Svarbiausios naujienos
- „Jeigu užpultų Rusija“: Estija atsakė, kiek laiko atsilaikytų iki atvykstant NATO pajėgoms
- „Pasekmės būtų katastrofiškos“: kas nutiktų, jei karą laimėtų Rusija?
- V.Zelenskis prabilo apie derybų su V.Putinu galimybę
- SBU parodė unikalius Gyvačių salos išvadavimo kadrus
- „Politico“: Rusijos ėjimas skustuvo ašmenimis tarp pergalės ir branduolinio karo
- „Putinas to bijo“: Vokietijos diplomatai paaiškino, kaip Rusiją pasodinti prie derybų stalo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Jeigu užpultų Rusija“: Estija atsakė, kiek laiko atsilaikytų iki atvykstant NATO pajėgoms
22:29
Estija galėtų atlaikyti Rusijos puolimą maždaug dvi savaites, kol atvyktų NATO parama, pareiškė aukščiausio rango Estijos vadas.
NATO šalis, turinti bendrą sausumos sieną su Rusija, „galėtų priešintis invazijai porą savaičių“, „El País“ sakė vienos iš dviejų Estijos kariuomenės brigadų vadas pulkininkas Mati Tikerpuu.
Jo teigimu, tai būtų „pakankamai ilgas laikas, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas“.
Vos 1,4 mln. gyventojų turinti Estija teigia, kad jos išlaidos gynybai 2024 m. sudarys daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai viršys daugumos NATO šalių įnašus, blogėjant santykiams su Rusija ir nerimaujant dėl visiškos invazijos į Ukrainą.
Skaičiuojant nuo BVP, Estija taip pat suteikė Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita šalis. Amerikiečių, britų ir prancūzų kariai dažnai lankosi treniruočių bazėje, esančioje už maždaug 10 mylių nuo sienos su Rusija, pranešė ispanų leidinys – tai ženklas, kad NATO stiprina savo požiūrį į regioną.
Vasario mėn. duodamas interviu Mati Tikerpuu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė, kad „nieko negalima atmesti“, kai kalbama apie pasirengimą galimam Rusijos puolimui.
Karas Ukrainoje suteikė Estijai tam tikrą išankstinę informaciją, kuri padėjo jai parengti savo pajėgų prioritetus, sakė jis leidiniui.
Pasak jo, bet kokiame konflikte svarbiausi bus dronai ir artilerija, jis pažymėjo, kad Rusija vis dar teikia pirmenybę masinėms „mėsos bangos“ atakoms, o ne savo didelio tikslumo ginklų naudojimo išlaidoms.
Nepaisant padidėjusių karinių išlaidų, Estijos ginkluotosios pajėgos yra ribotos; jos kariuomenė neturi pagrindinių kovinių tankų, o vienintelė veikianti karinė oro bazė netoli Talino neturi kovinių lėktuvų.
2022 m. Estijos gynybos departamentas paskelbė apie šešių JAV pagamintų daugkartinių raketų paleidimo sistemų HIMARS pirkimą, kurios bus pristatytos šiais metais.
Neseniai paskelbtoje Estijos žvalgybos ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusija artimiausiais metais prie sienos planuoja dislokuoti beveik 40 000 karių, pranešė „El País“.
Šis skaičius gerokai lenkia pačios Estijos aktyviosios kariuomenės pajėgas, kurias sudaro 4 200 karių, nors ji turi šiek tiek mažiau nei 40 000 apmokytų rezervistų, kurie yra šalies šaukimo į kariuomenę politikos rezultatas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas praėjusiais metais leidiniui „Business Insider“ sakė esanti susirūpinusi, kad Rusija šiuo metu yra „tiesioginė grėsmė Europos saugumui“.
Kovo mėnesį JAV patvirtino 228 mln. dolerių pagalbos gynybai paketą Estijai ir jos kaimynėms Lietuvai bei Latvijai, skirtą karinei infrastruktūrai sparčiai plėtoti.
Vasario mėnesį trys Baltijos šalys susitarė išilgai bendros sienos su Rusija įrengti naują bunkerinės gynybos liniją, o rezervinės pajėgos pasirengusios greitai dislokuoti papildomas gynybos priemones, tokias kaip minos ir „drakono dantų“ prieštankinės piramidės.
Estija taip pat priklauso šešių šalių koalicijai, kuriančiai savo sienas saugančią „dronų sieną“, nors apie tai paaiškėjo nedaug detalių.
Tai daroma po virtinės Rusijos provokacijų, susijusių su Baltijos regionu. Kol kas neaišku, kada tokia sistema galėtų būti įdiegta ir kaip ji veiktų.
„Die Welt“: Ukraina turi mobilizuoti 200 tūkst. žmonių iki metų pabaigos
00:18
Karių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 000 žmonių.
Apie tai rašo dienraštis „Die Welt“. Pažymima, kad šalyje išplėsta mobilizacija, o kariškiai vykdo patikrinimus gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Kyjivas kai kurie vyresni nei 25 metų vyrai, kurie, nepaisydami nurodymų, neužsiregistravo į kariuomenę ir bijo būti pašaukti, beveik neišeina iš namų.
„Siekiant kompensuoti nuostolius ir suformuoti naujas brigadas, Ukrainai kas ketvirtį reikia mažiausiai 50 000 naujų karių, o iki šių metų pabaigos – iš viso 200 000“, – pabrėžiama leidinyje.
Pasak Europos saugumo sluoksnių, Ukraina pastaraisiais mėnesiais gerokai atsilieka nuo šių rodiklių.
Pasak pulkininko Markuso Reisnerio, Terezijos karo akademijos Vienoje karininkų rengimo instituto vadovo, naujų karių poreikis yra dar didesnis. Jis aiškina, kad nuo 2022 m. Ukraina neteko didelės dalies savo kovinės patirties.
„Be to, daugelio likusių karių fizinė ir psichologinė būklė yra nestabili, nes kariuomenė beveik nepajėgia vykdyti rotacijos“, – aiškino jis.
Atsižvelgdama į karių trūkumą, Ukraina pradėjo verbuoti kalinius. Projektas grindžiamas nauju įstatymu, kurį gegužės mėn. priėmė Ukrainos parlamentas. Pagal šį įstatymą, kaliniai gali būti lygtinai paleisti į laisvę, kad pagal sutartį galėtų pradėti tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Tai taikoma, pavyzdžiui, nuteistiesiems už prekybą narkotikais, smurtinius nusikaltimus ir kai kurias žmogžudystes. Programoje negali dalyvauti kaliniai, nuteisti už tyčinį dviejų ar daugiau asmenų nužudymą, seksualinius nusikaltimus arba sunkius korupcinius nusikaltimus.
„Paleistų nusikaltėlių naudojimas šiame kare nėra naujiena. Rusija savo gretas kaliniais papildo nuo 2022 m. vasaros. Tūkstančiai jų buvo sunkiai sužeisti arba žuvo vien 2023 m. kovose dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto. Tai, kad Ukrainos kariuomenė dabar taip pat verbuoja karius kalėjimuose, rodo padėties rimtumą. V. Putino kariuomenė perima iniciatyvą visuose frontuose ir pamažu žengia į šalies rytus. Pagrindinė Ukrainos problema – nuo karo pradžios žuvusių ar sužeistų karių trūkumas“, – pabrėžia leidinys.
Vakarų analitikų skaičiavimais, V. Putino kariuomenė šiuo metu Ukrainoje yra dislokavusi apie pusę milijono karių, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei invazijos pradžioje. Nors šiuolaikinės Rusijos ginkluotosios pajėgos yra sunaikintos, o atskirų dalinių kokybė prastėja, šalis turi pranašumų dėl didžiulės personalo masės ir materialinės bazės. Nuo invazijos pradžios buvo mobilizuoti šimtai tūkstančių vyrų. Be to, Rusija, siekdama pritraukti fronto savanorius, siūlo didelius atlyginimus, palyginti su vidutiniu uždarbiu šalyje.
Pažymėtina, kad kai kurių kalėjimų vadovybė siekia savų interesų ir, regis, nenori paleisti kalinių, kad neprarastų „pigios darbo jėgos“.
„Atrodo, kad jie nori atsikratyti tų, kurie blogai dirba, ir palikti tokius kaip aš“, – sakė kalinys Maksimas, kuris pateikė ieškinį dėl Žytomyro srities pataisos kolonijos administracijos sprendimo neišleisti jo į karą.
Pasak vyro, jam buvo pasakyta, kad jis yra geras suvirintojas ir jie nenori jo prarasti kalėjime.
Ispanija dislokavo didžiausią tarptautinę karinę misiją prie Ukrainos sienų
23:28
Ispanija dislokavo karinį kontingentą Slovakijoje. Jam vadovaus tarptautinis batalionas, kuriame tarnaus Portugalijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos kariai.
Kaip rašo „ABC Espana“, šalies buvimas NATO rytiniame flange auga geometrine progresija. Ispanijos kontingentas pradėtas dislokuoti sausio mėnesį, šiuo metu Slovakijos bazėje yra net 784 kariai.
Kariai palaikys apie 300 kariuomenės technikos vienetų. Kalbama apie žvalgybines ir kovines transporto priemones „Centauro“ ir „Vamtac“ su įvairiomis ginkluotės sistemomis, haubicas, raketų „Mistral“ šaudymo pozicijas, kovos su dronais priemones ir kitą įrangą.
Be to, misijoje dalyvaus atakos sraigtasparnių padalinys, kurį sudarys trys sraigtasparniai „Tigre“ ir du NH-90. Dislokavimui vadovauja 29-ojo Isabel la Católica pulko vadas pulkininkas Andresas Gonzalezas Alvarado. Žurnalistai pažymi, kad šiuo metu tai yra didžiausias tarptautinis ginkluotųjų pajėgų dislokavimas.
Žiniasklaidos duomenimis, Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas įsipareigojo pasiųsti karinį kontingentą į Slovakiją.
ABC rašė, kad 2023 m. pabaigoje misiją sudarys 600 ispanų karių, tankai „Leopard“ ir sraigtasparniai. Jos tikslas – sustiprinti NATO buvimą rytiniame flange.
