Svarbiausios naujienos
- Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą: išdėstė pagrindinius punktus
- A.Lukašenka pradeda nerimauti: stiprina kariuomenę pasienyje ir giriasi aukšta kovine parengtimi
- Karas Ukrainoje galėtų baigtis per kelias minutes: pakaktų vieno šio lyderio skambučio V.Putinui
- Vokietijos ministrė pažėrė kaltinimų Maskvai: Baltijos šalys paverstos hibridinio karo centru
- V.Putinas rado alternatyvą akistatai su NATO mūšio lauke: griebėsi kitokio karo būdų
- Maskva: Ukrainos bepiločiai jūrų dronai atakavo Novorosijską
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą: išdėstė pagrindinius punktus
21:26
Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą, kuriame numatoma, kad Kyjivas atiduos dalį savo teritorijos, pranešė „Unian“.
Pagrindines šio taikos plano tezes paskelbė žurnalistas Dmitrijus Gordonas, gavęs jas iš savo šaltinių. Pasak jo, taikos sutarties projektą prieš kelias dienas į Vašingtoną atvežė Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas.
Dokumente pateikiamos šios pagrindinės nuostatos:
- Ukraina turi visiškai pasitraukti iš Donecko ir Luhansko regionų;
- Rusijos Federacija perduos Ukrainai Zaporižios atominę elektrinę ir 100 km demilitarizuotos zonos palei Dnieprą iki Juodosios jūros kontrolę;
- Ukraina turi įsipareigoti nenutraukti vandens tiekimo Krymui;
- Ukraina turi įtvirtinti savo neprisijungusios šalies statusą Konstitucijoje ir nestoti į NATO ar kitą aljansą;
- Ukraina turi įtvirtinti Konstitucijoje „taikos meto kariuomenės“, kurią sudarytų 350 000 karių, koncepciją ir turėti ribotą ginkluotės sąrašą, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 125 kovinius lėktuvus;
- Krymą apibrėžti kaip ypatingą demilitarizuotą teritoriją su dvigubu pavaldumu Ukrainai ir Rusijos Federacijai;
- JAV panaikinti draudimą tiekti aukštąsias technologijas Rusijos Federacijai, taip pat panaikinti sankcijas naftos ir dujų kompleksui bei bankų sistemai;
- Rusijos Federacija yra pasirengusi aptarti Zaporižios ir Chersono sričių visišką perdavimą Ukrainai;
- Rusijos Federacija neprieštarauja Ukrainos stojimui į ES;
- ugnies nutraukimas palei fronto liniją turėtų būti įvestas nedelsiant po to, kai bus pradėtos derybos dėl paliaubų Rusijos, JAV, Kinijos, ES ir Ukrainos formatu;
- būtina atgaivinti Trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutartį, ją turi pasirašyti Ukraina.
Kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas, kuris turi daug šansų sugrįžti į Baltuosius rūmus, derasi su V.Putinu dėl to, kiek Ukrainos žemės Kremlius gali pasilikti sau. Tai leidiniui „Politico“ papasakojo su D.Trumpu susiję nacionalinio saugumo ekspertai.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigia, kad Kyjivas vis dar nepasirengęs eiti į kompromisą su Rusija ir atiduoti kokią nors teritoriją, kad būtų nutrauktas karas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:37
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 150 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą
23:34
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 150 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
„Bideno administracija skelbia apie didelį naujos karinės pagalbos Ukrainai paketą, nes Jungtinės Valstijos toliau remia Ukrainą kovoje su Rusijos invazija“, – sakė ji.
Tai septintasis karinės pagalbos paketas, kurį J.Bidenas paskelbė nuo balandžio mėnesio, kai Kongresas priėmė Pagalbos Ukrainai įstatymą.
„Jį sudaro raketos priešlėktuvinei gynybai, šaudmenys HIMARS, artilerijos sviediniai ir kiti svarbūs pajėgumai, paimti iš JAV kariuomenės atsargų“, – sakė atstovė spaudai.
Į paketą taip pat įtrauktos lėšos, už kurias Gynybos ministerija įsigis perėmėjų, padėsiančių Ukrainai apsaugoti kariuomenę fronto linijose ir miestuose nuo Rusijos oro atakų.
Atstovė spaudai pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais JAV pagalba kare buvo labai svarbi, o dėl Ukrainos karių drąsos ir JAV bei partnerių suteiktos ginkluotės „akivaizdu, kad Rusijos puolimas aplink Charkivą buvo klaida“.
