Karas Ukrainoje. Karinių jūrų pajėgų atstovas įvardijo, kokią įtaką Rusijos taktikai padarė Ukrainos jūrų bepiločiai orlaiviai

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų laivas „Minsk“

Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas teigė, kad Ukrainos jūrų dronai tapo viena iš priežasčių, kodėl rusai slepia savo laivus bazėse.

Jo teigimu, jūrų bepiločiai orlaiviai daro „tiesiogiai proporcingą įtaką“ Rusijos kariuomenės elgesiui.

„Visi matėme rezultatus. Tai vadinamasis Krymo tiltas, tuzinas į dugną nugrimzdusių laivų, nuotolinė kasyba, apgadinti laivai. Beje, daugelis tų eksploatuojamų laivų po gautos žalos jau suremontuoti. Ne išimtis ir du karo laivai – „Admiral Makarov“ ir „Admiral Essen“. Todėl indėlis yra reikšmingas, viena iš priežasčių, kodėl priešas slepia laivus bazėje“, – pabrėžė D.Pletenčiukas.

Pasak jo, Rusija negali priartėti prie Ukrainos krantų pirmiausia dėl Karinių jūrų pajėgų pakrančių raketinių ir artilerijos pajėgų darbo. Tuo tarpu prie tolimųjų sienų – centrinėje ir rytinėje Juodosios jūros dalyje, Kerčės sąsiauryje – įtaką daro bepiločiu orlaivių grėsmė. D.Pletenčiukas pridūrė, kad kartu su dronais dirba ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai.

Jis pridūrė, kad rusų taktika pasikeitė per kelis mėnesius nuo naujo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno vadovo paskyrimo, o jo pirmtakas tikriausiai buvo pašalintas būtent dėl didelių laivų ir katerių nuostolių.

„Jie pasinaudojo keliais taktiniais sprendimais – laivo komponentą pakeitė oru, faktiškai patruliavimas vykdomas lėktuvų ir sraigtasparnių, įskaitant bepiločius orlaivius, sąskaita. Vienintelis dalykas, kurį jie retkarčiais tam naudoja, yra povandeniniai laivai, kurių Juodojoje jūroje liko keturi vienetai. Trys iš jų yra sparnuotųjų raketų nešėjai, o bent du gali nuolat išplaukti į jūrą. Plius dar vienas povandeninis laivas, kuris nėra sparnuotųjų raketų nešėjas“, – sakė D.Pletenčiukas.

Pasak jo, šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 28 Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno daliniams.

„Atsižvelgiant į sunaikintą Rostovo prie Dono povandeninį laivą, į kurį buvo pataikyta tiesiai sausajame doke. Tačiau svarbus veiksnys yra ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis. Tarp sunaikintų laivų yra trys sparnuotųjų raketų nešėjai, povandeninis laivas ir du naujausi – „Askold“ ir „Ciklonas“, kurie buvo sunaikinti Kryme. Iš tikrųjų tai yra visų klasių atstovai, pradedant nuo flagmano, kuris buvo raketinis kreiseris („Moskva“)“, – sakė A. Pletenčiukas.

Jis pridūrė, kad taip pat kalba apie raketinių laivų ir padalinių, skirtų kariams perkelti ir patruliuoti, tokių kaip „Raptor“, „Serna“, „Tuna“, sunaikinimą.

„Wikipedia“/M.Gorbačiovas ir R.Reaganas

Prieš keturis dešimtmečius Jungtinės Valstijos Europoje dislokavo sparnuotąsias ir „Pershing II“ branduolines raketas, kad pasipriešintų sovietų SS-20 raketoms – šis žingsnis sukėlė Šaltojo karo įtampą, tačiau po kelerių metų buvo sudarytas istorinis nusiginklavimo susitarimas, atkreipė dėmesį naujienų agentūra „Reuters“.

„Galime didžiuotis pasodinę šį sodinuką, kuris vieną dieną gali išaugti į galingą taikos medį“, – 1987 m. gruodį JAV prezidentui Ronaldui Reaganui sakė Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, kai jie susitarė išmontuoti konkuruojančias sistemas pagal sutartį, kuria buvo atsisakyta visų antžeminių trumpesnio ir vidutinio nuotolio branduolinių ir įprastinių ginklų, t.y. tų, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 km iki 5 500 km.

Sodinukas atlaikė iki 2019 m., pažymėjo „Reuters“ žurnalistai.

Tuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš sutarties, remdamasis tariamais pažeidimais, kuriuos Rusija neigė. Tačiau rizikingos visiško pakto išardymo pasekmės išryškėja tik dabar, kai abi šalys pateikia savo planus dėl naujų ginklų dislokavimo.

Birželio 28 d. prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Rusija atnaujins trumpojo ir vidutinio nuotolio antžeminio bazavimo raketų gamybą – ką, kaip įtaria Vakarai, ji ir taip jau darė – ir priims sprendimus, kur prireikus jas dislokuoti. Saugumo ekspertai daro prielaidą, kad šios raketos, kaip ir dauguma Rusijos sistemų, galės nešti įprastines arba branduolines kovines galvutes.