Rusija pavojingus ginklus išsitraukia vis dažniau: vasaros metu gali žengti dar žiauresnį žingsnį
23:16
Rusijos kariuomenė vis dažniau naudoja amuniciją su nuodingomis dujomis – cheminėmis medžiagos priverčia Ukrainos gynėjus trauktis iš savo pozicijų. Apie tai išsamiai pasakoja Estijos leidinys „Postimees“, kuriam ukrainiečiai atskleidė rusų naudojamą taktiką.
Jei Ukrainos pėstininkai užima gerai paruoštas pozicijas, juos iš ten išstumti paprastai būna labai sunku.
Tačiau jei panaudojamas cheminis ginklas, situacija tampa kitokia, Donecko fronte atviravo vieno iš Ukrainos kovos su cheminiu ir biologiniu ginklu dalinių karininkas.
„Kariai gali supanikuoti ir palikti pozicijas. Tokiu atveju jie gali būti lengvai nušauti“, – sako jis.
Kitas Ukrainos cheminio dalinio karininkas paaiškino, kad cheminio ginklo panaudojimo atveju kariai pabėga, nes dažnai neturi tinkamų apsaugos priemonių.
Dauguma Ukrainos karių turi senas sovietinių laikų dujokaukes GT5 su filtrais FP-5, kurios yra vienintelė apsauga nuo nuodingų dujų.
„Jeigu užpultų Rusija“: Estija atsakė, kiek laiko atsilaikytų iki atvykstant NATO pajėgoms
22:29
Estija galėtų atlaikyti Rusijos puolimą maždaug dvi savaites, kol atvyktų NATO parama, pareiškė aukščiausio rango Estijos vadas.
NATO šalis, turinti bendrą sausumos sieną su Rusija, „galėtų priešintis invazijai porą savaičių“, „El País“ sakė vienos iš dviejų Estijos kariuomenės brigadų vadas pulkininkas Mati Tikerpuu.
Jo teigimu, tai būtų „pakankamai ilgas laikas, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas“.
Vos 1,4 mln. gyventojų turinti Estija teigia, kad jos išlaidos gynybai 2024 m. sudarys daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai viršys daugumos NATO šalių įnašus, blogėjant santykiams su Rusija ir nerimaujant dėl visiškos invazijos į Ukrainą.
Skaičiuojant nuo BVP, Estija taip pat suteikė Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita šalis. Amerikiečių, britų ir prancūzų kariai dažnai lankosi treniruočių bazėje, esančioje už maždaug 10 mylių nuo sienos su Rusija, pranešė ispanų leidinys – tai ženklas, kad NATO stiprina savo požiūrį į regioną.
Vasario mėn. duodamas interviu Mati Tikerpuu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė, kad „nieko negalima atmesti“, kai kalbama apie pasirengimą galimam Rusijos puolimui.
Karas Ukrainoje suteikė Estijai tam tikrą išankstinę informaciją, kuri padėjo jai parengti savo pajėgų prioritetus, sakė jis leidiniui.
Pasak jo, bet kokiame konflikte svarbiausi bus dronai ir artilerija, jis pažymėjo, kad Rusija vis dar teikia pirmenybę masinėms „mėsos bangos“ atakoms, o ne savo didelio tikslumo ginklų naudojimo išlaidoms.
Nepaisant padidėjusių karinių išlaidų, Estijos ginkluotosios pajėgos yra ribotos; jos kariuomenė neturi pagrindinių kovinių tankų, o vienintelė veikianti karinė oro bazė netoli Talino neturi kovinių lėktuvų.
2022 m. Estijos gynybos departamentas paskelbė apie šešių JAV pagamintų daugkartinių raketų paleidimo sistemų HIMARS pirkimą, kurios bus pristatytos šiais metais.
Neseniai paskelbtoje Estijos žvalgybos ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusija artimiausiais metais prie sienos planuoja dislokuoti beveik 40 000 karių, pranešė „El País“.
Šis skaičius gerokai lenkia pačios Estijos aktyviosios kariuomenės pajėgas, kurias sudaro 4 200 karių, nors ji turi šiek tiek mažiau nei 40 000 apmokytų rezervistų, kurie yra šalies šaukimo į kariuomenę politikos rezultatas.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas praėjusiais metais leidiniui „Business Insider“ sakė esanti susirūpinusi, kad Rusija šiuo metu yra „tiesioginė grėsmė Europos saugumui“.
Kovo mėnesį JAV patvirtino 228 mln. dolerių pagalbos gynybai paketą Estijai ir jos kaimynėms Lietuvai bei Latvijai, skirtą karinei infrastruktūrai sparčiai plėtoti.
Vasario mėnesį trys Baltijos šalys susitarė išilgai bendros sienos su Rusija įrengti naują bunkerinės gynybos liniją, o rezervinės pajėgos pasirengusios greitai dislokuoti papildomas gynybos priemones, tokias kaip minos ir „drakono dantų“ prieštankinės piramidės.
Estija taip pat priklauso šešių šalių koalicijai, kuriančiai savo sienas saugančią „dronų sieną“, nors apie tai paaiškėjo nedaug detalių.
Tai daroma po virtinės Rusijos provokacijų, susijusių su Baltijos regionu. Kol kas neaišku, kada tokia sistema galėtų būti įdiegta ir kaip ji veiktų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos efektyviai sunaikino rusų tanką dronu
21:33
Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai, naudodami FPV droną, taikliu smūgiu sunaikino Rusijos tanką Pokrovskio kryptimi. Sėkmingą operaciją atliko jungtinio žvalgybos ir smogiamojo būrio „Brodyaga“ smogiamoji grupė „Komari“, praneša „Kyiv Post“ .
„Okupantai, remiami tankų ir kitos šarvuotos technikos, surengė dar vieną puolimą Pokrovskio kryptimi Donecko srityje. Rusijos tankas bandė apšaudyti mūsų pozicijas, bet buvo sunaikintas padedant bepiločiui lėktuvui“, – sakė tanką sunaikinusio ekipažo vadas šaukiniu „Salt“.
Drono kameros vaizdo įraše pirmiausia matyti tiesioginis smūgis į tanką, o paskui – stipri ugnis. Vaizdo įrašo kokybė neleidžia tiksliai nustatyti, kurio modelio tankas nukentėjo.
Kartu leidinys pažymėjo, kad apytikslė drono, kurį šioje operacijoje naudojo Ukrainos kovotojai, kaina yra 15 000-20 000 grivinų. Tai ryškiai kontrastuoja su daug didesne sunaikintos įrangos kaina. Pavyzdžiui, senesnio sovietinio T-72 kaina gali siekti beveik pusę milijono dolerių. Naujo tanko T-72 kaina, priklausomai nuo komplektacijos, svyruoja nuo 3-4 mln. JAV dolerių.
„FPV dronai, kurie gali numesti sprogmenis arba veikti kaip kamikadzės, daro daug žalos mūšio lauke. Neseniai Rusijos kariuomenė paragino socialiniuose tinkluose naudoti šautuvus kovai su ukrainietiškais dronais“, – rašoma straipsnyje.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 109-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados BpLA piloto Dmytro Lysenkos, jam būnant fronto linijoje labiausiai gąsdina dronai. Jis pabrėžė, kad priešo sviediniai gali skrieti ir nepataikyti, o dronai pataiko į taikinį naudodami ant jo esančią kamerą.
V.Zelenskis: liepa Ukrainai gali atnešti dar daugiau jėgų ginti savo dangų
20:45
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad liepos mėnuo gali atnešti Ukrainai dar daugiau jėgų, ypač ginant dangų nuo agresoriaus.
„Surengiau keletą susitikimų su tarptautiniais žmonėmis: biuro komanda, Užsienio reikalų ministerija. Išsamiai aptarėme visus liepos mėnesio planus. Ir šis mėnuo gali atnešti Ukrainai dar daugiau jėgų, ypač saugant dangų ir artėjant prie realaus mūsų šalies saugumo. Aiškiai matome, kad tai turi būti įgyvendinta derybose su partneriais, pirmiausia amerikiečiais.“ – vakaro kreipimesi pareiškė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat pranešė, kad susitiko su Kongreso delegacija ir padėkojo visiems amerikiečiams, Ukrainos draugams.
„Labai svarbu turėti nekintantį įsitikinimą, kad gyvenimas turi nugalėti Rusijos karą ir visas priešiškas Putino ambicijas. Tai absoliučiai įmanoma. Tačiau tai įmanoma su sąlyga, kad išsaugosime ne tik savo, bet ir savo partnerių drąsą.
Tolimojo nuotolio ginklai, pakankamos kokybės ir kiekio naikintuvai Ukrainai, daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų – tai dalykai, kurie daro įtaką visai šio karo eigai ir turėtų daryti įtaką išimtinai mūsų interesams – bendriems visų žmonių, kurie vertina gyvybę ir nori taikaus pasaulio, interesams. Taip ir bus.“ – tikino V.Zelenskis.
V.Zelenskis „nėra labai patenkintas“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu O.Syrskiu
19:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nėra labai patenkintas“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu. Apie tai rašo NV, remdamasi su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio pašnekovo iš valstybės vadovo komandos pareiškimu.
Pažymima, kad yra pastabų ginkluotųjų pajėgų vadui dėl nesėkmingo Ukrainos karių pasirengimo Rusijos kariuomenės puolimui Charkivo srityje.
Valstybės vadovo nepasitenkinimas, šio šaltinio teigimu, yra susijęs tiek su nesėkmingu pasirengimu Rusijos kariuomenės puolimui Charkivo srityje, tiek su daugeliu kitų klausimų. Tačiau, kaip patikino NV pašnekovas, mažai tikėtina, kad valstybės vadovas artimiausiu metu bus atstatydintas iš pareigų.
2024 m. birželio 24 d. tapo žinoma, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atleisti iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado pareigų generolą leitenantą Jurijų Sodolį. Šias pareigas gavo brigados generolas Andrijus Hnatovas, kuris 2023 m. vadovavo Bachmuto gynybai.
