Svarbiausios naujienos
- Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
- V.Orbanas parvežė naujienų iš Maskvos: bus blogiau, nei mes manome
- Estijoje iškils gynybinė linija pasienyje su Rusija: bus 600 bunkerių
- Ekspertas paaiškino, kodėl Maskvoje nebematome Ukrainos dronų
- Baltijos jūroje – branduolinis povandeninis Rusijos laivas: neprasprūdo pro NATO akis
- Kyjivas apdūmė Maskvai akis: šaudo į netikrus lėktuvus ir techniką
- Rusija raketomis atakavo Kyjivą: vaikų ligoninė virto griuvėsiais, pranešama apie žuvusius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
20:45
Britų leidinio „Sky News“ gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as teigė, kad Rusijos vykdomas Ukrainos bombardavimas yra ataka, kuria siekiama atakuoti civilių rajonus, o netoliese nėra jokių reikšmingų karinių taikinių.
M.Clarke'as, išanalizavęs Rusijos hipergarsinių raketų „Kinžal“ ataką dienos metu vykdant oro smūgius Ukrainoje, teigė, kad jos yra „gana tikslios“.
„Turime daryti prielaidą, kad jos daugiau ar mažiau užprogramuotos pataikyti į civilinius taikinius, – sako jis, – viena ar dvi iš jų galėjo būti perimtos, o jei jos perimtos, jos kažkur nukris. Tačiau apskritai, akivaizdu, kad tai yra civilinė ataka, t. y. ataka, pagrįsta taikiniais civilinėse teritorijose“, – sakė jis.
Nors sunku įrodyti, ar Rusija ketino smogti vaikų ligoninei Kyjive ir kitiems Ukrainos gyvenamiesiems rajonams, M.Clarke'as sakė, kad šalia teritorijų, į kurias smogė Maskvos pajėgos, nėra jokių „reikšmingų karinių taikinių“.
Analitikas pažymi, kad bombardavimas greičiausiai susijęs su šią savaitę Vašingtone vyksiančiu svarbiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, taip pat su tuo, kad Kyjivas netrukus gaus daugiau Vakarų priešlėktuvinės gynybos priemonių.
„Manau, kad šia ataka greičiausiai siekiama padaryti žalos prieš sustiprinant Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kuri bus sustiprinta šios vasaros pabaigoje“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad nenustebtų, jei šiandien ar rytoj Ukrainai būtų smogtas dar vienas raketų smūgis, „siekiant padaryti įspūdį visiems, kurie atvyks“ į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Tai, jog laikas išpuoliui pasirinktas ne atsitiktinai, pastebi ir BBC žurnalistas.
Šie koordinuoti Rusijos raketų smūgiai Ukrainai surengti prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, pastebėjo BBC gynybos korespondentas Johnathanas Beale'as.
Karinė parama Ukrainai jau buvo vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, tačiau dabar bus jaučiama dar didesnė skuba. Daugelis manys, kad atakų, kurias tikriausiai įsakė surengti prezidentas Vladimiras Putinas, laikas yra neatsitiktinis, nes NATO vadovai mini Aljanso 75-ąsias metines.
Šie naujausi smūgiai pabrėžia prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris buvo pakviestas dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, prašymą sustiprinti priešlėktuvinę gynybą, ypač JAV gaminamas „Patriot“ baterijas.
Tai viena iš nedaugelio sistemų, galinčių perimti pažangiausias Rusijos raketas, pavyzdžiui, „Kinžal“.
Rusija apibūdina „Kinžal“ kaip hipergarsinę raketą, tačiau iš tikrųjų ji manevruoja panašiai kaip balistinė raketa, t. y. kaip tik tokia raketa, kuriai numušti skirta „Patriot“.
Ukrainai kol kas suteikta tik keletas „Patriot“ baterijų, kurias tiekia JAV ir Europos sąjungininkės.
Nors Vašingtonas siunčia signalus, kad netrukus bus suteikta didesnė pagalba priešlėktuvinės gynybos srityje, ji vis tiek nebus tokio masto, kokio pageidauja Ukraina. Be to, „Patriot“ baterijos labai reikalingos ir kitur pasaulyje.
Pirmadienį per Rusijos puolimą Ukrainos teritorijoje žuvo 33 ir buvo sužeista 140 žmonių.
Vokietija paskelbė naują karinės pagalbos paketą
00:16
Berlynas paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įeina priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ su atsarginėmis dalimis ir papildomomis raketomis, pirmadienį pranešė šalies gynybos ministerija.
Liepos 5 d. Vokietijos ambasadorius Kyjive Martinas Jaegeris sakė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ iš šio paketo Ukrainai buvo pristatyta anksčiau.
Tai jau trečioji „Patriot“ sistema, kurią Berlynas pažadėjo Kyjivui. Pirmadienį paskelbta, kad į paketą papildomai bus įtraukta šaudmenų tankui „Leopard 1“, 9 000 šaudmenų priešlėktuviniams pabūklams „Gepard“, 55 000 155 mm kalibro šaudmenų iš Vokietijos vidaus atsargų, taip pat 58 000 40 mm kalibro šaudmenų.
Vokietija taip pat suteiks Ukrainai du oro erdvės stebėjimo radarus TRML-4D, 30 žvalgybinių bepiločių orlaivių „Vector“, 200 mobiliųjų bepiločių orlaivių slopintuvų, 10 bepiločių antvandeninių laivų, keturis minų neutralizavimo tankus „Wisent 1“ ir vieną šarvuotį „Bergepanzer 2“.
Berlynas taip pat tieks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dūmines granatas, įvairių tipų šautuvus, kulkosvaidžius, „SatCom“ terminalus, naktinio matymo akinius ir pikapus.
Gegužę Vokietija pareiškė, kad 2024 m. planuoja dar 3,8 mlrd. eurų (4,13 mlrd. JAV dolerių) padidinti karinę pagalbą Ukrainai, gegužės 21 d. pranešė „Reuters“, remdamasi neatskleistu šaltiniu.
„Bild“: Rusija pralaužė Kyjivo „priešlėktuvinės gynybos skėtį“ ir tikslingai smogė ligoninei
22:45
Rusija tyčia smogė „Ochmatdyt“ ligoninei Kyjive, o Vakarų perduotos priešlėktuvinės gynybos sistemos negalėjo užkirsti kelio šiai atakai, teigė vokiečių leidinio „Bild" analitikas Julianas Röpke.
Jo teigimu, smūgio vaizdo įraše aiškiai matyti iš strateginio bombonešio Tu-95 paleista Rusijos raketa Kh-101. Įraše aiškiai matyti, kad kovinė galvutė nebuvo numušta Ukrainos priešlėktuvinės gynybos, nenukrypo nuo taikinio ir nesuskilo į fragmentus, o tikslingai skrido ligoninės link.
