Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusus į karą bando privilioti rubliais: tokių pinigų nėra matę
17:00
Maskvos gyventojams bus išmokėta 1,9 mln. rublių (apie 20 tūkst. eurų) už sutarties dėl dalyvavimo kare Ukrainoje sudarymą, šį potvarkį pasirašė miesto meras Sergejus Sobjaninas, skelbia „The Moscow Times“.
„Maskvos vyriausybė nusprendė nustatyti asmenims, sudariusiems sutartį dėl karinės tarnybos su Rusijos gynybos ministerija, vienkartinę papildomą išmoką – naują Maskvos socialinės paramos priemonę, kurios dydis – 1,9 mln. rublių“, – pranešė mero biuras.
Pažymima, kad tokia išmoka galės pasinaudoti kariškiai, pasirašę sutartį po liepos 23 d. Ankstesnė vienkartinė išmoka siekė 605 tūkst. rublių (6394 eurų).
Pasirašiusiems sutartį bus išsaugotos visos ankstesnės išmokos ir pašalpos. Skaičiuojama, kad metinės kario iš Maskvos pajamos viršys 5 mln. rublių (apie 52,84 tūkst. eurų).
„Taigi, bendra išmokų suma kontraktiniam karininkui (atsižvelgiant į mėnesinę pašalpą, Maskvos ir federalinės paramos priemones) per pirmuosius tarnybos metus sudarys daugiau kaip 5,2 mln. rublių“, – pabrėžiama mero tarnybos pranešime.
Kario mirties atveju išmokos šeimos nariams sudaro dar 3 mln. rublių (31,7 tūkst. eurų).
Birželio pabaigoje leidinys „Novaja gazeta. Europa“ suskaičiavo, kad regioninės išmokos už sutarties pasirašymą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. jau buvo padidintos 80 kartų.
Prieš sostinę tarp regionų pagal išmokas pirmavo Karačiajų-Čerkesija. Birželį ji pradėjo mokėti 1,3 mln. rublių už sutarčių sudarymą. Įskaitant federalinį atlyginimą, bendra išmokų suma regione siekė 1,5 mln. rublių. Beveik panašią sumą gaus ir sutartininkas iš Adygėjos.
Krasnodaro krašte vienkartinė priemoka už kontraktavimą siekia 1 mln. rublių, o 250 tūkst. rublių prideda pats Krasnodaras tiems, kurie pasirašo kontraktus miesto komisariatuose. Tai trečias pagal dydį skaičius šalyje. Sankt Peterburgo rekrutai gauna beveik tokią pačią sumą.
Metų pradžioje aštuonių regionų, patekusių į didžiausių išmokų už sutarties pasirašymą dešimtuką, biudžetai buvo deficitiniai – bendras minusas siekė 303,5 mlrd. rublių. Patikslinus regionų biudžetus, deficitas numatytas visuose dešimtyje, o bendras pinigų trūkumas siekė 407,9 mlrd. rublių.
Balandžio pradžioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba pranešė, kad 2024 m. Rusijos valdžia ketina atsivežti apie 400 tūkst. žmonių sutartinei tarnybai, kad kompensuotų didelius nuostolius Ukrainoje.
Be kovų, Kremlius siekia dar vieno tikslo – jis susijęs su plano padidinti ginkluotųjų pajėgų dydį iki 1,32 mln. šiais metais ir 1,5 mln. kitais metais įgyvendinimu, sakoma žvalgybos suvestinėje.
Liepos viduryje Rusijos kariuomenė pranešė apie 190 tūkst. žmonių, su kuriais Gynybos ministerija sudarė sutartis.
JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų Vakarų šalių žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė mūšio lauke praranda visus, kuriuos įdarbina, ir dar daugiau – bent jau taip buvo gegužės mėnesį, kai ji įsiveržė į Charkivo sritį.
Tuo pat metu, pasak JAV pareigūnų, Rusija ir toliau savo pajėgas papildo 25-30 tūkst. vyrų jėga per mėnesį. Tai leidžia vadams ir toliau mesti karius į mirtinus „mėsos puolimus“, nesirūpinant, ar pavyks išlaikyti Ukrainą bandančios okupuoti kariuomenės grupės dydį.
Rusai surengė apie 100 atakų per dieną, veržiasi į Pokrovską
00:04
Nuo šios dienos pradžios įvyko 99 kariniai susirėmimai, iš kurių 22 šiuo metu tęsiasi. Trečdalį visų per parą įvykdytų išpuolių rusai surengė Pokrovsko kryptimi Donecko srityje.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniu posėdžiu.
„FSB agentų“ triukai – rusai turi aiškintis dėl Ukrainos rėmimo ir atiduoti santaupas
23:05
Tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą ir Rusijoje vis dažniau keliant įvairias baudžiamąsias bylas dėl „šalies išdavystės“ ir „kariuomenės diskreditavimo“, Rusijoje susidurti su nauja sukčiavimo forma – sukčiai iš piliečių išvilioja pinigus apsimesdami Rusijos federaline saugumo tarnybos (FSB) agentais, kurie į namų duris pasibeldžia grasindami.
Sukčiai kaltina žmones „Ukrainos kariuomenės finansavimu“ ir įtikinėja juos pervesti pinigus į „saugomas sąskaitas“, grasindami baudžiamosiomis bylomis.
Apie tokią naują sukčiavimo schemą anksčiau pranešė Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.
Žiniasklaida pateikė dviejų Maskvos gyventojų, tapusių sukčių aukomis, istorijas.
Vienas iš jų sukčiams pervedė visas beveik savo santaupas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina patvirtino, kad Rusijos keltas smarkiai apgadintas per išpuolį Kryme
22:47
Liepos 23 d. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad per Ukrainos puolimą okupuotame Kryme buvo „rimtai apgadintas keltas, kuriuo Rusijos pajėgos gabeno karinę įrangą“.
Jis nenurodė, kuo buvo įvykdyta ataka, tačiau Rusija anksčiau teigė, kad jos pajėgos liepos 23 d. anksti ryte virš Krymo ir Juodosios jūros numušė 21 ukrainiečių bepilotį orlaivį, o vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus pusiasalyje.
Dronai atakavo laivą Kavkazo uoste, kuris yra Kerčės sąsiauryje, skiriančiame pusiasalį nuo Rusijos Krasnodaro krašto, teigė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Pasak V.Kondratjevo, per išpuolį vienas žmogus žuvo ir „buvo sužeistų“.
Pranešama, kad buvo sustabdytas eismas Kerčės tiltu, jungiančiu žemyninę Rusijos dalį su okupuotu Krymu, pranešė „Astra“.
V.Zelenskis kalbėjosi telefonu su naujai paskirtu Estijos premjeru
20:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu su naujai paskirtu Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu, praėjus kelioms valandoms po to, kai jis pakeitė buvusią Estijos premjerę Kają Kallas.
K.Michal perima K.Kallas pareigas po to, kai buvęs Estijos premjeras sutiko tapti naujuoju Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu. Tikimasi, kad parama Ukrainai ir toliau užims svarbią vietą Talino darbotvarkėje.
Rusijos parlamentarai balsavo už „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymo išplėtimą
20:13
Rusijos parlamento žemieji rūmai (Valstybės Dūma) antradienį balsavo už teisės aktą, pagal kurį kaip esą nepageidaujamą būtų galima uždrausti bet kokią užsienio organizaciją.
Įstatymas, kuriuo jau buvo pasinaudota siekiant užkirsti kelią nepriklausomos žiniasklaidos ir teisių gynimo grupių veiklai Rusijoje, šiuo metu taikomas tik užsienio nevyriausybinėms organizacijoms.
Tačiau naujajame teisės akto projekte išbrauktas žodis „nevyriausybinė“, o tai atveria galimybę uždrausti bet kokią užsienio organizaciją.
Į iš dalies pakeistą teisės aktą taip pat įtraukta nauja formuluotė, kad jis taikomas bet kokiai „užsienio ar tarptautinei organizacijai, kuri nėra užsienio valstybės valstybinės valdžios organų dalis“, bet kurios „steigėjai ar dalyviai yra užsienio valstybės valstybiniai organai“.