Vėliau paaiškėjo, kad A.Hnatovas pakeis J.Sodolį dar vienose pareigose. Jis taip pat vadovaus Chortycios operatyvinei-strateginei kariuomenės grupuotei, rašo „UP“. Kartu leidinio pašnekovai teigė, kad Jungtinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Jurijaus Sodolio atleidimas iš pareigų generaliniam štabui nebuvo staigmena.
„Pasekmės būtų katastrofiškos“: kas nutiktų, jei karą laimėtų Rusija?
19:27
Jei Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys praras ryžtą, Europa gali susidurti su scenarijumi, pagal kurį Rusija pavergs likusią Ukrainos dalį, įves marionetinį režimą ir palaipsniui integruos didžiąją dalį arba visą šalį į naują Rusijos imperiją, JAV leidinyje „Foreign Policy“ rašo Carlas Bildtas, vienas iš Europos užsienio santykių tarybos pirmininkų, buvęs Švedijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.
Autorius atkreipia dėmesį, kad ilgalaikėje perspektyvoje „Maskvai tai būtų Pyro pergalė“ (Pyro pergalė gali būti suprantama, kaip abejotina pergalė, nepateisinama dėl didelių aukų, – red. past.), nes „represinė imperija bandys suvirškinti okupuotas žemes, sutramdyti neramius gyventojus ir prisiimti labai didelių karinių išlaidų naštą naujoje konfrontacijos eroje“.
Maskva savo viduramžių mongolų jungą iškeistų į XXI a. Kinijos jungą – ir liktų labai atsilikusi, nes likęs pasaulis įžengtų į naują žaliąjį ir skaitmeninį amžių. Anksčiau ar vėliau Rusija susidurtų su trečiuoju valstybės žlugimu per kiek daugiau nei šimtmetį.
Pasekmės Europai
Pasak autoriaus, Rusijos pergalė ir Ukrainos valstybės žlugimas turėtų itin rimtų pasekmių ir Europai.
Pirmiausia galime tikėtis dešimčių milijonų naujų pabėgėlių. Ukrainos teritorijose, kurias Rusija okupavo – iš pradžių 2014 m., o paskui nuo 2022 m. – gyventojų skaičius dabar yra tik maža dalis to, kas buvo anksčiau. Jei panašus santykis bus taikomas ir tolesnėms Rusijos užkariautoms teritorijoms, būtų realu tikėtis, kad į artimiausias Europos valstybes plūstelės nuo 10 iki 15 mln. pabėgėlių, be tų kiek daugiau nei 4 mln., kuriuos Europa jau dabar priima.
Rusijos pergalė pakeistų Europos politiką keliais aspektais. Mintys apie susitaikymą su naująja Rusija, kuriomis dar neseniai mėgavosi Paryžius, Berlynas ir kai kurios kitos Europos sostinės, būtų visiškai nerealios. Ukrainos vyriausybė tremtyje veiktų iš Varšuvos ar kitos Vidurio Europos vietos. Išlaidos gynybai, kurios Lenkijoje šiemet turėtų siekti 4 proc. BVP, o didžiojoje NATO dalyje – bent 2 proc. BVP, turės dar kartą padvigubėti, kad būtų galima įtikinamai atgrasyti nuo vis labiau beviltiško Rusijos režimo keliamų grėsmių.
Nauji konfliktai
Gali kilti naujų konfliktų. Prie kurių senų sienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėtų atkurti Kremliaus imperiją? Suomija, Lenkija ir Baltijos šalys kadaise buvo valdomos iš Maskvos, ir kiekvienas, turintis prieigą prie Kremliaus patvirtintos televizijos, gali rasti Rusijos imperialistų svajotojų, kalbančių šiais terminais.
Imperijos atkūrimas už Ukrainos ribų gali būti nereali perspektyva pervargusiam, su sunkumais kovojančiam režimui, bet kas drįsta tai laikyti savaime suprantamu dalyku Helsinkyje, Rygoje ar Varšuvoje? Naujas Europos konfrontacijos amžius neabejotinas.
V. Putinas kariauja siekdamas pavergti Ukrainą ir pakeisti pasaulinės tvarkos pusiausvyrą, kad ji būtų nukreipta nuo Vakarų ir, jo manymu, JAV dominavimo. Pirmajam tikslui pasiekti jį vangiai remia Kinija, tačiau antrajam tikslui pasiekti jis turi stiprų sąjungininką Pekiną, kuris bet kokį Vakarų susilpnėjimą vertina kaip savo pozicijos sustiprinimą.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida balandžio mėnesį JAV Kongrese pareiškė, kad šiandien Ukraina gali tapti rytdienos Rytų Azija. Kaip ir Saigono ar Kabulo žlugimas, Rusijos pergalė Ukrainoje visame pasaulyje būtų laikoma dar svarbesniu Jungtinių Valstijų galios silpnėjimo ženklu. Neabejotinai padidės daugelio veikėjų avantiūrizmo apetitas.
Leidimas Rusijai laimėti Ukrainoje turėtų katastrofiškų pasekmių ukrainiečiams, būtų itin pavojingas Europos saugumui ir labai destabilizuojantis likusį pasaulį. Galiausiai tai tikriausiai lemtų pačios Rusijos žlugimą, o tai Europai sukeltų visai kitas pasekmes, kurioms reikėtų ruoštis.
Po dronų atakų Rusijos pasienio regionuose pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus
17:21
Su Ukraina besiribojančių Rusijos sričių pareigūnai pirmadienį pranešė, kad po Kyjivo pajėgų dronų atakų nutrūko elektros ir sutriko vandens tiekimas.
Per išpuolius ir apšaudymą pasienio regione Belgorode pastarąją dieną žuvo 4-erių mergaitė, dar 7 žmonės buvo sužeisti, nurodė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Ukraina reguliariai dronais atakuoja Rusijos pasienio regionus, teigdama, kad taikosi į energetikos objektus ir ginklų sandėlius.
Dėl intensyvių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Kyjivas buvo priverstas įvesti elektros energijos tiekimo apribojimus visoje šalyje.
Belgorode nuo ankstyvo ryto ribojamas elektros energijos tiekimas, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė to paties pavadinimo miesto meras Valentinas Demidovas, sakydamas, kad padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama.
Kai kuriose miesto dalyse nutrūkęs elektros energijos tiekimas paveikė ir vandentiekio sistemą, pridūrė meras.
Anot jo, vietovėse, kuriose nutrūko elektros tiekimas, neveikė oro pavojaus sirenos, todėl gatvėmis turėjo važinėti automobiliai ir leisti garsinius signalus, kad įspėtų apie pavojų.
Taip pat neveikė šviesoforai, o policija tikrino pagrindinius kelius, teigė meras. Jis nurodė, kad 150 vaikų darželių liko be elektros, o ligoninėse sutriko vandens tiekimas.
Meras sakė, kad įprastas greitosios pagalbos telefono numeris neveikė, ir nurodė mobiliųjų telefonų numerius, kuriais galima skambinti.
V.Gladkovo teigimu, keliose gyvenvietėse aplink pasienio miestą Graivoroną laikinai nėra elektros.
Pasak jo, remontininkai pradės atkurti elektros tiekimą, kai tik bus pasiektas susitarimas su Rusijos gynybos ministerija.
„Ši problema mūsų srityje turėtų būti visiškai išspręsta iki 21 val. (ir Lietuvos laiku)“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše nurodė V.Gladkovas.
Kursko srities, kuri ribojasi su Ukraina ir Belgorodo sritimi, gubernatorius Aleksejus Smirnovas įspėjo, kad „dėl techninių problemų kaimyninėse srityse Kursko srityje gali atsirasti elektros tiekimo pajėgumų trūkumas“.
Naktį Kursko sritis buvo atakuojama dronais, o oro gynyba numušė septynis ukrainiečių dronus, sakė A.Smirnovas.
Rusijos elektros skirstymo įmonė „Rosseti Centr“ pirmadienį surengė susitikimą su A.Smirnovu ir kitais pareigūnais.
Pareiškime teigiama, kad elektros tiekimas svarbiems objektams nenutrūko.
Voronežo srityje regioninė valdžia pranešė, kad kai kuriose vietovėse apribotas elektros energijos tiekimas, siekiant išvengti žalos energetikos objektams dėl tinklo perkrovos.
Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas naktį įspėjo dėl galimos dronų atakos, bet vėliau pavojaus signalą atšaukė.
NATO orlaiviai Ukrainos dangų stebi ir seka iš Lenkijos oro erdvės
16:18
NATO šalių karinė vadovybė pateikė Ukrainai informaciją, gautą iš orlaivių, kuriuose įrengta tolimojo radiolokacinio aptikimo ir orientavimo sistema (AWACS), skelbia leidinys „UK Defence Journal“, remdamasis buvusiu Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų karininku.
„Oficialiai bet kokia surinkta žvalgybinė informacija siunčiama tik NATO šalims, tačiau visi žino, kad kai kurios iš šių šalių greitai dalijasi šia informacija su Ukraina, jog pastaroji galėtų atremti gresiančias atakas. Vakarų žvalgybos duomenys suteikia Ukrainai galimybę reaguoti šiek tiek greičiau“, – pažymėjo jis.
Reaguodamas į neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą, Aljansas sustiprino savo buvimą Rytų Europoje. Į regioną buvo išsiųsta papildoma karinė aviacija: naikintuvai, stebėjimo lėktuvai.
Šiuo metu NATO orlaiviai Ukrainos dangų stebi iš Lenkijos oro erdvės. Tokių orlaivių dislokavimas rytiniame flange padeda stiprinti karinio bloko buvimą regione ir stebėti Rusijos karinę veiklą.
„Mūsų AWACS sistemos gali aptikti už šimtų kilometrų esančius orlaivius, todėl jos yra pagrindinis NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumas“, – sekmadienį sakė NATO atstovė Oana Lungescu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas karo su Ukraina pradžią, sakė, kad vienas iš invazijos tikslų esą buvo pasipriešinti „NATO karo mašinos“ artėjimui prie Rusijos sienų.
