisydami nurodymų, neužsiregistravo į kariuomenę ir bijo būti pašaukti, beveik neišeina iš namų.
„Siekiant kompensuoti nuostolius ir suformuoti naujas brigadas, Ukrainai kas ketvirtį reikia mažiausiai 50 000 naujų karių, o iki šių metų pabaigos – iš viso 200 000“, – pabrėžiama leidinyje.
Pasak Europos saugumo sluoksnių, Ukraina pastaraisiais mėnesiais gerokai atsilieka nuo šių rodiklių.
Pasak pulkininko Markuso Reisnerio, Terezijos karo akademijos Vienoje karininkų rengimo instituto vadovo, naujų karių poreikis yra dar didesnis. Jis aiškina, kad nuo 2022 m. Ukraina neteko didelės dalies savo kovinės patirties.
„Be to, daugelio likusių karių fizinė ir psichologinė būklė yra nestabili, nes kariuomenė beveik nepajėgia vykdyti rotacijos“, – aiškino jis.
Atsižvelgdama į karių trūkumą, Ukraina pradėjo verbuoti kalinius. Projektas grindžiamas nauju įstatymu, kurį gegužės mėn. priėmė Ukrainos parlamentas. Pagal šį įstatymą, kaliniai gali būti lygtinai paleisti į laisvę, kad pagal sutartį galėtų pradėti tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Tai taikoma, pavyzdžiui, nuteistiesiems už prekybą narkotikais, smurtinius nusikaltimus ir kai kurias žmogžudystes. Programoje negali dalyvauti kaliniai, nuteisti už tyčinį dviejų ar daugiau asmenų nužudymą, seksualinius nusikaltimus arba sunkius korupcinius nusikaltimus.
„Paleistų nusikaltėlių naudojimas šiame kare nėra naujiena. Rusija savo gretas kaliniais papildo nuo 2022 m. vasaros. Tūkstančiai jų buvo sunkiai sužeisti arba žuvo vien 2023 m. kovose dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto. Tai, kad Ukrainos kariuomenė dabar taip pat verbuoja karius kalėjimuose, rodo padėties rimtumą. V. Putino kariuomenė perima iniciatyvą visuose frontuose ir pamažu žengia į šalies rytus. Pagrindinė Ukrainos problema – nuo karo pradžios žuvusių ar sužeistų karių trūkumas“, – pabrėžia leidinys.
Vakarų analitikų skaičiavimais, V. Putino kariuomenė šiuo metu Ukrainoje yra dislokavusi apie pusę milijono karių, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei invazijos pradžioje. Nors šiuolaikinės Rusijos ginkluotosios pajėgos yra sunaikintos, o atskirų dalinių kokybė prastėja, šalis turi pranašumų dėl didžiulės personalo masės ir materialinės bazės. Nuo invazijos pradžios buvo mobilizuoti šimtai tūkstančių vyrų. Be to, Rusija, siekdama pritraukti fronto savanorius, siūlo didelius atlyginimus, palyginti su vidutiniu uždarbiu šalyje.
Pažymėtina, kad kai kurių kalėjimų vadovybė siekia savų interesų ir, regis, nenori paleisti kalinių, kad neprarastų „pigios darbo jėgos“.
„Atrodo, kad jie nori atsikratyti tų, kurie blogai dirba, ir palikti tokius kaip aš“, – sakė kalinys Maksimas, kuris pateikė ieškinį dėl Žytomyro srities pataisos kolonijos administracijos sprendimo neišleisti jo į karą.
Pasak vyro, jam buvo pasakyta, kad jis yra geras suvirintojas ir jie nenori jo prarasti kalėjime.
Ispanija dislokavo didžiausią tarptautinę karinę misiją prie Ukrainos sienų
23:28
Ispanija dislokavo karinį kontingentą Slovakijoje. Jam vadovaus tarptautinis batalionas, kuriame tarnaus Portugalijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos kariai.
