Karas Ukrainoje. Viename Časiv Jaro kvartale rusai pražudė 5 tūkst. savo karių: „Rusų motinos ir žmonos turėtų žinoti“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis ralis“ frakcijos parlamente vadovė Marine Le Pen pareiškė, kad jos partijos premjeras, jei laimės parlamento rinkimus, neleis Kyjivui naudoti Prancūzijos tiekiamų tolimojo nuotolio ginklų smūgiams į Rusijos teritoriją. Tai ji sakė interviu CNN.

„Jei Emmanuelis Macronas [Prancūzijos prezidentas] nori siųsti karius į Ukrainą, o ministras pirmininkas tam prieštarauja, tai kariuomenė nevyks į Ukrainą. Galutinį žodį turi tarti ministras pirmininkas“, – interviu CNN sakė M. Le Pen.

Kaip anksčiau aiškino Marine Le Pen, nors formaliai šalies prezidentas yra vyriausiasis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas kontroliuoja biudžetą, todėl gali prieštarauti prezidento sprendimui.

Be to, anksčiau duodama interviu „Le Télégramme“ ji sakė, kad Prancūzijos karių siuntimas į Ukrainą yra raudona linija, kurios jos partija neleis peržengti.

E. Macronas ne kartą yra pareiškęs, kad laikosi „neapibrėžtumo strategijos“ Rusijos atžvilgiu, ir neatmeta galimybės siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukraina rengia naują jūrų strategiją, kurią netrukus patvirtins Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro kalboje.

„Mes rengiame naują mūsų valstybės strategiją jūroje – Ukrainos jūrų strategiją. Netrukus šią strategiją patvirtins Nacionalinio saugumo taryba – šiuo metu baigiami rengti jos punktai.

Aiškiai suprantame, kad karas pakeitė jėgų pusiausvyrą visame mūsų Juodosios jūros regione, ir Rusijos laivynas niekada daugiau nedominuos šioje akvatorijoje. Konsoliduojame savo interesus, atsižvelgiame į naujas Ukrainos technologines galimybes ir naujus santykius su partneriais.

Ukraina visada bus valstybė, galinti apginti savo interesus jūroje, transporto arterijas ir mūsų sąjungininkų bei partnerių interesus,“ – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis taip pat padėkojo kariams, kurie užtikrina Ukrainos bepiločių orlaivių smūgius Rusijos Federacijos teritorijoje.

„Rusijos valstybė turi jausti atsaką į tai, ką ji daro prieš mūsų valstybę ir žmones, ir dabar šis atsakas jai akivaizdus. Ukrainos dronai jau yra pasaulinis prekės ženklas“, – sakė jis.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos apšaudymo padariniai Časiv Jare

Rusų kariai užėmė tam tikrą Časiv Jaro miesto dalį, jie įžengė į savo pačių sukurtus griuvėsius, tačiau čia patiria itin didelius nuostolius.

Tai teletilto eteryje pareiškė „Khortytsia“ operatyvinės-strateginės karių grupės atstovas Nazaras Vološinas. Jis pažymėjo, kad „priešas spaudžia“ ir toliau vykdo aktyvius kovinius veiksmus įvairiomis kryptimis, tačiau gynybos pajėgos laikosi ir duoda priešui adekvatų atkirtį.

Po atsitraukimo Ukrainos kariai parodė, kas liko iš Časiv Jaro

+4

Kalbėdamas apie padėtį Časiv Jaro mieste, N.Vološinas pažymėjo, kad per pastarąją parą užfiksuota daugiau kaip 250 atakų iš įvairių rūšių ginklų. Rusai užėmė tam tikrą miesto mikrorajono dalį ir patyrė didelių nuostolių. „Ten per operaciją, kurios metu buvo užimtas vienas ar pusantro Časiv Jaro kvartalo, priešas pražudė apie 5 000 savo žmonių. Rusų motinos ir žmonos turėtų žinoti, kad jų 5 000 vyrų negrįš namo vien todėl, kad bandė užimti tam tikrą gyvenvietės rajoną“, – pažymėjo N.Vološinas.

Jis taip pat pridūrė, kad 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Karaliaus Danieliaus vardu, dalinys, pasitelkęs dronus – sunaikino priešo savaeigį dalinį „Tulpė“.