Tačiau Rusijos agresija, priešingai, privertė dvi su Rusija besiribojančias šalis prisijungti prie karinio bloko. Praėjusiais metais prie Aljanso prisijungė Suomija, kuri padvigubino NATO sienos su Rusija ilgį 1,3 tūkst. kilometrų ir papildė NATO ginkluotąsias pajėgas viena pajėgiausių kariuomenių Europoje.
Šį pavasarį Šiaurės Atlanto aljanso nare tapo Švedija.
Be to, Lenkija, NATO narė nuo 1999 m., paprašė JAV dislokuoti jos teritorijoje branduolinius ginklus, taip pat pasirašė 15 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl JAV priešraketinės gynybos ir oro gynybos sistemų pirkimo.
Suomijai ir Švedijai pateikus paraiškas įstoti į NATO, Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija su šiomis šalimis „neturi tokių problemų“, „kokių turi su Ukraina“.
„Mes neturime jokių teritorinių klausimų ar ginčų, nieko, kas galėtų mus trikdyti. Jie nori – prašom“, – kalbėjo V.Putinas.
Priešingai Kremliaus teiginiams, kad Rusija pradėjo karą baimindamasi „NATO plėtros“, Vakarai prieš plataus masto invaziją ne kartą sakė, kad neplanuoja priimti Ukrainos į aljansą. Ypač tai ne kartą iki karo pradžios pabrėžė JAV prezidentas Joe Bidenas.
NATO vadovas malšina paniką: branduolinės doktrinos nekeis
16:05
Nepaisant nuolatinių Kremliaus užuominų ir grasinimų panaudoti branduolinius ginklus, NATO nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos, pareiškė karino Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, duodamas interviu Japonijos leidiniui "Yomiuri“.
„Tiesioginės grėsmės nėra. Nematau reikalo, kad NATO peržiūrėtų savo branduolinę doktriną“, – paaiškino jis.
Šiuo metu NATO keičia savo pagrindinį branduolinių ginklų nešėją: pereina nuo F-16 iki F-35 naikintuvų. Pasak J.Stoltenbergo, šis procesas taip pat vyksta „įprasta tvarka“.
Tuo pačiu NATO vadovas pakomentavo ir Vakarų santykius su Kinija.
„NATO nelaiko Kinijos priešininke, tačiau ji kelia iššūkį mūsų vertybėms, interesams ir saugumui“, – kalbėjo J.Stoltenbergas ir pridūrė, kad Kinija „kelia grėsmę Taivanui, kaimyninėms šalims ir Pietų Kinijos jūrai“.
Rusija, įsiveržimu į Ukrainą ir geopolitiškai konfrontuodama su Vakarais, sistemingai griebėsi tiesioginių ir netiesioginių grasinimų branduoliniais ginklais.
2022 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos „kruopščiai ruošėsi“ galimam Rusijos branduoliniam puolimui prieš Ukrainą dėl okupuotų teritorijų praradimo. Rusijos propaganda dėjo daug pastangų, kad įtikintų Jungtines Valstijas, jog tokia grėsmė egzistuoja.
Taip pat prieš metus pranešta, kad Rusija perkėlė taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją, arčiau NATO teritorijos.
Nutekinti Rusijos dokumentai atskleidė, kur nukrito dešimtys Ukrainai skirtų viską niokojančių bombų
14:54
Galingos sparnuotosios bombos, kurias Rusija taip efektyviai naudoja Ukrainos miestams griauti, vis dažniau krenta ir jos pačios teritorijoje, atskleidė nutekinti Rusijos dokumentai, su kuriais susipažino amerikiečių leidinio „The Washington Post“ žurnalistai.
Anot dokumento, nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. mažiausiai 38 bombos nukrito Rusijos Belgorodo srityje, pasienyje su Ukraina. Tačiau dauguma jų nesprogo.
Šios sklendžiančios bombos yra dideli sovietinių laikų šaudmenys, kuriems papildomai įrengtos nukreipimo sistemos. Ekspertų teigimu, jos dažnai sugenda ir dėl šios priežasties nukrenta Rusijos teritorijoje.
Skelbiama, kad daugumą bombų aptiko civiliai gyventojai – miškininkai, ūkininkai ar aplinkinių kaimų gyventojai. Didžiąja dalimi atvejų Gynybos ministerija net nežinojo, kada bombos buvo paleistos, o tai rodo, kad kai kurios iš jų galėjo mėtytis ne vieną dieną.
Remiantis dokumentu, mažiausiai keturios bombos nukrito pačiame Belgorodo mieste, regioniniame centre, kuriame gyvena apie 400 tūkst. žmonių. Dar septynios buvo rastos aplinkiniuose priemiesčiuose. Daugiausia, 11, nukrito Graivorono pasienio regione, kur kai kurių iš jų nepavyko surasti dėl „sudėtingos operatyvinės situacijos“.
Šį dokumentą iš Rusijos perėmė Ukrainos karinė žvalgyba ir perdavė leidiniui „The Washington Post“. Jame pateikiama lentelė, kurioje cituojami nepaprastosios padėties potvarkiai dėl bombų valymo ir evakuacijos, ir atrodo, kad tai Belgorodo miesto nepaprastųjų situacijų departamento produktas.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Astra“ patikrino, kad daugelis dokumente pateiktų incidentų sutampa su duomenimis, kuriuos ji surinko iš vietos valdžios institucijų ir pranešimų vietos naujienų žiniasklaidoje. Buvo patvirtinta, kad liudininkais minimi žmonės yra vietos gyventojai.
Nors bombos paprastai nesprogsta, viena iš pirmųjų užfiksuotų 2023 m. balandį Belgorode nukritusių bombų sprogo, kai vožėsi į įprastai judrią gatvę ir išmušė 65 metrų pločio kraterį, išdaužė aplinkinių namų langus ir ant pastatų stogų užkėlė stovinčius automobilius. Laimei, smūgis įvyko naktį ir apie nukentėjusiuosius nepranešta. Po dienos buvo rasta antra nesprogusi bomba, užkasta 7 metrų gylyje.
Tuo metu Rusijos kariškiai pripažino, kad sprogimą sukėlė „atsitiktinis aviacinės amunicijos paleidimas“ iš Rusijos naikintuvo bombonešio Su-34. Vėliau dokumente buvo patvirtinta, kad tai buvo FAB-500 – sklendžianti bomba, nešanti 500 kilogramų svorio naudingąjį krovinį.
Vietos valdžios institucijos paprastai nutyli apie incidentus, tik praneša apie „nelaimingus atsitikimus“, kaltina Ukrainą apšaudymu arba tiesiog nepateikia informacijos apie įvairius sprogimus, nugriaudėjusius regione, ypač pastaruoju metu.
Atkreipiamas dėmesys, kad gegužės 4 d. (po dokumente aptariamo laikotarpio) Belgorode nukrito dar viena bomba, sužeidusi septynis žmones ir apgadinusi daugiau kaip 30 nedidelės bendruomenės namų. Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas "Astra“, remdamasis šaltiniu gelbėjimo tarnybose, pranešė, kad tai taip pat buvo bomba FAB-500.
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas nurodė tik tiek, kad „įvyko sprogimas“.
„Gubernatorius visada praneša, kas konkrečiai sukėlė sprogimą, tačiau šį kartą jis nusprendė to neatskleisti“, – tuo metu pažymėjo nepriklausoma vietos žiniasklaidos priemonė „Pepel“.
„Tai netiesiogiai patvirtina, kad sprogimą sukėlė Rusijos aviacijos bomba, kuri nukrito ant namo per bombardavimą. Tai rodo ir sugriovimų pobūdis“.
Gegužės 12 d. nugriaudėjo kitas sprogimas, sugriovęs kelis daugiabučio gyvenamojo namo aukštus Belgorode. Per jį žuvo 17 žmonių. Rusijos kariuomenė dėl to kaltino Ukrainos raketą, o Rusijos tyrimų grupė „Conflict Intelligence Team“, kuri specializuojasi atvirų šaltinių tyrimuose, teigė, kad vaizdo įrašas iš įvykio vietos rodo, jog tai buvo dar viena atsitiktinai sprogusi bomba FAB-500 arba Rusijos gynybos sistemos paleistos nevaldomos priešlėktuvinės raketos rezultatas.
Birželio 15 d. netoli Belgorodo esančiame Šebekino mieste įvyko sprogimas, jo metu sugriuvo dalis penkiaaukščio pastato ir žuvo mažiausiai penki žmonės; tikėtina, kad tai buvo dar vienas nesėkmingas sklendžiančios bombos sprogimas.
„Astra“ apskaičiavo, kad per pastaruosius keturis mėnesius – per tą patį laikotarpį, per kurį labai padaugėjo skraidančiųjų bombų naudojimo atvejų, Rusija savo teritorijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose netyčia numetė daugiau kaip šimtą bombų.
Rusijos vyriausybė neatsakė į prašymą pakomentuoti šį dokumentą.
Sklendžiančios bombos yra sovietinis reliktas, atkeliavęs iš Šaltojo karo laikų. Jos suprojektuotos kaip „nebylios bombos“, kurias reikia numesti ant taikinio. Rusija šį didelį nevaldomų bombų inventorių pritaikė šiuolaikiniam karui, papildomai įrengdama joms valdymo sistemas, vadinamas UMPK komplektais – pigius iššokančius sparnus ir navigacines sistemas.
Tai leidžia rusų reaktyviniams lėktuvams Su-34 ir Su-35 jas paleisti maždaug 64 km atstumu, kuris yra nepasiekiamas daugumai Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų.
„Tam tikra dalis rusiškų bombų yra defektyvios. Ši problema egzistuoja nuo tada, kai jie pradėjo naudoti šiuos UMPK komplektus, ir ji iš esmės nesprendžiama. Manome, kad šiuos atsitiktinius išmetimus lemia šių rinkinių nepatikimumas, kuris, atrodo, netrikdo oro pajėgų“, – naujausiame atnaujintame fronto linijos pranešime tvirtino „Conflict Intelligence Group“ karinis ekspertas Ruslanas Levievas.
