Suprasti akimirksniu
- V.Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusija
- Rusija į atakas mūšio lauke siunčia net sunkiai sužeistus karius, verčia pulti su ramentais
- Analitikai: Rusija karo veiksmams pasitelkė ne iki galo aprūpintus ir sukomplektuotus rezervo dalinius
- V.Zelenskio administracijos atstovas įvardijo, kaip priversti Rusiją siekti taikos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rusija bandys smogti svarbiam objektui Kyjive“: Generalinis štabas įvertino grėsmę
19:37
Rusijos okupantai iš tiesų gali surengti raketinį smūgį Kyjivo rezervuaro užtvankai, mano Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė.
„Yra informacijos, kad jie bandys smogti Kyjivo užtvankai“, – su anonimiškumo sąlyga sakė leidinio šaltinis Generaliniame štabe.
Pažymima, kad Generalinis štabas šią grėsmę laiko realia. Jie mano, kad rusai gali bandyti pažeisti tam tikrus kritinius užtvankos elementus, tačiau visiškai sunaikinti užtvankos rusams nepavyks.
„Šią žinią [apie galimą užtvankos puolimą] matėme Rusijos propagandoje. Jau ne kartą matėme, kad kai jie skelbia pranešimus, jie, žinoma, kaltina Ukrainą, bet taip jie slepia savo veiksmus“, – pridūrė šaltinis.
Liepos 12 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova viešai apkaltino Ukrainą, kad ji „ruošiasi“ sunaikinti Kyjivo hidroelektrinės ir Kanivo užtvankas. Ji teigė, kad ukrainiečiai esą sunaikino savo Kachovkos hidroelektrinę.
Pasak jos, Ukraina dabar „ruošiasi dar vienai provokacijai, kad apkaltintų Rusiją“. Verta pažymėti, kad Rusijos Federacija ir anksčiau yra dariusi panašius pareiškimus prieš vykdydama išpuolius prieš Ukrainos objektus.
Anksčiau Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad Rusijos hipergarsinės raketos „Tsirkon“ ir aerobalistinės „Kinžals“ gali „sugadinti Kyjivo hidroelektrinės užtvankos metalinius vartus“ . Tai gali sukelti nekontroliuojamą vandens nutekėjimą iš Kyjivo užtvankos ir trumpalaikį kai kurių teritorijų, esančių žemupyje nuo hidroelektrinės palei Dnieprą, užtvindymą.
Graikija ketina atsisakyti senų naikintuvų F-16: ar jie bus perduoti Ukrainai?
22:19
Graikija ketina atsisakyti 32 senų naikintuvų F-16 Block-30. Šalis nori juos parduoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad orlaiviai būtų modernizuoti ir perduoti Ukrainai, skelbia „Al Jazeera“, remdamasi šaltiniais Graikijos kariuomenėje.
Pažymima, kad Graikija planuoja modernizuoti 82 F-16 naikintuvus iki „Block-70“ ir įsigyti 24 ketvirtos kartos naikintuvus „Rafale“ iš Prancūzijos. JAV Kongreso komitetas taip pat leido Graikijai įsigyti iki 40 penktos kartos daugiafunkcinių naikintuvų F-35.
Vienoje ataskaitoje teigiama, kad Ukraina gali tikėtis 60 nebenaudojamų F-16 lėktuvų iš Danijos, Norvegijos ir Nyderlandų. Tačiau šaliai reikia apie 150 naikintuvų, todėl 32 lėktuvai iš Graikijos padėtų užpildyti šią spragą.
Pasak „Al Jazeera“ šaltinių, Graikija pageidauja šiuos orlaivius parduoti atgal į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jie būtų modernizuoti, o po to perduoti Kyjivui. Kai kurie kariniai ekspertai atsargiai vertina dešimčių naikintuvų perdavimą.
