Svarbiausios naujienos
- Rusija perdavė Jungtinėms Valstijoms taikos sutarties su Ukraina projektą: išdėstė pagrindinius punktus
- A.Lukašenka pradeda nerimauti: stiprina kariuomenę pasienyje ir giriasi aukšta kovine parengtimi
- Karas Ukrainoje galėtų baigtis per kelias minutes: pakaktų vieno šio lyderio skambučio V.Putinui
- Vokietijos ministrė pažėrė kaltinimų Maskvai: Baltijos šalys paverstos hibridinio karo centru
- V.Putinas rado alternatyvą akistatai su NATO mūšio lauke: griebėsi kitokio karo būdų
- Maskva: Ukrainos bepiločiai jūrų dronai atakavo Novorosijską
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltinis: Ukraina smogė šaudmenų gamyklai Rusijoje
22:28
Ketvirtadienio rytą per Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos operaciją Rusijos Federacijos Tambovo srities Kotovsko mieste buvo apgadinta Tambovo sprogstamųjų medžiagų gamykla.
Kaip UNIAN informavo šaltinis Ukrainos žvalgyboje, ataka buvo įvykdyta naudojant dronus kamikadzes, iš kurių vienas sėkmingai pataikė į priešo karinį-pramoninį kompleksą.
Smūgio pasekmės, žalos mastas ir informacija apie priešo nuostolius dar tikslinami.
Šaltinio teigimu, Rusijos valdžia neigia šaudmenų gamyklos sunaikinimo faktą.
Nepaisant to, kaip teigia Ukrainos specialiosios tarnybos, vietos gyventojai internete skelbia vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matyti vieno iš dronų kamikadzių smūgis, po kurio įvyko sprogimas ir gaisras objekto teritorijoje.
V.Zelenskis: stiprinamės
22:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina stiprina visas fronto kryptis – apie tai jis prakalbo po Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vadavietės štabo posėdžio.
Pasak valstybės vadovo, posėdis buvo ilgas ir skirtas tiek kariuomenės aprūpinimui ginkluote, tiek sprendimams dėl kiekvienos konkrečios fronto krypties.
„Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė apie padėtį pagrindinėse kryptyse. Daugiausia kovojama Pokrovsko kryptyje, mūsų Donecke, tačiau dabar stiprinama kiekviena kryptis. Ir aš esu dėkingas kiekvienai brigadai, dėkingas kiekvienam kareiviui ir kiekvienam vadui“, – sakė V.Zelenskis.
Rusai atakavo Odesos uostą
21:28
Ketvirtadienio vakarą rusai balistinėmis raketomis smogė Odesos regiono uosto infrastruktūrai, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Apie tai pranešė vietos valdžios institucijos.
„Vakare priešas vėl smogė balistine raketa Odesos srities uosto infrastruktūrai. Buvo apgadinti pastatai ir kiti uosto infrastruktūros statiniai. Kilo gaisras, kuris buvo užgesintas“, – „Telegram“ rašė Odesos meras Genadijus Truchanovas.
Apie smūgio civilinei uosto infrastruktūrai padarinius taip pat pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis.
Vienas civilis žuvo, dar septyni buvo sužeisti.
Rusijos sandėliai tuštėja
20:19
Rusijoje saugyklose liko apie 9300 vienetų pėstininkų šarvuočių, tačiau dauguma jų yra labai pasenusių modelių arba beveik neremontuotini. Tai rodo atvirų duomenų analitikų (OSINT) surinkti palydovinių vaizdų duomenys, skelbia „Laisvosios Europos radijas“.
Publikacijoje pažymi, kad aktyvus motociklų, keturračių ir kitų lengvųjų ratinių transporto priemonių naudojimas Rusijos karių fronte yra visai ne „išradingumas“, o vis didėjančio šarvuočių trūkumo įrodymas.
„Kai kuriais atvejais pagal atsargų būklę netgi galima nuspėti, kas nutiks fronte. Pavyzdžiui, matant, kad iš saugojimo bazių dingo dauguma gerai išsilaikiusių BMP, nenuostabu, kad Rusija pradėjo remtis kitomis transporto priemonėmis. Pirmiausia pradėta naudoti APC ir MT-LB, kurie nėra skirti puolamosioms operacijoms. Nuostoliams vis didėjant ir mažėjant paruoštos naudoti technikos atsargoms, imta naudoti dar mažiau tinkamas priemones, pavyzdžiui, keturračius ar motociklus“, – aiškina leidiniui OSINT analitikas.
Ukrainos kariai parodė, kaip atrodo griuvėsiais virtęs Časiv Jaras
19:51
Ukrainos kariškiai toliau gina ČsivJaro miestą, iš kurio liko tik griuvėsiai.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų „Telegram“ kanalas.
Buvo paskelbtos nuotraukos to, kas liko iš miesto.
„Časiv jaras. Dar vienas miestas, kurį rusai pavertė visiškais griuvėsiais. Nepaprastai sunkiomis sąlygomis Ukrainos pėstininkai ir toliau didvyriškai sulaiko priešą“, – sakoma kariškių žinutėje.
Europa surinkinėja „Patriot“ sistemą Ukrainai
19:13
Ukrainai reikalaujant daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, Europos pareigūnai bando surinkti „Patriot“ bateriją iš atsarginių dalių, išsibarsčiusių po visą žemyną, pranešė „The New York Times“.
Pažymima, kad Europos planas aprūpinti Ukrainą dar viena oro gynybos sistema „Patriot“, kuri apsaugotų nuniokotus miestus nuo Rusijos oro antskrydžių, pamažu pildosi.
„Radarą ir tris raketų paleidimo įrenginius tiekia Nyderlandai. Kai kurias perėmimo raketas tiekia keturių šalių koalicija, vadovaujama Vokietijos. Žadama įrengti mobilųjį ugnies valdymo centrą, tačiau kur ir kas jį įrengs, pareigūnai kol kas nesako. Papildomų raketų ir paleidimo įrenginių, taip pat ukrainiečių apmokymą naudotis sudėtinga sistema suteiks aštuonios šalys“, – sakoma paskelbtame straipsnyje.
Žiniasklaida: iš susitikimo Kyjive V.Orbanas skuba į pokalbį Maskvoje
18:34
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praėjus vos kelioms dienoms po vizito Kyjive, apsilankys Maskvoje. Tokią informaciją paviešino žurnalistas Sabolchas Panis.
Skelbiama, kad V.Orbanas liepos 5 d. vyks į Maskvą – praėjus vos kelioms dienoms po jo kelionės į Kyjivą, kur jis pasiūlė Ukrainai sutikti su Rusijos Federacijai palankiomis paliaubomis.
Sabolcho Panio teigimu, į Rusijos Federaciją vyks ir Vengrijos užsienio reikalų ministras, kuris nebuvo V.Orbano delegacijoje Kyjive ir yra laikomas prorusišku ministru.
Tuo tarpu Vengrijos ministro pirmininko spaudos tarnybos vadovas pranešė, kad V.Orbanas dalyvaus liepos 5-6 d. Azerbaidžane vyksiančiame Turkijos valstybių organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime.
Pastarąjį kartą Vengrijos premjeras su V.Putinu buvo susitikęs praėjusių metų spalio mėnesį Pekine vykusiame forume, į kurį jis atvyko kaip vienintelis ES politikas.
V.Putinas skeptiškai vertina tarpininkavimą dėl taikos
18:27
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas netiki galimybe sudaryti taikos sutartį su Ukraina per tarpininką. Tai jis pareiškė per spaudos konferenciją, surengtą jo vizito Kazachstane metu.
