Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusus į karą bando privilioti rubliais: tokių pinigų nėra matę
17:00
Maskvos gyventojams bus išmokėta 1,9 mln. rublių (apie 20 tūkst. eurų) už sutarties dėl dalyvavimo kare Ukrainoje sudarymą, šį potvarkį pasirašė miesto meras Sergejus Sobjaninas, skelbia „The Moscow Times“.
„Maskvos vyriausybė nusprendė nustatyti asmenims, sudariusiems sutartį dėl karinės tarnybos su Rusijos gynybos ministerija, vienkartinę papildomą išmoką – naują Maskvos socialinės paramos priemonę, kurios dydis – 1,9 mln. rublių“, – pranešė mero biuras.
Pažymima, kad tokia išmoka galės pasinaudoti kariškiai, pasirašę sutartį po liepos 23 d. Ankstesnė vienkartinė išmoka siekė 605 tūkst. rublių (6394 eurų).
Pasirašiusiems sutartį bus išsaugotos visos ankstesnės išmokos ir pašalpos. Skaičiuojama, kad metinės kario iš Maskvos pajamos viršys 5 mln. rublių (apie 52,84 tūkst. eurų).
„Taigi, bendra išmokų suma kontraktiniam karininkui (atsižvelgiant į mėnesinę pašalpą, Maskvos ir federalinės paramos priemones) per pirmuosius tarnybos metus sudarys daugiau kaip 5,2 mln. rublių“, – pabrėžiama mero tarnybos pranešime.
Kario mirties atveju išmokos šeimos nariams sudaro dar 3 mln. rublių (31,7 tūkst. eurų).
Birželio pabaigoje leidinys „Novaja gazeta. Europa“ suskaičiavo, kad regioninės išmokos už sutarties pasirašymą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. jau buvo padidintos 80 kartų.
Prieš sostinę tarp regionų pagal išmokas pirmavo Karačiajų-Čerkesija. Birželį ji pradėjo mokėti 1,3 mln. rublių už sutarčių sudarymą. Įskaitant federalinį atlyginimą, bendra išmokų suma regione siekė 1,5 mln. rublių. Beveik panašią sumą gaus ir sutartininkas iš Adygėjos.
Krasnodaro krašte vienkartinė priemoka už kontraktavimą siekia 1 mln. rublių, o 250 tūkst. rublių prideda pats Krasnodaras tiems, kurie pasirašo kontraktus miesto komisariatuose. Tai trečias pagal dydį skaičius šalyje. Sankt Peterburgo rekrutai gauna beveik tokią pačią sumą.
Metų pradžioje aštuonių regionų, patekusių į didžiausių išmokų už sutarties pasirašymą dešimtuką, biudžetai buvo deficitiniai – bendras minusas siekė 303,5 mlrd. rublių. Patikslinus regionų biudžetus, deficitas numatytas visuose dešimtyje, o bendras pinigų trūkumas siekė 407,9 mlrd. rublių.
Balandžio pradžioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba pranešė, kad 2024 m. Rusijos valdžia ketina atsivežti apie 400 tūkst. žmonių sutartinei tarnybai, kad kompensuotų didelius nuostolius Ukrainoje.
Be kovų, Kremlius siekia dar vieno tikslo – jis susijęs su plano padidinti ginkluotųjų pajėgų dydį iki 1,32 mln. šiais metais ir 1,5 mln. kitais metais įgyvendinimu, sakoma žvalgybos suvestinėje.
Liepos viduryje Rusijos kariuomenė pranešė apie 190 tūkst. žmonių, su kuriais Gynybos ministerija sudarė sutartis.
JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų Vakarų šalių žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė mūšio lauke praranda visus, kuriuos įdarbina, ir dar daugiau – bent jau taip buvo gegužės mėnesį, kai ji įsiveržė į Charkivo sritį.
Tuo pat metu, pasak JAV pareigūnų, Rusija ir toliau savo pajėgas papildo 25-30 tūkst. vyrų jėga per mėnesį. Tai leidžia vadams ir toliau mesti karius į mirtinus „mėsos puolimus“, nesirūpinant, ar pavyks išlaikyti Ukrainą bandančios okupuoti kariuomenės grupės dydį.
