Karas Ukrainoje. Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą: išdėstė pagrindinius punktus

„Shutterstock“/Rusija

Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą, kuriame numatoma, kad Kyjivas atiduos dalį savo teritorijos, pranešė „Unian“.

Pagrindines šio taikos plano tezes paskelbė žurnalistas Dmitrijus Gordonas, gavęs jas iš savo šaltinių. Pasak jo, taikos sutarties projektą prieš kelias dienas į Vašingtoną atvežė Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas.

Dokumente pateikiamos šios pagrindinės nuostatos:

• Ukraina turi visiškai pasitraukti iš Donecko ir Luhansko regionų;
• Rusijos Federacija perduos Ukrainai Zaporižios atominę elektrinę ir 100 km demilitarizuotos zonos palei Dnieprą iki Juodosios jūros kontrolę;
• Ukraina turi įsipareigoti nenutraukti vandens tiekimo Krymui;
• Ukraina turi įtvirtinti savo neprisijungusios šalies statusą Konstitucijoje ir nestoti į NATO ar kitą aljansą;
• Ukraina turi įtvirtinti Konstitucijoje „taikos meto kariuomenės“, kurią sudarytų 350 000 karių, koncepciją ir turėti ribotą ginkluotės sąrašą, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 125 kovinius lėktuvus;
• Krymą apibrėžti kaip ypatingą demilitarizuotą teritoriją su dvigubu pavaldumu Ukrainai ir Rusijos Federacijai;
• JAV panaikinti draudimą tiekti aukštąsias technologijas Rusijos Federacijai, taip pat panaikinti sankcijas naftos ir dujų kompleksui bei bankų sistemai;
• Rusijos Federacija yra pasirengusi aptarti Zaporižios ir Chersono sričių visišką perdavimą Ukrainai;
• Rusijos Federacija neprieštarauja Ukrainos stojimui į ES;
• ugnies nutraukimas palei fronto liniją turėtų būti įvestas nedelsiant po to, kai bus pradėtos derybos dėl paliaubų Rusijos, JAV, Kinijos, ES ir Ukrainos formatu;
• būtina atgaivinti Trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutartį, ją turi pasirašyti Ukraina.

Kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas, kuris turi daug šansų sugrįžti į Baltuosius rūmus, derasi su V.Putinu dėl to, kiek Ukrainos žemės Kremlius gali pasilikti sau. Tai leidiniui „Politico“ papasakojo su D.Trumpu susiję nacionalinio saugumo ekspertai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigia, kad Kyjivas vis dar nepasirengęs eiti į kompromisą su Rusija ir atiduoti kokią nors teritoriją, kad būtų nutrauktas karas.

NATO kitais metais susitarė Ukrainai skirti 40 mlrd. eurų paramos / Virginia Mayo / AP

NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai.

Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.

Buvo planuojama pasiekti, kad šalys pasižadėtų ir toliau teikti tokią paramą, kokią teikė nuo pat Maskvos įsiveržimo, ir tolygiau paskirstyti įnašus.

Tačiau diplomatai teigė, kad Jungtinės Valstijos primygtinai reikalavo, kad įsipareigojimas – kuris nėra teisiškai privalomas – būtų peržiūrėtas kitais metais.

Vašingtono argumentas buvo tas, kad vyriausybė teisiškai negali įpareigoti jokių būsimų administracijų skirti lėšų, sakė diplomatai.

Diplomatai taip pat sakė, kad pasiūlymas nustatyti aiškų būsimos pagalbos paskirstymo pagal kiekvienos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį būdą buvo atmestas dėl Turkijos pasipriešinimo.

Vienas diplomatas teigė, kad galutiniame tekste minimas „sąžiningas naštos pasidalijimas“ ir siekis prisidėti proporcingiau, tačiau neužsimenama, kad reikėtų skaičiuoti pagal BVP.

Tai viena dalis iš Ukrainai skiriamo paketo, kurį NATO rengia aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.

Galutinėje deklaracijoje Kyjivui taip pat bus pateikta tvirtesnė formuluotė dėl Ukrainos siekio prisijungti prie ES, tačiau konkretaus kvietimo tapti ES nare nebus.

Aljansas taip pat sieks apsaugoti ginklų tiekimą prieš galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į JAV prezidento postą, perimdamas tiekimo koordinavimo kontrolę iš Vašingtono.

Lenkijos kariai patruliuoja Lenkijos-Baltarusijos sieną. / KUBA STEZYCKI / REUTERS

Rusijos kaimynė ir sąjungininkė Baltarusija pareiškė, kad stiprina savo karines pajėgas pasienyje su Ukraina, o jos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigė, kad jos kariai yra pasirengę kovai, rašo „Business Insider“. 

A.Lukašenka neseniai pasakytoje kalboje pavadino Ukrainą „priešu“ ir teigė, kad jo kariai palei Ukrainos sieną turi „aukštą kovinę parengtį“, rašo Ukrainos leidinys „Euromaidan“.

Jis taip pat sakė, kad Baltarusija padidino savo karių ir raketinių sistemų skaičių.

www.imago-images.de/Aliaksandras Lukašenka

„Buvo dislokuotos specialiųjų operacijų pajėgos, įskaitant ne tik pasieniečius, bet ir mūsų kariškius. Kaip praneša pasieniečiai, dabar jie užblokavo tikėtiną priešo judėjimo kryptį“, – sakė A.Lukašenka.

„Oro pajėgos ir priešlėktuvinės gynybos pajėgos – tiek mūsų, tiek Rusijos pajėgos – yra parengties būsenoje, o jų veiksmai visiškai koordinuojami.“

Baltarusija tiesiogiai nedalyvavo Rusijos vykdomoje plataus masto invazijoje į Ukrainą, tačiau nuo pat jos pradžios 2022 m. vasario mėn. padėjo Rusijos pastangoms.

Invazijos pradžioje į Ukrainą iš Baltarusijos įžengė tūkstančiai Rusijos karių. Rusija taip pat paleido balistines raketas į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, o Rusijos bombonešiai paleido raketas į Ukrainą iš Baltarusijos oro erdvės.

Rusija taip pat dislokavo taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

A.Lukašenkos komentarai rodo, kad jis nerimauja dėl Ukrainos kariuomenės artėjimo prie jo sienos, dėl ko susirūpinimą išreiškė ir kiti Baltarusijos pareigūnai.

