Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Ukraina kuria mažesnę NATO versiją – tik ar ji pasiteisins?
- Rusijos puolimas žlugo: JAV pareigūnai įvertino jos galimybes užimti daugiau teritorijos
- Rusija praranda kozirius: pats baisiausias ginklas nieko nebegąsdina
- Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
- Po V.Orbano žygio už taiką į Maskvą – neviešas laiškas ES vadovams
- Ekspertas: Rusija sąmoningai atakuoja civilius gyventojus, kad priverstų lyderius pasiduoti
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Ukraina kuria mažesnę NATO versiją – tik ar ji pasiteisins?
22:18
Šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina nebus pakviesta prisijungti prie NATO, nebus pakviesta ir artimiausiu metu. Tačiau Kyjivas kuria savo aljansų tinklą, kuris, kaip tikisi, užtikrins šaliai tam tikrą saugumą nuo Rusijos, rašo „Politico“.
Ukraina su savo sąjungininkais pasirašė 20 dvišalių saugumo susitarimų. Juose numatytos konkrečios nuostatos dėl ilgalaikės karinės ir finansinės pagalbos, Ukrainos karių mokymo ir ginklų tiekimo, bet ne dėl užsienio karių siuntimo į Ukrainos fronto linijas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad praėjusį mėnesį pasirašytas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis rodo Vašingtono „stiprią ir tvirtą paramą“ Ukrainai.
Tačiau šie susitarimai yra gerokai silpnesni už tuos, kuriuos gauna NATO sąjungininkės. Aljansas remiasi 5 straipsniu – nuostata „visi už vieną ir vienas už visus“, pagal kurią puolimas prieš NATO narę laikomas puolimu prieš visas. Ji įpareigoja NATO šalis suteikti paramą, įskaitant karius, savo sąjungininkei ginti.
NATO garantija yra sutartis, t. y. šalys ją ratifikavo, o jos nuostatos yra įstatymas.
Susitarimuose su Ukraina tokia apsauga nenumatyta. Susitarimuose Kyjivo sąjungininkės neįsipareigoja siųsti karius į pagalbą, o siūloma 24 valandas per parą konsultuotis ir aptarti atsaką tolesnės Rusijos agresijos atveju.
Susitarimai taip pat nėra sutartys, todėl juos pasirašiusioms vyriausybėms nėra privalomi.
„Ukraina pirmiausia turi laimėti šį karą. Ir mes darome viską, ką galime, kad jie galėtų tai padaryti. Štai kodėl mūsų prezidentas, kaip ir kai kurios kitos šalys, pasirašė dvišalį saugumo susitarimą. Šie susitarimai padės Ukrainai apsisaugoti, kai ji dirbs ties būtinais dalykais, kuriuos turi padaryti, kad galėtų įstoti į NATO“, – praėjusį mėnesį per brifingą sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Kadangi susitarimai nėra privalomi, būsimasis lyderis, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas Jungtinėse Valstijose arba Marine Le Pen Prancūzijoje, galėtų jų nepaisyti. Tačiau jie reiškia politinę ir ekonominę sąjungininkių paramą Ukrainai.
„Kai kuriose su mumis susitarimus pasirašiusiose šalyse vyksta rinkimai. Ir jei aišku, kad lyderio pasikeitimas Jungtinėje Karalystėje neturės įtakos paramai, ar galime garantuoti tą patį su JAV, Prancūzija ar kai kuriomis kitomis Europos šalimis?“ – klausė Ukrainos analitinio centro „Prism“ saugumo programos direktorė Anna Shelest.
Istorinis precedentas
Pareigūnai teigia, kad istorinis precedentas ir didžiulis susitarimus pasirašiusių šalių skaičius vis dar suteikia jiems tam tikrų svertų, nesvarbu, kas bus valdžioje ateityje. Net jei viena ar dvi šalys pasitrauks, Ukraina vis tiek turės daugiau nei dvi dešimtis šalių, remiančių jos karo veiksmus.