Kaip rašo „ABC Espana“, šalies buvimas NATO rytiniame flange auga geometrine progresija. Ispanijos kontingentas pradėtas dislokuoti sausio mėnesį, šiuo metu Slovakijos bazėje yra net 784 kariai.
Kariai palaikys apie 300 kariuomenės technikos vienetų. Kalbama apie žvalgybines ir kovines transporto priemones „Centauro“ ir „Vamtac“ su įvairiomis ginkluotės sistemomis, haubicas, raketų „Mistral“ šaudymo pozicijas, kovos su dronais priemones ir kitą įrangą.
Be to, misijoje dalyvaus atakos sraigtasparnių padalinys, kurį sudarys trys sraigtasparniai „Tigre“ ir du NH-90. Dislokavimui vadovauja 29-ojo Isabel la Católica pulko vadas pulkininkas Andresas Gonzalezas Alvarado. Žurnalistai pažymi, kad šiuo metu tai yra didžiausias tarptautinis ginkluotųjų pajėgų dislokavimas.
Žiniasklaidos duomenimis, Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas įsipareigojo pasiųsti karinį kontingentą į Slovakiją.
ABC rašė, kad 2023 m. pabaigoje misiją sudarys 600 ispanų karių, tankai „Leopard“ ir sraigtasparniai. Jos tikslas – sustiprinti NATO buvimą rytiniame flange.
Rusija pavojingus ginklus išsitraukia vis dažniau: vasaros metu gali žengti dar žiauresnį žingsnį
23:16
Rusijos kariuomenė vis dažniau naudoja amuniciją su nuodingomis dujomis – cheminėmis medžiagos priverčia Ukrainos gynėjus trauktis iš savo pozicijų. Apie tai išsamiai pasakoja Estijos leidinys „Postimees“, kuriam ukrainiečiai atskleidė rusų naudojamą taktiką.
Jei Ukrainos pėstininkai užima gerai paruoštas pozicijas, juos iš ten išstumti paprastai būna labai sunku.
Tačiau jei panaudojamas cheminis ginklas, situacija tampa kitokia, Donecko fronte atviravo vieno iš Ukrainos kovos su cheminiu ir biologiniu ginklu dalinių karininkas.
„Kariai gali supanikuoti ir palikti pozicijas. Tokiu atveju jie gali būti lengvai nušauti“, – sako jis.
Kitas Ukrainos cheminio dalinio karininkas paaiškino, kad cheminio ginklo panaudojimo atveju kariai pabėga, nes dažnai neturi tinkamų apsaugos priemonių.
Dauguma Ukrainos karių turi senas sovietinių laikų dujokaukes GT5 su filtrais FP-5, kurios yra vienintelė apsauga nuo nuodingų dujų.
„Jeigu užpultų Rusija“: Estija atsakė, kiek laiko atsilaikytų iki atvykstant NATO pajėgoms
22:29
Estija galėtų atlaikyti Rusijos puolimą maždaug dvi savaites, kol atvyktų NATO parama, pareiškė aukščiausio rango Estijos vadas.
NATO šalis, turinti bendrą sausumos sieną su Rusija, „galėtų priešintis invazijai porą savaičių“, „El País“ sakė vienos iš dviejų Estijos kariuomenės brigadų vadas pulkininkas Mati Tikerpuu.
Jo teigimu, tai būtų „pakankamai ilgas laikas, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas“.
Vos 1,4 mln. gyventojų turinti Estija teigia, kad jos išlaidos gynybai 2024 m. sudarys daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai viršys daugumos NATO šalių įnašus, blogėjant santykiams su Rusija ir nerimaujant dėl visiškos invazijos į Ukrainą.
Skaičiuojant nuo BVP, Estija taip pat suteikė Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita šalis. Amerikiečių, britų ir prancūzų kariai dažnai lankosi treniruočių bazėje, esančioje už maždaug 10 mylių nuo sienos su Rusija, pranešė ispanų leidinys – tai ženklas, kad NATO stiprina savo požiūrį į regioną.