Tarp jų – aukšto rango Baltarusijos kariuomenės pareigūnas, birželio pabaigoje pareiškęs, kad Ukraina „bando įtraukti mūsų šalį į karą“.

Atsakydama į tai, Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškė, kad visi Ukrainos veiksmai prie Baltarusijos sienos yra tik gynybinio pobūdžio, pranešė „Euromaidan“.

Ukraina Baltarusijos pareiškimus pavadino dezinformacijos operacijos dalimi. Gegužę Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad Rusija gali vykdyti psichologinę operaciją, kuria siekiama „sukelti masinę paniką“ Ukrainoje, verčiant žmones manyti, kad Baltarusijos kariai įsitrauks į kovą.

„Tikimės, kad artimiausiu metu Rusijos ir Baltarusijos aukščiausioji vadovybė paskelbs eilę provokacinių pareiškimų, grasinančių Ukrainai“, – sakė Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Nebuvo jokių ženklų, kad Ukraina siųstų kokius nors karius į Baltarusiją, ir tai greičiausiai sulauktų griežto Rusijos atsako.

Taip pat kol kas nėra jokių požymių, kad A.Lukašenka svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą.

TASS nuotr./Baltarusijos kariai

Praėjusiais metais jis sakė, kad jo kariai įsitrauks į karą, jei Ukrainos kariai įžengs į Baltarusiją.

Mažai tikėtina, kad Baltarusijos kariai padarytų didelę įtaką, net jei ir įsitrauktų į karą.

Į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų korpuso pulkininkas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos ekspertas Markas Cancianas 2022 m. „Business Insider“ sakė, kad „Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra mažos ir silpnos“.

Jis teigė, kad Baltarusijos kariuomenė būtų „suvalgyta gyva“, jei įsiveržtų į Ukrainą, ir teigė, kad „baltarusiai labai atsargiai stengiasi neįtraukti savo kariuomenės“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija taip pat teigė, kad Baltarusijos kariuomenė daug mažiau patyrusi nei Rusijos kariuomenė.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu „Bloomberg“ naujienų tarnybai pareiškė, kad Donaldas Trumpas turėtų pateikti savo planą, kaip greitai užbaigti karą su Rusija, ir perspėjo, kad bet koks pasiūlymas turi nepažeisti šalies suvereniteto.

„Jei D.Trumpas žino, kaip užbaigti šį karą, jis turėtų mums tai pasakyti šiandien, – su sarkazmo gaidele sakė Ukrainos prezidentas. – Jei kyla pavojus Ukrainos nepriklausomybei, jei mes neteksime valstybingumo – mes norime būti tam pasiruošę, norime tai žinoti.“

Buvęs JAV prezidentas D.Trumpas per praeitą ketvirtadienį vykusius JAV prezidento rinkimų kampanijos debatus pasigyrė, kad užbaigs karą iki savo inauguracijos sausio mėn., ir pasišaipė, jog Ukrainos gynybai išleidžiami milijonai dolerių, o Kyjivas „nelaimi karo“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas

Rusijos priklausomybė nuo Kinijos pasiekė tokį lygį, kad Pekinas galėtų kaip mat užbaigti karą Ukrainoje, jei tik to panorėtų, interviu metu „Bloomberg“ naujienų tarnybai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

„Šiuo metu Rusija yra labai priklausoma nuo Kinijos, – kalbėjo šalies vadovas. – Vienas prezidento Xi Jinpingo skambutis telefonu išspręstų šią krizę“.

A.Stubbo komentarai atspindi didėjantį Ukrainos sąjungininkų nusivylimą dėl numanomos Kinijos paramos Rusijos karo veiksmams. Pekinas sulaukia kaltinimų dėl to, kad aprūpina Kremlių technologijomis ir ginklų dalimis bei padeda Maskvai apeiti tarptautinius prekybos apribojimus.

„Jei jis pasakytų: „Laikas pradėti derybas dėl taikos“, Rusija būtų priversta tai padaryti, – įvertino prezidentas. – Jie neturėtų kito pasirinkimo“.

Kinijai toks pasiūlymas neatrodo patrauklus. Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning trečiadienį trumpos spaudos konferencijos metu nurodė, kad „ir Kinija, ir Rusija yra nepriklausomos didžios šalys“ ir pabrėžė, jog visada laikysis taikos bei palaikys dialogą.

Xi Jinpingas vis dar stengėsi parodyti Kiniją kaip neutralią šalį diskusijose dėl karo, jo vyriausybė ne kartą kritikavo Rusiją dėl išpuolių prieš civilius gyventojus ir grasinimų panaudoti branduolinius ginklus.

Kinija iš esmės nepritaria tarptautinėms sankcijoms, sakydama, kad gerbia tik Jungtinių Tautų remiamas sankcijas, ir apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, kad jos kursto karą tiekdamos ginklus Ukrainai.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Remiantis „Bloomberg“ surinktais statistiniais duomenimis, praėjusiais metais Rusijos prekyba su Kinija sudarė apie 28 proc. visos prekybos, o 2021 m. – 19 proc. Europos Sąjungos prekybos su Rusija dalis, priešingai, sumažėjo nuo 36 proc. iki 17 proc. per tą patį laikotarpį.

Gegužės 16 d. Xi Jinpingas Pekine priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paragino surengti tarptautinę konferenciją, į kurią būtų įtrauktos Rusija ir Ukraina, kad būtų išspręstas, jo žodžiais tariant, „Ukrainos klausimas“.

Suomijos prezidentas mano, kad Kinijai būtų naudinga nutraukti V.Putino paskelbtą neišprovokuotą „agresyvų ir kolonijinį karą“ Ukrainoje.

„Ji turi saugoti tarptautines taisykles, kurios susijusios su teritoriniu vientisumu ir suverenitetu, – sakė jis. – Tai yra teisinga. Ir tai taip pat parodytų Kinijos lyderystę“.

Antradienį Kyjive pirmą kartą beveik po dešimtmečio lankėsi Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir pasiūlė Ukrainai imtis „greitų paliaubų“.Suomijos prezidentas su tuo nesutiko.

„Šiuo metu apie paliaubų siekimą negali būti nė kalbos, turi vykti tikros taikos derybos“, – pabrėžė A.Stubbas. – Vienintelis dalykas, kurį Rusija supranta, yra galia. Todėl kuo labiau dabar padėsime Ukrainai, tuo greičiau pasieksime, kad karas baigtųsi.“

Šalies vadovo nuomone, Europa turi pereiti prie „karo ekonomikos“, sutelkti šaudmenų ir ginklų užsakymus, kad gynybos pramonė turėtų ilgalaikę perspektyvą. Be valstybės finansavimo, jis paragino Europos investicijų banką, kurio viceprezidentu jis anksčiau buvo, peržengti savo raudonąsias linijas ir pradėti palankiau finansuoti karinę pramonę.