„Ukraina gali pasikliauti tuo, kad Jungtinės Valstijos visada labai nuosekliai įgyvendindavo tokio pobūdžio susitarimus tarp skirtingų administracijų“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Aljanso narės taip pat planuoja sustiprinti susitarimą kitą savaitę Vašingtone.
„NATO aukščiausiojo lygio susitikime pristatysime integruotą sistemą, kurioje visi šie dvišaliai saugumo susitarimai bus sujungti ir sukurti į vienas kitą stiprinančią sistemą, kuri padidins kiekvieno susitarimo poveikį visumai“, – sakė JAV pareigūnas, nepateikdamas detalių, kaip šis procesas vyks.
Saugumo garantijos
Praėjusiais metais 32 šalys įsipareigojo pasirašyti individualius saugumo susitarimus su Ukraina. Iki šiol Kyjivas pasirašė 19 dvišalių susitarimų su įvairiomis šalimis ir vieną su Europos Sąjunga.
Pripažįstama, kad tokie susitarimai yra tik tarpinė stotelė siekiant įstoti į NATO.
„Manome, kad svarbu, jog Ukrainai būtų tiltas į narystę NATO. Žinoma, šis dvišalis susitarimas dėl saugumo nėra to pakaitalas, tačiau tai yra vienas iš dalykų, kurį laikome tilto, kuriuo Ukraina vieną dieną galės įstoti į NATO, dalimi“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Daugumoje susitarimų teigiama, kad Ukraina turėtų tapti NATO nare ir kad juos pasirašiusios šalys padės jai pasiekti šį tikslą, pradedant reformomis ir baigiant kariniais mokymais bei sąveika.
„Šie susitarimai yra papildomas elementas Ukrainos kelyje į narystę NATO, bet ne jos pakaitalas. Visi supranta, kad nėra nieko stipresnio už 5 straipsnį. Tačiau Ukraina ieško papildomų saugumo garantijų. Šiuose susitarimuose nėra garantijų, bet yra įsipareigojimai, ir tai yra papildomas žingsnis į priekį, palyginti su paprastomis garantijomis, kurias turėjome anksčiau“, – sakė Anna Shelest.
Jokių įsipareigojimų
Nors dėl neįpareigojančio susitarimų pobūdžio jie gali būti trapūs, jie sustiprina paramą Kyjivui, sakė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Europos saugumo klausimais Edas Arnoldas.
„Visi susitarimai yra gana svarbūs ir vertingi ta prasme, kad jie panaikina daugelį teikiamos paramos konfliktų. Tačiau Ukrainai reikia daugiau, jai reikia 5 straipsnio, kuris atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos, ir nemanau, kad kuris nors iš šių susitarimų užtikrins tokį atgrasymą“, – sakė E.Arnoldas.
Ukrainos ir JAV pareigūnai tvirtina, kad susitarimai yra tvirti.
„Tai nėra susitarimo memorandumas. Tai teisiškai privalomas įgyvendinimo susitarimas, o tai reiškia, kad šiame susitarime Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prisiimti įsipareigojimai yra saistomi teisinio memorandumo. Tai yra kažkas, kuo Ukraina gali pasikliauti 10 metų į ateitį“, – sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas.
Jis pripažino, kad Ukrainai gauti daugiau yra politiškai sudėtinga.
„Tiesa, tai nėra Senato ratifikuota sutartis, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis gauti tokio pobūdžio sutartį būtų gana sudėtinga ir reikalautų daug darbo, todėl kiltų rizika, kad Ukrainai nebus galima suteikti saugumo garantijų“, – pridūrė pareigūnas.
Susitarime su JAV numatyta, kad administracija spaus Kongresą dešimtmetį teikti Ukrainai stabilią finansinę ir karinę paramą, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. Kiti susitarimai taip pat įpareigoja vyriausybes iš pradžių Ukrainos finansavimą valdyti per vietos parlamentus.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad saugumo susitarimai suteiks daug papildomų lėšų, padėsiančių šaliai pasipriešinti Rusijai. Per ateinančius ketverius metus Ukraina tikisi gauti 60 mlrd. dolerių metinės paramos, praėjusią savaitę per vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Arnoldas vis dėlto pripažino, kad apsaugoti Ukrainą NATO 5-uoju straipsniu būtų veiksmingiau ir pigiau.
