Svarbiausios naujienos
- Pripažino: ukrainiečių pozicijos kairiajame Dniepro krante „beveik visiškai sunaikintos“
- Kuo toliau nuo Ukrainos: Rusija nuo sienos atitraukia savo sraigtasparnius ir bombonešius
- Analitikai: Rusija telkia pajėgumus, kad sutrukdytų Ukrainai perimti iniciatyvą
- Slaptas JAV ir Rusijos ministrų pokalbis: perspėjo Pentagoną apie „Kyjivo operaciją“
- Suomija įtaria Rusijos laivą pažeidus teritorinius vandenis
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šalies gynėjus apniko baimė: V.Putino prizas atrodo vis labiau pasiekiamas
18:16
Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, per sekinančius vasaros karščius siekdamos išplėsti nuolatinius Maskvos teritorinius laimėjimus ir užimti Pokrovsko miestą – svarbų tranzito mazgą.
Puolimas vykdomas, tačiau Ukraina kenčia nuo karių trūkumo ir neužtikrintumo, kurį įnešė sumaištis Jungtinių Valstijų rinkimų kampanijoje, paskatinusi kalbas, kad Kyjivui gali netrukus tekti derėtis dėl teritorijų atidavimo.
Nors Ukrainai pavyko suvaldyti Rusijos pajėgų skverbimąsi į Charkivo sritį gegužės mėnesį naujai atvertame karo fronte ir sužlugdyti Maskvos viltis užimti Charkivą, Rusijos karinė vadovybė sutelkė dėmesį į Donecko sritį – bene svarbiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslą.
30 metų Oleksandras, 47-osios brigados, kovojančios netoli Očeretynės, bataliono vadas, amerikiečių leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad Ukrainos pajėgos kovoja sunkiai ir kad V.Putino prizas atrodo vis labiau pasiekiamas.
„Ši strategija yra gudri: jūs stengiatės sutelkti priešo jėgas viena kryptimi, o paskui atitraukti jų dėmesį kita kryptimi“, – komentavo kariškis, šaukiniu „Genijus“.
„Pirmasis jų tikslas – mus sunaikinti“ – sakė jis. – Antrasis – mus paspausti, kad jie galėtų įgyti daugiau svertų taikos deryboms ir gauti iš mūsų daugiau. Jie jau beveik pasiekė Donecko srities užgrobimo tašką“.
Rusjos pajėgos vis labiau spaudžia ukrainiečius trijuose pagrindiniuose taškuose: ties Časiv Jaru, į vakarus nuo Bachmuto miesto, kurį Rusija užėmė 2023 m. pavasarį, nedideliu pramoniniu Torecko miestu ir kaimo vietove į vakarus nuo Očeretynės.
„Nors intensyvūs mūšiai vyksta ir kitur, įskaitant Kupianską šiaurės rytuose ir kai kurias pietinio fronto vietas, puolimas Donecke yra ryškus Rusijos vadų, kurie, atrodo, pasimokė iš ankstesnių klaidų ir dabar siekia nuolatinių Kremliaus laimėjimų, taktikos pokytis, taip pat keliantis grėsmę Ukrainos miestui Kostiantynivkai, esančiam prie strateginės magistralės“, – rašo „The Washington Post“.
Anksčiau Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipė dėmesį, kad Ukraina sustabdė didelį Rusijos pajėgų mechanizuotą puolimą netoli Kostiantynivkos, dėl to buvo patirta daug rusų technikos nuostolių. Tuo tarpu penktadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad „karščiausia padėtis“ išlieka prie Pokrovsko.
„Šis naujas postūmis Donecko regione yra labai įdomus, nes rodo, kad vyksta platesni operatyvinio planavimo pokyčiai, – pažymėjo ISW analitikė Karolina Hird. – Reikšmingą žygį anksčiau stabdė Rusijos taktinės klaidos, o pastaruosius kelerius metus jiems sunkiai sekėsi strateguoti“.
„Anksčiau tiesiog metę vyrus į ilgalaikes, daug aukų reikalaujančias pastangas, – tęsė ji, – dabar rusų operatyviniai vadai mokosi, kaip vienu metu vykstantys puolimo veiksmai stiprina vienas kitą ir stengiasi išlaikyti nuolatinį spaudimą Ukrainos ištekliams.“
Išsekusios Ukrainos pajėgos jaučia spaudimą, kurį dar labiau didina alinantis vasaros karštis – šio mėnesio pradžioje kai kuriose fronto teritorijose termometro stulpelis pakilo iki daugiau nei 40 laipsnių Celcijaus.
Leidinio „The Washington Post“ apklausti Ukrainos vadai ir kariai minėjo išsekimą ir mažėjančius išteklius, įskaitant didelį karių trūkumą. Ukrainos parlamento priimtas naujas mobilizacijos įstatymas dar nesuteikė beviltiškai reikalingų pastiprinimų, nes nauji šauktiniai vis dar mokomi, o kai kurie šaukimo reikalavimus atitinkantys vyrai pabėgo iš šalies arba slepiasi namuose, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
Vienas 56 metų seržantas, šaukiniu „Bartas“, apibūdino padėtį kaip „kritinę“ ir sakė, kad fronto linijose tvyro „didelis chaosas“.
Krasnohorivkoje kovojančios minosvaidžių baterijos vadas 46 metų Michailas, pasivadinęs šaukiniu „Brain“, tvirtino, kad žvalgyba parodė, jog Rusija neseniai „pakėlė kartelę“ aplink Očeretynę ir skyrė daug išteklių, įskaitant daugiau karių ir tankų.
Praėjusią savaitę Rusijos pajėgoms pavyko pasistūmėti apie 6,4 km į vakarus nuo Očeretynės ir priversti atsitraukti Ukrainos pėstininkų brigadą, laikiusią liniją Progreso kaime.
Ukrainos 47-oji mechanizuotoji brigada dėl karių trūkumo buvo priversta „chaotiškai atsitraukti“.
Vieni intensyviausių vasaros mūšių šiuo metu vyksta aplink pramoninį Torecko miestą, kur Rusija pasiekė reikšmingų taktinių laimėjimų.
Vadai ir karo analitikai teigė, kad šių kovų ir Rusijos puolimo prie netoliese esančio Niu Jorko miesto tikslas – daryti spaudimą pavargusiems Ukrainos pėstininkų daliniams, siekiant prasiveržti į Kostiantynivką.
Ukrainos kariai teigė, kad Rusijos pajėgos prie Torecko, regis, naudoja tą pačią strategiją, kuri buvo panaudota vasario mėn. užimant Avdijivką po kelis mėnesius trukusių įtemptų kovų. Ten rusai apsupo ukrainiečius iš trijų pusių ir tuo pat metu juos alino nepaliaujamai iš viršaus mėtydami sklendžiančias aviacines bombas.
„Kai kurios Rusijos pajėgos taip pat juda į vakarus ir šiaurę per Kurachovės miestą. Jei jos užimtų Torecką, Pokrovską ir Kostiantynivką, iškiltų pavojus visam Donecko regionui“, – pažymėjo „The Washington Post“.
Keli Ukrainos vadai kaip vieną iš pagrindinių iššūkių mūšio lauke įvardijo vis didesnį pagreitį įgaunantį dronų karą, nes Rusija gerokai padidino savo elektroninio trukdymo pajėgumus, siekdama peržengti ankstesnį Ukrainos pranašumą naudojant pirmojo asmens vaizdo, arba FPV, dronus.
„Labai pasikeitė jų dronų taktika ir elektroninio karo priemonių naudojimas. Anksčiau turėjome pranašumą ir buvome efektyvesni, bet dabar taip nėra“, – pastebėjo Michailas.
41 metų Eugenijus, Niu Jorke dirbantis bepiločių orlaivių pilotas, nurodė, kad nors rusų vadai vis dar remiasi „mėsos puolimo“ taktika ir į puolimą siunčia bangas nepakankamai pasirengusių, neseniai į kariuomenę priimtų šauktinių, jie taip pat taiko naują „išdegintos žemės“ taktiką, kad sunaikintų ištisus miestus.
„Rusai smogia Niu Jorkui aviacijos bombomis ir artilerija, kad visiškai sunaikintų ištisus miesto kvartalus ir galėtų įvesti karius“, – pridūrė kitas karys Serhijus.
34 metų Paša, 105-ojoje brigadoje kovojančio dronų vadas, padėtį Niu Jorke apibūdino kaip „tikrai sunkią“.
„Jie naudojasi Niu Jorku, kad apsuptų Torecką, ir manau, kad dabar jie turi realią galimybę jį apsupti, tai tik išteklių ir laiko klausimas“, – nuogąstavo kariškis. Skendžiančios bombos, pasak jo, yra tokios galingos, kad gali apsvaiginti ištisus pėstininkų dalinius.
K.Hird iš Karo studijų instituto reziumavo, kad Rusijai vargu ar pavyks pasiekti sėkmę, nepaisant pastarojo meto laimėjimų.
„Rusija neįrodė, kad gali efektyviai vykdyti mechanizuotą žygį ir užimti didelius teritorijos plotus, todėl mažai tikėtina, kad jie galėtų jėga užimti visą Donbasą“, – aiškino analitikė.
Vis dėlto, jos teigimu, lėtas, šlifuojamas, atkaklus konfliktas yra naudingesnis Maskvai, nes Ukrainos karinė dvasia smunka, o būsima Vakarų parama kelia abejonių.
Daugiau kaip 75 proc. sužeistų Ukrainos karių po reabilitacijos grįžta į tarnybą
23:12
Liepos 27 d. gynybos ministro pavaduotoja Natalija Kalmykova pareiškė, kad daugiau kaip 75 proc. sužeistų Ukrainos karių po reabilitacijos grįžta į tarnybą, pranešė „Interfax Ukraine“.
Kyjivas neatskleidžia bendro sužeistų ukrainiečių karių skaičiaus nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo invazijos pradžios iki 2024 m. vasario pabaigos žuvo mažiausiai 31 000 Ukrainos karių.
Kareiviai, patyrę įvairaus sunkumo sužeidimų, gali būti reabilituojami beveik visose sveikatos priežiūros įstaigose, tiek civilinėse, tiek karinėse, sakė N.Kalmykova.
„Turime labai aukštą kokybiškos reabilitacijos ir grįžimo į tarnybą procentą“, – pridūrė ji per brifingą Kyjive vykstančio Karo medicinos ir psichikos sveikatos kongreso kuluaruose.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas renginyje sakė, kad Ukraina ir jos NATO partneriai planuoja pradėti projektą, pagal kurį bus įsteigti penki reabilitacijos centrai Ukrainos kariams, pranešė žiniasklaidos priemonė „Suspilne“. Šiuose centruose, aprūpintuose moderniomis technologijomis, kariams bus teikiamas kokybiškas gydymas, sakė jis.
