Svarbiausios naujienos
- V.Putinas Vengrijos premjerui išdėstė savo sąlygas dėl taikos su Ukraina: turi atsisakyti keturių regionų
- Paskelbė žemėlapį: Top-10 tolimiausių Ukrainos smūgių į Rusijos teritoriją
- Karinių jūrų pajėgų vadas: Rusija baigia prarasti savo „nenugalimo“ laivyno centrą Kryme
- „The Times“ atskleidė, ką Rusija daro su geriausiais savo rekrutais
- V.Putinas savo imperijoje liks vienas? Ilgamečiai sąjungininkai dairosi geresnio gyvenimo
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Rusijos atakos Ukrainos aviacijos bazėse kelią susirūpinimą dėl F-16 dislokavimo
-
Petras Auštrevičius. Vengrijos pirmininkavimo „dovanėlės“ Europos Sąjungai
-
Po susitikimo su V.Zelenskiu Vengrijos premjeras atvyko į Kremlių
-
V.Orbanui lankantis Maskvoje ES perspėja vengti nuolaidžiavimo
-
O.Scholzas: ES parama Ukrainai nesusilpnės
-
Vokietija skelbia pristačiusi Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“
-
G.Nausėda: V.Orbano vizitas Maskvoje mažina pasitikėjimą Vengrijos pirmininkavimu ES
V.Putinas Vengrijos premjerui išdėstė savo sąlygas dėl taikos su Ukraina: turi atsisakyti keturių regionų
17:36 Atnaujinta 17:59
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad Ukraina, jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.
„Kalbame apie visišką visų karinių pajėgų išvedimą“ iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, sakė V.Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose po pokalbio su V.Orbanu.
Derybas su vengrų lyderiu Maskvoje jis pavadino nuoširdžiomis ir naudingomis.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi V.Putino paminėtus keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.
„Žengtas pirmas žingsnis“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje pareiškė, kad pozicijos dėl karo Ukrainoje labai skiriasi ir kad konfliktui užbaigti reikia daug žingsnių.
„Konstatavau, kad pozicijos labai išsiskiria. Reikia daugybės žingsnių, kad karas būtų baigtas ir būtų pasiekta taika“, – Vengrijos vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu.
„Tačiau kalbant apie dialogą ir jo atkūrimą, šiandien žengtas pirmas svarbus žingsnis, ir aš tęsiu šį darbą“, – pridūrė jis.
Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Penktadienį V.Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.
Europos Sąjunga ir NATO pareiškė, kad jis ten išvyko vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija ir neturi jokių įgaliojimų kalbėti kurios nors organizacijos vardu.
V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po 2022 metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.
Pirmadienį Vengrija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai pagal rotacijos principą, o tai suteikia Vidurio Europos šaliai įtakos bloko darbotvarkei ir prioritetams ateinantį pusmetį.
Tai pirmasis bet kurio ES lyderio apsilankymas pas V. Putiną po Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio 2022 metų balandį.
V. Orbanas ir V. Putinas ankstesnį kartą buvo susitikę 2023-iųjų spalį Pekine, kur aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
Antradienį Vengrijos lyderis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį ragino siekti „greitų paliaubų“ su Rusija, kad būtų paspartintos taikos derybos.
V.Putinas ir kiti Rusijos lyderiai invaziją paprastai bando teisinti tuo, kad esą gina etninius rusus ir rusakalbius Rytų Ukrainoje nuo Kyjivo „neonacių režimo“.
Ukraina ir Vakarai atmeta šiuos kaltinimus ir sako, kad Rusijos karo veiksmai yra akivaizdi imperinio stiliaus agresija.
2014 metais Rusija vienašališkai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama tarptautinį pasipiktinimą ir ginkluotą konfliktą tarp Rusijos remiamų Rytų Ukrainos separatistų ir Kyjivo pajėgų.
Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:39
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Penktadienį priešlėktuvinės gynybos pajėgos rytuose ir pietuose numušė 9 Rusijos raketas
23:58
Ukrainos Karinės oro pajėgos pranešė, kad liepos 5 d. oro gynybos pajėgos rytuose numušė 4 rusiškas valdomas oro raketas Kh-59/69, o pietuose numušė penkias Kh-59 raketas ir septynis priešo žvalgybinius dronus.
„2024 m. liepos 5 d. dieną Rytų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė 4 Kh-59/69 valdomas oro raketas“.
Karinių oro pajėgų kariai pranešė, kad priešas atakavo Poltavos sritį balistinėmis raketomis „Iskander-M“, o Charkivo srityje vykdė oro antskrydžius, naudodamas valdomas bombas.
Be to, liepos 5 d. pietų priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė penkias „Kh-59“ valdomas oro raketas, kurias priešas nukreipė iš taktinių lėktuvų, ir sunaikino septynis žvalgybinius bepiločius orlaivius: 4 „ZALA“, 2 „Supercam“ ir 1 „Orlan-10“.
Rusijos propagandistai pratrūko ir pažėrė karčių žodžių Kremliui: „Laikas tai pripažinti“
23:30
Birželio 23 d. Rusijos daugiatautėje Dagestano Respublikoje buvo surengtas koordinuotas išpuolis prieš kelias bažnyčias, sinagogą ir policiją, per kurį iš viso žuvo daugiau kaip 20 žmonių ir dar 46 buvo sužeisti. Per pastaruosius porą mėnesių tai buvo jau trečias žmonių gyvybes nusinešęs teroristinis išpuolis, tačiau šį kartą Rusijos propagandistų požiūris į įvykio priežastis ryškiai skiriasi. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ankstesnė Kremliaus pozicija, kad teroristinius išpuolius Rusijoje užsako arba remia ukrainiečiai ir NATO, nebėra populiari.
Tiek prokremliškų televizijų laidose, tiek propagandistų „Telegram“ kanaluose, aptariant kruvinus įvykius Dagestane, pradedama girdėti diskusijų apie tai, kodėl valstybės saugumo institucijos nesugeba užkirsti kelio teroristiniams išpuoliams ir ar kaltės galima ieškoti ir vidaus politikos problemose.
Galiausiai paaiškėjo, kad teroristinėje grupuotėje veikė ir Dagestano politinio elito atstovų giminaičiai, ir net kai kurie V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nariai.
Vienas ryškiausių komentarų nuskambėjo iš Dmitrijaus Rogozino, buvusio Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo.
Savo „Telegram“ kanale jis pripažino, kad „jei kiekvieną teroristinį išpuolį, susijusį su tautine ir religine netolerancija, neapykanta ir rusofobija, priskirsime Ukrainos ir NATO intrigoms, tai ši rožinė migla prives mus prie didelių problemų“.
Okupantai Kryme užėmė Eurovizijos nugalėtojos Jamalos namą
23:28
Rusijos okupantai Kryme užėmė 2016 metų „Eurovizijos“ nugalėtojos, ukrainiečių dainininkės Susanos Jamaladinovos (Jamalos) namus, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrainska Pravda“.
Dainininkė savo „Instagram“ paskyroje parašė, kad rusų okupantai konfiskavo jos tėvų namą.
„Kaip tik šiuo metu jie atima tai, kuo gyveno mano tėvai. Tai, dėl ko jie taip sunkiai dirbo ir pastatė savo rankomis, krauju ir prakaitu. Jie net neatėmė to iš manęs. Jie atėmė tai iš mano tėvų“, – rašė ji.
