Suprasti akimirksniu
- „Užkirsiu kelią Trečiajam pasauliniam karui“: D.Trumpas davė pažadą dėl karo Ukrainoje
- Rusijos naikintuvai perėmė du JAV strateginius bombonešius
- V.Zelenskio atstovas atskleidė pokalbio su D.Trumpu detales: „Jis pasakė kai ką įdomaus apie Rusiją“
- Rusija į frontą siunčia Antrojo pasaulinio karo tankus: ką tai rodo?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Milijonai rublių naujam Rusijos projektui: kuria ginkluotą V.Putino klonų kartą
16:30
Rusijos jaunimas jau daugybę metu griežtai maitinamas griežta nacionalistine ideologija, nes Kremlius turi tikslą – išugdyti naują Vladimiro Putino klonų kartą, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.
Praėjusių metų liepą aukšto rango Kremliaus pareigūnas Sergejus Novikovas pareiškė, kad Rusija kariauja tris karus – karą fronte Ukrainoje, ekonominį karą ir ideologinį karą „dėl jaunų žmonių protų“.
Panašu, kad Rusijos vyriausybė ėmėsi svarbių veiksmų, kad laimėtų šį mūšį dėl jaunų protų, skirdama pinigų vadinamajam „patriotiniam ugdymui“.
Šiemet „patriotiniams projektams“ Kremlius ketina skirti apie 45,85 mlrd. rublių (maždaug 478,069 mln. dolerių), praėjusiais metais pranešė naujienų agentūra „RBC“.
Būrimasis į valstybines jaunimo grupes taip pat smarkiai išaugo nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Grupę „Pirmųjų judėjimas“, kurios tikslas – suteikti Rusijos vaikams „piliečio ir patrioto ugdymą“, 2022 m. įkūrė Rusijos prezidentas V.Putinas. Šių metų sausio mėn. jai priklausė vos ne 5 mln. narių, anksčiau nurodė Rusijos pareigūnai.
Grupės vadovo teigimu, iki 2023 m. gruodžio mėn. ji buvo atidariusi apie 40 tūkst. skyrių visoje Rusijoje, informavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Istorikas, Rusijos kultūros ir karo propagandos analitikas Ianas Garneris mano, kad šie skaičiai rodo, jog scenos, kai jauni rusai bėga iš šalies, gadina balsadėžes ir viešai protestuoja, yra „sena istorija“.
„Rusija žino, kad ši karta tikriausiai niekada netaps superideologiška“, – kalbėjo analitikas. Todėl vietoje to „Rusija skiria didžiulius pinigus ir išteklius (ir tai darė pastarąjį dešimtmetį) labai ideologizuotai, labai nacionalizuotai jaunajai kartai kurti“.
Michailas Kominas, Europos užsienio santykių tarybos programos „Platesnė Europa“ vizituojantis bendradarbis naujienų svetainei „Business Insider“ teigė, kad Rusijos mokyklose ir universitetuose įvesti nauji „ideologiniai dalykai“ per ateinantį dešimtmetį greičiausiai lems tai, kad Rusijos jaunimo karta „puoselės konservatyvias vertybes“ ir bus „daug labiau antivakarietiška“.
Akademikų brolija
Viena iš konservatyviausių Rusijos brolijų tarp išsilavinusios bendruomenės yra „Akademikų brolija“. Teigiama, kad grupė jau dabar nepritaria Ukrainos valstybingumui ir laiko Rusiją „trečiąja Roma“. Jai reikšminga idėja, kad šalis, vadovaujama Maskvos, yra buvusių romėnų sostinių Romos ir Konstantinopolio įpėdinė ir „unikali civilizacija, išsiskirianti iš kitų savo ypatinga dvasine ir istorine misija“.
„Rusija, – rašoma brolijos tinklalapyje, – niekur nesibaigia“.
Brolijos koordinatorius Nikita Izjumovas žurnalistams tvirtino, kad jie „atvirai ir aiškiai propaguoja imperinius idealus visuomenėje“.
„Mes paveldime senąsias imperines pirmosios Romos ir naujosios Romos, kuri priima Kristų, tradicijas“, – pridūrė jis.
Organizaciją remia Vakarų sankcionuotas Rusijos milijardierius Konstantinas Malofejevas, nacionalistinio žiniasklaidos tinklo „Tsargrad“ savininkas.
Siekdama pritraukti potencialių naujokų, „Akademikų brolija“ naudojasi interneto svetaine, socialine žiniasklaida ir „YouTube“ kanalu.
Sausio mėn. brolija pranešė, kad 28 Rusijos regionuose turi apie 1 000 narių.
N.Iziumovas nurodė, kad „Akademikų brolija“ veikia „beveik visuose didžiuosiuose Rusijos universitetuose“.
Savo ruožtu Kremlius „atsargiai žiūri į tiesioginį bendradarbiavimą, – sakė M.Kominas. – Manoma, kad jie yra pernelyg radikalūs“.
Įvairios „Akademikų brolijos“ dalys iš esmės yra panašios savo stiliumi, nors kai kurios iš jų elgiasi ekstremaliau nei kitos.
Pavyzdžiui, Čeliabinsko filiale yra vienas iš ekstremalesnių variantų – grupė skelbia prieš imigrantus nukreiptas naujienas, memus, kuriais bandoma pažeminti LGBTQ+ bendruomenės narius, ir paniekinamai rašo apie vietos feministes.
Tačiau dėl tokių „akademikų" marginalinio statuso jų pagrindiniai veiksmai daugiausia buvo „tam tikrų menininkų ar aktyvistų pasmerkimas socialinėje žiniasklaidoje kaip ‚antirusiškų‘ ir koncertų atšaukimas“, – „Business Insider“ komentavo Ekseterio universiteto politikos profesorius Davidas Lewisas.
Pasirengimas karui Ukrainoje
„Viena iš „akademikų“ užduočių – rengti Tėvynės gynėjus, – sakė N.Iziumovas.
Jie mokosi dronų valdymo įgūdžių, pina maskuojamuosius tinklus, gamina tranšėjines žvakes ir net veda meistriškumo kursus studentams, kaip pasigaminti armijos sausą dušą.
„Žmogus Rusijoje visada buvo karys, taip buvo prieš 1000 metų ir taip bus dar po 1000 metų, – minėjo jis. – Jei akademikas nusprendžia vykti į frontą, mes jam suteikiame visą reikiamą paramą“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad kai kurie brolijos nariai jau išvyko kariauti į Ukrainą.
Pasak britų žvalgybos, tokio judėjimo egzistavimas rodo, kad „Rusijoje yra rinkėjų, pasisakančių už karingesnį požiūrį tiek į karą Ukrainoje, tiek į Vakarus“.
Teigiama, kad tai greičiausiai turės įtakos „kartų kaitai, kuri, tikėtina, įvyks Rusijos administraciniame elite per likusią šio dešimtmečio dalį“.
„Akademikų brolija" įsitikinusi, kad ji formuos „būsimąjį Rusijos elitą“.
Tačiau vyriausybė nori „išvengti galingų ultrapatriotinių judėjimų, kurie ateityje galėtų tapti grėsme režimui, atsiradimo, mano D.Lewisas.
