Svarbiausios naujienos
- Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
- V.Orbanas parvežė naujienų iš Maskvos: bus blogiau, nei mes manome
- Estijoje iškils gynybinė linija pasienyje su Rusija: bus 600 bunkerių
- Ekspertas paaiškino, kodėl Maskvoje nebematome Ukrainos dronų
- Baltijos jūroje – branduolinis povandeninis Rusijos laivas: neprasprūdo pro NATO akis
- Kyjivas apdūmė Maskvai akis: šaudo į netikrus lėktuvus ir techniką
- Rusija raketomis atakavo Kyjivą: vaikų ligoninė virto griuvėsiais, pranešama apie žuvusius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
20:45
Britų leidinio „Sky News“ gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as teigė, kad Rusijos vykdomas Ukrainos bombardavimas yra ataka, kuria siekiama atakuoti civilių rajonus, o netoliese nėra jokių reikšmingų karinių taikinių.
M.Clarke'as, išanalizavęs Rusijos hipergarsinių raketų „Kinžal“ ataką dienos metu vykdant oro smūgius Ukrainoje, teigė, kad jos yra „gana tikslios“.
„Turime daryti prielaidą, kad jos daugiau ar mažiau užprogramuotos pataikyti į civilinius taikinius, – sako jis, – viena ar dvi iš jų galėjo būti perimtos, o jei jos perimtos, jos kažkur nukris. Tačiau apskritai, akivaizdu, kad tai yra civilinė ataka, t. y. ataka, pagrįsta taikiniais civilinėse teritorijose“, – sakė jis.
Nors sunku įrodyti, ar Rusija ketino smogti vaikų ligoninei Kyjive ir kitiems Ukrainos gyvenamiesiems rajonams, M.Clarke'as sakė, kad šalia teritorijų, į kurias smogė Maskvos pajėgos, nėra jokių „reikšmingų karinių taikinių“.
Analitikas pažymi, kad bombardavimas greičiausiai susijęs su šią savaitę Vašingtone vyksiančiu svarbiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, taip pat su tuo, kad Kyjivas netrukus gaus daugiau Vakarų priešlėktuvinės gynybos priemonių.
„Manau, kad šia ataka greičiausiai siekiama padaryti žalos prieš sustiprinant Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kuri bus sustiprinta šios vasaros pabaigoje“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad nenustebtų, jei šiandien ar rytoj Ukrainai būtų smogtas dar vienas raketų smūgis, „siekiant padaryti įspūdį visiems, kurie atvyks“ į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Tai, jog laikas išpuoliui pasirinktas ne atsitiktinai, pastebi ir BBC žurnalistas.
Šie koordinuoti Rusijos raketų smūgiai Ukrainai surengti prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, pastebėjo BBC gynybos korespondentas Johnathanas Beale'as.
Karinė parama Ukrainai jau buvo vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, tačiau dabar bus jaučiama dar didesnė skuba. Daugelis manys, kad atakų, kurias tikriausiai įsakė surengti prezidentas Vladimiras Putinas, laikas yra neatsitiktinis, nes NATO vadovai mini Aljanso 75-ąsias metines.
Šie naujausi smūgiai pabrėžia prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris buvo pakviestas dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, prašymą sustiprinti priešlėktuvinę gynybą, ypač JAV gaminamas „Patriot“ baterijas.
Tai viena iš nedaugelio sistemų, galinčių perimti pažangiausias Rusijos raketas, pavyzdžiui, „Kinžal“.
Rusija apibūdina „Kinžal“ kaip hipergarsinę raketą, tačiau iš tikrųjų ji manevruoja panašiai kaip balistinė raketa, t. y. kaip tik tokia raketa, kuriai numušti skirta „Patriot“.
Ukrainai kol kas suteikta tik keletas „Patriot“ baterijų, kurias tiekia JAV ir Europos sąjungininkės.
Nors Vašingtonas siunčia signalus, kad netrukus bus suteikta didesnė pagalba priešlėktuvinės gynybos srityje, ji vis tiek nebus tokio masto, kokio pageidauja Ukraina. Be to, „Patriot“ baterijos labai reikalingos ir kitur pasaulyje.