Liepos 10 d. Jungtinės Valstijos pranešė, kad nuo 2026 m. Vokietijoje pradės dislokuoti ginkluotę, kurią sudarys SM-6 ir „Tomahawks“, anksčiau daugiausia dislokuotos laivuose, bei naujos hipergarsinės raketos. Tai yra įprastinės sistemos, tačiau kai kurios iš jų teoriškai gali būti su branduoliniais antgaliais, o ekspertai nurodo, kad Rusijos planavimas turėtų numatyti tokią galimybę.

„Sprendimai, priimti esant didelei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir, Vakarų nuomone, grėsmingai V.Putino branduolinei retorikai, papildo ir taip sudėtingą abiejų šalių grėsmių spektrą. Jie taip pat yra platesnio masto ginklavimosi varžybų su Kinija dalis“, – rašo „Reuters“.

Wikipedia.org nuotr./Branduolinės raketos „Trident II“ startas iš povandeninio laivo

„Tikrovė tokia, kad ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos imasi veiksmų, kurie, jų manymu, didina jų saugumą, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma kitos šalies sąskaita“, – įvertino Amerikos mokslininkų federacijos pasaulinės rizikos direktorius Jonas Wolfsthalis.

„Dėl to kiekvienas Jungtinių Valstijų ar Rusijos žingsnis daro spaudimą priešininkui atsakyti kokiu nors būdu – politiniu ar kariniu. Toks yra ginklavimosi varžybų apibrėžimas“, – pridūrė J.Wolfsthalis, buvęs JAV ginklų kontrolės pareigūnas.

Daugiau konfrontacijos scenarijų

Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas Andrejus Baklickis pažymėjo, kad planuojamas dislokavimas padėjo pagrindą „daugiau tiesioginės karinės konfrontacijos tarp Rusijos ir NATO šalių scenarijų“, kuriems visos šalys turi pasirengti.

Hipotetiškai, pasak jo, tai galėtų būti, pavyzdžiui, Rusijos smūgis Lenkijos bazei, kurioje laikomi Ukrainai skirti Vakarų ginklai, arba JAV ataka prieš Rusijos radarą ar valdymo ir kontrolės postą.

A.Baklickis tvirtina, kad kiekviena šalis jau turi pajėgumų vykdyti tokius smūgius, naudodama iš jūros ar oro paleidžiamas raketas, tačiau pridėjus antžeminius ginklus būtų daugiau galimybių vykdyti ataką ir atlaikyti atsaką.

Ekspertų teigimu, kyla pavojus, kad tai pakurstys ir taip didelę įtampą ir paskatins tolesnį eskalavimą.

J.Wolfsthalis planuojamą JAV ginklų dislokavimą Vokietijoje vertina kaip patikinimo signalą Europos sąjungininkams, o ne kaip žingsnį, suteikiantį kokį nors reikšmingą karinį pranašumą.

„Vienintelis mano susirūpinimas dėl šių sistemų dislokavimo yra tas, kad jos iš tikrųjų gali nepadidinti mūsų karinių pajėgumų, bet beveik neabejotinai padidins riziką, kad krizė gali įgauti pagreitį ir tapti nekontroliuojama“, – sakė jis žurnalistams.

Rusijos gynybos ministerija/Gegužės 17 d. naktį iš Rusijos Plesecko kosmodromo paleista raketa

Hamburgo Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto ginklų kontrolės specialistas Ulrichas Kuehnas, duodamas interviu telefonu, pažymėjo, kad iš Rusijos perspektyvos tokių ginklų dislokavimas Europoje „gali sukelti strateginį (grėsmės) poveikį – Rusijos vadovybės centrams, politiniams centrams Rusijoje, aerodromams, aerodromams, kuriuose laikomi Rusijos strateginiai bombonešiai.“

Pasak jo, Rusija gali atsakyti dislokuodama daugiau strateginių raketų, nukreiptų į žemyninę JAV dalį.

Ekspertų nuomone, bet koks Rusijos ir JAV vidutinio nuotolio raketų dislokavimas taip pat galėtų paskatinti Kiniją, kuri nėra saistoma 1987 m. Sovietų Sąjungos ir JAV sutarties, todėl galėjo laisvai didinti savo ginklų arsenalą.

JAV gynybos departamentas 2023 m. ataskaitoje Kongresui teigė, kad Kinijos raketiniai pajėgumai siekia 2 300 raketų, kurių veikimo nuotolis yra nuo 300 km iki 3 000 km, ir dar 500 raketų, galinčių nuskrieti nuo 3 000 km iki 5 500 km.

„Susirūpinimas dėl Kinijos raketų buvo svarbus veiksnys, lėmęs D.Trumpo sprendimą nutraukti sutartį su Rusija, o JAV jau žengė pirmą žingsnį, siekdamos dislokuoti savo vidutinio nuotolio ginklus sąjungininkėse Azijos šalyse“, – rašo „Reuters“.