Rusai surengė apie 100 atakų per dieną, veržiasi į Pokrovską
00:04
Nuo šios dienos pradžios įvyko 99 kariniai susirėmimai, iš kurių 22 šiuo metu tęsiasi. Trečdalį visų per parą įvykdytų išpuolių rusai surengė Pokrovsko kryptimi Donecko srityje.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniu posėdžiu.
„FSB agentų“ triukai – rusai turi aiškintis dėl Ukrainos rėmimo ir atiduoti santaupas
23:05
Tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą ir Rusijoje vis dažniau keliant įvairias baudžiamąsias bylas dėl „šalies išdavystės“ ir „kariuomenės diskreditavimo“, Rusijoje susidurti su nauja sukčiavimo forma – sukčiai iš piliečių išvilioja pinigus apsimesdami Rusijos federaline saugumo tarnybos (FSB) agentais, kurie į namų duris pasibeldžia grasindami.
Sukčiai kaltina žmones „Ukrainos kariuomenės finansavimu“ ir įtikinėja juos pervesti pinigus į „saugomas sąskaitas“, grasindami baudžiamosiomis bylomis.
Apie tokią naują sukčiavimo schemą anksčiau pranešė Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.
Žiniasklaida pateikė dviejų Maskvos gyventojų, tapusių sukčių aukomis, istorijas.
Vienas iš jų sukčiams pervedė visas beveik savo santaupas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina patvirtino, kad Rusijos keltas smarkiai apgadintas per išpuolį Kryme
22:47
Liepos 23 d. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad per Ukrainos puolimą okupuotame Kryme buvo „rimtai apgadintas keltas, kuriuo Rusijos pajėgos gabeno karinę įrangą“.
Jis nenurodė, kuo buvo įvykdyta ataka, tačiau Rusija anksčiau teigė, kad jos pajėgos liepos 23 d. anksti ryte virš Krymo ir Juodosios jūros numušė 21 ukrainiečių bepilotį orlaivį, o vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus pusiasalyje.
Dronai atakavo laivą Kavkazo uoste, kuris yra Kerčės sąsiauryje, skiriančiame pusiasalį nuo Rusijos Krasnodaro krašto, teigė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Pasak V.Kondratjevo, per išpuolį vienas žmogus žuvo ir „buvo sužeistų“.
Pranešama, kad buvo sustabdytas eismas Kerčės tiltu, jungiančiu žemyninę Rusijos dalį su okupuotu Krymu, pranešė „Astra“.
V.Zelenskis kalbėjosi telefonu su naujai paskirtu Estijos premjeru
20:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu su naujai paskirtu Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu, praėjus kelioms valandoms po to, kai jis pakeitė buvusią Estijos premjerę Kają Kallas.
K.Michal perima K.Kallas pareigas po to, kai buvęs Estijos premjeras sutiko tapti naujuoju Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu. Tikimasi, kad parama Ukrainai ir toliau užims svarbią vietą Talino darbotvarkėje.
Rusijos parlamentarai balsavo už „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymo išplėtimą
20:13
Rusijos parlamento žemieji rūmai (Valstybės Dūma) antradienį balsavo už teisės aktą, pagal kurį kaip esą nepageidaujamą būtų galima uždrausti bet kokią užsienio organizaciją.
Įstatymas, kuriuo jau buvo pasinaudota siekiant užkirsti kelią nepriklausomos žiniasklaidos ir teisių gynimo grupių veiklai Rusijoje, šiuo metu taikomas tik užsienio nevyriausybinėms organizacijoms.
Tačiau naujajame teisės akto projekte išbrauktas žodis „nevyriausybinė“, o tai atveria galimybę uždrausti bet kokią užsienio organizaciją.
Į iš dalies pakeistą teisės aktą taip pat įtraukta nauja formuluotė, kad jis taikomas bet kokiai „užsienio ar tarptautinei organizacijai, kuri nėra užsienio valstybės valstybinės valdžios organų dalis“, bet kurios „steigėjai ar dalyviai yra užsienio valstybės valstybiniai organai“.
Vasilijus Piskariovas, vienas iš įstatymo projekto autorių, praėjusį mėnesį komentaruose Rusijos žiniasklaidai teigė, kad naujasis teisės aktas gali būti taikomas Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Japonijos organizacijoms.
Deputatas paminėjo Britų tarybą – kultūros ir švietimo organizaciją, kuriai nuo 2018 metų uždrausta veikti Rusijoje, Vokietijos transliuotoją „Deutsche Welle“, kuriam taip pat uždrausta dirbti Rusijoje, ir Japonijos Šiaurės teritorijų problemos asociaciją, kuri vykdo kampanijas dėl teritorinio ginčo su Rusija.