„Viena vertus, Kremlius nori matyti daugiau tokios „patriotinės“ pilietinės visuomenės, tačiau taip pat nori užtikrinti, kad ji išliktų griežtai politiškai kontroliuojama“, – pridūrė jis.
Visa tai yra „kur kas didesnės kampanijos, nukreiptos prieš naująją Rusijos jaunimo kartą“, dalis.
Nors ir nėra didžiulės, tokios organizacijos kaip Akademikų brolija suteikia „pasirinkimo iliuziją“, sakė I.Garneris.
„Jaunuoliai gali dalyvauti jaunimo armijos veikloje, gali dalyvauti daug mažesniame klube, tokiame kaip „Akademikų brolija“, – tęsė jis. – Tačiau kai nuimame sluoksnius, iš tikrųjų visi jie skleidžia tas pačias žinutes, kurios labai susijusios su nacionalistine, neapykantos kupina ideologija.“
Jauni žmonės verčiami manyti, kad, jei jie nori sėkmingos karjeros arba nori dalyvauti pilietinėje visuomenėje, jie „neturi kitos išeities, kaip tik dalyvauti tam tikroje šių organizacijų apraiškoje“, pridūrė I.Garneris.
Tai bandymas išlaikyti putinizmą gyvą net po to, kai lyderis mirtų ir būtų palaidotas.
„Putinas nėra būtinas putinizmo projektui“, – pabrėžė jis.
Vengrija ir Slovakija prašo ES pagalbos sprendžiant ginčą su Ukraina dėl naftos tiekimo
20:39
Vengrija ir Slovakija, apkaltinusios Ukrainą, kad ši kelia grėsmę jų energijos tiekimui, pirmadienį paprašė Europos Sąjungos (ES) įsikišti sprendžiant šį ginčą.
Pasak dviejų šalių, Kyjivas praėjusį mėnesį uždraudė Rusijos energetikos milžinei „Lukoil“ naudotis naftotiekio „Družba“ atšaka Ukrainoje naftos tiekimui į Vidurio Europą.
Ir Budapeštas, ir Bratislava mano, kad šis žingsnis yra Ukrainos asociacijos susitarimo su ES pažeidimas.
„Kartu su Slovakija paprašėme Europos Komisijos pradėti ikiteismines konsultacijas“, – spaudos konferencijoje Briuselyje po bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjarto.
Pagal šią procedūrą, apibrėžtą asociacijos susitarime, valstybėms narėms atstovauja Europos Komisija.
Briuselis ir Kyjivas turi tris dienas konsultacijoms surengti, kurios gali būti pratęstos, jei sutinka abi šalys.
Jei sprendimas nebus rastas, gali būti sudaryta arbitražo kolegija.
P. Szijjarto Ukrainos sprendimą taikyti sankcijas „Lukoil“ pavadino nepriimtinu ir nesuprantamu, teigdamas, kad dėl jo kyla „esminė rizika“ dviejų ES valstybių narių naftos tiekimui.
Jis teigė, kad Vengrija iš „Lukoil“ gauna trečdalį importuojamos naftos.
Nors buvo imtasi „laikinų priemonių“, vertinant „vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą“, padėtis yra nepavydėtina, perspėjo P. Szijjarto.
2022 metais ES uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos.
Visgi naftotiekiui „Družba“ laikinai buvo taikoma išimtis, kad Vidurio Europos šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, turėtų laiko diversifikuoti tiekimą.
Tačiau Budapeštas nesiėmė jokių svarbių veiksmų, kad atsikratytų savo priklausomybės nuo Rusijos naftos.
Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikęs glaudžius ryšius su Kremliumi nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.
V.Orbanas supykdė savo kolegas lyderius, kai liepos 5 dieną nuskrido į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo šalis perėmė šešių mėnesių pirmininkavimą ES Tarybai.
Reaguodama į jo paties paskelbtą nekoordinuotą „taikos misiją“, Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad jos nariai boikotuos Vengrijoje pirmininkavimo metu rengiamus susitikimus.
Institucijai šiuose renginiuose bus atstovaujama tik „vyresniųjų valstybės tarnautojų lygmeniu“.
ES taip pat svarsto galimybę nedalyvauti rugpjūčio pabaigoje Budapešte numatytame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.
S.Šatūnas: ES šalių kompanijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos
20:38
Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.
„Veiksmingam sankcijų įgyvendinimui ir sankcijų apėjimo prevencijai reikia ne tik teisinių priemonių naujuose sankcijų paketuose Rusijai, bet ir moralinio kompaso,“ – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas jis.
Anot pranešimo, Briuselyje vykusioje Taryboje viceministras su kolegomis diskutavo apie paramą Ukrainai, imobilizuoto Rusijos turto panaudojimą, tolesnį Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą.
„Europos Komisijos prezidentės pasiūlytos paramos Ukrainai gairės turėtų tapti europine Ukrainos pergalės strategija. Tai turėtų paspartinti kai kuriuos labai reikalingus sprendimus dėl paramos Ukrainai,“ – pažymėjo viceministras.
Užsienio reikalų tarybos metu taip pat buvo nuspręsta pradėti ES ir Armėnijos dialogą dėl bevizio režimo bei skirti Armėnijai paramą iš Europos taikos palaikymo priemonės.
Dalyviai aptarė humanitarinę situaciją Gazoje, galimybes remti Palestinos savivaldą, pasirengimą galimam ES-Izraelio Asociacijos tarybos susitikimui.
Neformaliame susitikime su Europos investicijų banko (EIB) vadove Nadia Calvino buvo aptarta EIB parama Ukrainai ir Artimųjų Rytų regionui, banko indėlis į Europos saugumo ir gynybos stiprinimą, sudarant kuo palankesnes sąlygas Europos gynybos pramonės projektų finansavimui bei ginkluotės įsigijimui.
Ukrainos kariai keliauja po Europą, siekdami pasipriešinti Rusijos dezinformacijai
20:28
Grupė Ukrainos karių pradėjo kelionę po Europos miestus, kur rengia susitikimus su ukrainiečiais, siekdami atremti Maskvos dezinformaciją apie plataus masto invaziją į šalį.
Sekmadienį Ukrainos Trečioji puolamoji brigada Lenkijos sostinėje surengė susitikimus su tautiečiais.
„Atvykome pas savo žmones Europoje. Nes jie yra mūsų balsas Europoje“, – prieš renginį Varšuvoje sakė 21-erių karys Vitalijus, pasivadinęs „Gats“.
„Jei kris Ukraina, kita bus Lenkija ir Baltijos šalys. Jos turi tai suprasti. Rusija nesustos. Ji visiškai nesustos“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Kariai pridūrė, kad jie taip pat planuoja susitikimus su tautiečiais Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Čekijoje ir Lietuvoje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos pajėgos pildosi: į frontą išsiuntė tūkstančius kalinių
17:00
Britų leidinys „The Guardian“ pranešė, kad tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose išsiųsta 3,8 tūkst. kalinių.
Nurodoma, kad dauguma kalinių buvo mobilizuoti kaip pėstininkai. Kaliniai mokomi specialioje stovykloje, kur jiems aiškinama, kaip elgtis su automatiniais ginklais, užtaisyti ir nukenksminti minas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos leidiniui tvirtino, kad neplanuoja panaudoti mobilizuotų kalinių vadinamiesiems „mėsos puolimams“.