„Tai antras geriausias variantas, kurį Ukraina gali turėti. Sąjungininkai negalėjo susitarti dėl 5 straipsnio, bet vietoj to jie padarys visa tai. Šių susitarimų apimtis yra politinis tikslas. Bet vis tiek nėra garantijos, kad pasikeitus administracijai šalys nepradės išstoti“, – sakė Arnoldas.
Istorikas įvardijo Kremliaus paslaptį: tai akivaizdu, nors propaganda bando nuslėpti
23:30
Pastarųjų dienų įvykiai fronte ir tarptautinės politikos scenoje atskleidžia kruopščiai saugomą Rusijos karinę paslaptį, Estijos istorikas ir publicistas Martsas Kuldkepsas teigia Estijos leidinyje „Postimees“ išspausdintame komentare.
Šiame karo etape Rusijos nesugebėjimas pasiekti pergalės ar net sėkmės Charkivo kryptimi stebina, turint omenyje, kaip ilgai Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovojo su amunicijos badu ir kaip ilgai turėjo laukti Vakarų partnerių leidimo smogti Rusijos teritorijoje esantiems kariniams ir logistikos objektams jų suteiktais ginklais.
Tai atskleidžia didžiausią Rusijos karinę paslaptį.
Ši paslaptis, viena vertus, labai akivaizdi, tačiau, kita vertus, didžiulė propagandos mašina kasdien nenuilstamai stengiasi ją nuslėpti.
NATO mano, kad rusai vykdys diversijas ir smūgius Ukrainoje, kurie sutaps su svarbiomis datomis
22:32
Rusija stengsis surengti naujus masinius išpuolius prieš Ukrainą, dėliodami juos taip, kad jie sutaptų su NATO aukščiausiojo lygio susitikimu ir kitais renginiais.
Tokią nuomonę prieš Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinėse Valstijose išsakė aukštas NATO pareigūnas pokalbyje su žurnalistais su anonimiškumo sąlyga, praneša BBC .
„Turėtume tikėtis masinių smūgių, panašių į šį (liepos 8 d. smūgį)“, – sakė NATO pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad šiuo tikslu Rusijos Federacija taupo raketas, kaupia jų atsargas masiniams smūgiams.
Be to, aljanso atstovas priminė, kad Rusija atkakliai bando vykdyti slaptas operacijas Europoje: sabotažą, padegimus, žmogžudystes. Šių operacijų tikslas – pakirsti Europos tikėjimą, kad reikia padėti Ukrainai.
„Politico“: Ukraina kuria mažesnę NATO versiją – tik ar ji pasiteisins?
22:18
Šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina nebus pakviesta prisijungti prie NATO, nebus pakviesta ir artimiausiu metu. Tačiau Kyjivas kuria savo aljansų tinklą, kuris, kaip tikisi, užtikrins šaliai tam tikrą saugumą nuo Rusijos, rašo „Politico“.
Ukraina su savo sąjungininkais pasirašė 20 dvišalių saugumo susitarimų. Juose numatytos konkrečios nuostatos dėl ilgalaikės karinės ir finansinės pagalbos, Ukrainos karių mokymo ir ginklų tiekimo, bet ne dėl užsienio karių siuntimo į Ukrainos fronto linijas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad praėjusį mėnesį pasirašytas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis rodo Vašingtono „stiprią ir tvirtą paramą“ Ukrainai.
Tačiau šie susitarimai yra gerokai silpnesni už tuos, kuriuos gauna NATO sąjungininkės. Aljansas remiasi 5 straipsniu – nuostata „visi už vieną ir vienas už visus“, pagal kurią puolimas prieš NATO narę laikomas puolimu prieš visas. Ji įpareigoja NATO šalis suteikti paramą, įskaitant karius, savo sąjungininkei ginti.
NATO garantija yra sutartis, t. y. šalys ją ratifikavo, o jos nuostatos yra įstatymas.