„Bet kokia organizacija, veikianti prieš mūsų šalį, turėtų būti pripažinta nepageidaujama ...“, – sakė V.Piskariovas Dūmos televizijai.
Parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas teigė, kad „ši teisės aktų spraga turi būti pašalinta“.
„Nepageidaujamosios“ statusas organizacijas verčia nutraukti veiklą Rusijoje ir reiškia, kad rusai, kurie jose dirba, finansuoja ar bendradarbiauja, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Parlamento nariai jau priėmė įstatymą antruoju ir trečiuoju svarstymu, po to jį turi patvirtinti aukštieji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.
Įstatymo projektą parengę įstatymų leidėjai pranešime teigė, kad juo siekiama „sumažinti destruktyvią įtaką“ Rusijos socialinėms ir politinėms institucijoms.
„Nepageidaujamų“ organizacijų sąrašą Rusija pirmą kartą sudarė 2015 metais.
Dabar sąraše yra 178 įrašai, o paskutinės organizacijos į jį buvo įtrauktos šį mėnesį: tai buvo „The Moscow Times“, ilgametė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, ir „Carnegie Endowment for International Peace“, JAV analitinis centras.
Pagal įstatymą asmenys, vadovaujantys „nepageidaujamai“ organizacijai, gali būti nubausti iki šešerių metų laisvės atėmimo bausme, o už bet kokį dalyvavimą gali būti baudžiama iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Šis vienišas Ukrainos tankas gali būti rečiausias tankas kare
19:39
Sovietų sąjunga jau skilinėjo, kai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Karcevo-Venediktovo projektavimo biuro inžinieriai sukūrė tanką „T-72S“, skelbia „Forbes“.
Tai buvo supaprastinta sovietų kariuomenės 43 tonas sveriančio trijų žmonių įgulos valdomo tanko „T-72B Obr.“ versija, 1985 m. skirta eksportui.
Palyginti su „T-72B“, „T-72S“ turi mažiau reaktyvinio šarvo blokų ir mažiau apsaugo nuo branduolinės bei cheminės atakos. Jam būdinga pagrindinė „T-72B“ silpnybė – nekokybiška naktinio mūšio optika, dėl kurios reikia naudoti lengvai aptinkamą infraraudonųjų spindulių prožektorių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Naujasis premjeras teigia, kad Estija rems Ukrainą iki pergalės
19:21
Naujai paskirtas Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad naujoji Estijos vyriausybė rems Ukrainą iki „pergalės“ kare su Rusija, ir pažadėjo, kad šiuo klausimu tęs ankstesnės administracijos veiklą.
49 metų K.Michalas pakeitė neseniai atsistatydinusią Kają Kallas, kuri, tapusi viena griežčiausių Rusijos kritikių ir Ukrainos rėmėjų Europos Sąjungoje ir NATO, neseniai atsistatydino ir tapo Europos Sąjungos užsienio politikos vadove.
„Mes palaikysime Ukrainą, kol Ukraina pasieks pergalę šiame kare. Esame čia ilgam, tikiuosi, kad mūsų sąjungininkai taip pat“, – prisiekęs sakė K.Michalas.
„Žinia mūsų priešams yra tokia: Estija yra gerai apsaugota, mes didinsime savo (gynybos) išlaidas“, – pridūrė jis.
Kariškiai: Rusija telkia pajėgas Zaporižios srityje
18:56
Rusija didina savo pajėgas Zaporižios srityje ir per pastarąsias kelias savaites ten dislokavo dar bent 2 000 karių, liepos 23 d. per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos „Tavria“ pajėgų grupės atstovas spaudai Dmytro Lykhovii.
Tuo pat metu kol kas nėra jokių požymių, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui šioje srityje, sakė D.Lykhovii.
Nors Rusija regione yra sutelkusi apie 90 000 karių, žvalgybos duomenys rodo, kad reikšmingas karo veiksmų pobūdžio pasikeitimas srityje būtų mažai tikėtinas, pridūrė jis.
Rusija toliau smogė civiliams taikiniams visoje Zaporižios srityje, tačiau pastaraisiais mėnesiais fronto linija iš esmės nepasikeitė. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad gegužės mėn. užėmė Robotynės kaimą, tačiau D.Lykhovii paneigė, kad Ukrainos kariai prarado pozicijas šioje teritorijoje.