„Deja, dėl savo kaimynų esame priversti turėti labai galingas ginkluotąsias pajėgas. Pardavus 32 naikintuvus F-16... karinėse oro pajėgose atsivers didelė skylė. ... Turėtų būti maždaug 200 orlaivių kvorumas, o to negali būti su modernesniais ir brangesniais naikintuvais“, – sakė Graikijos karinių oro pajėgų inžinierius, laikydamasis anonimiškumo sąlygos.
Ukraina pataikė į Rusijos S-300 sistemą Donecko srityje
21:16
Ukrainos kariuomenė antradienio naktį atakavo Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą S-300 okupuotoje Donecko srities teritorijoje, pranešė Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Rusijos kariuomenė toliau spaudžia kelis sektorius Ukrainos rytuose ir pietuose, per parą iki šiol įvyko 65 susirėmimai, naujausioje atnaujintoje informacijoje pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Buvo smogta radiolokacinei stočiai ir keliems sistemos S-300 paleidimo įrenginiams, sakė O.Syrskis, pasidalijęs atakos vaizdo įrašu.
Išsamesnė informacija apie atakos mastą nustatinėjama. Pasak vado, raketinės pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai anksčiau sunaikino daugiau kaip 20 Rusijos paleidimo įrenginių ir apie 15 radiolokacinių stočių.
„Rusija bandys smogti svarbiam objektui Kyjive“: Generalinis štabas įvertino grėsmę
19:37
Rusijos okupantai iš tiesų gali surengti raketinį smūgį Kyjivo rezervuaro užtvankai, mano Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė.
„Yra informacijos, kad jie bandys smogti Kyjivo užtvankai“, – su anonimiškumo sąlyga sakė leidinio šaltinis Generaliniame štabe.
Pažymima, kad Generalinis štabas šią grėsmę laiko realia. Jie mano, kad rusai gali bandyti pažeisti tam tikrus kritinius užtvankos elementus, tačiau visiškai sunaikinti užtvankos rusams nepavyks.
„Šią žinią [apie galimą užtvankos puolimą] matėme Rusijos propagandoje. Jau ne kartą matėme, kad kai jie skelbia pranešimus, jie, žinoma, kaltina Ukrainą, bet taip jie slepia savo veiksmus“, – pridūrė šaltinis.
Liepos 12 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova viešai apkaltino Ukrainą, kad ji „ruošiasi“ sunaikinti Kyjivo hidroelektrinės ir Kanivo užtvankas. Ji teigė, kad ukrainiečiai esą sunaikino savo Kachovkos hidroelektrinę.
Pasak jos, Ukraina dabar „ruošiasi dar vienai provokacijai, kad apkaltintų Rusiją“. Verta pažymėti, kad Rusijos Federacija ir anksčiau yra dariusi panašius pareiškimus prieš vykdydama išpuolius prieš Ukrainos objektus.
Anksčiau Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad Rusijos hipergarsinės raketos „Tsirkon“ ir aerobalistinės „Kinžals“ gali „sugadinti Kyjivo hidroelektrinės užtvankos metalinius vartus“ . Tai gali sukelti nekontroliuojamą vandens nutekėjimą iš Kyjivo užtvankos ir trumpalaikį kai kurių teritorijų, esančių žemupyje nuo hidroelektrinės palei Dnieprą, užtvindymą.
Rusija dėl ukrainiečių apšaudymo apribos galimybę patekti į 14 pasienio kaimų
18:19
Su Ukraina besiribojančios Rusijos Belgorodo srities gubernatorius antradienį paskelbė, kad dėl nuolatinio bombardavimo bus apribotas visuomenės patekimas į 14 pasienio kaimų.
Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ parašė, kad „nuo liepos 23 dienos ribojame įvažiavimą į 14 gyvenviečių, kuriose operatyvinė padėtis yra itin sudėtinga“.
Jis pridūrė, kad valdžios institucijos įrengs patikros punktus ir leis įvažiuoti tik suaugusiems vyrams su neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais, važiuojantiems šarvuotais automobiliais.