Susitarimuose su Ukraina tokia apsauga nenumatyta. Susitarimuose Kyjivo sąjungininkės neįsipareigoja siųsti karius į pagalbą, o siūloma 24 valandas per parą konsultuotis ir aptarti atsaką tolesnės Rusijos agresijos atveju.
Susitarimai taip pat nėra sutartys, todėl juos pasirašiusioms vyriausybėms nėra privalomi.
„Ukraina pirmiausia turi laimėti šį karą. Ir mes darome viską, ką galime, kad jie galėtų tai padaryti. Štai kodėl mūsų prezidentas, kaip ir kai kurios kitos šalys, pasirašė dvišalį saugumo susitarimą. Šie susitarimai padės Ukrainai apsisaugoti, kai ji dirbs ties būtinais dalykais, kuriuos turi padaryti, kad galėtų įstoti į NATO“, – praėjusį mėnesį per brifingą sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Kadangi susitarimai nėra privalomi, būsimasis lyderis, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas Jungtinėse Valstijose arba Marine Le Pen Prancūzijoje, galėtų jų nepaisyti. Tačiau jie reiškia politinę ir ekonominę sąjungininkių paramą Ukrainai.
„Kai kuriose su mumis susitarimus pasirašiusiose šalyse vyksta rinkimai. Ir jei aišku, kad lyderio pasikeitimas Jungtinėje Karalystėje neturės įtakos paramai, ar galime garantuoti tą patį su JAV, Prancūzija ar kai kuriomis kitomis Europos šalimis?“ – klausė Ukrainos analitinio centro „Prism“ saugumo programos direktorė Anna Shelest.
Istorinis precedentas
Pareigūnai teigia, kad istorinis precedentas ir didžiulis susitarimus pasirašiusių šalių skaičius vis dar suteikia jiems tam tikrų svertų, nesvarbu, kas bus valdžioje ateityje. Net jei viena ar dvi šalys pasitrauks, Ukraina vis tiek turės daugiau nei dvi dešimtis šalių, remiančių jos karo veiksmus.
„Ukraina gali pasikliauti tuo, kad Jungtinės Valstijos visada labai nuosekliai įgyvendindavo tokio pobūdžio susitarimus tarp skirtingų administracijų“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Aljanso narės taip pat planuoja sustiprinti susitarimą kitą savaitę Vašingtone.
„NATO aukščiausiojo lygio susitikime pristatysime integruotą sistemą, kurioje visi šie dvišaliai saugumo susitarimai bus sujungti ir sukurti į vienas kitą stiprinančią sistemą, kuri padidins kiekvieno susitarimo poveikį visumai“, – sakė JAV pareigūnas, nepateikdamas detalių, kaip šis procesas vyks.
Saugumo garantijos
Praėjusiais metais 32 šalys įsipareigojo pasirašyti individualius saugumo susitarimus su Ukraina. Iki šiol Kyjivas pasirašė 19 dvišalių susitarimų su įvairiomis šalimis ir vieną su Europos Sąjunga.
Pripažįstama, kad tokie susitarimai yra tik tarpinė stotelė siekiant įstoti į NATO.
„Manome, kad svarbu, jog Ukrainai būtų tiltas į narystę NATO. Žinoma, šis dvišalis susitarimas dėl saugumo nėra to pakaitalas, tačiau tai yra vienas iš dalykų, kurį laikome tilto, kuriuo Ukraina vieną dieną galės įstoti į NATO, dalimi“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Daugumoje susitarimų teigiama, kad Ukraina turėtų tapti NATO nare ir kad juos pasirašiusios šalys padės jai pasiekti šį tikslą, pradedant reformomis ir baigiant kariniais mokymais bei sąveika.
„Šie susitarimai yra papildomas elementas Ukrainos kelyje į narystę NATO, bet ne jos pakaitalas. Visi supranta, kad nėra nieko stipresnio už 5 straipsnį. Tačiau Ukraina ieško papildomų saugumo garantijų. Šiuose susitarimuose nėra garantijų, bet yra įsipareigojimai, ir tai yra papildomas žingsnis į priekį, palyginti su paprastomis garantijomis, kurias turėjome anksčiau“, – sakė Anna Shelest.
