Svarbiausios naujienos
- „Reuters“: Rusija nusitaikė į strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje
- „Financial Times“ – apie Rusijos norą iškastruoti Ukrainą: koks yra tikrasis D.Trumpo pavojus
- Tokio smūgio dar nebuvo: Ukrainos dronai sunaikino rusų bombonešį už 1700 km
- Lemtingas Malio sukilėlių smūgis „Wagner“ konvojui – žuvo garsus Rusijos propagandininkas
- Naikintuvų F-16 bus dešimtys, bet pilotų užteks vos keliems
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Rusija nusitaikė į strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje
22:36
Pirmadienį Kyjivas pranešė, kad Rusijos pajėgos intensyviausiai puola strategiškai svarbų rytinį Ukrainos miestą Pokrovską, kai Maskva, praėjus daugiau nei 29 mėnesiams nuo visiškos invazijos į Ukrainą, pradėjo artėti prie pagrindinio Ukrainos tiekimo maršruto, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Kovos Pokrovsko fronte buvo nuožmiausios karo draskomuose rytuose, pranešė Ukrainos Generalinis štabas ir pridūrė, kad per pastarąją parą Ukraina atrėmė 52 Rusijos puolimus.
Pokrovskas – transporto mazgas, kuriame prieš karą gyveno 61 000 gyventojų, yra prie pagrindinio kelio, kuriuo eina svarbūs tiekimo keliai į kitus Ukrainos kontroliuojamus postus, tokius kaip Chasiv Jaras ir Kostantynivka Donecko regione. Kai kurie gyventojai pabėgo per karą, tačiau kiti čia apsigyveno pabėgę iš kitų vietovių.
„Šiandien miestas yra už 20 km nuo fronto linijos“, – JAV transliuotojui „Laisvosios Europos radijas“ sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas.
Į šiaurės rytus nuo miesto rusų kariai dar labiau priartėjo prie strateginio kelio. Šeštadienį Maskva pareiškė kontroliuojanti maždaug už 6 km nuo jo esantį Lozuvatske kaimą. Ukraina šių pranešimų nekomentavo.
S.Dobriakas sakė, kad daugelis Pokrovsko gyventojų nenoriai apsisprendė evakuotis. Jo skaičiavimais, šiuo metu čia gyvena 60 000 gyventojų, įskaitant 4 000 vaikų.
„Didžiausia priešo atakų koncentracija buvo aplink Želanę ir Novooleksandrivką“, – pranešė Ukrainos generalinis štabas, turėdamas omenyje du kaimus, esančius į rytus nuo Pokrovsko.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos taip pat užėmė Prohreso, Jevhenivkos ir Vovčės kaimus. Visos trys gyvenvietės yra į rytus nuo Pokrovsko. Kyjivas šio teiginio nekomentavo.
Donecko srities gubernatorius pranešė, kad mažiausiai trys žmonės žuvo ir dar trys buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Toretske, kitame mieste, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyko mūšiai.
S.Dobriakas sakė, kad civiliai iš Torecko evakuojami į Pokrovską.
„Reuters“: Rusija nusitaikė į strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje
22:36
Pirmadienį Kyjivas pranešė, kad Rusijos pajėgos intensyviausiai puola strategiškai svarbų rytinį Ukrainos miestą Pokrovską, kai Maskva, praėjus daugiau nei 29 mėnesiams nuo visiškos invazijos į Ukrainą, pradėjo artėti prie pagrindinio Ukrainos tiekimo maršruto, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Kovos Pokrovsko fronte buvo nuožmiausios karo draskomuose rytuose, pranešė Ukrainos Generalinis štabas ir pridūrė, kad per pastarąją parą Ukraina atrėmė 52 Rusijos puolimus.
Pokrovskas – transporto mazgas, kuriame prieš karą gyveno 61 000 gyventojų, yra prie pagrindinio kelio, kuriuo eina svarbūs tiekimo keliai į kitus Ukrainos kontroliuojamus postus, tokius kaip Chasiv Jaras ir Kostantynivka Donecko regione. Kai kurie gyventojai pabėgo per karą, tačiau kiti čia apsigyveno pabėgę iš kitų vietovių.
„Šiandien miestas yra už 20 km nuo fronto linijos“, – JAV transliuotojui „Laisvosios Europos radijas“ sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas.