„Jie nebando gelbėti savo gyvybių. Jie naudoja savo vaikinus kaip mėsą“, – Rusijos kariuomenės taktiką komentavo ukrainiečių bataliono atstovas Oleksijus Duchas. Pasak jo, jo rekrutai yra motyvuoti ir pasirengę kovoti ir taip.
Karinis instruktorius Denysas Kravčenka nurodė, kad kariai Ukrainoje gauna standartinį 500 JAV dolerių atlyginimą už tarnybą kariuomenėje ir dar 2 500 JAV dolerių per mėnesį, kai yra fronto linijoje.
Jo nuomone, Ukrainos kariuomenės departamentas turėtų padidinti atlyginimus, kad išspręstų personalo problemą nesamdydamas kalinių.
Gegužės 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, leidžiantį mobilizuoti nuteistuosius į karą. Pagal dokumentą kai kurių kategorijų nuteistieji gali savanoriškai pasirašyti sutartį ir eiti tarnauti į kariuomenę. Įstatymas numato lygtinį paleidimą sutartį pasirašiusiems nuteistiesiems, tačiau galutinį sprendimą dėl jų lygtinio paleidimo priims teismas. Tačiau tarnauti kariuomenėje jie galėtų tik karo padėties šalyje metu.
Į kariuomenę negali būti mobilizuojami asmenys, nuteisti pagal straipsnius dėl kenkimo Ukrainos nacionaliniam saugumui, už tyčinį dviejų ar daugiau asmenų nužudymą arba nužudymą, susijusį su išžaginimu, už bet kokius nusikaltimus seksualinei neliečiamybei, terorizmą, ypač sunkius korupcinius nusikaltimus ir mirtinus eismo įvykius apsvaigus nuo narkotikų ar alkoholio.
Ukrainos teisingumo ministerijos duomenimis, įkalinimo įstaigose yra daugiau kaip 27 tūkst. nuteistųjų, iš kurių 1 538 yra moterys.
Masinis rusų verbavimas kalėjimuose prasidėjo 2022 m. vasarą. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios į fronto liniją buvo išsiųsta daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos kolonijų ir kalėjimų kalinių.
Kremlius nematė jokios problemos praktikoje atleisti žudikams, maniakams, prievartautojams ir kanibalams. „Kalbame apie tam tikras sąlygas, kurios susijusios su buvimu fronto linijoje, <...> dalyvavimu puolamosiose grupuotėse – ir po to jau seka malonė“, – anksčiau nurodė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Iki praėjusių metų rugpjūčio mėn. sąlygos nebuvo keičiamos, tačiau dabar kaliniai į frontą vežami kaip savanoriai, pasirašius sutartį. Ji sudaroma šešiems mėnesiams, tačiau „sutartininkas“ negalės grįžti namo, nes sutartis bus pratęsta automatiškai.
„Jei dabar pasirašysi kontraktą, būk pasiruošęs mirti, seneli“, – anksčiau aiškino vienas karys.
Būdavo, kad kažkaip vis tiek praleisdavo. Šešis mėnesius galėjai blaškytis. Bet iki karo pabaigos jokios sėkmės neužteks. Jau supratau, kad iki karo pabaigos nesulauksiu“, – viename iš pokalbių kambarių rašė nuo spalio mėnesio kovojantis ‚"Storm V" būrio kovotojas.
Milijonai rublių naujam Rusijos projektui: kuria ginkluotą V.Putino klonų kartą
16:30
Rusijos jaunimas jau daugybę metu griežtai maitinamas griežta nacionalistine ideologija, nes Kremlius turi tikslą – išugdyti naują Vladimiro Putino klonų kartą, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.
Praėjusių metų liepą aukšto rango Kremliaus pareigūnas Sergejus Novikovas pareiškė, kad Rusija kariauja tris karus – karą fronte Ukrainoje, ekonominį karą ir ideologinį karą „dėl jaunų žmonių protų“.
Panašu, kad Rusijos vyriausybė ėmėsi svarbių veiksmų, kad laimėtų šį mūšį dėl jaunų protų, skirdama pinigų vadinamajam „patriotiniam ugdymui“.
Šiemet „patriotiniams projektams“ Kremlius ketina skirti apie 45,85 mlrd. rublių (maždaug 478,069 mln. dolerių), praėjusiais metais pranešė naujienų agentūra „RBC“.
Būrimasis į valstybines jaunimo grupes taip pat smarkiai išaugo nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Grupę „Pirmųjų judėjimas“, kurios tikslas – suteikti Rusijos vaikams „piliečio ir patrioto ugdymą“, 2022 m. įkūrė Rusijos prezidentas V.Putinas. Šių metų sausio mėn. jai priklausė vos ne 5 mln. narių, anksčiau nurodė Rusijos pareigūnai.
Grupės vadovo teigimu, iki 2023 m. gruodžio mėn. ji buvo atidariusi apie 40 tūkst. skyrių visoje Rusijoje, informavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Istorikas, Rusijos kultūros ir karo propagandos analitikas Ianas Garneris mano, kad šie skaičiai rodo, jog scenos, kai jauni rusai bėga iš šalies, gadina balsadėžes ir viešai protestuoja, yra „sena istorija“.
„Rusija žino, kad ši karta tikriausiai niekada netaps superideologiška“, – kalbėjo analitikas. Todėl vietoje to „Rusija skiria didžiulius pinigus ir išteklius (ir tai darė pastarąjį dešimtmetį) labai ideologizuotai, labai nacionalizuotai jaunajai kartai kurti“.
Michailas Kominas, Europos užsienio santykių tarybos programos „Platesnė Europa“ vizituojantis bendradarbis naujienų svetainei „Business Insider“ teigė, kad Rusijos mokyklose ir universitetuose įvesti nauji „ideologiniai dalykai“ per ateinantį dešimtmetį greičiausiai lems tai, kad Rusijos jaunimo karta „puoselės konservatyvias vertybes“ ir bus „daug labiau antivakarietiška“.
Akademikų brolija
Viena iš konservatyviausių Rusijos brolijų tarp išsilavinusios bendruomenės yra „Akademikų brolija“. Teigiama, kad grupė jau dabar nepritaria Ukrainos valstybingumui ir laiko Rusiją „trečiąja Roma“. Jai reikšminga idėja, kad šalis, vadovaujama Maskvos, yra buvusių romėnų sostinių Romos ir Konstantinopolio įpėdinė ir „unikali civilizacija, išsiskirianti iš kitų savo ypatinga dvasine ir istorine misija“.
„Rusija, – rašoma brolijos tinklalapyje, – niekur nesibaigia“.
Brolijos koordinatorius Nikita Izjumovas žurnalistams tvirtino, kad jie „atvirai ir aiškiai propaguoja imperinius idealus visuomenėje“.
„Mes paveldime senąsias imperines pirmosios Romos ir naujosios Romos, kuri priima Kristų, tradicijas“, – pridūrė jis.
Organizaciją remia Vakarų sankcionuotas Rusijos milijardierius Konstantinas Malofejevas, nacionalistinio žiniasklaidos tinklo „Tsargrad“ savininkas.