Jokių įsipareigojimų
Nors dėl neįpareigojančio susitarimų pobūdžio jie gali būti trapūs, jie sustiprina paramą Kyjivui, sakė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Europos saugumo klausimais Edas Arnoldas.
„Visi susitarimai yra gana svarbūs ir vertingi ta prasme, kad jie panaikina daugelį teikiamos paramos konfliktų. Tačiau Ukrainai reikia daugiau, jai reikia 5 straipsnio, kuris atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos, ir nemanau, kad kuris nors iš šių susitarimų užtikrins tokį atgrasymą“, – sakė E.Arnoldas.
Ukrainos ir JAV pareigūnai tvirtina, kad susitarimai yra tvirti.
„Tai nėra susitarimo memorandumas. Tai teisiškai privalomas įgyvendinimo susitarimas, o tai reiškia, kad šiame susitarime Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prisiimti įsipareigojimai yra saistomi teisinio memorandumo. Tai yra kažkas, kuo Ukraina gali pasikliauti 10 metų į ateitį“, – sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas.
Jis pripažino, kad Ukrainai gauti daugiau yra politiškai sudėtinga.
„Tiesa, tai nėra Senato ratifikuota sutartis, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis gauti tokio pobūdžio sutartį būtų gana sudėtinga ir reikalautų daug darbo, todėl kiltų rizika, kad Ukrainai nebus galima suteikti saugumo garantijų“, – pridūrė pareigūnas.
Susitarime su JAV numatyta, kad administracija spaus Kongresą dešimtmetį teikti Ukrainai stabilią finansinę ir karinę paramą, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. Kiti susitarimai taip pat įpareigoja vyriausybes iš pradžių Ukrainos finansavimą valdyti per vietos parlamentus.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad saugumo susitarimai suteiks daug papildomų lėšų, padėsiančių šaliai pasipriešinti Rusijai. Per ateinančius ketverius metus Ukraina tikisi gauti 60 mlrd. dolerių metinės paramos, praėjusią savaitę per vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Arnoldas vis dėlto pripažino, kad apsaugoti Ukrainą NATO 5-uoju straipsniu būtų veiksmingiau ir pigiau.
„Tai antras geriausias variantas, kurį Ukraina gali turėti. Sąjungininkai negalėjo susitarti dėl 5 straipsnio, bet vietoj to jie padarys visa tai. Šių susitarimų apimtis yra politinis tikslas. Bet vis tiek nėra garantijos, kad pasikeitus administracijai šalys nepradės išstoti“, – sakė Arnoldas.
„Tai jų apgaulės priemonės“: kaip Rusija bando apsaugoti Juodosios jūros laivyną
20:25
Rusijos okupantai supranta, kad jiems pavojinga dislokuoti savo laivus Juodojoje jūroje, todėl jie ten naudoja tik povandeninius laivus, teletilto eteryje sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
„Baziniame taške povandeninis laivas yra labiau pažeidžiamas. Tačiau buvo gauta informacijos, kad net baziniuose punktuose jie juos laiko pusiau panardintus – virš vandens lieka tik praėjimas. Tai vienas iš būdų. Jie nubrėžia kontūrus ant asfalto, pavyzdžiui, ir ant prieplaukos povandeninių laivų. Tai yra jų apgaulės priemonės. Povandeninis laivas, būdamas po vandeniu, yra gana sudėtingas taikinys, todėl jie ėmė naudoti šias priemones“, – paaiškino D.Pletenčiukas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu okupantai negali perkelti visų savo laivų iš Juodosios jūros į Azovo jūrą, nors ten jiems būtų daug saugiau.
„Azove jie treniravo savo personalą, net paleido keturias raketas iš vieno iš mažųjų raketinių laivų projekto „Buyan-M“. O po to jie grįžo į Novorosijsko bazę. Azovo jūrą galima laikyti jiems palyginti saugesne vieta, nes praėjimas buvo susiaurintas kiek įmanoma, bet po to, kai kai kurie objektai buvo numušti gana toli nuo mūšio linijos, šie laivai taip pat paliko Azovo rajoną. O ir pasilikti Azove visam laikui jiems nėra galimybės – ten gana sunku manevruoti, o ir daugelyje maršrutų ten per mažas gylis“, – sakė D.Pletenčiukas.
