Svarbiausios naujienos
- Suomijos prezidentas perspėjo: „Susitaikykite, karas pasieks ir mūsų sienas“
- Virš rusų galvų F-16 skraidys po kelių savaičių: gali būti, kad jie jau pavėlavo
- JAV politikas: V.Putinas gali sulaukti ultimatumo iš Vašingtono
- Sprogimų naktis Rusijos Kursko srityje: dega naftos saugykla
- Rusija stengiasi nukopijuoti mirtiną ukrainiečių ginklą, tačiau – nesėkmingai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Rusijos vasaros puolimas žlugo, proveržis neįvyko
22:49
Didžiulis Kremliaus puolimas turėjo užbaigti karą, tačiau didelio proveržio ar Ukrainos žlugimo neįvyko. Pasak „The Telegraph“, tai galėjo būti pergalingas smūgis, nes Ukrainai trūksta žmonių, amunicijos ir apkasų.
Tačiau likus maždaug dviem mėnesiams iki vasaros sezono pabaigos, Rusijai nepavyko pasiekti ambicingiausių tikslų: neįvyko nei didysis Rusijos proveržis, nei bendras Ukrainos fronto linijos žlugimas.
Rusijos armijos laimėjimai buvo labai lėti ir kainavo labai brangiai: Didžiosios Britanijos gynybos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad gegužės ir birželio mėnesiais Rusija kasdien vidutiniškai prarasdavo po 1262 ir 1162 žmones – daugiausiai per visą konfliktą.
Tačiau Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį, kartais nerimą keliančiu greičiu.
Ukrainos projektas „Deep State“ pranešė, kad dėl „chaotiško vienos iš pėstininkų brigadų atsitraukimo“ toje pačioje teritorijoje 31-oji atskiroji mechanizuotoji brigada buvo beveik apsupta netoli Prohreso kaimo.
„Blogiausio scenarijaus tikriausiai pavyko išvengti, tačiau jis vis dar turi neigiamą trajektoriją. Artimiausiais mėnesiais Ukraina praras dar daugiau teritorijų“, – sakė Carnegie fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Šios kampanijos pradžioje buvo keletas prognozių, kad Rusijos „blickrygas“ nueis iki pat Kyjivo. Dabar apie tai nekalbama. Tačiau Rusija vis dar turi vieną svarbų teritorinį tikslą – užimti visą arba didžiąją dalį Donecko srities.
Jei ir kai prasidės taikos derybos – o rusai aiškiai tikisi, kad Donaldo Trumpo pergalė lapkritį suteiks jiems geras galimybes jas pradėti – jie stengsis išlaikyti viską, ką yra okupavę.
Jei iki to laiko jie užims Slovjanską, Kramatorską, Pokrovską, jie galės parduoti šį rezultatą kaip pergalę šiame kare. Akivaizdu, kad Rusija dabar turi pranašumą žmonių, technikos ir amunicijos atžvilgiu. Jiems reikia išnaudoti šį dominavimo langą.
„The Telegraph“: Rusijos vasaros puolimas žlugo, proveržis neįvyko
22:49
Didžiulis Kremliaus puolimas turėjo užbaigti karą, tačiau didelio proveržio ar Ukrainos žlugimo neįvyko. Pasak „The Telegraph“, tai galėjo būti pergalingas smūgis, nes Ukrainai trūksta žmonių, amunicijos ir apkasų.
Tačiau likus maždaug dviem mėnesiams iki vasaros sezono pabaigos, Rusijai nepavyko pasiekti ambicingiausių tikslų: neįvyko nei didysis Rusijos proveržis, nei bendras Ukrainos fronto linijos žlugimas.
Rusijos armijos laimėjimai buvo labai lėti ir kainavo labai brangiai: Didžiosios Britanijos gynybos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad gegužės ir birželio mėnesiais Rusija kasdien vidutiniškai prarasdavo po 1262 ir 1162 žmones – daugiausiai per visą konfliktą.
Tačiau Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį, kartais nerimą keliančiu greičiu.
Ukrainos projektas „Deep State“ pranešė, kad dėl „chaotiško vienos iš pėstininkų brigadų atsitraukimo“ toje pačioje teritorijoje 31-oji atskiroji mechanizuotoji brigada buvo beveik apsupta netoli Prohreso kaimo.
„Blogiausio scenarijaus tikriausiai pavyko išvengti, tačiau jis vis dar turi neigiamą trajektoriją. Artimiausiais mėnesiais Ukraina praras dar daugiau teritorijų“, – sakė Carnegie fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Šios kampanijos pradžioje buvo keletas prognozių, kad Rusijos „blickrygas“ nueis iki pat Kyjivo. Dabar apie tai nekalbama. Tačiau Rusija vis dar turi vieną svarbų teritorinį tikslą – užimti visą arba didžiąją dalį Donecko srities.
Jei ir kai prasidės taikos derybos – o rusai aiškiai tikisi, kad Donaldo Trumpo pergalė lapkritį suteiks jiems geras galimybes jas pradėti – jie stengsis išlaikyti viską, ką yra okupavę.
Jei iki to laiko jie užims Slovjanską, Kramatorską, Pokrovską, jie galės parduoti šį rezultatą kaip pergalę šiame kare. Akivaizdu, kad Rusija dabar turi pranašumą žmonių, technikos ir amunicijos atžvilgiu. Jiems reikia išnaudoti šį dominavimo langą.
NYT: Rusija sparčiai žengia į priekį Donbase, pramušdama „spragas“ ukrainiečių gynyboje
18:12
Per pastarąją savaitę Rusijos pajėgos pasiekė greitų laimėjimų rytiniame Donecko regione, užėmė kelis kaimus ir priartėjo prie Pokrovsko miesto – vienos iš pagrindinių Ukrainos gynybos tvirtovių regione, pranešė „The New York Times“.
Kariniai analitikai teigia, kad šie spartūs pasiekimai rodo, jog Maskva vis geriau sugeba pasinaudoti „spragomis“ Ukrainos gynybos linijose, kurios išretėjo ir susilpnėjo dėl nesiliaujančių Rusijos atakų ir išteklių trūkumo.
Jie mano, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria nusilpusių ir prastai organizuotų ukrainiečių dalinių identifikavimui prieš prasiveržimą, mesdamos į mūšio lauką dešimtis karių ir šarvuočių.