Į šiaurės rytus nuo miesto rusų kariai dar labiau priartėjo prie strateginio kelio. Šeštadienį Maskva pareiškė kontroliuojanti maždaug už 6 km nuo jo esantį Lozuvatske kaimą. Ukraina šių pranešimų nekomentavo.
S.Dobriakas sakė, kad daugelis Pokrovsko gyventojų nenoriai apsisprendė evakuotis. Jo skaičiavimais, šiuo metu čia gyvena 60 000 gyventojų, įskaitant 4 000 vaikų.
„Didžiausia priešo atakų koncentracija buvo aplink Želanę ir Novooleksandrivką“, – pranešė Ukrainos generalinis štabas, turėdamas omenyje du kaimus, esančius į rytus nuo Pokrovsko.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos taip pat užėmė Prohreso, Jevhenivkos ir Vovčės kaimus. Visos trys gyvenvietės yra į rytus nuo Pokrovsko. Kyjivas šio teiginio nekomentavo.
Donecko srities gubernatorius pranešė, kad mažiausiai trys žmonės žuvo ir dar trys buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Toretske, kitame mieste, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyko mūšiai.
S.Dobriakas sakė, kad civiliai iš Torecko evakuojami į Pokrovską.
Ukrainos kariuomenė teigia, kad Ukraina smogė pastotėms Rusijos Kursko srityje
22:13
Ukrainos pajėgos smogė kelioms traukos pastotėms Rusijos Kursko srityje, liepos 29 d. pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Pastarosiomis dienomis Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad regione vykdomos dronų atakos. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusią naktį virš Kursko srities buvo numušta 19 bepiločių orlaivių.
Teigiama, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba buvo aktyvi, o prie mažiausiai keturių pastočių buvo pranešta apie sprogimus, pranešė Ukrainos kariškiai.
Po atakos pranešta apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Kursko srities Ponyrovskio, Solncevskio ir Kursko rajonuose. Pareiškime teigiama, kad atakas įvykdė Ukrainos specialiosios tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras kartu su kitais gynybos pajėgų komponentais.
Liepos 29 d. Ukrainos pajėgos smogė kelioms traukos pastotėms Rusijos Kursko srityje, pranešė Ukrainos generalinis štabas.
JAV paskelbė apie naują 1,7 mln. JAV dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
20:44
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują apie 1,7 mlrd. dolerių (1,57 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti oro gynybos šaudmenys, artilerijos sviediniai, kurių, pasak Kyjivo pajėgų atstovų, jiems labai reikia.
Į paketą įeina 200 mln. JAV dolerių (185 mln. eurų) vertės įranga, kuri bus paimta iš esamų JAV karinių atsargų, ir apie 1,5 mlrd. dolerių (1,39 mlrd. eurų), kurie užsakyti iš gynybos pramonės, sakoma JAV gynybos departamento pranešime.
Pagal šią paramą Ukrainai bus suteikta kelių rūšių oro gynybos šaudmenų, padėsiančių apsisaugoti nuo Rusijos smūgių, 155 mm ir 105 mm artilerijos sviedinių, šaudmenų tiksliųjų raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, kelių rūšių prieštankinių ginklų ir kitų pajėgumų.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV yra pagrindinė Ukrainos karinė rėmėja, skyrusi daugiau kaip 55 mlrd. dolerių (51 mlrd. eurų) ginklams, šaudmenims ir kitai saugumo pagalbai.
Tačiau iki balandžio pabaigos Vašingtonas apie naują pagalbą Ukrainai buvo paskelbęs tik vieną kartą – kovo mėnesį.
Tada JAV paskelbė apie naują 300 mln. dolerių (276,4 mln. eurų) saugumo paketą Ukrainai. Tačiau jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
JAV Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino naujo didelio finansavimo savo sąjungininkei – daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.
Tik balandį JAV Atstovų Rūmai patvirtino teisės aktą, kuriuo leidžiama skirti 95 mlrd. JAV dolerių (89,1 mlrd. eurų) paramą, įskaitant 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) Ukrainai.
Nuo to laiko Vašingtonas suteikė kelis naujus paketus, tačiau ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija spėjo perimti iniciatyvą mūšio lauke, kol Ukraina laukė, kad Jungtinės Valstijos patvirtintų naują karinę pagalbą,
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Vovčės kaimą Rytų Ukrainoje – tai naujausias iš kelių pastarąsias savaites Maskvos skelbiamų pasiekimų fronto linijoje.