Siekdama pritraukti potencialių naujokų, „Akademikų brolija“ naudojasi interneto svetaine, socialine žiniasklaida ir „YouTube“ kanalu.
Sausio mėn. brolija pranešė, kad 28 Rusijos regionuose turi apie 1 000 narių.
N.Iziumovas nurodė, kad „Akademikų brolija“ veikia „beveik visuose didžiuosiuose Rusijos universitetuose“.
Savo ruožtu Kremlius „atsargiai žiūri į tiesioginį bendradarbiavimą, – sakė M.Kominas. – Manoma, kad jie yra pernelyg radikalūs“.
Įvairios „Akademikų brolijos“ dalys iš esmės yra panašios savo stiliumi, nors kai kurios iš jų elgiasi ekstremaliau nei kitos.
Pavyzdžiui, Čeliabinsko filiale yra vienas iš ekstremalesnių variantų – grupė skelbia prieš imigrantus nukreiptas naujienas, memus, kuriais bandoma pažeminti LGBTQ+ bendruomenės narius, ir paniekinamai rašo apie vietos feministes.
Tačiau dėl tokių „akademikų" marginalinio statuso jų pagrindiniai veiksmai daugiausia buvo „tam tikrų menininkų ar aktyvistų pasmerkimas socialinėje žiniasklaidoje kaip ‚antirusiškų‘ ir koncertų atšaukimas“, – „Business Insider“ komentavo Ekseterio universiteto politikos profesorius Davidas Lewisas.
Pasirengimas karui Ukrainoje
„Viena iš „akademikų“ užduočių – rengti Tėvynės gynėjus, – sakė N.Iziumovas.
Jie mokosi dronų valdymo įgūdžių, pina maskuojamuosius tinklus, gamina tranšėjines žvakes ir net veda meistriškumo kursus studentams, kaip pasigaminti armijos sausą dušą.
„Žmogus Rusijoje visada buvo karys, taip buvo prieš 1000 metų ir taip bus dar po 1000 metų, – minėjo jis. – Jei akademikas nusprendžia vykti į frontą, mes jam suteikiame visą reikiamą paramą“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad kai kurie brolijos nariai jau išvyko kariauti į Ukrainą.
Pasak britų žvalgybos, tokio judėjimo egzistavimas rodo, kad „Rusijoje yra rinkėjų, pasisakančių už karingesnį požiūrį tiek į karą Ukrainoje, tiek į Vakarus“.
Teigiama, kad tai greičiausiai turės įtakos „kartų kaitai, kuri, tikėtina, įvyks Rusijos administraciniame elite per likusią šio dešimtmečio dalį“.
„Akademikų brolija" įsitikinusi, kad ji formuos „būsimąjį Rusijos elitą“.
Tačiau vyriausybė nori „išvengti galingų ultrapatriotinių judėjimų, kurie ateityje galėtų tapti grėsme režimui, atsiradimo, mano D.Lewisas.
„Viena vertus, Kremlius nori matyti daugiau tokios „patriotinės“ pilietinės visuomenės, tačiau taip pat nori užtikrinti, kad ji išliktų griežtai politiškai kontroliuojama“, – pridūrė jis.
Visa tai yra „kur kas didesnės kampanijos, nukreiptos prieš naująją Rusijos jaunimo kartą“, dalis.
Nors ir nėra didžiulės, tokios organizacijos kaip Akademikų brolija suteikia „pasirinkimo iliuziją“, sakė I.Garneris.
„Jaunuoliai gali dalyvauti jaunimo armijos veikloje, gali dalyvauti daug mažesniame klube, tokiame kaip „Akademikų brolija“, – tęsė jis. – Tačiau kai nuimame sluoksnius, iš tikrųjų visi jie skleidžia tas pačias žinutes, kurios labai susijusios su nacionalistine, neapykantos kupina ideologija.“
Jauni žmonės verčiami manyti, kad, jei jie nori sėkmingos karjeros arba nori dalyvauti pilietinėje visuomenėje, jie „neturi kitos išeities, kaip tik dalyvauti tam tikroje šių organizacijų apraiškoje“, pridūrė I.Garneris.
Tai bandymas išlaikyti putinizmą gyvą net po to, kai lyderis mirtų ir būtų palaidotas.
„Putinas nėra būtinas putinizmo projektui“, – pabrėžė jis.
Ukraina susitarė dėl komercinės užsienio skolos restruktūrizavimo
15:58
Ukraina iš esmės susitarė su jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojais dėl visapusiško valstybės komercinės užsienio skolos restruktūrizavimo, pirmadienį paskelbė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
„Pasiekėme principinius susitarimus su Ukrainos euroobligacijų turėtojų komitetu. Tai svarbus skolos pertvarkymo proceso etapas, o tai leis per ateinančius trejus metus skolos aptarnavimui sutaupyti 11,4 mlrd. JAV dolerių, o iki 2033-ųjų – 22,75 mlrd. dolerių“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas.
Tarptautinėje kapitalo rinkoje šiuo metu cirkuliuoja Ukrainos obligacijų už apytikriai 23,4 mlrd. JAV dolerių.
„Po kelis mėnesius trukusių derybų ir sunkaus darbo su privačiais skolintojais, Tarptautiniu valiutos fondu ir oficialiais kreditoriais pasiekėme susitarimus su obligacijų turėtojų komitetu dėl visapusiško mūsų išorinės viešosios komercinės skolos restruktūrizavimo“, – paaiškino Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Pasiekti susitarimai numato, kad apyvartoje šiuo metu cirkuliuojantys Ukrainos tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai bus keičiami į naujų obligacijų paketą 37 proc. mažesne nominalia verte. Pirmoji emitento išmoka būtų tik 2029 metais – 1,172 mlrd. dolerių, palyginti su dabar numatytomis 9,381 mlrd. dolerių sumos išmokomis 2024-2029 metais.
S. Marčenka pabrėžė, jog pagal pasiektą susitarimą atsilaisvinančius finansinius išteklius bus galima nukreipti šalies gynybos bei socialinėms reikmėms.
Įgyvendinus šiuos skolos pertvarkymo susitarimus kuo greičiau, bus sudarytos sąlygos Ukrainai kuo anksčiau sugrįžti į tarptautinę kapitalo rinką, kai saugumo padėtis stabilizuosis, kad galėtų finansuoti spartų šalies atstatymą ir pertvarkymą, pridūrė ministras.
Čekija paskelbė apie dar 100 tūkst. šaudmenų pristatymą Ukrainai
14:35
Pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gaus dar 100 tūkst. artilerijos sviedinių. Tikimasi, kad jie bus pristatyti per artimiausius du mėnesius.
„Liepos ir rugpjūčio mėnesiais atsiųsime dar 100 tūkst. šaudmenų. Dabar ieškome pinigų, kad galėtume įsigyti dar daugiau šaudmenų, kad iniciatyvą būtų galima tęsti ir 2025 m.“, – pažymėjo Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, kurį cituoja naujienų svetainė „Ceske Noviny“.