„Rusai zonduoja pozicijas, kad įsitikintų, ar batalionas laikosi, ar atsitraukia. Kai tik randa nusilpusius batalionus ir brigadas, jie spaudžia juos, nepaisydami nuostolių“, – sakė valstybinio Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto karo analitikas Mykola Bjeljeskovas.
Kaip pavyzdys straipsnyje pateikiamas Prohreso kaimo praradimas Pokrovsko fronto kryptyje Donecko srityje. Kartu kaip greito Rusijos karių veržimosi į priekį priežastys įvardijamas chaotiškas atsitraukimas arba nevykusi kovotojų rotacija.
Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos sudavė galingą smūgį būriui Rusijos karių Luhanske
17:44
Socialiniai tinkla ūžia nuo pranešimų, kad šeštadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė galingą smūgį Rusijos karių poligonui okupuotame Luhanske. Teigiama, jog rusų nuostoliai katastrofiški: beveik dvi dešimtys žuvo, virš 70 sužeista.
Su Rusijos specialiosimis tarnybomis susijusiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Šnipo dosjė“ skelbiama, kad šeštadienį Ukrainos pajėgos smogė užnugaryje esančiam Rusijos karių poligonui.
Nurodoma, kad jame buvo dislokuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų 90-osios tankų divizijos 228-ojo motorizuotojo šaulių pulko kariai.
„Kariai rikiavosi prieš siuntimą sustiprinti 228-ojo motorizuotojo šaulių pulko priešakines pozicijas Kameno rajone. Ataka buvo įvykdyta naudojant balistines raketas ATACMS“, – pranešama kanalo įrašuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomijos prezidentas perspėjo: „Susitaikykite, karas pasieks ir mūsų sienas“
17:02
„Turime priprasti prie to, kad karas ateis prie Suomijos sienų“, – pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, skelbia suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Komentuodamas Ukrainos smūgį Rusijos Murmansko srityje esančiam Olenijos aerodromui, A.Stubbas nurodė, kad šiuo klausimu jau bendravo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo.
„Pagrindinė žinia yra ta, kad mes Suomijoje neturime pagrindo nerimauti. Mes kontroliuojame padėtį ir galime reaguoti“, – pabrėžė politikas.
Pasak jo, dabar Suomija turi pagrindo išlikti rami ir budri. Be to, suomiai turi priprasti prie minties, kad karas priartės prie šalies sienų.
„Skrydis iš Helsinkio į Kyjivą yra labai trumpas. Turime priprasti prie to, kad Ukraina turi panaudoti visas priemones, kad laimėtų šį karą, o tai apima ir įvairius smūgius. O Rusija tęsia savo hibridines atakas“, – kalbėjo A.Stubbas.
Šeštadienį paskelbta, kad Ukrainos karinės žvalgybos bepiločiai orlaiviai smogė strateginiam bombonešiui Tu-22M3 Olenijos aerodrome Murmansko srityje, maždaug už 1800 km nuo Ukrainos sienos.
Vėliau naujienų svetainės „Defense Express“ karybos ekspertas Ivanas Kiričevskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Olenijos aerodromą. Pasak jo, tai buvo vienas iš rekordinių Ukrainos atakų metu įveiktų atstumų.
Rusija skelbia užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje
16:30
Rusija sekmadienį paskelbė užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainos Donecko srityje, kur vyksta intensyvūs mūšiai Maskvos pajėgoms judant link Pokrovsko miesto.
Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime teigiama, kad jos kariai perėmė kaimyninių Prohreso ir Jevhenivkos kaimų, esančių už kelių kilometrų vienas nuo kito, kontrolę.
Šeštadienį Maskva pareiškė, kad rusų pajėgos „išvadavo“ Lozuvatskės kaimą, esantį už maždaug 24 km į rytus nuo Pokrovsko, netoli rusų okupuotos Očeretynės.
Neseniai Kremlius sutelkė savo puolamuosius pajėgumus į Donecko sritį, kurią teigia aneksavęs praėjus keliems mėnesiams po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Anksčiau sekmadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad jo pajėgos Donecko srityje atrėmė 29 atakas.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino sąjungininkus suteikti šaliai daugiau oro gynybos sistemų. Jis pridūrė, kad vien šią savaitę Rusija į Ukrainą paleido beveik 700 aviacinių bombų ir daugiau kaip 100 dronų „Shahed“.
„Kiekvienas konkretus mūsų partnerių sprendimas stiprinti mūsų pajėgas gali išgelbėti gyvybes“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pridūrė jis.
Išsekę kariai po truputį praranda kovinę dvasią ir kantrybę: „Šis karas tęsis amžinai“
16:19
Jungtinės Valstijos, nors ir pavėlavusios, nusiuntė į Ukrainą daugiau kaip 300 šarvuotųjų kovos mašinų „Bradley M2A2“, tačiau daugelis jų buvo prarasti kovose. Ukrainos gynėjai baiminasi, kad, jei Donaldas Trumpas bus perrinktas į prezidento postą, jie liks be atsarginių šiems šarvuočiams reikalingų dalių.
Pasak britų leidinio „The Times“, nors amerikiečių kovinės mašinos stabdo Rusijos pajėgas, tačiau, neaišku, kiek ilgai.
Ukrainos seržantė Dzvinka Rymar pasakojo, kad Rusijos kariai jau buvo priartėję prie ukrainiečių pėstininkų pozicijų, kai ji privažiavo prie jų amerikietišku „Bradley“: vairuotoja pasuko jį, kad atbuline eiga įvažiuotų į ukrainiečių tranšėją ir pasuktų ginklą į rusus.
Atsidarius galinėms „Bradley“ durelėms, aštuoni ukrainiečių kareiviai, apsikeitę ugnimi su rusais miškingoje vietovėje, pateko į saugią vietą.
„Termovizoriaus optiniame taikiklyje matome keletą žmonių siluetų“, – kalbėjo Dzvinka, kuri dabar vadovauja 47-osios mechanizuotosios brigados 2-ojo bataliono „Bradley" daliniui. Ji pridūrė, kad šarvuočio patranka yra rimta grėsmė rusų gyvajai jėgai.
„Po šūvio lieka tik šiltas debesėlis“, – sakė kariškė.
Dauguma rusiškos technikos neprilygsta „Bradley“. Tačiau Ukrainos kariai Donbase vis dar priversti trauktis, o rusai per pastarąsias septynias dienas sparčiai pasistūmėjo per 6 km arčiau svarbaus Pokrovsko miesto.