Jamala patikslino, kad name pastaruoju metu niekas negyveno, namu rūpinosi kaimynai, iš kurių liepos 5 d. okupacinės valdžios atstovai paėmė raktus.
V.Zelenskis po pokalbio su naujuoju Britanijos premjeru paskelbė apie 100 metų susitarimą
23:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku seru Keiru Starmeriu.
„Džiaugiuosi galėdamas telefonu pasikalbėti su seru Keiru Starmeriu jo paskyrimo naujuoju Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku dieną. Pasveikinau jį su pergale rinkimuose ir palinkėjau sėkmės pateisinant su naująja vyriausybe siejamus Didžiosios Britanijos žmonių lūkesčius“, – rašė jis savo socialiniame tinkle.
V. Zelenskis padėkojo K.Starmeriui už jo patikinimus, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai išliks nepajudinamai principinga.
„Suderinome savo pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Vašingtone ir kitus tarptautinius renginius, aptarėme dvišalio bendradarbiavimo tęstinumą, ypač precedento neturinčios 100 metų trukmės Ukrainos ir Didžiosios Britanijos sutarties rengimą“, – pridūrė prezidentas.
Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą gali būti konfiskuotos rusų milijardieriaus lėšos
21:18
Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikalstamumo agentūra (NCA) prašo teismo visam laikui įšaldyti Rusijos oligarchui Piotrui Avenui priklausančius 1,4 mln. dolerių.
Apie tai pranešė RBC-Ukraina su nuoroda į Tarptautinį tiriamosios žurnalistikos tinklą (OCCRP).
Pranešama, kad gegužės 1 d. NCA kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti 1,1 mln. svarų sterlingų (1,4 mln. JAV dolerių) iš Rusijos milijardieriaus Piotro Aveno.
Milijardieriui 2022 m. vasario 28 d. ES taikė sankcijas, o kovo 15 d. jis buvo įtrauktas į Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašą ir jo turtas buvo įšaldytas. JK valdžios institucijos mano, kad P.Avenas „dalyvavo remiant Rusijos vyriausybę“, kuri pradėjo karą Ukrainoje.
Pradėtas tyrimas atskleidė, kad P.Aveno lėšas valdė Stephenas Gaitheris, kuris veikė kaip jo atstovas, ir verslininko žmona Jekaterina Kozina.
Po dvejus metus trukusio tyrimo agentūra pateikė ieškinį, kuriuo siekė konfiskuoti didžiąją dalį pinigų, manydama, kad S.Gaitherio ir J.Kozinos atlikti mokėjimai pažeidė Didžiosios Britanijos sankcijas ir buvo skirti joms apeiti.
„Įstatymas neleidžia konfiskuoti sankcionuoto turto vien dėl to, kad jo savininkui taikomos sankcijos. Turtą konfiskuoti tikslinga tik tuo atveju, jei jis susijęs su nusikalstama veikla“, – sakė NCA atstovas Stuartas Gedley.
Pažymima, kad tai pirmas Didžiosios Britanijos valdžios institucijų bandymas išieškoti lėšas, kurios, kaip įtariama, buvo naudojamos antirusiškoms sankcijoms pažeisti. Ir nors 1,1 mln. svarų sterlingų yra „menki pinigai milijardieriui oligarchui“, NCA veiksmai siunčia „svarbų signalą, kad sankcijos negali būti nebaudžiamai pažeidžiamos“.
Rusijos milijardieriui P. Avenui Europos Sąjunga sankcijas pritaikė 2022 m. vasario 28 d. ES institucijos šį sprendimą paaiškino tuo, kad P.Avenas turi ryšių Rusijos valdžios sluoksniuose.
2022 m. gegužę P.Avenas apskundė sankcijas teismui.
O 2024 m. gegužę žiniasklaida pranešė, kad Rusijos oligarchai P. Avenas ir Michailas Fridmanas laimėjo ES teisme ir dabar jie gali būti išbraukti iš sankcijų sąrašo.
Pridurkime, kad Avenas buvo Ukrainos banko „Alfa-Bank“ („Sens Bank“) bendrasavininkis iki jo nacionalizavimo.
Rusų laivo padegimas: Ukrainos žvalgyba atskleidė specialiosios operacijos detales ir pažadėjo, kad bus naujų
20:30
Ukrainos žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas pakomentavo Rusijos raketnešio „Serpuchov“ padegimą, pabrėždamas, kad „tai ne paskutinė operacija“.
Teletilto eteryje paklaustas apie Rusijos raketnešio „Serpuchov“ padegimo operaciją ir Rusijos kariškio dalyvavimą joje, A.Jusovas pažymėjo, kad pati operacija prasidėjo 2023 m., kai Rusijos pilietis pasisakė prieš karą, norėjo demobilizuotis ir nutraukti sutartį.
„Jie jo neįsileido. Tada jis išvyko į Ukrainą, į Ukrainos specialiąsias tarnybas, į Vyriausiąją žvalgybos valdybą. Jis susisiekė su Rusijos „Laisvės legiono“ pajėgomis, kurios Ukrainos pusėje kovoja su Vladimiro Putino režimu ir prisipažino, jog nori kovoti už Ukrainą. Ir kartu buvo parengta operacija, pagal kurią daugiau nei metus buvo gaunama vertingos informacijos. Ir tada, taip, buvo padegtas sparnuotųjų raketų nešėjas. Kartu su vertingais dokumentais į Ukrainą buvo evakuotas ir kariškis šaukiniu Goga“, – sakė žvalgybos atstovas.
Jis pridūrė, kad dabar „Goga“ yra legiono „Rusijos laisvė“ naujokas ir toliau kovos su V.Putino režimu kaip Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų dalis. „Ir taip, tai ne paskutinė operacija. Vykdoma dar keletas kitų, ir naujienų tikrai bus“, – patikino A.Jusovas.
Žvalgybos atstovas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos veiksmingai išstumia Juodosios jūros laivyną iš Ukrainos vandenų toliau nuo Krymo.
„Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialusis padalinys kruopščiai ruošiasi kitoms operacijoms įvairiose vietovėse, įskaitant jūros rajoną“, – sakė jis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, žvalgyba patvirtino Rusijos raketinio laivo „Serpuchov“ padegimą. Tai įvyko balandžio 7 d. Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės teritorijoje Baltijsko mieste Kaliningrado srityje.
Liepos 4 d. V.Jusovas pranešė, kad buvęs Baltijos laivyno kariškis, ukrainiečių kilmės legiono „Rusijos laisvė“ savanoris šaukiniu „Goga“, teikė pagalbą vykdant specialiąją operaciją „Žvejyba“.
Per Rusijos išpuolius Rytų Ukrainoje žuvo 4 žmonės, 23 buvo sužeisti
19:00
Per Rusijos atakas rytinėje Donecko srityje penktadienį žuvo keturi žmonės ir daugiau nei dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva savo ugnį sutelkė į rytinę pramoninę Donecko sritį, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos arba jų įgaliotiniai.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas nurodė, kad žuvo 32 metų moteris, o dar 20 žmonių buvo sužeisti per rusų apšaudymą Komare. Per apšaudymą taip pat buvo apgadinti namai, parduotuvės ir administracinis pastatas.
V. Filaškinas teigė, kad per kitą Rusijos raketų „Smerč“ ataką Ukrainske žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas.