Jis taip pat pažymėjo, kad okupantams bus gana sunku išvesti savo laivus iš Juodosios ir Azovo jūrų, nes tai yra uždara akvatorija. Tačiau galimybių vis dėlto yra.
„Iš uždaros akvatorijos ramiai išplaukti nebus įmanoma, nes praplaukimas kanalais vyksta tik paviršinėje padėtyje. Todėl galime sakyti, kad jie čia yra užspeisti. Tačiau paaštrėjus situacijai ir iškilus visiško sunaikinimo pavojui, jie visada gali palikti šią akvatoriją ir vidaus vandenimis plaukti į Kaspijos jūrą. Tačiau bent šiokį tokį saugumą Azovo ir Juodosios jūros regione galime užtikrinti tik nesant Juodosios jūros laivyno kovinių dalinių“, – sakė D.Pletenčiukas.
Sekmadienį paskelbta, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė Juodosios jūros laivyno paramos centrui Kryme. Pažymėta, kad ataka buvo įvykdyta raketa „Storm Shadow“.
Tuo tarpu Rusijos propagandistai teigė, kad Rusijos Federacija rado veiksmingą būdą, kaip apsaugoti savo laivyną nuo Ukrainos antžeminių raketų. Tačiau kalbama ne apie tuos laivus, kurie šiuo metu vykdo kovines užduotis.
V. Zelenskis pranešė atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime
19:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime, teigdamas, kad ragins šalis Kyjivui suteikti daugiau pagalbos.
„Mes darome ir visada darysime viską, kad Rusijos teroristai pralaimėtų“, – pridūrė V. Zelenskis, sakydamas, kad prašys sąjungininkų suteikti daugiau oro gynybos sistemų, naikintuvų ir papildomų saugumo garantijų.
JT pareigūnė: taikymasis į Ukrainos ligonines yra karo nusikaltimas
18:51
Viena Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė antradienį pareiškė, kad taikymasis į Ukrainos ligonines yra karo nusikaltimas.
Taip ji kalbėjo skubos tvarka sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje, inicijuotame po kruvinų Rusijos smūgių Ukrainoje.
„Tyčinis išpuolių nukreipimas prieš saugomą ligoninę yra karo nusikaltimas, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo Joyce Msuya, laikinai einanti humanitarinių reikalų sekretoriaus pavaduotojos pareigas.
„Šie incidentai yra dalis didelį susirūpinimą keliančio sisteminių išpuolių, kuriais daroma žala sveikatos priežiūros ir kitai civilinei infrastruktūrai visoje Ukrainoje, modelio“, – sakė ji.
Ataka prieš Ukrainos vaikų ligoninę: Kinija ragina Ukrainą ir Rusiją nusiraminti
18:16
Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją santūriai reaguoti į okupantų raketų smūgį Kyjivo vaikų ligoninei „Ochmatdet“. Tai per brifingą pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinijos pozicija Ukrainos klausimu yra nuosekli ir aiški, o visos suinteresuotosios šalys turėtų atsakingai prisidėti prie padėties deeskalacijos, kad būtų sudarytos sąlygos greitam ugnies nutraukimui ir politiniam krizės sureguliavimui“, – sakė L.Jiangas, atsakydamas į klausimą apie Kinijos reakciją į vakarykštį Rusijos smūgį „Ochmatdet“ ir ar Kinija smerkia tokius agresoriaus veiksmus.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat pridūrė, kad Kinija ragina Ukrainą ir Rusiją laikytis „trijų deeskalacijos principų“: neleisti plėsti karo veiksmų, vengti jų eskalavimo ir neleisti į konfliktą įsitraukti kitoms valstybėms.
„Visos šalys turėtų elgtis ramiai ir santūriai ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų dar labiau eskaluoti padėtį“, – sakė L.Jiangas.