Balandžio mėn. Vašingtonas pirmą kartą užsienyje dislokavo anksčiau uždraustas nuo žemės paleidžiamas raketas, kai dalyvavo dvi savaites trukusiose karinėse pratybose Filipinuose.

„Tai nebus dviejų šalių ginklavimosi varžybos tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių, tai bus daug sudėtingesnės varžybos“, – pabrėžė U.Kuehnas, į kurias gali įsitraukti Kinija ir kitos JAV sąjungininkės Azijoje, pavyzdžiui, Pietų Korėja ir Japonija.

Stopkadras/Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgų pratybos

Visi trys ekspertai taip pat teigė, kad tikimybė, jog Rusija ir Jungtinės Valstijos pasieks tokį proveržį ginklų kontrolės srityje, kokį devintajame dešimtmetyje sudarė R.Reaganas ir M.Gorbačiovas, yra nedidelė.

„Net jei Rusija ir JAV visiškai sutiktų, kad „visa tai niekam nepadeda, grįžkime prie sutarties“ ar dar ko nors, JAV negalėtų to padaryti dėl Kinijos, nes joms tikrai reikia tų sistemų, kurios atitiktų Kinijos pajėgumus“, – pridūrė A.Baklickis.

Perspektyvą jis brėžė liūdną: tikėtina, jog „mes tiesiog toliau kaupsime tas sistemas ir taikysime jas vieni į kitus. Taigi neatrodo, kad mūsų laukia gražus laikas“.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Apsikeitimas belaisviais Ukrainoje

Rusija ir Ukraina apsikeitė dešimtimis karo belaisvių, trečiadienį pranešė Maskva.

Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po derybų namo grįžo 95 į nelaisvę paimti rusų kariai. Paleista tiek pat belaisvių ukrainiečių.

Netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šią žinią.

„Mes ir toliau grąžiname savo žmones namo. Iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 95 gynėjai. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir sienos apsaugos tarnybos kariai“, – sakė prezidentas „Telegram“.

Ukraina ir Rusija sėkmingai apsikeitė 190 karo belaisvių

+1

„Esu dėkingas mūsų mainais besirūpinančiai komandai ir Jungtiniams Arabų Emyratams už tarpininkavimą išlaisvinant šiuos žmones. Kad ir kaip būtų sunku, ieškome visų, kurie gali būti nelaisvėje. Turime susigrąžinti visus“, – pridūrė jis, pasidalinęs sugrįžusių ukrainiečių nuotraukomis.

Abi šalys nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, surengė daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai Dniepro upėje

Ukrainos jūrų pėstininkai evakavosi iš priešakinio placdarmo Krynkų kaime kairiajame Dniepro upės krante, taip taktiškai pralaimėdami Kyjivo kampaniją, kuria siekiama įsitvirtinti kitoje upės pusėje, sakoma trečiadienio naujienų pranešimuose, kuriuos įvertino leidinys „The Kyiv Post“.

Krynkų kaimą, esantį priešais didįjį Chersono miestą, Ukrainos kariai pirmą kartą užėmė per dramatišką upės kirtimo operaciją 2023 m. spalio viduryje.

Su Ukrainos gynybos ministerija siejamas „DeepState“ projektas pranešė, kad praėjusią savaitę buvo nutrauktas daugiau nei septynis mėnesius trukęs Ukrainos pajėgų buvimas toje vietovėje.

Ukrainos kariai mažomis valtimis persikėlė į Kyjivo kontroliuojamą dešinįjį Dniepro krantą ir pasiekė draugiškas pozicijas netoli Chersono miesto, pažymima kituose naujienų pranešimuose. Apie reikšmingą Rusijos kišimąsi į evakuaciją nepranešta.

Apie Krynkus ir aplink juos esančią pelkėtą, pelkėtą vietovę Ukrainos žiniasklaidoje buvo plačiai rašoma kaip apie kelis mėnesius trukusių įnirtingų, bet sėkmingų gynybinių mūšių, kuriuose kovojo elitiniai Ukrainos jūrų pėstininkai, palaikomi visur esančių dronų, su gausesnėmis Rusijos pajėgomis, turinčiomis didžiulį ugnies jėgos pranašumą, vietą.

Ukrainos kariuomenės oficialiuose antradienio pareiškimuose nebuvo tiesioginių nuorodų į atsitraukimą iš Krynkų. Tačiau valstybinės žiniasklaidos „Suspilne Novyni“ pranešime patvirtinta, kad kaimas buvo apleistas „prieš kelias savaites“.

Trečiadienį Ukrainos kariuomenės štabo viršininko kasdienėje ataskaitoje apie padėtį teigiama, kad Kyjivo kariai vis dar yra ir laiko pozicijas kairiajame Dniepro krante, greta Krynkų esančiame Kozači Laheri kaime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Antradienį Rusijos pajėgos bandė surengti vieną Kozači Laheri puolimą, kuris nepavyko, sakoma tame oficialiame pranešime. Paskutinį kartą Ukrainos kariuomenė pranešė apie sausumos mūšį Krynkuose liepos 11 d.