Dar vienas dalykas, kurį Europa, pasak A.Stubbo, turi padaryti – sukurti vadovėlį, kaip atremti hibridines atakas. Tai apimtų ne tik planus, kaip po išpuolių paleisti sistemas, bet ir komunikacijos supaprastinimą, kad būtų galima pateikti vieningą frontą prieš Kremlių.

„Hibridinėmis atakomis Rusija bando mus priversti reaguoti per daug arba reaguoti kitaip, – sakė jis. – Jei tai neigsite arba laikysite paslaptyje, manau, kad Rusija ir toliau tai darys.“

„Reuters“/„Scanpix“/NATO naikintuvai

Suomija, turinti daugiau kaip 1 300 km (800 mylių) ilgio sieną, saugo pusę NATO demarkacinės linijos nuo pagrindinės priešininkės ir turi sudėtingą sugyvenimo su Rusija istoriją, priminė „Bloomberg“.

1917 m. iškovoję nepriklausomybę po daugiau kaip 100 metų, kai buvo Rusijos imperijos Didžioji kunigaikštystė, suomiai kovojo dviejuose karuose su Sovietų Sąjunga, o 1944 m. atidavė dalį savo teritorijos.

Šaltojo karo metais Suomija laikėsi neutralumo – ne savo noru, o dėl būtinybės – ir, įsitvėrusi nepriklausomybės, atsidavė Maskvai, vykdydama politiką, kuri buvo pavadinta finlandizacija.

Žlugus Sovietų Sąjungai, Šiaurės šalis iš karto po Švedijos stengėsi įsilieti į Europos Sąjungą, o 1995 m. abi šalys įstojo į ES. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Suomijos politikai beveik niekada neįvardijo Rusijos – bent jau viešai – kaip pagrindinės karinės grėsmės.

Pritaikyta išlikti, Šiaurės šalis visada išliko budri. Karo metu ji gali dislokuoti 280 tūkst. karių ir turi vieną stipriausių artilerijos pajėgų Europoje.

„Šiuo metu Suomija geopolitiškai ir geostrategiškai yra viena svarbiausių šalių Europoje, nes ką tik padvigubinome savo NATO sieną su Rusija, – pažymėjo A.Stubbas. – Daug kas mumis pasikliauja.“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas / Tomas Tkacik / ZUMAPRESS.com

NATO valstybės narės susitarė finansuoti 40 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai. Kyjivas šias lėšas gaus kitais metais.

Agentūra „Reuters“ pranešė, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paprašė Aljanso išlaikyti karinę pagalbą Ukrainai tokiame pačiame lygyje kaip ir po Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą, t. y. apie 40 mlrd. eurų per metus.

NATO vadovai susitarimą pasirašys kitą savaitę Vašingtone.

NATO vadovai liepos 9-11 d. renkasi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, kuriame iš dalies bus švenčiamos karinio aljanso 75-osios metinės.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas papasakojo apie savo lūkesčius, kurių tikisi iš Aljanso vadovų susitikimo. V. Zelenskis pažymėjo Aljanso narių pasirengimą aprūpinti Ukrainą kritiškai reikalingomis gynybos priemonėmis, pirmiausia oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemomis.

Tuo tarpu „Reuters“ pranešė, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina sulauks „gerų naujienų“, siekdama užsitikrinti daugiau oro gynybos sistemų. 

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Annalena Baerbock

Rusija vykdo hibridinį karą prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, trečiadienį po bendros spaudos konferencijos su Latvijos kolege Baiba Braže pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, skelbia naujienų svetainė „Moscow Times“.

„Šiuo metu esame liudininkai to, kad Baltijos šalys tapo Rusijos hibridinio karo centru. Nebūna savaitės, kad negirdėtume apie naują GPS signalų trikdymą, jų žalą oro eismui, naujo dezinformacijos tinklo atskleidimą ar staigų pasienio plūdurų dingimą“, – kalbėjo Vokietijos ministrė.

Ji pridūrė, kad Vokietija ir kitos Vakarų sąjungininkės stiprins savo buvimą regione ir imsis visų būtinų priemonių, kad sustiprintų gynybą ir atgrasytų Rusiją Baltijos regione. 

„Baltijos šalių ir galiausiai Latvijos saugumas yra ir mūsų pačių saugumas. Siena su Rusija yra ne tik Baltijos šalių ar Suomijos siena, tai bendra NATO ir Europos Sąjungos šalių siena. Mes ginsime kiekvieną mūsų aljanso teritorijos kvadratinį centimetrą“, – pareiškė A.Baerbock.

Anksčiau šiais metais JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengia informacinį foną būsimai eskalacijai prieš Baltijos šalis, prisidengdamas savo „tėvynainių“ gynyba.

Panaši situacija buvo stebima ir prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Pasak analitikų, tikrasis V.Putino tikslas yra sunaikinti NATO bloką, kurį sudaro Latvija, Lietuva ir Estija, o agresija prieš šias šalis gali būti tarpinė stotelė kelyje į šį tikslą. Manoma, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl autoritarinis Rusijos prezidentas 2022 m. pradėjo karą prieš Ukrainą. Tuo metu jis savo sprendimą motyvavo gindamas šalį nuo NATO grėsmės, tačiau iš tiesų jo netenkina pats Aljanso egzistavimo faktas, mano analitikai.

Tačiau instituto ekspertai kol kas nemato jokių ženklų, kad Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis yra neišvengiamas ar įvyks artimiausiu metu.

„Shutterstock“/Padegimas

Birželio pradžioje Čekijos sostinėje kažkas pabandė padegti autobusų garažą, tačiau kėslams neišdegus, nesėkmingas padegimas nesulaukė didelio dėmesio. Po kiek laiko šalies premjeras Petras Fiala pažymėjo, kad „labai tikėtina“, jog už to slypi Maskva, atkreipė dėmesį žiniasklaidos grupės CNN žurnalistai.

