Karas Ukrainoje. V.Putinas Vengrijos premjerui išdėstė savo sąlygas dėl taikos su Ukraina: turi atsisakyti keturių regionų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos Karinės oro pajėgos pranešė, kad liepos 5 d. oro gynybos pajėgos rytuose numušė 4 rusiškas valdomas oro raketas Kh-59/69, o pietuose numušė penkias Kh-59 raketas ir septynis priešo žvalgybinius dronus.

„2024 m. liepos 5 d. dieną Rytų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė 4 Kh-59/69 valdomas oro raketas“.

Karinių oro pajėgų kariai pranešė, kad priešas atakavo Poltavos sritį balistinėmis raketomis „Iskander-M“, o Charkivo srityje vykdė oro antskrydžius, naudodamas valdomas bombas.

Be to, liepos 5 d. pietų priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė penkias „Kh-59“ valdomas oro raketas, kurias priešas nukreipė iš taktinių lėktuvų, ir sunaikino septynis žvalgybinius bepiločius orlaivius: 4 „ZALA“, 2 „Supercam“ ir 1 „Orlan-10“.
 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Birželio 23 d. Rusijos daugiatautėje Dagestano Respublikoje buvo surengtas koordinuotas išpuolis prieš kelias bažnyčias, sinagogą ir policiją, per kurį iš viso žuvo daugiau kaip 20 žmonių ir dar 46 buvo sužeisti. Per pastaruosius porą mėnesių tai buvo jau trečias žmonių gyvybes nusinešęs teroristinis išpuolis, tačiau šį kartą Rusijos propagandistų požiūris į įvykio priežastis ryškiai skiriasi. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ankstesnė Kremliaus pozicija, kad teroristinius išpuolius Rusijoje užsako arba remia ukrainiečiai ir NATO, nebėra populiari.

Tiek prokremliškų televizijų laidose, tiek propagandistų „Telegram“ kanaluose, aptariant kruvinus įvykius Dagestane, pradedama girdėti diskusijų apie tai, kodėl valstybės saugumo institucijos nesugeba užkirsti kelio teroristiniams išpuoliams ir ar kaltės galima ieškoti ir vidaus politikos problemose.

Galiausiai paaiškėjo, kad teroristinėje grupuotėje veikė ir Dagestano politinio elito atstovų giminaičiai, ir net kai kurie V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nariai.

Vienas ryškiausių komentarų nuskambėjo iš Dmitrijaus Rogozino, buvusio Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo.

Savo „Telegram“ kanale jis pripažino, kad „jei kiekvieną teroristinį išpuolį, susijusį su tautine ir religine netolerancija, neapykanta ir rusofobija, priskirsime Ukrainos ir NATO intrigoms, tai ši rožinė migla prives mus prie didelių problemų“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Jamala / Annos Goltsberg nuotr.

Rusijos okupantai Kryme užėmė 2016 metų „Eurovizijos“ nugalėtojos, ukrainiečių dainininkės Susanos Jamaladinovos (Jamalos) namus, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrainska Pravda“.

Dainininkė savo „Instagram“ paskyroje parašė, kad rusų okupantai konfiskavo jos tėvų namą.

„Kaip tik šiuo metu jie atima tai, kuo gyveno mano tėvai. Tai, dėl ko jie taip sunkiai dirbo ir pastatė savo rankomis, krauju ir prakaitu. Jie net neatėmė to iš manęs. Jie atėmė tai iš mano tėvų“, – rašė ji.

Jamala patikslino, kad name pastaruoju metu niekas negyveno, namu rūpinosi kaimynai, iš kurių liepos 5 d. okupacinės valdžios atstovai paėmė raktus.

Socialinių tinklų nuotr./Jamalos įrašas „Instagram“

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku seru Keiru Starmeriu.

„Džiaugiuosi galėdamas telefonu pasikalbėti su seru Keiru Starmeriu jo paskyrimo naujuoju Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku dieną. Pasveikinau jį su pergale rinkimuose ir palinkėjau sėkmės pateisinant su naująja vyriausybe siejamus Didžiosios Britanijos žmonių lūkesčius“, – rašė jis savo socialiniame tinkle.

V. Zelenskis padėkojo K.Starmeriui už jo patikinimus, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai išliks nepajudinamai principinga.

„Suderinome savo pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Vašingtone ir kitus tarptautinius renginius, aptarėme dvišalio bendradarbiavimo tęstinumą, ypač precedento neturinčios 100 metų trukmės Ukrainos ir Didžiosios Britanijos sutarties rengimą“, – pridūrė prezidentas.

wikimedia.org nuotr./Piotras Avenas

Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikalstamumo agentūra (NCA) prašo teismo visam laikui įšaldyti Rusijos oligarchui Piotrui Avenui priklausančius 1,4 mln. dolerių.

Apie tai pranešė RBC-Ukraina su nuoroda į Tarptautinį tiriamosios žurnalistikos tinklą (OCCRP).