D. Šmyhalis: Kyjivas ir Praha sutarė dėl bendros šautuvų ir šaudmenų gamybos Ukrainoje
17:29 Atnaujinta 18:11
Kyjivas ir Praha sutarė pradėti bendrą automatinių šautuvų ir šaudmenų komponentų gamybą Ukrainoje, antradienį viešėdamas Čekijoje pranešė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
„Ukrainoje bus pastatyta nauja šaudmenų gamykla. Antrasis susitarimas – dėl „Colt CZ Group“ šautuvų gamybos Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
V.Putino apsauga stiprinama karių sąskaita: rezidencijas jau stebi tuzinas oro gynybos sistemų
16:59
Naujienų svetainės „Laisvės radijas“ pažymėjo, kad Valdajuje, maždaug už keturių kilometrų nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos „Vakarai“ buvo pastebėta dar viena šalies vadovui saugoti įrengta priešlėktuvinės gynybos sistema.
Priešlėktuvinė raketų ir patrankų sistema „Pantsyr-S1" šį pavasarį užfiksuota Riabinovo saloje. Gegužės 6 d. įrenginys matomas „Google“ palydovinėse nuotraukose.
Oro gynybos sistema buvo sumontuota ant specialaus bokštelio. Sprendžiant iš ankstesniais mėnesiais užfiksuotų vaizdų, ji buvo pastatyta 2024 m. kovo mėn. Anksčiau toks pat statinys su priešlėktuvinės gynybos sistema buvo pastebėtas Maskvos srityje.
Tyrimų grupė „Conflict Intelligence“ daro prielaidą, kad šis bokštas būtų patogesnis oro erdvei nuo bepiločių orlaivių pridengti.
Atvirųjų šaltinių stebėjmo projektas VČK-OGPU sausio mėn. paskelbė, kad „Pantsyr“ sistemos į Valdajų galėjo būti atgabentos iš Sankt Peterburgo. Toks sprendimas galėjo būti priimtas dėl to, kad šiaurinės sostinės valdžia buvo priversta apkarpyti savo gynybos pajėgumus palei šalies sienas, kad apsaugotų V.Putino rezidenciją, po to, kai Ukrainai pavyko surengti kelias sėkmingas dronų atakas prieš regiono energetikos objektus.
„The Moscow Times“ šaltinio teigimu, 6-oji Leningrado oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos kariuomenė turėjo tik vieną divizioną, kuriame buvo tik šešios oro gynybos sistemos "Pantsyr-S1“, ir prasidėjus karui beveik visos jos buvo išsiųstos į Valdajų ir fronto liniją Ukrainoje, o viena buvo prarasta dėl avarijos Leningrado srityje.
Regione likusias S-400, S-300 ir „Buk-M1“ oro gynybos sistemas pašnekovas apibūdino kaip „nenaudingas“, nes jos netinka kovai su mažais, lėtai judančiais taikiniais.
Praėjusių metų sausį naujienų svetainė „Agenstvo“ pranešė aptikusi pirmąją oro gynybos sistemą „Pantsyr-S1“ prie prezidento V. Putino rezidencijos Valdajuje. Įrenginys buvo pastatytas Jaščerovo kaime – už šešių kilometrų nuo objekto.
Rezidencija „Vakarai“ žinoma kaip V.Putino ir jo artimųjų asmeninio poilsio vieta. Anksčiau Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondas išsiaiškino, kad būtent ten prezidentas rengia privačius vakarėlius su popžvaigždėmis ir susitinka su VIP svečiais.
Liudininkai ir V.Putino pažįstami pažymėjo, kad jis dažnai lankosi Valdajuje ir „myli“ šią vietą.
Anksčiau pažymėta, kad 2022 m. šalia rezidencijos „Vakarai“ buvo pastatytas namas buvusiai gimnastei Alinai Kabajevai. Žiniasklaidos teigimu, ji palaiko artimus santykius su V.Putinu ir yra trijų prezidento vaikų, kuriuos jis slepia, motina.