Vasilijus Piskariovas, vienas iš įstatymo projekto autorių, praėjusį mėnesį komentaruose Rusijos žiniasklaidai teigė, kad naujasis teisės aktas gali būti taikomas Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Japonijos organizacijoms.
Deputatas paminėjo Britų tarybą – kultūros ir švietimo organizaciją, kuriai nuo 2018 metų uždrausta veikti Rusijoje, Vokietijos transliuotoją „Deutsche Welle“, kuriam taip pat uždrausta dirbti Rusijoje, ir Japonijos Šiaurės teritorijų problemos asociaciją, kuri vykdo kampanijas dėl teritorinio ginčo su Rusija.
„Bet kokia organizacija, veikianti prieš mūsų šalį, turėtų būti pripažinta nepageidaujama ...“, – sakė V.Piskariovas Dūmos televizijai.
Parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas teigė, kad „ši teisės aktų spraga turi būti pašalinta“.
„Nepageidaujamosios“ statusas organizacijas verčia nutraukti veiklą Rusijoje ir reiškia, kad rusai, kurie jose dirba, finansuoja ar bendradarbiauja, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Parlamento nariai jau priėmė įstatymą antruoju ir trečiuoju svarstymu, po to jį turi patvirtinti aukštieji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.
Įstatymo projektą parengę įstatymų leidėjai pranešime teigė, kad juo siekiama „sumažinti destruktyvią įtaką“ Rusijos socialinėms ir politinėms institucijoms.
„Nepageidaujamų“ organizacijų sąrašą Rusija pirmą kartą sudarė 2015 metais.
Dabar sąraše yra 178 įrašai, o paskutinės organizacijos į jį buvo įtrauktos šį mėnesį: tai buvo „The Moscow Times“, ilgametė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, ir „Carnegie Endowment for International Peace“, JAV analitinis centras.
Pagal įstatymą asmenys, vadovaujantys „nepageidaujamai“ organizacijai, gali būti nubausti iki šešerių metų laisvės atėmimo bausme, o už bet kokį dalyvavimą gali būti baudžiama iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Šis vienišas Ukrainos tankas gali būti rečiausias tankas kare
19:39
Sovietų sąjunga jau skilinėjo, kai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Karcevo-Venediktovo projektavimo biuro inžinieriai sukūrė tanką „T-72S“, skelbia „Forbes“.
Tai buvo supaprastinta sovietų kariuomenės 43 tonas sveriančio trijų žmonių įgulos valdomo tanko „T-72B Obr.“ versija, 1985 m. skirta eksportui.
Palyginti su „T-72B“, „T-72S“ turi mažiau reaktyvinio šarvo blokų ir mažiau apsaugo nuo branduolinės bei cheminės atakos. Jam būdinga pagrindinė „T-72B“ silpnybė – nekokybiška naktinio mūšio optika, dėl kurios reikia naudoti lengvai aptinkamą infraraudonųjų spindulių prožektorių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Naujasis premjeras teigia, kad Estija rems Ukrainą iki pergalės
19:21
Naujai paskirtas Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad naujoji Estijos vyriausybė rems Ukrainą iki „pergalės“ kare su Rusija, ir pažadėjo, kad šiuo klausimu tęs ankstesnės administracijos veiklą.
49 metų K.Michalas pakeitė neseniai atsistatydinusią Kają Kallas, kuri, tapusi viena griežčiausių Rusijos kritikių ir Ukrainos rėmėjų Europos Sąjungoje ir NATO, neseniai atsistatydino ir tapo Europos Sąjungos užsienio politikos vadove.
„Mes palaikysime Ukrainą, kol Ukraina pasieks pergalę šiame kare. Esame čia ilgam, tikiuosi, kad mūsų sąjungininkai taip pat“, – prisiekęs sakė K.Michalas.
„Žinia mūsų priešams yra tokia: Estija yra gerai apsaugota, mes didinsime savo (gynybos) išlaidas“, – pridūrė jis.
Kariškiai: Rusija telkia pajėgas Zaporižios srityje
18:56
Rusija didina savo pajėgas Zaporižios srityje ir per pastarąsias kelias savaites ten dislokavo dar bent 2 000 karių, liepos 23 d. per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos „Tavria“ pajėgų grupės atstovas spaudai Dmytro Lykhovii.
Tuo pat metu kol kas nėra jokių požymių, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui šioje srityje, sakė D.Lykhovii.
Nors Rusija regione yra sutelkusi apie 90 000 karių, žvalgybos duomenys rodo, kad reikšmingas karo veiksmų pobūdžio pasikeitimas srityje būtų mažai tikėtinas, pridūrė jis.
Rusija toliau smogė civiliams taikiniams visoje Zaporižios srityje, tačiau pastaraisiais mėnesiais fronto linija iš esmės nepasikeitė. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad gegužės mėn. užėmė Robotynės kaimą, tačiau D.Lykhovii paneigė, kad Ukrainos kariai prarado pozicijas šioje teritorijoje.
Maskva pratęsė Rusijos ir Vokietijos pilietybes turinčio teisininko suėmimą
18:27
Maskvos teismas antradienį pratęsė vieno Rusijos ir Vokietijos pilietybes turinčio teisininko, kaltinamo išdavyste, ikiteisminį suėmimą.
Nuo daugiau nei prieš dvejus metus pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Maskva suėmė daug Vakarų šalių piliečių. Vakarai tvirtina, kad Rusija nori panaudoti šiuos asmenis kaip derybinį įrankį, siekdama išlaisvinti užsienyje nuteistus rusus.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, gegužę Sankt Peterburge rusų saugumo tarnybos sulaikė migracijos teisininką Germaną Moižesą. Šis teisininkas padėdavo rusams gauti leidimus gyventi Europoje.
Jis buvo perkeltas į Maskvą, kur šiuo metu yra laikomas kardomajame kalinime.
Lefortovo teismo interneto svetainėje paskelbtame bylos įraše teigiama, kad antradienį vykusiame posėdyje išdavyste kaltinamam G. Moižesui pratęstas ikiteisminis suėmimas.
Tačiau daugiau informacijos nebuvo pateikta. Rusijoje išdavystės bylos yra įslaptintos.
Valstybinė žiniasklaida taip pat nepateikė jokios informacijos apie jo suėmimą ar bylą.
G.Moižesas Sankt Peterburge buvo gerai žinomas kaip vietinis miesto aktyvistas, dviračių entuziastas.
Pastarosiomis dienomis sklando kalbos apie galimą didelį Rusijos ir Jungtinių Valstijų apsikeitimą kaliniais, galbūt įtraukiant ir kitas Vakarų valstybes.
Praėjusią savaitę šnipinėjimu apkaltintam JAV reporteriui Evanui Gershkovichui Rusijos teismas skyrė 16 metų kalėjimo.
Leidinio „The Wall Street Journal“ 32 metų korespondentas E.Gershkovichas yra pirmasis nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistas, Rusijoje apkaltintas šnipinėjimu. Jo bylą Vašingtonas vadina suklastota.
Taip pat Rusijos teismas skyrė pusseptintų metų kalėjimo JAV ir Rusijos pilietybes turinčiai žurnalistei Alsu Kurmashevai, kaltintai „melagingos“ informacijos skleidimu apie rusų kariuomenę.
Baltieji rūmai paragino Rusiją paleisti žurnalistus ir pridūrė, kad vyksta derybos dėl E.Gershkovicho.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra užsiminęs, kad mainais nori ruso Vadimo Krasikovo, Vokietijoje nuteisto už vieno čečėnų separatistų vado nužudymą, paleidimo. Vokiečių teisėjai sakė, kad tą nužudymą surežisavo Rusijos valdžia.
Antradienį Rusijos teismas už akių nuteisė tremtyje gyvenantį žurnalistą ir rašytoją Michailą Zygarą aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Jis kaltinamas skleidęs „melagingą“ informaciją apie Rusijos žiaurumus Bučoje.