„Mūsų skaičiavimais, tik dalis šių bombų sugenda, todėl tai neturi įtakos praktiniam šio ginklo veiksmingumui, kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, – pažymėjo jis. – Skirtingai nuo vakarietiškų didelio tikslumo bombų, UMPK komplektai gaminami palyginti pigiai ir dideliais kiekiais, naudojant civilinę elektroniką, kur patikimumo reikalavimai yra daug mažesni.“
Sklendžiančios bombos taip pat nėra tokios tikslios kaip sparnuotosios raketos ir dažnai praleidžia taikinį, tačiau dėl savo sprogstamosios galios vis tiek padaro didelę žalą.
Šios bombos spaudžia Ukrainos antžeminę oro gynybą ir padėjo Rusijai sugriauti Avdijivką, kurią jos pajėgos užėmė vasario viduryje, taip pasiekdamos didžiausią laimėjimą nuo Bachmuto užėmimo prieš metus.
„Šie ginklai leidžia Rusijai papildyti nepakankamą taktinių iš oro paleidžiamų raketų inventorių ir nenaudoti laisvai krintančių bombų, dėl kurių pilotams kyla didesnė rizika būti numuštiems“, – teigiama naujausioje Tarptautinio strateginių studijų instituto analizėje.
Geriausia Ukrainos gynyba nuo jų yra JAV žemė-oras raketos „Patriot“, kurios gali sunaikinti Rusijos orlaivį prieš jam priartėjant paleisti bombą, tačiau šių sistemų trūksta.
Kovo pabaigoje Gynybos ministerija paskelbė, kad kuriama nauja, sunkesnė skraidančiosios bombos versija FAB-3000. Galiausiai ji buvo panaudota birželio 21 d. prieš Ukrainos Lipcių kaimą.
V.Zelenskis pasveikino Vengriją su pirmininkavimu ES
14:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Vengriją perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai, nors baiminosi, kad Budapešto vadovavimas gali sukelti problemų Kyjivui.
Socialinėje erdvėje „X“, paskelbtoje žinutėje V.Zelenskis rašė: „Linkiu [Vengrijai] efektyvumo propaguojant mūsų bendras Europos vertybes, tikslus ir interesus. Eidama į priekį kelyje į ES, Ukraina yra pasirengusi prisidėti prie šių pastangų ir stiprinti mūsų Europą.“
V.Orbanas, kuris anksčiau priešinosi Ukrainos narystei ES, yra vienintelis Europos lyderis, susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo tada, kai jis pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Rusija teigia užėmusi du Ukrainos kaimus
13:58
Rusijos pajėgos perėmė dviejų kaimų Rytų Ukrainoje kontrolę, teigia Rusijos gynybos ministerija.
Pareiškime ji nurodė, kad Rusijos kariai užėmė Stepovą Novoselivką Charkivo srities šiaurės rytuose ir Novopokrivką Donecko srityje rytuose.
Kyjivas į šiuos teiginius kol kas neatsakė.
Tai įvyko po to, kai Maskva vakar pareiškė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus į rytus nuo Donecko miesto.
„The Wall Street Journal“: Kyjivo ir Maskvos laukia „mirtina vasara“
13:14
Ukrainos ir Rusijos laukia „mirtina vasara“, per kurią abiejose pusėse gali žūti tūkstančiai žmonių, tačiau nė viena pusė greičiausiai nepasieks lemiamo posūkio, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
„Fronto linija tampa kruvinos šachmatų partijos, kurioje kiekviena pusė perkelia figūras ieškodama pranašumo ir neatsisakydama pozicijų kitur, scena“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusią vasarą šiuo metu Ukrainos užduotis yra išlaikyti savo pozicijas padedant naujai gautai Vakarų ginkluotei ir pakankamais šaudmenų rezervais. Tuo pat metu, pasak Ukrainos saugumo pareigūnų, Rusija greičiausiai ir toliau laikysis standartinio požiūrio, aukodama didelį skaičių karių dėl nedidelių laimėjimų.
„Jie neturi pakankamai karių dideliam Charkivo puolimui, – nurodė vienas pareigūnas. – Karių perkėlimas ten susilpnins kitas fronto linijos dalis“.
Fronto linijai praktiškai sustingus, abi pusės stengiasi viską išpešti iš tolimojo nuotolio smūgių, kad įgytų pranašumą prieš ateinant žiemai.
Dėl to pagrindiniais Rusijos pajėgų taikiniais tapo Ukrainos elektrinių ir kita infrastruktūra, dėl ko daugelyje miestų nutrūko elektros energijos tiekimas. Rusija taip pat smūgiuoja į Ukrainos gynybines pozicijas, naudodama planiruojančias bombas.
Tuo tarpu Ukraina, turėdama mažai galimybių artimiausiais mėnesiais pasiekti ką nors daugiau nei išlaikyti fronto liniją, taikosi į Krymą Jungtinių Valstijų suteiktomis ilgojo nuotolio raketomis.
„Nors Rusija vis dar pasiekia tam tikrų laimėjimų mūšio lauke, panašu, kad ukrainiečiai gana strategiškai vykdo savo smūgius ir judėjimą bei laikosi savo pozicijų“, – įvertino aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kalbėjęs su „The Wall Street Journal“ žurnalistais.
Nors Rusijai pavyko kompensuoti savo nuostolius papildant personalą, tačiau dėl didelių nuostolių bet kokie laimėjimai tapo lėti ir nuspėjami, pažymėjo pareigūnai.
„Rusijos mėginimas vasarą pradėti didelio masto puolimą tebėra sudėtingas klausimas Ukrainos strategams ir jų Vakarų patarėjams. Pasak žvalgybos pareigūno, Kyjivas turi gana gerą žvalgybinę informaciją apie mūšio lauką ir gali aptikti Rusijos pajėgas, telkiamas galimam puolimui“, – rašo leidinys.
Tuo tarpu kitas saugumo pareigūnas atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainai pavyko sutelkti pakankamai pajėgų nuostoliams atkurti ir kai kuriems rezervams papildyti, tačiau, norint pradėti bet kokį didesnį puolimą, jų reikės kelis kartus daugiau.
Pirmadienį publikuotoje ataskaitoje Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas kare prieš Ukrainą „suformulavo pergalės teoriją“, pagal kurią Rusijos pajėgos gali neribotą laiką tęsti laipsnišką šliaužimą, neleisdamos ukrainiečiams vykdyti sėkmingų kontrpuolimo operacijų ir „laimėti“ išsekimo konfrontacijoje.
Anksčiau stebėsenos grupės „DeepState“ analitikai dalijosi informacija, kad Rusijos pajėgoms pavyko pasistūmėti į priekį Donecko srityje. Jų veržimąsis buvo užfiksuotas Jevhenivkoje, taip pat Sokolo ir Novooleksandrivkos apylinkėse.
Tuo pat metu, pasak Karo tyrimų instituto analitikų, ukrainiečiams „tikriausiai reikia pasistūmėti tik apie 200 metrų“, kad visiškai apsuptų rusus Vovčansko Agregatų gamykloje.
Donecko regione per Rusijos apšaudymą žuvo dvi pagyvenusios moterys
12:58
Per Rusijos atakas Ukrainos rytiniame Donecko regione esančiame Ukrainsko mieste pirmadienį žuvo dvi pagyvenusios moterys, pranešė regiono valdžios institucijos.
Daugiau nei dvejus metus trunkančio plataus masto karo metu Rusija sutelkė pagrindinę savo galią šioje pramoninėje teritorijoje, o Kremliaus pajėgos tvirtina, kad čia lėtai, bet stabiliai stumiasi į priekį.
Donecko srities prokurorai teigė, kad raketos smūgis apgadino administracinį pastatą ir kelis gyvenamuosius namus Ukrainsko mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 13 tūkst. žmonių.
Regiono valdžios išplatintame pareiškime teigiama, kad „dvi 65 ir 70 metų amžiaus moterys, buvusios gatvėje, buvo mirtinai sužeistos“, o aštuoni civiliai buvo sužeisti.
Regiono gubernatorius paragino civilius gyventojus saugotis ir oro pavojaus atveju slėptis.
„Kiekvieną dieną Donecko regione daugėja Rusijos karo nusikaltimų aukų. Būti čia pavojinga! Būkite atsakingi! Evakuokitės!“ – socialiniuose tinkluose nurodė Vadymas Filaškinas.
Donecko sritį nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai, o praėjusiais metais Rusija pareiškė aneksavusi šį regioną kartu su dar trimis kitais. Tarptautinė bendrija šios aneksijos nepripažįsta.
Ukraina kaliniams siūlo naują gyvenimą: jungiasi daugiau nei tikėjosi
12:56
Pietryčių Ukrainoje esančioje vietinėje pataisos kolonijoje keli kaliniai stovėjo už spygliuotos vielos ir klausėsi kariuomenės verbuotojų kalbų, reportaže rašo agentūros „Associated Press“ žurnalistai.
„Jūs galite tai baigti ir pradėti naują gyvenimą. Svarbiausia – jūsų valia, nes jūs ketinate ginti savo tėvynę. Su 50 proc. jums nepavyks, turite atiduoti save 100 proc. ar net 150 proc.“, – kalbėjo verbuotojas, savanorių oro desanto bataliono karys.
Ukraina po didelių diskusijų priėmė sprendimą leisti nuteistiems asmenims prisijungti prie šalies ginkluotųjų pajėgų. Nors tai sulaukė nemažai kritikos dėl paralelių su Rusijos privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino vykdyta verbavimo kampanija, kurią vėliau perėmė Rusijos gynybos ministerija, Kyjivas kaliniams taip pat siūlo naują gyvenimą.
Nors Ukraina neskelbia jokios išsamios informacijos apie dislokuotų karių skaičių ar nuostolius, karo lauko vadai atvirai pripažįsta, kad susiduria su dideliu gyvosios jėgos trūkumu.
Daugiau kaip 3 tūkst. kalinių jau paleisti lygtinai ir išsiųsti į karinius dalinius, naujienų agentūrai AP sakė Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka. Teisingumo ministerijos vertinimu, į naująją programą potencialiai galėtų pretenduoti apie 27 tūkst. kalinių.