Prezidento rezidencijas saugoti oro gynybos sistemomis suskubta 2022 m. pabaigoje, kai ukrainiečiai pirmą kartą smogė į Engelso ir Djagilevo kariniams aerodromams Saratovo ir Riazanės srityse.
Tą pačią žiemą „Pantsyr“ sistemos atsirado ant pastatų netoli Kremliaus Maskvos centre, taip pat už 10 km nuo Novo Ogarevo rezidencijos. Panašios sistemos buvo dislokuotos prie V.Putino rezidencijų „Bočarov Ručej" Sočyje ir „Krasnoje Polianoje“, kur jis važiuoja slidinėti.
Karas ir mobilizacija iš Rusijos išvarė beveik 700 tūkst. žmonių
16:44
Į Rusiją vis dar negrįžo apie 666 tūkst. rusų, kurie bėgo nuo Maskvos pradėto karo Ukrainoje ir mobilizacijos, atskleidė "The Bell“ tyrimas, kurio metu leidinys surinko duomenis iš beveik 70 šalių migracijos ir statistikos institucijų.
Tarp pirmaujančių šalių pagal iš 2022 m. persikėlusių rusų skaičių buvo bevizio režimo šalys: Armėnija (110 tūkst. žmonių), Kazachstanas (80 tūkst.) ir Sakartvelas (74 tūkst.). Šioje eilėje taip pat buvo JAV, į kurias išvyko apie 48 tūkst. rusų, tačiau dauguma jų pasiprašė prieglobsčio.
Izraelis taip pat buvo tarp populiariausių išvykimo iš Rusijos krypčių: pasinaudodami repatriacijos programa ten persikėlė apie 80 tūkst. rusų.
Iš Europos šalių rusai dažniausiai išvyko į Vokietiją (36 tūkst.), Latviją (18 tūkst.), Ispaniją (16 tūkst.) ir Nyderlandus (12 tūkst.). Už Europos Sąjungos ribų Europoje pagal rusų pritraukimą pirmavo Serbija – į šią šalį persikėlė apie 30 tūkst. žmonių.
Turkija 2022 m. taip pat buvo viena populiariausių Rusijos piliečių krypčių, tačiau po to rusai pradėjo palikti šalį dėl Turkijos valdžios institucijų atsisakymo pratęsti leidimus gyventi šalyje ir užsitęsusios ekonominės krizės. Tačiau nuo liepos mėn. rusų, turinčių Turkijos leidimus gyventi šalyje, skaičius, palyginti su 2022 m. pradžia, padidėjo 28 tūkst.
Nėra tiksliai žinoma, kiek rusų išvyko iš šalies dėl prasidėjusio karo Ukrainoje ir vėlesnių įvykių. Oficialiai Rusijos valdžios institucijos neatskleidžia informacijos, kiek piliečių išvyko po 2022 m. ir kiek jų grįžo.
„The Bell“ skaičiavimais, išvykusių rusų dalis, palyginti su visais Rusijos gyventojais, sudaro tik 0,5 proc. Nepaisant to, rusų emigracija po 2022 m. tapo didžiausia per pastaruosius 20 metų. Prieš tai masiškiausia „banga“ buvo laikomas 1992-2004 m. laikotarpis, kai, demografų skaičiavimais, šalį paliko 1,6 mln. žmonių.
„Daugeliu atžvilgių emigracija, ypač 2022 m. pavasarį, taip pat ir ta, kuri tęsiasi dabar, nesustiprinta mobilizacijos, turi protų nutekėjimo pobūdį. Tai reiškia, kad tai yra žmonės, turintys labai aukštą žmogiškojo kapitalo lygį, daug jaunų specialistų“, – leidiniui komentavo demografas Salavatas Abylkalikovas iš Nortumbrijos universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Dėl masinio išvykimo Rusijoje kilo stiprus personalo trūkumas. Darbo ministerija apskaičiavo, kad iki 2030 m. šalyje trūks 2,4 mln. darbuotojų. Tuo pat metu Rusijai teks susidurti su demografine skyle.
