Karas Ukrainoje. Mažiau nei tikėtasi: „Bloomberg“ sužinojo, kiek lėktuvų F-16 Ukraina gaus šią vasarą

t.me/uniannet nuotr./Charkive rusai aviacinėmis bombomis atakavo prekybos centrą.

Šį vakarą, liepos 12 d., Charkivo srityje girdėjosi sprogimai. Šiuo metu regione paskelbtas oro pavojus.

Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne Kharkiv“.

Polska-zbrojna.pl nuotr./Lenkų naikintuvai saugos Baltijos šalių oro erdvę

Lenkija svarsto Kyjevo pasiūlymą numušti į Lenkijos teritoriją skriejančias Rusijos raketas, kol jos dar yra Ukrainos oro erdvėje.

Šis pasiūlymas įtrauktas į bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą, kurį šią savaitę Varšuvoje pasirašė Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Ukrainos prezidentas pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad susitarimas gali būti greitai įgyvendintas, nors Lenkija, prieš bandydama numušti Rusijos raketas, konsultuosis su savo NATO sąjungininkais.

„Šiame etape tai yra idėja. Mūsų susitarime pasakyta, kad mes išnagrinėsime šią idėją“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis šiandien Vašingtone įsikūrusiam Amerikos verslo institutui.

R.Sikorskis patvirtino, kad iš Sankt Peterburgo apylinkių į Ukrainos taikinius paleistos Rusijos raketos anksčiau maždaug 40 sekundžių buvo įskridusios į Lenkijos oro erdvę ir tik po to pasuko savo taikinių link.

Šis pasiūlymas būtų taikomas visoms raketoms, skriejančioms per Vakarų Ukrainą Lenkijos kryptimi.

„Mūsų dilema yra tokia. Jei jas numušime tik tada, kai jos įskrenda į mūsų oro erdvę, nuolaužos kelia grėsmę mūsų piliečiams ir mūsų turtui“, – pridūrė R.Sikorskis.

„O ukrainiečiai sako: „Prašome, mes neprieštarausime, darykite tai virš mūsų oro erdvės, kai jiems gresia neišvengiamas pavojus kirsti Lenkijos teritoriją.“

„Mano nuomone, tai yra savigyna, bet mes nagrinėjame šią idėją“, – pridūrė jis.

Serhijus Sternenko/ „Telegram“/Ukrainos belaisviai

Arturas Kačurovskis yra vienas iš tūkstančių ukrainiečių kalinių, kurie priėmė pasiūlymą stoti į kariuomenę ir kovoti su rusais mainais į malonę.

Už vagystę kalėti nuteistas 27-erių metų jaunuolis paleistas lygtinai, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Grįžti namo jis galės tik pasibaigus karui.

„Galbūt gyvenimas ten šiek tiek pataisys mane į gerąją pusę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Boryspilio kalėjime netoli Kyjivo, laukdamas išvykimo į frontą.

Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis trečius metus, Ukraina stengiasi padidinti karių skaičių. Kyjivas taip pat sugriežtino šaukimo tvarką ir priėmė įstatymą, pagal kurį dalis kalinių galės kovoti ginkluotosiose pajėgose su į šalį įsiveržusiais rusų kariais. 

Teisingumo ministerija teigia, kad nuo gegužės, kai buvo priimtas įstatymas, daugiau nei 5 tūkst. kalinių iš visos šalies pateikė prašymus stoti į kariuomenę. 

Įstatymas netaikomas tik asmenims, nuteistiems už sunkiausius nusikaltimus, įskaitant seksualinį smurtą, dviejų ar daugiau žmonių nužudymą ir rimtą korupciją.

„Bachmutą paėmė kaliniai“

Karo pradžioje Ukrainos pareigūnai mėgo pašiepti Rusiją už tai, kad liūdnai pagarsėjusi privati karinė bendrovė „Wagner“ verbavo kalinius į savo samdinių gretas.

Ši praktika buvo lyginama su sovietų lyderio Josifo Stalino įsakymais, kai gulaguose kalinti nusikaltėliai savo nuodėmes turėdavo išpirkti krauju.

Ukrainos pareigūnams gali nepatikti būti lyginamiems su „Wagner“ grupe. 