Tai – paskutinis Donecko srities miestas prieš sieną su Dnipro sritimi. Kadaise jame gyveno 60 tūkst. žmonių.
Jų puolimas baugina Ukrainos karius, nes rusams pavyko pakeisti savo taktiką, kad kovotų protingiau, naudodamiesi žvalgybos duomenimis putų silpnesnius ukrainiečių linijas laikančius dalinius.
Elitinė 47-oji brigada, aprūpinta amerikietiškais tankais „Abrams“, „Bradley“ ir „Paladin“ artilerija, nuolat atsiduria flanguose, nes vis labiau silpnėjantys ukrainiečių daliniai priversti trauktis.
Pasak „The Times“ Vladimiro Putino oro desanto šturmo daliniai dabar yra tik už 20 km nuo Pokrovsko, artilerijos taikiklyje. Rusijos lėktuvai jau dabar kasdien bombarduoja miestą, griaudami tankiai apgyvendintose vietovėse esančias mokyklas ir vaikų darželius, o tai leidžia manyti, kad čia dislokuoti Ukrainos kariai.
Fronto linijoje aplink Hrodivkos kaimą „Bradley“ šarvuočiai naudojami „chirurginės ugnies misijose“, kuriomis bandoma sulaikyti rusų pėstininkų puolimą.
„Bradley" turi šaudyti, o tada greitai palikti poziciją. Tam jis turi ne daugiau kaip minutę, kitaip rizikuoja, kad taps taikiniu“, – pažymėjo Dzvinka.
Nors amerikiečiai dalį šių kovos mašinų perdavė Ukrainai, kad paremtų jos praeitų metų kontrpuolimą ir padėtų atgauti teritoriją, po daugiau nei metus trukusių intensyvų kovų, daugelį jų teko paaukoti kitų šarvuočių remontui.
47-ojo būrio kariai nerimauja, kad dėl tikėtino D.Trumpo perrinkimo jie neteks svarbiausių transporto priemonių ir amunicijos.
Kariai žurnalistams pasakojo, kad Rusijos puolimas šiame rajone prasidėjo kiek daugiau nei prieš mėnesį, kai buvo dislokuoti šimtai gerai apmokytų dronų operatorių ir naudojomas naujas dažnis, kurio neblokavo Ukrainos įranga.
Rusai veržėsi į priekį po to, kai jų dronai sunaikino transporto priemones palei ukrainiečių tiekimo linijas. Ukrainiečiai užtruko, bet suprato naują taktiką ir atitinkamai sugebėjo pritaikyti savo elektroninės kovos sistemas.
„Šis karas tęsis amžinai“
„Bradley“ kviečiamas evakuoti pėstininkų iš rusų ugnies. Transporto priemonės šarvai pasirodė esą atsparesni bepiločių lėktuvų atakoms nei legendinio „M1 Abrams“, kuris dabar mūšio lauke naudojamas itin retai, atkreipė dėmesį „The Times“.
Net ir tada, kai „Bradley" išvedami iš rikiuotės, jų įgulos paprastai išgyvena. Šie šarvuočiai išgelbėjo šimtus, jei ne tūkstančius ukrainiečių gyvybių.
„Jei ne „Bradley“, mūsų čia nebebūtų, šimtu procentų“, – žurnalistams pareiškė 39 metų Lakinas, šarvuočio vairuotojas.
Į Dzvinkos šarvuotį buvo pataikyta šešis kartus: du kartus jam smogė dideli bepiločiai orlaiviai „Lancet“, tris kartus – maži pirmojo asmens vaizdo, FPV, dronai ir vieną kartą – minosvaidžio sviedinio nuolaužos, pataikiusios į „Bradley“ dinaminius šarvus.
Dzvinka atviravo, kad per paskutinį smūgį patyrė smegenų sukrėtimą, skeveldra nutraukė jai ranką, o sprogimas sukėlė gaisrą. Karė sakė, kad negalėjo išlipti iš degančio šarvuočio, nes užsikirto išlipimo liukas.
„Po kojomis degė ugnis, bokštelyje tvyrojo dūmai. Šauliui buvo lūžusi koja, bet jam pavyko išlipti. Kai jis atidarė liuką, į vidų pateko oro, ir ugnis ėmė degti stipriau“, – prisiminė ji.
„Dūmų buvo dar daugiau, tiesiog nieko nemačiau. Pradėjau panikuoti, kad uždusiu. Praėjo literaliai dvi sekundės, bet prieš akis išvydau visą savo gyvenimą, visus nebaigtus darbus. Tada susitvardžiau ir tiesiog nusekiau paskui jį pro liuką“, – pridūrė Dzvinka.
Dzvinka ir 47-ojo būrio įgulos nariai mano, kad „Bradley“ yra efektyviausia kovos mašina kare. Tačiau kariai jau išsekę: jie gynė Avdijivką, dabar buvo paskirti išlaikyti liniją naujausiame puolime.
Negana to, rusai ir toliau juos uoliai medžioja: jiems virš galvos zuja dronai, netoliese riaumoja daugkartinio paleidimo raketų sistemos ir spoginėja kasetiniai šaudmenys. Temperatūra vasarą viršija 35 laipsnius karščio, todėl Ukrainos gynėjai dėvi šalmus ir neperšaunamas liemenes tik tada, kai yra „nulinėje linijoje“, tiesiai priešais priešą.
Atvirųjų šaltinių žvalgybos projektas „Oryx“ iki šiol suskaičiavo 93 apgadintus, sunaikintus arba užgrobtus šarvuočius „Bradley“.
Įgulos sako, kad joms labai reikia modernių kovos mašinų patobulinimų, tarp kurių yra 360 laipsnių kameros ir prieštankinės raketos „Javelin“. Norėdamas atbuline eiga įvažiuoti į tranšėją ir evakuoti karius, „Bradley“ vadas turi iškišti galvą pro valdymo liuką, kad nukreiptų vairuotoją, tačiau taip jis tampa pažeidžiamas priešo ugnies.
Donbaso tranšėjose JAV rinkimai tapo pokalbių tema, pažymėjo „The Times“, nes kariai baiminasi, kad liks be įrangos ir ginklų.