„Galutinai užbaigti konfliktą su tarpininkų pagalba ir tik per juos man atrodo mažai tikėtina. Pirmiausia todėl, kad vargu ar tarpininkas bus įgaliotas pasirašyti galutinius dokumentus. Ir dar daugiau – net ne pasirašyti galutinius dokumentus, o paskatinti pasirašyti net galutinį dokumentą“, – sakė jis.
Kartu V.Putinas patikino, kad palankiai vertina tarpininkavimą derybose, kaip tai padarė 2022 m. pavasarį su Turkija.
V.Putinas sako rimtai vertinantis D.Trumpo komentarus apie karo Ukrainoje užbaigimą
18:06
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė rimtai vertinantis respublikonų tikėtino kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo komentarus, kad jis galėtų greitai užbaigti karą Ukrainoje.
„Tai, kad D.Trumpas, kaip kandidatas į prezidentus, sako, jog yra pasirengęs ir nori nutraukti karą Ukrainoje, mes vertiname gana rimtai“, – spaudos konferencijoje Astanoje sakė V.Putinas, pridūręs, kad nėra susipažinęs su konkrečiais D.Trumpo pasiūlymais.
V.Putinas vėl kalba apie derybas
17:51
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vėl kalba apie dialogo su Ukraina atnaujinimą.
Kremliaus vadovas, viešėdamas Astanoje, prakalbo, kad Stambulo susitarimai galėtų tapti derybų pagrindu,, pranešė „RIA Novosti“.
Kartu V.Putinas tvirtino, kad Maskva niekada neatsisakė derybų ir yra pasirengusi jas tęsti.
„Stambulo susitarimai lieka ant stalo ir gali būti pagrindas tęsti šias derybas“, – sakė V.Putinas.
Kyjivas: per Rusijos ataką energetikos infrastruktūrai Poltavos srityje žuvo žmogus
17:47
Per Rusijos ataką energetikos infrastruktūrai šiaurės rytinėje Poltavos srityje žuvo žmogus ir dar trys buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos smūgiai energetikos objektams paralyžiavo Ukrainos elektros gamybą, todėl pareigūnai buvo priversti įvesti tiekimo apribojimus ir importuoti elektrą iš Europos Sąjungos.
Energetikos ministerija pranešė, kad trečiadienį buvo smogta įrenginiui, susijusiam su „UkrGasVydobuvannya“ – didžiausia dujų bendrove karo nuniokotoje šalyje.
„Deja, per išpuolį žuvo 49-erių elektrikas ir buvo sužeisti trys darbuotojai. Jiems teikiama būtina medicininė pagalba“, – nurodė Energetikos ministerija.
Kremlius neigia, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą, tačiau Rusijos gynybos ministerija pranešė apie atakas prieš energetikos objektus, kurie, jos teigimu, aprūpina Ukrainos kariuomenę.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarus prašydamas daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos raketų ir dronų atakų.
V.Zelenskis pranešė, kad dėl Rusijos sistemingų smūgių į šilumines elektrines ir hidroelektrines elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo perpus, palyginti su ankstesniais metais.
Politologas ragina veikti: kitaip nebus kam ginti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nuo Rusijos
17:26
„Ar Europos Sąjungos rytinės fronto linijos valstybės duotų atkirtį kaip Ukraina, jei Rusija jas užpultų?“ – klausia žurnalo „Foreign Policy“ apžvalgininkas Jakubas Grygielis, Amerikos katalikiškojo universiteto politikos profesorius.
Jeigu anksčiau toks klausimas buvo labiau hipotetinio pobūdžio, Rusijos karui Ukrainoje peržengus dvejų metų slenkstį, jis tapo realiu scenarijumi. Vargu ar praeina diena, kad koks nors Rusijos vyriausybės pareigūnas ar tinklaraštininkas negrasintų Lenkijai, Suomijai ar Baltijos šalims raketų atakomis, invazija arba ir vienu, ir kitu.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžiai ir darbai liudija, kad jis siekia atkurti imperiją, todėl straipsnio autorius teigia, jog Europos Sąjungos rytinės valstybės atsikirstų, nes iš savo ilgos ir skausmingos istorijos žino, ką reiškia Rusijos okupacija.
„Po Šaltojo karo vyravęs tikėjimas, kad Rusija elgsis iš esmės kitaip, civilizuočiau nei anksčiau, išnyko, atgaivindamas prisiminimus apie dar tolimesnes tragedijas“, – rašo profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad trijų Baltijos šalių piliečiai prisimena masines egzekucijas ir trėmimus XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, įskaitant 1949 m. į Sibirą ištremtus beveik 100 tūkst. žmonių. Tuo tarpu lenkai niekada neužmirš, kaip sovietų lyderio Josifo Stalino įsakymu Katynės miške buvo sušaudyta daugiau kaip 20 tūkst. kariškių.
Maskvos nusikaltimų prieš kaimynus sąrašas ilgas – ir šis sąrašas šiandien lemia Vidurio Europos strateginę laikyseną, paaiškino J.Grygielis.
Kaip neseniai prisiekė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, lenkai „verčiau valgys žolę, nei vėl taps Rusijos kolonija“.
Todėl nenuostabu, kad 80 proc. suomių, apklaustų per 2022 m. apklausą, teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslo institutas nustatė, kad 66 proc. lenkų norėtų stoti ginti savo tautos, ir daugelis jų dabar savanoriškai dalyvauja baziniuose mokymuose.
Kitų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros gyventojai reiškia panašų pasiryžimą ginti savo žemes ir bendrapiliečius nuo Rusijos puolimo.
Nors noro netrūksta, bet ar užteks tam priemonių?
„Vis dar neaišku, ar užteks karių kovoti su V.Putino pajėgomis. Europos fronto linijos šalys gali susidurti su daug didesne verbavimo problema nei Ukraina – problema, kuri neapsiriboja tik niūriomis šių valstybių demografinėmis tendencijomis, dėl kurių pastaraisiais dešimtmečiais jų gyventojų skaičius sumažėjo milijonais žmonių“, – svarstė politologas.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą aiškiai parodė, kad technologijos negali pakeisti karių dideliame sausumos kare. Jų reikia tankams ir tranšėjoms prižiūrėti, artilerijai judinti ir aptarnauti, lėktuvams ir dronams valdyti, teritorijai užimti ir išlaikyti.
„Pavyzdžiui, Ukrainai kiekvieną mėnesį reikia tūkstančių naujų karių, kad būtų galima keisti pajėgas, pakeisti žuvusiuosius ir užkirsti kelią tolesnei Rusijos pažangai. Tikėtina, kad jų reikės dar daugiau (kartu su reguliariais Vakarų tiekiamos amunicijos kiekiais), kad Kyjivas galėtų grįžti į puolimą ir išstumti Maskvos pajėgas iš okupuotų Ukrainos dalių. Šalies gebėjimas generuoti didelį ir nuolatinį pėstininkų srautą yra labai svarbus norint atgrasyti ir, jei reikia, nugalėti potencialų užpuoliką.“
Tačiau J.Grygielis išreiškė nerimą, kad ne visai svarbu, kas sakoma apklausų rengėjams, nes daugelis potencialių šių šalių karių gali nuspręsti išvykti, kai karo perspektyva taps akivaizdi, o jų migracija į Vakarus būtų kur kas paprastesnė nei Ukrainos, Rusijos ar anksčiau, kai šios šalys dar nepriklausė Europos Sąjungai. Negana to, Vakarų Europai reikalingi darbuotojai, skrydžiai pigūs, o dalis pafrontės šalių piliečių turi ten nekilnojamojo turto.