Rusija stengiasi didinti puolimo tempą Charkivo kryptimi
22:10
Charkivo kryptimi rusų kariai stengiasi padidinti puolamųjų operacijų tempą. Jie taip pat perkėlė dalinius iš Kupjansko krypties, pranešė Charkivo operatyvinės ir taktinės kariuomenės grupės komunikacijos skyriaus atstovas pulkininkas Vitalijus Sarancevas, kurį cituoja „Interfax-Ukraina“.
„Mūsų kryptimi priešas stengiasi padidinti puolamųjų operacijų tempą. Jis bando įsirėžti į mūsų karių gynybą arba atkurti prarastas pozicijas.
Siekdamas pralaužti mūsų gynybą, priešas vėl pakeitė smogiamuosius dalinius, kurių puolamieji daliniai visiškai prarado kovinį pajėgumą. Ir toliau šturmuoja gynybos pajėgas“, – sakė jis.
V.Sarancevas pažymėjo, kad nuo liepos 3 d. pradžios Vovčansko ir Lypčių rajone buvo atremtos 6 rusų atakos.
Karininkas pabrėžė, kad rusai priversti įvesti rezervus arba perkelti karius iš kitų krypčių. Atstovas priminė, kad priešas į Vovčanską perkėlė tris šturmo grupes iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 6-osios jungtinės armijos 138-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados.
Hlybokės vietovėje priešas perkėlė pirmojo motorizuotojo šaulių bataliono grupes. Šie daliniai buvo perkelti iš kitos krypties – konkrečiai iš Kupjansko, sakė V.Sarancevas.
Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą: išdėstė pagrindinius punktus
21:26
Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą, kuriame numatoma, kad Kyjivas atiduos dalį savo teritorijos, pranešė „Unian“.
Pagrindines šio taikos plano tezes paskelbė žurnalistas Dmitrijus Gordonas, gavęs jas iš savo šaltinių. Pasak jo, taikos sutarties projektą prieš kelias dienas į Vašingtoną atvežė Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas.
Dokumente pateikiamos šios pagrindinės nuostatos:
- Ukraina turi visiškai pasitraukti iš Donecko ir Luhansko regionų;
- Rusijos Federacija perduos Ukrainai Zaporižios atominę elektrinę ir 100 km demilitarizuotos zonos palei Dnieprą iki Juodosios jūros kontrolę;
- Ukraina turi įsipareigoti nenutraukti vandens tiekimo Krymui;
- Ukraina turi įtvirtinti savo neprisijungusios šalies statusą Konstitucijoje ir nestoti į NATO ar kitą aljansą;
- Ukraina turi įtvirtinti Konstitucijoje „taikos meto kariuomenės“, kurią sudarytų 350 000 karių, koncepciją ir turėti ribotą ginkluotės sąrašą, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 125 kovinius lėktuvus;
- Krymą apibrėžti kaip ypatingą demilitarizuotą teritoriją su dvigubu pavaldumu Ukrainai ir Rusijos Federacijai;
- JAV panaikinti draudimą tiekti aukštąsias technologijas Rusijos Federacijai, taip pat panaikinti sankcijas naftos ir dujų kompleksui bei bankų sistemai;
- Rusijos Federacija yra pasirengusi aptarti Zaporižios ir Chersono sričių visišką perdavimą Ukrainai;
- Rusijos Federacija neprieštarauja Ukrainos stojimui į ES;
- ugnies nutraukimas palei fronto liniją turėtų būti įvestas nedelsiant po to, kai bus pradėtos derybos dėl paliaubų Rusijos, JAV, Kinijos, ES ir Ukrainos formatu;
- būtina atgaivinti Trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sutartį, ją turi pasirašyti Ukraina.
Kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas, kuris turi daug šansų sugrįžti į Baltuosius rūmus, derasi su V.Putinu dėl to, kiek Ukrainos žemės Kremlius gali pasilikti sau. Tai leidiniui „Politico“ papasakojo su D.Trumpu susiję nacionalinio saugumo ekspertai.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigia, kad Kyjivas vis dar nepasirengęs eiti į kompromisą su Rusija ir atiduoti kokią nors teritoriją, kad būtų nutrauktas karas.
Rusija sustabdė dalyvavimą ESBO parlamentinėje asamblėjoje
19:27
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį balsavimu nutarė sustabdyti Maskvos dalyvavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinėje asamblėjoje, pavadinę ją antirusiška ir diskriminacine.
Trečiadienį vykusiuose posėdžiuose už idėją nutraukti savo dalyvavimą asamblėjoje vienbalsiai nubalsavo abeji Rusijos parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.
Aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba – apkaltino asamblėją „šališku, diskriminaciniu požiūriu, dvigubais standartais, visiška rusofobija, nepasirengimu prasmingoms diskusijoms, taip pat ir aktualiais lygaus ir nedalomo saugumo užtikrinimo klausimais“.
ESBO parlamentinė asamblėja nėra sprendimus priimantis organas, tačiau ji siekia sudaryti palankesnes sąlygas dialogui tarp jos narių įstatymų leidybos institucijų.
ESBO turi 57 narius, įskaitant Maskvą ir Kyjivą. Ukraina yra raginusi pašalinti Rusiją.
NATO artimiausiais metais susitarė Ukrainai skirti 40 mlrd. eurų paramos
18:53
NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai.
Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.
Buvo planuojama pasiekti, kad šalys pasižadėtų ir toliau teikti tokią paramą, kokią teikė nuo pat Maskvos įsiveržimo, ir tolygiau paskirstyti įnašus.
Tačiau diplomatai teigė, kad Jungtinės Valstijos primygtinai reikalavo, kad įsipareigojimas – kuris nėra teisiškai privalomas – būtų peržiūrėtas kitais metais.
Vašingtono argumentas buvo tas, kad vyriausybė teisiškai negali įpareigoti jokių būsimų administracijų skirti lėšų, sakė diplomatai.
Diplomatai taip pat sakė, kad pasiūlymas nustatyti aiškų būsimos pagalbos paskirstymo pagal kiekvienos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį būdą buvo atmestas dėl Turkijos pasipriešinimo.
Vienas diplomatas teigė, kad galutiniame tekste minimas „sąžiningas naštos pasidalijimas“ ir siekis prisidėti proporcingiau, tačiau neužsimenama, kad reikėtų skaičiuoti pagal BVP.
Tai viena dalis iš Ukrainai skiriamo paketo, kurį NATO rengia aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.
Galutinėje deklaracijoje Kyjivui taip pat bus pateikta tvirtesnė formuluotė dėl Ukrainos siekio prisijungti prie ES, tačiau konkretaus kvietimo tapti ES nare nebus.
Aljansas taip pat sieks apsaugoti ginklų tiekimą prieš galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į JAV prezidento postą, perimdamas tiekimo koordinavimo kontrolę iš Vašingtono.
V.Putinas ŠBO susitikime Kazachstane gyrė stiprius Rusijos ryšius su Kinija
18:51
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijos lyderiui Xi Jinpingui trečiadienį pareiškė, kad Pekino ir Maskvos santykiai yra tvirtesni nei bet kada anksčiau.
Prezidentai susitiko trečiadienį prasidėjusio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose Kazachstano sostinėje Astanoje.
Maskvos ir Pekino tikslas – sustiprinti prieš Vakarus nukreiptas sąjungas ir padidinti savo įtaką strateginiame Vidurinės Azijos regione.
ŠBO yra regioninis politinis ir ekonominis blokas, kurį abu lyderiai laiko atsvara JAV „hegemonijai“ tarptautiniuose reikaluose.
Įžanginėje susitikimo su Xi Jinpingu kalboje, kurią paskelbė Rusijos valstybinė televizija, V.Putinas sveikino organizaciją „stiprinant savo, kaip vieno iš pagrindinių teisingos daugiapolės pasaulio tvarkos ramsčių, vaidmenį“.
ŠBO priklauso ne tik Rusija ir Kinija, bet ir keturios Vidurinės Azijos valstybės, Indija, Iranas ir Pakistanas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskvos ir Pekino politiniai, kariniai ir ekonominiai ryšiai dar labiau sustiprėjo.
„Rusijos ir Kinijos santykiai, mūsų visapusiška partnerystė ir strateginis bendradarbiavimas išgyvena geriausią istorijoje laikotarpį“, – sakė V.Putinas.
Trumpame įžanginiame žodyje Xi Jinpingas pavadino V.Putiną savo „senu draugu“ ir teigė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai yra „aukšto lygio“.
„Atsižvelgdamos į neramią tarptautinę padėtį ir išorinę aplinką, abi šalys turėtų ir toliau puoselėti pirminį draugystės siekį ateinančioms kartoms“, – sakė Xi Jinpingas.
Kartu su antradienį į Kazachstaną atvykusiu Xi Jinpingu jie ŠBO mato kaip svarbų forumą jų strateginiams interesams visoje Eurazijoje įgyvendinti.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning anksčiau šią savaitę teigė, kad Pekinas mano, jog ŠBO viršūnių susitikimas „padės pasiekti daugiau sutarimo tarp visų šalių ir prisidės prieš šalių narių saugumo, stabilumo ir vystymosi skatinimo“, taip pat prisidės prie „ilgalaikės taikos ir bendros gerovės pasaulyje“.