Mečinkovo ligoninė, regioninis medicinos centras Dniepro mieste, kuriame gydomi fronto kariai iš Donbaso, nuo plataus masto karo pradžios priėmė apie 29 000 sužeistų karių, birželį laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė ligoninės direktorius Sergejus Ryženko.
Rusija giriasi, kad sankcijos jai nebaisios, bet dėl sankcijų ir verkia: turėsite atlyginti
23:09
Įvairaus lygio Rusijos pareigūnai ir propagandistai nuolat giriasi, kad sankcijos, įvestos Vakarų Rusijai už agresyvų karą prieš Ukrainą, neveikia, ir Rusijos ekonomika toliau sėkmingai vystosi.
Tačiau tie patys pareigūnai nuolat skundžiasi dėl šių sankcijų ir reikalauja jas nedelsiant panaikinti bei kompensuoti Rusijai padarytą ekonominę žalą.
Vienas iš pareigūnų, linkusių daryti tokius prieštaringus pareiškimus, yra buvęs Rusijos prezidentas ir ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas – jis mėgsta grasinti pasauliui branduoliniu ginklu, kalbėti apie, jo manymu, Rusijos didybę ir daryti įvairius kitus agresyvius pareiškimus.
Šį kartą jis paskelbė, kad Rusijos valdžia yra pasiryžusi reikalauti, kad Vakarai kompensuotų nuostolius ir žalą, padarytą dėl jų Rusijai įvestų sankcijų.
„Mes matome į žalą, ketiname ją apskaičiuoti, kad tam tikroje situacijoje galėtume pareikalauti, jog šalys, kurios įvedė sankcijas Rusijai, atlygintų tai mums“, – pareiškė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija ėmėsi naujos gudrybės: taip nustato, kur yra Ukrainos priešlėktuvinė gynyba
22:15
Rusija į tolimojo nuotolio atakas prieš Ukrainą pradėjo įtraukti naujus, pigius bepiločius orlaivius, kuriais bandoma nustatyti, kurioje vietoje yra priešlėktuvinė gynyba, nufilmuoti padarytą žalą ir kurie gali veikti kaip apgaulės priemonė, sakė Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas.
Du naujo tipo dronai, kuriuos Rusija per pastarąsias dvi-tris savaites panaudojo penkiose atakose, įskaitant ketvirtadienio naktinį smūgį, gaminami iš tokių medžiagų kaip putplastis ir fanera, sakė pareigūnas agentūrai „Reuters“.
Viename iš jų yra fotoaparatas ir ukrainietiško mobiliojo telefono SIM kortelė, kad būtų galima siųsti vaizdus atgal Rusijos kariuomenei.
„Jie nustato, kur dislokuotos mūsų mobiliosios grupės, kur yra kulkosvaidžiai, galintys jas sunaikinti. Jie bando ... susidaryti vaizdą, kur yra visos mūsų priešlėktuvinės gynybos priemonės“, – sakė karinės žvalgybos agentūros atstovas Andrijus Černiakas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
A.Blinkenas įspėja Kiniją, kad imsis priemonių, jei ji ir toliau padės Rusijos gynybos pramonei
22:13
Liepos 27 d. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas imsis priemonių, jei Kinija ir toliau rems Rusijos gynybos pramonės bazę, pranešė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
A.Blinkenas susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi Laose, praėjus kelioms dienoms po to, kai jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba surengė derybas su Kinijos užsienio reikalų ministru per savo pirmąją kelionę į Kiniją nuo Rusijos pilno masto karo pradžios.
Pekinas pozicionuoja save kaip neutralią šalį, tačiau tuo pat metu gilina ekonominius ryšius su Maskva ir remia Rusiją prieš Vakarų sankcijas. Jis taip pat tapo pagrindiniu Rusijos dvejopo naudojimo prekių, kuriomis maitinama Rusijos gynybos pramonė, šaltiniu.
Kinija neigė, kad tiekia Rusijai ginklus, kuriuos ši galėtų panaudoti prieš Ukrainą, o JAV teigė, kad Pekinas teikia Rusijai „visokeriopą užkulisinę paramą“, ir grasino įvesti daugiau sankcijų šiai šaliai.
„Sekretorius pakartojo, kad rimtą susirūpinimą kelia KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) parama Rusijos gynybos pramonės bazei, ir aiškiai pasakė, kad jei KLR nesiims veiksmų šiai grėsmei Europos saugumui pašalinti, Jungtinės Valstijos ir toliau imsis atitinkamų priemonių“, – sakė M.Miller.
Be to, A.Blinkenas „aiškiai pasakė“, kad Vašingtonas kartu su kitais partneriais plėtos savo viziją „dėl laisvo ir atviro“ Indostano Ramiojo vandenyno regiono.
Po D.Kulebos vizito Kinijoje prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Pekinas patvirtino, jog netiekia Maskvai ginklų. Pasak užsienio reikalų ministro, Kinija yra „nepajudinamai“ įsipareigojusi palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Rusijos gimnastikos federacijos vadovė neutralius rusų sportininkus išvadino „išdavikais“ ir „benamiais“
21:31
Trijulė sportininkų, viešai rėmusių Kremliaus karą Ukrainoje, ketina dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nors šio svarbiausio sporto pasaulyje renginio taisyklės reikalauja neutralumo, atkreipė dėmesį leidinys „Politico“.
Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) taisyklės leidžia Rusijos ir Baltarusijos sportininkams žaidynėse varžytis tik tuo atveju, jei jie aktyviai neremia karo arba nedirba nė vienos iš šalių kariniuose ar nacionalinio saugumo aparatuose.
Tačiau, nepaisant to, kai kurių sportininkų socialinių tinklų įrašai atskleidžia, kad jie aktyviai remia karą ar bent jau dalijasi su juo susijusia informacija.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ką kalba Rusijos propaganda: tokių dalykų prigalvoti gali tik Kremlius
21:14
„Rusija kariauja ne su Ukraina, o su visa NATO. Vakarai savo norą nugalėti Rusiją įgyvendina padedami ukrainiečių karių, o Ukraina yra JAV karinis placdarmas kovoje su Rusija“, – tokios yra pagrindinės Kremliaus propagandistų ideologinės mintys apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
Latvijos leidinys TVNET surinko ryškiausias Kremliaus propagandos tezes, kurios klaidina visuomenes.
Propagandistai yra apsėsti žymaus amerikiečių istoriko ir rašytojo Samuelio Huntingtono sukurto termino „civilizacijų susidūrimas“. Pasak jų, būtent tai ir vyksta Ukrainoje.
Pastaruosius dvejus metus rusai labai aktyviai gina idėją, kad jie yra ne šiaip eilinė tauta, kaip, pavyzdžiui, vokiečiai ar italai, o ypatinga „civilizacija“, kuriai būdingas neabejotinas mesianizmas – išskirtinumas tarp visų tautų ir šalių.
Iš tikrųjų Rusija savo tapatybę kuria priešpriešindama save Vakarams. Kaip sakė vienas Kremliaus propagandistas, Rusija yra vienintelė sveiko proto sala Vakarų pasaulio chaose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Orbanas kaltina JAV susprogdinus „Nord Stream“ dujotiekius
21:09
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas liepos 27 d. apkaltino JAV susprogdinus „Nord Stream“ dujotiekius ir pareiškė, kad karui Ukrainoje užbaigti reikia trečiosios pusės.
Rusija 2022 m. rugsėjo mėn. apkaltino JAV ir Jungtinę Karalystę susprogdinus Rusiją ir Vokietiją jungiančius dujotiekius „Nord Stream“. Atliekant tyrimus iki šiol nepavyko rasti įtikinamų įrodymų, o Danija ir Švedija 2024 m. vasario mėn. bylą nutraukė. Vokietijoje tyrimas vis dar tęsiamas.
Kai kurios Vakarų šalys pirštais rodė į Rusiją, o kai kurie Vokietijos tyrėjai sprogimus susiejo su Ukraina, kaltindami ukrainiečių įgulą įvykdžius sabotažą, tačiau nenurodė, ar tam oficialiai pritarė Kyjivas. Ukraina neigė bet kokį savo dalyvavimą.
Kreipdamasis į auditoriją stovykloje Baile Tusnad, Rumunijoje, V.Orbanas peikė Europą už tai, kad ji atsižvelgia į Vašingtono reikalavimus. Jis sakė, kad Europa pamynė savo interesus, teigdamas, kad sankcijos pakenkė Europai, o didelės energijos kainos kenkia ekonomikai.
„Tai, kad mes tylime apie „Nord Stream“ dujotiekio pakenkimą, kad pati Vokietija tyli apie akivaizdų teroro aktą, įvykdytą vadovaujant amerikiečiams prieš jos nuosavybę, ir tai, kad mes neviešiname, nesistengiame išsiaiškinti ir teisiškai nekeliame šio klausimo (...), yra ne kas kita, kaip nuolankumo aktas“, – sakė V.Orbanas.
Dar vienas Rusijos karinės technikos monstras: „Netrukus bus naudojamas visur“
19:52
Rusai sukūrė dar vieną frankenšteinišką ginklą, skirtą naudoti kovoms Ukrainoje. Karinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko atkreipė dėmesį, kad jie sukryžmino 82 mm automatinio minosvaidžio 2B9 „Vasilok“ vežimą su 73 mm patranka 2A28 „Grom“ iš pėstininkų kovos mašinos BMP-1 ir paaiškino to priežastis.
Pasak analitiko, naujo „homunkulo“ atsiradimas Rusijos kariuomenėje yra tiesioginis milžiniškų šarvuočių nuostolių, patirtų nuo plataus masto invazijos pradžios, rezultatas.
Skaičiavimai rodo, kad Rusijos pajėgos neteko apie 1 500 kovos mašinų BMP-1. Tačiau sandėliuose vis dar laiko daugiau kaip tūkstantį jų vienetų, nors ekspertai mano, jog jie visi beveik nebetinkami naudoti ir nerementuojami.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis lankosi vaikų ligoninėje, į kurią pataikė Rusijos raketa
18:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė mažuosius pacientus „Ochmatdyt“ ligoninėje Kyjivo centre, kurią anksčiau šį mėnesį subombardavo Rusijos pajėgos.
Šioje ligoninėje gyvena daug jauniausių Ukrainos vėžiu sergančių pacientų.
Rusija ir toliau neigia, kad yra atsakinga už šį smūgį, nors daugybė įrodymų, įskaitant filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas raketos pataikymo į ligoninę momentas, rodo priešingai.
Šalies gynėjus apniko baimė: V.Putino prizas atrodo vis labiau pasiekiamas
18:16
Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, per sekinančius vasaros karščius siekdamos išplėsti nuolatinius Maskvos teritorinius laimėjimus ir užimti Pokrovsko miestą – svarbų tranzito mazgą.