„Čia, kaip ir visoje Donecko srityje, būti pavojinga“, – socialiniame tinkle rašė jis.
Dar du žmonės žuvo ir du buvo sužeisti Selydovėje, esančioje netoli fronto linijos ruožo, į kurį veržiasi Rusijos pajėgos, minėjo jis.
V.Putinas Vengrijos premjerui išdėstė savo sąlygas dėl taikos su Ukraina: turi atsisakyti keturių regionų
17:36 Atnaujinta 17:59
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad Ukraina, jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.
„Kalbame apie visišką visų karinių pajėgų išvedimą“ iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, sakė V.Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose po pokalbio su V.Orbanu.
Derybas su vengrų lyderiu Maskvoje jis pavadino nuoširdžiomis ir naudingomis.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi V.Putino paminėtus keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.
„Žengtas pirmas žingsnis“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje pareiškė, kad pozicijos dėl karo Ukrainoje labai skiriasi ir kad konfliktui užbaigti reikia daug žingsnių.
„Konstatavau, kad pozicijos labai išsiskiria. Reikia daugybės žingsnių, kad karas būtų baigtas ir būtų pasiekta taika“, – Vengrijos vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu.
„Tačiau kalbant apie dialogą ir jo atkūrimą, šiandien žengtas pirmas svarbus žingsnis, ir aš tęsiu šį darbą“, – pridūrė jis.
Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Penktadienį V.Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.
Europos Sąjunga ir NATO pareiškė, kad jis ten išvyko vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija ir neturi jokių įgaliojimų kalbėti kurios nors organizacijos vardu.
V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po 2022 metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.
Pirmadienį Vengrija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai pagal rotacijos principą, o tai suteikia Vidurio Europos šaliai įtakos bloko darbotvarkei ir prioritetams ateinantį pusmetį.
Tai pirmasis bet kurio ES lyderio apsilankymas pas V. Putiną po Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio 2022 metų balandį.
V. Orbanas ir V. Putinas ankstesnį kartą buvo susitikę 2023-iųjų spalį Pekine, kur aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
Antradienį Vengrijos lyderis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį ragino siekti „greitų paliaubų“ su Rusija, kad būtų paspartintos taikos derybos.
V.Putinas ir kiti Rusijos lyderiai invaziją paprastai bando teisinti tuo, kad esą gina etninius rusus ir rusakalbius Rytų Ukrainoje nuo Kyjivo „neonacių režimo“.
Ukraina ir Vakarai atmeta šiuos kaltinimus ir sako, kad Rusijos karo veiksmai yra akivaizdi imperinio stiliaus agresija.
2014 metais Rusija vienašališkai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama tarptautinį pasipiktinimą ir ginkluotą konfliktą tarp Rusijos remiamų Rytų Ukrainos separatistų ir Kyjivo pajėgų.
Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Paskelbė žemėlapį: Top-10 tolimiausių Ukrainos smūgių į Rusijos teritoriją
17:22
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos direktoratas paskelbė rekordinių (TOP-10 pagal nuotolį) smūgių į karinius taikinius Rusijoje per pastaruosius šešis mėnesius žemėlapį.
Kaip teigiama „Telegram“ žinutėje, dešimtys tolimųjų smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje sistemingai vykdomi naudojant Ukrainos ginklus.
„Taigi Vakarų gamintojų ginklų naudojimas nepažeis jokių papildomų įsivaizduojamų „raudonųjų linijų“. Palaipsniui didindamos Ukrainos karinio-pramoninio komplekso pajėgumus, Ukrainos gynybos pajėgos nuolat didina smūgių nuotolį ir veiksmingumą. Leidimas naudoti Vakarų ginklų sistemas išplės Ukrainos gynybos pajėgumus ir paspartins Rusijos ir Ukrainos karo pabaigą“, – sakoma pranešime.
Iš smūgių žemėlapio matyti, kad atstumas iki taikinių Rusijos Federacijoje yra daugiau kaip 800 kilometrų, tolimiausias smūgio taškas kol kas yra Orske, t. y. kalbama apie 1800 kilometrų.
„Paleidimo vieta ir atstumas iki objektų nurodyti sąlyginai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat negali tvirtinti, kad už kiekvieno iš smūgių stovėjo būtent Ukrainos gynybos pajėgos, o ne partizanai ar jų valdžia nepatenkinti rusai“, – sakoma pareiškime.
Žiniasklaida: NATO rado būdą, kaip padidinti ginklų gamybą
16:12
NATO ketina įsteigti platformą, kuri padėtų sąjungininkėms kurti nacionalines ginklų gamybos strategijas, skelbia naujienų svetainė „Euractiv“, remdamasi keliais NATO diplomatais.
Pirmiausia, tikimasi, kad Aljanso lyderiai įsipareigos parengti nacionalinius planus ir strategijas, kaip paspartinti savo gynybos pramonės augimą. Šiuo žingsniu, kurio šūkis „Plėsti NATO pramonės pajėgumus“ ir kuris kitą savaitę bus patvirtintas Vašingtone, sąjungininkės viliasi suteikti dar vieną politinį postūmį savo gynybos pramonei.
„Praėjus keliems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, NATO sąjungininkės suprato, kad jų gynybos pramonei trūksta pajėgumų pakankamai greitai pagaminti reikiamą kiekį ginklų, kad Ukraina ir jos rėmėjai būtų aprūpinti. Tai paskatino jas ieškoti būdų, kaip padidinti gamybą ir ... išlaidas gynybai, nors Ukraina vis dar yra įkalinta priešpriešoje su Rusija“, – rašoma straipsnyje.
Autoriai nurodė, kad gynybos pramonei visų pirma reikalingos ilgalaikės sutartys, nes tai geriausias būdas turėti ateitį ir pateisinti investicijas į naujas tiekimo grandines ir gamybos linijas.
Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljanso įsipareigojimais gynybos pramonei bus siekiama „užtikrinti, kad dirbdami kartu didintume gamybą Šiaurės Amerikoje ir Europoje“. Pagal šį „politinį įsipareigojimą“ šalys „savanoriškai“ rengs ir dalysis strategijomis, o atsakomybę už jų įgyvendinimą prisiims nacionalinės vyriausybės.
„Pagal projekto tekstą NATO vaidmuo šiame kontekste bus vežėjo, tarpininko, skatintojo ir „pagrindinės platformos“, skirtos gebėjimams stiprinti, vaidmuo. Aljansas taip pat siekia teikti karinę paramą Ukrainai, pavyzdžiui, išduodant įrangos ir produkcijos licencijas. Taip pat siekiama pagerinti 32 karinių sąjungininkių – ir Ukrainos – naudojamos įrangos standartizavimą, taigi ir jų gebėjimą dirbti kartu vietoje“, – rašo „Euractiv“.
JAV ambasadorius Japonijoje pateikė svarbų kreipimąsi dėl raketų gamybos siekiant padėti Ukrainai. Pasak Rahmo Emanuelio, Vašingtonas ir Tokijas turėtų paspartinti bendrą raketų ir kitų pažangių ginklų gamybą, kad sustiprintų Kinijos atgrasymą ir padidintų karinį aprūpinimą Kyjivui.
J.Stoltenbergas: V.Orbanas informavo NATO apie kelionę į Rusiją, bet Aljanso jis neatstovauja
15:30
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.
„Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.
Anksčiau penktadienį V.Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.