Liepos 8 d. okupantai masiškai atakavo Ukrainą, paleisdami 38 raketas. Karinėms oro pajėgoms pavyko sunaikinti 30 iš jų, tačiau viena iš raketų buvo užprogramuota pataikyti į Kyjivo specializuotą vaikų ligoninę „Ochmatdet“.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl atakos prieš ligoninę žuvo 2 žmonės, 32 sužeistieji kreipėsi medicininės pagalbos. Aštuoni vaikai su sužeidimais paguldyti į ligoninę.
Vėliau ES pareiškė, kad išpuolis prieš „Ochmatdet“ gali būti tiriamas kaip Rusijos Federacijos karo nusikaltimas. Jie pažymėjo, kad Rusijos vadovybė, visi vadai, šių žiaurumų vykdytojai ir bendrininkai bus patraukti atsakomybėn.
JAV suteikė Lenkijai dar 2 mlrd. dolerių paskolą gynybos modernizavimui
17:32
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pirmadienį paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta antroji 2 mlrd. dolerių (1,85 eurų) paskola jos gynybos modernizavimui.
Lenkija yra tvirta JAV sąjungininkė, o šis susitarimas dar labiau sustiprins NATO rytinį flangą, sakoma departamento pranešime žiniasklaidai.
Ši šalis vykdo plataus masto karinės modernizacijos programą, pagal kurią planuojama įsigyti naikintuvų F-35, oro gynybos sistemų „Patriot“ ir tankų „Abrams“.
Šiemet Varšuva gynybai skiria 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių.
Lenkijoje yra tūkstančiai JAV ir sąjungininkų pajėgų narių, įskaitant JAV kariuomenės 5-ojo korpuso štabą Poznanėje.
Rusijos puolimas žlugo: JAV pareigūnai įvertino jos galimybes užimti daugiau teritorijos
17:12
Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia, kad Rusija artimiausiais mėnesiais vargu, ar pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų Ukrainoje, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Pasak pašnekovų, prastai apmokytos Rusijos pajėgos šiuo metu bet kokia kaina stengiasi pralaužti Ukrainos gynybą, kurią sustiprino Vakarų suteikta amunicija ir ginkluotė.
Pavasario pabaigoje Rusijos pajėgos pradėjo Charkivo srities puolimą ir bandė priartėti prie miesto ribų bei atnaujindama žygį Rytų Ukrainoje, kad išnaudotų Avdijivkos užėmimą. Tai jai kainavo tūkstančius aukų, o teritorijų užgrobta nedaug.
Rusijos karinės problemos labai keičia karo dinamiką, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo palanki Maskvai. Rusijos pajėgos vis dar siekia proveržio, bet jų laipsnišką pažangą sulėtino sustiprėjusios ukrainiečių linijos.
„Artimiausi mėnesiai Ukrainai nebus lengvi“, – rašo „The New York Times“.
„Ukrainos pajėgos yra ištemptos ir jų laukia sunkūs kovos mėnesiai, tačiau didelis Rusijos proveržis dabar mažai tikėtinas“, – pažymėjo neseniai Ukrainoje lankęsis „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Tačiau Vašingtone į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos įkūrimo 75-ąsias metines susirinkę sąjungininkų lyderiai gali pagrįstai teigti, kad jų pastangos stiprinti Ukrainą duoda rezultatų.
Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime lyderiai pažadės naują finansavimą Ukrainai, paskelbs planus, kaip Aljansas koordinuos ginklų tiekimą, ir sustiprins Kyjivui duotą pažadą, kad jis galiausiai taps visateisiu sąjungininku.
„Būtent pastarasis punktas tapo karo dėmesio centru, svarbesnis net už teritorijos susigrąžinimą. Nors Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad jie kovoja dėl savo žemės susigrąžinimo, vis daugiau JAV pareigūnų mano, kad karas pirmiausia susijęs su Ukrainos ateitimi NATO ir Europos Sąjungoje“, – mano straipsnio autoriai.