Pekine viešintis D.Kuleba: svarbu tiesiogiai kalbėtis apie planus, kaip užbaigti karą
17:09 Atnaujinta 17:55
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad Kyjivui ir Pekinui, kuris yra Rusijos sąjungininkas, svarbu tiesiogiai kalbėtis apie planus, kaip užbaigti karą.
„Labai svarbu, kad Kyjivas ir Pekinas užmegztų tiesioginį dialogą ir apsikeistų pozicijomis“, – sakė vizito į Kiniją atvykęs D.Kuleba socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše.
Kinija save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau gilėjanti partnerystė „be ribų“ su Rusija paskatino NATO nares vadinti ją Maskvos karo, kurio Pekinas niekada nepasmerkė, skatintoja.
Iki penktadienio truksiantis D.Kulebos vizitas Kinijoje yra pirmasis nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
Kyjivas teigė, kad D.Kulebos vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama aptarti „būdams, kaip sustabdyti Rusijos agresiją“, taip pat „galimam Kinijos vaidmeniui siekiant tvarios ir teisingos taikos“.
Pekinas antradienį pareiškė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama „Kinijos ir Ukrainos bendradarbiavimo plėtrai ir kitiems bendro intereso klausimams“.
Rusus į karą bando privilioti rubliais: tokių pinigų nėra matę
17:00
Maskvos gyventojams bus išmokėta 1,9 mln. rublių (apie 20 tūkst. eurų) už sutarties dėl dalyvavimo kare Ukrainoje sudarymą, šį potvarkį pasirašė miesto meras Sergejus Sobjaninas, skelbia „The Moscow Times“.
„Maskvos vyriausybė nusprendė nustatyti asmenims, sudariusiems sutartį dėl karinės tarnybos su Rusijos gynybos ministerija, vienkartinę papildomą išmoką – naują Maskvos socialinės paramos priemonę, kurios dydis – 1,9 mln. rublių“, – pranešė mero biuras.
Pažymima, kad tokia išmoka galės pasinaudoti kariškiai, pasirašę sutartį po liepos 23 d. Ankstesnė vienkartinė išmoka siekė 605 tūkst. rublių (6394 eurų).
Pasirašiusiems sutartį bus išsaugotos visos ankstesnės išmokos ir pašalpos. Skaičiuojama, kad metinės kario iš Maskvos pajamos viršys 5 mln. rublių (apie 52,84 tūkst. eurų).
„Taigi, bendra išmokų suma kontraktiniam karininkui (atsižvelgiant į mėnesinę pašalpą, Maskvos ir federalinės paramos priemones) per pirmuosius tarnybos metus sudarys daugiau kaip 5,2 mln. rublių“, – pabrėžiama mero tarnybos pranešime.
Kario mirties atveju išmokos šeimos nariams sudaro dar 3 mln. rublių (31,7 tūkst. eurų).
Birželio pabaigoje leidinys „Novaja gazeta. Europa“ suskaičiavo, kad regioninės išmokos už sutarties pasirašymą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. jau buvo padidintos 80 kartų.
Prieš sostinę tarp regionų pagal išmokas pirmavo Karačiajų-Čerkesija. Birželį ji pradėjo mokėti 1,3 mln. rublių už sutarčių sudarymą. Įskaitant federalinį atlyginimą, bendra išmokų suma regione siekė 1,5 mln. rublių. Beveik panašią sumą gaus ir sutartininkas iš Adygėjos.
Krasnodaro krašte vienkartinė priemoka už kontraktavimą siekia 1 mln. rublių, o 250 tūkst. rublių prideda pats Krasnodaras tiems, kurie pasirašo kontraktus miesto komisariatuose. Tai trečias pagal dydį skaičius šalyje. Sankt Peterburgo rekrutai gauna beveik tokią pačią sumą.
Metų pradžioje aštuonių regionų, patekusių į didžiausių išmokų už sutarties pasirašymą dešimtuką, biudžetai buvo deficitiniai – bendras minusas siekė 303,5 mlrd. rublių. Patikslinus regionų biudžetus, deficitas numatytas visuose dešimtyje, o bendras pinigų trūkumas siekė 407,9 mlrd. rublių.
Balandžio pradžioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba pranešė, kad 2024 m. Rusijos valdžia ketina atsivežti apie 400 tūkst. žmonių sutartinei tarnybai, kad kompensuotų didelius nuostolius Ukrainoje.
Be kovų, Kremlius siekia dar vieno tikslo – jis susijęs su plano padidinti ginkluotųjų pajėgų dydį iki 1,32 mln. šiais metais ir 1,5 mln. kitais metais įgyvendinimu, sakoma žvalgybos suvestinėje.
Liepos viduryje Rusijos kariuomenė pranešė apie 190 tūkst. žmonių, su kuriais Gynybos ministerija sudarė sutartis.
JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų Vakarų šalių žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė mūšio lauke praranda visus, kuriuos įdarbina, ir dar daugiau – bent jau taip buvo gegužės mėnesį, kai ji įsiveržė į Charkivo sritį.
Tuo pat metu, pasak JAV pareigūnų, Rusija ir toliau savo pajėgas papildo 25-30 tūkst. vyrų jėga per mėnesį. Tai leidžia vadams ir toliau mesti karius į mirtinus „mėsos puolimus“, nesirūpinant, ar pavyks išlaikyti Ukrainą bandančios okupuoti kariuomenės grupės dydį.
Kyjivo meras nesusilaikė ir įvardijo, kas iš tiesų laukia V.Zelenskio
15:55 Atnaujinta 16:52
Artimiausi keli mėnesiai Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bus labai sunkūs, interviu metu Italijos leidiniui „Corriere della Sera“ pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Ar mums tęsti karą su naujomis mirtimis ir destrukcija, ar galvoti apie teritorinį kompromisą su Vladimiru Putinu? O koks spaudimas bus daromas iš Amerikos, jei laimės Donaldas Trumpas? Ir kaip paaiškinsime šaliai, kad gabalėlis po gabalėlio turime atsisakyti savo teritorijos, kainavusios tūkstančių mūsų didvyrių gyvybes? Kad ir kokį žingsnį jis žengtų, mūsų prezidentas rizikuoja įvykdyti politinę savižudybę“, – pažymėjo V.Klyčko.
Sostinės meras siūlo V.Zelenskiui „griebtis referendumo“.
„Nemanau, kad jis sugebės pasiekti tokius skausmingus ir svarbius susitarimus vienas, be žmonių legitimacijos“, – kalbėjo V.Klyčko.
Anksčiau šią savaitę viešėdamas Jungtinėje Karalystėje Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad visas pasaulis turės daryti spaudimą Rusijai, kad įtikintų ją sėsti prie derybų stalo ir apsvarstyti galimybę nutraukti karą.
„Tai nereiškia, kad visos teritorijos bus grąžintos jėga. Manau, kad diplomatijos galia gali padėti“, – sakė jis, pridurdamas, kad kuo silpnesnė Rusija mūšio lauke, tuo stipresnės Ukrainos pozicijos derybose.
Atlikta Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) apklausa rodo, kad gegužę 55 proc. ukrainiečių teigė kategoriškai nepritariantys teritorinėms nuolaidoms Rusijai.
Tuo pat metu 32 proc. respondentų mano, kad siekdama kuo greičiau pasiekti taiką ir išsaugoti nepriklausomybę, Ukraina gali atsisakyti kai kurių savo teritorijų. Dar 13 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.
Pasak KIIS, nuo 2022 m. gegužės mėn. savo apklausose jie reguliariai užduoda klausimus apie gyventojų pasirengimą teritorinėms nuolaidoms, kad kuo greičiau būtų pasiekta taika ir išsaugota nepriklausomybė.
Pažymima, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. padėtis buvo gana stabili: maždaug 8-10 proc. respondentų buvo pasirengę teritorinėms nuolaidoms, o didžioji dauguma – 82-87 proc. respondentų – nuosekliai pasisakė prieš bet kokias nuolaidas.