„Jei į šiuos veiksnius nebus atsižvelgta, egzodo tikimybė verčia abejoti šių šalių gebėjimu saugoti rytinę Europos sieną“, – įvertino politologas.
Dar viena priežastis, dėl kurios Europos fronto valstybės gali susidurti su verbavimo problema Rusijos užpuolimo atveju, yra ta, kad didžioji Vakarų Europos dalis mielai priimtų daug jaunų žmonių iš savo rytinių kaimynių, net jei migraciją paskatintų karas.
„Vakarų Europos darbo jėgos trūkumas – ir perspektyva sulaukti daugybės kvalifikuotų jaunų migrantų, kurie laikomi lengvai integruojamais, – būtų toks pat Vakarų Europos dosnumo motyvas kaip ir solidarumas su užpulta šalimi, kaip rodo reakcija į antplūdį iš Ukrainos tokiose šalyse kaip Vokietija.“
Europa sparčiai sensta ir praranda mokesčius mokančius piliečius – grėsmė, kuri toliau nuo Rusijos esančioms šalims atrodo tokia pat egzistencinė, kaip ir karo rytuose pavojus.
Be to, pastebėjo profesorius, daugelis Vakarų šalių susiduria su kariuomenės įdarbinimo problemomis. Tiesiog trūksta žmonių, norinčių prireikus tarnauti ir kovoti.
„Lenkija dabar planuoja rengti jos teritorijoje gyvenančius šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečius, kurie galėtų būti dislokuoti Ukrainoje. Tačiau tai taip pat sukurtų precedentą Lenkijos teritorijoje įkurti užsienio karines pajėgas, kuriuo galėtų sekti ir kitos valstybės, siekdamos papildyti savo demografiškai sumažėjusias pajėgas. Praeityje neretai pasitaikydavo atvejų, kai šalis turėdavo karines brigadas ar net divizijas, sudarytas iš užsienio piliečių, atvykusių iš karo nuniokotų šalių.“
Todėl, jei ES priešakinės valstybės bus užpultos, jos gali susidurti su daug didesniu karių trūkumu nei Ukrainoje: "Sunku turėti ginkluotą tautą, jei didžioji tautos dalis gali lengvai išvykti.“
Žinoma, nukentėjusios šalys visada gali įvesti sienų kontrolę, kad užkirstų kelią naujokų pabėgimui, o tai leidžia net ES teisė. Tačiau, jei nėra tvirto ir išsamaus plano, tokiai kontrolei įvesti prireiktų kelių dienų, jei ne savaičių, ir ji greičiausiai sulauktų pasipiktinimo Briuselyje ir Vakarų Europos sostinėse, nes prieštarautų vienam iš didžiausių ES pasiekimų.
„Be to, bet koks planas, įgyvendinamas tik kaip kraštutinė priemonė po išpuolio, būtų įgyvendintas per vėlai, kad atgrasytų Maskvą nuo pirmojo išpuolio“, – rašo „Foreign Policy“.
Kariaujančiai Rusijai žengiant į Vakarus, fronto linijoje esančios Europos šalys turi planuoti, kaip išlaikyti savo žmones. ES narės gebėjimas kovoti priklausys nuo to, ar laiku bus įvesta sienų kontrolė, bet dar labiau – nuo jos žmonių patriotizmo, pabrėžė J.Grygielis.
„Tačiau jei jų simpatijos kitoms Europos dalims bus svarbesnės už pareigos savo šaliai jausmą, tuomet jie gali rinktis naudotis viso žemyno teikiamais privalumais, užuot susidūrę su Rusijos kariuomene savo gimtojoje žemėje.
Todėl vienas iš Europos fronto šalių uždavinių – palaikyti gyvybingą patriotizmą. Tik giliai puoselėjamas tautos jausmas gali įveikti lengvo ir patogaus pasitraukimo pagundą – ir paskatinti norą aukotis. Neugdant šio patriotizmo ir pareigos jausmo, Europos fronto linijos valstybės gali susidurti su karių trūkumu, dėl kurio jos nesitarė.“
V.Zelenskis supeikė ATACMS reikšmę: nėra prasmės jas naudoti
16:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu „Bloomberg“ naujienų tarnybai pabrėžė, kad nėra jokio kariuomenės taktinių raketų sistemų ATACMS poveikio be leidimo iš jų smogti Rusijos aerodromams.
„Jei nėra jokių pokyčių, tai nėra prasmės naudoti ATACMS. Tai neturi jokios prasmės“, – pareiškė Ukrainos vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad rusai turi bazių ir karinių aerodromų, iš kurių kyla lėktuvai ir paleidžia tūkstančius valdomų bombų į Ukrainą.
„Jei neužtikrinsime, kad šie lėktuvai ten neliktų, jei nepriversime Rusijos perkelti juos giliau į Rusijos Federaciją, ir iš to atsitraukimo jie nebegalės paleisti šių bombų, galės pataikyti tik raketomis... Raketos irgi yra blogis, bet jų yra daug mažiau nei šių bombų. Vadinasi, jei mes jų nepriversime, jie tiesiog iš mūsų pasityčios ir sunaikins viską, ką turime“, – kalbėjo prezidentas.
V.Zelenskis taip pat paaiškino, kaip galima priversti rusus perkelti savo karinius lėktuvus kuo toliau nuo Ukrainos sienų.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV ir ES trūko kantrybė: Rusijoje klestintis Austrijos bankas turi rinktis – rubliai ar doleriai
15:57
Europos ir JAV reguliavimo institucijos daro didelį spaudimą Austrijos bankui „Raiffeisen Bank International“ (RBI), kad šis nutrauktų savo veiklą Rusijoje.
Dabar JAV grasina atkirsti „Raiffeisen“ nuo dolerio sistemos, o eurozonos reguliavimo institucijos, laikydamos banko vadovybės elgesį nesąžiningu, pareikalavo, kad bankas kuo greičiau parengtų pasitraukimo iš Rusijos planą, rašo „The Moscow Times“.
Prieš karą bankų grupės Rusijos padalinys buvo pelningiausias, o dabar jam tenka daugiau nei pusė „Raiffeisenbank“ pelno.
Plačiau skaitykite ČIA.
Puolimas Rusijai kainavo skaudžiai: ekspertas nubrėžė ribą, kurios negali sau leisti pasiekti Maskva
15:03
Per devynis puolimo, prasidėjusio spalio pradžioje prie Avdijivkos, mėnesius Rusija užėmė Maskvos dydžio teritoriją, prarado daugiau kaip 20 tūkst. karių ir 4 tūkst. vienetų technikos, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“.
Jungtinių Valstijų karinė pagalba, kuri dėl ginčų Kongrese buvo įšaldyta nuo 2023 m. rudens, pilnai pasiekė frontą Ukrainoje vasaros pradžioje. Paskutinis Rusijos manevras išnaudoti galimybių langą iki tol, kol Kyjivas sulauks naujos paramos, ir atverti naują frontą Charkivo srityje išsikvėpė iki birželio pradžios. Tada pažanga fronte praktiškai sustojo.
Vakarų politologai ir karybos ekspertai vis dažniau užsimena apie tai, kad galimybė Maskvai pasiekti proveržį užsivėrė ir prognozuoja sunkią vasarą su dideliais nuostoliais be lūkesčių pasiekti apčiuopiamų laimėjimų.