„Daugelis motyvų kyla iš noro grįžti namo kaip didvyriui, o ne grįžti namo iš kalėjimo“, – pažymėjo O.Vysocka.
27 metų Ernestas Volvachas žurnalistams pareiškė norintis pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Jis atlieka dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už plėšimą Dnipro srities pataisos darbų kolonijoje. Šiuo metu vyras dirba virtuvėje, pilsto maistą į skardinius dubenėlius.
„Kvaila čia sėdėti ir nieko nedaryti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad nuo pat karo pradžios norėjo „ką nors padaryti dėl Ukrainos“ ir turėti galimybę įstoti į kariuomenę.
„Dabar ją turiu“, – pridūrė Ernestas.
Kitas 30-metis kalinys, pasivadinęs Volodymyru, kolonijos dirbtuvėse gamina kniedes. Jis teigė, kad planuoja savanoriškai išvykti, kai po metų baigsis bausmės laikas, tačiau dabar to nepadarys, nes lygtinio paleidimo programoje iš tikrųjų nenumatytos atostogos namuose.
Asmenys, nuteisti už išžaginimą, seksualinį smurtą, dviejų ar daugiau žmonių nužudymą arba nusikaltimus Ukrainos nacionaliniam saugumui, negali būti paleisti.
Ukrainos pareigūnai stengėsi atskirti savo programą nuo įdarbinimo Rusijoje. Pasak pareigūnų, tie kovotojai paprastai būdavo siunčiami į pačius žiauriausius mūšius, tačiau Ukrainos programa siekiama integruoti kalinius į reguliarius Ukrainos fronto dalinius.
Vyriausybės Europos Sąjungai atsiųstais duomenimis, šalies kalėjimuose laikoma apie 42 tūkst. žmonių. Po patikrinimo lygtinai paleistieji siunčiami į bazinio parengimo stovyklas, kur mokosi elgtis su ginklais ir kitų kovos pagrindų. Po apmokymų buvę kaliniai prisijungia prie atskirų dalinių.
Lygtinai paleistas Mychailo pasakojo, kad jam buvo sunku įveikti fizinį krūvį po kelis mėnesius trukusio santykinio neveiklumo kalėjime – lipti į šarvuotus transporterius ir bėgti per kliūčių ruožą.
„Nusprendžiau prisijungti prie Ukrainos savanorių armijos, nes namuose turiu šeimą, vaikus ir tėvus. Būsiu naudingesnis kare“, – sakė 29 metų vyras.
Teisingumo ministro pavaduotoja nurodė, kad susidomėjimas karių lygtinio paleidimo programa viršijo pirminius lūkesčius. Šiuo metu Ukraina gali apmokyti 5 tūkst. naujokų.
3-iosios atskirosios specialiųjų pajėgų brigados 2-ojo šturmo bataliono vadas Dmytro Kucharčukas sakė, kad fronte esančių karių pajėgas tikimasi papildyti, taip pat ir iš mobilizuotų nuteistųjų, nes labai trūksta personalo. Kartu jis atmetė galimybę kurti „baudžiamuosius batalionus“, pabrėždamas, kad jo vadovaujamos brigados atveju šie žmonės bus integruoti į dalinius.
Tuo pat metu 34 metų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 32-osios brigados tankų kuopos vadas Dmytro Balabucha, šiuo metu pereinantis į naujas karininko pareigas belaisvių šturmo kuopoje, teigė, kad, bendraudamas su kolonijoje esančiais žmonėmis, iš karto „nusiima rožinius akinius“ ir paaiškina, kad karas yra labai pavojingas. Karys sako, kad gerai apmokyti šie mobilizuoti vyrai galės duoti gerų rezultatų, nes yra psichologiškai pasirengę.
Rusijos kariuomenė bando naujus būdus Ukrainos sostinei atakuoti
11:29
Rusijos kariuomenė bando naujus būdus atakuoti Ukrainos sostinę, sekmadienį pareiškė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
„Agresorius bando naują taktiką – ieško tinkamo laiko, metodų ir priemonių smogti Kyjivui. Nes Ukrainos sostinė visada buvo ir bus vienas iš svarbiausių įsibrovėlių taikinių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S.Popko.
Rusijos pajėgos Kyjivą raketomis atakavo sekmadienį apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Nuolaužos rėžėsi į 14 aukštų gyvenamąjį namą Obolonės rajone.
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, viena pagyvenusi moteris buvo paguldyta į ligoninę.
S.Popko sakė, kad birželio 30-osios smūgis skyrėsi nuo pastarųjų Rusijos atakų prieš sostinę.
Anot jo, Rusijos pajėgos šįkart nevykdė masinių ar kombinuotų naktinių atakų raketomis ir dronais. Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos, jie taip pat nepanaudojo balistinių ar sparnuotųjų raketų.
Be to, Kyjivo srityje per sekmadienio ataką buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką, pranešė gubernatorius Ruslanas Kravčenka. Jis pridūrė, kad nukentėjusieji gydomi vienoje iš regioninių ligoninių.
Pasak gubernatoriaus, ataka nepalietė ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, tačiau krintančios nuolaužos apgadino tris namus, kai kuriuos administracinius pastatus, sandėlį ir 16 transporto priemonių.
Nuo žiurkių gaudynių iki kraujo vonių: kaip Vladimiro Putino vaikystė paveikė jo valdymą
10:44
Vladimiro Putino elgesys, imperatoriški siekiai yra susiję ir su jo neturtinga vaikyste, gyvenimu gatvėje, sako Rusijoje gimusi amerikiečių žurnalistė Julia Ioffe. Jos interviu šeštadienį paskelbė Laisvosios Europos radijas.
– Kaip manote, kokias svarbiausias pamokas Putinas pasiėmė iš savo vaikystės, augdamas tuometiniame Leningrade, kai jis buvo gaujos narys?
– Tai yra labai svarbi tinklalaidės dalis apie tai, kokios tos pamokos yra ir kokią įtaką jos daro Putinui šiandien, jo sprendimų priėmimui, įskaitant Ukrainoje, įskaitant pasaulinę areną. Tačiau pamokos yra tokios, jog fizinis silpnumas yra silpnybė. Būsite tiesiog suvalgyti. Fizinė galia yra viskas. Smurtas yra vienintelis būdas pakeisti hierarchijas, nusistovėjusias socialines hierarchijas. Tuo metu kompromisai yra skirti silpniesiems.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė provokatorius, norėjusius užimti Aukščiausiąją Radą
10:35
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) demaskavo grupę provokatorių, kurie birželio 30 d. turėjo planą sudrebinti Kyjivą ir užgrobti Aukščiausiąją Radą, skelbia tarnybos spaudos atstovai.
Tyrimo duomenimis, grupei vadovavo vienas iš nevyriausybinės organizacijos, kuri nuo 2015 m. garsėja antiukrainietiškais veiksmais, įkūrėjų. Grupė planavo paskelbti apie dabartinės Ukrainos karinės ir politinės vadovybės „nušalinimą nuo valdžios“. Tuomet „aktyvistai“ tikėjosi užimti Aukščiausiosios Rados pastatą ir blokuoti jos darbą.
„Siekdami surinkti žmonių, organizatoriai turėjo surengti tariamai taikų mitingą sostinės centre. Tačiau dauguma dalyvių norėjo pasinaudoti renginiu tamsoje – neatskleisdami savo tikrųjų ketinimų dėl provokacijų“, – nuodoma pranešime.
Pažymima, kad užpuolikai planavo paskleisti informaciją apie „neramumus“ Kyjive per šalies ir užsienio informacinius šaltinius. Tokiu būdu jie tikėjosi pakenkti socialinei ir politinei situacijai Ukrainoje, kuri sužaistų Rusijai palankia linkme.
Nusikalstamam planui įgyvendinti buvo užverbuoti bendrininkai – visuomeninių asociacijų nariai iš Kyjivo, Dnipro ir kitų regionų. Sąmokslo tikslais jie bendravo per įvairius pasiuntinius, o jei susitikdavo asmeniškai, tai tik nedidelėmis grupelėmis po 3 žmones.
SBU iš anksto atskleidė nusikaltėlių ketinimus, užfiksavo jų ardomąją veiklą ir sulaikė organizatorius.
Per kratas „aktyvistų“ gyvenamosiose vietose SBU rado ginklų ir šaudmenų, taip pat mobiliųjų telefonų, kompiuterinės įrangos ir juodraščių su nusikalstamos veiklos įrodymais.
Sulaikytiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Jiems gresia iki 10 metų kalėjimo su turto konfiskavimu.
Giedrius Petkevičius. Seniausi ginklai Ukrainos ir Lietuvos kariuomenėse: ką jie dar gali?
10:07
Rusijos ir Ukrainos kare karštos galvos juokiasi iš rusų senienų tankų, transporto ir asmeninių ginklų, kai kovos padangėse karaliauja žvalgybiniai ir smogiamieji dronai, o modernios raketinės sistemos triuškina agresoriaus štabus, oro uostus, technikos ir personalo susitelkimo vietas užnugaryje.
Rodosi, dar šiek tiek naujesnių ir modernesnių ginklų, dar trupučio paskutinės karinės technikos klyksmo ir išmanesnių sistemų iš „slaptų NATO laboratorijų“ – ir pasenusią okupanto armiją ištiks griūtis.
Ne visai taip. Winstonas Churchillis yra pasakęs: „Sėkmė būna dviejų tipų – pradinė ir galutinė“ .
Šiuolaikiniuose globaliuose konfliktuose pradinę sėkmę tikrai gali lemti modernūs ginklai, tačiau galutinis rezultatas bus apibrėžtas dešimtmečius menančiomis karinės technikos priemonėmis.
Pasižiūrėkime, kokie ginkluotės ir technikos elementai vis dar naudojami moderniausiose pasaulio kariuomenėse, mūsų šalies ginkluotosiose pajėgose bei liepsnojančiuose Ukrainos laukuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Penkios bombos per dvi dienas: Rusija toliau naikina savo miestus
10:05
Per dvi dienas Rusijos Belgorodo srityje rasti penki skirtingos galios aviaciniai užtaisai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia kanalas „Baza“.