Tai – tik vienas iš daugelio per kelis mėnesius Europoje užfiksuotų incidentų. Vasario mėn. Rygoje padegtas Okupacijos muziejus. Kovo mėn. sudegė sandėlis Londone. Gegužės mėn. liepsnojo prekybos centras Varšuvoje. Balandžio mėn. Vokietijos policija suėmė kelis asmenis, įtariamus planavus sprogdinimus ir padegimus, o Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo antiteroristinį tyrimą po to, kai sulaikė įtariamą sprogdintoją, kuris buvo sužeistas per nepavykusį sprogimą šio birželio pradžioje.

Taip pat buvo užfiksuoti keli įtartini išpuoliai prieš asmenis: Ispanijoje rastas nušautas į Ukrainos pusę perbėgęs rusų pilotas, o Lietuvoje ištremtas opozicijos veikėjas buvo žiauriai užpultas plaktuku.

Įvairiose Europos šalyse pranešta apie daugybę įsilaužimo atakų ir šnipinėjimo incidentų. Tuo pat metu Europos Sąjunga apkaltino Rusiją ir Baltarusiją migracija pasitelkiant kaip ginklą ir stumiant prieglobsčio prašytojus iš trečiųjų šalių prie savo sienų.

„Iš pažiūros atsitiktinius išpuolius sieja vienas bendras bruožas: vietos pareigūnų teigimu, visi jie yra susiję su Rusija. Ir nors atskirai jie gali atrodyti nereikšmingi, kartu šie incidentai, saugumo ekspertų teigimu, yra hibridinis Rusijos karas su Vakarais“, – rašo CNN.

„Mums gresia tai, kas nėra visavertė karinė ataka, tai yra šios hibridinės grėsmės... Viskas, pradedant kišimusi į mūsų politinius procesus, (pakertant) pasitikėjimą mūsų politinėmis institucijomis, dezinformacija, kibernetinėmis atakomis (...) ir sabotažo veiksmais prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – praėjusią savaitę Kanadoje vykusiame renginyje aiškino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Shutterstock“/Šnipinėjimas

Londono karališkojo koledžo gynybos studijų vyresnysis bendradarbis Rodas Thorntonas įvertino, kad buvo pastebėtas su Rusija susijusių atakų modelis.

„Per pastaruosius kelis mėnesius neabejotinai padaugėjo būtent tokio pobūdžio operacijų. Tai yra kažkas, ką rusai stiprina“, – sakė jis.

Nors Maskva šiukštu neprisiima atsakomybės nė už vieną iš išpuolių, šalies prezidentas Vladimiras Putinas ne karą leido aiškiai suprasti, kad karą Ukrainoje laiko platesnio konflikto su NATO dalimi ir kad jo režimas vyriausybę Kyjive laiko tik Vakarų įgaliotine.

Užfiksuotas dėsningumas: sulig kiekviena reikšmingesne Vakarų pagalbos Ukrainai siunta ar naujų sankcijų Rusijai paketu – Kremlius stiprina savo sabotažą.

R.Thorntono nuomone, Rusija griebėsi sabotažo kampanijos kaip alternatyvos plataus masto karui su NATO. Rusijai jis būtų pražūtingas.

„Rusijos karinė doktrina jau seniai numato, kad reikia stengtis išvengti susidūrimo su NATO mūšio lauke, nes jie žino, kad pralaimėtų NATO pajėgoms, – aiškino jis. – Tai, ką jie daro, yra veiksmai, kurie yra žemiau ginkluoto konflikto slenksčio, todėl jie neskatina NATO atsako pagal 5 straipsnį“.

Analitikas pastebėjo, kad sąmoningai laikydama išpuolius žemiau ginkluoto konflikto slenksčio Rusija tikisi įvesti didesnę suirutę ir inicijuoti daugiau nesutarimų NATO viduje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„NATO veikia tik tada, kai visos NATO valstybės narės veikia išvien. Nieko gero, jei Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, galbūt Prancūzija sako: „Darykime tai prieš Rusiją“, o kitos šalys sako: „Na, žinote, mes nenorime to daryti, mums reikia palaukti.“

JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) Rusijos tyrėja Nicole Wolkova nurodė, kad dabar pagrindinis Rusijos tikslas – sutrikdyti Vakarų karinės pagalbos Ukrainai srautus.

„Šios hibridinės operacijos yra Rusijos karo pastangų susilpninti Vakarų pasiryžimą remti Ukrainą ir pakirsti vienybę Vakaruose dalis, – aiškino ji CNN žurnalistams, perspėdama, kad ilgainiui Rusija gali ruoštis tiesioginei konfrontacijai. -Rusija nuo pat karo pradžios ir dabar vykdo šias hibridines operacijas prieš NATO, Vakarus, Europos Sąjungą, kartu bandydama pagerinti savo konvencinius karinius pajėgumus galimam būsimam konfliktui su NATO“.

Hibridinis karas

Rusijos stebėtojai vertina, kad Maskva jau daug metų stiprina savo hibridinio karo padalinius. Manoma, kad to ženklas yra liūdnai pagarsėjusio Rusijos šnipų vado Andrejaus Averjanovo paaukštinimas į aukščiausius Rusijos žvalgybos tarnybos postus 2020 m.

„Anksčiau jis vadovavo 29155 padaliniui, kuris žinomas dėl dalyvavimo Solsberio išpuolyje, jie bandė organizuoti perversmą Juodkalnijoje, vykdė Moldovos ir Makedonijos destabilizavimo operacijas“, – teigė Oleksandras Danyliukas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitikas, buvęs Ukrainos karinės ir užsienio žvalgybos pareigūnas.

„Jo paaukštinimas ir naujo Specialiosios veiklos skyriaus, turinčio naujų įgaliojimų verbuoti savo išteklius, sukūrimas... tai labai stiprus rodiklis, kad Rusija bando plėsti savo pajėgumus“, – pridūrė jis.

O.Danyliukas paaiškino, kad dauguma žmonių yra tik Rusijos įgaliotiniai, kuriems moka šalies žvalgybos tarnyba. Jie nėra apmokyti vykdyti tokio pobūdžio operacijų, tad jie gali būti vertinami kaip rusų vykdomas testavimo mechanizmas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kur yra Vakarų kritinės nacionalinės infrastruktūros silpnosios vietos.

Jis taip pat nurodė, kad Rusijos saugumo aparatas nevengia pasitelkti nusikaltėlių savo nešvariems darbams atlikti, pasinaudodamas ryšiais su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.