„Rusija raketomis smogė į „Ochmatdyt“ vaikų ligoninės toksikologijos pastatą. Nė viena priešlėktuvinės gynybos raketa neturėjo įtakos jos skrydžio trajektorijai. Tai dar vienas tyčinės Rusijos atakos įrodymas, galbūt iš virš Kaspijos jūros skridusio Tu-95, kuris paleido kelias sparnuotąsias raketas Kh-101 Kyjivo kryptimi“, – rašė J.Röpke.
Jis taip pat pažymėjo, kad, be ligoninės, buvo apgadintas dar vienas medicinos centras Kyjivo Dnieprovskio rajone.
Pasak jo, gali būti, kad tai buvo suplanuotas smūgis medicinos įstaigoms, o Vakarų perduotos priešlėktuvinės gynybos sistemos negalėjo tam užkirsti kelio.
„Sostinės priešlėktuvinė gynyba baigė darbą. Kitą žiemą Ukrainoje nebus nei elektros, nei šilumos. Mūsų politiniai lyderiai labai neteisingai apskaičiavo. „Gynybinį skėtį“ virš sostinės, sudarytą iš „Patriot“, IRIS-T ir kitų sistemų, perskrodė ne viena Rusijos raketa, o mažiausiai dešimt. Arba Kyjivas nebeturi raketų, arba pačios priešlėktuvinės gynybos sistemos tapo taikiniais. Bet kokiu atveju tai yra katastrofa“, – pažymėjo J.Röpke.
JT vadovas: Rusijos smūgiai Ukrainai ypač šokiruojantys
21:47
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas Rusijos smūgius Ukrainoje, per kuriuos, Kyjivo teigimu, žuvo 33 žmonės, pavadino ypač šokiruojančiais, pirmadienį sakė jo atstovas.
Raketų smūgiai „Nacionalinei specializuotai vaikų ligoninei Kyjive, kuri yra didžiausia pediatrijos įstaiga Ukrainoje, ir kitai medicinos įstaigai Kyjive yra ypač šokiruojantys“, sakė A.Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas.
Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
20:45
Britų leidinio „Sky News“ gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as teigė, kad Rusijos vykdomas Ukrainos bombardavimas yra ataka, kuria siekiama atakuoti civilių rajonus, o netoliese nėra jokių reikšmingų karinių taikinių.
M.Clarke'as, išanalizavęs Rusijos hipergarsinių raketų „Kinžal“ ataką dienos metu vykdant oro smūgius Ukrainoje, teigė, kad jos yra „gana tikslios“.
„Turime daryti prielaidą, kad jos daugiau ar mažiau užprogramuotos pataikyti į civilinius taikinius, – sako jis, – viena ar dvi iš jų galėjo būti perimtos, o jei jos perimtos, jos kažkur nukris. Tačiau apskritai, akivaizdu, kad tai yra civilinė ataka, t. y. ataka, pagrįsta taikiniais civilinėse teritorijose“, – sakė jis.
Nors sunku įrodyti, ar Rusija ketino smogti vaikų ligoninei Kyjive ir kitiems Ukrainos gyvenamiesiems rajonams, M.Clarke'as sakė, kad šalia teritorijų, į kurias smogė Maskvos pajėgos, nėra jokių „reikšmingų karinių taikinių“.
Analitikas pažymi, kad bombardavimas greičiausiai susijęs su šią savaitę Vašingtone vyksiančiu svarbiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, taip pat su tuo, kad Kyjivas netrukus gaus daugiau Vakarų priešlėktuvinės gynybos priemonių.
„Manau, kad šia ataka greičiausiai siekiama padaryti žalos prieš sustiprinant Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kuri bus sustiprinta šios vasaros pabaigoje“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad nenustebtų, jei šiandien ar rytoj Ukrainai būtų smogtas dar vienas raketų smūgis, „siekiant padaryti įspūdį visiems, kurie atvyks“ į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Tai, jog laikas išpuoliui pasirinktas ne atsitiktinai, pastebi ir BBC žurnalistas.
Šie koordinuoti Rusijos raketų smūgiai Ukrainai surengti prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, pastebėjo BBC gynybos korespondentas Johnathanas Beale'as.
Karinė parama Ukrainai jau buvo vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, tačiau dabar bus jaučiama dar didesnė skuba. Daugelis manys, kad atakų, kurias tikriausiai įsakė surengti prezidentas Vladimiras Putinas, laikas yra neatsitiktinis, nes NATO vadovai mini Aljanso 75-ąsias metines.
Šie naujausi smūgiai pabrėžia prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris buvo pakviestas dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, prašymą sustiprinti priešlėktuvinę gynybą, ypač JAV gaminamas „Patriot“ baterijas.
Tai viena iš nedaugelio sistemų, galinčių perimti pažangiausias Rusijos raketas, pavyzdžiui, „Kinžal“.
Rusija apibūdina „Kinžal“ kaip hipergarsinę raketą, tačiau iš tikrųjų ji manevruoja panašiai kaip balistinė raketa, t. y. kaip tik tokia raketa, kuriai numušti skirta „Patriot“.
Ukrainai kol kas suteikta tik keletas „Patriot“ baterijų, kurias tiekia JAV ir Europos sąjungininkės.
Nors Vašingtonas siunčia signalus, kad netrukus bus suteikta didesnė pagalba priešlėktuvinės gynybos srityje, ji vis tiek nebus tokio masto, kokio pageidauja Ukraina. Be to, „Patriot“ baterijos labai reikalingos ir kitur pasaulyje.
Pirmadienį per Rusijos puolimą Ukrainos teritorijoje žuvo 33 ir buvo sužeista 140 žmonių.
V.Zelenskis: Lenkijoje bus įkurtas legionas, skirtas Europos Sąjungoje gyvenančių ukrainiečių kariniam mokymui
19:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkijos teritorijoje bus įkurtas „ukrainiečių legionas“, skirtas įvairiose Europos Sąjungos šalyse gyvenančių ukrainiečių kariniam mokymui, paskelbė ukrainiečių leidinys „Unian“.
Pasak jų korespondento, V.Zelenskis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
„Saugumo sutartyje įtvirtinome „Ukrainos legiono“ – naujo savanoriško karinio dalinio – formavimą ir mokymą Lenkijos teritorijoje. Turime labai teigiamą Ukrainos-Lenkijos-Lietuvos brigados patirtį, ir būtent ja remdamiesi suteiksime galimybę Ukrainos piliečiams, kurie šiuo metu yra Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose ES šalyse, savanoriškai prisijungti prie Ukrainos gynybos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos legionas treniruosis Lenkijoje ir bus aprūpintas partneriais.
„Kiekvienas Ukrainos pilietis, kuris nuspręs būti legione, galės pasirašyti sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos ir Lenkijos komandos suderins visus šio pasiūlymo niuansus.
V.Orbanas parvežė naujienų iš Maskvos: bus blogiau, nei mes manome
17:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, nes jos būtų naudingos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, po susitikimų su Ukrainos vadovu Volodymiru Zelenskiu ir V.Putinu pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kalbėdamas su vokiečių leidiniu „Bild“.