„Dėl demografinių bangų 2012-2032 m. 20-39 metų amžiaus žmonių skaičius sumažės 13 mln. žmonių (1/3), o 60 metų ir vyresnių žmonių taps perpus mažiau (maždaug tais pačiais 13 mln. žmonių)“, – nurodė S.Abylkalikovas. Jis pridūrė, kad dėl karo Ukrainoje Rusijos valdžia sustiprino visas neigiamas demografines tendencijas Rusijoje.
Dar vienas Rusijos regionas pradėjo mokėti už giminaičių ir draugų verbavimą į karą
16:31
Jaroslavlio srities gyventojams bus mokama po 100 tūkst. rublių (apie 1040 eurų) už kiekvieną asmenį, kurį jie įtikins prisijungti prie karo Ukrainoje, pranešė regiono gubernatorius Michailas Jevrajevas.
„Atlyginimas taikomas visiems, kurie pritraukia savanorius į karines komisijas ar srities administracijas pasirašyti sutartį su Gynybos ministerija“, – nurodė jis.
Verbuotojas savo pinigų sulauks po to, kai naujokas bus įtrauktas į karinį dalinį.
Pasak M.Jevrajevo, anksčiau savanorio užrašymas buvo vertinamas 30 tūkst. rublių suma, tačiau nuspręsta ją padidinti po to, kai praėjusią savaitę taip vadinamoje Tatarstano Respublikoje už pritraukimą į kariuomenę pradėta mokėti po 100 tūkst.
Į kariuomenę leidžiama verbuoti visiems vyresniems nei 18 metų rusams, išskyrus nuteistuosius ir teistus kalinius.
Pažymima, kad pirmadienį Tatarstane vyko 12 valandų trukmės verbavimo telemaratonas „Prisijunk prie pergalės armijos“, kurio dalyviai kas 10 min. ragino sudaryti sutartį pačiam ir gauti 1,5 mln. rublių (15,6 tūkst. eurų) užmokesti arba įtikinti eiti kariauti kitą ir užsidirbti 100 tūkst., atkreipė dėmesį susirašinėjimo platformos „Telegram“ „Kalba NeMaskva“.
Naujienų svetainė „The Moscow Times“ pažymėjo, kad renginyje dalyvavo pareigūnai, religiniai veikėjai, kariškiai, savanoriai, dainininkai ir vaikai. Vienas iš svečių parodė „kovines“ kates, kurios siunčiamos į frontą „naikinti pelių DRG“ (sabotažo ir žvalgybos grupės. – Red.).
Be to, teigiama, kad gyvūnai atlieka ir kitą funkciją – „ramina karių nervų sistemą“, nes šios katės yra „šiltos, vietinės, iš Tatarstano“.
Liepos 11 d. Gynybos ministerija pranešė, kad nuo metų pradžios sutartis dėl siuntimo į karą prieš Ukrainą pasirašė 190 tūkst. savanorių, o vidutiniškai per dieną į kariuomenę užverbuojama apie tūkstantį žmonių.
Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė mūšio lauke praranda visus, kuriuos užverbuoja, ir dar daugiau – to priežastis – gegužę Charkivo srityje atidarytas naujas frontas. Britų žvalgyba gegužės ir birželio mėnesius pavadino kruviniausiais per visą karą.
Jos duomenimis, tais mėnesiais Rusija neteko 70 tūkst. kovotojų, kasdien prarasdama daugiau kaip 1 100 vyrų.
NATO atstovai anksčiau atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijai trūksta pajėgų tęsti aktyvų puolimą Ukrainoje.