Konkurencija
Nepaisant to, kad susitarimą palaikyti draugystę „be ribų“ Maskva ir Pekinas pasirašė likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą, jie varžosi dėl įtakos Vidurinės Azijos regione.
Regione penkios šalys – Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnija ir Uzbekistanas – yra buvusios sovietinės respublikos, kurias su Rusija sieja istoriniai kultūriniai, kalbiniai ir ekonominiai ryšiai.
Tačiau auganti Kinijos ekonominė galia ir didėjančios investicijos regione meta iššūkį Rusijos įtakai.
Vidurinė Azija yra labai svarbi Kinijos tarptautinio infrastruktūros plėtros projekto „Juosta ir kelias“ grandis.
Šis regionas turtingas gamtinių išteklių ir labai svarbus prekių gabenimui sausuma tarp Kinijos ir Europos.
Taip pat manoma, kad Rusijos karas Ukrainoje atveria kelią kitoms galybėms įsiveržti į regionus, kurie tradiciškai palaikė stipriausius ryšius su Maskva.
Itin uždaras Turkmėnistanas nepriklauso ŠBO, tačiau kitos keturios šalys, kaip ir Indija, Iranas ir Pakistanas, yra narės.
Kvietimas į Turkiją
Devynių narių bloką papildo 14 „dialogo partnerių“, pavyzdžiui, Turkija ir kelios Persijos įlankos valstybės.
Per dvišalį susitikimą renginio kuluaruose Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasakė V.Putinui, kad laukia jo vizito „kuo greičiau“.
„Aš tikrai atvyksiu“, – televizijos buvo užfiksuotas sakantis V.Putinas.
NATO narė Turkija siekia pozicionuoti save kaip galimą tarpininkę kare Ukrainoje.
Ši šalis taip pat yra svarbus Maskvos, kuriai taikomos griežtos Vakarų sankcijos, prekybos ir finansų centras.
V.Putinas sakė, kad abi šalys plėtoja ryšius „nepaisant visų šiuo metu pasaulyje kylančių sunkumų“.
Per susitikimą prie ŠBO turėtų prisijungti artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija, kuriai 2023 metų aukščiausiojo lygio susitikime buvo pranešta, kad ji taps ŠBO nare.
Duodamas interviu Kazachstano valstybinei žiniasklaidai, Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad organizacija „demonstruoja pasauliui, jog egzistuoja alternatyvios tarptautinės platformos, skirtingi galios centrai“.
Dvi dienas truksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ketvirtadienį taip pat turėtų kalbėti Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
A.Lukašenka pradeda nerimauti: stiprina kariuomenę pasienyje ir giriasi aukšta kovine parengtimi
18:17
Rusijos kaimynė ir sąjungininkė Baltarusija pareiškė, kad stiprina savo karines pajėgas pasienyje su Ukraina, o jos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigė, kad jos kariai yra pasirengę kovai, rašo „Business Insider“.
A.Lukašenka neseniai pasakytoje kalboje pavadino Ukrainą „priešu“ ir teigė, kad jo kariai palei Ukrainos sieną turi „aukštą kovinę parengtį“, rašo Ukrainos leidinys „Euromaidan“.
Jis taip pat sakė, kad Baltarusija padidino savo karių ir raketinių sistemų skaičių.
„Buvo dislokuotos specialiųjų operacijų pajėgos, įskaitant ne tik pasieniečius, bet ir mūsų kariškius. Kaip praneša pasieniečiai, dabar jie užblokavo tikėtiną priešo judėjimo kryptį“, – sakė A.Lukašenka.
„Oro pajėgos ir priešlėktuvinės gynybos pajėgos – tiek mūsų, tiek Rusijos pajėgos – yra parengties būsenoje, o jų veiksmai visiškai koordinuojami.“
Baltarusija tiesiogiai nedalyvavo Rusijos vykdomoje plataus masto invazijoje į Ukrainą, tačiau nuo pat jos pradžios 2022 m. vasario mėn. padėjo Rusijos pastangoms.
Invazijos pradžioje į Ukrainą iš Baltarusijos įžengė tūkstančiai Rusijos karių. Rusija taip pat paleido balistines raketas į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, o Rusijos bombonešiai paleido raketas į Ukrainą iš Baltarusijos oro erdvės.
Rusija taip pat dislokavo taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.