N.Vološinas taip pat paaiškino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio žodžius, kuris neseniai kalbėjo apie aktyviosios fronto linijos pratęsimą. „Khortytsia“ atstovas pažymėjo, kad tai susiję su Torecko kryptimi, nes rusai ten bando vykdyti aktyvius kovinius veiksmus, vykdo apšaudymą iš įvairių rūšių ginklų ir lėktuvų.

„Priešas ten bando vykdyti aktyvius kovinius veiksmus, apšaudo gyvenamąsias vietoves iš įvairių rūšių ginklų, taip pat iš lėktuvų. Priešas bando šturmuoti mūsų kariuomenės pozicijas nuo Gorlovkos pusės, tiesiai Torecko kryptimi Konstantinovkos link. Žinoma, ten jis daugiausia turi pėstininkų, taip pat naudoja artileriją ir lėktuvus“, – pažymėjo N.Vološinas.

Operatyvinės-strateginės pajėgų grupės „Khortytsia“ atstovas spaudai Nazaras Vološinas sakė, kad ukrainiečių gynėjų pasitraukimo iš mikrorajono Kanal Časiv Jaro mieste priežastis – Rusijos užpuolikų vykdomas ukrainiečių pozicijų naikinimas.

Jis pažymėjo, kad laikyti mikrorajoną Kanal, į kurį įsiveržė priešas, buvo netikslinga, nes tai kėlė grėsmę kariškių gyvybei ir sveikatai. Vadovybė nusprendė pasitraukti į labiau apsaugotas ir paruoštas pozicijas, tačiau ir ten priešas nenutraukia aktyvių karinių veiksmų.

„Mistral“ / Jean-Christian Tirat/SIPA / Jean-Christian Tirat/SIPA

Ukraina iš Estijos gavo trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemas „Mistral“ ir joms skirtas raketas.

Birželio pradžioje Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras paskelbė apie priešlėktuvinės gynybos sistemos „Mistral“ perdavimą Ukrainai.

„Trumpojo nuotolio priešlėktuvinės raketų sistemos „Mistral“ ir jų raketos perduotos Ukrainai. Toliau palaikysime laisvės kovotojus“, – sakoma Estijos gynybos ministerijos pareiškime.

„Mistral“ – tai Prancūzijoje sukurta moderni priešlėktuvinių raketų sistema, skirta atakuoti sraigtasparnius ir orlaivius. Ją galima įsigyti tiek nešiojamąją versiją (MANPADS), tiek skirtą naudoti transporto priemonių, laivų ir sraigtasparnių paleidimo platformose.

Komplekso veikimo nuotolis yra iki 6 kilometrų, jis skirtas apsisaugoti nuo palyginti žemai skrendančių orlaivių ir sraigtasparnių.

Anksčiau Estija perdavė Ukrainai prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, haubicų, artilerijos, prieštankinių minų, prieštankinių granatsvaidžių, minosvaidžių, transporto priemonių, ryšio priemonių, lauko ligoninių, medikamentų, asmeninių apsaugos priemonių ir sauso maisto davinių.

Kovo mėn. šalis paskelbė apie 20 mln. eurų vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.

Anksčiau Estijoje buvo pareikšta, kad šalies sandėliuose praktiškai neliko ginklų ir šaudmenų, kuriuos ji galėtų perduoti Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kai Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Uzbekistano sostinę Taškentą, miesto bulvarus puošė plakatai su Rusijos vadovo portretais. Taip iš Maskvos šešėlio neišsikapanojusioje buvusioje sovietinėje respublikoje jam pademonstruota pagarba, tačiau iš tikrųjų Vidurinėje Azijoje V.Putinas gali likti vienas, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

Nors Rusija ir Kinija ne kartą deklaravo „jokių ribų“ neturinčią draugystę, regione, kurį Maskva laiko savo užnugariu, jai tenka susidurti su Pekino pasaulinėmis ambicijomis.

„Kinija pasinaudojo invazija į Ukrainą, kad sumažintų tradicines Rusijos įtakos sferas. Vidurinėje Azijoje, kaip ir Arktyje, Maskvos priklausomybė nuo Pekino, kad galėtų išlaikyti savo karo mašiną, verčia ją sutikti su šiuo dominavimu“, – rašoma straipsnyje.