Puolimas vykdomas, tačiau Ukraina kenčia nuo karių trūkumo ir neužtikrintumo, kurį įnešė sumaištis Jungtinių Valstijų rinkimų kampanijoje, paskatinusi kalbas, kad Kyjivui gali netrukus tekti derėtis dėl teritorijų atidavimo.
Nors Ukrainai pavyko suvaldyti Rusijos pajėgų skverbimąsi į Charkivo sritį gegužės mėnesį naujai atvertame karo fronte ir sužlugdyti Maskvos viltis užimti Charkivą, Rusijos karinė vadovybė sutelkė dėmesį į Donecko sritį – bene svarbiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslą.
30 metų Oleksandras, 47-osios brigados, kovojančios netoli Očeretynės, bataliono vadas, amerikiečių leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad Ukrainos pajėgos kovoja sunkiai ir kad V.Putino prizas atrodo vis labiau pasiekiamas.
„Ši strategija yra gudri: jūs stengiatės sutelkti priešo jėgas viena kryptimi, o paskui atitraukti jų dėmesį kita kryptimi“, – komentavo kariškis, šaukiniu „Genijus“.
„Pirmasis jų tikslas – mus sunaikinti“ – sakė jis. – Antrasis – mus paspausti, kad jie galėtų įgyti daugiau svertų taikos deryboms ir gauti iš mūsų daugiau. Jie jau beveik pasiekė Donecko srities užgrobimo tašką“.
Rusjos pajėgos vis labiau spaudžia ukrainiečius trijuose pagrindiniuose taškuose: ties Časiv Jaru, į vakarus nuo Bachmuto miesto, kurį Rusija užėmė 2023 m. pavasarį, nedideliu pramoniniu Torecko miestu ir kaimo vietove į vakarus nuo Očeretynės.
„Nors intensyvūs mūšiai vyksta ir kitur, įskaitant Kupianską šiaurės rytuose ir kai kurias pietinio fronto vietas, puolimas Donecke yra ryškus Rusijos vadų, kurie, atrodo, pasimokė iš ankstesnių klaidų ir dabar siekia nuolatinių Kremliaus laimėjimų, taktikos pokytis, taip pat keliantis grėsmę Ukrainos miestui Kostiantynivkai, esančiam prie strateginės magistralės“, – rašo „The Washington Post“.
Anksčiau Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipė dėmesį, kad Ukraina sustabdė didelį Rusijos pajėgų mechanizuotą puolimą netoli Kostiantynivkos, dėl to buvo patirta daug rusų technikos nuostolių. Tuo tarpu penktadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad „karščiausia padėtis“ išlieka prie Pokrovsko.
„Šis naujas postūmis Donecko regione yra labai įdomus, nes rodo, kad vyksta platesni operatyvinio planavimo pokyčiai, – pažymėjo ISW analitikė Karolina Hird. – Reikšmingą žygį anksčiau stabdė Rusijos taktinės klaidos, o pastaruosius kelerius metus jiems sunkiai sekėsi strateguoti“.
„Anksčiau tiesiog metę vyrus į ilgalaikes, daug aukų reikalaujančias pastangas, – tęsė ji, – dabar rusų operatyviniai vadai mokosi, kaip vienu metu vykstantys puolimo veiksmai stiprina vienas kitą ir stengiasi išlaikyti nuolatinį spaudimą Ukrainos ištekliams.“
Išsekusios Ukrainos pajėgos jaučia spaudimą, kurį dar labiau didina alinantis vasaros karštis – šio mėnesio pradžioje kai kuriose fronto teritorijose termometro stulpelis pakilo iki daugiau nei 40 laipsnių Celcijaus.
Leidinio „The Washington Post“ apklausti Ukrainos vadai ir kariai minėjo išsekimą ir mažėjančius išteklius, įskaitant didelį karių trūkumą. Ukrainos parlamento priimtas naujas mobilizacijos įstatymas dar nesuteikė beviltiškai reikalingų pastiprinimų, nes nauji šauktiniai vis dar mokomi, o kai kurie šaukimo reikalavimus atitinkantys vyrai pabėgo iš šalies arba slepiasi namuose, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
Vienas 56 metų seržantas, šaukiniu „Bartas“, apibūdino padėtį kaip „kritinę“ ir sakė, kad fronto linijose tvyro „didelis chaosas“.
Krasnohorivkoje kovojančios minosvaidžių baterijos vadas 46 metų Michailas, pasivadinęs šaukiniu „Brain“, tvirtino, kad žvalgyba parodė, jog Rusija neseniai „pakėlė kartelę“ aplink Očeretynę ir skyrė daug išteklių, įskaitant daugiau karių ir tankų.
Praėjusią savaitę Rusijos pajėgoms pavyko pasistūmėti apie 6,4 km į vakarus nuo Očeretynės ir priversti atsitraukti Ukrainos pėstininkų brigadą, laikiusią liniją Progreso kaime.
Ukrainos 47-oji mechanizuotoji brigada dėl karių trūkumo buvo priversta „chaotiškai atsitraukti“.
Vieni intensyviausių vasaros mūšių šiuo metu vyksta aplink pramoninį Torecko miestą, kur Rusija pasiekė reikšmingų taktinių laimėjimų.
Vadai ir karo analitikai teigė, kad šių kovų ir Rusijos puolimo prie netoliese esančio Niu Jorko miesto tikslas – daryti spaudimą pavargusiems Ukrainos pėstininkų daliniams, siekiant prasiveržti į Kostiantynivką.
Ukrainos kariai teigė, kad Rusijos pajėgos prie Torecko, regis, naudoja tą pačią strategiją, kuri buvo panaudota vasario mėn. užimant Avdijivką po kelis mėnesius trukusių įtemptų kovų. Ten rusai apsupo ukrainiečius iš trijų pusių ir tuo pat metu juos alino nepaliaujamai iš viršaus mėtydami sklendžiančias aviacines bombas.
„Kai kurios Rusijos pajėgos taip pat juda į vakarus ir šiaurę per Kurachovės miestą. Jei jos užimtų Torecką, Pokrovską ir Kostiantynivką, iškiltų pavojus visam Donecko regionui“, – pažymėjo „The Washington Post“.
Keli Ukrainos vadai kaip vieną iš pagrindinių iššūkių mūšio lauke įvardijo vis didesnį pagreitį įgaunantį dronų karą, nes Rusija gerokai padidino savo elektroninio trukdymo pajėgumus, siekdama peržengti ankstesnį Ukrainos pranašumą naudojant pirmojo asmens vaizdo, arba FPV, dronus.
„Labai pasikeitė jų dronų taktika ir elektroninio karo priemonių naudojimas. Anksčiau turėjome pranašumą ir buvome efektyvesni, bet dabar taip nėra“, – pastebėjo Michailas.
41 metų Eugenijus, Niu Jorke dirbantis bepiločių orlaivių pilotas, nurodė, kad nors rusų vadai vis dar remiasi „mėsos puolimo“ taktika ir į puolimą siunčia bangas nepakankamai pasirengusių, neseniai į kariuomenę priimtų šauktinių, jie taip pat taiko naują „išdegintos žemės“ taktiką, kad sunaikintų ištisus miestus.
„Rusai smogia Niu Jorkui aviacijos bombomis ir artilerija, kad visiškai sunaikintų ištisus miesto kvartalus ir galėtų įvesti karius“, – pridūrė kitas karys Serhijus.
34 metų Paša, 105-ojoje brigadoje kovojančio dronų vadas, padėtį Niu Jorke apibūdino kaip „tikrai sunkią“.
„Jie naudojasi Niu Jorku, kad apsuptų Torecką, ir manau, kad dabar jie turi realią galimybę jį apsupti, tai tik išteklių ir laiko klausimas“, – nuogąstavo kariškis. Skendžiančios bombos, pasak jo, yra tokios galingos, kad gali apsvaiginti ištisus pėstininkų dalinius.
K.Hird iš Karo studijų instituto reziumavo, kad Rusijai vargu ar pavyks pasiekti sėkmę, nepaisant pastarojo meto laimėjimų.
„Rusija neįrodė, kad gali efektyviai vykdyti mechanizuotą žygį ir užimti didelius teritorijos plotus, todėl mažai tikėtina, kad jie galėtų jėga užimti visą Donbasą“, – aiškino analitikė.
Vis dėlto, jos teigimu, lėtas, šlifuojamas, atkaklus konfliktas yra naudingesnis Maskvai, nes Ukrainos karinė dvasia smunka, o būsima Vakarų parama kelia abejonių.
Rusijos pajėgos smogė Hluchivos miestui: sužeista 13 žmonių, žuvo vaikas
17:53
Rusijos pajėgos iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS) atakavo Hluchivo vietovės Sumų srityje centrą.
Pasak pranešimų, žuvo 14-metis berniukas ir buvo sužeista 13 žmonių.
Generalinė prokuratūra nurodė, kad, tyrimo duomenimis, Rusijos pajėgos apšaudė Hluchivo centrą šeštadienį apie 12.40 val.
„Per apšaudymą žuvo 14-metis berniukas – jis mirė ligoninėje. Dar 13 žmonių, tarp jų 7 vaikai, buvo sužeisti“, – sakoma Nacionalinės policijos pranešime.
Be to, Generalinės prokuratūros teigimu, buvo apgadinti daugiabučiai ir privatūs namai, švietimo įstaiga, parduotuvė ir transporto priemonės.
Prokurorai, bendradarbiaudami su teisėsaugos institucijomis, fiksuoja apšaudymo padarinius.
Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
17:05
Rusija šeštadienį paskelbė užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje, kur vyksta intensyvūs mūšiai Maskvos pajėgoms judant link Pokrovsko miesto.
Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad rusų pajėgos „išvadavo“ Lozuvatskės kaimą, esantį už maždaug 24 km į rytus nuo Pokrovsko, netoli rusų okupuotos Očeretynės.
Ukraina nepatvirtino Lozuvatskės užėmimo.
Ukrainiečių Gynybos ministerija anksti šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos sustabdė 37 rusų atakas Pokrovsko rajone.
Intensyviausi mūšiai vyksta netoli Novooleksandrivkos, sakoma pranešime. Šis kaimas yra už maždaug 2 km nuo Lozuvatskės; apie jo užėmimą Rusija paskelbė praėjusį mėnesį.
Nesėkmingas mokomasis skrydis: Rusijoje sudužo naikintuvas Su-34
16:47
Planinio mokomojo skrydžio metu Rusijoje sudužo naikintuvas-bombonešis Su-34, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Baza“.
Pasak pranešimo, incidentas įvyko netoli Volgogrado.