Vasario mėn. duodamas interviu Mati Tikerpuu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė, kad „nieko negalima atmesti“, kai kalbama apie pasirengimą galimam Rusijos puolimui.
Karas Ukrainoje suteikė Estijai tam tikrą išankstinę informaciją, kuri padėjo jai parengti savo pajėgų prioritetus, sakė jis leidiniui.
Pasak jo, bet kokiame konflikte svarbiausi bus dronai ir artilerija, jis pažymėjo, kad Rusija vis dar teikia pirmenybę masinėms „mėsos bangos“ atakoms, o ne savo didelio tikslumo ginklų naudojimo išlaidoms.
Nepaisant padidėjusių karinių išlaidų, Estijos ginkluotosios pajėgos yra ribotos; jos kariuomenė neturi pagrindinių kovinių tankų, o vienintelė veikianti karinė oro bazė netoli Talino neturi kovinių lėktuvų.
2022 m. Estijos gynybos departamentas paskelbė apie šešių JAV pagamintų daugkartinių raketų paleidimo sistemų HIMARS pirkimą, kurios bus pristatytos šiais metais.
Neseniai paskelbtoje Estijos žvalgybos ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusija artimiausiais metais prie sienos planuoja dislokuoti beveik 40 000 karių, pranešė „El País“.
Šis skaičius gerokai lenkia pačios Estijos aktyviosios kariuomenės pajėgas, kurias sudaro 4 200 karių, nors ji turi šiek tiek mažiau nei 40 000 apmokytų rezervistų, kurie yra šalies šaukimo į kariuomenę politikos rezultatas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas praėjusiais metais leidiniui „Business Insider“ sakė esanti susirūpinusi, kad Rusija šiuo metu yra „tiesioginė grėsmė Europos saugumui“.
Kovo mėnesį JAV patvirtino 228 mln. dolerių pagalbos gynybai paketą Estijai ir jos kaimynėms Lietuvai bei Latvijai, skirtą karinei infrastruktūrai sparčiai plėtoti.
Vasario mėnesį trys Baltijos šalys susitarė išilgai bendros sienos su Rusija įrengti naują bunkerinės gynybos liniją, o rezervinės pajėgos pasirengusios greitai dislokuoti papildomas gynybos priemones, tokias kaip minos ir „drakono dantų“ prieštankinės piramidės.
Estija taip pat priklauso šešių šalių koalicijai, kuriančiai savo sienas saugančią „dronų sieną“, nors apie tai paaiškėjo nedaug detalių.
Tai daroma po virtinės Rusijos provokacijų, susijusių su Baltijos regionu. Kol kas neaišku, kada tokia sistema galėtų būti įdiegta ir kaip ji veiktų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos efektyviai sunaikino rusų tanką dronu
21:33
Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai, naudodami FPV droną, taikliu smūgiu sunaikino Rusijos tanką Pokrovskio kryptimi. Sėkmingą operaciją atliko jungtinio žvalgybos ir smogiamojo būrio „Brodyaga“ smogiamoji grupė „Komari“, praneša „Kyiv Post“ .
„Okupantai, remiami tankų ir kitos šarvuotos technikos, surengė dar vieną puolimą Pokrovskio kryptimi Donecko srityje. Rusijos tankas bandė apšaudyti mūsų pozicijas, bet buvo sunaikintas padedant bepiločiui lėktuvui“, – sakė tanką sunaikinusio ekipažo vadas šaukiniu „Salt“.
Drono kameros vaizdo įraše pirmiausia matyti tiesioginis smūgis į tanką, o paskui – stipri ugnis. Vaizdo įrašo kokybė neleidžia tiksliai nustatyti, kurio modelio tankas nukentėjo.