„Iš tikrųjų labai pavojinga ir nerimą kelia tai, kad jie naudojasi šiais tinklais, taip pat daugybe potencialiai smurtinių organizacijų, radikalių grupuočių, kraštutinių dešiniųjų grupuočių, kraštutinių kairiųjų grupuočių“, – pastebėjo O.Danyliukas.

Shutterstock nuotr./Propaganda

Dėl nedidelės atskleistų atakų apimties, galima spėti, kad Rusijos tikslas ne kiek padaryti kuo didesnę žalą, bet kaip išgąsdinti vietos gyventojus.

Pasak tyrėjų, daugelį išpuolių lydi dezinformacijos kampanija, kuria siekiama nukreipti kaltę nuo Rusijos.

Tokios kampanijos vykdomos kartu su kibernetinėmis atakomis. Pastaraisiais mėnesiais kelios Europos šalys patyrė didelių įsilaužimų. Suomijos ir Estijos valdžios institucijos teigė, kad reguliariai buvo trikdomas GPS signalas, todėl tai turėjo įtakos skrydžiams.

Vasario mėn. kelios Prancūzijos vyriausybės tarnybos patyrė, kaip prancūzai apibūdino, „masinę kibernetinę ataką“, o birželio mėnesio pradžioje kraujo tyrimų laboratorija, aptarnaujanti kelias Anglijos ligonines, tapo išpirkos reikalaujančios programinės įrangos atakos taikiniu.

Tačiau analitikas R.Thorntonas įvertino, kad šie incidentai greičiausiai yra tik pradžia.

„Dabar Rusijos kibernetiniai agentai tikrina kibernetinio saugumo sistemų silpnąsias vietas, diegia kenkėjišką programinę įrangą, aiškinasi, kur ir kaip atakuoti ateityje, – sakė jis. – Jie lauks didžiosios dienos, kai to prireiks“.

Nuvertinti Rusijos pajėgumai

NATO jau kelis mėnesius perspėja apie nekonvencines Rusijos atakas prieš Vakarus, sakydama, kad Maskva šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis, kišimusi į rinkimus, dezinformacija ir sabotažu bando destabilizuoti bloką ir susilpninti jo ryžtą padėti Ukrainai.

Tačiau iki šiol Europos vadovai nebuvo linkę tiesiogiai rodyti pirštu į Kremlių. Pasak saugumo tyrėjos Olgos Lautman, kuri specializuojasi organizuoto nusikalstamumo ir Rusijos žvalgybos operacijų srityje, pastaraisiais metais Maskva įgijo drąsos, nes retai kada buvo patraukiama atsakomybėn.

JAV ir kai kurios Europos šalys 2014 m. Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje įvedė ribotas sankcijas. Tačiau tik tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarai iš tikrųjų įtempė savo sankcijų raumenis prieš Rusiją.

O.Lautman nurodė, kad patiklumas Rusijos išpuolių atžvilgiu siekia bent jau 2006 m., kai Londone buvo nužudytas Aleksandras Litvinenka, buvęs Rusijos agentas, tapęs Kremliaus kritiku. Jis buvo nunuodytas retu radioaktyviu izotopu – poloniu-210. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tai buvo valstybės remiama Rusijos ataka. Kremlius visada neigė šį kaltinimą.

„Jiems pavyko išsisukti nuo atsakomybės. Visi žinojo, kad tai buvo Rusija. Turiu omenyje, kad (įtariamas) žudikas Andrejus Lugovojus buvo paaukštintas ir pateko į Dūmą, – atkreipė dėmesį analitikė. – Niekada nepamiršiu, kaip (ministrė pirmininkė) Theresa May pateikė Rusijai ultimatumą pateikti atsakymus. Ir jie per 48 valandas pristatė dar vieną lavoną – Nikolajų Gluškovą.“

Nuotr. iš I.Ždanovo „Telegram“ kanalo/Leonidas Volkovas išvežamas į ligoninę

V.Putino kritikas N.Gluškovas gyveno Jungtinėje Karalystėje po to, kai jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Praėjus savaitei po apsinuodijimo Solsberyje jis buvo rastas negyvas savo namuose Londone. Nebuvo atlikta jokių areštų ir nenustatytas joks motyvas.

R.Thorntonas pastebėjo, kad NATO nenori tiesiogiai kaltinti Vladimiro Putino ir Rusijos valstybės, nes kyla eskalacijos ir Rusijos stūmimo į „visišką priešininkę“ pavojus.

„(Jie) tarsi sakytų, kad galbūt tai buvo nesąžininga Rusijos saugumo operacija, ar tikrai už to stovi Vladimiras Putinas?, – kalbėjo jis. – Dabar tai visiškai atmesta“.

Deja, bet Rusija santykius su Vakarais vertina kaip nulinės sumos žaidimą: Rusija gali būti stipri tik tada, jei Vakarai ir NATO bus silpni.

„Rusija visada buvo priešiškai nusiteikusi Vakarų atžvilgiu, – atkreipė dėmesį R.Thorntonas. – Tai siekia dar caro laikus, idėja, kad Vakarai kelia grėsmę, kad Vakarai nori sužlugdyti Rusiją, padaryti ją mažesne, silpna valstybe... Taigi, kad ir kas bebūtų Kremliaus valdžioje, vis tiek išliks mąstysena, kad Vakarai iš esmės yra priešai.“

Mintis, kad Rusijos agresija baigsis galiausiai žlugus V.Putinui, yra „didžiausia Vakarų klaida“, sakė O.Lautman ir prognozavo, kad vėlesni lyderiai ir toliau laikys Vakarus priešu, kol šalis neatsisakys Rusijos imperializmo idėjos, o tai nebus lengva.

„Ir Europa, ir visa tarptautinė bendruomenė, kuri nori pasaulinio stabilumo, turi suprasti, kad Rusija kariauja su mumis ir kad ji toliau eskaluos karą, jei mes nepradėsime veikti.“

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos apšaudymo padariniai Dnipro mieste

Trečiadienį apie 9 val. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad regiono centro – Dnipro – link juda smogiamųjų bepiločių orlaivių grupė, o vėliau girdėjosi raketos.

„Pasak korespondentų iš įvykio vietos, dėl sprogimų Dnipro mieste apgadintas vienas iš prekybos centrų“, – sakoma Dnipro televizijos pranešime. 

Pasak Ukranos transliuotojo „Suspilne“, pirmasis sprogimo garsas nuaidėjo 8:45 val. Iš viso mieste buvo girdėti apie dešimt sprogimų, po kurių pasirodė dūmai.