Per pastarąją savaitę Rusija Ukrainoje užėmė 47 kv. km teritorijos, o nuo birželio 23 iki 27 d. visai nepajudėjo į priekį, rodo Ukrainos stebėjimo grupės „DeepState“ duomenys.
„Agenstvo“ žurnalistai apibendrino beveik devynis mėnesius trukusio Rusijos puolimo rezultatus.
Nors nei Rusija, nei Ukraina neskelbia patikimų duomenų apie savo gyvosios jėgos nuostolius, dokumentais pagrįstus skaičiavimus veda BBC Rusijos tarnyba ir naujienų svetainė „Mediazona“, kuri analizuoja nekrologus socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidos priemonėse.
Nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. birželio 28 d. šių leidinių analitikai suskaičiavo 23 818 žuvusių kariškių, kurie sudaro 41 proc. visų per karą Rusijos patirtų nuostolių (iš viso 57 800).
Pažymima, kad nuo Avdijivkos puolimo pradžios per savaitę patvirtintų netekčių skaičius gerokai išaugo – nuo 360 karių iki 550-600. BBC ir „Mediazona“ daro išlygą, kad jų skaičiavimuose nurodyti ne visi Rusijos nuostoliai, o tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos nuostoliai fronte, skaičiuojant žuvusiuosius ir sužeistuosius, nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. gegužės pabaigos sudarė apie 210-260 tūkst. žmonių.
Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais Jungtinių Valstijų Kongrese, 2023 m. gruodį pranešė, kad Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. karių. JAV gynybos ministerija 2024 m. vasarį nurodė tą patį skaičių, o birželį agentūra padidino Rusijos nuostolių vertinimą iki 350 tūkst.
JAV nacionalinio saugumo tarybos duomenimis, vien spalio-lapkričio mėn. prie Avdijivkos Rusija patyrė 13 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų nuostolį. Šių metų gegužę, kaip rašė „The New York Times“, remdamasis NATO ir Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, Rusija kasdien prarasdavo daugiau kaip tūkstantį karių, dalis iš jų žūdavo, kita dalis – buvo sužeista.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario mėnesį sakė, kad per pirmuosius dvejus karo metus žuvo 31 tūkst. ukrainiečių karių, tačiau Vakarų pareigūnai mano, kad to patvirtinti neįmanoma.
Tačiau Rusijos pajėgos prarado ne tik karius. Projekto „Oryx“ duomenimis, nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. liepos 2 d. buvo sunaikinta, sugadinta arba užgrobta 4 218 vienetų Rusijos karinės įrangos, įskaitant: 818 tankų, 1 393 pėstininkų kovos mašinas ir 104 šarvuočius. Manoma, kad tai sudaro ketvirtadalį Rusijos įrangos nuostolių nuo plataus masto karo pradžios.
Ukrainos technikos nuostoliai per keturis kontrpuolimo mėnesius (birželio 4 d. – spalio 1 d.) taip pat sudarė beveik ketvirtadalį (22,3 proc.) visų iki tol patirtų Ukrainos nuostolių, rodo „Oryx“ duomenys. Iš viso per kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė daugiau kaip tūkstančio karinės įrangos vienetų nuostolį: buvo sunaikinta, sugadinta ar užgrobta 142 tankai, 218 pėstininkų kovos mašinų ir 77 šarvuočiai.
Remiantis „DeepState“ duomenimis, nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Rusijos kariuomenei pavyko užimti apie 840 kv. km teritoriją visose fronto dalyse. Pastebėtina, kad tai prilygsta Maskvos plotui sostinės žiedo ribose.
Didžiausias prieaugis užfiksuotas Avdijivkos rajone – Rusija atsiplėtė 330,5 kv. km šalies teritorijos. Charkivo srityje, kur puolimas prasidėjo gegužę, Rusija užėmė 184,7 kv. km.
„DeepState“ duomenimis, per 2023 m. birželio-rugsėjo mėn. kontrpuolimą Ukrainai pavyko atgauti apie 225 kv. km teritorijos. „WarMapper“ projekto duomenimis, Ukrainos pajėgos atgavo daugiau kaip 420,5 kv. km savo žemės.
Nepakeliami nuostoliai?
Naujienų agentūros „Ukrinform“ konferencijoje dalyvavęs laikinai Demokratinių iniciatyvų organizacijos „Ilko Kučeriv“ vykdomojo direktoriaus pareigas einantis Tarasas Žovtenka pastebėjo, kad dabartiniai Rusijos kariniai nuostoliai, vargu, ar įtikins Maskvą nutraukti karą.
„Daugelis žmonių mano, kad jei Rusija šiame kare praras daug žmogiškųjų išteklių, praras daug savo gaminamos technikos, tai tam tikru momentu tai gali pakenkti Rusijai iš vidaus. Arba kad dalis Vladimiro Putino aplinkos žmonių, nenorinčių tęsti išteklių požiūriu brangiai kainuojančio karo, sugebės pakreipti Rusijos vadovybę taip, kad bus priimti atitinkami politiniai sprendimai. Tai dažniausiai yra iliuzija, ypač kalbant apie karinius nuostolius“, – pažymėjo politikos analitikas.
Jis pridūrė, kad Rusija šiuo metu kariauja pagal sovietinę doktriną dėl priimtino kovinių vienetų nuostolių lygio.
„Joje sakoma, kad jei dalinys netenka mažiau nei 30 proc. savo personalo ir technikos, situacija yra daugmaž normali. Ir jeigu į tai pažvelgsime tiesiog matematiniu požiūriu, pamatysime, kad iš tikrųjų Rusijos pajėgų nuostoliai, imant ne bendrą sumą per daugiau kaip 2 karo metus, o kiek jie prarado proporcingai, pamatysime, kad jie neperžengė šios ribos. Jie visada rasdavo būdų, kaip papildyti turimus išteklius“, – pridūrė T.Žovtenka.
Eksperto teigimu, prieš Charkivo operaciją Rusija per dieną vidutiniškai prarasdavo apie 1 000 žmonių. Tuo pat metu, remiantis statistiniais duomenimis, vidutinis Rusijos mobilizuojamų žmonių skaičius kas mėnesį siekia 30 000, o tai leidžia jiems išlaikyti stabilų nuostolių procentą padalinyje.
„Taip, yra Charkivo krypties veiksnys – kartu su juo skaičiai siekė 1800. Ir tada rusai buvo šiek tiek įsitempę... Jei jų nuostolių lygį pakelsime gerokai aukščiau, nei jie gali juos kompensuoti, šis veiksnys gali sukelti įtampą rusų jėgos vertikalėje. To Rusijos karinė mašina vidutinės trukmės laikotarpiu negalės atlaikyti. Jeigu mes pakelsime Rusijos nuostolių lygį per dieną nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių ir išlaikysime šį lygį tris mėnesius ar ilgiau, tuomet rezultatai Rusijos viduje bus tikrai apčiuopiami politine prasme“, – paaiškino jis.
Generalinio štabo duomenimis, vien per pastarąją parą Ukrainos pajėgos likvidavo apie 1 200 rusų kovotojų.
T.Carlsonas pasigyrė imsiąs interviu iš V.Zelenskio, bet Kyjivas tai neigia
14:21
Skandalingasis amerikiečių žurnalistas Tuckeris Carlsonas pasigyrė gavęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sutikimą duoti interviu. Pasak jo, šio pokalbio jis siekė dvejus metus ir tas pastangas suintensyvino po vasario mėn. publikuoto interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis iki šiol ignoravo visus prašymus duoti interviu T.Carlsonui, anksčiau pripažino žurnalistas kalbėdamas su Kongreso nare Marjorie Taylor Green.