Kartu leidinys pažymėjo, kad apytikslė drono, kurį šioje operacijoje naudojo Ukrainos kovotojai, kaina yra 15 000-20 000 grivinų. Tai ryškiai kontrastuoja su daug didesne sunaikintos įrangos kaina. Pavyzdžiui, senesnio sovietinio T-72 kaina gali siekti beveik pusę milijono dolerių. Naujo tanko T-72 kaina, priklausomai nuo komplektacijos, svyruoja nuo 3-4 mln. JAV dolerių.
„FPV dronai, kurie gali numesti sprogmenis arba veikti kaip kamikadzės, daro daug žalos mūšio lauke. Neseniai Rusijos kariuomenė paragino socialiniuose tinkluose naudoti šautuvus kovai su ukrainietiškais dronais“, – rašoma straipsnyje.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 109-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados BpLA piloto Dmytro Lysenkos, jam būnant fronto linijoje labiausiai gąsdina dronai. Jis pabrėžė, kad priešo sviediniai gali skrieti ir nepataikyti, o dronai pataiko į taikinį naudodami ant jo esančią kamerą.
V.Zelenskis: liepa Ukrainai gali atnešti dar daugiau jėgų ginti savo dangų
20:45
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad liepos mėnuo gali atnešti Ukrainai dar daugiau jėgų, ypač ginant dangų nuo agresoriaus.
„Surengiau keletą susitikimų su tarptautiniais žmonėmis: biuro komanda, Užsienio reikalų ministerija. Išsamiai aptarėme visus liepos mėnesio planus. Ir šis mėnuo gali atnešti Ukrainai dar daugiau jėgų, ypač saugant dangų ir artėjant prie realaus mūsų šalies saugumo. Aiškiai matome, kad tai turi būti įgyvendinta derybose su partneriais, pirmiausia amerikiečiais.“ – vakaro kreipimesi pareiškė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat pranešė, kad susitiko su Kongreso delegacija ir padėkojo visiems amerikiečiams, Ukrainos draugams.
„Labai svarbu turėti nekintantį įsitikinimą, kad gyvenimas turi nugalėti Rusijos karą ir visas priešiškas Putino ambicijas. Tai absoliučiai įmanoma. Tačiau tai įmanoma su sąlyga, kad išsaugosime ne tik savo, bet ir savo partnerių drąsą.
Tolimojo nuotolio ginklai, pakankamos kokybės ir kiekio naikintuvai Ukrainai, daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų – tai dalykai, kurie daro įtaką visai šio karo eigai ir turėtų daryti įtaką išimtinai mūsų interesams – bendriems visų žmonių, kurie vertina gyvybę ir nori taikaus pasaulio, interesams. Taip ir bus.“ – tikino V.Zelenskis.
V.Zelenskis „nėra labai patenkintas“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu O.Syrskiu
19:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nėra labai patenkintas“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu. Apie tai rašo NV, remdamasi su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio pašnekovo iš valstybės vadovo komandos pareiškimu.
Pažymima, kad yra pastabų ginkluotųjų pajėgų vadui dėl nesėkmingo Ukrainos karių pasirengimo Rusijos kariuomenės puolimui Charkivo srityje.
Valstybės vadovo nepasitenkinimas, šio šaltinio teigimu, yra susijęs tiek su nesėkmingu pasirengimu Rusijos kariuomenės puolimui Charkivo srityje, tiek su daugeliu kitų klausimų. Tačiau, kaip patikino NV pašnekovas, mažai tikėtina, kad valstybės vadovas artimiausiu metu bus atstatydintas iš pareigų.
2024 m. birželio 24 d. tapo žinoma, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atleisti iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado pareigų generolą leitenantą Jurijų Sodolį. Šias pareigas gavo brigados generolas Andrijus Hnatovas, kuris 2023 m. vadovavo Bachmuto gynybai.