Per išpuolį ypač nukentėjo vienas iš prekybos centrų, tačiau jo pavadinimas neįvardintas.

Vietos „Telegram“ kanalo duomenimis, tai jau antras kartas per kiek daugiau nei pusmetį, kai rusai apgadina šį prekybos centrą.

Be prekybos centro, apgadintos ir šalia sprogimo epicentro esančios parduotuvės.

Dnipro meras Borisas Filatovas pranešė, kad per išpuolį buvo nukentėjusiųjų.

„Deja, yra žuvusių civilių...“ – sakė jis, bet jų skaičiaus nepatikslino.

Vėliau pranešta, kad po Rusijos atakos Ukrainos Dnipro mieste žuvo trys žmonės, o dar 18 buvo sužeisti.

Anot regiono karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, tarp nukentėjusiųjų yra 14 metų paauglė.

Ukrainos transliuotojas "Suspilne“ nurodė, kad taip pat kilo gaisras prie vienos iš Dnipro medicinos įstaigų. Vienoje iš patalpų matyti dūmai.
Įstaigos direktorius sakė, kad informacijos apie sužeistuosius ar žuvusiuosius nėra.

„Buvo sudaužyti automobiliai, išdaužyti langai, nukentėjo degalinė. Visi padariniai tiriami“, – sakė Valstybinės kelių tarnybos vadovas Mykola Lukašiukas. 

Šį rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainą atakos bepiločiais orlaiviais ir raketomis, ko pasekoje Dnipro ir Zaporižios miestuose griaudėjo sprogimai.

Antradienio vakarą Rusijos kariuomenė pradėjo raketų ataką Dnipro srityje. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sėkmingai numušė rusų raketą. Apie aukas nepranešta.

Pirmadienio naktį rusai apšaudė Dniprą balistinėmis raketomis. Per išpuolį buvo sužeisti septyni žmonės. Buvo apgadintas prekybos centras ir gyvenamieji pastatai.

Birželio 28 d. vakare Rusijos kariuomenė surengė raketinę ataką Dnipro mieste, kurios metu buvo apgadintas devynių aukštų pastatas. Visų pirma buvo sunaikinti butai nuo 8 iki 11 aukšto viename iš įėjimų.
Per pastato apšaudymą žuvo du žmonės ir buvo sužeista 12, tarp jų vienas vaikas.

„Tass“/Rusijos karinis laivynas

Novorosijsko meras Andrejus Kravčenka pranešė, kad praėjusią naktį Novorosijską užpuolė bepiločiai jūriniai dronai. Šiame mieste yra įsikūrusi viena iš Rusijos karinių jūrų pajėgų bazių, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Jis nurodė, kad bepiločių jūrinių dronų ataka prasidėjo apie 2.41 val. Maskvos laiku, o 3.03 val. kariškiai pradėjo atremti ataką.

Pasak vietos gyventojų pranešimų, sprogimai jūros pusėje buvo girdimi apie 30 minučių. Valdžios institucijos nurodė gyventojams nesiartinti prie langų, slėptis patalpose be langų į jūros pusę arba patalpose be langų ir su tvirtomis sienomis.

„Sirena buvo po pirmojo sprogimo, po to pradėjo eiti SMS pranešimai“, – po mero įrašu „Telegram“ kanale pažymėjo vienas Novorosijsko gyventojas.

4.22 val. A.Kravčenka paskelbė, kad bepiločių jūrų dronų atakos grėsmė buvo atšaukta. Vėliau jis patikslino, kad įlankos vandenys bus stebimi iki 9 val. ryto.

„Maloniai prašome susilaikyti nuo lankymosi paplūdimio zonose, krantinėje ir poilsio zonose palei vandenį operatyvinių veiksmų metu“, – rašė miesto meras. Jis nepranešė apie jokias naktinės atakos pasekmes.

Ryte Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“,  remdamasi Rusijos gynybos ministerija, pranešė, kad naktį Juodojoje jūroje esą buvo sunaikinti du bepiločiai jūriniai dronai, plaukę Novorosijsko link.

Novorosijske yra įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno karinė bazė. Į ją 2023 m. rudenį Rusijos kariuomenė perkėlė didžiąją dalį savo laivų iš Sevastopolio, rašė naujienų svetainė „Newsweek“ , remdamasi palydovinėmis nuotraukomis.

Į miestą buvo perkeltos dvi fregatos „Admirol Essenas“ ir „Admirolas Makarovas“, trys dyzeliniai povandeniniai laivai, penki dideli desantiniai laivai ir keli maži raketiniai laivai.

Birželio pradžioje Ukrainos partizanai sekė, kaip rusai Novorosijsko uoste Krasnodaro krašte iškrauna raketas „Kalibr“, kurios nuo karo pradžios padarė reikšmingos žalos Ukrainai.

Gegužės 17 d. Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos karinė žvalgyba daugiau kaip šimtu bepiločių orlaivių atakavo rusų taikinius Sevastopolyje, Tuapsėje ir Novorosijske. Pastarajame įvyko sprogimai prie mazuto terminalo ir geležinkelio stoties.

„Defence blog“ nuotr./Dronų „Shahed“ gamybos linija Rusijoje

Kinijos ir Rusijos bendrovės kuria atakos bepilotį orlaivį, panašų į Irano „Shahed“, pareiškė „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi su tuo susipažinusių Europos pareigūnų pasakojimais.

Jie padarė prielaidą, kad tai ženklas, jog Kinija artėja prie tokios mirtinos pagalbos Rusijai tiekimo, apie kurią anksčiau perspėjo Vakarų politikai.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai nurodė, kad praėjusiais metais šių šalių bendrovės susitarė dėl bendradarbiavimo gaminant iranietiškus „Shahed“ dronus, o šiemet pradėjo kurti juos ir bandyti prieš išsiunčiant į Rusiją.

Anot šaltinių, kinų bepiločiai orlaiviai Ukrainoje dar nebuvo naudojami.

„Kai kurios šalys mano, kad dronų tiekimas Rusijai puolamaisiais tikslais peržengtų ribą ir privestų prie mirtinos pagalbos teikimo“, – rašo „Bloomberg“.

Leidinyje pažymima, kad Maskva kliaujasi Pekinu tiekdama svarbiausias dalis ir komponentus. Tačiau Kinija apdairiai susilaiko nuo tiesioginio ginklų ir artilerijos tiekimo, kas reikštų precedento neturintį eskalavimą ir beveik neabejotinai paskatintų imtis griežtesnių veiksmų, pavyzdžiui, sankcijų, prieš antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką.