„Gynybos ministerijos duomenimis, Su-34 sudužo per planinį mokomąjį skrydį. Įgula katapultavosi, o pilotų gyvybei pavojaus nėra. Preliminari avarijos priežastis – techninis gedimas“, – sakoma pranešime.
Liepos pradžioje Ukrainos priešlėktuvinės ginkluotės šauliai Donbase numušė Rusijos Su-25. Tai buvo 361-asis agresoriaus lėktuvo numušimas per karą. Numušimas įvyko Pokrovsko kryptimi, kai rusų naikintuvas Su-25 atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltinis: per Ukrainos žvalgybos operaciją numušti trys rusų sraigtasparniai
16:44
Per Ukrainos karinės žvalgybos operaciją Rusijos teritorijoje buvo sunaikinti trys Rusijos sraigtasparniai – Mi-8, Mi-28 ir Ka-226, apie tai naujienų agentūrai „Unian" pranešė šaltinis žvalgybos tarnyboje.
Teigiama, kad apie 3 val. nakties Nacionalinio sraigtasparnių konstravimo centro „Mil“ ir „Kamov“ teritorijoje (Tomilinas, Maskvos sritis, Rusija) nukentėjo rusų sraigtasparniai Mi-28 ir Ka-226.
Ukrainos žvalgybos šaltinio duomenimis, sabotažo metu Kriažo aerodrome Samaroje buvo sunaikintas įvairios paskirties sraigtasparnis Mi-8.
Bendrovė „Mil ir Kamov" yra orlaivių gamybos įmonė, kuri specializuojasi sraigtasparnių (Mi ir Ka linijų) ir kitų rotacinių orlaivių kūrime, gamyboje ir remonte. Įmonę sudaro du mokslinių tyrimų ir plėtros biurai, bandomosios gamybos įmonė, taip pat eksperimentinių tyrimų kompleksas ir bandymų centras.
„Informacija apie gamykloje kilusį gaisrą dėl sprogimų sukėlė platų atgarsį tarp Maskvos srities gyventojų. Tačiau Rusijos valdžia, kaip įprasta, slepia nuo Rusijos gyventojų savo aplaidumo faktus“, – pažymėjo šaltinis.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį ir šeštadienį ryte, vykdant Ukrainos karinės žvalgybos operaciją, buvo atakuoti rusų kariniai aerodromai Engelse, Saratovo srityje, Diagileve, Riazanės srityje, ir Olenijoje, Murmansko srityje. Pasak pranešimų, dronų ataka apgadino naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje.
Murmansko srities Olenijos aerodrome preliminariai apgadintas tolimojo nuotolio viršgarsinis bombonešis TU-22M3, į kurį pataikė nepilotuojamas orlaivis.
Ukrainos dronai naktį masiškai apšaudė Rusiją: skelbiama apie sunaikintą bombonešį
15:18
Praėjusią naktį ir šeštadienio rytą Ukrainos karinė žvalgyba vykdė operaciją, kurios metu buvo atakuoti Rusijos kariniai aerodromai Engelse, Saratovo srityje, Diagileve, Riazanės srityje ir Olenijoje, Murmansko srityje, naujienų agentūrai „Unian“ atskleidė šaltinis šalies žvalgybos tarnyboje.
Teigiama, kad bepiločiai orlaiviai smogė naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje.
Pasak liudininkų, pirmieji sprogimai Djagilevo karinio aerodromo teritorijoje nugriaudėjo apie šeštą valandą ryto vietos laiku. Žmonės socialiniuose tinkluose dalijosi, kad girdėjo trijų sprogimų garsus. Jie taip pat skelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti aerodromo kryptimi skrendantys dronai, o po to – nuotraukas, kuriose užfiksuotas virš aerodromo kylantis juodų dūmų stulpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šį Rusijos dalinį vadina „Bermudų trikampiu“: iš šimtų karių liko vos keturi
14:57
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios žuvo apie 120 tūkst. Rusijos karių, pažymėjo nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“. Analitikų skaičiavimais, Maskva kasdien netenka 200-250 karių, o pastaraisiais mėnesiais jų aukos gerokai išaugo.
Vasario mėn. užėmusios Avdijivkos miestą, Rusijos pajėgos pradėjo masinį puolimą visoje fronto linijoje ir atvėrė naują frontą Charkivo srityje.
Nepriklausoma žurnalistikos grupė „Bereg“ ėmėsi tirti, kiek šis puolimas kainavo vienai brigadai, pagarsėjusiai ypač dideliu žuvusiųjų skaičiumi ir žiaurumu, kurį jos vadai, kilę iš vadinamosios Donecko liaudies respublikos, pasitelkia prieš rusų rekrutus.
Nuo 2023 m. sausio mėn. grupė mobilizuotų kareivių iš Rusijos Irkutsko srities pradėjo skelbti vaizdo įrašus, kuriuose jie pasakoja apie tai, kaip buvo siunčiami „į skerdyklą“.
Kreipdamiesi į prezidentą Vladimirą Putiną, kariai tvirtino, kad buvo paskiriami į priekines atakas be jokio pasirengimo ar artilerijos paramos. Kovo mėnesį beveik visi jie žuvo.
Anksčiau dalinys priklausė 1-ajai atskirajai gvardijos motorizuotųjų šaulių brigadai, Rusijos kariniam daliniui, dar žinomam kaip 1-oji Slaviansko brigada. Jis buvo įkurtas 2014 m. save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos.
Praeitais metais ji buvo įtraukta į Rusijos kariuomenės sudėtį ir papildyta mobilizuotais bei savanoriais kariais iš Rusijos regionų, tačiau tie patys „separatistų karininkai“ iš Donbaso vis dar sudarė padalinio vadovybės pagrindą. Per pastaruosius dvejus su puse metų jai iš viso pavyko pasistūmėti į priekį apie 20 kilometrų.
Trisdešimtmečio Igorio Anistratenkos kūnas daugiau nei metus gulėjo netoli Vodianės kaimo. Visą tą laiką jo šeima praleido jo ieškodama, tačiau turėjo mažai informacijos, kuria galėtų remtis, „Bereg“ sakė jo giminaitė Svetlana.
Iš Igorio bendražygių Svetlana sužinojo, kad paskutinį kartą jį matė „gulintį ant žemės atmerktomis akimis“ po to, kai 2023 m. kovo viduryje pateko į ukrainiečių ugnį. Igoris taip pat paminėjo Vodianę per paskutinį jų pokalbį telefonu. Tuo metu Rusijos pajėgos bandė veržtis į netoliese esančią Avdijivką, siųsdamos bangą po bangos kareivių šturmuoti miesto – ir dėl to patirdamos didžiulius nuostolius.
„Kažkodėl jis labai norėjo vykti į frontą. Pamatyti gyvenimo spalvas, – prisiminė Svetlana. – Bandėme jį atkalbėti, bet jis nesileido atkalbamas. Juk niekas jo čia nelaikė. Jis neturėjo savo šeimos – nei žmonos, nei draugės“.
Igoris žuvo per savo pirmąją kovinę užduotį; tai buvo trečia jo tarnybos 1-ojoje Slaviansko brigadoje diena. Jo kūnas buvo rastas tik 2024 m. pavasarį. Balandį tyrėjas paskambino jo šeimai ir pasakė, kad „skeletas su akiniais“ buvo atpažintas kaip Igoris pagal jo karinį ženklelį.
„Jis neturėjo būti [siunčiamas] į tą puolimą dėl savo regėjimo, – pažymėjo kario giminaitė. – Bet jo brigadoje nebuvo pakankamai žmonių, ir jie paprasčiausiai kišo [visus ir] kiekvieną, kur jiems reikėjo.“
Po Igorio žūties 1-oji Slavjansko brigada dar metus kovojo prie Avdijivkos. 2024 m. kovo 10 d. tame pačiame fronte dingo Marcelis Kašapovas, samdomas karys iš Rusijos Baškortostano Respublikos. Tai taip pat buvo jo pirmoji kovinė misija.
„Teigiama, kad Marcelį nukovė dronas netoli Avdijivkos, o [jo kūnas] liko žemėmis užverstoje žeminėje, – „Bereg“ sakė jo sesuo Vinera. – Bet jei jis žuvo, kur kūnas?
2024 m. vasario 17 d. Rusijos pajėgoms užėmus Avdijivką, 1-oji Slavjansko brigada pajudėjo, kad atkirstų Ukrainos kariuomenės aprūpinimo kelius už miesto ribų – ir padalinio kariai toliau dingdavo.
Kemerovo gyventoja Jevgenija pasakojo, kad balandžio 27 d. per kovinę užduotį jai paskambino vyras atsisveikinti: „Jis pasakė, kad juos apšaudo ir jie nebegali eiti toliau“.
Kitas kareivis, kuris naudojosi šaukiniu „Kitas“, gegužės 19 d. puolimo išvakarėse paskambino savo jaunesnei seseriai Natalijai: "Uždek už mane žvakę. Pradedu suprasti, kad tai bilietas į vieną pusę“.
Moteris žurnalistams pasakojo, kad jos brolis – 51 metų Rusijos taikos palaikymo misijos 1994 m. separatistiniame Sakartvelo Abchazijos regione veteranas – buvo išsiųstas į Ukrainą per tris dienas nuo pašaukimo. Po jo dingimo ji sužinojo, kad prieš kovinę misiją jis buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę.
„[Jis turėjo] kelio ir rankos traumą. Niekas nebuvo iki galo išgydyta, o skeveldra nebuvo pašalinta. Taip jis ir išvyko į tą puolimą – šlubas, su tvarsčiu ant kojos“, – sakė ji.
Į Natalijos užklausas apie brolį brigada atsakė dviem trumpomis frazėmis: „Darome viską, kas įmanoma“ ir „Kartais vaikinai sugrįžta“.
„Tuo metu norėjau paklausti, ar jie matė iš dronų padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip baigiami išvežti palikti [kareiviai], – pasakojo ji „Bereg“. – Baisu žiūrėti, bet kiekvieną dieną tikrinu „Telegram" kanalą su neatpažintais lavonais [ir] karo belaisviais. Nuo to man plaukai šiaušiasi.“
Igoris iš Omsko balandžio 10 d. įstojo į Rusijos kariuomenę. Jis dingo be žinios per tą patį puolimą, kaip ir „Kitas“, gegužės 19 d., o jo žmona Tatjana vis dar jo ieško.
Per paskutinį jų pokalbį jis sakė, kad ketina dalyvauti naktiniame Netailovės, kito kaimo netoli Avdijivkos, kurį Rusijos kariai užėmė praėjus savaitei po Igorio dingimo, puolime.
„Brigados vadas pasakė, kad mano vyras nebuvo įtrauktas į „200-ųjų" ar „300-ųjų" sąrašą“, – kalbėjo Tatjana, vartodama rusų karinį žargoną, kuriuo vadinami žuvę ir sužeisti kariai.