„Tai, ką jie turi daryti, tai įsakyti nepakankamai sukomplektuotiems, nepatyrusiems daliniams judėti į priekį siekiant nerealių tikslų“, – sakė aukštas Aljanso pareigūnas, pabrėždamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas turės paskelbti naują mobilizaciją, kad galėtų surengti didelį puolimą.
Rusijos laivai rekordiniu greičiu palieka Krymą: bando išgelbėti, ką gali
15:00 Atnaujinta 15:20
Pirmadienį paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas paliko okupuotą Krymą, pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
„Paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas šiuo metu palieka mūsų Krymą. Prisiminkite šią dieną“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose.
Šią informaciją jis patvirtino televizijos kanale „Kyiv24“.
Pasak jo, šis laivas išvyko lydimas dviejų pagalbinių laivų – tai nėra koviniai laivai. D.Pletenčiukas pabrėžė, kad šiuo metu priešo taktika Juodojoje jūroje įprastai apsiriboja perėjimais tarp bazių.
„Tai labai svarbu“, – pridūrė jis.
Antradienį D.Pletenčiukas atkreipė dėmesį, kad mažiau nei prieš parą Krymo pusiasalį palikęs laivas jau pasiėkė laivyno bazę Rusijoje. Jo nuomone, toks laivų perkėlimo tempas ya rekordinis.
„Vakare jis pagaliau atplaukė į bazę Novorosijske. Jį lydėjo pagalbinis laivynas. Vadinasi, buvo tikimybė, kad jis galėjo tiesiog prarasti kursą. Bet vis dėlto šis perėjimas tarp bazių vakar buvo baigtas. Tiesą sakant, tai beveik rekordinis laivo perkėlimo iš vienos bazės į kitą tempas – jie neturėjo jokio noro likti jūroje“, – teletilto eteryje aiškino jis.
Pasak karinių jūrų pajėgų atstovo, ko gero, per perkėlimą Rusijos pajėgos iš laivo „išspaudė“ visus turėtus pajėgumus. Pasak D.Pletenčiuko, šis laivas yra labai senas, į vandenį jis nuleistas maždaug prieš 50 metų.
„Tačiau jie (rusai – UNIAN) atsiima turtą, kuris turi bent kokią vertę. Patrulinis laivas vis dar turi įvairių ginklų. Jis taip pat gali kovoti su povandeniniais laivais – teoriškai tai toks galingas kovinis vienetas. Žinoma, jis nėra toks galingas kaip kreiseris „Moskva“, kurį 2022 m. nuskandino Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet šio patrulinio laivo likimas vis dėlto geresnis – jis dabar yra bazėje Novorosijske“, – sakė D.Pletenčiukas.
Jis pridūrė, kad rusai turi du tokios konstrukcijos laivus.
Atvirų šaltinių duomenimis, „Ladny“ projekto patrulinis laivas (fregatos tipo) buvo naudojamas SSRS kariniame jūrų laivyne, o dabar tarnauja Rusijos Juodosios jūros laivyne.
Išplaukė dar ne visi
D.Pletenčiukas nurodė, kad palei Krymo krantus dar liko Rusijos aprūpinimo laivų, apgadintų desantinių laivų ir Ukrainos karo laivas „Konstantin Olšanskij“, kurį rusai užgrobė 2014 m. ir dabar bando remontuoti.
„Kryme vis dar yra pagalbinių laivų, taip sakant, pagalbinio laivyno. Tai vienetai, kurie iš esmės yra laivyno dalis, jie taip pat priklauso kariuomenei. Jie nėra civiliniai, tačiau neturi galingų ginklų. Jie gali atlikti įvairias užduotis. Tokias kaip, pavyzdžiui, vilkimas, pagalba jūroje, paieška ir gelbėjimas. Be jų laivynas negali apsieiti“, – nacionalinio teletilto eteryje dėstė karinių jūrų pajėgų atstovas.