„Kas įvyks fronte per artimiausius 2-3 mėnesius iki JAV rinkimų? Bus daug blogiau. Ten yra daugiau ginklų, o rusai nusiteikę ryžtingai. Konfrontacijos energija ir aukų skaičius bus dar didesnis nei per pastaruosius septynis mėnesius. Nors jie ir anksčiau buvo baisūs.
Tai, kas laukia ateityje, yra daug blogiau, nei mes manome. Abi pusės deda daug pastangų. Net ukrainiečiai tapo optimistiškesni, nes gavo daug aukštos kokybės ginklų. Taigi pagrindinis argumentas yra žmonių aukos. Tai svarbiausias moralinis motyvas. Tačiau kartu yra ir Europos interesų. Nes tai, kas vyksta, mums labai nenaudinga“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Prieštaringai vertinamas ir šiuo metu su taikos misija Kinijoje viešintis vengrų politikas pavadino Rusiją kalta dėl įsiveržimo į Ukrainą, tačiau jis gana atsargiai minėjo Maskvos atsakomybę už karą.
„Situacija yra akivaizdi. V.Putinas ir Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Tačiau nenoriu matuoti, kas už ką atsakingas. Mano užduotis – sutelkti dėmesį į tai, kaip pasiekti taiką. Abiejų valstybių ir vyriausybių vadovams uždaviau klausimą: ar įmanoma susitarti dėl terminuotų paliaubų, kurios paspartintų taikos derybas? Ir tik tada pereiti nuo paliaubų. Nes dabar visi galvoja priešingai. Pirmiausia pasirašyti taikos susitarimą, o tada sudėti ginklus. Ir vieni, ir kiti nėra tikri. Ir ukrainiečiai, ir rusai atsakė tą patį, ką ir jūs: kad paliaubos yra palankios priešui, nes per tą laiką jie galės atsinaujinti ir pasiruošti karo tęsimui“, – teigė V.Orbanas.
Vengrijos premjeras komentavo, kad V.Putinas „aiškiai įsivaizduoja, kas įvyks toliau ir kaip Rusija laimės“.
„V.Putinas negali pralaimėti, tai labai logiška. Jei pažvelgsite į kare naudojamus karius, ginklus ir technologijas, sunku įsivaizduoti, kad Rusiją būtų galima nugalėti. Apskaičiuoti tikimybę nugalėti Rusiją apskritai neįmanoma“, – sakė V.Orbanas.
Liepos 2 d. Vengrijos ministras pirmininkas atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kyjivas ir Budapeštas gali pasirašyti bendrus santykius reglamentuojantį dokumentą.
Iš karto po to V.Orbanas išskrido į Maskvą. Derybų pradžioje V.Putinas pažymėjo, kad V. Orbanas atvyko į Maskvą „ne tik kaip mūsų ilgametis partneris, bet ir kaip ES Tarybos vadovas“.
J.Borrellis smerkia Rusiją dėl negailestingo taikymosi į Ukrainos civilius
16:37
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė pirmadienio smūgį vaikų ligoninei Kyjive, dėl kurio kaltinama Rusija, ir pakartojo raginimą skirti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių.
„Rusija toliau negailestingai taikosi į Ukrainos civilius. Šiandien per oro atakas žuvo ar buvo sužeista dešimtys [žmonių], sunaikinta Kyjivo didžiausia vaikų ligoninė, „Ochmatdyt“. Ukrainai oro gynybos reikia dabar. Visi už Rusijos karo nusikaltimus atsakingi [asmenys] bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J.Borrellis.
V.Zelenskis rodo pirštu į Vašingtoną, Pekiną ir Briuselį: „Jūs galite priversti Rusiją“
16:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pirmadienį vieši Lenkijoje prieš kelionę į Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitkimą, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, Kinija ir visa Europos Sąjunga galėtų imtis tarpininkavimo misijos ir priversti Rusijos autoritarinį prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą.
Prezidentas priminė, kad Ukraina pasiūlė Taikos formulę ir yra atvira bet kokiems kitų šalių taikos pasiūlymams.
„Kalbant apie ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, jis buvo Kyjive. Po to jis išskrido į Maskvą. Aš nežinojau, kad jis skrido į Maskvą. Tai jo savarankiškas pasirinkimas“, – nurodė Ukrainos vadovas.
Paklaustas, ar Vengrijos premjeras galėtų būti tarpininkas, V.Zelenskis dar kartą pabėžė, kad „nėra jokio tarpininkavimo tarp Rusijos ir Ukrainos“.
„Tarpininkauti gali tik rimtos stiprios sąjungos. Visas pasaulis gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Čia kalbama ne apie tarpininkavimą. Kalbama apie galimybes. Reikia turėti ekonomiką, kuri darytų įtaką Rusijai. Arba nuo jos priklausytų Rusija ir V.Putinas. Arba turėti labai galingą kariuomenę, kurios V.Putinas bijo ir kuri yra stipresnė už Rusijos kariuomenę. Ar daug tokių šalių yra pasaulyje? Nedaug. Manau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra tokia šalis. Manau, kad Kinija yra tokia šalis. Manau, kad Europos Sąjunga yra tokia šalis – ne viena ES šalis, o visa Europos Sąjunga“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pažymėjo, kad būtent todėl ir buvo pasiūlyta galimybė daryti spaudimą Rusijai ir sustabdyti V.Putiną.
„O tam turime suvienyti visas jėgas. Jis negerbia tų, kurie yra silpni. Ir net jei jis susitinka su konkrečia valstybe, tai nereiškia, kad jis nori nutraukti karą. Jis nori pademonstruoti tam tikrus žingsnius. Bet po šios demonstracijos visada seka kruvina demonstracija, kurią jis šįryt pademonstravo Ukrainoje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pirmadienį Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Ukrainos miestus. Viena raketa pataikė į vaikų ligoninę Kyjive. Pranešama, kad per išpuolį jau žuvo du žmonės, dešimtys sužeista, o kiti – tebėra įkalinti griuvėsiuose.
V.Zelenskis ypač emocionaliai reagavo į Rusijos teiginius, kad dėl atakos prieš „Ochmatdyt“ vaikų ligoninę esą kaltos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos, o ne Rusijos raketos.
„Kokį cinizmą vėl demonstruoja Kremliaus šunsnukiai, sakydami, kad „tai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema“. Kad tai buvo Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, o ne jų apskaičiuotas smūgis. Esu dėkingas visiems ukrainiečiams, kurie skelbia vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matyti tiesioginis raketų smūgis, per kurį šiandien buvo sužeista ir žuvo daug Ukrainos žmonių“, – sakė prezidentas.
Estijoje iškils gynybinė linija pasienyje su Rusija: bus 600 bunkerių
16:17
Estija 2025 m. pradės statyti gynybinę liniją pasienyje su Rusija. Įgyvendinant projektą bus įrengta 600 bunkerių. Šiuo metu statomi jų prototipai, šalies nacionaliniam transliuotojui ERR sakė Valstybės gynybos investicijų centro infrastruktūros skyriaus vadovė Kadi Kai Kollo.