„Po 2023 m. gegužės mėn. palaipsniui didėjo pasirengusių teritorinėms nuolaidoms dalis. Taigi 2023 m. pabaigoje pasirengimas nuolaidoms padidėjo iki 19 proc., 2024 m. vasarį – iki 26 proc., gegužę – iki 32 proc.“, – skelbia KIIS.
Birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyko Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas. Daugiau kaip 80 šalių ir keturios organizacijos, įskaitant Europos Tarybą, Europos Komisiją, Europos Vadovų Tarybą ir Europos Parlamentą, pritarė bendram komunikatui dėl Pasaulinio taikos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.
Po aukščiausiojo lygio susitikimo Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis pasiūlė, kad kitas susitikimas galėtų būti surengtas prieš JAV rinkimus.
O V.Zelenskis teigė, kad jau yra šalių, norinčių surengti antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, ir Kyjivas pradėjo su jomis derybas. Tačiau jis šių šalių neįvardijo.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva svetainei „Laisvė sradijas“ sakė, kad Rusija galėtų dalyvauti kitame Taikos aukščiausiojo lygio susitikime, jei bus pasirengusi „konstruktyviai“ aptarti ir įgyvendinti veiksmų planą, dėl kurio susitarta pirmajame susitikime. Tuo tarpu Kremlius atmetė idėją dalyvauti šiame renginyje.
Rusija vėl rengia karinius mokymus su branduolinėmis raketomis: gali pasiekti net JAV
15:38
Rusija pradėjo dar vienas karines pratybas, kuriose naudojamos mobilios strateginės raketų sistemos „Yars“, galinčios pasiekti net Jungtinių Valstijų teritoriją, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Manevrų, vykstančių Marių respublikoje, metu „Yars“ pėstininkų padaliniai treniruojasi žygiuoti iki 100 km atstumu, taip pat išsklaidyti dalinius keičiant lauko pozicijas, jų inžinerinę įrangą, organizuoti maskavimą ir kovinę apsaugą.
Raketiniams daliniams ypač teks atidirbti išsklaidymo miško teritorijoje ir specialiosios technikos atitraukimo iš sąlyginio cheminio užterštumo zonų užduotis, patikslino karinis departamentas.
Savo ruožtu antidiversinės formuotės rengs manevrus tolimuose priėjimuose prie lauko pozicijų.
Gynybos ministerija pabrėžė, kad šios pratybos leidžia tobulinti personalo mokymą ir Strateginių raketinių pajėgų formuočių bei karinių vienetų darną.
Liepos pradžioje raketų kompleksų „Yars“ raketininkai jau vykdė pratybas. Jie patruliavo Ivanovo ir Irkutsko srityse. Per mokymus raketų nešėjai atliko intensyvius manevrus.
„Yars“ (arba RS-24) yra strateginis kompleksas, kurio pagrindas - kietojo kuro tarpžemyninė balistinė mobilioji ir bunkerinė balistinė raketa. Tai komplekso „Topol-M“ raketos modifikacija. „Yars“ gali smogti taikiniams 11 000 km atstumu.
Gegužės ir birželio mėnesiais Rusijos generalinis štabas taip pat treniravosi suduoti taktinį branduolinį smūgį, be kita ko, kartu su Baltarusija, kuriai Rusija perdavė dalį savo taktinių raketų arsenalo.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad manevrai buvo susiję su Vakarų šalių pareiškimais apie galimą karių siuntimą į Ukrainą.
Tuo pat metu Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymėjo, kad Maskvos ir Minsko branduolinio ginklo panaudojimas išlieka mažai tikėtinas. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Johane taip pat mano, kad Rusija neturi nei galimybių, nei ketinimų pulti kurią nors iš NATO šalių. Tačiau Maskva, pasak jo, pradėjo „totalinį hibridinį karą“ prieš Vakarų šalis.
Latvijoje vyras su vaiku irklente perplaukė į Rusiją
14:39
Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį pranešė, kad praėjusį savaitgalį vienas vyras su vaiku irklente perplaukė Zilupės upę ir pateko į Rusiją.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė spaudai Kristinė Peterson sakė, kad sekmadienį pasieniečiai nustatė, jog vyras su vaiku neteisėtai kirto Latvijos ir Rusijos sieną irklente.
Pranešama, kad vyras ir jo vaikas buvo sulaikyti Rusijoje. Latvijos sienos apsaugos tarnyba paprašė Rusijos pateikti oficialią informaciją apie sulaikytųjų statusą.
Be to, Sienos apsaugos tarnyba inicijavo baudžiamąją bylą dėl neteisėto sienos kirtimo.
Rusija tvirtina užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
14:12
Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą rytinėje Ukrainos Donecko srityje, kur rusų kariai pastaraisiais mėnesiais veržiasi į priekį.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos kariai „išlaisvino“ Ivano Darijivkos gyvenvietę – kaimelį, kurį prieš Rusijai pradedant karinį puolimą sudarė vos kelios gatvės ir namai.
Kaimas yra maždaug už 30 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos pernai užėmė po kelis mėnesius trukusių kruvinų kovų.
Maskvos kariai pamažu žengia į priekį Ukrainos rytuose, siekdami pasinaudoti savo ugnies ir gyvosios jėgos pranašumu.
Tačiau Kyjivas teigia, kad rusai patiria didžiulių nuostolių, ir tikisi, kad pristačius Vakarų šalių karinę pagalbą į fronto linijas bus lengviau sustabdyti Rusijos puolimą.
Rusija kurs areštines mūšio lauke: į jas kariai bus siunčiami už menkiausius nusižengimus
13:31
Rusijos kariai Ukrainoje bus sodinami į areštines už tai, kad fronte naudojo įrenginius su nuotraukų ir vaizdo įrašymo, garso įrašymo ir geoduomenų perdavimo funkcijomis, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Tai numatyta įstatymo projekto „Dėl drausminio arešto taikymo ir vykdymo ypatumų karių, dalyvaujančių specialiojoje karinėje operacijoje, atžvilgiu“ pataisose, kurias antradienį antruoju svarstymu svarstys Valstybės Dūma.
Pataisų autoriai – Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas ir jo pirmasis pavaduotojas Andrejus Krasovas.
Karo Ukrainoje dalyviams taip pat bus draudžiama žiniasklaidoje ar internete platinti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti karių priklausomybę Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Be to, asmuo bus siunčiamas į areštinę už tai, kad skleidė informaciją apie karinės administracijos įstaigų, karinių formuočių, asociacijų, karinių dalinių ir kitų organizacijų, priklausančių Rusijos kariuomenei, veiklą.
Pagrindinis įstatymo projektas, kuriam Valstybės Dūma pirmuoju svarstymu pritarė 2023 m. kovą, suteikia karinių dalinių vadams, karo policijos įstaigų vadovams ar įgulų viršininkams teisę priimti sprendimus dėl kariškių drausminio arešto. Numatoma, kad už šiurkštų drausminį nusižengimą bus baudžiama areštu iki 10 parų.
Šiuo metu elektroninių priemonių naudojimas su nuotraukų, vaizdo, garso įrašymu ir geoduomenų perdavimu kovos veiksmų zonoje taip pat yra pažeidimas, įtrauktas į karinio personalo drausminių nusižengimų sąrašą. Tačiau už tokį nusižengimą drausminis areštas gali būti skiriamas tik karinio teismo sprendimu.
Tuo tarpu dar 2019 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudė kariams atskleisti žiniasklaidai ir skelbti internete informaciją apie save ir kolegas, tarnybos vietas, taip pat naudotis išmaniaisiais telefonais ir kitais prietaisais.
2022 m. pabaigoje Rusijos gynybos ministerija nusprendė atgaivinti lauko areštinę, skirtą kariams bausti už netinkamą elgesį. Pagal patvirtintą tvarką jos gali būti įrengtos civilinėje infrastruktūroje, importuotuose konteineriuose, bunkeriuose ar furgonuose. Jas turi saugoti karo policijos pareigūnai.
Donbase numuštas Rusijos naikintuvas Su-25
12:50
Antradienį Ukrainos priešlėktuvinės gynybos kariai numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25.
Rusijos pajėgų orlaivis buvo sunaikintas Pokrovsko kryptimi, pranešė Chortycios operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupė.