Pirmadienį per Rusijos puolimą Ukrainos teritorijoje žuvo 33 ir buvo sužeista 140 žmonių.
Vokietija paskelbė naują karinės pagalbos paketą
00:16
Berlynas paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įeina priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ su atsarginėmis dalimis ir papildomomis raketomis, pirmadienį pranešė šalies gynybos ministerija.
Liepos 5 d. Vokietijos ambasadorius Kyjive Martinas Jaegeris sakė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ iš šio paketo Ukrainai buvo pristatyta anksčiau.
Tai jau trečioji „Patriot“ sistema, kurią Berlynas pažadėjo Kyjivui. Pirmadienį paskelbta, kad į paketą papildomai bus įtraukta šaudmenų tankui „Leopard 1“, 9 000 šaudmenų priešlėktuviniams pabūklams „Gepard“, 55 000 155 mm kalibro šaudmenų iš Vokietijos vidaus atsargų, taip pat 58 000 40 mm kalibro šaudmenų.
Vokietija taip pat suteiks Ukrainai du oro erdvės stebėjimo radarus TRML-4D, 30 žvalgybinių bepiločių orlaivių „Vector“, 200 mobiliųjų bepiločių orlaivių slopintuvų, 10 bepiločių antvandeninių laivų, keturis minų neutralizavimo tankus „Wisent 1“ ir vieną šarvuotį „Bergepanzer 2“.
Berlynas taip pat tieks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dūmines granatas, įvairių tipų šautuvus, kulkosvaidžius, „SatCom“ terminalus, naktinio matymo akinius ir pikapus.
Gegužę Vokietija pareiškė, kad 2024 m. planuoja dar 3,8 mlrd. eurų (4,13 mlrd. JAV dolerių) padidinti karinę pagalbą Ukrainai, gegužės 21 d. pranešė „Reuters“, remdamasi neatskleistu šaltiniu.
„Bild“: Rusija pralaužė Kyjivo „priešlėktuvinės gynybos skėtį“ ir tikslingai smogė ligoninei
22:45
Rusija tyčia smogė „Ochmatdyt“ ligoninei Kyjive, o Vakarų perduotos priešlėktuvinės gynybos sistemos negalėjo užkirsti kelio šiai atakai, teigė vokiečių leidinio „Bild" analitikas Julianas Röpke.
Jo teigimu, smūgio vaizdo įraše aiškiai matyti iš strateginio bombonešio Tu-95 paleista Rusijos raketa Kh-101. Įraše aiškiai matyti, kad kovinė galvutė nebuvo numušta Ukrainos priešlėktuvinės gynybos, nenukrypo nuo taikinio ir nesuskilo į fragmentus, o tikslingai skrido ligoninės link.
„Rusija raketomis smogė į „Ochmatdyt“ vaikų ligoninės toksikologijos pastatą. Nė viena priešlėktuvinės gynybos raketa neturėjo įtakos jos skrydžio trajektorijai. Tai dar vienas tyčinės Rusijos atakos įrodymas, galbūt iš virš Kaspijos jūros skridusio Tu-95, kuris paleido kelias sparnuotąsias raketas Kh-101 Kyjivo kryptimi“, – rašė J.Röpke.
Jis taip pat pažymėjo, kad, be ligoninės, buvo apgadintas dar vienas medicinos centras Kyjivo Dnieprovskio rajone.
Pasak jo, gali būti, kad tai buvo suplanuotas smūgis medicinos įstaigoms, o Vakarų perduotos priešlėktuvinės gynybos sistemos negalėjo tam užkirsti kelio.
„Sostinės priešlėktuvinė gynyba baigė darbą. Kitą žiemą Ukrainoje nebus nei elektros, nei šilumos. Mūsų politiniai lyderiai labai neteisingai apskaičiavo. „Gynybinį skėtį“ virš sostinės, sudarytą iš „Patriot“, IRIS-T ir kitų sistemų, perskrodė ne viena Rusijos raketa, o mažiausiai dešimt. Arba Kyjivas nebeturi raketų, arba pačios priešlėktuvinės gynybos sistemos tapo taikiniais. Bet kokiu atveju tai yra katastrofa“, – pažymėjo J.Röpke.