Pasak „The Kyiv Post“, kariai ir savanoriai, aprašantys kovos veiksmus vietovėje, pastaraisiais mėnesiais pranešė apie mažiau nei 200 kovotojų. Dauguma Ukrainos jūrų pėstininkų korpuso narių kartu su nedideliu skaičiumi teritorinės gynybos padalinio savanorių Krynkuose laikėsi nuo kovo mėn.

Kovojantys ukrainiečiai ne vieną mėnesį galėjo gauti maisto ir šaudmenų bei evakuoti sužeistuosius tik mažomis valtimis, į kurias taikėsi Rusijos bepiločiai orlaiviai.

„Tai, kad Kyjivas paliko Krynkų kaimą, reiškia galimą pabaigą kelis mėnesius trukusiems Ukrainos pajėgų bandymams išlaikyti išlaisvintą teritoriją ir ją išplėsti“, – rašoma straipsnyje.

Ukrainos kariuomenė turi taktinės įrangos, tarp jos – NATO standartus atitinkančius tiltus puolimui, kuriuos padovanojo Vokietija. Per daugiau nei šešis mėnesius nuo Krynkų kaimo užėmimo aukščiausio rango Ukrainos vadai nė karto nebandė nutiesti tiltų per Dniepro upę, kuri yra didelė vandens kliūtis, savo dydžiu prilygstanti Reino upei.

Kariniai analitikai, kuriuos mini „The Kyiv Post“, teigia, kad bet koks bandymas persikelti per upę būtų buvęs sunaikintas Rusijos karinių oro pajėgų bombonešių, dažniausiai laisvai veikiančių oro erdvėje virš Chersono sektoriaus.

Rusijos karinių oro pajėgų galingos sklendžiančios bombos kelis mėnesius beveik nebaudžiamai talžė jūrų pėstininkų pozicijas, nes Ukrainos priešlėktuvinė gynyba šiame sektoriuje yra per silpna ir neturi tolimojo nuotolio ginklų, kad galėtų sutrukdyti Rusijos oro smūgiams į priešakinį tilto postą.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Dėl Rusijos oro bombardavimo ir antžeminių puolimų prieš ukrainiečių pozicijas Krykų kaimas, kadaise buvęs maloniai žalias pakrantės kaimelis su maždaug 200 individualių šeimyninių namų ir kotedžų, buvo beveik visiškai sulygintas su žeme.

Remiantis rusų pranešimais, mūšiai tebevyko Dniepro upės žemumoje netoli Chersono. Dauguma mūšių buvo pėstininkų susirėmimai žemupio salų ir kanalų labirinte, tačiau Rusijos oro pajėgų smūgiai tęsėsi, trečiadienį pranešė prorusiškas karinis tinklaraštis „Dva Majora“.

Oficialios, Kremliaus kontroliuojamos informacijos platformos kovo mėn. paskelbė, kad visas kairysis ir pietinis Dniepro upės krantas yra išvalytas nuo Ukrainos pajėgų, tuo sukeldamos karinių tinklaraščių autorių pasipiktinimą, kurie teigė, kad tai netikros žinios ir kad Ukrainos jūrų pėstininkai vis dar ten laikosi.

O. Scholzas: V. Putinas Ukrainoje nenugalės / Nadja Wohlleben / REUTERS

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų Vokietijos ministrų kabinetas ketina patvirtinti 2025 m. biudžetą. Tikimasi, kad žymus ekonomikos atsigavimas padės ministrams sumažinti 17 mlrd. eurų atotrūkį tarp planuojamų išlaidų ir pajamų, skelbia naujienų agentūra “ Reuters“.

Pažymima, kad didžiausia euro zonos ekonomika metų pradžioje išvengė recesijos, tačiau augimas buvo lėtesnis nei tikėtasi, todėl Vokietijos vyriausybė, kaip ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija, stengiasi užlopyti „biudžeto skylę“.

Dėl to Vokietijos biudžetas Ukrainai kitais metais bus sumažintas, nes vyriausybė planuoja sumažinti karinę pagalbą nuo maždaug 8 mlrd. eurų iki 4 mlrd. eurų 2024 m., teigiama biudžeto projekte.

„Kartu su 2025 m. biudžetu pateikiamas vidutinės trukmės finansinis planavimas iki 2028 m., kai baigsis specialaus ginkluotųjų pajėgų fondo, skirto NATO minimalių išlaidų tikslams pasiekti, galiojimas. Likus metams iki federalinių rinkimų, pasiekti susitarimą dėl biudžeto ir ilgai laukto priemonių paketo, skirto ekonomikai išjudinti, buvo didelis išbandymas koalicijai, kuri dažnai kaltinama, kad jai trukdo vidiniai nesutarimai“, – paaiškino "Reuters“.