„Tikslas – suteikti amerikiečiams labai reikalingos informacijos apie konfliktą, kuris visiškai keičia jų šalies padėtį pasaulyje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė T.Carlsonas ir išreiškė vilti, jog interviu bus paskelbtas „netrukus“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis prakalbo apie Ukrainos kontrpuolimą: „Jis įvyks iš karto, kai viską turėsime“
13:45
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad padėtis fronte išlieka sudėtinga, nes partnerių pažadėti ginklai atkeliauja labai lėtai, o rezervinės brigados tiesiog neturi ginklų, su kuriais kovoti.
„Tai nėra aklavietė, tai tiesiog probleminė situacija. Aklavietė yra aklavietė, o probleminė... Problemą galima išspręsti, jei yra noro ir yra priemonių. Mes turime noro. Bet įrankiai tam... kaip sakoma, neatsirado.
Tai reiškia, kad turime brigadas be ginklų. Turime rezervą. Turime 14 nepakankamai sukomplektuotų brigadų, kurios neturi tinkamų ginklų, dėl kurių jau buvo balsuota, jie sakė, kad paketai turi atkeliauti, bet jie keliauja lėtai.“ – sakė V.Zelenskis interviu agentūrai „Bloomberg“.
V.Zelenskis pridūrė, kad Ukraina yra dėkinga JAV Kongresui už paramą, tačiau ginklai vis tiek turi atvykti, kad padėtis fronte pasikeistų.
Paklaustas, kada pasaulis gali pamatyti Ukrainos kontrpuolimą, prezidentas pažymėjo, kad tai sunku prognozuoti.
„Negalime kalbėti tik apie kontrpuolimo veiksmus. Turime apsaugoti tai, ką turime šiandien. Norime kontrpuolimo veiksmų, kai būsime pasiruošę. Esame pasirengę, kai atkeliauja ginklai. Šiandien jų nėra“, – sakė V.Zelenskis.
“(Kada bus kontrpuolimas – red. past.), viskas nuo to priklauso. Tai įvyks iš karto, kai turėsime visą įrangą, už kurią balsavo Kongresas ir kurią parėmė Europos lyderiai. Aš nežinau tvarkaraščio. Niekas nežino“, – užbaigė prezidentas.
V.Zelenskis atsakė į V.Orbano pasiūlymą nutraukti ugnį: mes nepasitikime V.Putinu
13:20
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizito Ukrainoje metu pateiktą pasiūlymą nedelsiant nutraukti ugnį, pareiškė, kad Ukraina nepasitiki Rusijos agresorės šalies vadovu.
V. Zelenskis pabrėžė, kad negalima tik kalbėti apie paliaubas, reikia plano.
„Iš principo negalime pasitikėti Putinu, nes mums jis yra žudikas ir agresorius. Svarbu, kad Vengrija pripažintų, jog Rusija yra agresorius, ir taip pat pripažintų Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – sakė V.Zelenskis.
Jis priminė, kad nuo Minsko susitarimų Ukraina surengė „šimtus susitikimų“ su paliaubų susitarimais, ir Rusija visus juos sužlugdė.
„Todėl tik tuo atveju, jei tai bus tarptautinėje, suprantamoje platformoje, dalyvaujant šalims, patikimiems lyderiams. Jie turi skirtingas nuomones dėl šio karo užbaigimo etapų, bet mes visi turime būti vienoje pusėje, turime pasitikėti vieni kitais“, – aiškino prezidentas.
Taip pat, pasak jo, turi būti susitarimas, kad Rusija nesinaudos paliaubomis, kad kauptų techniką okupuotoje Ukrainos teritorijoje, o Ukraina, saistoma paliaubų sąlygų, nesustabdys jos savo smūgiais.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atskleidė, kad V. Zelenskis atmetė jo pasiūlytas Ukrainos ir Rusijos „paliaubas“ su dabartinės fronto linijos įšaldymu.
Vizito Kyjive metu Vengrijos vadovas pareiškė, kad jis propagavo neatidėliotinų paliaubų idėją, kuri įtraukta į visus prorusiškus „taikos planus“, tačiau jos nereikalavo.
V. Orbano teigimu, Ukrainos prezidentas sakė, kad abejoja V. Orbano plano logika ir jam nepritaria, nes Ukraina turi blogos patirties bandant paliaubas su Rusija.
Pokrovską ginantys ukrainiečiai pasigedo rusų šarvuočių
13:10
Rusijos kariuomenė bando pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą netoli Pokrovsko Donecko srityje.
Anot 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Magura“ atstovės spaudai Anastasijos Blyščik, Rusijos kariai vykdo puolimą netoli Pokrovsko miesto. Rusijos ginkluotosios pajėgos daugiausia pasikliauja pėstininkų atakomis, kurias remia bepiločiai lėktuvai, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
„Tai, kad jau mėnesį mūšio lauke nematome šarvuočių, yra mažų mažiausiai unikalu, nes jie pritrūko šios ginkluotės“, – pažymėjo ji.
A.Blyščik tvirtino, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai pasiteisino kovoje su rusų technika, todėl dabar Rusijos ginkluotosios pajėgos bando pralaužti gynybą, pasitelkdamos pėstininkų dalinius.
Informaciją apie Rusijos puolimą prie Pokrovsko patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Kaip rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusija suintensyvino puolimą prie Torecko. Anot jų vertinimų, Rusijos kariai pradėjo šturmuoti miestą, kad pasiektų palankų tašką atakoms dviem frontais.
„Akivaizdus sprendimas pulti netoli Torecko pabrėžia, kad Rusijos vadovybė galbūt planuoja operacijas įžvalgiau ir geriau suprasdama operatyvinę situaciją nei anksčiau, kai primygtinai reikalavo vykdyti nenuoseklias atakas nesusijusiose fronto zonose“, – rašoma ataskaitoje.
41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados karys taip pat sakė, kad rusai sąmoningai naikina Torecką, kasdien apšaudydami miestą.
Rusija skyrė 17 metų įkalinimo bausmes trims kunigo sūnums: kaltina valstybės išdavyste
11:53
Rusijos 2-asis Vakarų apygardos karinis teismas nuteisė tris Lipecko kunigo Igorio Ašeulovo sūnus, kurie buvo kaltinami bandymu patekti į Ukrainą ir prisijungti prie kitoje barikadų pusėje kovojančio „Rusijos laisvės“ legiono.
Rusija savo piliečiams už pagalbą Ukrainai skiria ilgas įkalinimo bausmes ir uždraudė Kyjivą remiantį legioną „Rusijos laisvė“ – kovotojų grupuotę, surengusią kelis įsiveržimus į Rusiją, kaip teroristinę grupę.
Maskvos karinis teismas nuteisė 24 metų Janą Aščeulovą kalėti 17 su puse metų, o jo broliams – 20 metų Aleksejui ir 19 metų Timofejui – skyrė 17 metų bausmes, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos saugumas sulaikė pulkininką, žudynių Bučoje dalyvį, bet teis ne už tai
11:37
Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FSB) karinės kontržvalgybos pareigūnai sulaikė 83-iosios atskirosios gvardijos oro desantininkų brigados vadą Artemą Gorodilovą, skelbia leidinys „Kommersant“. Pasak pranešimo, jis įtariamas sukčiavimu ypač stambiu mastu.
Nurodoma, kad sulaikymas įvyko Riazanėje, po to karininkas buvo nugabentas į Maskvą ir perduotas bylą tiriančiai Tyrimų komiteto Vyriausiajai karinių tyrimų valdybai.