Tačiau ši analogija populiari tarp kai kurių kalinių.

„Bachmutą paėmė kaliniai. Deja, ne vaikinai iš mūsų pusės“, – šypsodamasis pasakė A.Kačurovskis.

Jis kalbėjo apie rytinį miestą, kurį užėmė „Wagner“ pajėgos, daugiausia sudarytos iš buvusių nuteistųjų.

JAV duomenimis, sukarinta grupuotė „Wagner“, kuriai vadovavo dabar jau žuvęs Jevgenijus Prigožinas, užverbavo mažiausiai 40 tūkst. kalinių.

Jis pažadėjo nuteistiesiems laisvę, jei jie išgyvens šešis tarnybos mėnesius, arba įvykdyti egzekuciją, jei jie persigalvos.

Teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka tvirtina, kad Ukrainos sprendimas į kariuomenę priimti kalinius yra tinkamas būdas siekti teisingumo.

„Nerandame geresnio būdo, kaip reabilituoti žmogų visuomenės akyse, kaip tik padėti ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė ji.

Verbavimas į kariuomenę Ukrainoje vyksta laisvesnėmis sąlygomis. Nuteistieji šioje šalyje gali atsiimti savo prašymus arba grįžti į kalėjimą.

31-erių Olehas Omelčukas yra vienas iš tų, kurie, pateikę prašymą kovoti, persigalvojo ir nusprendė likti kalėjime.

„Visų pirma tu esi kalinys. Taip yra čia, taip bus ir ten“, – įsitikinęs jis.

Jis teigė nesulaukęs jokių pasekmių dėl to, kad persigalvojo, išskyrus keletą juokelių iš kitų kalinių, kurių daugelis planuoja prisijungti prie kariuomenės.

„Dega iš nekantrumo“

Tačiau kiti negali sulaukti, kada gyvenimą už grotų iškeis į mūšio lauką.

„Žmonių akys dega iš nekantrumo, – sakė Volodymyras Barandičius.

Tatuiruotas 32 metų vyras tarnavo kariuomenėje prieš tai, kai buvo nuteistas kalėti už narkotikų platinimą. Savo kaltę kalinys neigia. 

V.Barandičius, nekantriai laukdamas išvykimo į frontą dienos, su kitais kaliniais dalijasi savo turimomis žiniomis kaip kovoti. 

92-osios šturmo brigados kalinių bataliono vado pavaduotojas Romanas Kyryčenka gerai atsiliepė apie savo kovotojus.

Jis teigė, kad batalionas gali „atlikti konkrečias specializuotas užduotis pavojingiausiose vietovėse“.

Bataliono karys, 26-erių Mykola Suchotinas, nuteistas kalėti 10 metų už žmogžudystę, teigė, kad yra pasirengęs kovai.

„Mes jau perėjome savo psichologinės stiprybės ir motyvacijos mokyklą. Mes jau užgrūdinti“, – pažymėjo jis.

„Ne karo dievai“

Su tuo nesutiko Vitalijus Kononenka, teigęs, kad po 20 dienų trukusio apmokymo buvo išsiųstas į Donecko sritį.

„Mes nesame karo dievai, esame tik paprasti žmonės, kurie kartą suklupo“, – sakė V.Kononenka.

Nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos kalinių apsauga“ vadovas Olehas Cvilis teigė, kad prie kariuomenės prisijungusių kalinių atsiliepimai iš esmės buvo teigiami.

Tačiau jis nurodė, kad jam rūpestį kelia elgesys su kariuomenėje tarnaujančiais kaliniais. 

„Kai kurie vadai blogai elgiasi net ir su eiliniais mobilizuotais asmenimis, kodėl su kaliniais jie turėtų elgtis kažkaip kitaip?“ – klausė jis.

O.Cvilis spėliojo, kad kai kurie vadai buvusių kalinių atžvilgiu gali imtis griežtesnių priemonių, kad šie laikytųsi disciplinos. 

Jis taip pat kritikavo kai kurias tik nuteistiesiems taikomas sąlygas, pavyzdžiui, draudimą išeiti atostogų.

V.Kononenka, prieš išvykdamas į frontą, tikėjosi pasimatyti su savo šeima, todėl nusivylė sužinojęs, kad to padaryti negalės.