Žurnalistai priminė, kad praėjus kelioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė „Zeitenwende“, kas reiškia „istorinį lūžį“, ir numatė specialų 100 mlrd. eurų fondą, skirtą kariuomenei modernizuoti ir NATO nustatytam 2 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidų gynybai tikslui pasiekti.

„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Paklaustas, ar sankcijų Rusijai sušvelninimas būtų galimo taikos plano dalis, respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas liepos 16 d. paskelbtame interviu agentūrai „Bloomberg“ atsakė, kad „nemėgsta sankcijų“.

D.Trumpas ne kartą žadėjo, kad jei bus išrinktas, per 24 valandas nutrauks visapusišką Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau viešai nedetalizavo, kaip ketina tai padaryti. Pranešama, kad vienas iš planų apima teritorijos perdavimą Rusijai.

Manoma, kad senatorius J.D.Vance'as, kuris neseniai buvo išrinktas D.Trumpo kandidato į prezidento postą partneriu, yra dar atviresnis JAV paramos Ukrainai priešininkas ir atvirai pritarė teritorinėms nuolaidoms kaip galimo taikos susitarimo daliai.

„Taigi, sankcijomis mes priverčiame visus nuo mūsų atsitraukti. Taigi man nepatinka sankcijos“, – sakė D.Trumpas.

„Man jos buvo labai naudingos su Iranu, bet su Iranu man sankcijų net ne tiek ir reikėjo. Pasakiau Kinijai, kad ir Rusija yra panašioje padėtyje“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas turi daug bendro su nacistinės Vokietijos fiureriu: nuo jo kelio į konsoliduotą valdžią iki iškreipto požiūrio į istoriją ir troškimo išpildyti savo lemtingą likimą, leidinio „The Kyiv Post“ nuomonės skiltyje rašo Andersas Aslundas, Stokholmo laisvojo pasaulio forumo vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Georgetowno universiteto profesorius, 15 knygų autorius.

Jis pastebėjo, kad, demokratijos progresą sekančių organizacijų duomenimis, nuo 2005 m. demokratijos lygis pasaulyje kasmet mažėjo po to, kai laikotarpiu nuo 1974 m. iki 2004 m. išties išgyveno renesansą ir darė pažangą.

Deja, šis laikas labiau primena XX a. ketvirtąjį dešimtmetį, todėl daugelis atidžiai analizuoja, kodėl tada viskas taip blogai susiklostė, pastebėjo A.Aslundas.

Tuo lemtingu laikotarpiu pasaulio diktatūros veidu buvo Adolfas Hitleris, o šiandien – V.Putinas. Analitikas mano, kad vis dažniau pasitaikantis šių dviejų tironų sugretinimas išties gali nemažai pasakyti apie Rusijos vadovą ir šiandieninę Rusiją.

„Kuo toliau, tuo panašesnės atrodo A.Hitlerio ir V.Putino taisyklės“, – pridūrė profesorius, konsultavęs Rusijos ir Ukrainos vyriausybes.

„Ir Hitleris, ir Putinas sumanūs politikai, kurie buvo labai nuvertinti. Savo valdymą jie pradėjo plačiais raginimais ir valdžią stiprino veikiau etapais. Abu pasirūpino, kad teisinė sistema ir parlamentas anksti taptų neveiksnūs. Jie veikė kietai ir greitai, ir naudojosi trimis galios šaltiniais – liaudies palaikymu, kieta propaganda ir valstybės represijomis.“

A.Aslundas atkreipė dėmesį ir į jų pasirinktos ekonominės strategijos panašumus: politiškai A.Hitleris kreipėsi į smulkųjį verslą, bet, kaip ir V.Putinas, greitai atsigręžė į stambius verslininkus (jei tik jie nebuvo žydai).

Vida Press nuotr./Adolfas Hitleris, Hermannas Goeringas

„Abu kooptavo oligarchus ir nesirūpino smulkiaisiais verslininkais. Jie klestėjo dėl ankstyvų ekonominių laimėjimų, bet ekonomika jiems iš tikrųjų nerūpėjo, o dėl vėlesnių ekonominių nesėkmių jie nepatyrė liaudies paramos praradimo“, – dėstė jis.

Ketvirtasis dešimtmetis buvo didelio reguliavimo ir protekcionizmo metas, todėl ankstyvasis racionalizavimas ir kainų kontrolė Vokietijoje buvo natūralūs.

„Stebėtina, kad nei Rusija, nei Ukraina nebuvo priverstos įvesti normavimo ar kainų kontrolės, nes laisvoji rinka ir šiuolaikinė logistika veikia labai gerai. Dėl to karas tapo labiau pakenčiamas.“

Analitikas pastebėjo, kad stambiesiems verslininkams gerai sekėsi valdant A.Hitleriui, todėl jie jam nesipriešino. Tas pats pasakytina ir apie stambųjį verslą valdant V.Putinui: „Jie turi per daug ką prarasti“.

Nepaisant visų sąjungininkų vykdytų Vokietijos ir jos ginklų gamyklų bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metais, Vokietijos ginklų gamyba pasiekė aukščiausią tašką 1944 m. liepos mėn. A.Aslundo nuomone, Vakarų sankcijos greičiausiai nesustabdys ir Rusijos ginklų gamybos, nors gali sumažinti jos kokybę ir apimtis.