Tačiau tai ne vieninteliai Kyjivo rūpesčiai. Rusija vis dažniau sulaukia ginklų iš Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos. Įpusėjus tretiesiems karo metams kyla realus susirūpinimas dėl Ukrainos gebėjimo išsaugoti savo infrastruktūrą. Tačiau didžiausią galvos skausmą kelia JAV politika Ukrainos atžvilgiu po rudenį vyksiančių prezidento rinkimų.
„Nors Rusija nėra pajėgi užimti didelės Ukrainos dalies, perspektyvos, kad Kyjivas atgaus daugiau žemių iš įsiveržusios kariuomenės, taip pat mažėja. Skatinama Amerikos patarėjų, Ukraina daugiausia dėmesio skiria savo gynybai stiprinti ir smūgiams giliai už Rusijos linijų“, – rašo „The New York Times“.
Buvęs žvalgybos pareigūnas Ericas Ciaramella, šiuo metu kartu su M.Kofmanu dirbantis Ukrainos ekspertu „Carnegie" tarptautinės taikos fonde, teigė, kad per pastaruosius 18 mėnesių tapo aišku, jog nei Rusija, nei Ukraina „neturi galimybių iš esmės pakeisti mūšio linijų“.
Pasak eksperto ir JAV pareigūnų, Vašingtonas ir jo sąjungininkės turės įdėti ilgalaikes investicijas, kad Ukraina galėtų išlaikyti savo linijas, nualinti Rusiją ir padaryti žalos.
„Tai vis dar labai nestabilus scenarijus, – pažymėjo E.Ciaramella. – Štai kodėl Vakarų lyderiai taip pat turi iš tikrųjų sutelkti dėmesį į Ukrainos integravimą į Europos ir transatlantines saugumo struktūras.“
Amerikiečių pareigūnai privačiai kalba, kad Ukrainai bus beveik neįmanoma atgauti visą savo teritoriją, tačiau ji gali reikalauti didesnės integracijos į Europą, jei jos rezultatai mūšio lauke bus geresni.
Dalis pareigūnų mano, kad net ir formaliai neatgavusi savo žemių, Ukraina vis tiek gali tapti karo nugalėtoja, priartėjusi prie NATO ir Europos.
„The New York Times“ pašnekovai pripažįsta, kad Rusija galėtų gerokai pasistūmėti į priekį, jei įvyktų didelis strateginis pokytis, pavyzdžiui, būtų išplėstas jos karinis šaukimas ir mokymo programa.
Jų prognozės taip pat būtų sugriautos, jei pasikeistų JAV politika Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga sutiko pradėti derybas su Ukraina dėl narystės, o tai yra labai svarbus žingsnis ilgame stojimo procese. Nors NATO dar nėra pasirengusi pakviesti Ukrainos prisijungti, sąjungininkų lyderiai šią savaitę turėtų patvirtinti formuluotę, kuria Kyjivui beveik pažadama, kad jis taps Aljanso dalimi.
Neįleisti Ukrainos į NATO buvo Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino tikslas nuo pat karo pradžios, kuris, ironiška, dėl jo invazijos tapo labiau įmanomas. Taikos derybos 2022 m. balandžio mėn. žlugo, kai Maskva primygtinai reikalavo Ukrainos neutralumo ir veto teisės dėl bet kokios išorės karinės pagalbos.
Ekspertai įvardijo už negailestingą išpuolį prieš vaikų ligoninę atsakingus rusus
16:45
Atvirųjų šaltinių analitikai įvardijo, kas slypi už brutalios raketinės atakos, kurią pirmadienį surengė Rusijos pajėgos. Per apšaudymą pirmadienį nukentėjo penki Ukrainos miestai ir „Ochmatdyt“ vaikų ligoninė Kyjive.
„Molfar“ grupės analitikai nustatė, kokie rusai dalyvavo pirmadienį surengtame puolime, kuris visoje Ukrainoje pasiglemžė 42 žmonių gyvybes, įskaitant keturis vaikus. Daugiau kaip 200 asmenų buvo sužeisti.
Plačiau skaitykite ČIA.