Be to, pasak jo, Kryme lieka dideli desantiniai laivai.
„Jų ten tebėra penki, bet su jais yra viena bėda – rusai negali jų suremontuoti. Beje, vienas iš šių laivų yra ukrainietiškas „Konstantin Olšanskij“, kurį jie nusprendė atkurti vietoj sunaikinto „Minsko“, – sakė D.Pletenčiukas.
Jis patikslino, kad abu laivai yra to paties projekto. O ukrainiečių laivą rusai plėšė net 9 metus ir dešimtaisiais metais nusprendė atkurti vietoje savojo.
Pasak atstovo, pusiasalyje vis dar yra laivų, kuriuos reikia remontuoti. Tai yra, tie, kurie negali patys nuplaukti, pavyzdžiui, į Novorosijską.
Anksčiau Ukrainos karinis jūrų laivynas pareiškė, kad Rusija supranta, jog jai pavojinga turėti savo laivų Juodojoje jūroje, todėl ten pradėjo naudoti tik povandeninius laivus. Pasak D.Pletenčiuko, povandeninis laivas yra labiau pažeidžiamas bazavimosi vietoje.
Tačiau buvo gauta informacijos, kad net bazavimosi punktuose jie juos laiko pusiau panardintus – virš vandens lieka tik pėsčiųjų tiltelis.
Negana to, rusai taip pat piešia povandeninių laivų kontūrus ant prieplaukos, kad suklaidintų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. D.Pletenčiukas nurodė, kad povandeninis laivas po vandeniu yra gana sudėtingas taikinys.
Žingsnis po žingsnio Rusijos pajėgos nubraukia Ukrainos kontrpuolimo laimėjimus
14:31
Ukraina visomis pastangomis stengiasi sulaikyti Rusijos puolimą palei visą fronto liniją. Skelbiama, kad Rusijos kariai užėmė Urožainės kaimą, kurį Ukraina atkovojo praėjusią vasarą. Tuo tarpu Rytuose Rusijos pajėgos artėja prie pagrindinio ukrainiečių tiekimo kelio, pranešė amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Situacija mūšio lauke sudėtinga: savaitgalį pasirodė pranešimų, kad Rusija užėmė Urožainės kaimą, jie drąsiai žengia į priekį Rytuose, kur pasiekė šiokį tokį proveržį Časiv Jare.
Nors Ukrainos kariuomenė komentarų nepateikė, tačiau mūšio lauko žemėlapiuose, kuriuos sudarė analitikai, remdamiesi kovų vaizdo įrašais, taip pat matyti, kad Urožainę kontroliuoja Rusija, be kita ko, šie pareiškimai atsispindi ir su Ukrainos gynybos ministerija siejamo atvirųjų šaltinių projekto „DeepState“ žemėlapyje.
Sekmadienį šis projektas teigė, kad Rusijos pajėgos „užėmė Urožainę“, o pralaimėjimą apibūdino kaip „gynybinį proveržį“. Suomijos organizacijos „Black Bird Group“, analizuojančios Ukrainos mūšio lauko vaizdus, atstovas Pasi Paroinenas taip pat patvirtino rusų pasistūmėjimą.
Urožainė buvo vienas iš nedaugelio pietinių kaimų, kuriuos Ukraina išlaisvino praėjusią vasarą, pradėjusi ilgai lauktą kontrpuolimą ir siekdama laimėjimų mūšio lauke.
Tačiau dabar šie laimėjimai pamažu niveliuojami. Gegužės mėnesį Rusija atgavo didžiąją dalį Robotynės – kaimo į vakarus nuo Urožainės, kurį Ukrainos pajėgos atkovojo praėjusių metų rugpjūtį, pažymėjo „The New York Times“.
„Žinoma, apmaudu matyti, kad visi praėjusios vasaros laimėjimai pamažu grįžta į Rusijos kontrolę. Kol Rusija išlaikys iniciatyvą, šis lėtas atsitraukimas tęsis“, – įvertino suomis P.Paroinenas.