V.Putinas pareiškė besitikintis, kad V. Orbanas derybų metu išdėstys savo nuomonę apie Ukrainą, taip pat pateiks Europos poziciją.
Europos Sąjunga savo ruožtu pareiškė, kad jis ten keliauja ne įgaliotas bloko, o vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija.
V.Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po 2022 metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.
Pirmadienį Vengrija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai pagal rotacijos principą, o tai suteikia Vidurio Europos šaliai įtakos bloko darbotvarkei ir prioritetams ateinantį pusmetį.
Tai pirmasis bet kurio ES lyderio apsilankymas pas V.Putiną po Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio 2022 metų balandį.
V.Orbanas ir V.Putinas ankstesnį kartą buvo susitikę 2023-iųjų spalį Pekine, kur aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
Antradienį Vengrijos lyderis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Paaiškino, ko iš tikrųjų siekia rusai paleisdami būrius karių į „mėsos atakas“
15:04
Vieną po kitos į kovą siunčiamas rusų pėstininkų grupes Ukrainos kariai praminė „mėsos atakomis“. Jų tikslas – pramušti ukrainiečių gynybą ir išsklaidyti pajėgas, tačiau ne tik. BBC naujienų tarnybos žurnalistai, pasikalbėję su Ukrainos kariškiais, skelbia, kad taip elgdamasi Rusija iš tikrųjų bando nustatyti Ukrainos ugnies pozicijas.
„Daugeliu atvejų rusai šiuos dalinius naudoja vien tam, kad pamatytų, kur yra mūsų šaudymo įranga, ir kad nuolat sekintų mūsų dalinius“, – pasakojo Ukrainos nacionalinės gvardijos Chartijos brigados pulkininkas leitenantas Antonas Bajevas.
„Mūsų vaikinai stovi pozicijose ir kaunasi, o kai per dieną į tave ateina keturios ar penkios priešo bangos, kurias turi be galo naikinti, tai labai sunku – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.“
Įsiverždama į Ukrainą Rusija patyrė drakoniškų nuostolių ir, anot karių liudijimų, „mėsos puolimo“ taktiką pradėjo naudoti puldama Bachmuto miestą. Ji rodo, kad Maskva siekia kuo geriau išnaudoti savo pagrindinį pranašumą – kiekybę.
Būdama daug didesnė, Rusija turi gyvosios jėgos pranašumą prieš Ukrainą, todėl analitikai tikina, kad šios atakos reikalingos Ukrainos pozicijoms įveikti. Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad ši taktika Rusijai atnešė tik laipsniškų laimėjimų.
Užpuolikus paprastai greitai pastebi virš jų zujantys dronai, tačiau rusai vis dažniau savo žuvusiuosius ir sužeistuosius palieka mūšio lauke, BBC sakė pulkininkas leitenantas A.Bajevas.
„Jų pagrindinė užduotys yra „mėsos puolimas“ ir visiškas mūsų išsekinimas“, – kalbėjo jis.
Net invaziją rėmę ultranacionalistinės Rusijos karinių tinklaraštininkų bendruomenės nariai kritikavo Rusijos vadų rodomą abejingumą karių gyvybėms.
Be to, Rusijos pusė skundžiasi dėl „paralyžiuotų pulkų“, kuriuos sudaro sužeisti kariai, priversti grįžti į kovą. Viename socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip dešimtys vyrų, kai kurie iš jų – su ramentais, kreipiasi į savo vadus, ir aiškina, kad yra sužeisti ir jiems reikalingas gydymas ligoninėje, tačiau vietoje to jie siunčiami atgal į mūšį.
Visa tai, pasak Vakarų pareigūnų, reiškia, kad Maskva gali ir toliau mesti karius, net ir prastai apmokytus, tiesiai į fronto linijas tokiu pat greičiu, kokiu jie žūsta ar yra sužeidžiami.
Ukraina negalėtų prilygti Rusijos taktikai, net jei ir turėtų pakankamai karių, iš dalies dėl skirtingo požiūrio į karo aukas. Pastarosiomis savaitėmis nuo pareigų nušalintas vienas aukšto rango Ukrainos generolas, sulaukus skundų, kad jis taikė tai, kas dažnai vadinama sovietine taktika, t.y. beatodairiškai siuntė žmones į fronto liniją.
„Yra daug kritikos, nes dėl sovietinio tipo mąstysenos ir strategijos praradome daug savo vaikinų, – įvertino Ivanas Stupakas, buvęs saugumo tarnybos karininkas. – Mes esame ribojami žmonių skaičiaus. Neturime kitų galimybių, kaip tik galvoti apie savo žmones“.
Ukrainos 110-osios brigados kapitonas Ivanas Sekachas Pokrovske Donecko srityje tai, ką mato, prilygino konvejeriui, kuriuo rusai gabenami į mirtį. Nepaisant to, kad tokie veiksmai leidžia jiems vėžlio greičiu veržtis į priekį.
Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba teigė, kad gegužės mėnesį rusų sužeidimų ir mirčių skaičius šoktelėjo iki aukščiausio taško nuo karo pradžios: Rusija per dieną netenka apie 1 200 karių.
Šis skaičius šoktelėjo aukštyn, kai Rusija suintensyvino Charkivo, antrojo pagal dydį Ukrainos miesto, puolimą, siekdama pasinaudoti tuo, kad Vakarų pagalba vėluoja pasiekti Ukrainos fronto linijas.
Nepaisant didelių nuostolių, Rusija sugebėjo papildyti karių skaičių siūlydama gana pelningus karinius kontraktus, pašaukdama kalinius ir prisivilodama užsienio samdinius.
Ukraina iš Vokietijos gavo dar vieną „Patriot“ oro gynybos sistemą
14:09
Vokietijos ambasadorius Martinas Jaegeris socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad į Ukrainą atgabenta trečioji jo šalies perduota priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“.
Pasak jo, sistema padės pagerinti gyventojų ir infrastruktūros apsaugą.
Ukrainos kariai sėkmingai baigė atitinkamus mokymus, kad galėtų eksploatuoti šią oro gynybos sistemą.
Gegužės mėn. Vokietija paskelbė apie Ukrainos karių mokymų, susijusių su trečiąja Ukrainai skirta priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“, pradžią.
Šalies gynybos ministro Borisas Pistorius nurodė, kad Vokietija perduoda Ukrainai ketvirtadalį savo turimų šių ginklų atsargų, įskaitant trečiąją „Patriot“ sistemą, ir daugiau jų suteikti negalės.
Rumunija taip pat paskelbė apie planus suteikti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, tačiau, neaišku, ar Bukareštas mainais sulauks to, ko pageidauja.
Ukrainos kariai parodė, kas liko iš Časiv Jaro: mieste nebėra ko ginti
13:58
Ketvirtadienį Ukraina patvirtino, kad atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto netoli garsiojo Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje. Ten veikiančių pajėgų vadas patikslino, jog kalbama apie Kanalo rajoną. Rusams sunaikinus ukrainiečių pozicijas, jį saugoti tapo netikslinga. Tačiau ši menka pergalė Rusijai kainavo labai brangiai, o okupuota miesto dalis – dar vieni griuvėsiai.
Pasak Hortycios operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės atstovo spaudai Nazaro Vološyno, siekdami pridengti puolimą, rusai vykdo artilerijos apšaudymą, naudoja valdomas aviacines bombas ir dronus kamikadzes.