Vėliau paaiškėjo, kad A.Hnatovas pakeis J.Sodolį dar vienose pareigose. Jis taip pat vadovaus Chortycios operatyvinei-strateginei kariuomenės grupuotei, rašo „UP“. Kartu leidinio pašnekovai teigė, kad Jungtinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Jurijaus Sodolio atleidimas iš pareigų generaliniam štabui nebuvo staigmena.
„Pasekmės būtų katastrofiškos“: kas nutiktų, jei karą laimėtų Rusija?
19:27
Jei Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys praras ryžtą, Europa gali susidurti su scenarijumi, pagal kurį Rusija pavergs likusią Ukrainos dalį, įves marionetinį režimą ir palaipsniui integruos didžiąją dalį arba visą šalį į naują Rusijos imperiją, JAV leidinyje „Foreign Policy“ rašo Carlas Bildtas, vienas iš Europos užsienio santykių tarybos pirmininkų, buvęs Švedijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.
Autorius atkreipia dėmesį, kad ilgalaikėje perspektyvoje „Maskvai tai būtų Pyro pergalė“ (Pyro pergalė gali būti suprantama, kaip abejotina pergalė, nepateisinama dėl didelių aukų, – red. past.), nes „represinė imperija bandys suvirškinti okupuotas žemes, sutramdyti neramius gyventojus ir prisiimti labai didelių karinių išlaidų naštą naujoje konfrontacijos eroje“.
Maskva savo viduramžių mongolų jungą iškeistų į XXI a. Kinijos jungą – ir liktų labai atsilikusi, nes likęs pasaulis įžengtų į naują žaliąjį ir skaitmeninį amžių. Anksčiau ar vėliau Rusija susidurtų su trečiuoju valstybės žlugimu per kiek daugiau nei šimtmetį.
Pasekmės Europai
Pasak autoriaus, Rusijos pergalė ir Ukrainos valstybės žlugimas turėtų itin rimtų pasekmių ir Europai.
Pirmiausia galime tikėtis dešimčių milijonų naujų pabėgėlių. Ukrainos teritorijose, kurias Rusija okupavo – iš pradžių 2014 m., o paskui nuo 2022 m. – gyventojų skaičius dabar yra tik maža dalis to, kas buvo anksčiau. Jei panašus santykis bus taikomas ir tolesnėms Rusijos užkariautoms teritorijoms, būtų realu tikėtis, kad į artimiausias Europos valstybes plūstelės nuo 10 iki 15 mln. pabėgėlių, be tų kiek daugiau nei 4 mln., kuriuos Europa jau dabar priima.
Rusijos pergalė pakeistų Europos politiką keliais aspektais. Mintys apie susitaikymą su naująja Rusija, kuriomis dar neseniai mėgavosi Paryžius, Berlynas ir kai kurios kitos Europos sostinės, būtų visiškai nerealios. Ukrainos vyriausybė tremtyje veiktų iš Varšuvos ar kitos Vidurio Europos vietos. Išlaidos gynybai, kurios Lenkijoje šiemet turėtų siekti 4 proc. BVP, o didžiojoje NATO dalyje – bent 2 proc. BVP, turės dar kartą padvigubėti, kad būtų galima įtikinamai atgrasyti nuo vis labiau beviltiško Rusijos režimo keliamų grėsmių.
Nauji konfliktai
Gali kilti naujų konfliktų. Prie kurių senų sienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėtų atkurti Kremliaus imperiją? Suomija, Lenkija ir Baltijos šalys kadaise buvo valdomos iš Maskvos, ir kiekvienas, turintis prieigą prie Kremliaus patvirtintos televizijos, gali rasti Rusijos imperialistų svajotojų, kalbančių šiais terminais.
Imperijos atkūrimas už Ukrainos ribų gali būti nereali perspektyva pervargusiam, su sunkumais kovojančiam režimui, bet kas drįsta tai laikyti savaime suprantamu dalyku Helsinkyje, Rygoje ar Varšuvoje? Naujas Europos konfrontacijos amžius neabejotinas.