„Kaip mes galime sunaikinti 130 mln. gyventojų turinčią šalį greičiau, nei jie gali sunaikinti 30 mln. gyventojų turinčią mūsų šalį?“ – retoriškai klausė 29 metų kapitonas Dmytro, šaukiniu „Foksas“, netrukus po to, kai gavo žinią, kad į dar vieną „Bradley“ pataikė dronas.
„Mes galime juos sulaikyti, išvarginti, kol jie supras, kad nėra prasmės judėti toliau. Bet, jei Amerika bandys įšaldyti karą, rusai po kelerių metų paprasčiausiai vėl užpuls. Šis karas bus amžinas“, – nuogąstavo kariškis.
2023 m. pradžioje paaiškėjo, kad Jungtinės Valstijos į Ukrainą atsiųs dešimtis pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Praėjusių metų sausio pabaigoje buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai perdavė pirmąją šių kovos mašinų partiją.
Šių metų birželį Ukrainos kariuomenės 47-osios brigados „Magura“ 1-ojo bataliono instruktorius Olehas Čausas, šaukiniu „Azimutas“, pastebėjo, kad „Bradley“ yra „labai gardus kąsnelis“ rusų kariams fronte, ir jie medžioja šias pėstininkų kovos mašinas kaip patrakę.
Po atakos prieš Krymą Ukrainos pajėgos sunaikino naikintuvą Su-30SM
15:43
Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos naikintuvą Su-30SM per kiek anksčiau suduotą smūgį Sakų kariniam aerodromui okupuotame Krymo pusiasalyje, skelbia atvirųjų šaltinių žvalgybos bendruomenė „CyberBoroshno“, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis.
Per smūgį buvo sunaikintas vienas Su-30SM, o kitas orlaivis galėjo būti apgadintas nuolaužomis, įskaitant degalų nuotėkio pėdsakus.
Teigiama, kad liepos 23 d. Sakų aerodrome bazavosi devyni Su-24, penki Su-30SM, trys Su-30SM2, iš kurių vienas buvo neeksploatuojamas, ir vienas Su-30.
Po kurio laiko Ukrainos pajėgoms smogus aerodromui buvo sunaikintas rusų radaras ir sužeisti du Rusijos kariai.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“, remdamasis šaltiniais gelbėjimo tarnybose, pažymėjo, kad Krymo pusiasalyje Ukrainos ginkluotosios pajėgos smūgiavo iš raketų sistemų ATACMS. Dėl to nukentėjo amunicijos sandėliai ir kilo gaisras.
Pranešta, kad ATACMS raketa pataikė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos objektą, esantį už 5 km nuo Šovkovičnės kaimo Sakų rajone. Ten pat buvo sunaikinta radiolokacinė stotis.
V.Putinas pagrasino išsitraukti vidutinio nuotolio branduolinius ginklus
13:47 Atnaujinta 14:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pagrasino atnaujinti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų gamybą, jei Jungtinės Valstijos patvirtins savo ketinimus dislokuoti raketas Vokietijoje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje.
Rusijos vadovas nurodė, kad, jei Vokietijoje bus dislokuotos JAV raketos „Tomahawk“, kurių veikimo zonoje atsidurs „svarbūs Rusijos valstybinės ir karinės administracijos objektai administraciniai ir pramoniniai centrai bei gynybos infrastruktūra“.
Tokiu atveju, jo teigimu, Maskva atsisakys „vienašališko moratoriumo“ dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų dislokavimo Europoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Malio sukilėliai sutriuškino rusų „Wagner“ samdinių ir kariuomenės konvojų: dešimtys žuvo
13:38
Malio šiaurės tuaregų sukilėliai sakė, kad per dvi dienas trukusias kovas netoli Alžyro sienos nukovė ir sužeidė dešimtis kareivių ir Rusijai ištikimų „Wagner“ samdinių, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Sukilėlių judėjimas „Nuolatinė strateginė taikos, saugumo ir vystymosi programa“ (CSP-PSD) šeštadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad per ketvirtadienį ir penktadienį vykusias kovas pasienio Tinzaouateno mieste užėmė šarvuočius, sunkvežimius ir autocisternas.
„Malyje žuvo „Wagner“ darbuotojai, kurie važiavo konvojumi kartu su vyriausybės kariais... Kai kurie pateko į nelaisvę“, – paskelbė žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas Semionas Pegovas, pasivadinęs „War Gonzo“.
Plačau skaitykite ČIA.
Atakavo pusantro šimto Ukrainos infrastruktūros objektų
12:46
Vien per šeštadienį Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai atakavo 145 Ukrainos infrastruktūros objektus, skelbia Gynybos ministerijos žiniasklaidos centras
Pasak pranešimo, iš viso Rusijos pajėgos per parą apšaudė 11 Ukrainos regionų teritoriją. Ugnies sulaukė 114 gyvenviečių.
Pažymima, kad atakoms Rusija pasitelkė įvairių rūšių ginklus, įskaitant minosvaidžius, tankus, artileriją, daugkartines raketų paleidimo sistemas, nepilotuojamus orlaivius, oro gynybos sistemas ir taktinius orlaivius.
Virš rusų galvų F-16 skraidys po kelių savaičių: gali būti, kad jie jau pavėlavo
12:25
Ilgai laukti naikintuvai F-16 Ukrainoje turėtų pradėti skraidyti po kelių savaičių, tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai įspėja, kad šie kariniai lėktuvai, kuriuos Kyjivas kadaise vadino „žaidimą keičiančiais veiksniais“, vargu ar iš karto padarys poveikį mūšio lauke, kuriame Rusija pamažu žengia į priekį, rašo amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Viena iš problemų – orlavių paprasčiausiai yra per mažai, o Rusijos oro gynybos sistemų, galinčių juos numušti, – per daug.
Tai reiškia, kad pirmieji F-16 greičiausiai bus skirti Ukrainos priešlėktuvinei gynybai stiprinti – numušinėti oro taikinius, tokius kaip raketos, dronai ir lėktuvai, – o ne smogti Rusijos sausumos pajėgoms ir kitiems kariniams objektams netoli fronto linjos.
Ukrainos pareigūnai ne kartą užsiminė, kad naikintuvai, bent jau iš pradžių, greičiausiai neskraidys pernelyg arti fronto linijos, o tai reiškia, kad neaišku, ar jie net galės atgrasyti atakuojančius rusų orlaivius nuo puolimo.