Pasak ministro, iki šiol prie iniciatyvos prisijungė 18 šalių. Iš jų 15 jau įvykdė savo įsipareigojimus ir įnešė įnašą, o tai reiškia, kad pinigų užteks, kad iki 2024 m. pabaigos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų pristatyta 500 tūkst. šaudmenų.
Kaip žinia, Čekija kelis mėnesius slapta ieškojo pasaulyje šaudmenų Ukrainai ir sugebėjo jų rasti apie milijoną. Balandžio mėn. buvo pasirašyta sutartis dėl pirmųjų 180 tūkst. šovinių.
Liepos 12 d. Čekijos prezidentas Petras Pavelas paskelbė, kad Ukrainai bus išsiųsta 50 tūkst. šovinių. Be to, nuo rugsėjo mėn. iki metų pabaigos Ukraina gaus nuo 80 iki 100 tūkst. šovinių per mėnesį.
Čekijos opozicijos politikai kaltino vyriausybę, kad šoviniai Ukrainai nupirkti per brangiai ir kad visa programa yra neskaidri ir pernelyg slapta. Tačiau, pasak prezidento, šoviniai, kuriuos Čekija perka Ukrainai iš viso pasaulio, nėra pigūs ir turi tam tikrą „antkainį“, tačiau be jo jų nebūtų įmanoma įsigyti.
Ukrainos dronai atakavo karinį aerodromą Rostovo srityje
14:29
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos karinį aerodromą Rostovo srities Morozovsko mieste, pranešta nacionalinio teletilto eteryje.
Po smūgio vietos gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė skelbti vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojami juodų dūmų stulpai vietoje, kurioje, tikėtina, pataikė dronas. Remiantis vaizdo įrašų aprašymais, įrašai padaryti netoli Morozovsko aerodromo. Vienas iš autorių už kadro nurodė, kad dronai pataikė į degalų baką.
Vietos valdžios institucijos incidento kol kas nekomentavo.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad danguje virš Rostovo srities „sunaikino arba perėmė“ 47 bepiločius orlaivius. Iš viso, ministerijos duomenimis, praėjusią naktį Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos teritoriją 75 bepiločiais orlaiviais.
Be Rostovo srities, po vieną droną buvo numušta virš Voronežo, Belgorodo ir Smolensko sričių, o dar 17 – virš Juodosios ir Azovo jūrų vandenų, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Priešingai nei teigia Gynybos ministerija, „atrėmusi“ ataką, Ukrainos dronai pataikė į „Rosneft“ Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą, kuri yra viena iš dešimties didžiausių šalyje ir vienintelė naftos perdirbimo gamykla Rusijos Juodosios jūros pakrantėje.
Ši ataka prieš Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą buvo trečioji per metus: prieš tai naftos perdirbimo gamyklai buvo smogta gegužės ir sausio mėn.
Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, ryte ukrainiečių bepilotis lėktuvas atakavo traktorių, kuriuo važiavo du žmonės – traktorininkas ir jo žmona. Dėl to vyras žuvo, o moteris buvo nuvežta į ligoninę.
Keliomis dienomis anksčiau – liepos 20 d. – Ukraina smogė Rusijos kariniam Milerovo aerodromui Rostovo srityje, po to prie pakilimo tako ir lėktuvų stovėjimo aikštelių kilo didelis gaisras.
Britų žvalgyba: Ukrainoje yra daugiau nei 3 tūkst. rusų gvardiečių, tačiau jie laikomi užnugaryje
13:51
Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad šiuo metu Ukrainos teritorijoje dislokuota daugiau kaip 3 tūkst. Rusijos gvardijos, Rusijos Federacijos karinės formuotės, tiesiogiai pavaldžios prezidentui, karių, kurių dauguma laikomi užnugaryje.
Pasak žvalgybos, daugumai „Rosgvardijos“ karių beveik neabejotinai tenka užduotis saugoti užnugario rajonus, ir tik keli padaliniai dalyvauja kovose fronte, teigė agentūra.
Jungtinės Valstijos prie Ukrainos sienos dislokavo strateginius bombonešius
11:49
Jungtinės Valstijos dislokavo du tarpžemyninius strateginius bombonešius B-52 „Stratofortress“ Rumunijos 57-ojoje oro pajėgų bazėje „Mihail Cogalniceanu“, pranešė JAV oro pajėgos Europoje.
Naujoje vietoje jie veiks kaip JAV karinių oro pajėgų 20-osios ekspedicinės bombonešių eskadrilės dalis ir taip pat pradės sąveikauti su NATO pajėgomis.
„JAV yra pasiryžusios dirbti kartu su savo NATO sąjungininkais ir partneriais rytiniame flange, siekdamos užtikrinti, kad turėtume vienijimosi įgūdžius ir koordinavimo pajėgumus, būtinus regiono saugumui, saugumui ir stabilumui palaikyti“, – pažymėjo JAV karinių oro pajėgų generolas Jamesas Heckeris.
Prieš atskrisdami į Rumuniją JAV strateginiai bombonešiai pirmą kartą atliko mokomąjį skrydį virš Suomijos ir Rusijos sienos.
Norvegijos leidinio „The Barents Observer“ duomenimis, į šiaurę, Laplandijos link, skrendantys B-52 lėktuvai priartėjo prie Kolos pusiasalio iš pietvakarių pusės, kiek tik galėjo. Ten bombonešiai apsuko ratą ir vėl grįžo į pietus.
Lėktuvų pilotai galėjo matyti beveik visą pusiasalį, kuriame stovi Rusijos raketiniai povandeniniai laivai, taip pat Olenijos aerodromą, iš kurio nuolat kyla strateginiai bombonešiai Tu-95MS smogti Ukrainai.
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Barenco jūros pastebėjo JAV bombonešius ir į orą iškėlė oro gynybos budinčiųjų pajėgų naikintuvus MiG-29 ir MiG-31.
JAV oro pajėgos Europoje patvirtino, kad Rusijos naikintuvai perėmė strateginius bombonešius, tačiau JAV lėktuvai nekeitė kurso ir be incidentų tęsė suplanuotą skrydį, o paskui nuskrido į bazę Rumunijoje.
Tikimasi, kad Rumunijos oro bazė, kurioje bus dislokuoti amerikiečių bombonešiai, iki 2040 m. taps didžiausia NATO karine baze Europoje.
Manoma, kad joje įsikurs tūkstantis amerikiečių karių, o bendras NATO karių skaičius sieks 10 tūkst. karinio komplekso plotas bus 2,8 tūkst. ha, jame bus įrengti nauji objektai. Rumunijos valdžios institucijos į projektą ketina investuoti 2,5 mlrd. dolerių.
Sprendimas plėsti „Mihail Cogalniceanu“ oro pajėgų bazę buvo priimtas atsižvelgiant į karą Ukrainoje, kuris vyksta netoli Rumunijos sienų. JAV ginkluotosios pajėgos šia baze naudojasi nuo 1999 m. Šiuo metu joje dislokuoti JAV 101-osios oro desantininkų divizijos daliniai, taip pat sąjungininkų naikintuvai, padedantys Rumunijos karinėms oro pajėgoms vykdyti oro policijos misijas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras lankysis Kinijoje
11:41
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį vyks į Kiniją aptarti jau trečius metus trunkančios Rusijos invazijos nutraukimo, pranešė jo ministerija.