Nežinoma, kokiu pasisavinimu karininkas kaltinamas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą „ypač didelė“ suma prasideda nuo 1 mln. rublių (apie 10 tūkst. eurų).
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kariai atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto, patvirtino kariuomenė
10:47
Ukrainiečių kariuomenė patvirtino, kad atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).
Hortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas nurodė, kad kalbama apie Kanalo, dar vadinamą Naujuoju, rajoną. Anot jo, buvo netikslinga jį laikyti, o ukrainiečių pozicijos buvo sunaikintos.
Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė šį rajoną.
Ukrainos rytiniame Donecko regione esantis Časiv Jaras turi strateginę reikšmę, o jo užėmimas leistų Rusijai rengti tolesnes puolamąsias operacijas visame regione.
Ant kalvos viršūnės esantis Časiv Jaras, kuriame prieš karą gyveno apie 12 tūkst. žmonių, yra aukščiau už netoliese esančius Kramatorską ir Kostiantynivką.
Ukrainos kariuomenė teigė, kad Časiv Jaras yra nuolatinis Rusijos antskrydžių taikinys, o birželį paskelbtuose dronų nufilmuotuose kadruose matyti eilė išsprogdintų ir rūkstančių sovietinių gyvenamųjų namų kvartalų.
„The Telegraph“: Vladimiras Putinas paspendė spąstus ir į juos įstūmė NATO
10:34
Tikroji priežastis, kodėl jubiliejiniame 75-mečio aukščiausiojo lygio NATO susitikime nebus paskelbta gerų naujienų apie Ukrainos prisijungimą prie Aljanso, yra ne korupcija. Tikrovė tokia, kad išties labai nedaug žmonių šiame bloke nori įsileisti Ukrainą, rašo britų leidinio „The Telegraph“ apžvalgininkas, į atsargą išėjęs karininkas pulkininkas Richardas Kempas, 2003 m. liepos-lapkričio mėn. vadovavęs operacijai „Fingal“ Afganistane.
„Joe Bidenas griežtai priešinasi bet kam daugiau nei bereikšmei frazei „gerai apšviestas tiltas“ į narystę NATO. Geriausia, ką jis pasirengęs padaryti, tai pasaldinti sandorį 10 metų trukmės dvišaliu gynybos paktu, kuris mažai ką keičia ir, visų pirma, gali būti nutrauktas įspėjus prieš šešis mėnesius“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad Švedija ir Suomija NATO narėmis tapo „akimirksniu“ ir be jokio tilto. Deja, su Ukraina taip neatsitiks.
„V.Putino inicijuotų audringų batalijų akivaizdoje visos valstybės narės žino, kad nuo pat Ukrainos įstojimo momento jos kariaus su Rusija“, – dėsto autorius.
Iš esmės V.Putinas įviliojo NATO į spąstus: Aljansas bus pasmerktas, jei priims Ukrainą, ir pasmerktas, jei nepriims.
Pasak JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino, „NATO yra galingiausias ir sėkmingiausias aljansas istorijoje“. Tačiau straipsnyje pažymima, kad, nors pagrindinis NATO tikslas yra atgrasymas, nepaisant visos savo ekonominės ir karinės galios, kuri yra daug didesnė nei Maskvos, Aljansui nepavyko atgrasyti Rusijos.
V.Putino pradėtas karas privertė Vakarus reaguoti teikiant precedento neturinčią karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą, taip pat NATO ir jos narių įsipareigojimus palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės. Tai sukūrė geležinio ryšio su Kyjivu, faktiškai aljanso, regimybę. Tačiau tuo pat metu apskaičiuoti Rusijos autoritaro grasinimai eskaluoti situaciją atgrasė JAV ir kitas NATO nares žengti pakankamai toli, kad būtų sudarytos sąlygos jų sąjungininkės pergalei.
„V.Putinas suprato, kad jėgos panaudojimas visiškai priklauso nuo moralinės ir politinės valios. Jo suvokimą apie Vakarų silpnumą šiose srityse sustiprino gėdingas J.Bideno pasitraukimas iš Afganistano likus vos keliems mėnesiams iki invazijos, jau nekalbant apie jo nuolaidžiavimą Irano agresijai nuo pat prezidentavimo pradžios“, – rašo „The Telegraph“.
Pabrėžiama, kad, jei Ukraina nepasieks pergalės, nes Aljansas nesugebėjo tiekti jai to, ko reikia gynybai, tai bus dar vienas bloko pralaimėjimas.
„Ir jei NATO nenori priimti Ukrainos į savo gretas bijodama, kad bus įtraukta į tiesioginį konfliktą su Rusija, ar tikėtina, kad Amerikos, Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos lyderiai norės siųsti savo sūnus ir dukteris kovoti ir mirti už Lenkijos ar Baltijos šalių suverenitetą, nors jos yra NATO narės? V.Putinas nesiruošia apriboti savo imperialistinių ambicijų Europoje, kaip ir Xi Jinpingas Azijoje ar Ali Khamenei Artimuosiuose Rytuose.
Tam, kad atgrasytume šiuos despotus ir prireikus jiems pasipriešintume, mums reikia demokratinių valstybių aljanso, kurios turi ne tik karinę galią, bet ir realią bei nuspėjamą valią ją panaudoti“, – aiškino R.Kempas.
Pažymima, kad NATO vadovams vertėtų skirti laiko aukščiausiojo lygio susitikime apmąstyti šią dilemą ir tai, kaip jų atsisakymas priimti Ukrainą į savo gretas paveiks Aljanso patikimumą.
Rusija teigia sunaikinusi Ukrainos naikintuvą Mig-29
10:01
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos per smūgį aerodromui centrinėje Ukrainoje sunaikino naikintuvą Mig-29.
Kryvyj Riho oro bazėje, į kurią pataikė balistinė raketa „Iskander“, buvo sunaikintas orlaivis ir kita įranga bei transporto priemonės, sakoma pranešime.
Išpuolio vaizdus ministerija paskelbė „Telegram“.
Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.
Antradienį Rusija pranešė sunaikinusi penkis Ukrainos naikintuvus Su-27 bazėje netoli Myrhorodo, maždaug už 150 km nuo sienos su Rusija.
Kyjivas laukia, kol Vakarų sąjungininkai pristatys naikintuvus F-16. Svarbus Ukrainos ir jos partnerių uždavinys bus bazių, kuriose jie bus dislokuoti, apsauga.
V.Zelenskis neatmeta galimybės pakviesti V.Putiną į kitą taikos susitikimą
09:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad autoritarinis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bus pakviestas į kitą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Trečiadienį paskelbtame interviu Ukrainos vadovas nurodė, kad, jei Rusijai ir Ukrainai pavyks rasti būdą, kaip susėsti prie derybų stalo, jis nesitiki, kad V.Putinas dalyvaus asmeniškai ir „artimiausiu metu“, nes mano, kad Rusijos prezidentas „per daug įsibaiminęs atvykti“.
Pokalbio metu V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija galėtų užbaigti karą Ukrainoje, jei atidėtų į šalį savo nesutarimus ir veiktų kartu.
Jis įsitikinęs, kad Kinija gali atlikti „didžiulį vaidmenį“ sprendžiant konfliktą, nes Maskva yra labai priklausoma nuo jos eksporto rinkos. Panašias mintis trečiadienį išsakė ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, pažymėjęs, kad šiuo metu Rusija yra labai priklausoma nuo Kinijos, todėl „vienas Kinijos prezidento Xi Jinpingo skambutis telefonu išspręstų krizę“ Ukrainoje.