Belgija, Danija, Nyderlandai ir Norvegija pažadėjo suteikti Ukrainai 80 F-16 naikintuvų, tačiau dauguma jų bus atgabenti tik po kelerių metų.
Jungtinės Valstijos, kurios praėjusią vasarą pritarė NATO sąjungininkių lėktuvų perdavimui Ukrainai po to, kai ilgą laiką blokavo Kyjivo prašymą, taip ir nepažadėjo perduoti jokių lėktuvų.
Su „The Washington Post“ kalbėję pareigūnai atsisakė tiksliai pasakyti, kiek lėktuvų Kyjivas gaus šiais metais, tačiau tai bus ne daugiau kaip viena eskadrilė – apie 20 lėktuvų – ir buvo numatyta, kad iki šios vasaros mokymus baigs tik šeši pilotai, nes programa turi ribotą vietų skaičių ir ją temdo vėlavimai.
„Numatomas ribotas JAV pagamintų lėktuvų vaidmuo išryškina gilėjančią nesutarimų liniją tarp Kyjivo ir jo rėmėjų iš Vakarų. JAV pareigūnai ilgą laiką teigė, kad F-16 vargu ar suteiks Ukrainai lemiamą pranašumą dėl tvirtos Rusijos oro gynybos. Tačiau Ukrainos pareigūnai į tai atsako gerai pažįstama frazeologija: F-16, kaip ir kitos technikos, Vakarai tiekė per mažai ir per vėlai“, – rašoma straipsnyje.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainai reikia daugiau nei 100 F-16, kad galėtų kovoti su didžiulėmis Rusijos karinėmis oro pajėgomis, ir pavadino Ukrainos gaunamų naikintuvų kiekį „nepakankamu“.
Kai kurie analitikai nusiteikę dar skeptiškiau nei V.Zelenskis.
Becca Wasser, Naujojo Amerikos saugumo centro analitikė, pažymėjo, kad F-16 gali būti veiksmingiausi kaip psichologinė ir moralinė parama ukrainiečiams ir šmėkla rusų šauktiniams – iš dalies dėl to, kad nuo praėjusių metų, kai buvo paskelbtas sprendimas siųsti lėktuvus, pasikeitė mūšio lauko sąlygos.
„Matėme gana įprastą schemą, kai kalbama apie Vakarų karinę įrangą Ukrainai, – aiškino ji. – Jų reikia nedelsiant. Dažnai, kai jie pristatomi, tas neatidėliotinas operacinis poreikis jau būna niekinis, atsižvelgiant į prisitaikymo mūšio lauke greitį.“
Tačiau jie taip pat gali tenkinti skubius poreikius, pridūrė B.Wasser, dėl jų dvigubo vaidmens – numušinėti priešo orlaivius ir smogti antžeminiams taikiniams.
Kol kas naikintuvus Ukrainai dovanojančios Vakarų valstybės neatskleidė jokių apribojimų, kaip jie gali būti naudojami. Kitais atvejais Ukrainai taikomi apribojimai naudoti Vakarų ginklus smogti taikiniams Rusijoje. Pareigūnai teigė, kad Vašingtonas apribojo Kyjivo teisę šaudyti, leisdamas smūgiuoti mažiau nei 100 km nuo sienos.
Apribojimų klausimas kol kas gali būti nesvarstytinas, nes iš pradžių tikimasi, kad F-16 skraidys atsargiu atstumu nuo fronto.
Ukrainos gynybos pareigūnas, kuris, kaip ir kiti šioje istorijoje kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, pažymėjo, kad F-16 mokymams buvo apmokyti „dešimtys“ pilotų. Tačiau dėl instruktorių ir mokymo bazių stokos Ukraina buvo priversta siųsti po vieną pilotų ir inžinerinio personalo grupę, nurodė jis.
Prieš pradedant dirbti su orlaiviu, keturis mėnesius Didžiojoje Britanijoje vyksta anglų kalbos pamokos, per kurias išmokstama svarbiausių terminų, todėl net ir patyrusiems pilotams šis procesas trunka metus.
Ukraina taip pat negali sau leisti tokiam ilgam laikui išleisti per daug patyrusių pilotų, nes jų reikia kovinei tarnybai.
„Pagrindinis apribojimas... yra lėktuvų kiekis ir mokymo laikas, – komentavo antrasis Ukrainos pareigūnas. – Jei Rusija turi 300 [naikintuvų], o jūs – daug mažiau, negalėsite tinkamai veikti“.
„Nenaudosime jų per arti rusų“ dėl priešlėktuvinės gynybos grėsmės, teigė pareigūnas ir pridūrė, kad Ukrainai taip pat trūksta tam tikros techninės įrangos ir papildomų mokymų techninės priežiūros inžinieriams.
Ukrainos vyriausiasis pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis kiek anksčiau interviu britų leidiniui laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad F-16 skraidys mažiausiai 40 km atstumu nuo fronto linijos. Todėl mažai tikėtina, kad Ukraina panaudos naikintuvus smūgiams į objektus Rusijoje.
Ukrainos gynybos pareigūnas pridūrė, kad Kyjvo F-16 nešios pažangiąsias vidutinio nuotolio raketas „oras-oras“ AIM-120 – tai platesnės klasės šaudmenys, kuriuos šaudo Vakarų šalių suteiktos antžeminės oro gynybos sistemos NASAMS.
Pareigūno teigimu, vienos raketos veikimo nuotolis yra apie 160 km – ilgesnis nei keleto kitų Ukrainai pateiktų lėktuvais leidžiamų šaudmenų.
Tačiau pareigūnas sakė, kad Ukraina jau turi per mažai AIM-120 raketų ir turės jas padalyti tarp F-16 ir NASAMS.
Apsaugoti F-16 ant žemės taip pat bus sudėtinga, nes visi Ukrainos aerodromai yra Rusijos raketų veikimo zonoje. Neseniai Maskva smogė keliems lėktuvams, paliktiems ant kilimo ir tūpimo takų.
Ukrainos gynybos pareigūnas sakė, kad Kyjivui „neįmanoma“ pastatyti dengtų betoninių angarų, kurie karo metu visiškai apsaugotų orlaivius. Vietoj to Ukraina naudoja maskuojamąsias priemones ir net stato lėktuvų modelius aerodromuose kaip apgaulę.