JT vadovas: Rusijos smūgiai Ukrainai ypač šokiruojantys
21:47
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas Rusijos smūgius Ukrainoje, per kuriuos, Kyjivo teigimu, žuvo 33 žmonės, pavadino ypač šokiruojančiais, pirmadienį sakė jo atstovas.
Raketų smūgiai „Nacionalinei specializuotai vaikų ligoninei Kyjive, kuri yra didžiausia pediatrijos įstaiga Ukrainoje, ir kitai medicinos įstaigai Kyjive yra ypač šokiruojantys“, sakė A.Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas.
Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
20:45
Britų leidinio „Sky News“ gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as teigė, kad Rusijos vykdomas Ukrainos bombardavimas yra ataka, kuria siekiama atakuoti civilių rajonus, o netoliese nėra jokių reikšmingų karinių taikinių.
M.Clarke'as, išanalizavęs Rusijos hipergarsinių raketų „Kinžal“ ataką dienos metu vykdant oro smūgius Ukrainoje, teigė, kad jos yra „gana tikslios“.
„Turime daryti prielaidą, kad jos daugiau ar mažiau užprogramuotos pataikyti į civilinius taikinius, – sako jis, – viena ar dvi iš jų galėjo būti perimtos, o jei jos perimtos, jos kažkur nukris. Tačiau apskritai, akivaizdu, kad tai yra civilinė ataka, t. y. ataka, pagrįsta taikiniais civilinėse teritorijose“, – sakė jis.
Nors sunku įrodyti, ar Rusija ketino smogti vaikų ligoninei Kyjive ir kitiems Ukrainos gyvenamiesiems rajonams, M.Clarke'as sakė, kad šalia teritorijų, į kurias smogė Maskvos pajėgos, nėra jokių „reikšmingų karinių taikinių“.
Analitikas pažymi, kad bombardavimas greičiausiai susijęs su šią savaitę Vašingtone vyksiančiu svarbiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, taip pat su tuo, kad Kyjivas netrukus gaus daugiau Vakarų priešlėktuvinės gynybos priemonių.
„Manau, kad šia ataka greičiausiai siekiama padaryti žalos prieš sustiprinant Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kuri bus sustiprinta šios vasaros pabaigoje“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad nenustebtų, jei šiandien ar rytoj Ukrainai būtų smogtas dar vienas raketų smūgis, „siekiant padaryti įspūdį visiems, kurie atvyks“ į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Tai, jog laikas išpuoliui pasirinktas ne atsitiktinai, pastebi ir BBC žurnalistas.
Šie koordinuoti Rusijos raketų smūgiai Ukrainai surengti prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, pastebėjo BBC gynybos korespondentas Johnathanas Beale'as.
Karinė parama Ukrainai jau buvo vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, tačiau dabar bus jaučiama dar didesnė skuba. Daugelis manys, kad atakų, kurias tikriausiai įsakė surengti prezidentas Vladimiras Putinas, laikas yra neatsitiktinis, nes NATO vadovai mini Aljanso 75-ąsias metines.
Šie naujausi smūgiai pabrėžia prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris buvo pakviestas dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, prašymą sustiprinti priešlėktuvinę gynybą, ypač JAV gaminamas „Patriot“ baterijas.
Tai viena iš nedaugelio sistemų, galinčių perimti pažangiausias Rusijos raketas, pavyzdžiui, „Kinžal“.
Rusija apibūdina „Kinžal“ kaip hipergarsinę raketą, tačiau iš tikrųjų ji manevruoja panašiai kaip balistinė raketa, t. y. kaip tik tokia raketa, kuriai numušti skirta „Patriot“.
Ukrainai kol kas suteikta tik keletas „Patriot“ baterijų, kurias tiekia JAV ir Europos sąjungininkės.
Nors Vašingtonas siunčia signalus, kad netrukus bus suteikta didesnė pagalba priešlėktuvinės gynybos srityje, ji vis tiek nebus tokio masto, kokio pageidauja Ukraina. Be to, „Patriot“ baterijos labai reikalingos ir kitur pasaulyje.