Ukrainos prezidento kanceliarijos duomenimis, atsižvelgdama į pirmojo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, Ukraina rengia rezoliucijos projektą, kuris bus svarstomas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje dėl branduolinės saugos Ukrainoje, daugiausia dėmesio skiriant Zaporižios atominei elektrinei (AE).
V.Zelenskis neseniai susitiko su JT Generalinės Asamblėjos 78-osios sesijos pirmininku Denisu Francisu. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad JT Generalinė Asamblėja tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
Ukrainos oro pajėgos numušė 21 rusų droną
09:17
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė 21 rusų paleistą droną.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai naktį į ketvirtadienį iš viso į Ukrainą paleido 22 atakos dronus „Shahed“.
21 jų pavyko numušti Kyjivo, Černihivo, Žytomyro, Sumų, Dnipropetrovsko ir Poltavos srityse.
A.Lukašenka mokosi gąsdinti: skelbia branduolinių ginklų kompleksų perkėlimą prie Ukrainos sienos
09:11
Baltarusija pasienyje su Ukraina dislokavo „Iskander“ operatyvinių-taktinių raketų kompleksus, galinčius nešti raketas su branduolinėmis galvutėmis, pareiškė autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Pasak jo, tai yra atsakas į padidėjusį Ukrainos kariuomenės aktyvumą prie valstybės sienų. Kyjivas tokius kaltinimus pavadino „informacine specialiąja operacija“.
„Polonez“ ir „Iskander“ raketų sistemos buvo iškeltos į pozicijas. Jūs taip pat žinote, kokią amuniciją jos turi“, – sakė A.Lukašenka trečiadienį surengtame susitikime respublikos Nepriklausomybės dienos proga. Be to, jis pridūrė, kad Baltarusijos ir Rusijos karinės oro pajėgos bei oro gynybos pajėgos yra padidintos parengties.
Autoritarinis šalies vadovas perspėjo Ukrainą dėl bandymų išprovokuoti susirėmimus pasienyje.
„Jokių „raudonų linijų“ – smogti visų rūšių ginklais iš anksto numatytiems taikiniams. To mes imsimės“, – pabrėžė jis.
A.Lukašenka pridūrė, kad pasieniečiai ir specialiųjų operacijų pajėgos intensyviai saugo sienas ir „tikėtino priešo judėjimo kryptis“. Tačiau jis išreiškė įsitikinimą, kad pasienyje eskalacijos nebus, nes nei Kyjivas, nei Minskas tuo nesuinteresuoti.
„Kam mums reikia atverti dar 1 500 kilometrų fronto? Taip, mums su rusais nebus lengva po to uždaryti šią sieną, bet ukrainiečiams bus dar sunkiau ją išlaikyti“, – sakė jis.
Baltarusijos prezidentas taip pat sakė, kad šalies pasieniečiai ir kariškiai jau perėmė „dešimtis“ Ukrainos bepiločių orlaivių, kurie gabena „centnerius moderniausių sprogmenų“, skirtų objektams Rusijos teritorijoje naikinti.
„Kol kas mums, Rusijos saugumo tarnybai ir Rusijos gynybos ministerijai pavyko sulaikyti šį puolimą, tačiau norėčiau paprašyti ukrainiečių nesivaržyti su ugnimi. Tai labai pavojinga“, – užbaigė jis.
2022 m. gruodį tapo žinoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perdavė „Iskander“ kompleksus Baltarusijai. Jie iš karto buvo paskirti kovinei tarnybai.
2023 m. pradžioje Rusijos prezidentas paskelbė apie sandėlių taktiniams branduoliniams ginklams saugoti statybą Baltarusijoje, taip pat apie Baltarusijos karinių lėktuvų atnaujinimą jų naudojimui. Jis tai pavadino atsaku į nuskurdinto urano sviedinių tiekimą Ukrainai.
Sausio mėn. A.Lukašenka pareiškė, kad V.Putinas neva jam perdavė branduolines raketas.
Šių metų balandį Baltarusijos valdžia atnaujino karinę doktriną, leisdama respublikos ginkluotosioms pajėgoms dalyvauti karo veiksmuose „draugiškų“ valstybių pusėje. Rusija dokumente įvardijama kaip strateginė Baltarusijos sąjungininkė. Doktrinoje taip pat teigiama, kad bet koks karinės jėgos panaudojimas prieš sąjunginę valstybę, kuriai priklauso abi šalys, sukels „atsakomąsias priemones, panaudojant visas jėgas ir priemones“.
Į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų korpuso pulkininkas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos ekspertas Markas Cancianas 2022 m. „Business Insider“ sakė, kad „Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra mažos ir silpnos“.
Jis teigė, kad Baltarusijos kariuomenė būtų „suvalgyta gyva“, jei įsiveržtų į Ukrainą, ir teigė, kad „baltarusiai labai atsargiai stengiasi neįtraukti savo kariuomenės“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija taip pat teigė, kad Baltarusijos kariuomenė daug mažiau patyrusi nei Rusijos kariuomenė.
Žadėjo darbą viešbutyje, o išsiuntė į frontą: kaip Kremlius „staigmenomis“ pildo „orkų“ gretas fronte
08:40
Į agresyvų ir nusikalstamą karą prieš Ukrainą Rusija stengiasi įtraukti kaip įmanoma daugiau žmonių – reguliariąją kariuomenę, naujus su Gynybos ministerija sutartis pasirašiusius karius, kalinius, darbo ieškančius migrantus. Nepaisant Kremliaus viešų pareiškimų, kad „rusų karių moralė yra aukščiausio lygio“ ir kad „Rusija viską nugali“, kariai vis dažniau nusprendžia dezertyruoti iš „orkų“ kariuomenės. Tarp tokių žmonių yra ir Šri Lankos piliečių.
Šri Lankos Gynybos ministerija neseniai skelbė, kad mažiausiai 22 Šri Lankos piliečiams pavyko dezertyruoti iš Rusijos kariuomenės.
Teigiama, kad šie žmonės sėkmingai grįžo į Šri Lanką.
„Jie buvo apgauti“, – AFP sakė Šri Lankos gynybos ministerijos atstovas, teigdamas, kad Šri Lankos piliečiai apgaule ir prieš savo valią buvo įtraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zaporižioje per Rusijos išpuolį žuvo du žmonės, pranešė gubernatorius
08:24 Atnaujinta 08:38
Per Rusijos išpuolį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
„Dėl priešo apšaudymo žuvo vyras ir moteris“, – „Telegram“ pranešė I. Fiodorovas ir pridūrė, kad dar vienas vyras buvo sužeistas.
Pasak jo, per pastarąją parą Rusijos pajėgos sudavė 391 smūgį 10 gyvenviečių.
Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną, nors jo pilnai nekontroliuoja.
Trečiadienį Maskva apkaltino Ukrainą per išpuolį, per kurį nukentėjo elektros pastotė ir buvo sužeisti aštuoni žmonės, į Zaporižios atominę elektrinę paleidus dronų kamikadzių.
Praėjusį mėnesį regionas paskelbė gedulo dieną po to, kai per Rusijos smūgį Vilniansko mieste žuvo septyni žmonės ir trys dešimtys buvo sužeisti.
„Deep State“: rusai užėmė du kaimus Donecko srityje ir išplėtė frontą Charkivo srityje
08:08
Liepos 3 d. dieną rusai pasistūmėjo į priekį ir užėmė Sokilo ir Voschodo kaimus Donecko srityje bei išplėtė frontą Charkivo srityje, nurodo „Deep State" analitikai.