Maskva pratęsė Rusijos ir Vokietijos pilietybes turinčio teisininko suėmimą
18:27
Maskvos teismas antradienį pratęsė vieno Rusijos ir Vokietijos pilietybes turinčio teisininko, kaltinamo išdavyste, ikiteisminį suėmimą.
Nuo daugiau nei prieš dvejus metus pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Maskva suėmė daug Vakarų šalių piliečių. Vakarai tvirtina, kad Rusija nori panaudoti šiuos asmenis kaip derybinį įrankį, siekdama išlaisvinti užsienyje nuteistus rusus.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, gegužę Sankt Peterburge rusų saugumo tarnybos sulaikė migracijos teisininką Germaną Moižesą. Šis teisininkas padėdavo rusams gauti leidimus gyventi Europoje.
Jis buvo perkeltas į Maskvą, kur šiuo metu yra laikomas kardomajame kalinime.
Lefortovo teismo interneto svetainėje paskelbtame bylos įraše teigiama, kad antradienį vykusiame posėdyje išdavyste kaltinamam G. Moižesui pratęstas ikiteisminis suėmimas.
Tačiau daugiau informacijos nebuvo pateikta. Rusijoje išdavystės bylos yra įslaptintos.
Valstybinė žiniasklaida taip pat nepateikė jokios informacijos apie jo suėmimą ar bylą.
G.Moižesas Sankt Peterburge buvo gerai žinomas kaip vietinis miesto aktyvistas, dviračių entuziastas.
Pastarosiomis dienomis sklando kalbos apie galimą didelį Rusijos ir Jungtinių Valstijų apsikeitimą kaliniais, galbūt įtraukiant ir kitas Vakarų valstybes.
Praėjusią savaitę šnipinėjimu apkaltintam JAV reporteriui Evanui Gershkovichui Rusijos teismas skyrė 16 metų kalėjimo.
Leidinio „The Wall Street Journal“ 32 metų korespondentas E.Gershkovichas yra pirmasis nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistas, Rusijoje apkaltintas šnipinėjimu. Jo bylą Vašingtonas vadina suklastota.
Taip pat Rusijos teismas skyrė pusseptintų metų kalėjimo JAV ir Rusijos pilietybes turinčiai žurnalistei Alsu Kurmashevai, kaltintai „melagingos“ informacijos skleidimu apie rusų kariuomenę.
Baltieji rūmai paragino Rusiją paleisti žurnalistus ir pridūrė, kad vyksta derybos dėl E.Gershkovicho.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra užsiminęs, kad mainais nori ruso Vadimo Krasikovo, Vokietijoje nuteisto už vieno čečėnų separatistų vado nužudymą, paleidimo. Vokiečių teisėjai sakė, kad tą nužudymą surežisavo Rusijos valdžia.
Antradienį Rusijos teismas už akių nuteisė tremtyje gyvenantį žurnalistą ir rašytoją Michailą Zygarą aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Jis kaltinamas skleidęs „melagingą“ informaciją apie Rusijos žiaurumus Bučoje.
Pekine viešintis D.Kuleba: svarbu tiesiogiai kalbėtis apie planus, kaip užbaigti karą
17:09 Atnaujinta 17:55
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad Kyjivui ir Pekinui, kuris yra Rusijos sąjungininkas, svarbu tiesiogiai kalbėtis apie planus, kaip užbaigti karą.
„Labai svarbu, kad Kyjivas ir Pekinas užmegztų tiesioginį dialogą ir apsikeistų pozicijomis“, – sakė vizito į Kiniją atvykęs D.Kuleba socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše.
Kinija save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau gilėjanti partnerystė „be ribų“ su Rusija paskatino NATO nares vadinti ją Maskvos karo, kurio Pekinas niekada nepasmerkė, skatintoja.
Iki penktadienio truksiantis D.Kulebos vizitas Kinijoje yra pirmasis nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
Kyjivas teigė, kad D.Kulebos vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama aptarti „būdams, kaip sustabdyti Rusijos agresiją“, taip pat „galimam Kinijos vaidmeniui siekiant tvarios ir teisingos taikos“.
Pekinas antradienį pareiškė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama „Kinijos ir Ukrainos bendradarbiavimo plėtrai ir kitiems bendro intereso klausimams“.