Pirmadienį per Rusijos puolimą Ukrainos teritorijoje žuvo 33 ir buvo sužeista 140 žmonių.
V.Zelenskis: Lenkijoje bus įkurtas legionas, skirtas Europos Sąjungoje gyvenančių ukrainiečių kariniam mokymui
19:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkijos teritorijoje bus įkurtas „ukrainiečių legionas“, skirtas įvairiose Europos Sąjungos šalyse gyvenančių ukrainiečių kariniam mokymui, paskelbė ukrainiečių leidinys „Unian“.
Pasak jų korespondento, V.Zelenskis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
„Saugumo sutartyje įtvirtinome „Ukrainos legiono“ – naujo savanoriško karinio dalinio – formavimą ir mokymą Lenkijos teritorijoje. Turime labai teigiamą Ukrainos-Lenkijos-Lietuvos brigados patirtį, ir būtent ja remdamiesi suteiksime galimybę Ukrainos piliečiams, kurie šiuo metu yra Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose ES šalyse, savanoriškai prisijungti prie Ukrainos gynybos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos legionas treniruosis Lenkijoje ir bus aprūpintas partneriais.
„Kiekvienas Ukrainos pilietis, kuris nuspręs būti legione, galės pasirašyti sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos ir Lenkijos komandos suderins visus šio pasiūlymo niuansus.
V.Orbanas parvežė naujienų iš Maskvos: bus blogiau, nei mes manome
17:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, nes jos būtų naudingos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, po susitikimų su Ukrainos vadovu Volodymiru Zelenskiu ir V.Putinu pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kalbėdamas su vokiečių leidiniu „Bild“.
„Kas įvyks fronte per artimiausius 2-3 mėnesius iki JAV rinkimų? Bus daug blogiau. Ten yra daugiau ginklų, o rusai nusiteikę ryžtingai. Konfrontacijos energija ir aukų skaičius bus dar didesnis nei per pastaruosius septynis mėnesius. Nors jie ir anksčiau buvo baisūs.
Tai, kas laukia ateityje, yra daug blogiau, nei mes manome. Abi pusės deda daug pastangų. Net ukrainiečiai tapo optimistiškesni, nes gavo daug aukštos kokybės ginklų. Taigi pagrindinis argumentas yra žmonių aukos. Tai svarbiausias moralinis motyvas. Tačiau kartu yra ir Europos interesų. Nes tai, kas vyksta, mums labai nenaudinga“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Prieštaringai vertinamas ir šiuo metu su taikos misija Kinijoje viešintis vengrų politikas pavadino Rusiją kalta dėl įsiveržimo į Ukrainą, tačiau jis gana atsargiai minėjo Maskvos atsakomybę už karą.
„Situacija yra akivaizdi. V.Putinas ir Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Tačiau nenoriu matuoti, kas už ką atsakingas. Mano užduotis – sutelkti dėmesį į tai, kaip pasiekti taiką. Abiejų valstybių ir vyriausybių vadovams uždaviau klausimą: ar įmanoma susitarti dėl terminuotų paliaubų, kurios paspartintų taikos derybas? Ir tik tada pereiti nuo paliaubų. Nes dabar visi galvoja priešingai. Pirmiausia pasirašyti taikos susitarimą, o tada sudėti ginklus. Ir vieni, ir kiti nėra tikri. Ir ukrainiečiai, ir rusai atsakė tą patį, ką ir jūs: kad paliaubos yra palankios priešui, nes per tą laiką jie galės atsinaujinti ir pasiruošti karo tęsimui“, – teigė V.Orbanas.
Vengrijos premjeras komentavo, kad V.Putinas „aiškiai įsivaizduoja, kas įvyks toliau ir kaip Rusija laimės“.
„V.Putinas negali pralaimėti, tai labai logiška. Jei pažvelgsite į kare naudojamus karius, ginklus ir technologijas, sunku įsivaizduoti, kad Rusiją būtų galima nugalėti. Apskaičiuoti tikimybę nugalėti Rusiją apskritai neįmanoma“, – sakė V.Orbanas.