Tai matyti ir Taškente – gatvėse rusiškos „Lados“ užleidžia vietą kiniškiems BYD ir „Geely“ automobiliams. Negana to, šiame strategiškai svarbiame regione Pekinas įtraukia vietos ekonomiką į savo orbitą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas lankosi Kazachstane. / PRESS SERVICE OF THE PRESIDENT O / via REUTERS

„Kinijos investicijos atitraukia jaunus regiono darbuotojus nuo Rusijos. Kinijos finansuojamas geležinkelis žada sujungti regioną su Europa, aplenkiant Rusijos teritoriją. Kinijos atsinaujinančiosios energijos projektai padeda mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – išskiria „The Wall Street Journal“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kadras iš vaizdo įrašo /Ukrainoje kovojantys rusai

Rusų kariai iš 506-ojo pulko įrašė vaizdo įrašą, kuriame skundžiasi, kad buvo išmesti „į skerdyklą“, „jiems neleido evakuotis“, o dabar „nori juos pašalinti“. Rusai vaizdo įraše sako, kad jie, be kita ko, kreipiasi į V.Putiną, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Teigiama, kad vaizdo įrašas nufilmuotas Avdijivkos fronto kryptyje Ukrainoje, rašo ASTRA, skelbdama vaizdo įrašą.

„Jie mums sakė, kad ten nieko nebus. Galiausiai, kaip paaiškėjo, ten buvo visas kaimas. Jie mus apgavo, tiesiog pasiuntė mus „į skerdyklą“, kalbant tiesiai šviesiai. Mes įėjome – jie mus aptvėrė iš visų pusių ir visus stipriai sumušė. Štai tie, kurie išgyveno“, – vaizdo įraše pasakoja vienas iš kareivių.

Pasak jo, visiems jiems reikia medikų pagalbos.

„Ten guli daugybė karių, kurie ten guli jau šešis mėnesius. Jie nėra evakuojami. Niekas jų net neima. Yra ir tokių, kurie neturi kojų. Jie taip pat ten guli savaitę, dvi savaites. Jų neleidžiama išvežti“, – pridūrė jis.

„Mes nežinome, ką daryti. Jie dabar mus siunčia atgal. Prieš artileriją. Mes esame visiškai bejėgiai. Iš mūsų pusės, kaip mums buvo žadėta, nėra jokios artilerijos... Jie mus įrašė kaip „penkias šimtines“. Nes mes patys pasitraukėme. Dabar jie nori mus paprasčiausiai pasiųsti ten, kur mus išžudys. Trumpai tariant, jie paprasčiausiai nubaus. Kad apskritai niekas nieko nežinotų“, – sakė karys.

Krymo tiltas / IMAGO/Konstantin Mihalchevskiy / IMAGO/SNA

Ukrainoje vyksta karas, o Krymo tiltas naudojamas Rusijos kariuomenės įrangai, ginklams ir technikai pristatyti į frontą, todėl jis yra karinis taikinys ir turi būti sunaikintas.

Tai interviu televizijos kanalo „1+1“ žurnalistei Natalijai Mosejčiuk sakė viceadmirolas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Neižpapa. Atsakydamas į klausimą apie Krymo tilto sunaikinimo tikslingumą, karinių jūrų pajėgų vadas pažymėjo, kad tai yra priešo logistikos objektas, kurį būtina sunaikinti.

„Krymo tiltas yra logistikos grandinė, kuri dirba agresoriui. O siekiant pergalės visos logistikos grandinės turi būti neutralizuotos. Todėl, žinoma, tiltas yra toks taikinys“, – sakė jis.

Kartu jis pažymėjo, kad per Krymo tiltą vis dar vyksta įvairūs priešo kariuomenei skirti pristatymai į frontą, tačiau dabar jų apimtys yra mažesnės nei 2022 m., kai tiltui buvo smogta.

„Tačiau jis vis dar išlieka okupacinių pajėgų tiekimo grandine. O kariuomenei tai bus karinis taikinys. Jis toks yra ir toks išlieka“, – pabrėžė O.Neižpapa.