Lėktuvas kartu su kitu Su-25 naikintuvu bandė atakuoti Ukrainos karių pozicijas.
„Verta pabrėžti, kad priešlėktuvinės gynybos kariai iš atskiros generolo leitenanto Marko Bezručko vardu pavadintos mechanizuotosios brigados šį mėnesį sunaikino jau antrąjį Su-25 atakos lėktuvą“, - teigiama kariuomenės grupės pranešime.
Pentagonas nerimauja: Rusija ir Kinija taikosi į neliečiamą teritoriją
12:28 Atnaujinta 13:14
Rusija ir Kinija vis labiau bendradarbiauja Arktyje, o tai gali turėti įtakos regiono stabilumui, pareiškė Jungtinių Valstijų kariuomenė, pirmadienį paskelbusi regiono strategijos planą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad Rusija Arktyje vėl atidarė šimtus sovietinių laikų karinių objektų. Tuo tarpu Kinija, kuri save apibūdina kaip Arkties regionui artimą valstybę, taip pat turi ambicijų ir yra sakiusi, kad ketina nutiesti „poliarinį šilko kelią“. Kinija siekia mineralinių išteklių ir naujų laivybos maršrutų, nes kylant pasaulinei temperatūrai ledo plotas traukiasi.
„Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija vis dažniau bendradarbiauja Arktyje naudodamos įvairias nacionalinės galios priemones“, – teigiama Pentagono ataskaitoje.
„Nors tarp Pekino ir Maskvos išlieka nemažai nesutarimų, jų augantis bendradarbiavimas regione kelia susirūpinimą, ir (Gynybos departamentas) toliau stebi šį bendradarbiavimą“, – priduriama dokumente, kurį cituoja „Reuters“.
Arkties jūrų keliai vis dažniau naudojami jungiant pagrindines ekonomikas per Ramųjį ir Atlanto vandenynus, nes dėl visuotinio atšilimo mažėja ledo dangos ir jūroje ilgiau lieka neužšąlančių teritorijų.
Kinija ir Rusija bendradarbiauja plėtojant laivybos maršrutus Arktyje, nes Rusija, atsižvelgdama į Vakarų sankcijas, siekia tiekti Kinijai daugiau naftos ir dujų, o Kinija ieško alternatyvaus laivybos maršruto, kad sumažintų priklausomybę nuo Malakos sąsiaurio.
„Kinija dalyvauja Arkties reikaluose laikydamasi pagrindinių abipusiai naudingo bendradarbiavimo ir tvaraus vystymosi principų ir stiprina bendradarbiavimą su kitomis šalimis, siekdama palaikyti taiką ir stabilumą“, – antradienį žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Saugumo mokslininkai ir regiono kariniai atašė sako, kad Kinijos priklausomybė nuo Indijos vandenyno laivybos kelių laikoma strateginiu Pekino pažeidžiamumu, ypač konflikto dėl Taivano atveju.
Pentagono ataskaitoje priduriama, kad Kinija siekia pasinaudoti „besikeičiančia dinamika Arktyje, kad galėtų daryti didesnę įtaką ir prieigą, pasinaudoti Arkties ištekliais ir atlikti svarbesnį vaidmenį regiono valdyme“.
Ataskaitoje priduriama, kad JAV kariuomenė regione taiko „stebėjimo ir reagavimo“ strategiją, grindžiamą žvalgybos duomenų rinkimu, bendradarbiavimu su sąjungininkais ir gebėjimu dislokuoti karinius išteklius.
Šį mėnesį JAV, Kanada ir Suomija sudarys konsorciumą, kuris statys ledlaužius, siekdamos sustiprinti sąjungininkų laivų statybą ir pasipriešinti Rusijai bei Kinijai vis labiau strategiškai svarbiuose poliariniuose regionuose.
Vienas pareigūnas „Reuters" teigė, kad susitarimu, kurį trys NATO narės ketina pasirašyti iki metų pabaigos, bus sutelktas sąjungininkių poreikis didinti laivų statybos pajėgumus, ir pridūrė, kad juo siekiama pasiųsti žinią Rusijai ir Kinijai.
Suskubo teisintis
Kremlius sureagavo į Pentagono ataskaitą ir pareiškė, kad Rusijos bendradarbiavimas su Kinija Arkties regione nėra nukreiptas prieš jokią kitą šalį, rašo „Reuters“.
Paklaustas apie Pentagono ataskaitą, Kremliaus atstovas spaudai pažymėjo, kad kai kurie jos teiginiai turi konfrontacinį atspalvį ir kad Rusija bendradarbiauja su Kinija tik siekdama skatinti stabilumą.
Jo teigimu, Rusija laikosi atsakingos pozicijos ir prisideda prie to, kad Arktis netaptų nesantaikos ir įtampos teritorija.
„Šiuo požiūriu Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas Arkties zonoje gali tik prisidėti prie stabilumo ir nuspėjamumo atmosferos Arktyje kūrimo.
Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas niekada nėra nukreiptas prieš trečiąsias šalis ar trečiųjų šalių grupes, juo siekiama tik apsaugoti šių šalių (Rusijos ir Kinijos) interesus“, – aiškino D.Peskovas.
Pekinas ir Maskva bendradarbiauja plėtojant laivybos maršrutus Arktyje, nes Rusija siekia tiekti daugiau naftos ir dujų Kinijai, esant Vakarų sankcijoms“.
„Visiems neužtenka“: Rusijoje pradėjo trūkti vienos markės benzino
12:06
Ukrainos dronams atakuojant Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Rusijoje degalų gamyba sumažėjo iki žemiausio lygio per dvejus metus, tad rinkoje pritrūko AI-95 markės benzino, rašo „Moscow Times“.
Prekybininkai ir rinkos dalyviai „Reuters“ teigė, kad degalų biržose nuolat trūksta AI-95 benzino. Dėl didmeninių partijų trūkumo benzino kainos sparčiai kyla ir praėjusios savaitės pabaigoje priartėjo prie praėjusio rudens degalų krizės rekordų.
Sankt Peterburgo prekių ir žaliavų biržoje liepos 19 dieną „Premium 95“ kaina siekė 73,6 tūkst. rublių (774,3 euro) už toną – ji nuo vasaros pradžios šoktelėjo 44 proc., arba 22,5 tūkst. rublių (237 euro).
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltakraujiškai nužudytos buvusios Ukrainos deputatės laidotuvės: kas žinoma apie užpuoliką?
11:33 Atnaujinta 12:07
Keli tūkstančiai žmonių pirmadienį Ukrainos vakaruose esančiame Lvive dalyvavo buvusios parlamentarės, kuri labiausiai garsėjo savo kampanija už ukrainiečių kalbą, laidotuvėse.
60 metų Iryną Farion penktadienį gatvėje pašovė nežinomas užpuolikas, o vėliau ligoninėje ji nuo patirtų sužeidimų mirė.
Žudikas pabėgo, jo ieškoma.
I.Farion duktė Sofija Semčyšyn motinos nužudymą pakomentavo taip: „Nužudė, jie ją nužudė netoli jos namų, dieną, saulėtą dieną.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skundžiasi, kad Ukrainos dronai smogė keltui netoli Krymo
11:07 Atnaujinta 12:12
Rusijos pietuose esančiame uoste priešais aneksuotą Krymo pusiasalį per Ukrainos dronų smūgius į laivą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir penki buvo sužeisti.
„Dronai atakavo keltą Kaukazo uoste“, – socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje pranešė gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
„Deja, tarp įgulos narių ir uosto darbuotojų yra sužeistųjų ir žuvusiųjų“, – pridūrė jis.
Pareigūnas nepateikė išsamios informacijos apie padarytą žalą.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad keltas „smarkiai nukentėjo“. Susirašinėjimo platformos "Telegram" kanalo „Krymskij veter“ duomenimis, Rusijos pareigūnai trina pranešimus apie sėkmingą smūgį uostui.
„Štai ir viskas, komentarai „Z-public“ buvo uždaryti ir ištrinti, žmonės ten parašė per daug tiesos apie smūgį Kaukazo uostui“, - sakoma pranešime.