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą atrėmė šešias Rusijos atakas prie Charkivo fronto linijos, įskaitant Vovčanską.
Rusijos pajėgos bando užimti miestelį, esantį netoli sienos, nuo gegužės, kai pradėjo naują sausumos puolimą Charkivo srityje.
Nė vienai pusei nepavyksta pasiekti lemiamo proveržio, o tiek Maskva, tiek Kyjivas kalba apie kitos pusės patiriamus didelius nuostolius.
„Financial Times“ – apie Rusijos norą iškastruoti Ukrainą: koks yra tikrasis D.Trumpo pavojus
18:34
Ką Donaldo Trumpo prezidentavimas reikštų Ukrainai? Daug spekuliacijų apie galimą Ukrainos „išdavystę“ sutelkta į galimą ginklų tiekimo nutraukimą, susijusį su pritarimu Rusijos įvykdytai Ukrainos teritorijos dalių aneksijai.
Ir teritorija, ir ginkluotė yra pagrindiniai klausimai. Tačiau svarbus tampa ir kitas, mažiau aptarinėjamas klausimas – Ukrainos neutralumas, sako laikraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.
Senatorius J.D.Vance'as, D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus, birželio mėn. interviu laikraščiui „New York Times“ pasisakė už neutralią Ukrainą. J.D.Vance'as sakė, kad jo požiūris būtų toks: „garantuoti ne tik Kyjivo nepriklausomybę, bet ir jo neutralumą. Neutralumą jie [rusai] akivaizdžiai laiko egzistenciniu dalyku“.
Iš pirmo žvilgsnio neutrali Ukraina skamba kaip įdomi galimybė, pastebi komentaro autorius. Šaltojo karo metais neutralios buvo Suomija ir Austrija. Abi šalys sugebėjo išlikti demokratiškos ir nepriklausė sovietų blokui.
„Rusija nori iškastruoti Ukrainą“
Tačiau Joe Bideno administracija ir toliau atsargiai vertina Rusijos reikalavimą siekti Ukrainos neutralumo, manydama, kad Vladimiro Putino ambicijos tuo nesibaigs. JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas praėjusią savaitę tvirtino: „Aišku, kad Rusija dabar nori kastruotos Ukrainos, kuri negalėtų tinkamai apsiginti. Jis vis dar nori pajungti Ukrainą. Ir mes neleisime, kad taip atsitiktų“.
Rusijos viltys iškastruoti Ukrainą tapo aiškios 2022 m., konflikto pradžioje, Maskvos pateiktuose taikos pasiūlymuose, pastebi FT žurnalistas. Siūlymuose buvo primygtinai reikalaujama, kad Ukraina nestotų į NATO – ir kad Ukrainos kariuomenė turėtų būti sumažinta iki 85 000 karių, o jos tankų skaičius smarkiai apribotas. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas prisimena: „Jie prašė, kad savo ginklus sudėtume į sandėlius, kuriuos jie saugotų. Taip pat prašė visiškai vetuoti mūsų užsienio politiką“.
Nėra jokių požymių, kad Rusija atsisakė šių maksimalistinių reikalavimų. Ukrainiečiai žino, kad priėmus Vladimiro Putino pasiūlymus jų šalis visam laikui atsidurtų Maskvos malonėje. Tačiau dabartinės diskusijos dėl neutralumo vis dėlto įdomios, nes jos nušviečia nesutarimus dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kurie vyksta tiesiog po viešų diskusijų paviršiumi.
Didžioji dalis viešų ginčų vis dar sukasi apie gyvybiškai svarbų ir emocingą teritorijos klausimą. Rusija ir toliau primygtinai tvirtina, kad ji pasiliks visą šiuo metu okupuotą teritoriją, taip pat, kad Ukraina turi toliau išvesti karius, o po to sudaryti tarptautinį susitarimą, kad Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys yra Rusijos teritorija. Ukraina ir toliau reikalauja visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą. JAV ir jų sąjungininkės Europoje teigia, kad rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir kad jos neketina primesti ukrainiečiams taikos sąlygų.