Šį kvartalą nuo pagrindinės Časiv Jaro miesto dalies skiria vandens kanalas. Ukrainos pajėgos persikėlė į kitą jo pusę, nes, praradus pozicijas, bandymas toliau išlaikyti kontrolę būtų kainavęs papildomų ir taip trūkstamų karių gyvybių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po susitikimo su V.Zelenskiu Vengrijos premjeras atvyko į Kremlių
13:22
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atvyko vizito į Maskvą, penktadienį skelbia Rusijos žiniasklaida.
„V.Orbanas atvyko į Maskvą, vykdydamas taikos misiją“, – nacionalinei naujienų agentūrai MTI sakė jo spaudos sekretorius Bertalanas Havasi.
Europos Sąjunga savo ruožtu pareiškė, kad jis ten keliauja ne įgaliotas bloko, o vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija.
„Premjeras Orbanas negavo jokių įgaliojimų iš ES Tarybos aplankyti Maskvą“, – pareiškime pabrėžė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karys mato ženklus: Rusija ruošiasi masiniam puolimui
12:25
Rusijos ir Ukrainos karas tęsiasi jau trečius metus, o rusai vis dar bando pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą Charkivo srities Borovos kryptimi, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos oro pajėgų 77-osios atskirosios brigados kariškis Viktoras Petrovičius.
„Puolimai vyksta jau dvi savaites, tačiau pastaruoju metu nenaudojama technika. Tai reiškia, kad priešas bando šturmuoti mūsų pozicijas pėsčiomis. Jis taip pat bando sukaupti tam reikalingas pajėgas. Kiek suprantame, tam, kad vėliau, kai sutelks pajėgas, galėtų surengti masiškesnį smūgį“, – aiškino jis.
Kovotojas taip pat pridūrė, kad rusai reguliariai apšaudo Borovą ir netoliese esančias gyvenvietes iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Pasak jo, Rusijos pajėgos ypač stengiasi daryti spaudimą tiek Ukrainos gynėjams, tiek vietos gyventojams.
„Galbūt jie ieško kokių nors mūsų užnugario objektų, į kuriuos norėtų pataikyti. Tačiau jų paleistų aviacinių bombų nuokrypis gali būti iki pusės kilometro. Žinome, kad kai kurios iš jų nukrenta net Rusijoje. Nėra apie ką kalbėti. Kartais jie supranta, kur nori pataikyti, kartais – ne. Pavyzdžiui, jei jie pataiko į kelius, tai suprantama, jie pataiko, kad atimtų iš mūsų logistiką. O kai bomba skrenda į paminklą sovietų kariams, ne visai aišku, į ką jie taikosi, ar tik į dekomunizaciją“, – kalbėjo V.Petrovičius.
Paklaustas, kaip dažnai šioje teritorijoje rusai pasitelkia aviacines bombas, Ukrainos gynėjas pažymėjo, kad jos naudojamos dažnai.
„Nepasakyčiau, kad jų daugėja. Tačiau jie jas naudoja nuolat, reguliariai, beveik kiekvieną dieną. Nuolat skraido dronai. Jie žvalgosi. Pamatę žvalgybinį droną, suprantame, kad padidėja aviacinės bombos smūgio rizika, turime kur nors slėptis, laikytis atokiau nuo tam tikrų objektų.“
Karinių jūrų pajėgų vadas: Rusija baigia prarasti savo „nenugalimo“ laivyno centrą Kryme
12:10
Rusijos Juodosios jūros laivynas buvo priverstas iš okupuoto Krymo į kitas vietas perkelti „beveik visus“ savo kovai parengtus laivus, o pagrindinis laivyno centras dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų tampa „neefektyvus“, interviu metu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa.
O.Neižpapa pažymėjo, kad „Ukrainos raketų ir jūrinių bepiločių dronų smūgiai padarė didelę žalą Sevastopolio bazei, kuri yra logistikos centras, skirtas remontui, techninei priežiūrai, mokymams ir amunicijos sandėliavimui, taip pat atliekantis kitas Rusijai svarbias funkcijas“.
„Ji buvo kuriama daug dešimtmečių, galbūt šimtmečių. O dabar jie akivaizdžiai praranda šį centrą“, – per Odesoje surengtą interviu pažymėjo jūrų pajėgų vadas.
Ukraina, neturinti didelių karo laivų, taikosi į Rusijos laivus sprogmenų prikrautais laivais be įgulos, o laivyno objektus ir kitus karinius taikinius Kryme apšaudo raketomis „Storm Shadow“ ir ATACMS.
Primenama, kad birželio 23 d. popietę okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad pusiasalį neva atakavo amerikietiškųjų ATACMS sistemų raketos.
Rusijos kontroliuojamo Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas tuomet sakė, kad žuvo keturi žmonės, tarp jų du vaikai, ir 144 buvo sužeisti.
Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Kryme ir Sevastopolyje sprogimai girdimi beveik kasdien. Rusijos valdžia tai aiškina šaudymu į „ukrainiečių dronus“, „oro gynybos operacijomis“ arba Rusijos kariuomenės pratybomis.
Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas bepiločius orlaivius įvardijo kaip „pagrindinę grėsmę“ Krymui.
2022 m. spalio mėn. ant Krymo tilto buvo įvykdytas sprogimas. Dar vienas galingas smūgis Kerčės tiltui suduotas beveik prieš metus. Dėl šių atakų pusiasalyje galioja padidintas terorizmo grėsmės lygis. Simferopolio oro uostas uždarytas.
Balandžio mėnesį Ukrainos karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusijos Juodosios jūros laivynas dėl Ukrainos smūgių neteko maždaug trečdalio savo laivų.
O birželį Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas prasitarė, kad Rusija slepia didelius savo laivus ir kalibrinius lėktuvnešius, tačiau „medžioklė neturėtų sustoti“.
Norėdama išvengti dar didesnių nuostolių Rusija perkėlė savo laivus iš Juodosios jūros prie Krymo ir pusiasalio uostų.
„Beveik visus pagrindinius kovinės parengties laivus priešas perkėlė iš pagrindinės Juodosios jūros laivyno bazės, laivai laikomi Novorosijske, o kai kurie – Azovo jūroje“, – sakė jis.
Ukrainos karinis laivynas nurodė, kad antradienio ryte Rusija Juodojoje ir Azovo jūrose turėjo devynis savo laivus.
Iš Ukrainos karinio jūrų laivyno surinktų ir agentūrai „Reuters“ pateiktų stebėsenos duomenų matyti, kad birželio 27 d. Azovo jūroje stovėjo 10 Rusijos karo laivų, o 2023 m. tokių laivų nebuvo nė vieno.
Pasak pranešimo, Juodojoje jūroje yra septyni Rusijos laivai, iš kurių vienas yra sparnuotųjų raketų nešėjas „Kalibr“, tačiau jis neturi raketų. Azovo jūroje plaukioja du Rusijos laivai, nė vienas iš jų neturi raketų.
Viduržemio jūroje, Karinių jūrų pajėgų duomenimis, budi du Rusijos laivai, gabenantys raketas „Kalibr“, kurių bendra salvė – iki 24 raketų.
Rusijos Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazėje rytinėje Juodosios jūros pakrantėje trūksta plačios Krymo Sevastopolio bazės įrangos, kurioje buvo laikomos ir kraunamos sparnuotosios raketos, kurias kariniai laivai naudojo oro smūgiams Ukrainoje, teigė O.