A.Lukašenkos komentarai rodo, kad jis nerimauja dėl Ukrainos kariuomenės artėjimo prie jo sienos, dėl ko susirūpinimą išreiškė ir kiti Baltarusijos pareigūnai.
Tarp jų – aukšto rango Baltarusijos kariuomenės pareigūnas, birželio pabaigoje pareiškęs, kad Ukraina „bando įtraukti mūsų šalį į karą“.
Atsakydama į tai, Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškė, kad visi Ukrainos veiksmai prie Baltarusijos sienos yra tik gynybinio pobūdžio, pranešė „Euromaidan“.
Ukraina Baltarusijos pareiškimus pavadino dezinformacijos operacijos dalimi. Gegužę Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad Rusija gali vykdyti psichologinę operaciją, kuria siekiama „sukelti masinę paniką“ Ukrainoje, verčiant žmones manyti, kad Baltarusijos kariai įsitrauks į kovą.
„Tikimės, kad artimiausiu metu Rusijos ir Baltarusijos aukščiausioji vadovybė paskelbs eilę provokacinių pareiškimų, grasinančių Ukrainai“, – sakė Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
Nebuvo jokių ženklų, kad Ukraina siųstų kokius nors karius į Baltarusiją, ir tai greičiausiai sulauktų griežto Rusijos atsako.
Taip pat kol kas nėra jokių požymių, kad A.Lukašenka svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Praėjusiais metais jis sakė, kad jo kariai įsitrauks į karą, jei Ukrainos kariai įžengs į Baltarusiją.
Mažai tikėtina, kad Baltarusijos kariai padarytų didelę įtaką, net jei ir įsitrauktų į karą.
Į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų korpuso pulkininkas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos ekspertas Markas Cancianas 2022 m. „Business Insider“ sakė, kad „Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra mažos ir silpnos“.
Jis teigė, kad Baltarusijos kariuomenė būtų „suvalgyta gyva“, jei įsiveržtų į Ukrainą, ir teigė, kad „baltarusiai labai atsargiai stengiasi neįtraukti savo kariuomenės“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija taip pat teigė, kad Baltarusijos kariuomenė daug mažiau patyrusi nei Rusijos kariuomenė.
Rusijos raketinis laivas prie Kaliningrado krantų padegtas tyčia: tai padarė rusas
17:05
Balandžio 8 d. pasirodė pranešimai, kad Rusijoje prie Kaliningrado krantų užsidegė laivas – nedidelė raketinė korvetė „Serpuchov“. Rusija įtarė, jog prie išpuolio prisidėjo Ukrainos pajėgos, tačiau jį padegė rusas.
Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad laive kilęs gaisras visiškai sunaikino laivo ryšių ir automatikos įrangą.
„Dėl gaisro raketinio laivo viduje buvo visiškai sunaikinta jo ryšių ir automatikos įranga. Atkurti laivo „Serpuchov“ kovinį pajėgumą prireiks daug laiko“, – rašė tarnybos atstovai ir nurodė, kad prieš incidentą Rusija turėjo planų jį perkelti į Juodąją jūrą, kad bent iš dalies kompensuotų Juodosios jūros laivyno patirtus nuostolius.
Nors Maskva svaidėsi kaltinimais, tuo metu Ukrainos karinė žvalgyba nepatvirtino, kad Ukraina yra susijusi su gaisru. Vis tik paaiškėjo, kad gaisras mažajame raketiniame laive „Serpuchov“ kilo neatsitiktinai.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis metė iššūkį D.Trumpui: ragina pasidalinti savo stebuklingu planu
16:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu „Bloomberg“ naujienų tarnybai pareiškė, kad Donaldas Trumpas turėtų pateikti savo planą, kaip greitai užbaigti karą su Rusija, ir perspėjo, kad bet koks pasiūlymas turi nepažeisti šalies suvereniteto.
„Jei D.Trumpas žino, kaip užbaigti šį karą, jis turėtų mums tai pasakyti šiandien, – su sarkazmo gaidele sakė Ukrainos prezidentas. – Jei kyla pavojus Ukrainos nepriklausomybei, jei mes neteksime valstybingumo – mes norime būti tam pasiruošę, norime tai žinoti.“
Buvęs JAV prezidentas D.Trumpas per praeitą ketvirtadienį vykusius JAV prezidento rinkimų kampanijos debatus pasigyrė, kad užbaigs karą iki savo inauguracijos sausio mėn., ir pasišaipė, jog Ukrainos gynybai išleidžiami milijonai dolerių, o Kyjivas „nelaimi karo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