„Krymskij veter“ taip pat rašė, kad po išpuolio Kaukazo uosto link važiavo greitosios pagalbos automobiliai ir ugniagesiai.
Anksčiau Ukrainos pusė pažymėjo, kad rusai keltą iš Kubanės regiono naudoja karinei logistikai. Gegužės pabaigoje tapo žinoma, kad Ukrainos kariai smogė keltų perkėlai ir Kaukazo uosto naftos terminalui.
Ukraina šių teiginių, kurių neįmanoma nepriklausomai patikrinti, dar nekomentavo.
Anksčiau naktį okupacinė valdžia teigė virš Juodosios jūros numušusi 15 Ukrainos dronų.
Rusijos gynybos ministerija vėliau rytą pranešė, kad virš okupuoto Krymo ir jūros buvo numuštas 21 Ukrainos dronas.
Okupuotas pusiasalis ne kartą tapo Ukrainos dronų ir karinio laivyno smūgių taikiniu, todėl Rusijos pajėgos buvo priverstos atitraukti didžiąją dalį savo jūrų pajėgų ir sustiprinti oro gynybą.
Kaukazas Rusijos Krasnodaro krašte yra nedidelis uostas ir geležinkelio stotis, įsikūrę Kerčės sąsiauryje esančioje Čiuškos nerijoje. Uoste veikia automobilių keltas, jungiantis Krasnodaro kraštą su vis dar Rusijos kontroliuojamu Krymu.
Karybos ekspertas: kažkur vėl dingo V.Putinas
10:53
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje įvertino, kad šiuo metu fronte vyksta susirėmimai dėl atskirų pozicijų ir jie nemažėja, o atvirkščiai – lėtai, bet nuosekliai intensyvėja.
„Būtų sunku išskirti kokį nors didesnį mūšį, kuriame rusai vykdytų planingus didesnio masto veiksmus. Jie tiesiog stengiasi užimti vieną poziciją po kitos, sulygindami bet kokius pastatus ar su žeme nugriaudami griuvėsius, kuriuose ukrainiečiai įsitvirtina“, – rašė ekspertas.
Jo vertinimu, geriausiai tą sekasi daryti valdomų sklandančių bombų pagalba, tačiau čia rusai susiduria su resursų trūkumo problema – lėktuvų nėra daug, ir vienu metu bombarduoti bent kiek didesnio skaičiaus taikinių jie negali.
Ukrainiečiai irgi gana sėkmingai atakuoja ir atsiiminėja atskiras Rusijos pajėgų anksčiau užimtas pozicijas, vos tik rusų gynyba nors kiek susilpnėja, pastebėjo E.Papečkys.
Ekspertas išskyrė, kad pastarosiomis dienomis pranešama apie Rusijos aviacijos suaktyvėjimą, ir tai siejo su vėl pasireiškusiu oro gynybos trūkumu fronto linijoje.
„Taip nutinka nuolat – ukrainiečių oro gynyba susilpnėja (dėl patiriamų nuostolių ir dėl būtinybės dengti objektus užnugaryje), ir rusai tuo pasinaudoja stiprindami aviacijos smūgius priešakinėse linijose ir artimoje užfrontėje. Tada ukrainiečiai priversti permesti oro gynybos sistemas iš užnugario, padaro rusų aviacijai nuostolių, ją pristabdo, ir, po kiek laiko, vėl priversti atitraukti pridengti atakuojamiems objektams užnugaryje“, – paaiškino jis.
Šį užburtą ratą bent laikinai petraukti gali tik pablogėję orai ir naujų oro gynybos sistemų perdavimas Ukrainai: „Orai lyg tyčia geri, o oro gynybos sistemos yra brangios, jų gamyba užtrunka, ir dideliais kiekiais ukrainiečiams jas perduoti nėra galimybės“.
E.Papečkys įsitikinęs, kad aviacija šiek tiek galėtų pagerinti padėtį. Tą galima matyti Rusijoje, kur naikintuvai sumažina apkrovą, tenkančią oro gynybos sistemoms.
Jis atkreipė dėmesį į pirmadienį publikuotus Rusijos pranešimus, kad jai pavyko numušti net 75 ukrainiečių bepiločius orlaivius, kurie kėsinosi į taikinius jos teritorijoje – dalį šių dronų numušė būtent rusų naikintuvai.
„Labai tikėtina, kad be naikintuvų indėlio tiek pataikymai į naftos perdirbimo įmonę Tuapsėję, tiek kitų taikinių atakos būtų efektyvesni“, – spėjo karybos ekspertas.
Jį neramina, kad padėtis su F-16 naikintuvų perdavimu Ukrainai toliau išlieka neaiški, nors prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas pasidžiaugė, kad dėl Lenkijos pagalbos šie naikintuvai atkeliaus greičiau. Kaip ir kodėl – nedetalizavo.
„Greičiausiai tai kažkaip susiję su lakūnų ir antžeminio personalo parengimu, galbūt su dalies eksploatacijai būtinos įrangos perdavimu, bet praktiškai nulinė tikimybė, kad eitų kalba apie pačių lenkų turimų naikintuvų perdavimą Ukrainai.“
E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad „vėl kažkur dingo V.Putinas“, ir pažymėjo, kad jo nematyti beveik tris dienas.
„Vėl atsijaunina, ar tiesiog ilsisi po labai intensyvių susitikimų su užsienio šalių vadovais, kurių buvo daugiau nei bet kada anksčiau, sutapus įvairių organizacijų susitikimams...“, – rašė ekspertas.
Jo apžvalgoje taip pat minimas Igoris Strelkovas-Girkinas, karo nusikaltėlis, įkalintas už V.Putino režimo kritiką.
„Jis gyvena eilinio zeko (rus. slengu – kalinio) gyvenimą ir, norėdamas pasigerinti savo kalėjimo sąlygas, dirba siuvėju. Žmogus, aktyviai prisidėjęs prie agresijos prieš Ukrainą, atsakingas už daugybės ukrainiečių ir užsienio valstybių piliečių žūtį, tapo eiliniu Rusijos įkalinimo sistemos sraigteliu. Gal ir gerai.
Juk jeigu būtų patekęs į tarptautinio teisingumo rankas, sėdėtų sau dabar karališkomis sąlygomis vakarietiškame kalėjime, rašytų prisiminimus. Karma.“, – pašaipiai rašė E.Papečkys.
Reziumuodamas jis pastebėjo, kad kol kas viskas vyksta įprastai, be didesnių netikėtumų: rusai išlaiko iniciatyvą, bet ženklesnių laimėjimų nepasiekia.
„Kol kas tokia padėtis juos tenkina, nes pajėgų dar aktyvesniems veiksmams šiuo metu neužtenka. Taigi, toliau tęsiasi rutininis sekinimo karas.“
Skvoteriai nusitaikė į Europos uostuose areštuotas Rusijos oligarchų jachtas
10:19
Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui artimų Rusijos oligarchų jachtas, kurias Vakarų šalys areštavo po Rusijos invazijos į Ukrainą, bando užimti skvoteriai, „Financial Times“ (FT) leidinį cituoja „Moscow Times“. Vienas tokių incidentų įvyko Rusijos nekilnojamojo turto vystytojui Sergejui Naumenko priklausančioje 58 metrų ilgio superjachtoje „Phi“. Prabangus laivas šiuo metu stovi Londono Canary Wharf prieplaukoje.
„Phi“ savininkui atstovavęs advokatų kontoros „Jaffa & Co“ advokatas Paulas Dickie „Financial Times“ leidiniui pasakojo, kad nekviesti svečiai bandė patekti į laivą. Tai privertė įgulą, kuri ir toliau prižiūri „Phi“, pakabinti ženklą, įspėjantį apie įsibrovimą į laivą, teigia advokatas.
FT taip pat rašo, kad konfiskuotos jachtos ėmė kelti daug rūpesčių Vakarų šalių valdžios institucijoms, kurioms dabar tenka išleisti dideles sumas laivų priežiūrai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia numušusi 25 Ukrainos dronus
09:02
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad praėjusią naktį šalies vakaruose ir virš okupuoto Krymo buvo numušti 25 Ukrainos dronai.