„Suprantu, kad dabar jie bando išspręsti šią problemą Novorosijske“, – sakė O.Neižpapa, apibūdindamas tai kaip „pagrindinę problemą“ laivynui.
Negana to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį karinio jūrų laivyno vadovams sakė, kad pastaraisiais metais Rusijos laivynas buvo papildytas ir kad šiuo metu vykdoma didelė modernizacija, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama „padidinti laivyno kovinį stabilumą“ ir jį sustiprinti.
Kartu su strateginiais bombonešiais ir antžeminiais paleidimo įrenginiais raketas nešiojantys karo laivai ir povandeniniai laivai atlieka svarbų vaidmenį Rusijos reguliariai vykdomose tolimojo nuotolio raketų atakose.
Ukrainos operacijos Juodojoje jūroje leido jai sukurti ir apsaugoti savo laivybos koridorių be Rusijos palaiminimo po to, kai Maskva pernai pasitraukė iš Jungtinių Tautų tarpininkaujant sudaryto karo laikų maisto produktų eksporto susitarimo.
„The Times“ atskleidė, ką Rusija daro su geriausiais savo rekrutais
11:43
Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) suteikta teisė tikrinti visus rusų naujokų dokumentus ir atsirinkti pačius geriausius, skelbia britų leidinys „The Times“.
Anksčiau šauktiniai galėjo būti verbuojami tik per FSB kontroliuojamus pasienio ir ryšių padalinius. Naujasis įstatymas leis šnipams atrinkti geriausius rekrutus įvairioms užduotims, įskaitant karinę žvalgybą Ukrainoje.
Ukrainos šaltinių teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos karinė žvalgyba smarkiai išplėtė savo specialiųjų operacijų padalinį – nuo maždaug 500 pareigūnų 2022 m. jų skaičius išaugo iki 2 000.
Pasak buvusio Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos patarėjo Oleksandro Danyliuko, taip užtikrinama FSB informatorių apsauga Rusijoje.
Pasak jo, gavusi išankstinę prieigą prie verbavimo dokumentų, tarnyba galės užkirsti kelią šimtų tūkstančių paprastų rusų, neoficialiai bendradarbiaujančių su specialiosiomis tarnybomis, mobilizacijai.
„FSB turi didžiulį informatorių tinklą, kuris yra labai svarbus palaikant tvarką Rusijoje. Ji turi sugebėti išlaikyti šiuos žmones jų užimamose pareigose ir nesiųsti jų į fronto liniją“, – paaiškino jis.
Pasak O.Danyliuko, tai taip pat rodo galimą pasirengimą karinei padėčiai Rusijoje, kurios metu FSB reikia savo karinių dalinių, kad galėtų kontroliuoti padėtį ir neperduoti visų galių ginkluotosioms pajėgoms.
Žurnalas „The Economist“ anksčiau paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad pasikeitus „ypatingos įtakos komitetų“ vadovui, Rusijai pavyko reabilituoti savo žvalgybą pasaulinėje arenoje. Šis pokytis lėmė tai, kad Rusijos žvalgyba pradėjo dirbti daug efektyviau.
Anot „The Wall Street Journal“ straipsnio, pastaruoju metu Viena tapo Rusijos šnipinėjimo centru Europoje – per paskutinius dvejus metus Rusijos valstybės tarnautojų skaičius Austrijoje išaugo nuo 300 iki daugiau nei 500, iš kurių net pusė gali dirbti šnipais.
Ukrainos dronai atakavo parako gamyklą Rusijoje: joje gaminami šaudmenys
10:48
Per Ukrainos išpuolį dronais buvo atakuota parako gamykla Rusijos vakaruose, ketvirtadienį pranešė Kyjivo saugumo šaltinis. Tai naujausias smūgis, kuriuo siekiama susilpninti Rusijos karinę logistiką.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino oro atakas prieš karinius ir energetikos objektus Rusijoje, tikėdamasi apriboti Maskvos galimybes pulti Ukrainos miestus arba užimti daugiau pozicijų pramoniniuose rytuose.
Šaltinis iš Ukrainos gynybos sektoriaus naujienų agentūrai AFP sakė, kad ataka buvo įvykdyta naudojant sprogstamuosius dronus, iš kurių vienas pataikė į karinį objektą Rusijos Tambovo srities Kotovsko miestelyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas savo imperijoje liks vienas? Ilgamečiai sąjungininkai dairosi geresnio gyvenimo
09:22
Kai Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Uzbekistano sostinę Taškentą, miesto bulvarus puošė plakatai su Rusijos vadovo portretais. Taip iš Maskvos šešėlio neišsikapanojusioje buvusioje sovietinėje respublikoje jam pademonstruota pagarba, tačiau iš tikrųjų Vidurinėje Azijoje V.Putinas gali likti vienas, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Nors Rusija ir Kinija ne kartą deklaravo „jokių ribų“ neturinčią draugystę, regione, kurį Maskva laiko savo užnugariu, jai tenka susidurti su Pekino pasaulinėmis ambicijomis.
„Kinija pasinaudojo invazija į Ukrainą, kad sumažintų tradicines Rusijos įtakos sferas. Vidurinėje Azijoje, kaip ir Arktyje, Maskvos priklausomybė nuo Pekino, kad galėtų išlaikyti savo karo mašiną, verčia ją sutikti su šiuo dominavimu“, – rašoma straipsnyje.
Tai matyti ir Taškente – gatvėse rusiškos „Lados“ užleidžia vietą kiniškiems BYD ir „Geely“ automobiliams. Negana to, šiame strategiškai svarbiame regione Pekinas įtraukia vietos ekonomiką į savo orbitą.
„Kinijos investicijos atitraukia jaunus regiono darbuotojus nuo Rusijos. Kinijos finansuojamas geležinkelis žada sujungti regioną su Europa, aplenkiant Rusijos teritoriją. Kinijos atsinaujinančiosios energijos projektai padeda mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – išskiria „The Wall Street Journal“.
Sanjarbekas Qulmatovas, 29-erių metų Kinijos fabriko centrinėje Uzbekistano dalyje darbininkas, leidiniui sakė, kad Kinijos pinigai smarkiai pakeitė jo ir jo tautiečių gyvenimus bei darbo perspektyvas.
Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2023 m. Rusijoje dirbo maždaug 1,3 mln. uzbekų, o metais anksčiau šis skaičius siekė apie 1,45 mln. Sumažėjimo priežastys yra sudėtingos, tačiau S.Qulmatovas dalį jų sieja su Kinijos finansuojamų alternatyvų atsiradimu.
„Kiekvienas bedarbis gali rasti darbą čia, užuot važiavęs į Rusiją“, – sakė jis.
Carinei Rusijai Vidurinė Azija buvo tarsi tai, kuo Vakarai buvo Amerikos pionieriams: tariamai laukinė teritorija, į kurią buvo galima plėstis, ją modernizuoti ir išgauti išteklių.
Pastebima, kad galios pasikeitimo procesai regione vyko jau daugelį metų, tačiau paspartėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią daugelis regiono gyventojų vertino kaip beatodairišką ir grėsmingą kitos buvusios sovietinės respublikos teritorinio vientisumo pažeidimą.
Užuot parėmusios Maskvą, visos penkios Vidurio Azijos valstybės nusprendė invazijos atžvilgiu išlikti neutralios."