„Savo kalboje, teisindamas karą su Lenkija, A.Hitleris skambėjo atsiprašančiai: Lenkai buvo tokie baisūs, kad privertė jį pradėti šį karą, kurį išprovokavo Glivicės provokacija. Panašiai ir V.Putinas teigė, kad jis nenorėjo įsiveržti į Ukrainą, bet blogi ukrainiečiai jį privertė tai padaryti. A.Hitlerio retorika aiškinama tuo, kad 1939 m. Vokietijoje karas buvo nepopuliarus, priešingai nei 1914 m. Tikėtina, kad Kremlius panašiai suprato Rusijos žmonių požiūrį į karą 2022 m.“, – vedė paraleles profesorius.

Prasidėjus jų karams, A.Hitlerio ir V.Putino režimų pobūdis, atrodo, sutapo.

„A.Hitleriui ideologija ir propaganda visada buvo svarbiausia. V.Putinui jos vis labiau tokiomis tapo. A.Hitleris entuziastingai pasakojo apie mitologinį tūkstančio metų reichą, nors Vokietijos reichas egzistavo tik nuo 1871 metų.

Panašiai ir V.Putinas svaičioja apie mitologinę tūkstantmetę Rusiją, neatsižvelgdamas į tai, kad Rusia buvo ukrainietiška, Petras I Rusijos imperiją įkūrė tik 1721 m., o Rusijos Federacija buvo paskelbta 1991 m. A.Hitleris ragino siekti Lebensraum, o V.Putinas puoselėja imperialistinį rusiškąjį mir. Jų bendra problema – imperinė pagieža.“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

A.Aslundas atkreipė dėmesį ir abiejų diktatorių pažiūras: nors A.Hitleris visada buvo antisemitas, bet tik 1942 m. sausį Vanzio konferencijoje jis paskelbė žydų tautos sunaikinimą kaip tikslą. Panašiai elgėsi ir V.Putinas 2008 m. balandį Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime pareiškęs, kad Ukraina nėra tauta. Tačiau tik visai neseniai jis paragino likviduoti, t.y. vykdyti ukrainiečių tautos genocidą.

„Abiem atvejais genocido, kaip galutinio tikslo, idėja vystėsi palaipsniui“, – pastebėjo analitikas.

A.Hitlerio ir V.Putino požiūris į savo kariuomenę visuomet buvo panašus – paniekinantis, dar vieną įžvalgą daro A.Aslundas. 

„A.Hitleris 1938 m. prieš karą pasiskelbė vyriausiuoju kariuomenės vadu, praktiškai taip pat elgėsi ir V.Putinas. Abu laikė savo generolus bailiais ir įsakinėjo vykdyti drąsesnes operacijas. Savo karus jie naudojo priešų turtui užgrobti ir represijoms didinti. Karas tapo esmine jų vis labiau klimpstančio teisėtumo dalimi. V.Putinas šaukia, kad jo karas yra egzistencinis. Taip, tikriausiai jam, bet Rusijai jo karas yra žalingas.“

Nuo 1942 m. Antrajam pasauliniam karui atsisukus prieš Vokietiją, tie, kuriems karas nepavyko, pavyzdžiui, oro pajėgų vadas Hermannas Goeringas, prarado įtaką, o pats A.Hitleris sumenkino savo autoritetą.

„Didžiausias laimėtojas buvo vyriausiasis propagandininkas Josephas Goebbelsas, kurio negalėjo sugėdinti joks pralaimėjimas nuo Stalingrado iki Kursko. Ar nematome to paties reiškinio šiandien, kai Rusijos žiniasklaida aukština Dmitrijų Peskovą, Vladimirą Solovjovą, Margaritą Simonjan ir kitus genocido propagandistus – kuo skandalingiau, tuo geriau?“

Vokiečių istorikai sunkiai suvokia, kodėl nebuvo jokio triukšmo prieš A.Hitlerį. Vietoje to vyravo tuščia rezignacija.

Vokiečių istorikas Norbertas Frei, išsakęs panašią nuomonę kaip ir A.Aslundas, siūlo įtikinamą paaiškinimą: „Tyla buvo ne tik begalinio nusivylimo ir kartėlio išraiška; kartais tai buvo ir gėdos ženklas“.

„Vokiečiai valdant A.Hitleriui, kaip ir dauguma rusų valdant V.Putinui, buvo padarę daug asmeninių kompromisų su režimu, todėl jautė asmeninę kaltę.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Adolfas Hitleris

Keistas A.Hitlerio legitimumo šaltinis, kuris tikriausiai tinka ir V.Putinui, buvo tas, kad daugelis manė, jog tik A.Hitleris turėjo įgaliojimus užbaigti karą. Čia, Vašingtone, girdžiu pernelyg daug užsienio politikos ekspertų, kurie tą patį mano apie V.Putiną“, – dėstė profesorius.