Michelle „Mace“ Curran, buvusi F-16 pilotė, sakė, kad lėktuvas yra patobulintas, palyginti su Ukrainos turimais sovietinių laikų modeliais. Jo jutikliai ir raketos gali sekti ir šaudyti į taikinius, kurių pilotai nemato savo akimis, todėl jie gali likti toliau ir išvengti priešo ugnies.
„Manau, kad žmonės laukia kulminacinės akimirkos, kai atvyks lėktuvai ir viskas pasikeis, o taip nebūna, – atkreipė dėmesį pilotė. – Jie sudėtingi. Juos sudėtinga prižiūrėti ir eksploatuoti. Tai įdomu, bet turime būti šiek tiek kantrūs, kad pamatytume rezultatus.“
Yra tikimybė, kad F-16 pasuks JAV suteiktų tankų „Abrams“ keliu, pridūrė gynybos analitikė R.Wasser. Ribotas jų skaičius atvyko pasikeitus mūšio lauko sąlygoms ir turėjo ginčytiną poveikį praėjusių metų kontrpuolimui. Vis dėlto gali būti, kad F-16 padės patenkinti Ukrainos poreikį turėti geresnę priešlėktuvinę gynybą.
JAV ir Japonija smerkia stiprėjantį Maskvos karinį bendradarbiavimą su Kinija ir Š.Korėja
12:09
Jungtinės Valstijos ir Japonija sekmadienį pasmerkė stiprėjantį Rusijos karinį bendradarbiavimą su Kinija ir Šiaurės Korėja.
Šiuo metu Japonijoje vieši JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Teigiama, kad jie sekmadienį surengė „2+2“ derybas su Japonijos užsienio reikalų ministre Yoko Kamikawa ir gynybos ministru Minoru Kihara.
Vašingtono ir Tokijo paskelbtame bendrame pareiškime sakoma, kad abiejų šalių pareigūnai „su susirūpinimu stebi didėjantį ir provokuojantį Rusijos strateginį karinį bendradarbiavimą“ su Kinija, įskaitant bendras operacijas ir pratybas netoli Japonijos ir Pekino paramą Maskvos gynybos pramonės bazei.
Pranešime taip pat griežtai smerkiamas stiprėjantis Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimas, kurį, pasak pareigūnų, įrodo tai, kad tiesiogiai pažeisdama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Rusija iš Šiaurės Korėjos įsigijo balistinių raketų ir kitų medžiagų.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ir raketų programų taikomos įvairios JT sankcijos, tačiau ji rado uolų partnerį Rusijoje, kuri yra veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir kuriai Pchenjanas siunčia artilerijos sviedinius Maskvos invazijai į Ukrainą.
Be to, A.Blinkenas, L.Austinas ir ir jų kolegos iš Japonijos „pakartojo griežtai prieštaraujantys Kinijos neteisėtoms jūrinėms pretenzijoms, neteisėtai atkovotų teritorijų militarizacijai ir grėsmingai bei provokacinei veiklai Pietų Kinijos jūroje“.
Sakoma, kad Pekino „destabilizuojantys veiksmai šiame regione apima nesaugius susidūrimus jūroje ir ore, pastangas sutrikdyti kitų šalių išteklių naudojimą jūroje, taip pat pavojingą pakrančių apsaugos ir jūrų milicijos laivų naudojimą“.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydama kitų šalių pretenzijų ir tarptautinio spaudimo, kad jos pozicija neturi teisinio pagrindo.
Dar vienas Rusijos karinės technikos monstras: „Netrukus bus naudojamas visur“
11:03
Rusai sukūrė dar vieną frankenšteinišką ginklą, skirtą naudoti kovoms Ukrainoje. Karinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko atkreipė dėmesį, kad jie sukryžmino 82 mm automatinio minosvaidžio 2B9 „Vasilok“ vežimą su 73 mm patranka 2A28 „Grom“ iš pėstininkų kovos mašinos BMP-1 ir paaiškino to priežastis.
Pasak analitiko, naujo „homunkulo“ atsiradimas Rusijos kariuomenėje yra tiesioginis milžiniškų šarvuočių nuostolių, patirtų nuo plataus masto invazijos pradžios, rezultatas.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV politikas: V.Putinas gali sulaukti ultimatumo iš Vašingtono
09:50
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas ir respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas gali pateikti ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rašo naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos nacionalinio teletilto eteryje kalbėjęs amerikiečių politikas, Respublikonų partijos Niujorko valstijos asamblėjos 45-osios apygardos biuro vadovas Borisas Pincusas pareiškė, kad D.Trumpas, perrinktas JAV prezidentu, gali pasiūlyti Rusijos vadovui per tam tikrą trumpą laiką palikti okupuotas Ukrainos šalies teritorijas, o atsisakymo atveju – imtis veiksmų.
„D.Trumpo planas, remiantis mūsų šaltinių turima informacija, yra toks: jis pasiūlys V.Putinui pasitraukti iš visų okupuotų teritorijų ir tam duos jam trumpą laiko tarpą“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, priešingu atveju D.Trumpas „paprasčiausiai pasakys, kad jis bus priverstas duoti supermodernius ginklus, kurių dar niekas užsienyje nėra gavęs, o Ukraina gaus neribotus jų kiekius, kad galėtų tiesiog jėga išmesti tuos barbarus iš 1991-aisiais įtvirtintos teritorijos“.
„Toks yra D.Trumpo planas“, – pabrėžė B.Pincusas.
D.Trumpas ne kartą yra sakęs, kad, jei bus perrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu (rinkimai vyks lapkričio 5 d.), jis užbaigs karą tarp Rusijos ir Ukrainos iki kitų metų sausio – kol perims Joe Bideno postą Ovaliajame kabinete.
Nors pats respublikonų kandidatas niekada taip ir nepaaiškino, kaip galėtų tai pasiekti, buvę jo patarėjai pasiūlė planą, pagal kurį abi šalys būtų spaudžiamos sėsti prie derybų stalo. Nesutikus Rusijai, Vašingtonas pagrasintų suteikti daugiau ginklų Ukrainai, nesutikus Kyjivui – JAV nutrauktų karinę pagalbą.
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas anksčiau išreiškė nuomonę, kad D.Trumpui užteks drąsos išgelbėti Ukrainos valstybę.