„Karai yra nenuspėjami, todėl lemiamas Ukrainos arba Rusijos proveržis mūšio lauke išlieka galimas. Tačiau dabartiniu metu mažai tikėtina, kad Kyjivui pavyks ginklu susigrąžinti visą savo teritoriją. Ukrainiečiai ir jų pagrindiniai rėmėjai iš Vakarų tai žino, nors viešai to ir nepripažįsta. Teritorinių nuolaidų darymas mainais į taiką įgauna tam tikrą Ukrainos visuomenės palaikymą, nors tai dar nėra daugumos pozicija“, – pastebi laikraščio apžvalgininkas.
Ukrainiečiams reikia saugumo garantijų ir po taikos pasirašymo
Pasak jo, didžiausia kliūtis taikai pasiekti yra ne gilus Ukrainos nenoras daryti teritorines nuolaidas, nors tai ir realu. Didžiausia kliūtus yra faktas, kad Rusija vis tiek reikalautų susitarimo, kuris apimtų 80 proc. jos nekontroliuojamos Ukrainos teritorijos pajungimą. Ukrainiečiams reikia garantijų, kad Rusija nepasinaudos taikos susitarimu, kad apsiginkluotų ir vėl pradėtų puolimą. Kol jie to negaus, Kyjive nebus galimybės rimtai diskutuoti apie sienas ar teritoriją.
„Štai kodėl saugumo garantijos Ukrainai būtų svarbiausia bet kokių būsimų taikos derybų dalis. Dabartinė Kyjivo pozicija yra ta, kad Ukraina turi įstoti į NATO – tai reikštų, kad šaliai būtų taikomos aljanso kolektyvinio saugumo garantijos. Paskutiniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbta, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Tačiau jame pridurta, kad tai įvyks tik tada, „kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“, – primena žurnalistas.
Priimti Ukrainą į NATO, kai Rusija vis dar okupuoja dalį šalies teritorijos, būtų sudėtinga. Pavyzdžiu galėtų būti Vakarų Vokietija Šaltojo karo metais. Tačiau Vakarų Vokietijos narystė NATO buvo paremta tuo, kad Vakarų Vokietijos teritorijoje buvo dislokuota daug JAV karių. Nėra jokių garantijų, kad JAV Kongresas sutiktų dislokuoti amerikiečių karius Ukrainoje, sako apžvalgininkas.
Siūlomas kitas variantas
Kita idėja, turinti galingų šalininkų Vašingtone, yra „Izraelio variantas“ (kartais vadinamas „dygliakiaulės variantu“), pagal kurį būtų vengiama oficialaus sutartinio įsipareigojimo ginti Ukrainą – vietoj to būtų remiamasi pažangios Vakarų karinės pagalbos teikimu Ukrainai, kad ji pati galėtų atgrasyti būsimą Rusijos agresiją.
Tačiau net ir „dygliakiaulės“ variantas neatitiktų Rusijos reikalavimo turėti iškastruotą Ukrainą. Ar Maskvos pozicija gali pasikeisti? Rusai patiria stulbinamų nuostolių – manoma, kad kasdien žūsta ar yra sužeista daugiau kaip 1 000 karių.
Tačiau V.Putinas, atrodo, laukia įvykių Amerikoje. J.Bideno administracija nesutiks su Ukrainos kastracija. Tačiau D.Trumpo ir J.D.Vance'o administracija gali sutikti. Kol JAV rinkimų rezultatai kelia abejonių, V.Putinas turi visas paskatas tęsti kovą, apibendrina komentaro autorius.
Suomija atsisakė rusiškų SGD
17:43
Suomijos valstybės valdoma „Gasum“ nutraukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, kaip ir buvo skelbusi birželio pabaigoje, o jas pakeitė kitų tiekėjų, pirmiausia Norvegijos, produkcija.
„Gasum“ savo pranešime pakartojo, jog birželio 24-ąją patvirtintas naujasis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas nesukuria teisinio pagrindo nutraukti galiojančią sutartį su „Gazprom Export“, tačiau yra force majeure aplinkybė, leidžianti rusiškų SGD atsisakyti beveik pusmečiu anksčiau.
Europos Sąjunga 14-uoju sankcijų Rusijai paketu pirmąkart nusitaikė į Maskvai pelningą SGD eksportą – uždraudė ES šalims importuoti rusiškas SGD bei jas perkrauti Europoje, primena Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.