Dingusių karių artimieji patys organizavo paieškas, socialiniuose tinkluose keisdamiesi nuotraukomis, šaukiniais ir vadų telefonų numeriais. „Bereg" kalbėjosi su keliomis dešimtimis šių šeimų. Jie vadino 1-ąją Slaviansko brigadą „Bermudų trikampiu“, nes jos kariai paprastai dingsta arba žūsta taip greitai, kad apie patį dalinį mažai kas žinoma.
„Atvyko rusiška mėsa“
Maksimas Bykovas, karys iš Semenovkos kaimo Rusijos Saratovo srityje, yra vienas iš nedaugelio, kuriems pavyko papasakoti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta 1-ojoje Slaviansko brigadoje. Jis 2023 m. gegužės 13 d. įstojo į Rusijos kariuomenę, nes reikėjo mokėti alimentus. Paskutinį kartą šeima apie jį girdėjo 2024 m. birželio 6 d.
M.Bykovui ir jo kolegoms naujokams vadovavo „karininkai“ iš DNR. Jų vadas pasitiko juos sakydamas: „Atvyko rusiška mėsa“.
Prie DNR „liaudies milicijos“ prijungtos brigados patyrė didelių nuostolių plataus masto invazijos pradžioje ir, pasak kario sesers Tatjanos Anufrievos, vadai piktinosi mobilizuotais rusais, kurie buvo atsiųsti papildyti jų gretas.
„Vadai su šeimomis gyvena Donecke ir nekenčia mūsų vaikinų, nes jie ten kariavo 10 metų, [o] mes sėdėjome ir laukėme“, – aiškino ji.
Kelių karių artimieji pasakojo, kad vadai naujokus vadino „maskoliais“ ir „šaukdavo jiems į veidus“, sakydami: „Jūs atėjote čia užsidirbti pinigų? Tada eikite dirbti – jūsų šeimos džiaugsis milijonais [kompensacijos už jūsų mirtį]“.
Naujokai buvo siunčiami šturmuoti ukrainiečių pozicijų kas dvi-keturias dienas „be pertraukos“, atskleidė moteris.
„Mano brolis grįždavo iš kovinės misijos ir tą pačią naktį – sužeistas ar ne – jį vėl siųsdavo į evakuacijos misiją ‚ištraukti savų‘.“
Vadai nekreipė dėmesio į mobilizuotų rusų nuostolius, siųsdami juos vykdyti puolimų be artilerijos paramos. T.Anufrievos teigimu, tie, kurie atsisakydavo, būdavo mušami ir gąsdinami „nulupimu“ – žargoniniu terminu, reiškiančiu egzekuciją.
„Jie nenužudydavo jų čia pat bazėje, o išvesdavo į lauką su apatiniais ir marškinėliais. Jie duodavo jiems peilį arba kastuvą – ir viskas, atsisveikinimas. Jie negrįždavo į dalinį.“
T.Anufrievos brolis pasakojo, kad kareiviai, kurie per šturmus bandė trauktis, buvo apšaudomi iš jų pačių minosvaidžių.
„Mes čia niekam nereikalingi, – prisiminė ji jo žodžius.
Kovodamas Avdijivkos fronte, M.Bykovas susilaužė koją, susilaužė dešinę ranką (vėliau tęsė kovą nešiodamas gipsą), patyrė krūtinės, šlaunies, alkūnės ir blauzdos žaizdas nuo skeveldrų.
„Nuo skeveldrų jo kojos buvo kaip durklai“, – kalbėjo sesuo.
Po skeveldros žaizdos krūtinėje M.Bykovas pasidarė pirmąją tatuiruotę, kad jį „visada būtų galima atpažinti“. Vasario mėn. nuo nušalimų jo kojų pirštai tapo juodi, bet jis vis tiek nebuvo paguldytas į ligoninę.
„Tikrai nebuvo jokio gydymo [dalinyje]. Jie tik tepė tepalu ir tvarstė“, – pasakojo jis T.Anufrievai.
M.Bykovas gavo didesnio dydžio batus, kad galėtų vaikščioti, o vadovybė ir toliau siuntė jį į evakuacijos misijas.
„Dronas pataikė vienam iš jo bendražygių į pilvą ir išsiliejo žarnos, – sakė Tatjana. – Vos tik Maksimas jį ištraukė, mano brolį sumušė ir išsiuntė atgal [į fronto liniją].“
Galiausiai kovo mėnesį M.Bykovas buvo paguldytas į ligoninę po to, kai brigados bazėje prarado sąmonę. Jis paskambino seseriai ir pasakė: „Atsiųskite [vadams] 50 000 rublių [570 JAV dolerių], kad mane paguldytų į ligoninę. Kitaip jie to nepadarys“.
Pasak eilinių artimųjų, 1-osios Slaviansko brigados vadai iš jų už viską išmušinėjo pinigus. T.Anufrijeva pasakojo, kad jos brolio vadas reikalavo „dešimčių tūkstančių“ rublių už „pertrauką“, 200 tūkst. rublių (apie 2145 eurų) už tai, kad praleistų kovinę užduotį, ir 500 tūkst. (maždaug 5362 eurų) už tai, kad porą mėnesių nevykdytų kovinių užduočių.
Palyginimui, Ukrainoje kovojančio Rusijos kario minimali mėnesio alga yra 210 tūkst. rublių, t.y. apie 2252 eurų. Vadai taip pat pasiimdavo nemažą dalį kompensacijų, mokamų sužeistiems kariams.
Donecko ligoninėje M.Bykovui buvo diagnozuotas dvigubas plaučių uždegimas, sepsis, inkstų uždegimas ir širdies problemos. Gydytojai taip pat pasiūlė amputuoti jo kojų pirštus, kad išvengtų gangrenos. Nuėmę gipsą, jie aptiko, kad jo rankos kaulai nebuvo tinkamai susigiję.
„Jo mažasis pirštas buvo įsirėžęs į delną, o kiti pirštai kyšojo į skirtingas puses“, – sakė T.Anufrieva. Gydytojai jai pasakė, kad be intensyvaus gydymo gerai įrengtoje ligoninėje „jūsų brolis neišgyvens ilgiau nei metus“.
Moteris apgailestauja, kad anksčiau nesiekė, jog brolis būtų paguldytas į ligoninę, tačiau jis maldavo jos nesikišti.
„Visi kareiviai bijojo praverti burną, – paaiškino ji. – Po to, kai mes su [kitų rekrutų] žmonomis parašėme raštus prokuratūrai ir Tyrimų komitetui bei pateikėme skundą prezidentui, jis isteriškai skambino man [ir pasakė]: „Vadas taip stipriai trenkė man iš kulkosvaidžio, kad ausis tapo mėlyna. Daugiau nieko nerašyk! Niekuo nesiskųskite – kitaip mane nušluos“. Kiti brigados kariai sakė sulaukę panašių grasinimų.
Brigados vadovybė labai stengėsi, kad informacija apie sąlygas dalinyje nepatektų į viešumą. Kariai, kurie skųsdavosi arba atsisakydavo dalyvauti kovinėse misijose, būdavo užrakinami rūsiuose, prirakinami prie turėklų arba pririšami prie dviaukščių lovų.
Kartą M.Bykovas praleido visą naktį pririštas prie gulto, negaudamas nei maisto, nei vandens.
„Kad jie nekeltų triukšmo ar nesipiktintų, juos įmesdavo į duobes be maisto ir laikydavo ten iki savaitės. Jie išgyveno tik dėl to, kad kolegos kareiviai juos slapta maitino“, – pasakojo T.Anufrieva.
T.Anufrievos teigimu, vienas iš vyresniųjų karininkų grasino nužudyti jos brolį prieš pat kovinę užduotį, sakydamas: „Jei šį kartą išgyvensi fronto linijoje, aš tave nunuodysiu.“
M.Bykovas išgyveno ir atsidūrė ligoninėje – tik tam, kad birželio 6 d. du nenustatyti vyrai jį išsivežtų civiliniu automobiliu. Jis paskutinį kartą paskambino motinai ir pasakė: „Jie atvažiavo manęs – veža atgal į dalinį.“ Tada T.Anufrieva gavo žinutę, kurioje buvo parašyta: „Sese, perveskite 15 tūkst. rublių, tai skubu!“ Ji iš karto suprato, kad tai ne nuo brolio.
„Jis niekada manęs nevadino seserimi, tik „aukle“, – paaiškino ji. – Aš už jį penkeriais metais vyresnė – aš jį užauginau“.
Nuo to laiko apie M.Bykovą niekas nieko negirdėjo, o jo telefono numeris išjungtas. Brigada pasakė T.Anufrijevai, kad jos brolis „išėjo iš dalinio be leidimo“, bet ji jais netiki.
„Bereg“ pažymėjo, kad iš 252 M.Bykovo bataliono kareivių gyvi liko tik keturi – likusieji įtraukti į dingusių be žinios arba žuvusių sąrašus.
Larisa Mamajeva, kurios brolis dingo prieš du mėnesius, sakė, kad kariai padalinio mirtingumo rodiklį vadina „algoritmu“.
„Niekas ten netarnauja ilgiau nei šešis mėnesius: Jei išgyvensi vieną kovinę misiją, kitos jau nebesulauksi“, – pažymėjo ji.
Rusija: Kyjivo pareiškimai dėl taikos derybų prieštaringi
14:09
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį sakė nesiklausantis esą prieštaringų Ukrainos pareiškimų apie taikos derybas.
Jis kalbėjo po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos šios savaitės vizito Kinijoje. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo metu sakė, jog Pekinas pasiuntė aiškų paramos ukrainiečių teritoriniam vientisumui signalą.
Atsakydamas į rusų žurnalistų klausimus Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikimo Laoso sostinėje kuluaruose, S.Lavrovas atmetė V. Zelenskio ir D.Kulebos komentarus.
D.Kuleba penktadienį ukrainiečių žiniasklaidos priemonei TSN pasakodamas apie savo vizitą Pekine sakė, kad Kyjivo negalima priversti derėtis ir kad Kinija, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą stengiasi vaizduoti save tarpininke, gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą.
D.Kuleba „tai sako nebe pirmą kartą, o kartais sakydavo visiškai priešingus dalykus“, pareiškė S.Lavrovas.
„Ne taip seniai jie kalbėjo apie derybas. Zelenskis kalbėjo apie pasirengimą pagaliau susėsti prie stalo su Rusijos atstovais. Jei atvirai, jų nesiklausau“, – pridūrė jis.
S.Lavrovo teigimu, per derybas su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi Vientiane jie aptarė, kas buvo pasakyta per D.Kulebos vizitą, ir rusai „pajuto, kad Kinijos pozicija lieka nepasikeitusi“.
Pasak S.Lavrovo, Pekinas laikosi pozicijos, kad bet kokių taikos derybų formatas turi būti priimtinas visoms pusėms.