„Kinija suteikia Vidurinei Azijai ateities vaizdą. Rusija yra trumparegiškas politinis režimas, kuris neinvestuoja į pačios Vidurinės Azijos strateginius tikslus“, – įvertino Carnegie taikos instituto Rusijos Eurazijos centro bendradarbis Temuras Umarovas.
Kinijai ir Rusijai, dviem sausumos galybėms, Vidurinė Azija tampa vis svarbesne magistrale. Ji suteikia V.Putinui daugiau tiesioginių galimybių patekti į Pietų Azijos rinkas. Be to, ji yra svarbiausia Xi Jinpingo iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, didžiulio infrastruktūros projekto, kuriuo siekiama įvairiais sausumos ir jūrų keliais sujungti Kiniją su likusiu Eurazijos žemynu, dalis.
„The Wall Street Journal“ išskyrė, kad ir JAV pastaruoju metu deda daugiau pastangų, kad atgautų savo įtaką Vidurinėje Azijoje. Regione lankėsi daugybė aukšto rango pareigūnų, nors daugiausia dėmesio tebėra skiriama kovai su bet kokiu Afganistane atsigaunančiu terorizmu.
„Daugelį metų Rusija ir Kinija buvo tyliai pasiskirsčiusios darbais regione: Rusija yra pagrindinė saugumo teikėja, o Kinija daugiausia dėmesio skiria vystymuisi ir investicijoms. Dabar Pekinas keičia šią pusiausvyrą, labiau įsitraukdamas į savo vaidmenį ir naudodamasis savo didžiule ekonomine įtaka, kad padidintų savo politinę galią“, – rašoma straipsnyje ir priduriama, kad praėjusiais metais Kinijos ir Vidurinės Azijos prekyba išaugo iki 89 mlrd. dolerių.
Uzbekistane, tankiausiai apgyvendintoje ir labiausiai industrializuotoje iš penkių posovietinių Centrinės Azijos valstybių, Kinija, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2023 m. išstūmė Rusiją iš pagrindinės prekybos partnerės vietos. Šalis po du dešimtmečius trukusio izoliacionizmo bando integruotis į pasaulio ekonomiką.
S.Qulmatovas žurnalistams teigė, kad jam patinka vesti sūnų į šalia pramoninės zonos, kur įrengta jo darbovietė, esantį parką, taip pat pastatytą už kinų lėšas, ir tikisi leisti vaiką į naują vaikų darželį, kuriame mokoma kinų ir anglų kalbomis.
„Norėčiau, kad čia būtų dar daugiau Kinijos įmonių“, – sakė jis.
Ketvirtadienį viena iš naujai pasirodžiusių Kinijos bendrovių, elektrinių transporto priemonių bendrovė BYD, pradėjo gamybą naujoje gamykloje. Jos tikslas – pagaminti 50 tūkst. transporto priemonių per metus. Akumuliatoriai ir kiti pagrindiniai komponentai bus gabenami iš Kinijos, o vietiniai darbininkai atliks visus darbus – nuo suvirinimo ir dažymo iki automobilių surinkimo.
Oficiali statistika rodo, kad beveik 80 proc. iš daugiau kaip 73 tūkst. Uzbekistano importuotų transporto priemonių buvo atgabentos iš Kinijos. 2021 m. Rusija į Uzbekistaną eksportavo apie 4 500 automobilių, tačiau paklausa taip sumažėjo, kad šalies automobiliai dabar sutelkti „kitų šalių“ kategorijoje.
Naujas 19 km ilgio kinų pastatytas tunelis atvėrė kelią pirmajai tiesioginei geležinkelio jungčiai tarp Ferganos slėnio, esančio tolimuosiuose Uzbekistano rytuose, ir likusios šalies dalies. Jis sutrumpino kelionės laiką net aštuoniomis valandomis.
Anksčiau dauguma sovietų Vidurinėje Azijoje nutiestų geležinkelio linijų ir greitkelių vedė į Maskvą. Dėl nepakankamo susisiekimo tiek šalies viduje, tiek su likusiu pasauliu regionas tapo vienu iš labiausiai izoliuotų pasaulio vietų.
„The Wall Street Journal“ pastebi, kad greitu metu gali įvykti reikšmingų pokyčių: birželio pradžioje Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano prezidentai pasirašė svarbų susitarimą dėl geležinkelio linijos, turinčios sujungti jų šalis, statybos, apie kurį buvo diskutuojama nuo 1997 m., bet kuris įgavo pagreitį po to, kai su karu Ukrainoje susijusios sankcijos pakeitė prekybos per Rusiją dinamiką. Įgyvendinus projektą, aplenkiant Rusiją, kelionės iš Rytų Azijos į Artimuosius Rytus ir Pietų Europą sutrumpėtų šimtais kilometrų.
„Draugaujame su Rusija, bet kartu ieškome galimybių, – komentavo Taškente įsikūrusio analitinio centro „Center for Progressive Reforms“ įkūrėjas Mirshohidas Aslanovas. – Labai noriai žvelgiame į Rytus“.
Britų žvalgyba įvardijo dar vieną priežastį, kam Rusijai žūtbūt reikia Krymo tilto
08:43
Karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus, o Rusija tuo naudojasi ir iš Ukrainos žemių eksportuoja naudingąsias iškasenas, naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, Ukrainoje yra geležies rūdos, anglies, titano, urano, mangano, aukso ir ličio telkinių. O šių išteklių ypač trokšta Rusija, kuri siekdama sutriuškinti Ukrainos ekonomiką, riboja Kyjivo prieigą prie naudingųjų iškasenų ir griauna šalies infrastruktūrą.
„Viena iš priežasčių, kodėl Rusija nori pagerinti transporto jungtis okupuotoje Ukrainos dalyje, yra ta, kad galėtų išgauti daugiau Ukrainos naudingųjų iškasenų. Rusijos okupacinės valdžios pareigūnas Zaporižios srityje anksčiau yra pareiškęs, kad šiuo metu vykstanti kelių ir geležinkelio transporto kelių į Rusiją modernizacija ir statyba pagerins susisiekimą ne tik karinei logistikai, bet ir grūdų bei naudingųjų iškasenų eksportui“, – rašoma apžvalgoje.
Negana to, Rusija tęsia kasybos veiklą į pietus nuo Dnieprorudnės Zaporižios srityje ir geležies rūdą eksportuoja geležinkeliu. Traukiniai keliauja į Krymą, iš kurio per Kerčės tiltą jie gabenami į Rusiją.
„Ši veikla neapsieina be rizikos, nes traukiniai turi važiuoti per vietoves, kuriose, kaip žinoma, veikia Ukrainos partizanai, jau prisiėmę atsakomybę už išpuolius“, – pridūrė britų žvalgyba.
Dar 2022 m. rugpjūtį leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad Rusija iš okupuotų Ukrainos teritorijų gavo naudingųjų iškasenų už 12 trilijonų JAV dolerių. Į šią sumą įeina pajamos iš anglies, naftos, dujų ir metalų telkinių.
Jungtinės Karalystės ataskaitoje taip pat pastebima, kad Rusija toliau vagia ir Ukrainos grūdų produkciją. Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario mėn. rusai okupuotose Ukrainos teritorijose įregistravo 892 žemės ūkio bendroves. Daugiau nei pusę jų atidarė verslininkai iš Rusijos regionų, o likusias – „vietiniai“.