Jis taip pat sakė, kad instruktoriai su juo elgėsi kitaip ir „neleido [buvusiems kaliniams] pamiršti“ savo praeities.

Dabar jis daugiausia dėmesio skiria tam, kad gautų reikiamos įrangos kitiems 40 buvusių kalinių, priklausančių jo grupei. Iš pradžių jis tikisi parūpinti veikiantį automobilį. 

„Turiu išgyventi. Turiu pakeisti savo gyvenimą. Turiu padaryti taip, kad tie žmonės, kurie rodo į mane pirštais, sakydami, kad esu kalinys, pamatytų, jog kariuomenėje sugebėjau kažko pasiekti“, – sakė V.Kononenka. 

Jis norėtų šį tą pasakyti visiems kaliniams, kurie tikisi, kad prisijungus prie kariuomenės pavyks lengvai ištrūkti į laisvę. 

„Vaikinai, nevažiuokite čia vien tik norėdami laisvės, nes jos nebus“, – pabrėžė  V.Kononenka.

„Privalote turėti tikslą ir suprasti, ką ketinate daryti. Priešingu atveju tiesiog nesikiškite, likite kalėjime“, – pridūrė jis. 

„AFP“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius LLoydas Austinas

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ir jo JAV kolega Lloydas Austinas kalbėjosi telefonu ir aptarė „galimos eskalacijos“ rizikos mažinimą, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Pokalbis telefonu, kurį inicijavo Maskva, buvo surengtas tuo metu, kai tarp abiejų šalių yra padidėjusi įtampa dėl Vašingtono plano Vokietijoje dislokuoti ilgojo nuotolio raketų. Kremlius įspėjo, kad šis sprendimas gali pranašauti grįžimą prie Šaltojo karo laikų konfrontacijos.

„Buvo aptartas grėsmių saugumui prevencijos bei galimos eskalacijos rizikos mažinimo klausimas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie derybas.

Nepaisant tvyrančios įtampos dėl konflikto Ukrainoje, abiem šalims iki šiol pavykdavo retkarčiais surengti pokalbius telefonu, įskaitant birželio pabaigoje įvykusį paskutinį pokalbį, per kurį Maskva priekaištavo Vašingtonui dėl ginklų tiekimo Kyjivui.

Trečiadienį per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Baltieji rūmai paskelbė, kad kaip atgrasymo priemonę Vokietijoje dislokuos ilgojo nuotolio ginklų, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Kremlius sukritikavo šį žingsnį ir apkaltino Vašingtoną žengus žingsnį link naujo „Šaltojo karo“ bei tiesiogiai dalyvavus konflikte Ukrainoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Milo Djukanovičius

Juodkalnijos teismas penktadienį išteisino prorusiškų pažiūrų parlamento pirmininką ir dar 12 asmenų, kurie buvo pakartotinai teisiami dėl įtariamo Rusijos remiamo bandymo įvykdyti perversmą.

2019 metais teismas nuteisė du dabar valdančiosios prorusiškos Demokratinio fronto (DF) partijos narius penkerių metų laisvės atėmimo bausmėmis už įtariamą sąmokslą nuversti ministrą pirmininką Milo Djukanovičių.

Šie du asmenys – dabartinis parlamento pirmininkas Andrija Mandičius ir parlamentaras Milanas Kneževičius – buvo apkaltinti priklausymu „nusikalstamai organizacijai“, kurios tikslas buvo „sutrukdyti Juodkalnijai įstoti į NATO“ ir nuversti M.Djukanovičių.

„Nebuvo įrodymų, kad kaltinamieji yra kalti dėl jiems inkriminuojamų veikų, todėl jie išteisinami“, – penktadienį sakė teisėjas Zoranas Radovičius.

Prokurorai gali pateikti apeliacinį skundą.

Po nuosprendžio A.Mandičius paskelbė bendrą nuotrauką su M. Kneževičiumi socialiniame tinkle „X“ su prierašu „Drąsa ir laisvė“.