Kyjivas beveik metus nuo Urožainės išlaisvinimo išlaikė ją savo rankose, nors pastaraisiais mėnesiais vyko intensyvi Rusijos bombardavimo kampanija, kurios metu buvo naudojamos tikslios aviacinės bombos, sunkioji artilerija ir galingos raketos.
Ukraina jau seniai tvirtina, kad mažų, strateginės vertės neturinčių vietovių gynimas kainuoja aukų ir ginklų, o puolantys rusai moka dar didesnę kainą.
„Prieš dvi dienas mūšio lauko žemėlapiai rodė, kad didžiąją Urožainės dalį tebekontroliuoja ukrainiečiai. Tai, kad ji per tokį trumpą laiką atiteko Rusijos pajėgoms, leidžia manyti, kad Kyjvo pajėgos galėjo staiga pasitraukti iš kaimo, kuris dabar virtęs griuvėsiais“, – rašo „The New York Times“.
Rusijos puolimas rytuose
Sekmadienį Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė, kad „karščiausia padėtis“ palei fronto liniją yra netoli Pokrovsko – rytinio miesto, paversto karinio personalo susitelkimo vieta. Jis yra prie pagrindinio kelio, jungiančio kelis Ukrainos kontroliuojamus regiono miestus.
Nuo tada, kai Rusija šiais metais užėmė Avdijivką, jos kariai pamažu artėja prie svarbaus kelio T0504. Dabar jie yra mažiau nei 7 km į pietus nuo kelio, Rusijos artilerijos ir bepiločių orlaivių veikimo zonoje.
„Jei Rusijos kariai pasiektų kelią, Ukrainos karinės operacijos rytinėje Donecko srityje būtų labai apsunkintos. Atkirtus kelią, būtų dar labiau izoliuotas Časiv Jaro miestas – vienas iš pagrindinių Maskvos taikinių“, – įvertino straipsnio autoriai.
Ukrainos pajėgos neseniai pasitraukė iš rytinio Časiv Jaro pakraščio. Rusijos pajėgos taip pat neseniai įsiveržė į gretimus Torecko ir Niujorko miestelius, didindamos spaudimą Ukrainos tiekimo linijoms.
„Ukrainos padėtis nėra tokia niūri. Jos kariams dabar pavyko sustabdyti Rusijos puolimą netoli Charkivo miesto, kur gegužės pradžioje pabaigoje Maskva atvėrė naują frontą ir pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per daugiau nei metus“, – rašo „The New York Times“.
Rusijos kariai kirto sieną į šiaurę ir rytus nuo miesto ir greitai užėmė gyvenvietes vietovėse, kurios buvo prastai ginamos. Ekspertai teigia, kad Ukrainos kariuomenė dislokavo elitines brigadas ir pamažu atsitraukė į stipriau įtvirtintas pozicijas. Ši strategija galiausiai padėjo sustabdyti Rusijos puolimą.
Ukraina deda visas viltis į Vakarų sąjungininkų pristatytus ginklus ir šaudmenis. Tikisi, kad jie padės Kyjivo pajėgoms sulaikyti Rusijos kariškius. Pasak straipsnio, tai pavyko padaryti šiaurės rytuose, kur sustiprinta Ukrainos gynyba numaldė Rusijos puolimą, kėlusį realią grėsmę antrajam pagal dydį Ukrainos Charkivo miestui.
Praėjusią savaitę JAV pareigūnai pareiškė, kad Rusija per artimiausius mėnesius greičiausiai nepasieks didelių teritorinių laimėjimų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad dar šiemet nori surengti antrąjį tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą ir kad jame turėtų dalyvauti Rusija. Nors į ankstesnį aukščiausiojo lygio susitikimą, praėjusį mėnesį vykusį Šveicarijoje, Maskva nebuvo pakviesta.