Liepos 2 d. Vengrijos ministras pirmininkas atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kyjivas ir Budapeštas gali pasirašyti bendrus santykius reglamentuojantį dokumentą.
Iš karto po to V.Orbanas išskrido į Maskvą. Derybų pradžioje V.Putinas pažymėjo, kad V. Orbanas atvyko į Maskvą „ne tik kaip mūsų ilgametis partneris, bet ir kaip ES Tarybos vadovas“.
J.Borrellis smerkia Rusiją dėl negailestingo taikymosi į Ukrainos civilius
16:37
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė pirmadienio smūgį vaikų ligoninei Kyjive, dėl kurio kaltinama Rusija, ir pakartojo raginimą skirti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių.
„Rusija toliau negailestingai taikosi į Ukrainos civilius. Šiandien per oro atakas žuvo ar buvo sužeista dešimtys [žmonių], sunaikinta Kyjivo didžiausia vaikų ligoninė, „Ochmatdyt“. Ukrainai oro gynybos reikia dabar. Visi už Rusijos karo nusikaltimus atsakingi [asmenys] bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J.Borrellis.
V.Zelenskis rodo pirštu į Vašingtoną, Pekiną ir Briuselį: „Jūs galite priversti Rusiją“
16:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pirmadienį vieši Lenkijoje prieš kelionę į Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitkimą, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, Kinija ir visa Europos Sąjunga galėtų imtis tarpininkavimo misijos ir priversti Rusijos autoritarinį prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą.
Prezidentas priminė, kad Ukraina pasiūlė Taikos formulę ir yra atvira bet kokiems kitų šalių taikos pasiūlymams.
„Kalbant apie ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, jis buvo Kyjive. Po to jis išskrido į Maskvą. Aš nežinojau, kad jis skrido į Maskvą. Tai jo savarankiškas pasirinkimas“, – nurodė Ukrainos vadovas.
Paklaustas, ar Vengrijos premjeras galėtų būti tarpininkas, V.Zelenskis dar kartą pabėžė, kad „nėra jokio tarpininkavimo tarp Rusijos ir Ukrainos“.
„Tarpininkauti gali tik rimtos stiprios sąjungos. Visas pasaulis gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Čia kalbama ne apie tarpininkavimą. Kalbama apie galimybes. Reikia turėti ekonomiką, kuri darytų įtaką Rusijai. Arba nuo jos priklausytų Rusija ir V.Putinas. Arba turėti labai galingą kariuomenę, kurios V.Putinas bijo ir kuri yra stipresnė už Rusijos kariuomenę. Ar daug tokių šalių yra pasaulyje? Nedaug. Manau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra tokia šalis. Manau, kad Kinija yra tokia šalis. Manau, kad Europos Sąjunga yra tokia šalis – ne viena ES šalis, o visa Europos Sąjunga“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pažymėjo, kad būtent todėl ir buvo pasiūlyta galimybė daryti spaudimą Rusijai ir sustabdyti V.Putiną.
„O tam turime suvienyti visas jėgas. Jis negerbia tų, kurie yra silpni. Ir net jei jis susitinka su konkrečia valstybe, tai nereiškia, kad jis nori nutraukti karą. Jis nori pademonstruoti tam tikrus žingsnius. Bet po šios demonstracijos visada seka kruvina demonstracija, kurią jis šįryt pademonstravo Ukrainoje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pirmadienį Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Ukrainos miestus. Viena raketa pataikė į vaikų ligoninę Kyjive. Pranešama, kad per išpuolį jau žuvo du žmonės, dešimtys sužeista, o kiti – tebėra įkalinti griuvėsiuose.
V.Zelenskis ypač emocionaliai reagavo į Rusijos teiginius, kad dėl atakos prieš „Ochmatdyt“ vaikų ligoninę esą kaltos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos, o ne Rusijos raketos.
„Kokį cinizmą vėl demonstruoja Kremliaus šunsnukiai, sakydami, kad „tai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema“. Kad tai buvo Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, o ne jų apskaičiuotas smūgis. Esu dėkingas visiems ukrainiečiams, kurie skelbia vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matyti tiesioginis raketų smūgis, per kurį šiandien buvo sužeista ir žuvo daug Ukrainos žmonių“, – sakė prezidentas.