2019 metais teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems skirti iš viso 70 metų laisvės atėmimo bausmę. Dviem rusams, kuriuos prokurorai vadina šnipais, už akių buvo skirtos griežčiausios – 12 ir 15 metų –  įkalinimo bausmės. Buvęs Serbijos policijos generolas nuteistas kalėti aštuonerius metus. 

Maskva šiuos kaltinimus pavadino absurdiškais, o JAV valstybės departamentas 2019 metų sprendimą pavadino „teisinės valstybės pergale“ prieš Rusijos bandymus pakenkti Juodkalnijos suverenitetui.

Po dvejų metų apeliacinis teismas nuosprendį panaikino, o praėjusiais metais buvo pradėtas pakartotinis bylos nagrinėjimas.

Kritikai teigė, kad byla buvo sufabrikuota.

Po 2020 metų rinkimų M.Djukanovičiaus Demokratinė socialistų partija (DPS) prarado parlamento kontrolę ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė opozicijoje.

2017 metais Juodkalnija, kandidatė į Europos Sąjungą, įstojo į NATO.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė beveik 30 mlrd. JAV dolerių (27,5 mlrd. eurų) vertės mokesčių didinimo paketą, dėl kurio daugiau uždirbantiesiems ir verslui teks labiau prisidėti prie jo puolimo Ukrainoje finansavimo.

Nuo tada, kai Kremlius 2022 metų vasarį įsakė įvesti karius į Ukrainą, Maskvos išlaidos dešimtimis milijardų JAV dolerių viršijo pajamas. Nors didelio ekonomikos nuosmukio prognozės nepasitvirtino, šalies biudžetas tapo deficitiniu, o tai iki tol buvo retas reiškinys.

2023 metais Rusijos biudžeto deficitas sudarė apie 3,2 trilijono rublių (36 mlrd. JAV dolerių, 33 mlrd. eurų), o tai atitinka 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Penktadienį V. Putinas pasirašė Rusijos mokesčių kodekso pakeitimų rinkinį, kuriame, be kita ko, numatytas daug uždirbantiems asmenims taikomų pajamų mokesčio tarifų ir įmonių mokamo pelno mokesčio tarifų padidinimas siekiant padėti valdžiai užlopyti fiskalinę skylę.

Rusijos parlamentas šiuos pakeitimus patvirtino anksčiau šią savaitę.

„Šiais pakeitimais siekiama sukurti sąžiningą ir subalansuotą mokesčių sistemą“, – sakė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai gegužę buvo pristatyti siūlomi pakeitimai.

Jis aiškino, kad papildomos lėšos sustiprins Rusijos „ekonominę gerovę“ ir bus skirtos daugeliui viešųjų investicinių projektų.

Finansų ministerija apskaičiavo, kad 2025 metais, kai įsigalios didesni mokesčiai, kurie šalyje pristatomi kaip „sisteminės reformos“, bus papildomai surinkta apie 2,6 trilijono rublių (29 mlrd. JAV dolerių, 26,6 mlrd. eurų).

Šių metų biudžeto įstatyme Rusija yra numačiusi 1,1 proc. biudžeto deficitą – kuklų, palyginti su daugeliu šalių.

Tačiau Rusija negali patekti į Vakarų finansų rinkas, o dėl sankcijų yra įšaldyta apie 300 mlrd. JAV dolerių iš šalies užsienio valiutos atsargų, tad Maskvos viešieji finansai yra vienas pagrindinių rodiklių, iš kurių galima spręsti, kiek ilgai ir kaip agresyviai Kremlius galės finansuoti savo karinę kampaniją Ukrainoje.

Per pastaruosius dvejus metus Rusija, siekdama padengti deficitą, naudojo savo valstybės turto fondą ir skolinosi iš valstybinių bankų.

Išlaidos gynybai ir saugumui išaugo iki daugiau kaip 8 proc. Rusijos BVP, gegužę sakė V.Putinas.

Valstybės karinį biudžetą jis pavadino „dideliu ištekliumi“, kuris turėtų būti naudojamas „atsargiai ir veiksmingai“.

Maskva savo kariams, kovojantiems Ukrainoje, moka didžiulius atlyginimus ir išmokas, taip pat skiria daug lėšų šalies ginklų gamintojams, nes puolimas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus ir neatrodo, kad jis greitai pasibaigs.