„Kinija netiekia ginklų Ukrainos konflikto šalims ir griežtai kontroliuoja dvejopos paskirties prekių eksportą“, – pareiškė Kinijos ambasados JAV atstovas spaudai Liu Pengyu.

„Kalbant apie Ukrainos krizę, tarptautinei bendruomenei visiškai aišku, kas skatina dialogą ir siekia taikos, o kas kursto kovą ir konfrontaciją, – pažymėjo jis. – Raginame atitinkamas šalis nedelsiant nustoti kurstyti kovą ir konfrontaciją.“

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Pareigūnai pabrėžė, kad nerimą kelia tai, jog Kinija panašius į „Shahed“ dronus gali pagaminti daug greičiau nei Iranas ar Rusija.

Nors išsami informacija apie kuriamą droną nepateikiama, tačiau Kinijos gynybos interneto svetainės ir kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad šalis kuria atakos droną „Sunflower 200“, kuris apibūdinamas kaip panašus į Irano bepilotį orlaivį „Shahed 136“.

Nepaisant to, Kinijos vyriausybė visomis išgalėmis stengiasi įtikinti visą pasaulį, kad ji laikosi neutralios pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu. Tačiau, panašu, kad Kinija tyliai padeda Rusijai kariauti šį karą.

Europos ir JAV pareigūnai ne kartą buvo vyko į Pekiną įspėti valdžios institucijas nebendradarbiauti su Kremliumi. Tačiau šie bandymai nedavė jokios naudos.

Balandžio mėnesį naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Kinija tiekia rusams kariniams tikslams skirtas palydovines nuotraukas, mikroelektroniką ir įrenginius tankams, taip pat daugybę technologijų, naudojamų ginkluotėje arba reikalingų jai gaminti.

Nuo karo pradžios Rusija prieš Ukrainą panaudojo tūkstančius bepiločių orlaivių „Shahed“ ir net pastatė gamyklą, kurioje masiškai gamina Irano sukurtą technologiją, kurią palyginti pigu surinkti, bet brangu nuo jos apsisaugoti.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Deividas Petraeusas įvardijo, kad šiuo metu yra trys veiksniai, darantys tiesioginę įtaką karui Ukrainoje.

Jo nuomone, tai gyventojų skaičius, technologijų plėtra ir sąjungininkų pagalba, teigė jis interviu Amerikos McCain instituto tinklalaidėje.

„Rusija turi pranašumą gyventojų skaičiumi. Karo pradžioje šis santykis buvo trys prie vieno. Tačiau atsižvelgiant į masinį ukrainiečių išvykimą, tikėtina, kad šiuo metu kalbame apie keturis prie vieno, o gal net penkis prie vieno“, – sakė jis.

D.Petraeusas taip pat pažymėjo, kad Rusijai pavyko sėkmingai mobilizuoti žmones atokiose šalies kaimo vietovėse, siūlant gerus atlyginimus ir dideles išmokas mirties atveju. Tačiau mobilizacija vyksta ne Maskvoje ar Sankt Peterburge.

Ukraina susiduria su tuo, kad didžiąją jos kariuomenės dalį sudaro vidutinio amžiaus vyrai. Ir tik dabar Kyjivas bando papildyti kovinius dalinius, keisdamas mobilizacijos įstatymus.

„Vidutinis kario amžius Ukrainos fronte yra daugiau nei 40 metų. Karuose, kuriems man teko garbė vadovauti, karių amžius buvo nuo 19 iki 22 metų. Dabar jie pakeitė teisės aktus. Ir jie turi tęsti pajėgų formavimo procesą ir kompensuoti prarastą laiką, kad galėtų bandyti pasipriešinti pajėgoms, kurias turi Rusija“, – aiškino į atsargą išėjęs generolas.

Be to, kaip pažymėjo buvęs CŽV direktorius, bepiločių technologijos yra tai, kas gerokai skiria šį karą nuo kitų. Ukraina sėkmingai naudoja bepiločius orlaivius tiek danguje, tiek jūroje, naikindama Rusijos laivyną ir infrastruktūrą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos dronai atakavo taikinius Rusijos Kaukazo uoste

„Jie taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, neleisdami rusams papildyti degalų savo įrangai, kurią jie dislokavo Ukrainoje ir aplink ją. Jie naikina svarbią infrastruktūrą, aerodromus“, – aiškino D.Petraeusas.

Tačiau rusai taip pat nestovi vietoje. Jie tobulina savo oro gynybą ir elektroninio karo priemones, pabrėžė kariškis.

Kalbėdamas apie sąjungininkų pagalbą, D.Petraeusas pažymėjo, kad V.Putinui pavyko sutvarkyti Rusijos karinį-pramoninį kompleksą. Didele apimtimi tai lemia dalys, kurias Maskva gauna iš Pekino, sviediniai iš Šiaurės Korėjos ir dronai iš Irano. Tai leidžia Kremliui vykdyti veiksmingas atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą.

„Problema ta, kad tai veikia. Jie imasi artilerijos smūgių, mėto valdomas bombas, tiesiog didžiulius kiekius artilerijos bombų į Ukrainą. Visa tai krenta ant elektros tinklų. Atrodo, kad bus šalta žiema. Jau dabar Ukraina netenka elektros energijos 12 valandų per parą“, – tvirtino buvęs aukšto rango JAV pareigūnas.

Jo nuomone, Vakarų sąjungininkai per lėtai padeda Ukrainai, vėluodami siunčia įrangą.

„Sprendimas dėl tolimojo nuotolio ATACMS sistemų buvo priimamas per ilgai. Mes vis dar ribojame jų naudojimą Rusijoje. Europos Sąjunga daug rimčiau žiūri į šį klausimą. O mes per daug delsdami griauname pasitikėjimą“, – pažymėjo D.Petraeusas.

Jis mano, kad didesnis JAV ryžtas padėti Ukrainai ir jos sąjungininkams galėtų būti veiksnys, kuris atgrasytų V.Putiną nuo tolesnių puolamųjų veiksmų.

Generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Rusijos karinė vadovybė ketina pasinaudoti Torecko puolimu, kad sukurtų operatyvines galimybes žengti į priekį Časiv Jare arba Avdijivkos rajone, praneša JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pasak analitikų, Rusijos pasirengimas, kuris gali virsti įvairių krypčių planais, rodo aukštesnį operatyvinio planavimo ir įžvalgumo lygį, nei Rusijos vadovybė buvo pajėgi 2022 m. pradžioje. 