Suomija per visą Rusijos invazijos į Ukrainą laikotarpį importavo rusiškas SGD, tai paaiškindama dar iki šio karo prisiimtais įsipareigojimais jų tiekėjams, tačiau „Gasum“ dėl to iš dalies teisinosi, teigdama, jog šis importas – tik sutartyje numatytais minimaliais kiekiais, bet jų neatskleisdavo.
Rusiškų gamtinių dujų tiekimas Suomijai vamzdynais buvo nutrauktas 2022-ųjų gegužę Kremliaus nurodymu.
V.Orbanas užsipuolė Lenkiją ir gavo atgal: „Jis yra tarptautinės visuomenės paraštėse“
17:39
Tarp Lenkijos ir Vengrijos kilo diplomatinis konfliktas, kuris atskleidė didelę įtampą Europoje dėl to, kaip elgtis su Rusija, tęsiančiai plataus masto karą Ukrainoje.
Lenkija, kaip ir Vokietija, Prancūzija bei dauguma kitų Europos valstybių, yra tvirta Ukrainos sąjungininkė, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tebepalaiko šiltus santykius su Kremliumi.
Lenkijos vyriausybė atvirai kritikavo Vengriją dėl jos pozicijos. Savaitgalį V.Orbanui užsipuolus Lenkiją, Varšuva ir Budapeštas apsikeitė kaltinimais.
„Lenkai vykdo labiausiai šventeivišką ir veidmainišką politiką visoje Europoje. Jie mums dėsto moralę, kritikuoja mus už ekonominius santykius su Rusija, bet tuo pat metu jie su rusais daro verslą, netiesiogiai perka naftą ir su ja valdo Lenkijos ekonomiką“, – sakė V.Orbanas šį savaitgalį viešėdamas Rumunijoje.
Savo kalboje vengrų lyderis pasmerkė, kaip jis pavadino, neteisingą Europos Sąjungos, visų Vakarų ir Lenkijos vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis sekmadienį paneigė tokį kaltinimą ir atrėžė: „Mes neturime reikalų su Rusija, priešingai nei ministras pirmininkas V. Orbanas, kuris yra tarptautinės visuomenės – tiek Europos Sąjungos, tiek NATO – paraštėse.“
„Visada galite pasitraukti“
Vengrija užsitraukė Europos Sąjungos pyktį dėl neseniai V.Orbano surengtų vizitų Rusijoje ir Kinijoje su, jo teigimu, „taikos misija“.
Vengrijos ministras pirmininkas taip pat bandė blokuoti ES biudžetą ir pagalbą Ukrainai, taip pat griežtai kritikavo ES politiką Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
Aukščiausi ES pareigūnai dabar boikotuoja neoficialius susitikimus, kuriuos rengia Vengrija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES.
Plačiau skaitykite ČIA.
GUR įsilaužė į Rusijos centrinį banką: veikla iš dalies paralyžiuota
17:29
Pirmadienį pagrindinis Rusijos bankas, kuris finansiškai remia Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, tapo Ukrainos programišių, kurie jau beveik savaitę vykdo didžiausią DDOS ataką prieš Rusijos interneto infrastruktūrą, taikiniu.
Ukrainos žvalgybos šaltiniai agentūrai „Unian“ pranešė, kad maždaug nuo 11.00 val. vietos laiku Rusijos bankas veikia su dideliais pertrūkiais arba iš viso jo ištekliai nepasiekiami vartotojams. Pati finansų įstaiga pripažino kibernetinį smūgį ir pažymėjo, kad atakos intensyvumas didėja.
Rusijos bankas yra pagrindinis pirmosios pakopos bankas, pagrindinė Rusijos emisijos, pinigų ir kredito institucija, kuri, bendradarbiaudama su Rusijos vyriausybe, kuria ir įgyvendina vieningą valstybės kredito politiką ir kuriai suteikti specialūs įgaliojimai, visų pirma teisė leisti banknotus ir reguliuoti bankų veiklą.