„Praėjusią naktį [...] budinčios oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino du bepiločius virš Briansko srities ir du virš Belgorodo srities, taip pat 21 bepilotį virš Krymo Respublikos teritorijos ir Juodosios jūros vandenų“, – sakoma ministerijos įraše platformoje „Telegram“.
Pirmadienį Rusija skelbė, kad ankstesnę naktį numušė 85 ukrainiečių dronus, kurių 47 buvo sunaikinti Rostovo regione prie Ukrainos sienos.
Rusijos Krasnodaro krašto Tuapsės miesto valdžia pirmadienį pranešė, kad numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pražudė vieną žmogų.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva apkaltino Ukrainą įvykdžius mirtiną smūgį Kryme JAV raketomis. Per šį smūgį, anot Rusijos paskirtų vietos pareigūnų, žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant du vaikus, ir buvo sužeista daugiau kaip 150 žmonių.
Šiais metais Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos teritoriją, taikydamasi tiek į energetikos objektus, kurie, anot jos, aprūpina Rusijos kariuomenę, tiek į miestus ir kaimus kitapus sienos.
Abi pusės per 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą karą plačiai naudoja dronus, įskaitant atakos bepiločius, kurių veikimo nuotolis siekia šimtus kilometrų.
Karas Ukrainoje atvėrė Pandoros skrynią: šalys griebiasi „super“ ginklų gamybos
08:56
Rusija, pradėjusi neišprovokuotą plataus masto invaziją į Ukrainą, šalį talžo balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis, taip pat bepiločiais orlaiviais. Pademonstruotas karinės technikos arsenalas leidžia įtartį, kad Rusija turi pajėgumų ir kovai su Vakarais, kurie ilgus dešimtmečius buvo nesirūpino savo kariniais raumenimis ir leido jiems atrofuotis, rašo naujienų svetainė „Business Insider“.
Žudikiški giluminiai smūgiai miestams, infrastruktūrai ir kiti karo elementai leido Europai ir Jungtinėms Valstijoms pamatyti situaciją tikrovės šviesoje. Vienas karybos ekspertas leidinio žurnalistams patvirtino, kad padėtis Ukrainoje atvėrė Pandoros skrynią ir visos šalys suskubo ne tik pildyti savo pajėgumų rezervus, bet ir kurti galingesnius ginklus.
Nauji ginklai ir jų dislokavimas kelia rimtą susirūpinimą, pažymėjo branduolinių ginklų ir ginklų kontrolės ekspertas.
Anksčiau šį mėnesį JAV ir kelios NATO sąjungininkės paskelbė daugybę planų, susijusių pajėgumais suduoti tolimojo nuotolio smūgius.
Pirma, JAV pareiškė, kad nuo 2026 m. Vokietijoje epizodiškai dislokuos naujas tolimojo nuotolio ugnies sistemas, tuo pačiu „planuojant ilgalaikį šių pajėgumų dislokavimą ateityje“. Įprastinė ginkluotė apima SM-6, „Tomahawk“ ir plėtojamus hipergarsinius ginklus, „kurių veikimo nuotolis yra gerokai didesnis nei dabartinių Europoje dislokuotų sausumos ginklų“.
Kelios Europos valstybės taip pat pasirašė bendrą iniciatyvą kurti naujas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas. Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad tai „akivaizdžiai segmentas, kurio mes neturime“. Lenkija, Vokietija ir Italija taip pat pritarė šiam planui ir teigė ketinančios suburti daugiau sąjungininkų.
„Tokie planai signalizuoja, kad JAV ir kai kurios didžiausios jų sąjungininkės Europoje yra visiškai susitelkusios ties tolimojo nuotolio ginklais, o kai kurie pareigūnai šiuos žingsnius tiesiogiai sieja su tuo, kas vyksta mūšio lauke Ukrainoje“, – išskyrė „Business Insider“.
„Karas Ukrainoje rodo, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra esminis Europos gynybos klausimas“, – socialiniame tinkle „X“ anksčiau paskelbė S.Lecornu.
Iš tiesų trečius metus besitęsiantis karas atskleidė Europos pažeidžiamumą ir pajėgumų spragas Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Šios šalys žinojo, kad tolimojo nuotolio ginklai buvo svarbūs dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, tačiau Rusijos karas Ukrainoje atvėrė Pandoros skrynią vis naujiems kariniams žingsniams“, – aiškino Amerikos mokslininkų federacijos Branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas M.Kristensenas.
Įprastiniai tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai yra naudingi siekiant atakuoti taikinius giliai priešo teritorijoje. Jie gali būti labai svarbūs operaciniu ir strateginiu požiūriu, ypač jei naudojami siekiant atkirsti priešo logistikos ir vadovavimo centrus. Vien jų buvimas yra pakankamai grėsmingas, kad galėtų atgrasyti nuo agresijos.
Iššūkis yra tas, kad šios ginkluotės sistemos kelia eskalacijos riziką tiek dėl jų buvimo, tiek dėl jų naudojimo. Be to, šie ginklai gali būti panaudoti akimirksniu ir sukelti sumaištį branduolinei galiai, kuri nežino, koks yra krovinys.
Dešimtmečius JAV ir Rusijos sudaryta INF sutartis draudė kurti nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 km iki 5 500 km, siekiant neleisti nė vienai iš šalių eskaluoti įtampos iki visiško konflikto.
Sutartis buvo svarbus orientyras, padedantis neleisti šiems ginklams patekti į Europos žemyną, tačiau 2019 m. JAV iš jos pasitraukė, apkaltinusi Maskvą pažeidus 1987 m. paktą kuriant, bandant ir naudojant raketų sistemą SSC-8/9M729. Maskva šiuos kaltinimus paneigė, o vėliau taip pat pasitraukė iš sutarties ir iš karto atvėrė vartus abiem šalims sparčiau kurti naujas raketas.
Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos nauji tolimojo nuotolio raketų planai seka JAV vykdomus darbus, kuriais siekiama sparčiu tempu vystyti naujas tolimojo nuotolio smogiamąsias sistemas. Teigiama, kad JAV išbandė pirmąją anksčiau uždraustą raketą tą patį mėnesį, kai pasitraukė iš INF sutarties.
Tarp kuriamų sistemų svarbiausias prioritetas yra „Typhon“, kuri naudoja antžeminį paleidimo įrenginį, iš kurio šaudo „Standard Missile 6“ (SM-6) ir „Tomahawk“, o kariuomenės ilgojo nuotolio hipergarsinis ginklas yra kuriamas, nors ir susiduria su tam tikrais vėlavimais ir finansavimo problemomis.
„Europos pastangos kurti naujas tolimojo nuotolio smogiamųjų ginklų sistemas rodo svarbius mąstymo pokyčius. Ilgus dešimtmečius Europos valstybės ignoravo platesnio masto pokyčius, susijusius su poreikiu ant žemės turėti tolimojo nuotolio pajėgumus, spausdamos antžeminio smūgio raketų programas ir karpydamos šlaidas gynybai apskritai“, – atkreipė dėmesį „Business Insider“.
Dabar, kai nerimaujama dėl tolesnės Rusijos agresijos prieš NATO nares, o konfliktas Ukrainoje tęsiasi ir jo pabaigos nematyti, „gynybos šalininkų ir gynybos pramonės atstovų burėse yra vėjas, kuris įtikina lyderius pirkti naujus ginklus, kad parodytų, jog daro kažką, kad pasipriešintų Rusijai“, – nurodė H.M.Kristensenas.
Pastaruoju metu pastebimas ir daugelio Europos valstybių poslinkis stiprinti savo vidaus gynybą, o ne pasikliauti JAV. Tačiau tai nebūtinai susiję tik su Rusija. Iš dalies, pasak H.M.Kristenseno, tai gali būti nerimas dėl to, kaip gali pasikeisti JAV parama NATO, jei prezidentu antrą kartą taptų Donaldas Trumpas.