Tačiau galimybes įgyvendinti Rusijos planus ribos bendras žemas Rusijos pajėgų, šiuo metu kovojančių šiose teritorijose, taktinių pajėgumų lygis.

Liepos 2 d. interviu „Suspilne Donbas“ ukrainiečių „Chortycios“ grupės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas pareiškė, kad Rusijos kariai pradeda Časiv Jaro puolimą iš Torecko (į pietus nuo Časiv Jaro). Okupantai puola Torecko-Časiv Jaro kryptimi, daugiausia naudodami nedideles pėstininkų grupes ir retkarčiais mechanizuotas atakas. 

Analitikų nuomone, N.Vološyno prielaida, kad Rusijos pajėgos bando pulti pietinį Časiv Jaro flangą iš Torecko rajono, verta dėmesio. 

Ukrainos karinis stebėtojas Kostiantynas Mašovecas susiejo Rusijos pastangas Torecko kryptimi su bandymais prasiveržti į Pokrovsko kryptį (dar vadinamą Avdijevo kryptimi arba teritorija į vakarus / pietvakarius nuo Torecko).

Liepos 2 d. K.Mašovecas pažymėjo, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos suintensyvino Torecko puolimą ir kad Rusijos Centrinė armijų grupė (kurios vadovybė taip pat atsakinga už Rusijos pajėgų puolimą į vakarus nuo Avdijivkos) netoli Torecko dislokavo papildomus batalionus ir šturmo kuopas, kad paremtų puolimo operacijas. 

K.Mašovecas pažymėjo, kad operatyviniai veiksniai Torecko kryptimi yra „tiesiogiai susiję“ su Avdijivos kryptimi, ir įvertino, kad Rusijos Centrinės armijų grupės kariuomenės bando blokuoti Ukrainos pozicijas palei kelią N-32 Pokrovskas-Kostiantynivka (pagrindinę Ukrainos sausumos susisiekimo liniją, kuria aprūpinami Ukrainos kariai Torecke).

K.Mašoveco ir N.Vološyno pastebėjimai apie Rusijos puolamųjų operacijų prie Torecko perspektyvas atspindi pastebimą kovų dinamiką – Rusijos vadovybė galėjo nuspręsti birželio viduryje suintensyvinti puolamąsias operacijas prie Torecko būtent dėl to, kad šis rajonas suteikia Rusijos kariams lankstų atsparos tašką, iš kurio jie gali judėti arba į šiaurę Časiv Jaro kryptimi, arba į vakarus/pietvakarius Avdijivkos kryptimi, priklausomai nuo to, kurį puolimo maršrutą Rusijos vadovybė laiko perspektyvesniu. 

Pasak analitikų, akivaizdus sprendimas žengti į priekį ties Toretsku pabrėžia, kad Rusijos vadovybė galbūt planuoja operacijas įžvalgiau ir geriau suprasdama operatyvinę situaciją nei anksčiau, kai primygtinai reikalavo vykdyti nenuoseklias puolamąsias operacijas nesusijusiuose fronto ruožuose. 

Tačiau Rusijos vadovybės gebėjimas iš tikrųjų įgyvendinti šiuos operatyvinius planus priklauso nuo kariuomenės taktinių veiksmų Torecko rajone ir jos gebėjimo panaudoti taktinę sėkmę operatyviai reikšmingiems proveržiams“.

Kaip anksčiau pažymėjo ISW, pagrindinę Rusijos pajėgų koncentraciją Torecko srityje sudaro žemos kvalifikacijos Donecko liaudies respublikos (DLR) pajėgos ir teritorinės pajėgos, kurioms tikriausiai bus sunku tinkamai vykdyti atakas, ypač atsižvelgiant į tai, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Ukraina gaus papildomą karinę pagalbą.

Kitos svarbios analitikų įžvalgos: 

• Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas liepos 2 d. iš anksto nepraneštu vizitu į Kyjivą siekė tapti taikdariu po to, kai Vengrija liepos 1 d. pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, tačiau mažai tikėtina, kad V. Orbano pastangos užtikrins ilgalaikę taiką Ukrainoje.
• Kremlius vykdo intensyvią informacinę kampaniją, kurios tikslas – priversti Ukrainą derėtis su Rusija Rusijos sąlygomis, o bet kokios Rusijos, Vakarų ar kitų šalių pastangos palenkti Ukrainą į per ankstyvas derybas su Rusija tik susilpnins Ukrainą ir prisidės prie tolesnės Rusijos agresijos Ukrainoje ir užsienyje.
• Keli Rusijos Valstybės Dūmos nariai pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo iš Rusijos „tėvynainių“ perkėlimo programos būtų išbraukta nemažai etninių grupių, o tai pakenktų Kremliaus pastangoms pasitelkti „tėvynainius užsienyje“ darbo jėgos trūkumui Rusijoje kompensuoti ir sudarytų informacines sąlygas pateisinti galimas hibridines operacijas prieš kitas šalis, kuriose gyvena rusai ir rusakalbiai.
• Liepos 1 d. Ukrainos pajėgos smogė amunicijos sandėliui Rusijos karinėje bazėje okupuotame Kryme, kuriame, kaip pranešama, buvo laikomi dronai „Shahed“.
• Rusija gali suintensyvinti pastangas vykdyti žvalgybą ir trikdyti ryšį povandeninėje ir oro erdvėje šalia NATO šalių.
• Atrodo, kad Rusijos valdžios institucijos viešai daugiausia dėmesio skiria kovotojų klubų tramdymui ir nikabo dėvėjimo ribojimui, kad parodytų, jog tinkamai kovoja su terorizmo grėsmėmis Šiaurės Kaukaze, užuot sprendusios sistemines islamiškojo ekstremizmo problemas regione.
• Liepos 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo 999-ajai Rusijos karinių oro pajėgų bazei Kante, Kirgizijoje, už „masinį didvyriškumą ir drąsą“ suteiktas garbingas „Gvardijos“ laipsnis.
• Pastaruoju metu Rusijos kariai žengė į priekį netoli Vovčansko, Časiv Jaro, Avdijivkos ir Donecko bei Zaporižios sričių pasienyje.
• Pranešama, kad Rusija į kovą Ukrainoje verbuoja moteris iš Rusijos įkalinimo įstaigų.