Jo nuomone, pateiktas palyginimas leidžia padaryti naudingas išvadas: V.Putinas nemanė, kad karas bus populiarus, todėl pristatė Rusiją kaip auką, o ne kaip agresorę, o jo poza už Ukrainos genocidą yra tik jo desperacijos išraiška.

„V.Putinas supranta, kad karas klostosi prastai, todėl labiau pasikliauja propagandininkais nei generolais. Jam nelabai rūpi ekonomika, bet jis pasitiki oligarchais, kad ginklų gamyba bus tęsiama iki pabaigos. A.Hitleris nebuvo nugalėtojas. V.Putinas taip pat neatrodo kaip toks“, – reziumavo A.Aslundas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos tankas T-90M

Rusijos pajėgos Ukrainoje prarado mažiausiai 100 tankų T-90M, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą gyrė kaip „geriausius pasaulyje“, rodo atvirųjų šaltinių duomenų analizė, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.

Skaičiuojama, kad Rusija mūšio lauke jau neteko mažiausiai 100 V.Putino išgirtų ir neįveikiamų kovos mašinų.

Nuostolius užfiksavusi „Oryx“ atviro šaltinio žvalgybos svetainė, remiasi vizualiniais įrodymais, kad patvirtintų ir sektų abiejų pusių karo nuostolius.

Tikėtina, kad mūšių metu galėjo būti prarasta ir daugiau T-90M, tačiau jie nebuvo užregistruoti. Nuostoliai apima sunaikintas, apgadintas ir užgrobtas transporto priemones.

Dideli T-90M nuostoliai kovose rodo, kad karas kelia grėsmę abiejų pusių sunkiajai ginkluotei, net ir aukštesnės klasės sistemoms.
Šių metų pradžioje Ukrainos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip JAV pagaminta pėstininkų kovos mašina „Bradley“ 25 mm grandininės patrankos ugnimi pribloškia rusų tanką T-90M.

Galiausiai dėl šios ugnies transporto priemonė tapo nepajėgi veikti. Šis incidentas buvo tik vienas iš daugelio užfiksuotų šios transporto priemonės nuostolių.

Bepiločiai orlaiviai ir amunicija, minos ir prieštankinės raketos, ko gero, kelia dar didesnę grėsmę, nes jos sunaikino ir geriausius Ukrainai perduotus Vakarų šarvuočius, tokius kaip „Challenger“, „Leopard“ ir „Abrams“ tankai.

Kaip ir Ukraina, taip ir Rusija, reaguodama į šias grėsmes, kai kuriems savo tankams T-90M įrengė apsauginius skydus, kad apsaugotų juos nuo prieštankinių ginklų ir dronų. Pastarieji tapo lemiama grėsme šiame kare ir apribojo tankų ir kitų transporto priemonių veikimą mūšio lauke.

Ukrainos kariai iš 68-osios brigados nuotr./Ukrainos kariai iš 68-osios brigados sėkmingai užėmė vieną moderniausių Rusijos pagrindinių kovos tankų T-90M „Proryv“.

Tačiau šie papildomi šarvai ne visada veikia. Mūšo lauke kariškių užfiksuota medžiaga atskleidžia, kad kartais sprogmenis gabenantys dronai prasprūsta pro skydą.

Anot „Oryx“ projekto atliktos analizės, iki šios dienos Rusijos pajėgos neteko daugiau kaip 3 000 tankų.

V.Putinas T-90M gyrė kaip „geriausią tanką pasaulyje“, liaupsindamas jo ginkluotę, taiklumą ir šarvus.

„Vos tik jis priartėja prie pozicijų, niekam nelieka jokių šansų“, – sakė jis 2023 m.

Tankas gali pasigirti galingu varikliu, panoraminiu taikikliu su tolimačiu, termovizoriumi, daugiasluoksniais šarvais ir šaudmenimis, išdėstytais už įrenginio ribų, kad būtų išvengta katastrofiško sprogimo.

Vienas pirmųjų pranešimų apie pažangiųjų T-90M nuostolius įvyko praėjus vos keliems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, kai Ukrainos žurnalistas pasidalijo Charkive apanglėjusios transporto priemonės nuotrauka. Tuo metu T-90M buvo laikomas viena technologiškai pažangiausių kovinių mašinų Rusijos arsenale.

V.Zelenskio X paskyra/Iš Rusijos nelaisvės paleisti 207 ukrainiečiai

Rusija ir Ukraina ketina apsikeisti 180 kalinių pagal Jungtinių Arabų Emyratų remiamą sandorį, „Bloomberg“ naujienų tarnybai sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo. Tai bus jau šeštasis apsikeitimas šiais metais, kuriam vadovauja Persijos įlankos valstybė.

Pasak asmens, kuris norėjo išlikti anonimu, kiekviena šalis planuoja paleisti po 90 kalinių, jei sandoris bus sudarytas trečiadienio rytą Ukrainos laiku. Iš viso šiais metais tarpininkaujant JAE apsikeista beveik 1 400 kalinių.