Rusija teigia numušusi pusšimtį Ukrainos dronų
08:20 Atnaujinta 09:34
Rusijos pajėgos sunaikino 50 ukrainiečių dronų tiek Rusijoje, tiek Ukrainos teritorijose, kurias ji teigia aneksavusi, penktadienį pranešė gynybos ministerija Maskvoje.
Ministerija nurodė, kad dronai buvo sunaikinti virš Krasnodaro ir Rostovo Rusijoje bei Zaporižios srities Ukrainoje, kurią Rusija teigia aneksavusi.
Vėliau pranešta, kad per drono ataką Rusijos pietvakariniame Krasnodaro regione penki žmonės buvo sužeisti, žuvo vaikas.
„Deja, po drono atakos Primorsko Achtarsko mieste Krasnodaro regione nuo sužalojimų ligoninėje mirė šešiametė mergaitė“, – „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
Karinės oro pajėgos numušė visas 32 Rusijos paleistas raketas „Shahed“
07:57
Liepos 5 d. naktį Rusijos okupantai atakavo Ukrainą 32 „Shahed-131/136“ tipo atakos bepiločiais orlaiviais, visi bepiločiai orlaiviai buvo numušti, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos „Telegram“.
Pranešama, kad bepiločius orlaivius rusai paleido iš Rusijos Kursko ir Primorsko-Achtarsko miestų rajonų.
Ukrainos kariuomenė traukiasi, Rusijai artėjant prie strategiškai svarbaus miesto užėmimo
07:53
Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš Časiv Jaro – strategiškai svarbaus rytinio Donecko regiono miesto, kuris per kelis mėnesius trukusį Rusijos puolimą buvo paverstas griuvėsiais – apylinkių, ketvirtadienį pranešė kariuomenės atstovas spaudai.
Časiv Jaras yra netoli į vakarus nuo Bachmuto, kurį Rusija užėmė praėjusiais metais po įnirtingo 10 mėnesių trukusio mūšio.
Ukrainos kariuomenė atsitraukė iš šiaurės rytinio miesto rajono, vakar sakė Hortycios sausumos pajėgų formuotės atstovas spaudai Nazaras Vološynas.
Ukrainos gynybinės pozicijos mieste buvo „sunaikintos“, sakė jis ir pridūrė, kad iškilo rimtų aukų grėsmė, jei kariai liktų rajone, o Rusija nepaliko „nė vieno nepažeisto pastato“.
Mėnesius trukę nesiliaujantys Rusijos artilerijos smūgiai nuniokojo Časiv Jarą.
255-ojo šturmo bataliono, kuris šioje vietovėje bazuojasi jau šešis mėnesius, vadas Olehas Širiajevas sakė, kad Rusijos kariams užėmus rajoną, jie sudegino visus pastatus, kurie dar nebuvo sugriauti apšaudymo.
O.Širiajevas sakė, kad Rusija taiko išdegintos žemės taktiką, siekdama sunaikinti viską, kas galėtų būti panaudota kaip karinės pozicijos, kad priverstų Ukrainos karius atsitraukti. „Apgailestauju, kad pamažu prarandame teritoriją“, – sakė jis, kalbėdamas telefonu iš Časiv Jaro rajono, tačiau pridūrė, kad „negalime išlaikyti to, kas sugriauta“.
Analitikai: V.Putinas yra įsitikinęs Rusijos pergale ir atkakliai sieks sunaikinti Ukrainą
06:48
Rusijos vadovo Vladimiro Putino atsisakymas vesti taikos derybas su Ukraina rodo, kad jis yra įsitikinęs Rusijos pergale dėl laipsniškos okupacijos, ginkluotųjų pajėgų išsekimo ir Vakarų pagalbos nutraukimo, rašoma naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Joje cituojami ir analizuojami V.Putino pareiškimai, kuriuos jis išsakė per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimą ketvirtadienį, liepos 4 d.
Visų pirma V.Putinas atmetė Rusijos dalyvavimą bet kokiose prasmingose derybose dėl paliaubų susitarimo. Vietoje to jis pareikalavo „negrįžtamos“ Ukrainos „demilitarizacijos“ kaip būtinos bet kokio paliaubų susitarimo sąlygos. Taigi, prieš bet kokias paliaubas V.Putinas reikalauja, kad Ukraina faktiškai pasiduotų.
Ekspertai pažymėjo, kad užuot pasiūlęs jam būdingą apsimestinį susidomėjimą tokiomis derybomis, V.Putinas atmetė bet kokias derybas dėl paliaubų.
„V.Putinas ne kartą pristatė Vakarus kaip savo numatomą partnerį derybose dėl paliaubų susitarimo, siekdamas paskatinti Vakarus daryti nuolaidas dėl Ukrainos suvereniteto. Vietoj to V.Putinas atmetė visas tarpininkaujančias šalis kaip galimus medatorius sudarant Ukrainos ir Rusijos susitarimą“, – sakoma pranešime.
Be to, pažymėjo ISW, V.Putinas atmetė ir Ukrainos Aukščiausiąją Radą kaip galimą kontaktinį asmenį derybose, nors anksčiau tvirtino, kad tai vienintelė teisėta Ukrainos institucija, su kuria Rusija galėtų tartis.
V.Putinas visas Ukrainos valdžios institucijas pavadino neteisėtomis arba netinkamomis deryboms ir atmetė idėją, kad derybose galėtų dalyvauti trečiosios šalys, iš esmės atmesdamas bet kokį realų visaverčių derybų dėl paliaubų susitarimo procesą. Tačiau jis pabrėžė savo reikalavimą nutraukti ugnį iš Ukrainos.
Pažymima, kad tokiu būdu V.Putinas reikalauja Ukrainos sutikimo dėl negrįžtamų „demilitarizacijos“ priemonių – jis teigė, kad Rusija negali leisti Ukrainos kariuomenei pasinaudoti paliaubomis savo pajėgoms atkurti.
Analitikai mano, kad V.Putinas pasinaudos atokvėpiu, kad atkurtų ir padidintų savo pajėgas ir toliau mobilizuotų savo gynybos ir pramonės bazę „būsimai agresijai, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos valstybę“.
„V.Putino nepritarimas bet kokiam paliaubų susitarimui be Ukrainos kapituliacijos dar kartą parodo, kad jis yra įsitikinęs, jog Rusija gali pasiekti pergalę tęsdama laipsnišką žengimą į Ukrainą, nutraukdama Vakarų paramą šiai šaliai ir laimėdama išsekimo karą prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – sakoma ataskaitoje
Rostove prie Dono dronų ataka sukėlė gaisrą
06:20
Rusijos priešlėktuvinė gynyba pranešė, kad virš Rostovo srities numušė 10 bepiločių orlaivių ir dėl to kilo didelis gaisras, liepos 5 d. pranešė gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Dronų nuolaužos esą nukrito ant kairiojo Rostovo prie Dono miesto kranto ir sukėlė didelį kraštovaizdžio gaisrą. Vėliau Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“ paskelbė liepsnų apimtos atakos vietos vaizdus. Buvo numušta mažiausiai 10 dronų.
Apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Rostovo sritis pietryčiuose ribojasi su Ukraina. 2024 m. pavasarį padaugėjo pranešimų apie dronų atakas regione, ypač nukreiptas prieš vietos naftos infrastruktūrą.