Analitikai: Iranas ir Šiaurės Korėja toliau ištikimai tiekia mirtiną pagalbą Rusijai
09:40
Rusija toliau nuosekliai stiprina santykius su Iranu ir Šiaurės Korėja, kurios teikia Maskvai mirtiną pagalbą karo veiksmams Ukrainoje palaikyti, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Jie atkreipė dėmesį į Irano valstybinės naujienų agentūros „Mehr News Agency“ pranešimą, kad 2024 m. spalio mėn. iš nenustatytos Rusijos stoties Iranas į žemą Žemės orbitą paleis savo palydovus „Hod-Hod“ ir „Kosar“.
Naujienų tarnyba „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo 3,1 proc. po to, kai nuo 2019 m. kasmet mažėjo. O Pietų Korėjos banko duomenimis, Šiaurės Korėjos sunkioji ir chemijos pramonė, įskaitant geležies, plieno, vario, nikelio ir aliuminio gamybą, 2023 m. augo labiausiai - 8,1 proc.
Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Wonsikas anksčiau yra pareiškęs, kad Rusijos tiekiami maisto produktai Šiaurės Korėjai mainais į ginklus padėjo Šiaurės Korėjai stabilizuoti kainas ir tikriausiai paskatino vidaus gamybą Šiaurės Korėjoje.
Be to, pranešama, kad Pchenjanas Maskvai perdavė iki 4,8 mln. artilerijos sviedinių, o Iranas Rusijai toliau tiekia dronus „Shahed-136/131“ ir jų komponentus.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Šeštadienio naktį Ukrainos pajėgos surengė sėkmingus bepiločių orlaivių smūgius į naftos perdirbimo gamyklą ir Rusijos karinius aerodromus Saratovo, Riazanės ir Murmansko srityse.
- Ukrainos pajėgos neseniai atgavo pozicijas prie Torecko ir pasistūmėjo į Vovčanską, o Rusijos pajėgos pasistūmėjo į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko.
- Rusijos vyriausybė ir toliau naudoja programą „Didvyrių laikas“, kad integruotų Rusijos veteranus į visuomenę.
V.Orbanas rodo pirštu į Vašingtoną: kaltina susprogdinus „Nord Stream“ dujotiekius
09:21
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį apkaltino Jungtines Valstijas dėl sprogimų dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynuose. Pasak jo, tai buvo teroristinis aktas, „akivaizdžiai įvykdytas vadovaujant Amerikai“, skelbia naujienų svetainė „Evropejskaja pravda“.
Pasak premjero, Europos politika žlugo ir žemynas nustojo ginti savo interesus.
„Tai, kad mes tylime dėl dujotiekio „Nord Stream“ sprogimo, kad pati Vokietija tyli dėl akivaizdaus teroro akto, įvykdyto vadovaujant Amerikai prieš jos nuosavybę, ir kad mes neatliekame tyrimų, nebandome išsiaiškinti ir teisiškai nekeliame šio klausimo – lygiai taip pat, kaip nesielgėme teisingai dėl Angelos Merkel pasiklausymo, kuris buvo vykdomas padedant Danijai, – yra ne kas kita, kaip pasidavimas“, – pabrėžė V.Orbanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sprogimų naktis Rusijos Kursko srityje: dega naftos saugykla
08:56
Sekmadienio naktį, pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų, Rusijos Kursko regioną atakavo bepiločiai orlaiviai.
Pranešimai pažymi, kad suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema.
Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas pranešė, kad regiono oro gynybos pajėgos buvo aktyvuotos ir budi dėl dronų atakos grėsmės. Jis taip pat paragino gyventojus išlikti atidiems.
Tačiau kol kas daugiau informacijos apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą neskelbiama.
Kanalas „Baza“ pažymėjo, kad po atakos dega naftos saugykla.
„Preliminariais duomenimis, 1 val. nakties naftos saugyklą Polovoje atakavo bepiločiai orlaiviai. Dėl to užsidegė trys cisternos. Taip pat žinoma, kad dronas pataikė į dviejų butų namą. Įvykio vietoje dirba ugniagesių komandos. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra“, – sakoma pranešime.
Keli „Telegram“ kanalai pranešė, kad dėl išpuolio kilo gaisrai Medvedinsko ir Kursko rajonuose. Keliuose vaizdo įrašuose, kuriais pasidalijo vietos gyventojai, matomas liepsnos.
Kursko sritis ribojasi su Ukraina.
Oficialių Rusijos valdžios institucijų komentarų kol kas nėra.
Šeštadienį pranešta, kad Ukrainos pajėgų dronai nedavė ramybės iš karto trijų Rusijos regionų gyventojams ir taikėsi į karinius aerodromus.
Buvo atakuotas Engelso aerodromas Saratovo srityje, Diagilevo aerodromas Riazanės srityje ir „Olenija“ Murmansko srityje. Skelbiama, kad pastarajame buvo apgadintas bombonešis Tu-22M3 – tokius orlaivius Rusija naudoja raketoms Ch-22 į Ukrainą paleisti.
Naujienų agentūros „Unian“ šaltinis šeštadienį nurodė, kad karinės žvalgybos pajėgos pataikė į tris Rusijos sraigtasparnius: Mi-8, Mi-28 ir Ka-226.
Ką kalba Rusijos propaganda: tokių dalykų prigalvoti gali tik Kremlius
08:48
„Rusija kariauja ne su Ukraina, o su visa NATO. Vakarai savo norą nugalėti Rusiją įgyvendina padedami ukrainiečių karių, o Ukraina yra JAV karinis placdarmas kovoje su Rusija“, – tokios yra pagrindinės Kremliaus propagandistų ideologinės mintys apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
Latvijos leidinys TVNET surinko ryškiausias Kremliaus propagandos tezes, kurios klaidina visuomenes.
Propagandistai yra apsėsti žymaus amerikiečių istoriko ir rašytojo Samuelio Huntingtono sukurto termino „civilizacijų susidūrimas“. Pasak jų, būtent tai ir vyksta Ukrainoje.
Pastaruosius dvejus metus rusai labai aktyviai gina idėją, kad jie yra ne šiaip eilinė tauta, kaip, pavyzdžiui, vokiečiai ar italai, o ypatinga „civilizacija“, kuriai būdingas neabejotinas mesianizmas – išskirtinumas tarp visų tautų ir šalių.