Estijoje iškils gynybinė linija pasienyje su Rusija: bus 600 bunkerių
16:17
Estija 2025 m. pradės statyti gynybinę liniją pasienyje su Rusija. Įgyvendinant projektą bus įrengta 600 bunkerių. Šiuo metu statomi jų prototipai, šalies nacionaliniam transliuotojui ERR sakė Valstybės gynybos investicijų centro infrastruktūros skyriaus vadovė Kadi Kai Kollo.
Iš viso bus pagaminti trys prototipai, o bandymai prasidės rugsėjį, nurodė ji.
Sekdamos bandymų rezultatais, valdžios institucijos išsirinks vieną iš jų ir tada pagal standartą paskelbs konkursą statyti bunkerius visai gynybinei linijai. K.K.Kollo pažymėjo, kad rengiant reikalavimus gynybinei struktūrai buvo atsižvelgta į karo Ukrainoje patirtį.
Teigiama, kad bunkeryje turėtų tilpti iki 10 karių su įranga ir joje būti įrengta vieta maitinimuisi. Pagrindine medžiaga buvo pasirinktas betonas, nes tokie bunkeriai yra patikimi ir pigiai pagaminami.
Kimmo Liivakas, rangovo „Warren Concrete“ valdybos narys, sakė, kad konstrukcijos skiriasi dėl jų pagaminimo laiko ir kainos, transportavimo būdo ir įrengimo greičio.
„Valstybinis gynybos investicijų centras, žinoma, nori, kad bunkeriai būtų pigūs ir greitai įrengiami“, – komentavo jis, pridurdamas, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti žmonių galimybes išgyventi.
Šiuo tikslu bus išbandyti trys konstrukcijos variantai, be kita ko, šaudant 155 mm sviediniais. Betoniniai bunkeriai bus įkasti į žemę ir padengti dirvožemio sluoksniu. Juos planuojama įrengti valstybinėje žemėje, tačiau prireikus kariuomenė susitars ir su privačiomis šalimis.
Preliminariais skaičiavimais, statybos kainuos 60 mln. eurų. Be bunkerių, gynybos liniją sudarys prieštankiniai užtvarai ir spygliuotos vielos tvora. Apie jos statybos planus pranešta 2024 m. sausio mėn. Ji bus pastatyta kaip bendros „Baltijos šalių gynybos linijos“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija dalis užpuolimo atveju.
Anksčiau Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija ragino Europos Sąjungos partnerius finansuoti gynybos projektą, kuris kainuos 2,5 mlrd. eurų. Šalys pažymėjo, kad gynybos infrastruktūra rytinėje pasienyje reikalinga visų pirma siekiant atremti hibridines grėsmes, kurios apima dezinformaciją, kibernetines atakas, ekonominį spaudimą ir bandymus sukelti migracijos krizę.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltijos valstybės gerokai padidino išlaidas gynybai. Pinigine išraiška Lietuva, Estija ir Latvija dabar išleidžia atitinkamai 1,8 mlrd. eurų, 1 mlrd. eurų ir 970 mln. eurų, apskaičiavo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas.
Slaptuose NATO gynybos planuose ambicingi skaičiai: kur rasti tiek karių ir ginklų?
15:25
NATO prireiks 35-50 papildomų brigadų, kad visiškai įgyvendintų naujus gynybos planus, skirtus apsisaugoti nuo galimo Rusijos puolimo, naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė informuotas karinis šaltinis.
Brigadą sudaro nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. karių, todėl sukurti dar 35-50 tokių padalinių būtų didelis iššūkis, nes NATO pajėgoms prireiktų mažiausiai 105-150 tūkst. papildomų kovotojų.
Pašnekovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, atsisakė pateikti daugiau detalių apie slaptus planus.
Tai – dar vienas ženklas, patvirtinantis, kokio masto iššūkis laukia NATO, kuri po 2022 m. invazijos į Ukrainą ėmėsi ryžtingų pertvarkų savo laikysenoje, kad rimčiau atsižvelgtų į Rusijos puolimo grėsmę.
Plačiau skaitykite ČIA.