Pranešama, kad gegužės 1 d. NCA kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti 1,1 mln. svarų sterlingų (1,4 mln. JAV dolerių) iš Rusijos milijardieriaus Piotro Aveno.

Milijardieriui 2022 m. vasario 28 d. ES taikė sankcijas, o kovo 15 d. jis buvo įtrauktas į Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašą ir jo turtas buvo įšaldytas. JK valdžios institucijos mano, kad P.Avenas „dalyvavo remiant Rusijos vyriausybę“, kuri pradėjo karą Ukrainoje.

Pradėtas tyrimas atskleidė, kad P.Aveno lėšas valdė Stephenas Gaitheris, kuris veikė kaip jo atstovas, ir verslininko žmona Jekaterina Kozina.

Po dvejus metus trukusio tyrimo agentūra pateikė ieškinį, kuriuo siekė konfiskuoti didžiąją dalį pinigų, manydama, kad S.Gaitherio ir J.Kozinos atlikti mokėjimai pažeidė Didžiosios Britanijos sankcijas ir buvo skirti joms apeiti.

„Įstatymas neleidžia konfiskuoti sankcionuoto turto vien dėl to, kad jo savininkui taikomos sankcijos. Turtą konfiskuoti tikslinga tik tuo atveju, jei jis susijęs su nusikalstama veikla“, – sakė NCA atstovas Stuartas Gedley.

Pažymima, kad tai pirmas Didžiosios Britanijos valdžios institucijų bandymas išieškoti lėšas, kurios, kaip įtariama, buvo naudojamos antirusiškoms sankcijoms pažeisti. Ir nors 1,1 mln. svarų sterlingų yra „menki pinigai milijardieriui oligarchui“, NCA veiksmai siunčia „svarbų signalą, kad sankcijos negali būti nebaudžiamai pažeidžiamos“.

Rusijos milijardieriui P. Avenui Europos Sąjunga sankcijas pritaikė 2022 m. vasario 28 d. ES institucijos šį sprendimą paaiškino tuo, kad P.Avenas turi ryšių Rusijos valdžios sluoksniuose.

2022 m. gegužę P.Avenas apskundė sankcijas teismui.

O 2024 m. gegužę žiniasklaida pranešė, kad Rusijos oligarchai P. Avenas ir Michailas Fridmanas laimėjo ES teisme ir dabar jie gali būti išbraukti iš sankcijų sąrašo.

Pridurkime, kad Avenas buvo Ukrainos banko „Alfa-Bank“ („Sens Bank“) bendrasavininkis iki jo nacionalizavimo.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos raketinešis laivas „Serpuchov“

Ukrainos žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas pakomentavo Rusijos raketnešio „Serpuchov“ padegimą, pabrėždamas, kad „tai ne paskutinė operacija“.

Teletilto eteryje paklaustas apie Rusijos raketnešio „Serpuchov“ padegimo operaciją ir Rusijos kariškio dalyvavimą joje, A.Jusovas pažymėjo, kad pati operacija prasidėjo 2023 m., kai Rusijos pilietis pasisakė prieš karą, norėjo demobilizuotis ir nutraukti sutartį.

„Jie jo neįsileido. Tada jis išvyko į Ukrainą, į Ukrainos specialiąsias tarnybas, į Vyriausiąją žvalgybos valdybą. Jis susisiekė su Rusijos „Laisvės legiono“ pajėgomis, kurios Ukrainos pusėje kovoja su Vladimiro Putino režimu ir prisipažino, jog nori kovoti už Ukrainą. Ir kartu buvo parengta operacija, pagal kurią daugiau nei metus buvo gaunama vertingos informacijos. Ir tada, taip, buvo padegtas sparnuotųjų raketų nešėjas. Kartu su vertingais dokumentais į Ukrainą buvo evakuotas ir kariškis šaukiniu Goga“, – sakė žvalgybos atstovas.

Jis pridūrė, kad dabar „Goga“ yra legiono „Rusijos laisvė“ naujokas ir toliau kovos su V.Putino režimu kaip Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų dalis. „Ir taip, tai ne paskutinė operacija. Vykdoma dar keletas kitų, ir naujienų tikrai bus“, – patikino A.Jusovas.

Žvalgybos atstovas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos veiksmingai išstumia Juodosios jūros laivyną iš Ukrainos vandenų toliau nuo Krymo.

„Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialusis padalinys kruopščiai ruošiasi kitoms operacijoms įvairiose vietovėse, įskaitant jūros rajoną“, – sakė jis.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, žvalgyba patvirtino Rusijos raketinio laivo „Serpuchov“ padegimą. Tai įvyko balandžio 7 d. Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės teritorijoje Baltijsko mieste Kaliningrado srityje.

Liepos 4 d. V.Jusovas pranešė, kad buvęs Baltijos laivyno kariškis, ukrainiečių kilmės legiono „Rusijos laisvė“ savanoris šaukiniu „Goga“, teikė pagalbą vykdant specialiąją operaciją „Žvejyba“.