V.Zelenskis šį mėnesį sakė, kad Rusijai turėtų būti atstovaujama antrame Ukrainos taikos viršūnių susitikime. Į pirmą susitikimą, kuris birželį įvyko Šveicarijoje, Rusija nebuvo pakviesta, o Kinija dėl to priėmė sprendimą nedalyvauti.
Ar ukrainiečiai tikrai kėsinosi nužudyti V.Orbaną: internautai tariasi radę tai patvirtinantį įrašą
13:36
Internete pasirodė melaginga žinia apie tariamą ukrainiečių sąmokslą nužudyti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Žinomu portalu apsimetęs tinklalapis apgavo kai kuriuos internautus, tačiau publikacija galiausiai dingo iš interneto.
Rėmėsi tariamo pokalbio įrašu
Vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo informacija apie tariamą Ukrainos sąmokslą.
„Ukrainiečiai planavo nužudyti V.Orbaną prieš jo skrydį į Maskvą – perimtas pokalbis.
Vengrijos saugumo tarnybos užkirto kelią pasikėsinimui į V.Orbano gyvybę. Apie tai praneša vietos žiniasklaida. Ukrainiečiai planavo nužudyti Vengrijos ministrą pirmininką prieš jo skrydį į Maskvą liepos 4 d. Jo automobilis turėjo būti susprogdintas pakeliui į oro uostą.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Ar ukrainiečiai tikrai kėsinosi nužudyti V.Orbaną: internautai tariasi radę tai patvirtinantį įrašą
13:35
Internete pasirodė melaginga žinia apie tariamą ukrainiečių sąmokslą nužudyti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Žinomu portalu apsimetęs tinklalapis apgavo kai kuriuos internautus, tačiau publikacija galiausiai dingo iš interneto.
Vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo informacija apie tariamą Ukrainos sąmokslą.
„Ukrainiečiai planavo nužudyti V.Orbaną prieš jo skrydį į Maskvą – perimtas pokalbis.
Vengrijos saugumo tarnybos užkirto kelią pasikėsinimui į V.Orbano gyvybę. Apie tai praneša vietos žiniasklaida. Ukrainiečiai planavo nužudyti Vengrijos ministrą pirmininką prieš jo skrydį į Maskvą liepos 4 d. Jo automobilis turėjo būti susprogdintas pakeliui į oro uostą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Programišiai nusitaikė į finansų sektorių: rusai nebegali iš bankomatų išsiimti grynųjų
13:06
Beprecedentė Ukrainos karinės žvalgybos vykdoma ataka prieš Rusijos bankų sektorių, kuris dalyvauja finansuojant ginkluotą agresiją, tęsiasi jau kelias dienas iš eilės ir įgauna vis didesnį pagreitį, naujienų agentūrai „Unian“ sakė šaltiniai karinėje žvalgyboje.
Jų teigimu, po to, kai buvo smogta pagrindinių Rusijos bankų, interneto paslaugų teikėjų, socialinių tinklų ir nacionalinių mokėjimo sistemų internetinių paslaugų tiekimui, dabar atakuojami ir bankomatai.
Pažymima, kad ukrainiečių programišiams pavyko gauti prieigą ir prie Rusijos finansų įstaigų duomenų bazių.
„Prie pagrindinių Rusijos Federacijos bankų institucijų, kurių internetinės paslaugos jau buvo užblokuotos, prisijungė maklerių programos ir bankomatai.
Nuo šiol kelių Rusijos bankų vartotojai negali išsiimti grynųjų pinigų, nes jų debetinės ir kreditinės kortelės iš karto blokuojamos, kai jie bando pasinaudoti bankomatu“, – paaiškino šaltiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pripažino: ukrainiečių pozicijos kairiajame Dniepro krante „beveik visiškai sunaikintos“
12:49
„Tavrijos“ operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės atstovas spaudai Dmytro Lychovijus pareiškė, kad Ukrainos gynybos pajėgos tęsia kovines užduotis kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje, įskaitant netoli Krynkų kaimo ir tame rajone esančiose salose.
„Atsižvelgta ir į tai, kad Ukrainos pajėgų pozicijos Krynkų kaime buvo visiškai sunaikintos dėl intensyvaus, ilgai trukusio priešo apšaudymo ir oro antskrydžių. Pats kaimas buvo beveik visiškai sunaikintas.
Ten nėra galimybės išlaikyti gynybą, nėra galimybės įsikibti į kokius nors įtvirtinimus, todėl Ukrainos gynėjai dabar yra kitose numatytose pozicijose ir atraminiuose punktuose, taip pat kairiajame Dniepro krante“, – atskleidė jis komentare „Laisvės Radijo“ padaliniui „Krym.Realii“.
Anot D.Lychovijaus, visoje „Tavrijos“ grupės operatyvinėje zonoje Prydniprovijos kryptis yra „karščiausia, tačiau, palyginti, ten kasdien vyksta priešo puolimai“.
„Jų yra santykinai daugiau, palyginti su kitais mūsų operatyvinės zonos kovinės linijos ruožais, tačiau šie skaičiai matuojami maždaug trimis ar keturiais per dieną, kartais dviem. Kartais jų gali būti apie tuziną... Tai šiek tiek mažiau intensyvu nei anksčiau, tačiau rusų bandymai veržtis į šias atramines pozicijas tęsiasi, tačiau jie lieka nesėkmingi“, – pabrėžė grupės atstovas spaudai.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos placdarmą prie Krynkų kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje išlaisvino pernai rudenį – 2023 m. lapkričio 17 d.
Praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš Krynkų. Pasak šaltinio, kalbėjusio su „Suspilne“ žurnalistais, tai įvyko prieš kelias savaites. Generalinis štabas to oficialiai nepatvirtino.
Liepos 17 d. naujienų svetainė "Slidstvo.info“, remdamasis policijos duomenimis, pranešė, kad nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. pabaigos Krynkuose buvo ieškomi 788 oficialiai dingę be žinios Ukrainos kariai. Žurnalistų teigimu, per šį laikotarpį iš ten išvežtų ir galiausiai palaidotų žuvusių vyrų skaičius siekia 262 karius.
Po šių pranešmų „Tavrijos“ operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupė informavo, kad Ukrainos pajėgos ir toliau laikosi Krynų rajone ir pabrėžė, jog padėtis šiame rajone „nėra tokia kritiška“, kaip skelbia kai kurios žiniasklaidos priemonės.
Tačiau D.Lychovojus patvirtino, kad dauguma pagrindinių Ukrainos kariuomenės pozicijų šiame kaime „buvo sugriautos iki pamatų dėl intensyvios kombinuotos ir ilgalaikės priešo ugnies“.
Jis nekomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolių šiame rajone, tačiau pažymėjo, kad Rusijos pajėgų nuostoliai buvo 4-5 kartus didesni.
Indijos premjeras N.Modi pirmą kartą nuo karo pradžios lankysis Ukrainoje
12:33
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi su oficialiu vizitu lankysis Kyjive. Tai bus pirma jo kelionė į Ukrainą po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo neišprovokuotą plataus masto invaziją, skelbia naujienų svetainė „Wionews“, cituodama šaltinius Indijos diplomatiniuose sluoksniuose.
Manoma, kad vizitas įvyks trečiąją rugpjūčio savaitę. Labiausiai tikėtina, kad jis bus surengtas rugpjūčio 23 dieną.
Anksčiau N.Modi telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pokalbio metu Ukrainos vadovas pakvietė Indijos ministrą pirmininką apsilankyti Kyjive. Liepos mėn. taip pat įvyko abiejų valstybių užsienio reikalų ministrų – Dmytro Kulebos ir Subramanyamo Jaishankaro, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako ir Indijos nacionalinio saugumo ministro Ajito Dovalio kontaktai telefonu.
Po derybų socialiniame tinkle „X“ S.Jaishankaras pareiškė, kad pokalbis buvo sutelktas į „tolesnį Indijos ir Ukrainos dvišalių santykių plėtojimą“.
Birželio mėnesį N.Modi susitiko su V.Zelenskiu Didžiojo septyneto (G-7) grupės aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje kuluaruose. Tuomet abi šalys aptarė dabartinę padėtį Ukrainoje.
Pokalbio metu ministras pirmininkas sakė, kad Indija ir toliau darys viską, kas įmanoma, „kad paremtų taikų Ukrainos konflikto sprendimą“. Prieš tai abu vadovai buvo susitikę praėjusiais metais G-7 aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje.
Liepos 8 d. N.Modi pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios apsilankė Maskvoje. Tą pačią dieną Rusijos kariuomenė surengė masinę raketų ataką prieš civilius taikinius Ukrainoje: pataikė į didžiausią vaikų ligoninę Kyjive „Ochmatdyt“. Iš viso per ataką žuvo daugiau kaip 40 žmonių, įskaitant vaikus.
Kitą dieną N.Modi pasakė V.Putinui, kad patyrė „skausmą ir siaubą“ dėl smūgio vaikų gydymo įstaigai.
„Taikūs sprendimai ir derybos negali veikti tarp bombų, ginklų ir sviedinių“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad jis paragino siekti taikos Ukrainoje per dialogą.
V.Zelenskis išreiškė nusivylimą liepos 8 d. įvykusiu N.Modi vizitu į Maskvą. Valstybės vadovas priminė, kad tą dieną Rusija smogė vaikų ligoninei ir kitai civilinei infrastruktūrai Ukrainoje, žuvo dešimtys žmonių, o Indijos premjeras tuo tarpu leido sau „apkabinti kruviniausią pasaulio nusikaltėlį“.
Ukrainos oro pajėgos numušė 4 rusų atakos dronus ir raketą
12:09
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė keturis rusų atakos dronus ir vieną raketą.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą atakavo aviacine raketa Ch-59/Ch-69, paleista iš laikinai okupuotos Zaporižios srities dalies, ir keturiais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono.
Ukrainiečiai šiuos taikinius numušė Dnipropetrovsko, Poltavos, Charkivo ir Kyjivo srityse.
Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino kitus aštuonis taikinius: keturis žvalgybinius dronus „Supercam“, vieną žvalgybos droną „Forpost“, vieną nenustatyto tipo bepilotį ir du žvalgybai ar smūgiams skirtus bepiločius „Lancet“.
Rusija po V.Putino: ekspertai nubrėžė scenarijus, kaip pasikeis režimas ir kas perims Kremlių
12:06
Valdžia Rusijoje pasikeis mirus arba susirgus Vladimirui Putinui, o premjeras Michailas Mišustinas galėtų jį pakeisti jau dabar – tai labiausiai tikėtinas režimo Rusijoje pasikeitimo scenarijus, atskleidė „Laisvės Radijo“ atliktos ekspertų apklausos.