Iš viso bus pagaminti trys prototipai, o bandymai prasidės rugsėjį, nurodė ji.
Sekdamos bandymų rezultatais, valdžios institucijos išsirinks vieną iš jų ir tada pagal standartą paskelbs konkursą statyti bunkerius visai gynybinei linijai. K.K.Kollo pažymėjo, kad rengiant reikalavimus gynybinei struktūrai buvo atsižvelgta į karo Ukrainoje patirtį.
Teigiama, kad bunkeryje turėtų tilpti iki 10 karių su įranga ir joje būti įrengta vieta maitinimuisi. Pagrindine medžiaga buvo pasirinktas betonas, nes tokie bunkeriai yra patikimi ir pigiai pagaminami.
Kimmo Liivakas, rangovo „Warren Concrete“ valdybos narys, sakė, kad konstrukcijos skiriasi dėl jų pagaminimo laiko ir kainos, transportavimo būdo ir įrengimo greičio.
„Valstybinis gynybos investicijų centras, žinoma, nori, kad bunkeriai būtų pigūs ir greitai įrengiami“, – komentavo jis, pridurdamas, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti žmonių galimybes išgyventi.
Šiuo tikslu bus išbandyti trys konstrukcijos variantai, be kita ko, šaudant 155 mm sviediniais. Betoniniai bunkeriai bus įkasti į žemę ir padengti dirvožemio sluoksniu. Juos planuojama įrengti valstybinėje žemėje, tačiau prireikus kariuomenė susitars ir su privačiomis šalimis.
Preliminariais skaičiavimais, statybos kainuos 60 mln. eurų. Be bunkerių, gynybos liniją sudarys prieštankiniai užtvarai ir spygliuotos vielos tvora. Apie jos statybos planus pranešta 2024 m. sausio mėn. Ji bus pastatyta kaip bendros „Baltijos šalių gynybos linijos“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija dalis užpuolimo atveju.
Anksčiau Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija ragino Europos Sąjungos partnerius finansuoti gynybos projektą, kuris kainuos 2,5 mlrd. eurų. Šalys pažymėjo, kad gynybos infrastruktūra rytinėje pasienyje reikalinga visų pirma siekiant atremti hibridines grėsmes, kurios apima dezinformaciją, kibernetines atakas, ekonominį spaudimą ir bandymus sukelti migracijos krizę.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltijos valstybės gerokai padidino išlaidas gynybai. Pinigine išraiška Lietuva, Estija ir Latvija dabar išleidžia atitinkamai 1,8 mlrd. eurų, 1 mlrd. eurų ir 970 mln. eurų, apskaičiavo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas.
Slaptuose NATO gynybos planuose ambicingi skaičiai: kur rasti tiek karių ir ginklų?
15:25
NATO prireiks 35-50 papildomų brigadų, kad visiškai įgyvendintų naujus gynybos planus, skirtus apsisaugoti nuo galimo Rusijos puolimo, naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė informuotas karinis šaltinis.
Brigadą sudaro nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. karių, todėl sukurti dar 35-50 tokių padalinių būtų didelis iššūkis, nes NATO pajėgoms prireiktų mažiausiai 105-150 tūkst. papildomų kovotojų.
Pašnekovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, atsisakė pateikti daugiau detalių apie slaptus planus.
Tai – dar vienas ženklas, patvirtinantis, kokio masto iššūkis laukia NATO, kuri po 2022 m. invazijos į Ukrainą ėmėsi ryžtingų pertvarkų savo laikysenoje, kad rimčiau atsižvelgtų į Rusijos puolimo grėsmę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pareigūnai: per smūgį antrai Kyjivo medicinos įstaigai žuvo 4 žmonės
15:04
Per Rusijos ataką prieš antrą medicinos įstaigą Kyjive pirmadienį žuvo keturi ir buvo sužeisti dar trys žmonės, pranešė gelbėtojai.
„Sostinė vėl atakuota. Iš dalies sugriautas medicinos centro pastatas. Yra keturi žuvusieji ir trys sužeistieji. Detalės tikrinamos. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pareiškime socialiniuose tinkluose.
Kiek anksčiau pirmadienį per rusų smūgį Ukrainos sostinėje buvo apgadinta vaikų ligoninė. Pasak ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, po vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ griuvėsiais įstrigo kažkiek žmonių.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per šią ataką žuvo du žmonės, o dar keliolika, įskaitant vaikus, buvo sužeisti.
Ekspertas paaiškino, kodėl Maskvoje nebematome Ukrainos dronų
14:28
Praėjusiais metais Ukraina pradėjo intensyvią bepiločių orlaivių kampaniją prieš Rusiją ir, tikėtina, vienos misijos metu sudavė smūgį šalies sostinei Maskvai. Toks ėjimas pakėlė ukrainiečių kovinę dvasią ir demoralizavo rusus, nacionaliniame teletilto eteryje pareiškė karybos ekspertas Oleksandras Musienko.
„Šiuo metu Maskva yra labai gerai saugoma oro gynybos sistemomis. Atitinkamai, norėdami į jas prasiskverbti, turime pasitelkti tam daugiau priemonių. Vien tam, kad nukreiptume priešlėktuvinės gynybos dėmesį, turime panaudoti daug dronų. Todėl kyla natūralus klausimas: ar ne tikslingiau būtų siųsti juos į sandėlius Voronežo srityje, gamyklą netoli Tambovo arba karinį-pramoninį kompleksą kitoje srityje“, – svarstė žinovas.
O.Musienko paaiškino, kad tokie smūgiai yra efektyvesni, todėl Ukraina gali išsaugoti didesnį bepiločių orlaivių skaičių tolesnėms atakoms.
„Kol kas turėtume susitelkti ties taikiniais, kuriuos mūsų gynybos pajėgos koncentruoja įvairiose Rusijos Federacijos dalyse. Pradedant nuo sienos – Krasnodaro krašto, Kursko srities, Belgorodo srities. Ir baigiant Tatarstanu ir taip toliau. Taikinių yra labai daug. O jei žmonės neateina dirbti į gamyklą, kurioje dirba 2 000 darbuotojų, tai taip pat yra demoralizuojantis veiksnys“, – kalbėjo jis.
Sekmadienį O.Musienko tvirtino, kad Ukraina suintensyvino išpuolius giliai Rusijos teritorijoje.
„Tai tapo įmanoma visų pirma dėl Ukrainoje gaminamų bepiločių orlaivių. Tai, ko neturėjome, 2022 m. Ką galėjome tik planuoti ir apie tai svajoti dabar tampa realybe. Jie smogia į įvairius taikinius, įskaitant karinio-pramoninio komplekso objektus, sandėlius, naftos perdirbimo gamyklas ir kt. Smūgių geografija plečiasi, plečiasi ir jų ribos. Jau dabar galima pasiekti iki 2 000 km atstumą“, – paaiškino karybos ekspertas.
Jo teigimu, Ukraina dabar turi naujų galimybių smogti giliai į Rusiją.