„Pagrindinė aptariama tema bus būdų, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, paieška ir galimas Kinijos vaidmuo siekiant tvarios ir teisingos taikos“, – sakoma pirmadienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pranešime apie dviejų dienų vizitą.
Kinija save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Pekinas taip pat tapo Rusijos ekonomikos gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
Kinija patvirtino derybas su D.Kuleba. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning sakė, kad vizitą inicijavo kinų užsienio reikalų ministras.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį surengė taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, kad išdėstytų savo viziją dėl ilgalaikės taikos. Rusija į šį susitikimą nebuvo pakviesta.
Kinija susitikime Šveicarijoje nedalyvavo protestuodama dėl to, kad nebuvo kvietimo Maskvai.
Ukraina paprašė elektros iš kaimynių
10:01
Ukraina paprašė „avarinio“ elektros importo iš Lenkijos, Slovakijos, Rumunijos ir Vengrijos, nes dėl besikartojančių Rusijos raketų smūgių neteko daug gamybos pajėgumų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Pasak Ukrainos energetikos ministerijos per „Telegram“ kanalą sekmadienį išplatinto pranešimo, tikimasi iš šių keturių kaimyninių valstybių per parą gauti beveik 25,7 tūkst. megavatvalandžių elektros.
Ministerija pažymi, jog daugiausia dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą iš viso buvo prarasta 9 gigavatų (iš 18 GW) elektros gamybos pajėgumų – buvo sunaikinta daug hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių, todėl kilo rimtų poreikio patenkinimo sunkumų.
Analitikos centro „DiXi Group“ skaičiavimais, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos šilumos gamybos (šiluminių jėgainių ir kogeneracinių elektrinių) pajėgumų nuostoliai gali siekti 85 procentus.
„Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis praėjusį mėnesį pareiškė, kad mažiausiai iki žiemos pradžios Ukrainai teks importuoti elektrą.
Ukrainoje nuo gegužės 20-osios pagal skelbiamus grafikus valandai nutraukiamas elektros tiekimas tiek pramonės, tiek ir buitiniams vartotojams. Be to, valstybės įstaigų pastatuose uždrausta naudoti oro kondicionierius. Elektros tiekimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nėra ribojamas.
Šaltinis: Ukraina smogė rusų naftos perdirbimo gamyklai Tuapsėje
09:59
Tuapsėje, kuri yra Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, per naktinę dronų ataką, užsidegė naftos perdirbimo gamykla, pranešė vietos pareigūnai.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį rusų pajėgos numušė 75 ukrainiečių dronus.
Smūgį naftos perdirbimo gamyklai sudavė Ukrainos karinė žvalgyba (HUR), vėliau pirmadienį leidiniui „Kyiv Independent“ patvirtino HUR šaltinis.
Keliuose socialinio tinklo „Telegram“ rusų kanaluose teigiama, kad per išpuolį taip pat kilo gaisras netoli Morozovsko oro pajėgų bazės Rostovo srityje.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad virš Rostovo srities sunaikinti 47, virš Belgorodo, Voronežo ir Smolensko sričių – po vieną, virš Krasnodaro krašto – aštuoni dronai. Taip pat teigiama, kad virš Juodosios ir Azovo jūrų numušta dar 17 bepiločių.
Aštuoni dronai, nukreipti į Krasnodaro kraštą, buvo numušti Tuapsės apylinkėse nuo 3 val. 17 min. iki 4 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, teigė vietos pareigūnas Sergejus Boiko, pridūręs, kad aukų ir žalos nėra.
Vėliau rytą per antrą atakos bangą dronų nuolaužoms nukritus Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas, nurodė pareigūnas.
Jei NATO būtų užpulta šiąnakt: ekspertai įvertino, kiek karių yra parengti kovai
09:56
Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis, įskaitant Kyjivą, abejojo, kad į Europą gali sugrįžti niokojantis i brutalus karas. Tačiau šis įvykis paskatino Europos sostines imtis drastiškų sprendimų ir ruoštis, jog jos gali būti kitos eilėje, skelbia amerikiečių žiniasklaidos grupė CNN.
Pažymėtina, kad kelios Europos šalys, didėjant grėsmei iš Maskvos, atnaujino arba išplėtė privalomąją karinę tarnybą – tai dalis politikos priemonių, kuriomis stiprinama gynyba ir kurios, tikėtina, bus dar labiau padidintos.
„Pradedame suvokti, kad gali tekti koreguoti savo mobilizacijos karui būdus, karinės įrangos gamybos, personalo verbavimo ir mokymo būdus“, – žurnalistams komentavo Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos tyrimų vadovas Robertas Hamiltonas, 30 metų tarnavęs JAV kariuomenės karininku.
„Tragiška, kad štai mes esame 2024 m. ir sprendžiame klausimus, kaip mobilizuoti milijonus žmonių, kurie gali būti įmesti į karo mėsmalę, tačiau tai Rusija mus pastatė ten, kur mes esame“, – pažymėjo jis.
Rizika, kad Europoje gali kilti didesnis karas, padidėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galiausiai griebėsi atviro konflikto“ Ukrainoje, siekdamas savo tikslo „atkurti sovietų imperiją“, pastebėjo atsistatydinęs generolas Wesley Clarkas, dirbęs NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu.
„Taigi dabar Europoje vyksta karas, kurio, kaip manėme, daugiau niekada nematysime, – atkreipė dėmesį generolas, vadovavęs NATO pajėgoms per Kosovo karą. – Neaišku, ar tai naujas Šaltasis karas, ar kylantis karštasis karas.“
Tačiau, anot jo, „tai labai neišvengiamas įspėjimas NATO, kad turime atkurti savo gynybą“. Tai reiškia ir susiimti šaukimo į kariuomenę srityje.
Naujoji tikrovė
Pasibaigus Šaltajam karui, daugelis Europos šalių nutraukė privalomąjį šaukimą į kariuomenę, tačiau kelios šalys, ypač Skandinavijos ir Baltijos šalys, pastaraisiais metais jį vėl įvedė, daugiausia dėl Rusijos keliamos grėsmės. Kai kuriose šalyse už šaukimo į kariuomenę nevykdymą gresia baudos ar net kalėjimas.
Pasak CNN, Latvija yra naujausia šalis, įvedusi šaukimą į kariuomenę. Šių metų sausio 1 d. vėl įvesta privalomoji karinė tarnyba, kuri buvo panaikinta 2006 m. Piliečiai vyrai bus šaukiami per 12 mėnesių nuo tada, kai jiems sukaks 18 metų, o tiems, kurie dar mokosi, – nuo mokyklos baigimo.
„Iš pradžių buvo daug pasipriešinimo“, – teigė 20-metis studentas Arturs Pilacis. Jis dar nebuvo pašauktas, bet savanoriškai išėjo į mėnesio trukmės karinius kursus.