„Visiškai tikėtina, kad Europos šalys kurs savo ginkluotę, o šios iniciatyvos tapo dar svarbesnės su perspektyva, kad prezidentas D.Trumpas sumažins JAV įsipareigojimus Europai“, – pabrėžė ekspertas.
Buvęs prezidentas ne kartą kritikavo NATO aljansą, dažnai skųsdamasis, kad daugelis valstybių neprisideda prie grupės kolektyvinės gynybos, ir netgi siūlė leisti Rusijai pulti nares, kurios nemoka savo dalies į biudžetą.
Paviešino į Rusiją eksportuojančias įmones ir ką jos veža: nuo „Volkswagen“ variklio iki aviečių
08:26
Vaisiai, prieskoniai, langų detalės, varikliai – tai tik dalis prekių grupių, kurios iš Lietuvos metų pradžioje keliavo į Rusiją. Tai matyti iš visuomenininko Olego Šurajevo pirmadienį pasidalintų duomenų. Nors karą Ukrainoje sukėlusi Rusija sulaukė jau keturiolikos ES sankcijų paketų, dalis prekybos lieka teisėta ir neužkardyta – 2023 m. į Rusiją iš Lietuvos eksportuota arba reeksportuota prekių už daugiau nei 2 mlrd. eurų.
Pirmadienį 180 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turintis visuomenininkas Olegas Šurajevas paviešino įmones, kurios vykdo arba šiais metais vykdė prekybą su Rusija.
Jo teigimu, netyčia įsigijęs brangią prenumeratos paslaugą iš informacinio prekybos duomenų portalo importgenius.com , jis nutarė pasidalinti eksporto iš Lietuvos į Rusiją skaičiais su auditorija ir visuomene.
Plačiau skaitykite ČIA.
Patvirtino beveik 60 tūkst. Ukrainoje žuvusių Rusijos karių tapatybes
07:53
Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ kartu su „BBC Russia“, atlikusi atvirų šaltinių tyrimą, patvirtino 59 725 rusų karių, žuvusių nuo 2022 m. vasario mėn., pavardes.
Nuo paskutinio „Mediazonos“ atnaujinimo liepos mėn. pradžioje aukų sąrašą papildė 1 518 rusų karių pavardės.
Žurnalistai pažymi, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes jų patikrinta informacija gauta iš viešų šaltinių, pavyzdžiui, nekrologų, artimųjų pranešimų, regioninės žiniasklaidos pranešimų ir vietos valdžios institucijų pareiškimų.
Liepos 5 d. Rusijos žiniasklaidos priemonės „Meduza“ ir „Mediazona“ paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo apie 120 000 Rusijos karių.
J.Borrellis: rugpjūtį Ukraina gaus 1,5 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto
07:34
Pirmadienį Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis paskelbė, kad rugpjūčio pradžioje Ukraina turėtų gauti pirmąją 1,5 mlrd. dolerių perlaidą iš Rusijos įšaldyto turto.
Iš šių lėšų bus finansuojamas „prioritetinės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvinės gynybos, artilerijos sistemas ir šaudmenis, įsigijimas, rašo „Kyiv Independent“.
Kaip teigiama oficialiame pareiškime, liepos 22 d. vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje J.Borrellis „informavo ES ministrus apie pažangą siekiant pirmojo 1,4 mlrd. eurų (1,5 mlrd. JAV dolerių) pervedimo, kurio tikimasi rugpjūčio pradžioje“.
Gegužės 8 d. ES ambasadoriai susitarė, kad nenumatytas pelnas iš įšaldyto Rusijos turto bus panaudotas Ukrainos atstatymo ir gynybos poreikiams finansuoti. Remiantis ankstesnėmis diskusijomis, tikimasi, kad Kyjivas kasmet gaus maždaug 3 mlrd. eurų.
Varšuvoje peiliu subadyti 2 ukrainiečių paaugliai
07:25
Varšuvoje, Lenkijoje, 26 metų vyras peiliu subadė du 15 metų berniukus, pirmadienį pranešė Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Išpuoliai įvyko Varšuvos Brodno parke. Lenkijos žiniasklaida praneša, kad užpuolikas buvo migrantas iš Uzbekistano, kuris vilkėjo kuprinę, susijusią su maisto pristatymo paslauga Lenkijos sostinėje.
Tikslus išpuolio motyvas nėra aiškus.
Abu paaugliai šiuo metu gydomi ligoninėje, tačiau jų būklės sunkumas kol kas nežinomas. Pranešama, kad jie patyrė žaizdas rankose ir pilve.
Incidentas įvyko po kelių panašių išpuolių prieš Ukrainos piliečius. Gegužės mėn. Vokietijos Dortmundo mieste peiliu subadytas 15 metų ukrainiečių berniukas buvo paguldytas į ligoninę su sunkiais sužalojimais.
Vokietijos policija taip pat pranešė apie gatvėje peiliu užpultus du Ukrainos krepšininkus. Septyniolikmetis Volodymyras Jermakovas ir aštuoniolikmetis Artemas Kozačenka dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje.
Pranešama, kad įtariamieji buvo sulaikyti. Pasak Kyjivo krepšinio federacijos, užpuolikus galėjo paskatinti neapykanta Ukrainai. Tačiau Vokietijos policija nemano, kad išpuolis turėjo politinį motyvą.
Rusijos kariai fronte naudoja „nuodingą“ taktiką
07:00
Tavrijos operatyvinės grupės veikimo kryptimi Rusijos pajėgos pradėjo aktyviau taikyti masinio šaudmenų mėtymo iš bepiločių orlaivių taktiką, daugelyje jų yra nuodingos medžiagos, teigė Tavrijos operatyvinės karių grupės atstovas Dmytro Lychovijus.
„Be to, kad priešas aktyviai naudoja aviaciją ir artileriją, yra ir bepiločių orlaivių antskrydžių“, – pabrėžė jis.
Per parą operatyvinėje zonoje užfiksuota 180 atakų iš oro, kurių metu panaudota 266 šaudmenys, o 16 iš jų buvo su nuodingomis medžiagomis.
„Tai didelis skaičius per vieną dieną“, – teigė D.Lychovijus.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Tavrijos kryptimi yra du rajonai, kuriuos rusai aktyviai šturmuoja.
„Vienas iš jų – Orechovskoje kryptis, Robotynės iškyšulio rajonas. Ten vakar įvyko trys susirėmimai netoli Robotynės ir Novodanilovkos gyvenviečių. Šeši šiuose išpuoliuose dalyvavę priešo kariškiai buvo sunaikinti“, – pažymėjo grupės atstovas.
Be to, kairiajame Dniepro krante, netoli Krynkų kaimo, tebėra aktyvus priedangų ruožas.
„Vakar čia taip pat buvo atremti trys maskviečių puolimai. Ir diena iš dienos ten yra didelis aktyvumas, tačiau mūsų kariai ir toliau laikosi Chersono srities kairiojo kranto prieigose. Kaip iliustraciją papasakosiu apie kovinio darbo rezultatus. "Kazokų" stovyklos kaimo rajone vakar buvo sunaikintas vienas tankas, viena elektroninės kovos stotis ir vienas 122 mm minosvaidžio pabūklas“, – pabrėžė jis.
Apibūdindamas bendrą situaciją kryptyje,grupuotės atstovas pažymėjo, kad karo veiksmų „temperatūra“ yra „aukšta, stabili, bet ne pati aukščiausia, palyginti su visa kontakto linija“. Kalbant apie neįprastą oro karštį, jis veikia ir Ukrainos, ir Rusijos karius.
„Reikia daug vandens, o kai sudėtinga logistika, šį vandenį labai sunku pristatyti, kartais jį tenka pristatyti tiesiog dronais. Be to, labiau dega žolė. Nuo atvykėlių užsidega negyva mediena, o tai taip pat sukelia nemažai nepatogumų kariams. Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad tai žaidimas, kurį žaidžia dviese. Kai galima uždegti priešą padegamaisiais užtaisais, mūsų kariuomenė tai daro noriai“, – sakė D.Lychovijus.
