Karas Ukrainoje. Irano bepiločiuose orlaiviuose rastos lenkiškos detalės

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusiškas kovinis bepilotis orlaivis „Forpost“

Ukraina didina bepiločių orlaivių tiekimą kariuomenei ir gali būti, kad jų skaičiumi aplenkė Rusiją, „Army TV“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Vadimas Sucharevskis.

Kyjivas stengiasi išplėsti bepiločių orlaivių gamybą šalies viduje ir siekia iki 2024 m. pagaminti bent 1 mln. bepiločių orlaivių.

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Ukrainos kariai gavo šešis kartus daugiau dronų nei pernai, interviu metu sakė V.Sucharevskis.

„Tai bendra Generalinio štabo ir Gynybos ministerijos pergalė“, – pridūrė jis.

Pasak V.Sucharevskio, Ukraina turi daugiau kaip 165 įvairių tipų dronus, kurie šiuo metu bandomi ir naudojami mūšio lauke.

„Kalbant apie bepiločių orlaivių skaičių, akivaizdu, kad mes nepralaimime, o gal net aplenkėme (Rusiją). Tačiau, pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos ryšiai suteikia (Rusijai) didesnį pranašumą keičiant komponentus“, – sakė pulkininkas.

Per visą Rusijos invaziją Ukraina ir Rusija daug investavo į bepiločių orlaivių technologijas, kurios iš esmės pakeitė karybą. Didesnio skaičiaus Ukrainos pajėgoms bepiločiai orlaiviai buvo vienas iš pagrindinių ginklų, leidžiančių smogti Rusijos karo laivams, jūrų bazėms, naftos perdirbimo gamykloms ir aerodromams okupuotose teritorijose ir giliai už priešo linijos.

Birželio 11 d., praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išleido dekretą, kuriuo nurodė sukurti atskirą ginkluotųjų pajėgų padalinį, kuriam būtų pavesta tobulinti bepiločių orlaivių operacijas, Kyjivas oficialiai pristatė bepiločių sistemų pajėgas.

„Defence blog“ nuotr./Dronų „Shahed“ gamybos linija Rusijoje

Poznanės (Lenkija) valstybinė įmonė pardavė dalių Irano koviniams bepiločiams lėktuvams „Shahed 136“, ketvirtadienį pranešė lenkų radijas „Zet“.

Kaip pranešama, tokius dronus rusai naudoja atakoms Ukrainoje vykdyti. „Zet“ teigimu, kalbama apie siurblius, pagamintus Lenkijos pramonės plėtros agentūrai priklausančioje įmonėje.

Bendrovė „WSK Poznan“ Irano variklių gamintojui „Motorsazan Company“ pardavė siurblius, skirtus naudoti traktoriuose, tačiau dalys atsidūrė bepiločiuose orlaiviuose, kuriuos Iranas išsiuntė į Rusiją, rašo „Reuters“.

Lenkijos valstybinei Pramonės plėtros agentūrai priklausanti „WSK Poznan“ pranešė, kad Nacionalinė prokuratūra ir Vidaus saugumo agentūra „atlieka tyrimą dėl bendrovės pagamintų dalių eksporto į Iraną“.

Shutterstock nuotr./Dronas kamikadzė

Ji nepaminėjo bepiločių orlaivių, tačiau pareiškime nurodė, kad jos siurbliai dėl savo svorio nėra skirti orlaiviams maitinti ir veikia naudodami dyzeliną, o ne aviacinius degalus.

„Bendrovė įdiegė vidaus kontrolės procedūras potencialiems klientams... Kiekvieną kartą kruopščiai tikrinamas kiekvienas potencialus kontrahentas, analizuojama užsakomų prekių paskirtis, o vėliau – konkrečiu metu galiojančios sankcijos“, – teigiama pranešime.

„Dabartinė valdyba deda visas pastangas, kad šis klausimas būtų išsiaiškintas, ir pareiškia, kad yra visiškai pasirengusi bendradarbiauti su bylą nagrinėjančiomis institucijomis, bei imasi būtinų veiksmų, kad užtikrintų bendrovės ateitį“, – priduriama pranešime.

Nacionalinė prokuratūra elektroniniu paštu pranešė, kad tiria, ar „WSK Poznan“ eksportavo dvejopo naudojimo produktus neturėdama tinkamų leidimų. Ji neužsiminė apie dronus ar Iraną.