Pasak pranešimų, pirmoji didelės sprogstamosios galios aviacinė bomba (FAB-1500) rasta birželio 28 d. rytą už kelių kilometrų nuo Krutoj Log kaimo. Kitą dieną dvi aviacinės bombos FAB-500 buvo rastos Šebekinsko miesto rajone. Dar viena rasta netoli Krutoy Logo.
Birželio 29 d. vakare už 6 km nuo Maslovos Prystano kaimo rasta trijų tonų svorio FAB-3000 dalis. "Telegram" kanalo šaltiniai teigia, kad dėl bombų niekas nežuvo ir evakuoti gyventojų iš artimiausių gyvenviečių neprireikė. Aptiktas bombas rengiamasi sunaikinti.
Anksčiau apie bombų kritimą Belgorodo srityje birželio 11 ir 12 d. pranešė „Telegram' kanalas „Astra“. Tada taip pat buvo rastos penkios didelės sprogstamosios aviacinės bombos.
Anksčiau dvi bombos FAB-500 buvo rastos Belgorodo srityje gegužės 12 d., kai Belgorode sugriuvo daugiaaukštis pastatas. Abi bombos nesprogo. Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tuomet ragino vietos gyventojus evakuotis, kol vyksta išminavimas.
Remiantis naujienų svetainės „The Insider“ skaičiavimais, vien per 2024 m. Belgorodo srities teritorijoje mažiausiai 39 kartus buvo užfiksuoti neįprasti rusiškos aviacinės amunicijos kritimai: 38 skirtingų modifikacijų FAB ir viena raketa Kh-59. Mažiausiai du kartus FAB nukrito Belgorode.
Iš viso, kanalo „Astra" skaičiavimais, per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos karinė aviacija ant Belgorodo srities ir okupuotų Ukrainos teritorijų numetė 93 bombas.
Rusija naudoja aviacines bombas, kad smogtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijoms, taip pat jomis smūgiuoja Charkivui. Aviacinių bombų paleidimas galėjo suintensyvėti po to, kai gegužės 10 d. Rusijos kariuomenė pradėjo puolimą Charkivo srityje.
„Neįmanoma patvirtinti, ar tokie incidentai įvyksta dėl netinkamos orlaivių apginklavimo prieš išskrendant tvarkos, ar dėl netinkamų įgulos veiksmų misijų metu. Tikėtina, kad tai yra abiejų šių dalykų derinys“, – anksčiau skelbtoje ataskaitoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Ji taip pat pripažino, kad dažnesni tokie incidentai gali rodyti Rusijos oro ir antžeminio personalo nuovargį ir jų nepakankamą apmokymą.
Ar tikrai ginkluotos pagalbos tiekimas Ukrainai taps privalomu visoms NATO šalims?
09:35
Rusijos propagandinė žiniasklaida ir net oficiali šalies URM atstovė Marija Zacharova piktinasi neva NATO sekretoriaus Jenso Stoltenbergo išplatintu pareiškimu, esą nuo šiol visoms Aljanso narėms tiekti karinę pagalbą Ukrainai taps privaloma.
„Aljanso generalinis sekretorius J.Stoltenbergas spaudos konferencijoje prieš bloko gynybos ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė, kad ginklų tiekimas Ukrainai taps privalomas visoms NATO šalims“, – skelbiama vienoje prorusiškoje naujienų svetainėje.
Toje pačioje publikacijoje pateikiamas ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai M.Zacharovos komentaras, kurį ji paskelbė savo „Telegram“ paskyroje: „Ar ES šalys supranta, kad Vašingtonas jas įtraukia į tiesioginį susidūrimą su Rusija po NATO vėliava?“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Purvina NATO paslaptis: blokui jau pats metas nustoti gundyti Ukrainą
09:19
Šį mėnesį Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO pakartos dar 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime duotą pažadą, tačiau neketina pateikti Ukrainai oficialaus kvietimo ar apibrėžti konkrečių jos žingsnių į narystę Aljanse.
Nuo tokių žingsnių valstybes sulaiko tebesitęsiantis karas su Rusija. Ukrainai tapus tarptautinio gynybos bloko nare, NATO šalys taip pat įsitrauktų į karą su Maskva.
„Atėjo laikas NATO būti sąžiningai su Kyjivu ir prieš save: narystė NATO nėra Ukrainos ateitis. JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžė: jis nesiruošia pradėti Trečiojo pasaulinio karo, kad apgintų Ukrainą“, – rašo amerikiečių leidinys „The Hill“.
Vertinama, kad Ukrainos narystė Aljanse abejotina net ir tada, kai tik baigsis karas, nes NATO kolektyvinės gynybos garantija gali būti nepakankama atgrasymo priemonė Rusijai: „Pasitikėjimas, kad NATO kolektyvinės gynybos garantija atgrasys Rusiją nuo Ukrainos puolimo, yra klaidingas. Ukraina rusų politinėje vaizduotėje užima išskirtinę vietą, skirtingai nei bet kuri kita šalis, prisijungusi prie Aljanso nuo Šaltojo karo pabaigos. Rusijos vadovai įsitikinę, kad jų pranašumas Ukrainoje yra labai svarbus jų pačių saugumui.“
Straipsnio autorius Thomas Grahamas, buvęs George'o W. Busho administracijos Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Rusijos klausimais, pastebėjo, kad abejonės dėl Ukrainos narystės neturėtų stebinti.
„NATO purvina paslaptis yra ta, kad nuo pat Šaltojo karo pabaigos organizacija nepriima šalių, kurias jai reikia apsaugoti nuo Rusijos agresijos. Pirmosios dvi plėtros bangos 1999 ir 2004 m., į kurias buvo įtrauktos visos buvusios Varšuvos pakto narės, Baltijos šalys ir Slovėnija, vyko tuo metu, kai NATO ir Rusija buvo susitelkusios ties bendradarbiavimo santykių kūrimu“, – rašoma straipsnyje.
Balkanų šalis, kurios vėliau buvo priimtos į NATO, nuo Rusijos atskyrė kitos NATO narės. Jos galėjo būti pažeidžiamos dėl Rusijos kišimosi į jų vidaus reikalus, bet ne dėl ginkluoto užpuolimo, kuris paskatintų NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
„The Hill“ pažymėjo, kad Suomija ir Švedija, kurios buvo priimtos paskutinės, nėra išimtis.
„Šios dvi Skandinavijos šalys turi galingas ginkluotąsias pajėgas ir ilgą bendradarbiavimo su NATO istoriją. Skirtingai nei kitos naujosios narės, įstojusios į NATO, jos iš tikrųjų jį sustiprino. Užuot gynusi jas, NATO greičiausiai kreipsis į jas pagalbos ginant kitus sąjungininkus“, – nurodė straipsnio autoriai.
Pasak „The Hill“, Ukraina gali apsiginti nuo Rusijos agresijos, net ir neprisijungusi prie NATO. Dabartinėje savo padėtyje ji galėtų pritaikyti Švedijos šaltojo karo modelį.
„Šaltojo karo metais Švedija formaliai buvo neutrali šalis, turinti stiprią gynybos pramonę ir pajėgias ginkluotąsias pajėgas. Tačiau ji taip pat glaudžiai bendradarbiavo su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis NATO sąjungininkėmis saugumo ir žvalgybos srityje. Tuo metu šis bendradarbiavimas buvo laikomas paslaptyje, tačiau Sovietų Sąjunga apie jį neabejotinai žinojo. Ir šios žinios pasitarnavo kaip galinga atgrasymo nuo karinės agresijos priemonė“, – rašoma straipsnyje.
Aiškinama, kad tam, jog Ukraina galėtų tapti "atsinaujinusia Švedija“, NATO turėtų padidinti paramą Ukrainos gynybos pramonei atkurti ir jos ginkluotosioms pajėgoms apmokyti, taip pat glaudžiai bendradarbiauti saugumo ir žvalgybos sektoriuose.
Kartu turėtų būti užtikrintas pastovus paramos srautas bent jau artimiausią dešimtmetį. Negana to, pagalba Ukrainai turėtų apimti bendradarbiavimą reformuojant jos ekonomiką ir politinę sistemą pagal Europos standartus. Analitikai išskiria, kad Švedijos modelis iš dalies pasiteisino todėl, kad šalis buvo stipri demokratinė valstybė su veiksminga rinkos ekonomika.
Tokiu būdu Ukraina gali sukurti patikimą atgrasymo priemonę, net ir nebūdama pilnaverte NATO nare.
„Tačiau to nebus, kol NATO puoselės iliuzijas dėl narystės ir gundys Ukrainą jos siekti. Pats laikas atsisakyti šios fantazijos ir susitelkti į tai, kas yra įmanoma ir pakankama Ukrainos saugumui užtikrinti“, – pabrėžiama straipsnyje.
Per rusų ataką Dnipre nukentėjo 7 žmonės
08:46
Per naktinę rusų raketinę ataką pietrytiniame Ukrainos Dnipro mieste nukentėjo septyni žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.
„Septyni žmonės buvo sužeisti per rusų puolimą mieste. Tarp jų – 15-metis vaikinas. Viena moteris paguldyta į ligoninę, likusieji gydysis ambulatoriškai“, – rašoma Dnipro administracijos vadovo Serhijaus Lysako pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
S.Lysakas pranešė, kad smūgis apgadino parduotuvę, taip pat privačių namų ir daugiaaukščių pastatų stogus ir langus.
Analitikas perspėjo JAV sąjungininkes: jei D.Trumpo sugrįžimui dar nesiruošiate, pats laikas pradėti
08:39
Nors pirmuosiuose 2024 m. JAV prezidento rinkimų debatuose tarptautinė politika sulaukė nedaug dėmesio, paniką tarp demokratų sukėlęs prezidento Joe Bideno pasirodymas įžiebė nerimą ir Jungtinių Valstijų sąjungininkių sostinėse. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad jose jau ruošiamasi Donaldo Trumpo sugrįžimui.
Natūralu, kad J.Bideno šalininkai dėjo visas viltis, jog pirmieji debatai išsklaidys dvejones ir nuogąstavimą dėl pažengusio prezidento amžiaus toliau eiti pareigas.