Jis tiki, kad tikslas įplaukti Ukrainos laivams į Sevastopolį (Krymą) yra pasiekiamas. „Žinote, kaip toje rusiškoje dainoje: „Aš žinau, kad neįmanoma yra įmanoma“. Žinoma, kitaip ir negali būti. Jau sakiau, kad turime eiti iki galo“, – pabrėžė O.Neižpapa.

Jis pažymėjo, kad Kryme yra daug ukrainiečių: „Mes taip pat juos saugome, todėl nenaudojame ginklų prieš civilius objektus. Pasak jo, tokie nusikaltimai yra įprasta praktika Rusijoje, kuri smogia civiliams objektams Odesoje, Charkive ir kituose miestuose“.

„Ukrainiečiai, pasirūpinkite savimi. Mes grįšime ir viską pastatysime į savo vietas. Nebūkite prie karinių objektų Kryme, apeikite juos ir nesukelkite sau pavojaus, nes tai yra Ukrainos gynybos pajėgų taikiniai“, – sakė O.Neižpapa. Pasak jo, ten gyvenantys Ukrainos piliečiai atkurs gyvenimą Kryme.

Kaip anksčiau pažymėjo Karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitrijus Pletenčiukas, Rusijos okupantai bando pastatyti daugiau „apsaugų“, kad apsaugotų Krymo tiltą, tačiau tai jiems nepadės.

Pasak jo, rusų problema yra ta, kad jie negali visiškai užblokuoti Kerčės sąsiaurio, nes jame vyksta laivyba su užsienio valstybių vėliavomis. D.Pletenčiukas pažymėjo, kad joks objektas negali būti 100 proc. apsaugotas, jei yra noras jį sunaikinti.

123RF.com nuotr./Turkijos vėliava

Siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, būtina sukurti „taikos platformą“, kurioje dalyvautų daug šalių. Tai pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, praneša leidinys haber7.com.

Per neoficialų Turkijos valstybių organizacijos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį jis pažymėjo, kad siekiant užbaigti karą, taikos pastangas „būtina išplėsti iki platesnio pagrindo“.

„Būtina sukurti taikos platformą, kuri užkirstų kelią gilėjančiai poliarizacijai, joje būtų kokybiškai dalyvaujama ir atstovaujama, o pirmenybė būtų teikiama diplomatijai“, – pabrėžė H.Fidanas.

Žinoma, kad Ukraina jau surengė pirmąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyko Šveicarijoje. Dabar baigiamąjį komunikatą parėmė daugiau kaip 80 šalių, įskaitant Turkiją.

Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjo apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Tačiau jis tikisi, kad Ukrainai ir Rusijai pavyks kuo greičiau pasiekti taikos susitarimą.

Taip pat per susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu Turkijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis yra pajėgi sukurti pagrindą paliaubų susitarimui, o vėliau ir taikai tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Jis išreiškė pasitikėjimą galimybe pasiekti teisingą susitarimą, kuris tenkintų abi puses“, – cituoja R.Erdogano žodžius agentūra „Anadolu“.

Rusija teigia užėmusi kaimą Rytų Ukrainoje / GENYA SAVILOV / AFP

Rusija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos rytiniame Donecko regione, Maskvai toliau lėtai žengiant į priekį mūšio lauke.

Gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai „išlaisvino Sokilo kaimą“, esantį maždaug už 30 km į šiaurės vakarus nuo Donecko, to paties pavadinimo regiono, kurį Maskva teigė aneksavusi 2022 metais, sostinės.

Visą tekstą skaitykite čia.

Per Rusijos atakas rytinėje Donecko srityje penktadienį, atnaujintais duomenimis, žuvo septyni žmonės ir per 20 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva savo atakas sutelkė į rytinę pramoninę Donecko sritį, kurią Rusija teigė aneksavusi ir nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja rusų pajėgos arba jų įgaliotiniai.

Rusijos paskirti pareigūnai taip pat teigė, kad per Ukrainos apšaudymą jos fronto linijos pusėje Donecko regione žuvo penki žmonės.

Per du Rusijos smūgius Selydovei, miesteliui netoli fronto dalių, kur veržiasi Maskvos pajėgos, žuvo mažiausiai penki žmonės ir aštuoni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.

„Rusai ant miesto numetė dvi valdomąsias aviacines bombas“, – sakoma jo pareiškime platformoje „Telegram“.

Visą tekstą skaitykite čia.