Per Rusijos atakas rytinėje Donecko srityje penktadienį žuvo keturi žmonės ir daugiau nei dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva savo ugnį sutelkė į rytinę pramoninę Donecko sritį, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos arba jų įgaliotiniai.

Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas nurodė, kad žuvo 32 metų moteris, o dar 20 žmonių buvo sužeisti per rusų apšaudymą Komare. Per apšaudymą taip pat buvo apgadinti namai, parduotuvės ir administracinis pastatas.

V. Filaškinas teigė, kad per kitą Rusijos raketų „Smerč“ ataką Ukrainske žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas.

„Čia, kaip ir visoje Donecko srityje, būti pavojinga“, – socialiniame tinkle rašė jis. 

Dar du žmonės žuvo ir du buvo sužeisti Selydovėje, esančioje netoli fronto linijos ruožo, į kurį veržiasi Rusijos pajėgos, minėjo jis. 

Visą tekstą skaitykite čia.

V. Orbano ir V. Putino susitikimas Maskvoje. / Evgenia Novozhenina / REUTERS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad Ukraina, jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.

„Kalbame apie visišką visų karinių pajėgų išvedimą“ iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, sakė V.Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose po pokalbio su V.Orbanu.

Derybas su vengrų lyderiu Maskvoje jis pavadino nuoširdžiomis ir naudingomis.

Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi V.Putino paminėtus keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.

„Žengtas pirmas žingsnis“

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje pareiškė, kad pozicijos dėl karo Ukrainoje labai skiriasi ir kad konfliktui užbaigti reikia daug žingsnių.

„Konstatavau, kad pozicijos labai išsiskiria. Reikia daugybės žingsnių, kad karas būtų baigtas ir būtų pasiekta taika“, – Vengrijos vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu.

„Tačiau kalbant apie dialogą ir jo atkūrimą, šiandien žengtas pirmas svarbus žingsnis, ir aš tęsiu šį darbą“, – pridūrė jis.

Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.

Penktadienį V.Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.

Europos Sąjunga ir NATO pareiškė, kad jis ten išvyko vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija ir neturi jokių įgaliojimų kalbėti kurios nors organizacijos vardu.

V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po 2022 metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį Vengrija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai pagal rotacijos principą, o tai suteikia Vidurio Europos šaliai įtakos bloko darbotvarkei ir prioritetams ateinantį pusmetį.

Tai pirmasis bet kurio ES lyderio apsilankymas pas V. Putiną po Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio 2022 metų balandį.

V. Orbanas ir V. Putinas ankstesnį kartą buvo susitikę 2023-iųjų spalį Pekine, kur aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.

Antradienį Vengrijos lyderis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį ragino siekti „greitų paliaubų“ su Rusija, kad būtų paspartintos taikos derybos.

V.Putinas ir kiti Rusijos lyderiai invaziją paprastai bando teisinti tuo, kad esą gina etninius rusus ir rusakalbius Rytų Ukrainoje nuo Kyjivo „neonacių režimo“.

Ukraina ir Vakarai atmeta šiuos kaltinimus ir sako, kad Rusijos karo veiksmai yra akivaizdi imperinio stiliaus agresija.

2014 metais Rusija vienašališkai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sukeldama tarptautinį pasipiktinimą ir ginkluotą konfliktą tarp Rusijos remiamų Rytų Ukrainos separatistų ir Kyjivo pajėgų.

Kyjivas yra sakęs, kad taikai pritars tik tuo atveju, jei Rusija visiškai pasitrauks iš tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.

Ukrainos kariai prie fronto valdo priešlėktuvinę artileriją Bakhmute. / RFE/RL/Serhii Nuzhnenko / REUTERS

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos direktoratas paskelbė rekordinių (TOP-10 pagal nuotolį) smūgių į karinius taikinius Rusijoje per pastaruosius šešis mėnesius žemėlapį.

Kaip teigiama „Telegram“ žinutėje, dešimtys tolimųjų smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje sistemingai vykdomi naudojant Ukrainos ginklus.

„Taigi Vakarų gamintojų ginklų naudojimas nepažeis jokių papildomų įsivaizduojamų „raudonųjų linijų“. Palaipsniui didindamos Ukrainos karinio-pramoninio komplekso pajėgumus, Ukrainos gynybos pajėgos nuolat didina smūgių nuotolį ir veiksmingumą. Leidimas naudoti Vakarų ginklų sistemas išplės Ukrainos gynybos pajėgumus ir paspartins Rusijos ir Ukrainos karo pabaigą“, – sakoma pranešime.

Iš smūgių žemėlapio matyti, kad atstumas iki taikinių Rusijos Federacijoje yra daugiau kaip 800 kilometrų, tolimiausias smūgio taškas kol kas yra Orske, t. y. kalbama apie 1800 kilometrų.

„Paleidimo vieta ir atstumas iki objektų nurodyti sąlyginai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat negali tvirtinti, kad už kiekvieno iš smūgių stovėjo būtent Ukrainos gynybos pajėgos, o ne partizanai ar jų valdžia nepatenkinti rusai“, – sakoma pareiškime.