V. Putinas kariauja siekdamas pavergti Ukrainą ir pakeisti pasaulinės tvarkos pusiausvyrą, kad ji būtų nukreipta nuo Vakarų ir, jo manymu, JAV dominavimo. Pirmajam tikslui pasiekti jį vangiai remia Kinija, tačiau antrajam tikslui pasiekti jis turi stiprų sąjungininką Pekiną, kuris bet kokį Vakarų susilpnėjimą vertina kaip savo pozicijos sustiprinimą.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida balandžio mėnesį JAV Kongrese pareiškė, kad šiandien Ukraina gali tapti rytdienos Rytų Azija. Kaip ir Saigono ar Kabulo žlugimas, Rusijos pergalė Ukrainoje visame pasaulyje būtų laikoma dar svarbesniu Jungtinių Valstijų galios silpnėjimo ženklu. Neabejotinai padidės daugelio veikėjų avantiūrizmo apetitas.
Leidimas Rusijai laimėti Ukrainoje turėtų katastrofiškų pasekmių ukrainiečiams, būtų itin pavojingas Europos saugumui ir labai destabilizuojantis likusį pasaulį. Galiausiai tai tikriausiai lemtų pačios Rusijos žlugimą, o tai Europai sukeltų visai kitas pasekmes, kurioms reikėtų ruoštis.
Po dronų atakų Rusijos pasienio regionuose pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus
17:21
Su Ukraina besiribojančių Rusijos sričių pareigūnai pirmadienį pranešė, kad po Kyjivo pajėgų dronų atakų nutrūko elektros ir sutriko vandens tiekimas.
Per išpuolius ir apšaudymą pasienio regione Belgorode pastarąją dieną žuvo 4-erių mergaitė, dar 7 žmonės buvo sužeisti, nurodė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Ukraina reguliariai dronais atakuoja Rusijos pasienio regionus, teigdama, kad taikosi į energetikos objektus ir ginklų sandėlius.
Dėl intensyvių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Kyjivas buvo priverstas įvesti elektros energijos tiekimo apribojimus visoje šalyje.
Belgorode nuo ankstyvo ryto ribojamas elektros energijos tiekimas, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė to paties pavadinimo miesto meras Valentinas Demidovas, sakydamas, kad padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama.
Kai kuriose miesto dalyse nutrūkęs elektros energijos tiekimas paveikė ir vandentiekio sistemą, pridūrė meras.
Anot jo, vietovėse, kuriose nutrūko elektros tiekimas, neveikė oro pavojaus sirenos, todėl gatvėmis turėjo važinėti automobiliai ir leisti garsinius signalus, kad įspėtų apie pavojų.
Taip pat neveikė šviesoforai, o policija tikrino pagrindinius kelius, teigė meras. Jis nurodė, kad 150 vaikų darželių liko be elektros, o ligoninėse sutriko vandens tiekimas.
Meras sakė, kad įprastas greitosios pagalbos telefono numeris neveikė, ir nurodė mobiliųjų telefonų numerius, kuriais galima skambinti.
V.Gladkovo teigimu, keliose gyvenvietėse aplink pasienio miestą Graivoroną laikinai nėra elektros.
Pasak jo, remontininkai pradės atkurti elektros tiekimą, kai tik bus pasiektas susitarimas su Rusijos gynybos ministerija.
„Ši problema mūsų srityje turėtų būti visiškai išspręsta iki 21 val. (ir Lietuvos laiku)“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše nurodė V.Gladkovas.
Kursko srities, kuri ribojasi su Ukraina ir Belgorodo sritimi, gubernatorius Aleksejus Smirnovas įspėjo, kad „dėl techninių problemų kaimyninėse srityse Kursko srityje gali atsirasti elektros tiekimo pajėgumų trūkumas“.