„Remiantis naujausia informacija, Rusija išvedė savo priešlėktuvinės gynybos priemones – priešlėktuvines raketų sistemas – iš Rusijos teritorijos: iš šiaurės ir rytų. Jos buvo perkeltos į okupuotą Krymą ir kitas okupuotas Ukrainos teritorijas. Tai sukuria perspektyvas ir galimybes tęsti smūgius Rusijos Federacijos teritorijoje – ten jos tampa labiau pažeidžiamos“, – teigė jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad kol kas Rusijos pajėgos negali iki galo įvykdyti užduoties uždengti visų svarbių objektų.
„Kaip pavyzdį paimkime Tambovo parako gamyklą – tai svarbus objektas, teikiantis rimtą paramą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Ir tokių šūvių būta ne kartą. Bet Rusijoje yra daug objektų, nes teritorija didelė. Todėl dar daug ką reikia nuveikti“, – reziumavo O.Musienko.
Pasak britų leidinio „Financial Times“, per pastaruosius dvejus metus kare Ukrainoje smarkiai išaugo bepiločių orlaivių panaudojimas. Toks spartus naujų galingų technologijų plitimas mūšio lauke griauna nusistovėjusią pasaulinės gynybos pramonės hierarchiją, kurioje ilgą laiką dominavo stambūs rangovai.
Baltijos jūroje – branduolinis povandeninis Rusijos laivas: neprasprūdo pro NATO akis
14:15
Rusijos branduolinis povandeninis laivas buvo pastebėtas Baltijos jūroje – analitikai ir stebėtojai pranešė, kad į Baltijos jūrą praėjusią savaitę įplaukęs laivas yra „Tambov“, priklausantis Rusijos karinio jūrų laivyno Šiaurės laivynui
Kiek žinoma, liepos 28 d. Sankt Peterburge vyksiančiame Rusijos karinio jūrų laivyno parade dalyvaus ir Rusijos povandeniniai laivai.
Šiuo metu Danijos ir Švedijos kariniai jūrų laivynai stebi Rusijos laivų judėjimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Operatorius: Rusija smogė trims energijos objektams Kyjive
13:41
Per Rusijos smūgius pirmadienį buvo apgadinti trys energijos objektai Kyjive, pranešė didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK.
„Trys DTEK transformatorių pastotės buvo sunaikintos arba apgadintos Holosijivo ir Ševčenkos rajonuose. Taip pat buvo pažeisti elektros tinklai“, – socialiniuose tinkluose nurodė DTEK.
Rusijos pajėgos pirmadienį į Ukrainą paleido kelias balistines ir sparnuotąsias raketas, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Per ataką dienos metu buvo panaudotos hipergarsinės raketos „Kinžal“, pranešė oro pajėgos. „Kinžal“ yra vienas naujausių ir pažangiausių Rusijos ginklų. Raketos skrieja 10 kartų didesniu nei garso greičiu, todėl jas sunku perimti.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Varšuvą
13:13
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, liepos 8 d., atvyko į Varšuvą. Po Lenkijos, Ukrainos vadovas vyks į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone.
Leidinys rmf24 rašo, kad bendra spaudos konferencija Varšuvoje numatoma apie pietus.
Vėliau V.Zelenskis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda.
Tikimasi, kad Ukrainos prezidentas padėkos Lenkijos politikams už ilgalaikę tvirtą Lenkijos paramą. Taip pat Ukrainos vadovas informuos Donaldą Tuską ir Andrzejų Dudą apie padėtį fronte ir papasakos, kokių planų turi Ukrainos kariuomenė.
Varšuva ir Kyjivas taip pat turi suderinti savo pozicijas prieš rytoj Vašingtone vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Šalių vadovai tikriausiai pasirašys susitarimą dėl ilgalaikio bendradarbiavimo saugumo srityje.
Paskutinį kartą Ukrainos prezidentas su oficialiu vizitu Lenkijoje lankėsi balandžio pradžioje. Tuomet jis, be kita ko, susitiko su prezidentu Andrzejumi Duda.
12.50 val. Prezidento kanceliarijos „Telegram“ kanalas patvirtino, kad V. Zelenskis atvyko į Varšuvą, kur susitiks su D. Tusku.
„Planuojamos derybos dėl tolesnio bendradarbiavimo gynybos srityje, paramos Ukrainai jos kelyje į Europos integraciją ir lūkesčių, susijusių su Vašingtone vyksiančiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu. Jie taip pat aptars Lenkijos dalyvavimą Ukrainos atkūrimo procese, prekybos plėtrą ir humanitarinį bendradarbiavimą. Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Tuskas pasirašys susitarimą dėl Ukrainos ir Lenkijos bendradarbiavimo saugumo srityje, taip pat kalbėsis su žiniasklaidos atstovais“, – sakoma pranešime.
„Reuters“: V.Orbanas po derybų su Kinijos prezidentu vyks į Vašingtoną
12:46
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sakė, kad po to, kai Pekine aptars taikos planą Ukrainai, vyks į Vašingtoną, praneša „Reuters“.
V.Orbanas jau atvyko į Kiniją, kur susitiko su Xi Jinpingu. Kelionę į Pekiną V.Orbanas apibūdino kaip misijos dėl „taikos“ Ukrainai tęsinį.
„Kada baigsis Rusijos ir Ukrainos karas, priklauso ne tik nuo kariaujančių šalių, bet ir nuo Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir Kinijos. Todėl po mano susitikimų su kariaujančiomis pusėmis atvykome į Pekiną“, – pabrėžė jis.
Vengrija pradėjo pusmetį truksiantį pirmininkavimą ES, praneša žurnalistai. Nuo to laiko V.Orbanas lankėsi Kyjive, Maskvoje ir Pekine, vykdydamas vadinamąją „taikos misiją“ dėl karo Ukrainoje.
Paskutinė jo kelionė į Kiniją vyksta likus kelioms dienoms iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstoma tolesnė parama Ukrainai.
Ko laukti Ukrainai NATO viršūnių susitikime Vašingtone?
12:26
Vašingtone šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ir dar kartą patvirtinę, kad Kyjivas vieną dieną taps organizacijos nariu, pažadės toliau ginkluoti jo karius.
Tačiau tvirto kvietimo karo nualintai šaliai artimiausiu metu prisijungti prie branduolinių ginklų turinčio NATO, kurio labiausiai trokšta V.Zelenskis, tikėtina, nebus.
Pernai NATO nenoras nustatyti aiškaus Ukrainos narystės termino nebuvo palankiai įvertintas.
2023 metų NATO viršūnių susitikime Lietuvoje V.Zelenskis sukėlė diplomatinę audrą, pavadinęs NATO atsisakymą sudaryti aiškų ir laipsnišką Ukrainos stojimo į aljansą planą absurdišku.
Galiausiai jam nepavyko įtikinti vadovų atsitraukti nuo teiginio, kad šis žingsnis bus galimas, „kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“.