Tarnyba pridūrė, kad vykstant tyrimui tuometiniam bendrovės generaliniam direktoriui buvo pateikti kaltinimai dėl strateginės svarbos produktų pardavimo be leidimo ir jam grėsė iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Sureagavo vidaus reikalų ministras

Spaudos konferencijoje paklaustas apie šią bylą, Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Tomaszas Siemoniakas informavo, kad „vyksta tyrimas, kurį atlieka Nacionalinės prokuratūros Poznanės departamento skyrius“ ir kuris susijęs su „ginklų eksporto ir technologijų eksporto taisyklių pažeidimu“.

„Šį atvejį nustatė Vidaus saugumo agentūra ir, žinoma, jis yra visiškai pasibaisėtinas. Kita vertus, prokuratūra čia tikrai atliks veiksmus, pareikš kaltinimus ir informuos apie tolesnę šios bylos eigą“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomasz Siemoniak

T.Siemoniakas pridūrė, kad vyriausybė stengiasi „sugriežtinti visus su sankcijomis susijusius klausimus“.

„Ankstesniais metais, priešingai nei buvo kalbama, ši sistema buvo labai laisva, todėl Nacionalinė mokesčių inspekcija, bendradarbiaudama su kitomis tarnybomis, jau keletą mėnesių vykdo intensyvią veiklą, siekdama užtikrinti, kad sankcijos ir embargas nebūtų apeinami“, – pabrėžė T.Siemoniakas.

Iranas per 2022 m. vasarį prasidėjusią invaziją į Ukrainą Rusijai tiekė tūkstančius bepiločių orlaivių „kamikadzių“ Shahed-136. Jie buvo naudojami Ukrainos priešlėktuvinei gynybai naikinti ir smogti infrastruktūrai toli nuo fronto linijos.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Karališkojo jungtinių tarnybų instituto ekspertai parengė išsamią ataskaią, kurioje išanalizavo ilgai laukto 2023 m. Ukrainos puolimo nesėkmės priežastis. Jų tikslas – padėti išvengti tokių klaidų pasikartojimo ateityje ir informuoti apie puolamosios kovinės galios atkūrimą NATO kariuomenėse.

Dr. Jackas Watlingas, sausumos karo ekspertas, dr. Oleksandras V. Danyliukas, įvairiapusės Rusijos karybos ekspertas, ir karybos ekspertas Nickas Reynoldsas išskyrė, kad pirminė Ukrainos puolimo operacijų koncepcija buvo pagrįsta: joje buvo numatyta, kad 12 šarvuočių ir mechanizuotų brigadų turi pasiekti proveržį 30 km fronto ruože. Vadinasi, per septynias dienas izoliuoti Tokmaką, o po to prasiveržti į pietus Melitopolio link. Pagal planą jų tempas turėjo neleisti Rusijai sutelkti didžiosios dalies savo pajėgų, todėl puolančiai pusei būtų reikėję įveikti tik šešis gynybinius pulkus.

„Ši operacijos koncepcija nebuvo įgyvendinta. Taip atsitiko dėl Ukrainos ir jos tarptautinių partnerių padarytų operatyvinių klaidų. Prieš puolimą Ukrainos tarptautiniai partneriai praleido du esminius sprendimų priėmimo momentus“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak ekspertų, pirma, nors Rusija nuo 2022 m. gegužės mėn. pradėjo pereidinėti prie karo ekonomikos ir nuo rudens ėmėsi mobilizuoti karius, Ukrainos tarptautiniai partneriai nesiryžo svarbiems veiksmams, kad pašalintų savo pramonės apribojimus: „Dėl to, nors daugelis valstybių padovanojo Ukrainai didelę dalį savo nacionalinių atsargų, tai nesudarė pakankamo įrangos kiekio, kad būtų užtikrintas doktrininis minimumas svarbiausių priemonių, reikalingų operacijos koncepcijai įgyvendinti“.

Antrasis karybos ekspertų įvardintas praleistas sprendimo momentas buvo susijęs su laiku – kada ta įranga turėjo atvykti į Ukrainą.

„Ukrainos tarptautiniai partneriai, priimdami sprendimą veikti, sugaišo keturis mėnesius, todėl iki puolimo į Ukrainą atvyko tik dalis pažadėtosios įrangos, o Ukrainos brigados neturėjo pakankamai laiko treniruotis su naujai pristatyta įranga. Dėl šios priežasties puolimo pradžioje brigados buvo nepakankamai apmokytos, o tai lėmė didelę dalį taktinių klaidų, padarytų vykdant operaciją“, – išskyrė ekspertai.

Jie sutinka, kad tikrai ne viskas priklausė nuo sąjungininkų malonės, nes pati „Ukraina taip pat padarė nemažai klaidų“.

Viena pagrindinių, ekspertų nuomone, yra ta, kad patyrusios pajėgos buvo naudojamos kontakto linijai palaikyti ir vėliau puolimo metu vykdyti tvirtinimo operacijas, nors pagrindinės pajėgos buvo iš esmės naujai suformuotos.