Tačiau galiausiai „valstybės gynybos tarnybos poreikis buvo aiškus, – komentavo vaikinas. – Nebuvo tikrai tokios galimybės, kai dėl neišprovokuotos agresijos Ukrainoje galime stovėti nuošalyje ir galvoti, kad viskas vyks kaip anksčiau.“
Balandžio mėnesį Norvegija taip pat pristatė ambicingą ilgalaikį planą, pagal kurį šalies gynybos biudžetas bus padidintas beveik dvigubai, o ginkluotosios pajėgos pasipildys daugiau kaip 20 000 šauktinių karių, darbuotojų ir rezervistų.
„Mums reikia gynybos, kuri atitiktų paskirtį besiformuojančioje saugumo aplinkoje“, – nurodėė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as.
Norvegijoje šaukimas į kariuomenę yra privalomas visiems, o 2015 m. ji tapo pirmąja NATO gynybinio aljanso nare, kurioje vienodomis sąlygomis šaukiami ir vyrai, ir moterys.
Debatai dėl šaukimo į kariuomenę taip pat vyko kitose Europos šalyse, kuriose šiuo metu jis nėra privalomas. Jungtinėje Karalystėje konservatoriai savo nesėkmingoje rinkimų kampanijoje iškėlė karinės tarnybos idėją.
Tačiau bene labiausiai stebinančios permainos vyksta Vokietijoje, kuri nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos priešinosi militarizacijai.
Dar kartą nuo Šaltojo karo laikų Vokietija šiemet atnaujino savo planą, jei Europoje kiltų konfliktas, o gynybos ministras Borisas Pistorius birželį pateikė pasiūlymą dėl naujos savanoriškos karinės tarnybos.
„Iki 2029 m. turime būti pasirengę karui", – anksčiau pabrėžė jis.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (IISS) Europos, Rusijos ir Eurazijos programos kviestinis bendradarbis Seanas Monaghanas teigė, kad šios diskusijos yra pirmasis žingsnis.
„Tai neįvyks per vieną naktį, tai didelis mentalinis pokytis“.
Ne visi yra pasirengę atsiliepti į kvietimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje studentų nuomonės apie karinę tarnybą skiriasi, CNN sakė Lietuvos nacionalinės studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
„Nuo 2015 m., kai dėl „pasikeitusios geopolitinės situacijos“ šalis vėl įvedė privalomąją karo tarnybą, kasmet devyniems mėnesiams į karinę tarnybą šaukiama apie 3 500-4 000 18-26 metų amžiaus lietuvių.
J.Vaitiekus sakė, kad studentai ėmėsi iniciatyvos siųsti atsargas į Ukrainos fronto liniją. Jis pridūrė, kad „jaunimo mąstysenoje įvyko poslinkis link aktyvesnės veiklos, nors nebūtinai per šaukimą į kariuomenę“, – rašo CNN.
Politologas S.Monaghanas pažymėjo, kad kai kuriose šalyse šaukimas į kariuomenętebėra nepopuliari tema, todėl NATO stengiasi pasiekti savo naująjį tikslą – per mėnesį parengti 300 tūkst. karių, kurie galėtų būti aktyvuoti, o per šešis mėnesius – dar pusę milijono.
„Nors NATO pareiškė, kad jau pasiekė šį tikslą, ES teigė, kad jos narėms bus sunku. Siekdama savo tikslo NATO remiasi Amerikos pajėgomis. Europos sąjungininkai turi rasti naujų būdų, kaip sukurti personalą. Kažkas čia turi pasiduoti.“
Pasak jo, kita problema yra ta, kad šis tikslas leistų NATO kovoti tik palyginti trumpame konflikte, trunkančiame iki šešių mėnesių.
Galimas sprendimas – veržlesnė, modernesnė kariuomenė.
Viena iš naujausių NATO narių, Suomija, yra pajėgi aktyvuoti daugiau kaip 900 tūkst. rezervistų, o 280 tūkst. karių yra pasirengę prireikus nedelsiant reaguoti. Tačiau taikos metu Suomijos gynybos pajėgose dirba tik apie 13 tūkst. žmonių, įskaitant civilius darbuotojus.
„Suomija yra geras pavyzdys“, nes jos rezervo pajėgos gali būti integruotos į labai mažas aktyviąsias pajėgas, sakė R.Hamiltonas iš Užsienio politikos tyrimų instituto.
„Istoriškai, aiškino jis, Suomija buvo „įstrigusi“ tarp NATO ir Sovietų Sąjungos, nesusijusi nei su viena, nei su kita šalimi, todėl jai reikėjo sugebėti apsiginti pačiai.“
Norvegijoje ir Švedijoje, naujausioje NATO narėje, taikomi panašūs modeliai – abi jos turi daug rezervistų, nors ir ne tiek daug, kiek Suomija.
Ar NATO pasirengusi karui?
Pastarąjį dešimtmetį NATO aljansas, reaguodamas į didėjančią Maskvos keliamą grėsmę, peržiūrėjo savo strategiją ir didino pajėgumus.
„Nuo 2014 m. NATO patyrė reikšmingiausią mūsų kolektyvinės gynybos pertvarką per pastarąją kartą, – CNN sakė NATO atstovė spaudai Farah Dakhlallah. – Įgyvendinome išsamiausius gynybos planus nuo Šaltojo karo laikų, šiuo metu daugiau kaip 500 000 karių yra aukštos parengties.“
Tačiau raginama, kad sąjungininkai dar labiau ir greičiau didintų savo pajėgumus.
Nors NATO sąjungininkės „neabejotinai yra pasirengusios kovoti šiąnakt“, vis dar kyla klausimas, ar jos pasirengusios tokiam užsitęsusiam karui kaip Ukrainoje, svarstė S.Monaghanas, pabrėždamas, kad daugelyje sričių dar reikia padirbėti.
Tai pramonės pajėgumai, išlaidos gynybai ir visuomenės atsparumas – čia iškiltų klausimas dėl šaukimo į kariuomenę.
Tai, kaip verbuojamas ir rengiamas karinis personalas, yra atskirų valstybių sprendimas, komentavo NATO atstovė spaudai ir pridūrė: „Apie trečdalis NATO narių turi tam tikrą privalomąją karinę tarnybą.
Kai kurios sąjungininkės svarsto šaukimo į kariuomenę klausimą.
Tačiau mes, kaip Aljansas, nenustatome privalomosios karinės tarnybos.“
„Svarbu, kad sąjungininkai ir toliau turėtų pajėgias ginkluotąsias pajėgas mūsų teritorijai ir gyventojams apsaugoti“, – pridūrė F.Dakhlallah.
Be kovų Ukrainoje, Rusija taip pat pradėjo hibridinį karą visoje Europoje, pasak ekspertų, apimantį atakas prieš infrastruktūrą, kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažą, kišimąsi į rinkimus ir migracijos ginklavimąsi.
„Viskas tampa tik agresyviau, – komentavo S.Monaghanas. – Visa tai reiškia, kad NATO sąjungininkai susiduria su visai kitokia geopolitine situacija nei per pastaruosius porą dešimtmečių.“
Aukštos parengties būsena reiškia, kad karinės formuotės gali būti dislokuotos per 30 dienų. Dar 2022 m. Aljansas turėjo 20 tūkst. aukštos parengties karių.
2023 m. vasarą buvo nuspręsta jų skaičių padidinti iki 300 tūkst., o po metų NATO pranešė apie šio tikslo pasiekimą.