Vašingtone Vakarų šalių pareigūnai sako, kad tikisi išvengti dar vieno susipriešinimo, o V.Zelenskiui aiškiai pasakyta, kad konkrečios pažangos nebus.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis prieš NATO viršūnių susitikimą aplankys Lenkiją
12:23
Lenkijos vyriausybė pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankysis Varšuvoje, o po to keliaus į NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
Vyriausybės pranešime sakoma, kad ministras pirmininkas Donaldas Tuskas priims V. Zelenskį 13 val.10 min. vietos (14 val. 10 min. Lietuvos) laiku, o vėliau jiedu surengs spaudos konferenciją.
12:19
Kyjivas apdūmė Maskvai akis: šaudo į netikrus lėktuvus ir techniką
11:35
Liepos 3 d. Rusijos pajėgos raketomis „Iskander-M“ atakavo Dolhincevo aerodromą Kryvyj Rihe ir pranešė, kad sunaikino naikintuvą MiG-29, tačiau tas lėktuvas buvo netikras.
Ukrainos pajėgos teigia apgavusios Rusiją. Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo Mykola Oleščiuko, Maskva „Iskander-M“ raketomis smogė netikriems lėktuvų modeliams ir oro gynybos sistemoms.
Pasak jo, panaši situacija buvo ir Odesos srities Južnės rajone, kur Rusija liepos 6 d. bandė pataikyti į JAV priešlėktuvinę raketų sistemą „Patriot“.
„Karinių oro pajėgų personalas sėkmingai vykdė pasyviosios gynybos priemones!“, – rašė jis.
„Ačiū visiems, kurie prsideda prie kokybiškų orlaivių ir priešlėktuvinės gynybos sistemų modelių kūrimo. Priešas turi mažiau „Iskanderių“, o modelių bus pristatyta daugiau“, – pridūrė karinių pajėgų atstovas.
M.Oleščiukas pridūrė, kad tiek Ukraina, tiek Rusija praranda technikos ir žmonių, tačiau šis pavyzdys rodo, kad ne visada „viskas taip aišku“, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Tai būtų ne pirmas kartas, kai Ukraina naudoja „netikrus“ karinius taikinius nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo neišprovokuotą plataus masto invaziją.
Vasario mėn. socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose ir vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip atrodo, itin tikroviškos radiolokacinių ir oro gynybos sistemų kopijos, skrtos naudoti kaip masalas Rusijos pajėgoms.
Balandį britų leidinys „The Daily Telegraph“ rašė apie tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos užsako netikras amerikiečių oro gynybos sistemas ir kitą įrangą, kad Rusija eikvotų brangias raketas netikriems taikiniams naikinti.
„Padirbtas „Patriot“ bus pastatytas dideliu atstumu nuo fronto linijos, todėl „Iskander“ galės jį aptikti ir sunaikinti“, – tuomet aiškino ukrainiečių inžinierius Mychailas Romanas.
Pasak jo, vieno tokio maketo kaina yra apie 10 tūkst. JAV dolerių. Tikroji „Patriot“ oro gynybos sistema vertinama 1 mlrd. dolerių, dar tiek pat reikia sistemai aprūpinti programine įranga ir pabūklais. Tuo tarpu rusų naudojama raketa „Iskander“ kainuoja 3 mln. dolerių.
Ukrainoje labai tikslios karinės įrangos kopijos daugiausia gaminamos milijardieriui Rinatui Achmetovui priklausančios bendrovės „Metinvest“ gamyklose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat naudoja Čekijos įmonės „Inflatech“, gaminančios pripučiamus muliažus, produkciją.
Įmonės verslas 2022 m. dėl paklausos Ukrainoje išaugo daugiau kaip 30 proc., sakė jos direktorius Vojtechas Fresseris, kurį cituoja naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Ukraina iš „Inflatech“ gauna mobiliųjų raketų paleidimo įrenginių HIMARS, tankų „Leopard 2“, haubicų ir orlaivių muliažus.
Maskuoklių svoris prasideda nuo 60 kg, o jų dislokavimas užtrunka nuo trijų minučių iki pusvalandžio. Kad įranga atrodytų kaip tikra net ir prietaisuose, joje įrengti šilumos generatoriai ir variklius bei duslintuvus imituojanti įranga. Muliažus galima naudoti mažiausiai 50 kartų.
Pažymėtina, kad Rusija taip pat taikė tokią taktiką kare, piešdama karinių laivų siluetus sausumoje ir taip bandydama apgauti Ukrainą, kovo mėn. atnaujintoje konflikto ataskaitoje teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro priešraketinės gynybos projekto, „Iskander-M“ yra Rusijos „keliais judanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, kurios veikimo nuotolis siekia iki 500 km“. Pirmą kartą ji buvo panaudota kare prieš Sakartvelą 2008 m.
Maskva teigė, kad varžovai Vakaruose nesugebės sukurti panašios raketos bent iki 2025 m.
„Projektuotojų nuomone, užsienio valstybės galės sukurti jos analogą ne anksčiau kaip 2025 m.“, – anksčiau sakė Rusijos sausumos pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Olegas Saliukovas.
Rusija raketomis atakavo Kyjivą: vaikų ligoninė virto griuvėsiais, pranešama apie žuvusius
10:54 Atnaujinta 12:18
Ukrainoje pirmadienį plūsta pranešimai apie nukentėjusiųjų nuo Rusijos atakos aukas: pranešama apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų. Meras Vitalijus Klyčko nurodė, kad taikytasi į daugybę taikinių, tarp kurių ir vaikų ligoninė.
Kyjivo pareigūnai pranešė, kad sostinėje per Rusijos apšaudymą žuvo septyni ir nukentėjo dar 11 gyventojų.
Pasak Ukrainos transliuotojo „Suspilne“ rusų ugnis neaplenkė Ochmatdyt vaikų ligoninės. Šią informaciją patvirtinęs V.Klyčko nurodė, jog pataikyta į vieną iš vaikų gydymo patalpų.
Prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas pabrėžė, kad pirmadienį „rusai taikėsi į vaikus“.
„Vaikų ligoninė, taiklus rusų išpuolis“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Xi Jinpingas: pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai
10:49
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine viešinčiam Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti tiesiogines taikos derybas, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų sudaryti sąlygas ir padėti abiem šalims atnaujinti tiesioginį dialogą ir derybas“, – nurodė Kinijos prezidentas ir pridūrė: „Tik visoms didžiosioms valstybėms panaudojus teigiamą, o ne neigiamą energiją, ugnies nutraukimo šiame konflikte aušra gali išaušti kuo greičiau.“
Praėjusią savaitę V. Orbanas lankėsi Kyjive ir Maskvoje, o pirmadienį su „Taikos misija 3.0“ atvyko į Pekiną iš anksto neskelbto vizito.
Ši kelionė vyksta likus dienai iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto 75-osioms metinėms paminėti, o diskusijose dominuos Ukraina.
CCTV pranešė, kad per derybas prezidentas ir Vengrijos ministras pirmininkas „daugiausia dėmesio skyrė išsamiam bendravimui Ukrainos krizės klausimais“.