Realiausias valdžios pasikeitimo Rusijoje scenarijus, pasak daugumos apklausos dalyvių, yra V.Putino mirtis: šį variantą paminėjo beveik visi kalbinti ekspertai.
Aštuoni iš 42 apklaustų ekspertų V.Putino mirtį įvardijo kaip vienintelį galimą valdžios pasikeitimo variantą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvių medikų darbas Ukrainoje: ant psichologinių traumų turniketo neuždėsi
11:26
„Labai įprastas iš tikrųjų tas mūsų darbas. Iš esmės – kaip poliklinikoj Lietuvoje. Atėjai, atidirbai, nėra jokių stebuklų, išskyrus tai, kas aplinkui vyksta: žmonių problemos ir kontekstas. Tačiau šiaip tai yra kasdienė mūsų rutina: darai tai, ką supranti. Tik kad truputį toliau nuo namų“, – smarkiai nesureikšmina savo darbo Ukrainoje „Blue/Yellow“ medikų komandos vadovas Skirmantas Krunkaitis.
Šio mediko vadovaujama „Blue/Yellow“ komanda jau antrus metus periodiškai vyksta į misijas Ukrainoje fronto pašonėje. Lietuvos medikai teikia pagalbą nuo karo kenčiantiems Ukrainos gyventojams ten, kur dėl saugumo nerizikuoja vykti daugelio kitų misijų medikai.
Tai antroji BNS fotožurnalisto Pauliaus Peleckio pasakojimo dalis apie „Blue/Yellow“ medikų komandos darbą Ukrainoje. Pirmąją pasakojimo dalį galite rasti čia:
Dėl medikų ir civilių saugumo, šiame pasakojime nebus atskleidžiamos tikslios vietovės, kuriose dirbo, ar dirba „Blue/Yellow“ medikai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kuo toliau nuo Ukrainos: Rusija nuo sienos atitraukia savo sraigtasparnius ir bombonešius
11:11
Rusijos kariuomenė perkėlė karinius sraigtasparnius, naikintuvus ir bombonešius toliau nuo Ukrainos sienos po to, kai Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai leidimą amerikietiškais ginklais suduoti smūgius kariniams objektams Rusijos teritorijoje palei šių dviejų šalių sieną, skelbia naujienų svetainė „Svarbios istorijos“, remdamasi įslaptintu Ukrainos atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) komandos „Frontelligence Insight“ laišku.
Teigiama, kad naikintuvai buvo perkelti iš Voronežo aviacijos bazės „Baltimorė“, esančios už 200 km nuo sienos su Ukraina. Šis aerodromas atliko ypač svarbų vaidmenį Rusijos ginkluotosioms pajėgoms vykdant smūgius Ukrainos teritorijoje valdomomis aviacinėmis bombomis.
Laiške nurodoma, kad taip pat ištuštėjo sraigtasparnių bazė Rovenkiuose, Belgorodo srityje, ir kitos didelės pasienio oro pajėgų bazės.
Ekspertų nuomone, veiksmai, kurių ėmėsi Rusijos gynybos ministerija, neturės įtakos Rusijos oro smūgių Ukrainos teritorijoje dažnumui ir tikslumui, tačiau apsunkins Ukrainos darbą naikinant Rusijos kovinius orlaivius, pažymėjo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Gegužės pabaigoje JAV prezidentas Joe Bidenas leido Kyjivui naudoti šaliai perduotus JAV ginklus prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje. Tačiau Vašingtonas apribojo smūgių nuotolį iki 100 km nuo sienos, atimdamas iš Ukrainos pajėgų galimybę smogti svarbiausiems Rusijos aerodromams, anksčiau pažymėjo „The Washington Post“.
Vėliau Valstybės departamentas pareiškė, kad leistų Ukrainai smogti toliau, bet tik tuo atveju, jei Rusija „bandys išplėsti frontą“.
Liepos 18 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Jungtines Valstijas ir kitas Vakarų šalis leisti Kyjivui tiekiamomis ilgojo nuotolio raketomis smūgiuoti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų sunaikinti visus aerodromus, iš kurių Rusijos lėktuvai kyla apšaudyti Ukrainos miestų.
Kitą dieną Baltieji rūmai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali persvarstyti savo poziciją dėl Ukrainai taikomų smūgių apribojimų amerikietiškais ginklais. Keliomis dienomis anksčiau Pentagonas padarė panašų pareiškimą. Tačiau iki šiol oficialiai apribojimai nebuvo sumažinti.
Skylėtas biudžetas netrukdo: V.Putinas ketina paskolinti milijardus dolerių
10:08
Per ateinančius trejus metus Rusija išleis beveik 1,5 trilijono rublių, arba apie 15,63 mlrd. eurų, valstybės paskoloms „draugiškoms“ šalims. Tai matyti iš Sąskaitų rūmų išvados dėl 2024 m. biudžeto pataisų, su kuria susipažino naujienų svetainė „Izvestija“.
Šiemet paskoloms kitoms šalims planuojama skirti 492 mlrd. rublių, t.y. 30 proc. daugiau nei 2023 m. (378 mlrd.) ir 5 proc. daugiau nei buvo numatyta ankstesniame finansiniame plane. Gegužės mėnesį Rusijos vyriausybė jau buvo suteikusi valstybės paskolų už 103 mlrd. rublių, pažymėjo Sąskaitų rūmai.
Finansų ministerija 2024-2026 m. biudžeto aiškinamajame rašte nurodė, kad valstybės paskolos bus padidintos 103 mlrd. Ministerija pabrėžė, kad valstybės paskolos reikalingos esamiems projektams užbaigti ir Rusijos įsipareigojimams pagal tarpvyriausybinius susitarimus vykdyti. Kita paskolų paskirtis – finansinė parama eksportui tuose sektoriuose, kuriuose vietiniai produktai išlieka labai konkurencingi.
Pasaulio banko duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendra užsienio šalių skola Rusijai buvo 26,58 mlrd. eurų (apie 2,5 trln. rublių pagal liepos 25 d. Centrinio banko kursą). Per metus ji padidėjo beveik 9 proc.
2022 m. pabaigoje didžiausi Rusijos skolininkai buvo Baltarusija (7,54 mlrd. eurų), Bangladešas (5,43 mlrd. eurų), Indija (3,5 mlrd. eurų), Egiptas (1,65 mlrd. eurų) ir Vietnamas (1,29 mlrd. eurų).
Analitikai: Rusija telkia pajėgumus, kad sutrukdytų Ukrainai perimti iniciatyvą
09:50
Analizuodami Rusijos pajėgų grupuotės Donecko srityje užduoties pasikeitimą, ekspertai įvertino, kad rusai bando daryti spaudimą visame fronte, kad neleistų Ukrainai perimti iniciatyvos mūšio lauke, naujausioje ataskaitoje skelbia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
„Rusijos karinė vadovybė šiuo metu stengiasi palaikyti nuolatinį puolamąjį spaudimą išilgai viso fronto, kad neleistų Ukrainai perimti iniciatyvos mūšio lauke, o centrinės Rusijos kariuomenės grupės užduotis fragmentuoti puolamąsias operacijas ilgesniame fronte labiau atitinka šias pastangas, nei grupės užduotis pasiekti taktiškai reikšmingų laimėjimų santykinai greito manevravimo būdu.“
Pasak ekspertų, buvo išplėsta Rusijos karių grupės atsakomybės zona Donecko srityje, o tai rodo, kad Rusijos karinė vadovybė atsisakė ankstesnės grupės užduoties, pagal kurią ji turėjo veikti tik kaip operatyviai manevruojančios pajėgos Avdijivkos sektoriuje.
Centrinės kariuomenės grupės atsakomybės zonos išplėtimas rodo, jog karinė vadovybė gali manyti, kad greita taktinė sėkmė Avdijivkos rajone yra mažai tikėtina.
„Neaišku, ar šis galimas vertinimas grindžiamas Ukrainos logistinių ir žmogiškųjų išteklių susilpnėjimu, ar vertinimu, kad Rusijos centrinė pajėgų grupė nesugeba įvykdyti jai pavestų užduočių“, – rašo ekspertai.
Atsakomybės zona, besitęsianti į pietvakarius nuo Donecko iki Torecko, atitrauks turimas Rusijos pajėgas ir priemones nuo pastangų atlikti taktiškai reikšmingą žygį į šiaurės vakarus ir vakarus nuo Avdijivkos.
Centrinei pajėgų grupei greičiausiai trūksta rezervų, reikalingų operacijoms Avdijivkos rajone suintensyvinti iki tokio lygio, kuris leistų palyginti greitai pasiekti laimėjimų, išlaikant puolimo spaudimą Torecko ir Donecko kryptimis, skelbiama ataskaitoje.
Kitos analitikų išvados:
- Penktadienio naktį Ukrainos pajėgos iš daugkartinio paleidimo įrenginių (MLRS) smogė į Sakų karinei oro pajėgų bazei okupuotame Kryme.
- Penktadienį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) suėmė buvusį gynybos ministro pavaduotoją armijos generolą Dmitrijų Bulgakovą dėl kaltinimų korupcija – tai naujausias Kremliaus kryptingos kampanijos, kuria siekiama pašalinti aukšto rango Rusijos gynybos pareigūnus ir kuri vykdoma nuo 2024 m. balandžio mėn.
- Europos Sąjunga pervedė Ukrainai pirmąją lėšų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto, dalį.
- Kremlius toliau deda vis daugiau pastangų, kad kontroliuotų rusų veiklą internete ir įvestų šalyje savicenzūrą;
- Liepos 25 d. Rusijos saugumo pajėgos sulaikė kelis nenustatytus asmenis, grasinusius susprogdinti gyvenamąjį namą Dagestano Respublikoje.
- Pastaruoju metu Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į priekį netoli Svatovės, Avdijivkos ir Donecko.
„DeepState“: Rusijos pajegos užėmė dar vieną vietovę Donbase
09:13
Rusijos pajėgos užėmė Donecko srities Vovčės kaimą ir sugebėjo pasistūmėti į priekį Jasnobrodivkoje.
Rusų pažanga taip pat užfiksuota Želanės ir Dibrovos vietovėse, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė „DeepState“ analitikai.
Ekspertai pasidalijo nauju kovų žemėlapiu, iš kurio matyti, kad netoli Vovčės Rusijos pajėgos bando judėti į priekį penkiomis kryptimis.
„Jau ilgą laiką rusai bando aktyviai žengti į priekį kai kuriose Donbaso dalyse. Ukrainos kariai bando sulaikyti okupantus ir padaryti jiems rimtų nuostolių, nepaisant to, kad jų yra daugiau. Verta paminėti, kad 2024 m. liepos 26 d. bendri priešo nuostoliai siekė apie 572,3 tūkst. kovotojų“, – rašoma pranešime.