„Tai, ką turi sąjungininkai, gerokai viršija mūsų nustatytą 300 tūkst. karių skaičių... Tai pajėgos, kurias sąjungininkai mums nurodė esant tokio lygio parengties“, – birželį agentūrai AFP sakė vienas NATO pareigūnas.
Anksčiau britų leidinys „Financial Times“, cituodamas karo analitikus, pranešė, kad Europos NATO šalys susiduria su kariuomenės trūkumu ir karo su Rusija atveju negalėtų į frontą pasiųsti pakankamai karių.
„Ant popieriaus“ Europos NATO sąjungininkės iš viso turi 1,9 mln. karių – pakankamai, kad galėtų pasipriešinti Rusijai. Tačiau realybėje Šiaurės Atlanto aljanso šalims bus sunku pritraukti daugiau nei 300 tūkst. karių dalyvauti galimame kariniame konflikte. Be to, net pašaukti tokį skaičių žmonių užtruks mėnesius“, – rašė „Financial Times“.
Rusijos gynybos ministerija: numušti 75 ukrainiečių dronai
09:21
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį rusų pajėgos numušė 75 ukrainiečių dronus.
Pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad virš Rostovo srities sunaikinti 47, virš Belgorodo, Voronežo ir Smolensko sričių – po vieną, virš Krasnodaro krašto – aštuoni dronai. Taip pat teigiama, kad virš Juodosios ir Azovo jūrų numušta dar 17 bepiločių.
Tuapsės pareigūnai pranešė, kad numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje.
Tuapsės uostamiestis yra Juodosios jūros pakrantėje, Krasnodaro krašte.
„Kyjivo režimas vėl bandė dronais atakuoti Tuapsės civilinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė vietos valdžia, pridūrusi, kad gesinti gaisro išvyko beveik 100 ugniagesių.
Preliminariais duomenimis, aukų nebuvo.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:00
Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau daro nuostolių šaliai agresorei Rusijai – vien per praėjusią parą jos neutralizavo 1050 užpuolikų, 51 artilerijos sistemą, 18 tankų ir 17 šarvuotųjų kovos mašinų.
Tai nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“ tinkle.
Nuo karo pradžios rusai patyrė maždaug tiek kovinių nuostolių:
- personalo – apie 567 760 (+1 050) žmonių,
- tankų – 8 284 (+18) vienetų,
- šarvuotų kovos mašinų – 15 980 (+17) vienetų,
- artilerijos sistemų – 15 637 (+51) vienetai,
- RSZV – 1 123 (+2) vienetai,
- priešlėktuvinės gynybos įranga – 900 (+4) vienetų,
- orlaiviai – 362 (+0) vienetai,
- sraigtasparniai – 326 (+0) vnt,
- operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 12 475 (+73) vienetai,
- sparnuotųjų raketų – 2401 (+0) vienetų,
- laivų ir (arba) katerių – 28 (+0) vienetai,
- povandeniniai laivai – 1 (+0) vienetas,
- automobilių įranga ir autocisternos – 21 138 (+102) vienetai,
- specialiosios įrangos – 2 637 (+21) vienetai.
Per Maskvos smūgius prie fronto linijos Ukrainoje žuvo penki žmonės
07:24
Ukrainoje per Rusijos smūgius abiejose fronto linijos pusėse sekmadienį žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė rusų ir ukrainiečių pareigūnai.
Keturi iš jų žuvo laikinai Maskvos kontroliuojamose Ukrainos dalyse, kurias Rusija užgrobė nuo tada, kai beveik prieš dvejus su puse metų pradėjo plataus masto invaziją.
Kremliaus kontroliuojamoje pietinės Chersono srities dalyje Maskvos paskirtas gubernatorius Vladimiras Saldo sakė, kad per ukrainiečių smūgius žuvo savo namuose buvusi moteris.
Dar du žmonės buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pridūrė V. Saldo.
Iš dalies okupuotoje Donecko srityje esančioje Horlivkoje per smūgį į automobilį žuvo sutuoktinių pora, pranešė Maskvos paskirtas Donecko srities pareigūnas Denisas Pušilinas.
Kaip rusai kviečia karius į frontą: „Atsivesk draugą ir gausi tūkstantį eurų“
07:04
Rusijoje sugalvotas nestandartinis piniginis paskatinimas už sutartinę tarnybą ginkluotosiose pajėgose: asmeniui, kuris atveda draugą pas karinį komisarą, siūloma 100 000 rublių (apie 1055 eur), nurodė JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Pasak karo analitikų, Jaroslavlio srities vadovas Michailas Jevrajevas paskelbė naują iniciatyvą, pagal kurią kiekvienam asmeniui, atvedusiam į karinį komisariatą draugą, jei šis pasirašys sutartį su Rusijos gynybos ministerija (KAM) dėl karinės tarnybos atlikimo, siūloma 100 000 rublių (apie 1055 eur).
Panašią iniciatyvą nuo liepos 11 d. pradėjo ir Tatarstano Respublika. Rusijos Valstybės Dūmos Valstybės statybos ir įstatymų leidybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Sinelščikovas pareiškė, kad šis naujas mechanizmo projektas yra rizikingas ir kad rusai gali piktnaudžiauti šia sistema, ypač jei kiti federacijos subjektai priims panašius mechanizmus.
J.Sinelščikovas paragino įtvirtinti šį mechanizmą Rusijos teisės aktuose ir išreiškė susirūpinimą dėl to, ar federacijos subjektai bus pajėgūs skirti finansavimą tokioms iniciatyvoms.
Be to, pranešama, kad Rusijos kariuomenė kuria ir įteisina karinių motociklininkų specialybę, greičiausiai reaguodama į padažnėjusius Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgius ir oro žvalgybą, verčiančius Rusijos kariuomenę naudoti mažas ir greitas transporto priemones fronto logistikos ir transporto priemonėms.
Liepos 21 d. Rusijos šaltiniai pranešė, kad Rusijos 5-oji motorizuotoji šaulių brigada (1-asis armijos korpusas „DNR“) kuria savo karinę motociklininkų mokyklą ir kad kitos Rusijos brigados taip pat sprendžia šį klausimą „aukštu lygiu“.
Kitos svarbios analitikų išvados:
- Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas neseniai apsilankė Nikaragvoje ir Kuboje, tikriausiai taip Kremlius siekia plėsti savo įtaką Vakarų pusrutulyje ir telkti valstybes prieš JAV ir Vakarus.
- Remiantis pranešimais, Gruzijos valstybės saugumo tarnyba (SGB) neseniai iškvietė į apklausą kelis Gruzijos piliečius, tarnavusius savanoriais Ukrainos pajėgų pusėje, dėl kaltinimų „sąmokslu nuversti vyriausybę“ ir „terorizmu“.
- Geolokaciniai vaizdai patvirtina, kad naktį iš liepos 19 į 20 d. Ukrainos bepiločio orlaivio smūgis pažeidė Millerovo oro bazės Rostovo srityje infrastruktūrą.
- Neseniai Rusijos kariai pasistūmėjo netoli Avdijivkos.
- Naktį iš liepos 20-osios į 21-ąją Rusijos kariai surengė raketų ir bepiločių orlaivių smūgius Ukrainai.