„Xi Jinpingas įvertino Orbano pastangas skatinti politinį Ukrainos krizės sprendimą ir išsamiai išdėstė Kinijos požiūrį ir pasiūlymus“, – nurodė CCTV.
„Xi Jinpingas pabrėžė, kad visos šalys suinteresuotos kuo greičiau nutraukti ugnį ir ieškoti politinio sprendimo“, – sakoma valstybinio transliuotojo pranešime.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama trims principams: neišplėsti mūšio lauko, neeskaluoti karo ir nekurstyti ugnies, kad situacija kuo greičiau atvėstų“, – priduriama jame.
Po derybų V.Orbanas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Kinija yra „svarbi jėga sudarant sąlygas taikai“.
„Štai kodėl atvykau susitikti su prezidentu Xi į Pekiną, praėjus vos dviem mėnesiams po jo oficialaus vizito Budapešte“, – sakė jis.
Ukrainos oro pajėgos numušė tris rusų raketas
09:57
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė tris rusų paleistas sparnuotąsias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį atakavo Ukrainą keturiomis raketomis Ch-101 ir dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“.
Ukrainiečiams pavyko numušti tris sparnuotąsias raketas Ch-101 Žytomyro ir Čerkasų srityse.
Rusija kaltina Kyjivą bandžius užgrobti 2 mln. dolerių vertės strateginį bombonešį
09:27
Ukrainos specialiosios tarnybos bandė pagrobti strateginį bombonešį Tu-22M3, valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pirmadienį pranešė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) viešųjų ryšių centras.
Anot agentūros, Ukrainos žvalgybos pareigūnai bandė užverbuoti Rusijos karinių oro pajėgų pilotą ir įtikinti jį pergabenti 2 mln. dolerių vertės raketnešį orlaiviį į Ukrainą „už piniginį atlygį ir Italijos pilietybės suteikimą“.
FSB tikina, kad tai – ne pirmas ukrainiečių bandymas užgrobti karinį lėktuvą.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Orbanas sako atvykęs į Pekiną su „Taikos misija 3.0“
09:08
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį pareiškė, kad po neseniai įvykusių vizitų Maskvoje ir Kyjive atvyko į Pekiną su „Taikos misija 3.0“.
V.Orbaną oro uoste pasitiko Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying, kaip matyti iš nuotraukos, kurią vengrų lyderis paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Trumpame pareiškime Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Vengrijos vadovas pirmadienį susitiks su prezidentu Xi Jinpingu „išsamiai aptarti abipusio intereso klausimus“.
V.Orbanas, Maskvai draugiškiausias Europos Sąjungos šalių vadovas, penktadienį surengė derybas su prezidentu Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje – šią kelionę kritikavo ir Kyjivas, ir ES, kuri teigė, kad ji gali pakenkti bloko pozicijai dėl šio karo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas įvardijo, kur bus nuspręsta šio karo baigtis: tai ne mūšio laukas
09:05
Rusijos kariuomenė Ukrainoje atrodo naujai: kariai motociklais lekia per niekieno žemę, pasikliaudami greičiu, kad išvengtų ukrainiečių ugnies, tačiau ne visada gali aplenkti virš mūšio lauko pakibusius bepiločių orlaivių būrius, besitaikančius į vieną karį po kito.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikas George'as Barrosas naujienų svetainei „CBS News“ tvirtino, kad Rusijos pajėgos šiuo metu turi pranašumą mūšio lauke.
„Šiuo metu rusai turi pranašumą, – kalbėjo ekspertas. – Rusai gali pasirinkti, kur, kada, kokiu tempu ir kokiu intensyvumu jie nori vykdyti puolamąsias operacijas visoje beveik 1000 km ilgio fronto linijoje. Taip jie atsiduria ties labai svarbiomis antžeminio ryšio linijomis [ir] tiekimo koridoriais, jungiančiais kai kuriuos tikrai svarbius didžiuosius miestus, kurie sudaro Ukrainos gynybos Rytų Ukrainoje pagrindą, smūgio atstumu.“
G.Barrosas taip pat pažymėjo, kad kaina, kurią Rusija moka už šiuos laimėjimus, yra labai didelė: pavyzdžiui, per mėnesį rusai praranda nuo 25 iki 30 tūkst. karių.
Pasak kai kurių vertinimų, Rusijos nuostoliai nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. sieks „stulbinančią pusę milijono žuvusiųjų ar sužeistųjų“. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugebėjo kompensuoti šiuos nuostolius ir tęsti negailestingą ilgalaikio karo strategiją – nesibaigiančias atakas, kuriomis siekiama susilpninti Ukrainos gebėjimą priešintis, kartu su grasinimais branduoliniu karu prieš Kyjivą remiančias šalis.
„V.Putinas supranta, kad šio karo baigtį lems tai, ar Ukrainą remiančios sąjungininkės nuspręs tęsti paramą. Rusai suprato, kad jie gali uždėti šiuos pigius planavimo rinkinius ant valdomų bombų ir savo dideles beprasmių sovietinių laikų gravitacinių bombų atsargas paversti tiksliaisiais ginklais... Jie gali naudoti savo lėktuvus ir 500 kg bombas, kad sutriuškintų ir sunaikintų Ukrainos tranšėjas, žvalgybos bokštus, tvirtoves ir įtvirtinimus“, – dėstė G.Barrosas.
Tūkstančiai bombų ir milijonai artilerijos sviedinių mūšio lauką pavertė mėnulio krateriu. Vienas tokių kiek anksčiau tapo mirtinais spąstais rusų tankui, kai jį atakavo mažytis ukrainiečių dronas.
Ekspertas paaiškino, kad Rusija bando nuo to apsisaugoti: ji sustiprino savo tankus papildomais šarvų sluoksniais, tačiau kiekvienai priemonei yra atsakomoji – į Ukrainą vėl plūsta amerikietiški ginklai.
„Jei rusams nepavyks įtikinti tarptautinės koalicijos nustoti remti Ukrainą, rusai neturi jokių šansų laimėti Ukrainoje. Šiame kare lemiamas veiksnys yra politinė valia. Tai ne tai, kas vyksta mūšio lauke: teritoriją galima prarasti, atiduoti ir susigrąžinti. Bet jei nuspręsime palikti ukrainiečius, jie pralaimės. Atvirai kalbant, šio karo svorio centras yra ne mūšio laukas Ukrainoje, o tai, kas vyksta čia, Vašingtone, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais“, – reziumavo G.Barrosas.
Kol kas partnerių atsitraukimo ženklų nematyti. Naujoji Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė apie naują pagalbos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. jį sudarys prieštankinės raketos „Brimstone“ ir savaeigės artilerijos sistemos AS-90. Apie tai pranešė naujasis šalies gynybos ministras Johnas Healey, savaitgalį viešėjęs Odesoje.
Anksčiau pranešta, kad Nyderlandai kartu su partneriais suteiks Ukrainai papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų jos oro gynybą.