Ketvirtadienį „DeepState“ pranešė, kad rusams pavyko užimti Donecko srityje esantį Piščanės kaimą. Vėliau vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Roepke perspėjo, kad Ukrainos kariai gali būti įtraukti į pasalą netoli Torecko miesto.
Karių gyvybių neskaičiuojantis Kremlius pripažino: Rusijos laukia katastrofa
09:09
Rusijoje gimstamumo lygis yra katastrofiškas, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas Naujosios žiniasklaidos festivalyje.
„Gyvename didžiausioje pasaulio šalyje. Ir mūsų kasmet mažėja“, – nuogąstavo D.Peskovas.
Anot jo, vienintelis būdas su tuo susidoroti – padidinti vidutinį gimstamumą šalyje.
„Dabar jis yra siaubingai žemas – 1,4. Tai yra palyginama su Europos šalimis, Japonija ir panašiai. Tačiau tai katastrofiška tautos ateičiai“, – leidinys „Kommersant“ citavo D.Peskovą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 m. užsibrėžė tikslą per 6 metus sustabdyti natūralų gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris šalyje atsinaujino po Krymo aneksijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Slaptas JAV ir Rusijos ministrų pokalbis: perspėjo Pentagoną apie „Kyjivo operaciją“
09:05
Šio mėnesio pradžioje Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas sulaukė neįprasto skambučio – su juo norėjo pasikalbėti naujasis Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas.
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios L.Austinas su tuometiniu Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu telefonu kalbėjosi tik penkis kartus – beveik visada Pentagono iniciatyva ir dažnai siekdamas išvengti klaidingų apskaičiavimų, galinčių eskaluoti konfliktą.
Pasak straipsnio, birželio 25 d. Pentagono vadovas susisiekė su naujuoju Rusijos ministru, stengdamasis išlaikyti „atviras ryšio linijas“. Tai buvo pirmas šių už gynybą atsakingų pareigūnų pokalbis telefonu po to, kai ekonomistas A.Belousovas pakeitė ilgametį Rusijos gynybos ministrą S.Šoigu.
Skambutis iš A.Belousovo liepos 12 d. buvo skirtas įspėti, žurnalistams nurodė du JAV pareigūnai ir dar vienas apie pokalbį žinantis asmuo.
Jų teigimu, rusai pastebėjo, kad Ukraina rengia slaptą operaciją prieš Rusiją, kurią, jų manymu, palaimino amerikiečiai. Nurodoma, kad A.Belousovas pasiteiravo, ar Pentagonas žino apie šį sąmokslą ir ar supranta, kad jis gali padidinti įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono.
Šaltiniai „The New York Times“ teigė, kad Pentagonas buvo nustebintas tokio kaltinimo ir naujienų – toks planas jiems nebuvo žinomas.
Tačiau kad ir ką atskleidė A.Belousovas, pasak pareigūnų, buvo priimta pakankamai rimtai, todėl JAV susisiekė su Ukraina ir perspėjo, kad, jeigu Kyjivas galvoja padaryti ką nors panašaus, tai verčiau jau – nedarytų.
„Nepaisant to, kad Ukraina yra labai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų karinės, žvalgybos ir diplomatinės paramos, Ukrainos pareigūnai ne visada skaidriai bendrauja su amerikiečių kolegomis apie savo karines operacijas, ypač tas, kurios nukreiptos prieš Rusijos taikinius už priešo linijos“, – rašo „The New York Times“.
Šios operacijos ne kartą sukėlė JAV pareigūnų nepasitenkinimą, nes, jų nuomone, jos nepagerino Ukrainos padėties mūšio lauke, bet tik padidino pavojų, kad išsiplės karas ir dėl to nukentės Europos sąjungininkai.
Per pastaruosius dvejus metus tarp JAV nerimą sukėlusių operacijų buvo smūgis Rusijos oro pajėgų bazei vakarinėje Krymo pakrantėje, sunkvežimio sprogdinimas, per kurį buvo sunaikinta dalis Kerčės sąsiaurio tilto, jungiančio Rusiją su Krymu, ir bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos gilumoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokius smūgius dažnai vadina „teroristiniais išpuoliais“, o Kremlius juos pasitelkia kaip įrodymą, kad pagrįstų melagingą V.Putino teiginį, jog jo invazija į Ukrainą iš tikrųjų yra gynybinis karas.
Nepaisydami amerikiečių neigimų, Rusijos pareigūnai viešai tvirtina, kad tokie smūgiai negalėtų būti vykdomi be JAV pritarimo ir paramos.
Žurnalistai pažymėjo neišsiaiškinę, ar tariamas Ukrainos sąmokslas šį mėnesį buvo tikras ir neišvengiamas, taip pat vis dar neaišku, kokią formą jis galėjo įgauti.
Pentagono ir Baltųjų rūmų pareigūnai teigia, kad nieko neįvyko – kol kas. Jie atsisakė išsamiau apibūdinti šį skambutį, tačiau pabrėžė priešininkų dialogo būtinybę.
„Pokalbio metu sekretorius pabrėžė, kad svarbu išlaikyti bendravimo linijas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą“, – praėjus kelioms valandoms po liepos 12 d. įvykusio pokalbio žurnalistams sakė Pentagono atstovė atstovai Sabrina Singh.
Pentagono pareigūnai taip pat atsisakė pasakyti, ar L.Austinas šį klausimą iškėlė per antradienį vykusį pokalbį telefonu su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu.
Rusijos gynybos ministerijos pareiškime po liepos 12 d. pokalbio patvirtinta, kad jį inicijavo A.Belousovas, ir pridurta, kad „buvo aptartas grėsmių saugumui prevencijos ir galimos eskalacijos rizikos mažinimo klausimas“. Tačiau pareiškime nebuvo užsiminta apie įtariamą Ukrainos slaptą misiją.
„Retas žvilgsnis į jautraus gynybos ministrų pokalbio užkulisius iliustruoja, kiek daug daugiau yra privačių Amerikos ir Rusijos pareigūnų pokalbių nei tai, kas atskleidžiama visuomenei. Ir kaip Jungtinės Valstijos ir Rusija stengiasi užkulisiuose valdyti eskalacijos riziką“, – rašo „The New York Times“.
L.Austinas ir A.Belousovas „apsikeitė nuomonėmis apie padėtį aplink Ukrainą“, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime apie tą patį pokalbį. Taip pat priduriama, kad A.Belousovas „atkreipė dėmesį į tolesnio padėties eskalavimo pavojų, susijusį su tolesniu Amerikos ginklų tiekimu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.
Tačiau du su pokalbiu susipažinę pareigūnai atskleidė, kad Pentagono vadovas taip pat perspėjo savo kolegą iš Rusijos negrasinti JAV kariams Europoje didėjant įtampai Ukrainoje.
Maždaug po keturių dienų Amerikos gynybos pareigūnai, reaguodami į neaiškius Kremliaus grasinimus dėl to, kad Ukraina naudoja tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, padidino saugumo pavojaus lygį karinėse bazėse Europoje.
Amerikiečių pareigūnai teigė, kad nebuvo surinkta jokios konkrečios žvalgybinės informacijos apie galimas Rusijos atakas prieš Amerikos bazes. Bet kokia tokia Rusijos ataka, nesvarbu, ar ji būtų atvira, ar slapta, būtų reikšmingas jos karo Ukrainoje eskalavimas.
„Šiais pokalbiais siekiama išvengti blogiausių rezultatų santykiuose, kurie potencialiai gali peržengti ribą“, – anksčiau komentavo su JAV gynybos ministerija siejamo analitinio centro „RAND Corporation“ Rusijos analitikas Samuelis Charapas.
Įvardijo esminę priežastį, kodėl ukrainiečiai neišlaiko savo pozicijų: F-16 situaciją pakeis
08:46
Tarptautinio gynybos studijų centro vadovas Indrekas Kannikas įvardijo priežastį, kuri didele dalimi neleidžia ukrainiečiams išlaikyti turi pozicijų. Pasak jo, situaciją turėtų pakeisti naikintuvai F-16, tačiau vis dar nežinoma, kada jie pasieks Ukrainą.
Interviu leidiniui „Postimees“ analitikas įvertino pastarąsias Rusijos atakas ir galimą Charkivo puolimo pakartojimą.
– Rusai įnirtingai puola ukrainiečių pozicijas aplink Časiv Jarą. Ar jiems pavyko kirsti Siverskio-Donbaso kanalą?
– Manau, kad rusai kada nors tikrai perves grupę per kanalą. Kiek laiko jie ten pasiliks, kitas klausimas. Jei pažvelgtume į fronto naujienas, rusai apie regiono aplink užėmimą rusai pranešė maždaug penkis ar šešis kartus, kol iš tikrųjų jį užėmė galutinai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija įtaria Rusijos laivą pažeidus teritorinius vandenis
08:44
Suomijos institucijos pranešė, kad Rusijos tyrimų laivas penktadienį pažeidė šalies teritorinius vandenis.
Suomijos gynybos ministerija ir pakrančių apsaugos tarnyba apie pažeidimą rytinėje Suomijos įlankos dalyje pranešė atskiruose pareiškimuose – po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, tai buvo paskutinis iš kelių pastarojo meto incidentų dviejų šalių pasienyje.
Ankstyvą penktadienio popietę „Rusijos Baltijos laivyno hidrografinių tyrimų laivas „Michail Kazanskij“ kirto Suomijos teritorinių vandenų išorinę sieną“ į rytus nuo Helsinkio, sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.
Jame teigiama, kad laivas Suomijos teritoriniuose vandenyse nuplaukė apie 1,2 jūrmylės ir po septynių minučių juos paliko.
Tarnyba teigė, kad Suomijos patrulinis laivas kelis kartus nesėkmingai bandė susisiekti su Rusijos laivu.
Šalių, turinčių 1340 km sieną, santykiai pablogėjo po to, kai Suomija po 2022 metais Rusijos surengtos invazijos į Ukrainą pernai įstojo į Vakarų karinį aljansą NATO.
Ankstesnis patvirtintas teritorinis pažeidimas įvyko birželio 10 dieną, kai keturi Rusijos valstybiniai orlaiviai įskrido į Suomijos oro erdvę prie pakrantės į rytus nuo Helsinkio.
Lėktuvai Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes ir į Suomijos teritoriją įskrido iki 2,5 km, tuomet pranešė ministerija.
Apie penktadienio incidentą anksčiau paskelbusi Suomijos gynybos ministerija sakė, kad pasienio apsaugos tarnyba atlieka tyrimą.
Gruodžio mėnesį Suomija uždarė savo sausumos sieną su Rusija, apkaltinusi Maskvą bandymu destabilizuoti padėtį, sudarant sąlygas į Suomijos teritoriją patekti dokumentų neturintiems migrantams.