Naktį Kursko sritis buvo atakuojama dronais, o oro gynyba numušė septynis ukrainiečių dronus, sakė A.Smirnovas.
Rusijos elektros skirstymo įmonė „Rosseti Centr“ pirmadienį surengė susitikimą su A.Smirnovu ir kitais pareigūnais.
Pareiškime teigiama, kad elektros tiekimas svarbiems objektams nenutrūko.
Voronežo srityje regioninė valdžia pranešė, kad kai kuriose vietovėse apribotas elektros energijos tiekimas, siekiant išvengti žalos energetikos objektams dėl tinklo perkrovos.
Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas naktį įspėjo dėl galimos dronų atakos, bet vėliau pavojaus signalą atšaukė.
NATO orlaiviai Ukrainos dangų stebi ir seka iš Lenkijos oro erdvės
16:18
NATO šalių karinė vadovybė pateikė Ukrainai informaciją, gautą iš orlaivių, kuriuose įrengta tolimojo radiolokacinio aptikimo ir orientavimo sistema (AWACS), skelbia leidinys „UK Defence Journal“, remdamasis buvusiu Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų karininku.
„Oficialiai bet kokia surinkta žvalgybinė informacija siunčiama tik NATO šalims, tačiau visi žino, kad kai kurios iš šių šalių greitai dalijasi šia informacija su Ukraina, jog pastaroji galėtų atremti gresiančias atakas. Vakarų žvalgybos duomenys suteikia Ukrainai galimybę reaguoti šiek tiek greičiau“, – pažymėjo jis.
Reaguodamas į neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą, Aljansas sustiprino savo buvimą Rytų Europoje. Į regioną buvo išsiųsta papildoma karinė aviacija: naikintuvai, stebėjimo lėktuvai.
Šiuo metu NATO orlaiviai Ukrainos dangų stebi iš Lenkijos oro erdvės. Tokių orlaivių dislokavimas rytiniame flange padeda stiprinti karinio bloko buvimą regione ir stebėti Rusijos karinę veiklą.
„Mūsų AWACS sistemos gali aptikti už šimtų kilometrų esančius orlaivius, todėl jos yra pagrindinis NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumas“, – sekmadienį sakė NATO atstovė Oana Lungescu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas karo su Ukraina pradžią, sakė, kad vienas iš invazijos tikslų esą buvo pasipriešinti „NATO karo mašinos“ artėjimui prie Rusijos sienų.
Tačiau Rusijos agresija, priešingai, privertė dvi su Rusija besiribojančias šalis prisijungti prie karinio bloko. Praėjusiais metais prie Aljanso prisijungė Suomija, kuri padvigubino NATO sienos su Rusija ilgį 1,3 tūkst. kilometrų ir papildė NATO ginkluotąsias pajėgas viena pajėgiausių kariuomenių Europoje.
Šį pavasarį Šiaurės Atlanto aljanso nare tapo Švedija.
Be to, Lenkija, NATO narė nuo 1999 m., paprašė JAV dislokuoti jos teritorijoje branduolinius ginklus, taip pat pasirašė 15 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl JAV priešraketinės gynybos ir oro gynybos sistemų pirkimo.
Suomijai ir Švedijai pateikus paraiškas įstoti į NATO, Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija su šiomis šalimis „neturi tokių problemų“, „kokių turi su Ukraina“.
„Mes neturime jokių teritorinių klausimų ar ginčų, nieko, kas galėtų mus trikdyti. Jie nori – prašom“, – kalbėjo V.Putinas.
Priešingai Kremliaus teiginiams, kad Rusija pradėjo karą baimindamasi „NATO plėtros“, Vakarai prieš plataus masto invaziją ne kartą sakė, kad neplanuoja priimti Ukrainos į aljansą. Ypač tai ne kartą iki karo pradžios pabrėžė JAV prezidentas Joe Bidenas.