Tačiau keli įstatymų leidėjai, analitikai ir investuotojai, kalbėję su agentūros žurnalistais, pripažino, kad praėję debatai suteikė postūmį D.Trumpui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sako per naktį sunaikinusi 36 Ukrainos dronus
07:48 Atnaujinta 07:59
Rusijos pajėgos per naktį regionuose netoli sienos sunaikino 36 Ukrainos dronus, pirmadienį pranešė rusų gynybos ministerija.
„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir nuslopino 18 bepiločius virš Briansko srities, devyni buvo sunaikinti virš Kursko srities ir devyni – virš Belgorodo srities“, – rašoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos pasienio zonose numušė dar 36 Ukrainos dronus.
Abi šalys per plataus masto karą, Rusijos pradėtą 2022 metų vasarį, plačiai naudoja bepiločius orlaivius, įskaitant didesnius savaime detonuojančius aparatus, kurių nuotolis siekia šimtus kilometrų.
Ukraina šiais metais suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę pradėjo didelį naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione, esą siekdamas sukurti „buferinę zoną“, kad apsaugotų Rusijos pasienio Belgorodo regioną nuo apšaudymų.
Darbą vyriausybėje baigiantis M.Rutte ragina Nyderlandus toliau remti Ukrainą
07:36
Darbą Nyderlandų vyriausybės vadovo poste baigiantis Markas Rutte sekmadienį paragino savo šalį toliau remti Ukrainą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Į olandus jis kreipėsi naujajai vyriausybei ruošiantis šią savaitę perimti darbus.
„Labai svarbu, kad mūsų šalis būtų įsitraukusi į Europos Sąjungą ir NATO. Kartu mes stipresni nei vieni. Ypač dabar“, – iš savo biuro Hagoje sakė 57 metų M.Rutte.
Nuo 2010 metų vadovavęs šaliai, savo patirtį siekiant sutarimo jis perkels į Briuselį, kur vėliau šiais metais pradės eiti naujojo NATO generalinio sekretoriaus pareigas.
Jis pabrėžė būtinybę ir toliau remti Ukrainą, „už taiką ten ir saugumą čia“.
Naujoji vyriausybė, turinti pradėti darbą antradienį, įsipareigojo toliau teikti pagalbą Kyjivui. Tačiau kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas, kurio partija laimėjo daugiausiai mandatų praėjusių metų rinkimuose, yra reiškusi prorusiškas pažiūras, o Kremliaus rėmėjai džiaugėsi jo pergale rinkimuose.
M.Rutte sakė, kad MH17 tragedija 2014 metais buvo „turbūt pats drastiškiausias ir emocingiausias įvykis“ per visus jo darbo metus. Keleivinis lėktuvas buvo numuštas virš Rytų Ukrainos, kai skrido iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą Malaizijoje. Žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius.
Nyderlandų teismas 2022 metų lapkritį nuteisė du rusus ir promaskvietišką ukrainietį už jų vaidmenį šiame išpuolyje ir už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.
Žinomas dėl įpročio važinėti dviračiu į susitikimus ir atsidavimo politikai, M.Rutte pabrėžė teigiamas savo šalies savybes.
„Čia nėra karo, tu gali būti toks, koks esi, mes klestime“, – sakė jis 12 minučių kalboje.
Jis pripažino, kad per kone 14 jo valdymo metų buvo ir neigiamų momentų, įskaitant vaiko išmokų skandalą, dėl kurio tūkstančiai tėvų klaidingai buvo įvardijami kaip sukčiai.
M.Rutte, vilkėjęs baltus marškinius su keliomis prasegtomis viršutinėmis sagomis, sakė, kad laikas pareigose į jo išvaizdą pridėjo „žilų plaukų ir raukšlių“.
V.Putinas suformulavo absoliučios pergalės teoriją: nepaisys nei laiko, nei nuostolių
06:50 Atnaujinta 08:37
Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas „suformulavo pergalės teoriją“ kare prieš Ukrainą, pagal kurią Rusijos pajėgos gali neribotą laiką tęsti laipsnišką progresą, neleisdamos ukrainiečiams vykdyti sėkmingų kontrpuolimo operacijų, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Pasak jų, Rusijos karo vadai dabar teikia pirmenybę nuoseklioms puolamosioms operacijoms, kuriomis galima ką nors palaipsniui laimėti, užuot pradėję didelio masto puolimą, kuriuo siekiama greitu manevru pasiekti reikšmingų operatyvinių laimėjimų.
„Atrodo, kad V.Putinas ir Rusijos karinė vadovybė pripažįsta realybę, kad Rusijos pajėgoms gali tekti siekti pavienių operatyvinių tikslų daug mėnesių, jei ne metų“, – vertino analitikai.
Pažymima, kad siekdamos pasipriešinti V.Putinui ir išvengti karo pratęsimo, Vakarų šalys turi suskubti suteikti Ukrainai reikiamą paramą kontrpuolimo operacijoms vykdyti.
Birželio 30 d. paskelbtame interviu leidiniui „Philadelphia Inquirer“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad baiminasi, jog Vakarai bijo siekti visiškos Ukrainos pergalės dėl susirūpinimo Rusijos stabilumu ir kad būtent ši baimė leido V.Putinui įgyvendinti savo užmojį užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos.
„V.Putinas tikriausiai tikisi, kad didėjanti Rusijos pažanga Ukrainoje įtikins Vakarus, jog Ukrainos pergalė nepasiekiama ir kad nuolaidos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto yra geriau nei Ukrainos pralaimėjimas. V.Putinas dabar nenori sutikti su niekuo, išskyrus visišką Ukrainos kapituliaciją...“, – įspėjo institutas.
Rusijos prezidento V.Putino pergalės teorija, pagal kurią Rusija galės neribotą laiką šliaužti į priekį Ukrainoje ir neleisti Kyjivui vykdyti sėkmingų ir operaciniu požiūriu reikšmingų kontrpuolimo operacijų, skatins V. Putiną pratęsti karą ir sustiprins V. Putino įsipareigojimą sunaikinti Ukrainos valstybingumą.
Rusijos prezidentas kiek anksčiau nurodė savo taikos derybų sąlygas ir pareikalavo, kad Ukraina atiduotų visas okupuotas Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sritis, taip pat šių keturių sričių dalis, kurias šiuo metu tebekontroliuoja Ukraina.
„Užsitęsęs karas palankus V.Putino skaičiavimams, nes jis tikriausiai mano, kad Rusija sugebės išlaikyti bet kokią užimtą teritoriją ir kad besitęsiantis karas leis Rusijos pajėgoms greičiausiai pasiekti savo šiuo metu deklaruojamus teritorinius tikslus“, – rašo analitikai.
Dabartinė V.Putino pergalės teorija remiasi Rusijos gebėjimu pralenkti ir įveikti pažadėtą Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai ir Ukrainos pastangas sutelkti daugiau savo ekonomikos ir gyventojų karo veiksmams.
„V.Putinas ir Rusijos karinė vadovybė vis dažniau mano, kad teatro masto iniciatyvos išlaikymas yra strateginis imperatyvas, ir toliau naudosis šia iniciatyva bandydami priversti Ukrainą skirti žmonių ir medžiagų dabartinėms gynybinėms operacijoms ir neleisti Ukrainai sukaupti personalo ir išteklių, kurių Ukrainai reikia, kad galėtų užginčyti iniciatyvą“, – pažymima ataskaitoje.
Spėjama, kad V.Putino daro prielaidą, jog Ukraina neturi pajėgumų išlaisvinti operaciniu požiūriu svarbią teritoriją, todėl Vakarų saugumo pagalba ir Ukrainos pajėgų formavimo pastangos, leidžiančios Ukrainai užginčyti iniciatyvą, yra labai svarbios siekiant pakeisti V.Putino skaičiavimus, ir mažai tikėtina, kad V. Putinas pakeis savo vertinimą dėl galimybės sunaikinti Ukrainą be tolesnių reikšmingų Rusijos pralaimėjimų.
Neabejojama, kad, siekdamas sunaikinti Ukrainos valstybingumą, V.Putinas nepaisys nei laiko sąnaudų, nei finansinių ir gyvosios jėgos nuostolių.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
06:38 Atnaujinta 08:25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1110 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 543,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 19 tankų, 26 šarvuotosios kovos mašinos, 66 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 70 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 36 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
Birželio mėnesį Rusijos pajėgos iš viso neteko trijų karinių lėktuvų, 350 tankų ir daugiau kaip 58 oro gynybos sistemų, sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Taip pat pranešama, kad per pastarąsias trisdešimt dienų buvo likviduota daugiau kaip 33 700 Rusijos karių.
Ukrainos kariuomenė smogė daugiau kaip 330 personalo, karinės įrangos koncentracijos vietų, penkioms bazėms ir 20 amunicijos sandėlių.
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams
06:06
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.
Europos Komisijos (EK) kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai didėja iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.
Daugeliui iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų žemės ūkio produktų iki šiol buvo netaikomi arba buvo taikomi maži ES importo tarifai.
EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis dar kovą sakė, kad didesni muitai tam tiktiems rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams, tarp jų ir grūdams, faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gegužės pabaigoje teigė, kad Bendrija turi plėsti apribojimus visai rusiškos ir baltarusiškos kilmės kilmės žemės ūkio produkcijai.
Padidinti tarifai nebus taikomi rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams, vežamiems tranzitu per ES į blokui nepriklausančias šalis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis maisto produktų tiekimui į kitas trečiąsias šalis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad nesąžininga, jog rusiški grūdai gali patekti į ES šalių rinkas, o Ukrainos eksportui taikomi apribojimai.
Tuo metu kovo pabaigoje EK pasiūlius didesnius muitus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, Rusija įspėjo, kad šis žingsnis yra nepriimtinas. „Vartotojai Europoje neabejotinai nukentėtų“, – tuomet sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
Tuo metu vien javų importas iš Rusijos į Bendriją, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais – 959 tūkst. tonų). Didžiausios jų importuotojos Bendrijoje buvo Italija, Latvija, Ispanija ir Graikija.