Abu Dabis yra tarpininkavęs sudarant daugybę sandorių ne tik tarp Rusijos ir Ukrainos, bet ir tarp Rusijos ir JAV, pavyzdžiui, kai teikė logistinę paramą ir nustatė mainų vietą, Maskvai paleidiant krepšinio žvaigždę Brittney Griner mainais į nuteistą ginklų prekeivį Viktorą Butą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti, o JAE vyriausybės atstovas spaudai susilaikė nuo komentaro.

Birželio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija laiko 6 465 ukrainiečių karo belaisvius, o Kyjivo valdžios institucijos – 1 348 rusus.

Gegužės mėn. Ukrainos karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas pranešė, kad Rusijos nelaisvėje tebėra 403 ukrainietės. Rusija ignoruoja visus prašymus grąžinti nelaisvėje esančias moteris.

Šis apsikeitimas bus dar vienas ženklas, kad abi konflikto pusės peržengė sausio mėnesį Rusijos Belgorodo regione numušto lėktuvo, kuriuo, Rusijos pareigūnų teigimu, buvo gabenami 65 apsikeitimui skirti belaisviai, problemą. Kyjivo pareigūnai užginčijo šį teiginį, sakydami, kad Rusija nepateikė jokių įrodymų.

Paskutinis apsikeitimas kaliniais įvykdytas birželio 25 d. Tada Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Rusijos nelaisvės taip pat grąžinta 90 ukrainiečių kariškių. Pasak jo, iš nelaisvės paleisti Nacionalinės gvardijos, karinio jūrų laivyno, kariuomenės, teritorinės gynybos ir pasienio apsaugos kariai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO bus laikomas karo Maskvai paskelbimu. Jis pabrėžė, kad tik „apdairumas“ iš Aljanso pusės gali užkirsti kelią katastrofiškoms pasekmėms planetai, sakoma jo interviu, kurį paskelbė vietos savaitraštis.

D.Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, interviu „Argumenty i Fakty“ sakė, kad Ukrainos narystė keltų daugiau nei tiesioginę grėsmę Maskvos saugumui. „Nuo pat pradžių mes aiškiai pasakėme NATO, kad Ukrainos narystė kelia ne tik tiesioginę grėsmę Rusijos nacionaliniams interesams. Iš tikrųjų tai yra karo paskelbimas, nors ir su uždelsimu“.

Per neseniai vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą NATO vadovai įsipareigojo remti Ukrainą siekiant visiškos euroatlantinės integracijos, įskaitant galimą narystę NATO, nenurodydami stojimo terminų.

„Veiksmai, kurių Rusijos priešininkai daugelį metų ėmėsi prieš mus, plečiant aljansą... veda NATO į tašką, iš kurio nebegalima grįžti“, – cituojamas D.Medvedevas.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusijos regionų valdžios institucijos tiesiogiai pareiškė, kad negali pasikliauti Rusijos federalinio lygmens priešlėktuvine gynyba ir kad regionai turi savarankiškai kovoti su bepiločiais orlaiviais, rašo Karinių tyrimų institutas (ISW).

Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos gilumoje ir toliau daro spaudimą Rusijos oro gynybos sistemai.

Dronų atakos verčia Rusijos kariuomenės vadus teikti pirmenybę ribotų oro gynybos priemonių paskirstymui, kad būtų padengti, jų nuomone, svarbūs taikiniai. 

Rusijos kariuomenė akivaizdžiai neturi oro gynybos sistemų, kurios apsaugotų visus svarbiausius objektus Vakarų Rusijoje, ir netgi sunkiai aprėpia svarbius potencialius taikinius tose teritorijose, kurios, kaip pranešama, Rusijoje yra gerai apsaugotos. 

Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas, paragino Rusijos kariuomenę įgyvendinti novatorišką, decentralizuotą požiūrį į taikinių Rusijoje apsaugą nuo Ukrainos bepiločių orlaivių ir įspėjo, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai tikriausiai prasiskverbs giliai į Rusiją. 

Dėl nuolatinio spaudimo Rusijos oro gynybos sistemai kai kurių regionų vyriausybės aiškiai pareiškė, kad Rusijos įmonės ir vietos valdžios institucijos negali pasikliauti Rusijos federalinio lygmens oro gynyba ir privalo pačios pasirūpinti kovos su dronais pajėgumais. 

Gintaras Bagdonas ir F-16 naikintuvas

Rusija tęsia Ukrainos puolimą plačiu fronto ruožu, tačiau įsibėgėjant Amerikos paramos tiekimui ir mobilizacijai šalies viduje bent jau Charkivo srityje situaciją pavyko stabilizuoti, sako karo eigą atidžiai sekantis atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Interviu 15min buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas įvertino padėtį karščiausiuose karo taškuose, F-16 naikintuvų vaidmenį ir JAV sprendimą dislokuoti ilgojo nuotolio raketas Vokietijoje.

Visą interviu skaitykite ČIA.