Naujasis britų gynybos sekretorius apsilankė Odesoje
08:48
Naujasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey sekmadienį apsilankęs Pietų Ukrainoje esančioje Odesoje pažadėjo pristatyti Ukrainai daugiau artilerijos pabūklų, šaudmenų ir raketų, pabrėždamas nuolatinę Londono paramą Kyjivui.
J.Healey, penktadienį naujojo JK premjero Keiro Starmerio paskirtas gynybos sekretoriumi, per savo pirmąją tarptautinę kelionę lankėsi Ukrainos uostamiestyje, kuris dažnai tampa Rusijos raketų ir dronų smūgių taikiniu.
„Galbūt pasikeitė vyriausybė, bet JK išlieka vieninga dėl Ukrainos“, – JK gynybos ministerijos paskelbtame pareiškime cituojamas J.Healy.
J.Healey pažadėjo suteikti naują pagalbos paketą, įskaitant artilerijos pabūklus, 250 tūkst. šaudmenų, išminavimo mašinas, mažus karinius laivus, raketas ir kitą įrangą, pranešė Gynybos ministerija.
Odesoje jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir gynybos ministru Rustemu Umerovu.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Londonas buvo vienas iš ištikimiausių Kyjivo rėmėjų.
V.Zelenskis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip J.Healey deda gėles prie paminklo, minint Ukrainos karinio jūrų laivyno dieną.
Jis sakė, kad informavo J.Healey ir Nyderlandų gynybos ministrą Rubeną Brekelmansą, kuris praėjusią savaitę taip pat pradėjo eiti šias pareigas, apie padėtį mūšio lauke.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas savaitgalį apsilankęs Kyjive pažadėjo nedelsiant pradėti siųsti į Ukrainą naikintuvus F-16.
JK ministras J.Healey taip pat sakė, kad balandį paskelbtas didelis JK pagalbos paketas bus visiškai pristatytas „Ukrainai per artimiausias 100 dienų“.
Kyjivas nuolat skundžiasi dėl iš Vakarų šalių vėluojančios pagalbos, kuri yra gyvybiškai svarbi jo karinėms pajėgoms, kovojančioms su Rusijos invazija.
Idėja virto stipriausiu aljansu: kaip du politikai iš esmės pakeitė tvarką pasaulyje
08:45
Daugiau nei prieš 75 metus NATO pamatus kūrė du vyrai iš kuklių šeimų, kurie neturėjo akademinio išsilavinimo.
Kaip 1980 m. išleistame leidinyje „Šiaurės Atlanto aljanso kūrimas“ rašo istorikas Alanas Henriksonas, NATO istorija prasidėjo 1947 m. pabaigoje, iškart po užsienio reikalų ministrų susitikimo Londone, kai tapo aišku, kad Vakarų šalims neįmanoma produktyviai bendradarbiauti su totalitarine Sovietų Sąjunga.
Tuomet Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Ernestas Bevinas pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi generolu George'u Marshallu atskleidė idėją, kad Vakarų Europos šalys, konkrečiai Didžioji Britanija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, turėtų sukurti aljansą, kurį remtų ir JAV bei Kanada.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Užduotis – užtikrinti Ukrainos pergalę“: NATO suteiks papildomą pagalbos paketą Ukrainai
07:26
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad prieš Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone Ukraina gaus naują pagalbos paketą. Jį sudarytų papildomos oro gynybos sistemos ir amunicija.
Interviu CBS, jis pažymėjo, kad blokas ženkliai didina paramą Ukrainai, o visos NATO šalys narės susitarė dėl naujų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo programų ir ilgalaikių įsipareigojimų.
„Tikiuosi, kad iki aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris prasidės kitą savaitę, bus paskelbta daugiau pranešimų apie oro gynybos stiprinimą ir amunicijos kiekio didinimą“, – dalijosi mintimis generalinis sekretorius.
J.Stoltenbergas pranešė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus paskelbta apie naujas iniciatyvas padėti Ukrainai. Visų pirma apie logistikos centro sukūrimą Vokietijoje, kuriame būtų saugoma Ukrainos kariams mokyti skirta įranga.
„Tai bus didelis ir svarbus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, kuris suteiks tvirtesnį pagrindą mūsų paramai Ukrainai“, – mano jis.
Pasak generalinio sekretoriaus, dabar pagrindinė Aljanso užduotis – užtikrinti Ukrainos pergalę. Tai taip pat yra būtina sąlyga būsimam Kyjivo prisijungimui prie bloko.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad vienintelis būdas pasiekti taiką – įtikinti Rusijos valdovą, kad neįmanoma laimėti mūšio lauke. Tam reikia ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai, kuri užtikrintų jos pranašumą fronte.
„Jis turi sėsti prie derybų stalo ir pripažinti Ukrainą suverenia ir nepriklausoma valstybe“, – pabrėžė jis.
„Vyksta fantastiški dalykai“: karinis jūrų laivynas atskleidė, ką Rusija padarė su užgrobtais laivais
06:33
Rusai apiplėšė visus ukrainiečių laivus, užgrobtus per neteisėtą Krymo aneksiją, pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas interviu naujienų svetainei „Suspilne Krym“.
Anot jo, rusai turi panašių projektų laivus.
„Jie plėšė juos kiek įmanoma daugiau, nes periodiškai turi panašių projektų laivų. Ir net jei laivai nėra panašių projektų – sovietmečiu buvo daug komponentų, kurie buvo vienetiniai. Tos pačios ginkluotės sistemos, jas buvo galima perkelti, ir dar daug kas.
Kažkuriuo metu rusai juos tiesiog apiplėšė, paskui nusprendė kai kuriuos iš jų panaudoti kaip paprastus šaudymo taikinius, kai kuriuos sunaikino, o su kai kuriais laivais vyksta... fantastiški dalykai“, – pažymėjo karinių jūrų pajėgų atstovas.
Jis priminė didelį desantinį laivą „Konstantin Olšanski“. Rusai devynerius metus iš eilės iš jo grobė viską, ką tik galėjo, bet paskui suprato, kad jį restauruoti bus lengviau nei to paties projekto didįjį desantinį laivą „Minsk“. Be to, rusai sugalvojo neoficialiai jį pervadinti – pavadinti „Olšanski Minsk“ ir „parduoti“ jį savo vidaus auditorijai kaip didžiojo desantinio laivo „Minskas“ restauraciją.
„Tačiau viskas susiklostė ne taip, kaip tikėtasi, – laivas buvo apgadintas pradėjus jūrinius bandymus po remonto“, – pažymėjo D.Pletenčiukas.
Kaip anksčiau rašė naujienų agentūra „Unian“, 2022 m. vasarį rusai norėjo surengti jūrų desanto operaciją Odesoje, tačiau šie planai žlugo. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų vado Oleksijaus Neižapos, desantui ypač reikėjo Rusijos kariuomenės sėkmės sausumoje. Tačiau ji neįvyko – nepavyko užimti Mykolajivo ir priartėti prie Odesos sausuma.