Anot jų, rusai taip pat pasistūmėjo į priekį Charkivo srities Sotnyckio Kozačoko kaime. Iš žemėlapio matyti, kad šis kaimas yra netoli sienos su Rusija.
Pasistūmimas taip pat užfiksuotas Donecko srities Severnoje vietovėje, netoli Donecko srities Družbos, Jevgenivkos ir Novopokrovsko kaimų.
NATO siūlys Ukrainai „konkrečius kelius“ į narystę Aljanse
08:00
Būsimo aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojoje deklaracijoje NATO šalys narės patvirtins, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau dėl konkrečios formuluotės dar deramasi.
Kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus pasiūlyti „konkretūs keliai“, kaip paspartinti jos narystę Aljanse.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Douglasas Jonesas, pranešė „Amerikos balsas“. Pasak jo, baigiamojoje deklaracijoje NATO šalys narės patvirtins, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau konkreti formuluotė dar derinama.
Aljansas taip pat aptars, kaip padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos dabar, kaip atgrasyti Rusiją ateityje ir kaip pasirengti narystei NATO.
Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus 35 NATO nepriklausančių šalių partnerių užsienio reikalų ministrai. Šių sąjungininkių atsparumo Kinijos keliamoms grėsmėms ir iššūkiams didinimas yra pagrindinis darbotvarkės klausimas, sakė D.Jonesas.
NATO vadovai liepos 9-11 d. renkasi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, kad iš dalies paminėtų karinio aljanso 75-ąsias metines.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kalbėjo apie savo lūkesčius, kurių tikisi iš Aljanso vadovų susitikimo. V. Zelenskis pažymėjo Aljanso narių pasirengimą aprūpinti Ukrainą kritiškai reikalingomis gynybos priemonėmis, pirmiausia oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemomis.
Tuo tarpu „Reuters“ pranešė, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina sulauks „gerų naujienų“, siekdama užsitikrinti daugiau oro gynybos sistemų.
Analitikai: Ukraina formuoja kelias naujas brigadas, bet turi problemą, kuria naudojasi Rusija
06:32
Ukraina sprendžia savo personalo problemas ir formuoja keletą naujų brigadų, tačiau dėl vėluojančios ir nepakankamos vakarietiškos ginkluotės tiekimo Ukraina greičiausiai negalės šių naujų brigadų apginkluoti, nurodo JAV karo tyrimų studijų instituto analitikai (ISW):
„Laiku suteikta ir tinkama saugumo pagalba iš Vakarų tebėra veiksnys, lemiantis, kada ir kokiu mastu Ukrainos pajėgos galės perimti iniciatyvą mūšio lauke ir ateityje vykdyti operacijai svarbias kontrpuolimo operacijas."
Liepos 3 d. paskelbtame interviu agentūrai „Bloomberg“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgų padėtis žmonių išteklių požiūriu yra geresnė nei prieš kelis mėnesius ir kad Ukrainos gebėjimas ateityje vykdyti kontrpuolimo operacijas priklauso nuo brigadų aprūpinimo sunkia technika, pavyzdžiui, mechanizuotomis kovos mašinomis, šarvuotais transporteriais, tankais ir sunkiąja artilerija (tikriausiai turima omenyje mažiausiai 10 planuojamų naujų Ukrainos brigadų).
Panašų taktinio lygmens vertinimą pateikė ir netoli Časiv Jaro veikiančios ukrainiečių brigados vadas, teigdamas, kad jo operatyvinės zonos teritorijoje esančioms Ukrainos pajėgoms labiau reikia amunicijos nei gyvosios jėgos.
V. Zelenskis teigė, kad karinė įranga į frontą keliauja per ilgai, tačiau pakartojo savo pastabas apie tai, kad lėtas JAV saugumo pagalbos srautas trukdo Ukrainos pastangoms pakankamai aprūpinti rezervines brigadas, kad jos galėtų įsitraukti į gynybines operacijas.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos žiniasklaidoje nuolat pabrėžiama, kad trūksta materialinių išteklių aprūpinti visas šiuo metu formuojamas naujas Ukrainos brigadas.
Dabartiniai pranešimai taip pat rodo, kad Ukraina negalės visiškai aprūpinti visų brigadų, jei negaus papildomos pagalbos iš Vakarų.
Siekiant išvengti užsitęsusio karo, labai svarbu, kad Ukraina galėtų vykdyti operaciškai reikšmingas kontrpuolimo operacijas jos pasirinktu laiku.
Ukraina neturi laiko ir lankstumo laukti, kol Vakarai suteiks saugumo pagalbą naujiems daliniams aprūpinti. Tikėtina, kad Rusijos pajėgos dabar bando pasinaudoti iniciatyva mūšio lauke, siekdamos priversti Ukrainą skirti žmonių ir įrangos nuolatinėms gynybos operacijoms ir neleisti Ukrainai sukaupti itin svarbų personalą ir išteklius, reikalingus iniciatyvai perimti.
Kitos svarbios analitikų išvados:
- Rusijos vadovas Vladimiras Putinas naudoja esamas tarptautines organizacijas, orientuotas į Euraziją ir vadovaujamas Rusijos, kaip kertinį akmenį savo siūlomai naujai alternatyviai „Eurazijos saugumo architektūrai“.
- Liepos 3 d. naktį Ukraina surengė bepiločio orlaivio ataką prieš Rusijos karinio jūrų laivyno infrastruktūrą Novorosijske, Krasnodaro krašte. Remiantis pranešimais, liepos 1 d. naktį per bepiločio lėktuvo smūgį Belgorodo srityje taip pat buvo pažeista energetikos infrastruktūra.
- Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Rusijos bendrovės kartu kuria droną, panašų į Irano sukurtą bepilotę orlaivių sistemą „Shahed“, kurį Rusija gali naudoti Ukrainoje.
- Rusijos pajėgos neseniai pasistūmėjo į priekį rytinėje Časiv Jaro dalyje, Torecko kryptimi ir netoli Avdijivkos, o Ukrainos pajėgos neseniai pasistūmėjo Vovčansko ribose, netoli Kreminnajos ir į pietryčius nuo Časiv Jaro.
- Kremlius ir toliau deda pastangas, kad Ukrainoje kovoję Rusijos veteranai užimtų oficialius postus Rusijos vidaus politikoje.
Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 150 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą
06:25
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 150 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
„Bideno administracija skelbia apie didelį naujos karinės pagalbos Ukrainai paketą, nes Jungtinės Valstijos toliau remia Ukrainą kovoje su Rusijos invazija“, – sakė ji.
Tai septintasis karinės pagalbos paketas, kurį J.Bidenas paskelbė nuo balandžio mėnesio, kai Kongresas priėmė Pagalbos Ukrainai įstatymą.
„Jį sudaro raketos priešlėktuvinei gynybai, šaudmenys HIMARS, artilerijos sviediniai ir kiti svarbūs pajėgumai, paimti iš JAV kariuomenės atsargų“, – sakė atstovė spaudai.
Į paketą taip pat įtrauktos lėšos, už kurias Gynybos ministerija įsigis perėmėjų, padėsiančių Ukrainai apsaugoti kariuomenę fronto linijose ir miestuose nuo Rusijos oro atakų.
Atstovė spaudai pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais JAV pagalba kare buvo labai svarbi, o dėl Ukrainos karių drąsos ir JAV bei partnerių suteiktos ginkluotės „akivaizdu, kad Rusijos puolimas aplink Charkivą buvo klaida“.