Iš tikrųjų Rusija savo tapatybę kuria priešpriešindama save Vakarams. Kaip sakė vienas Kremliaus propagandistas, Rusija yra vienintelė sveiko proto sala Vakarų pasaulio chaose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija stengiasi nukopijuoti mirtiną ukrainiečių ginklą, tačiau – nesėkmingai
08:45
Rusijos pastangos nukopijuoti žudikiškus Ukrainos jūrų dronus, pelniusius ne vieną pergalę prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną, nepadės jos invazijai ir gali tapti tik išteklių švaistymu, naujienų svetainei „Business Insider“ tvirtino dronų karybos ekspertas.
Pernai Ukraina perspėjo, kad Rusija bando panaudoti surinktas jos dronų dalis, kad pasigamintų savus dronus, anksčiau rašė britų leidinys „The Telegraph“.
Jungtinės Karalystės žvalgyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija bando „sumažinti pajėgumų atotrūkį nuo Ukrainos“.
Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Jevhenas Jerinas šią savaitę pareiškė, kad Rusija tikrai bandys ir toliau, bet jos pastangos bus nesėkmingos.
Jamesas Pattonas Rogersas, Cornelio Brookso politikos instituto dronų ekspertas žurnalistams teigė, kad Rusijos bandymai nukopijuoti technologiją gali būti gana beprasmiai, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Jo nuomone, tai gali būti išteklių švaistymas, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina iš tikrųjų neturi karinio jūrų laivyno, į kurį būtų galima taikytis.
„Paprasčiau tariant, Rusija gali panaudoti detales ir informaciją jūriniams dronams sukurti, tačiau reikėtų užduoti klausimą: „Ar tai būtų efektyviausias Rusijos išteklių panaudojimas?“
Jūriniai dronai sudarė pagrindinę Ukrainos atakų prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną Kryme dalį. Šių metų pradžioje Ukrainos pajėgos teigė sunaikinusios trečdalį laivyno, o kovo mėnesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, paskelbė, kad jis „funkciškai neveikia“.
Šį mėnesį Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas pareiškė, kad Rusija iš Krymo išvedė paskutinį Juodosios jūros laivyno patrulinį laivą.
J.P.Rogersas sutiko, kad „negalima paneigti, jog Ukrainos inžinieriams labai sėkmingai pavyko iš labai mažo kiekio sukurti jūrų dronų pajėgas“.
Jis pridūrė, kad jų išradingumas ankstesniuose karo etapuose „lėmė, kad vandens motociklai, greitaeigės valtys ir komercinės technologijos buvo paverstos gyvybingais ir gyvybiškai svarbiais gynybiniais ginklais, kurie smarkiai stabdė Rusijos jūrų operacijas“.
Rusijos invazijoje tiek sausumoje, tiek jūroje bepiločių technologijų buvo panaudota daugiau nei bet kuriame kitame iki šiol vykusiame ginkluotame konflikte.
Jos pasitelktos kariams, ginkluotei ir infrastruktūrai atakuoti, taip pat informacijai rinkti, kad būtų galima nukreipti kitus ginklus.
Bepiločiai orlaiviai ir dronų trikdymo įranga taip pat nuolat tobulinami, abi pusės stengiasi viena kitą pralenkti ir mokytis iš savo technologijų.
J.P.Rogersas anksčiau „Business Insider“ tai apibūdino kaip „katės ir pelės žaidimą“.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas J.Jerinas išreiškė nuomonę, kad Rusijai vargu ar pavyks nukopijuoti Ukrainos technologijas, nes Ukrainos inžinieriai yra labai kvalifikuoti.
Jis tvirtino, kad Ukraina dirbo prie jų daugelį metų ir kad „mažai tikėtina, jog priešas sugebės ką nors panašaus nukopijuoti“.
Tačiau J.P.Rogersas teigė, kad Rusijai gali pavykti.
„Tai, kad Ukraina pirmauja jūrinių dronų kūrimo srityje, nereiškia, kad Rusijai nebūtų naudinga perimti ir analizuoti pagrobtų ukrainietiškų dronų dalis“, – sakė jis.
Ekspertas pridūrė, kad Rusija turi „didžiulę patirtį jūrų inžinerijos srityje ir prireikus galėtų panaudoti elementus savo jūrinių dronų projektuose“ ir kad ji galėtų remtis savo santykiais su Iranu, kuris padeda Rusijai kurti dronus ir pats kuria jūrinius dronus.
Tačiau tai vis tiek nepadarytų jų labai naudingų dabartiniame konflikte, pridūrė jis.
Neatmetama tikimybė, kad imdamasi tokios technologijų plėtros Rusija gali galvoti apie būsimus karus, pavyzdžiui, karą su NATO.
Daugelis Europos šalių sako, kad Rusija gali užpulti kitas žemyno šalis, jei nebus nugalėta Ukrainoje, o tai gali sukelti platesnio masto konfliktą.
Net ir tokiu atveju nėra aišku, koks būtų jūrų bepiločių orlaivių pranašumas tokiame kare.
Rusija giriasi, kad sankcijos jai nebaisios, bet dėl sankcijų ir verkia: turėsite atlyginti
08:30
Įvairaus lygio Rusijos pareigūnai ir propagandistai nuolat giriasi, kad sankcijos, įvestos Vakarų Rusijai už agresyvų karą prieš Ukrainą, neveikia, ir Rusijos ekonomika toliau sėkmingai vystosi.
Tačiau tie patys pareigūnai nuolat skundžiasi dėl šių sankcijų ir reikalauja jas nedelsiant panaikinti bei kompensuoti Rusijai padarytą ekonominę žalą.
Vienas iš pareigūnų, linkusių daryti tokius prieštaringus pareiškimus, yra buvęs Rusijos prezidentas ir ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas – jis mėgsta grasinti pasauliui branduoliniu ginklu, kalbėti apie, jo manymu, Rusijos didybę ir daryti įvairius kitus agresyvius pareiškimus.
Šį kartą jis paskelbė, kad Rusijos valdžia yra pasiryžusi reikalauti, kad Vakarai kompensuotų nuostolius ir žalą, padarytą dėl jų Rusijai įvestų sankcijų.
„Mes matome į žalą, ketiname ją apskaičiuoti, kad tam tikroje situacijoje galėtume pareikalauti, jog šalys, kurios įvedė sankcijas Rusijai, atlygintų tai mums“, – pareiškė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Plačiau skaitykite ČIA.