Socialinių tinklų nuotrauka/Karas Ukrainoje

„Dėl to pagrindiniams elementams trūko kovinės patirties, o tai lėmė taktines klaidas vykdant operaciją“, – pridūrė ekspertai. 

Antra, Ukrainos planuotojai dar labiau padidino tinkamai aprūpintų pajėgų stygių, nes skirstė karius kelioms kryptimis, kurios vėliau buvo papildomai aprūpintos šaudmenimis ir pagalbinėmis priemonėmis pagrindinių pajėgų sąskaita.

Visi trys ekspertai sutinka, kad šių dviejų klaidų derinys apribojo pajėgų gebėjimą veikti ir išlaikyti tempą.

„Didžiausia Ukrainos planavimo klaida, atrodo, buvo ta, kuria remiantis buvo nuspręsta, kad pagrindinės pajėgos tokiomis aplinkybėmis gali būti sėkmingos. Užuot naudojus tempą ir koncentraciją šešiems rusų pulkams įveikti, tikėtasi, kad smūginis veiksmas privers rusų karius palūžti, kaip tai įvyko 2022 m. prie Charkivo.“

Tokią prielaidą eksperta įvardijo kaip optimistinę. Jų teigimu, buvo nepakankamai įvertinta, kaip būtų galima pasiekti kritines sąlygas tokiam moraliniam žlugimui.

„Galiausiai pradinės atakos nepavyko, o tempas buvo prarastas taip, kad Rusija galėjo kautis su visais 105 000 karių, kuriuos turėjo tiksliniame sektoriuje“, – komentavo analitikai.

Pasak jų, nors kontrpuolimas ir nepavyko, ypač reikšminga iš jo klaidų išmokti savas pamokas.

Pirmoji pamoka Ukrainai ir jos tarptautiniams partneriams yra ta, kad operatyvinis saugumas buvo nepakankamas, todėl Rusija tiksliai žinojo, kur ir maždaug kada vyks puolimas.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Šią problemą dar labiau apsunkino tai, kad turėdama tik porą brigadų, tinkamai parengtų puolamosioms operacijoms, Rusija turėjo sekti tik nedidelį skaičių padalinių, kad nustatytų Ukrainos ketinimus. Atsižvelgiant į tai, kad šis saugumo trūkumas iš dalies atsirado dėl daugianacionalinio puolimo organizavimo proceso, NATO, kuri remiasi panašiais procesais, turėtų tai atidžiai išnagrinėti“, – išskiriama ataskaitoje.

Tarp kitų pamokų ekspertai taip pat įvardijo dėmesį kontržvalgybos pajėgumams, elektroninės apsaugos sutvirtinimą.

„Per puolimą taip pat buvo akivaizdu, kad nors programinės įrangos apibrėžtos sistemos yra labai svarbios pajėgų konkurencingumui, jos taip pat yra jautrios tikslingiems elektroninio karo trukdžiams. Tai ypač pasakytina apie tiksliuosius smūgius.“

Jie pastebėjo, kad, karui įpusėjus, Rusijos pajėgos sukūrė tvirtas priešpriešas įvairiems Ukrainos pajėgumams, įskaitant „Excalibur“ šaudmenims ir valdomoms daugkartinio paleidimo raketų sistemoms.

„Akivaizdu, kad norint išlaikyti technologinį pranašumą reikia gebėti greitai atnaujinti sistemas vietoje.“

„Nuolatinio priešo stebėjimo ir tolimojo šaudymo derinys reiškė, kad kariams pradėjus puolamąsias operacijas, jų antžeminės komunikacijos linijos tapo nuspėjamos ir pasiekiamos, o tai mažino tempą“, – vardijo ekspertai ir pridūrė, kad klausimas, kaip galima užtikrinti ilgalaikę perėjimo punktų apsaugą turėtų būti svarbiausia NATO pajėgumų sritis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Ukrainai dėl laiko, reikalingo puolamosioms kovinėms pajėgoms atkurti, atnaujintų puolamųjų operacijų artimiausiu metu perspektyvoje nematyti. Todėl dabar Ukraina turi keisti prioritetus, kad padarytų kuo daugiau žalos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir taip laimėtų taip reikalingo laiko.

Tuo pat metu Ukraina tikriausiai bandys apriboti Rusijos pajamų gavimą, suduodama smūgius Rusijos pajamas generuojančiai infrastruktūrai. Laiko galima nusipirkti, nors ir už didelę kainą. Ukrainai ir jos tarptautiniams partneriams kyla klausimas, ką su juo daryti“, – dėstė karybos ekspertai.