„Be to, Rusijos vartotojai negali naudotis „Zenit Bank“ ir „Gazprombank“ internetinėmis paslaugomis. Padėtį apsunkina ir tai, kad nėra stabilaus interneto ryšio, nes didžiausi Rusijos telekomunikacijų paslaugų teikėjai taip pat patiria sistemingas kibernetines atakas. Visų pirma ataka vykdoma prieš paslaugų teikėją MTS, kurio naudotojai jau trečią dieną negali visapusiškai naudotis jo paslaugomis“, – sakė agentūros pašnekovas.
Pražūtingo sprogimo Olenivkos kalėjime metinės ir reikalavimai paleisti belaisvius
17:09
Ukrainiečiai ragino savo vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad Rusija paleistų karo belaisvius, ir sekmadienį išreiškė savo pyktį per ceremoniją, skirtą antrosioms pražūtingo sprogimo Olenivkos kalėjime metinėms paminėti.
Keli tūkstančiai karių ir civilių gyventojų sekmadienį susirinko Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje paminėti antrųjų atakos, per kurią žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių, Rusijos laikytų Olenivkos kalėjime, metinių.
Ceremonijoje kalbėję dalyviai įnirtingai ragino Ukrainos vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad kariai būtų išlaisvinti apsikeičiant belaisviais.
Daugelio karių teigimu, sprogimas Olenivkoje buvo vienas skaudžiausių per beveik pustrečių metų karo.
„Aš buvau Olenivkoje. Mane sukrėtė sprogimas, – sakė seržantas Kyryla Masalitinas, kuris vėliau buvo paleistas. – Dar niekada nesijaučiau toks bejėgis. Ir tie, kurie vis dar yra nelaisvėje, tą bejėgiškumą jaučia kiekvieną dieną. Jie turi žinoti, kad mes padarėme viską, ką galėjome, kad jie būtų išlaisvinti.“
Už K.Masalitino stovėjo daugiau kaip 300 brigados „Azov“ karių. Prieš pakeldami į viršų raudonas signalines raketas ir taip pagerbdami savo bendražygius, jie vieningai sukalbėjo maldą.
Rusija teigia, kad Olenivkoje sprogimą sukėlė Ukrainos pajėgų paleista raketa, pataikiusi į kalėjimą. Tačiau vis daugiau įrodymų patvirtina, kad už sprogimą atsakingos Rusijos pajėgos, rodo naujienų agentūros AP atliktas tyrimas.
AP apklausė keliolika žmonių, turinčių tiesioginės informacijos apie išpuolį, įskaitant išgyvenusius, tyrėjus ir žuvusiųjų bei dingusiųjų šeimas.
Visi jie papasakojo apie įrodymus, kurie, jų manymu, tiesiogiai rodo, kad kaltininkė yra Rusija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Be laivų ir katerių: įveikti Rusijos Juodosios jūros laivyną Kyjivui padėjo trys dalykai
16:08
Rusija, pradėjusi plataus masto neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, net neįtarė, kad šalis, neturinti savo tradicinio karinio laivyno, taps grėsme jos jūriniams pajėgumams.
Tačiau Kyjivas surado taktiką, leidusią jam tapti realia grėsme Rusijos Juodosios jūros laivynui. Kovo mėn. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Juodosios jūroslaivynas tapo „funkciškai neaktyvus“, o likę jo laivai buvo priversti trauktis iš vandenų prie Krymo pusiasalio.
„Paaiškėjo, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno dydis neatitinka Ukrainos jūrinių naujovių“, – anksčiau pareiškė Gynybos ministerija.
Naujoviškos jūrų technlogijos ir netradicinės strategijos ne tik pasitarnavo mažinant Rusijos laivų kiekį prie Krymo, bet ir leido Ukrainai toliau jūromis vykdyti grūdų prekybą, iš kurios susitarimo Rusija pasitraukė praeitą vasarą.
Naujienų svetainė „Business Insider“ išskyrė tris išradimus, kurie suvaidino ypač svarbų vaidmenį Ukrainos kovoje su Rusijos laivynu: jūrų droną „Magura V5“, priešlaivinę raketą „Neptūnas“ ir jūrų droną „Sea Baby“.
Jūrų dronas „Magura V5“
„Magura V5“ yra daugkartinio naudojimo antvandeninis bepilotis dronas.
Karybos analitikas H.I.Suttonas pažymėjo, kad Ukrainoje pagamintas dronas yra maždaug penkių su puse metrų ilgio ir gali gabenti 320 kg svorio naudingąjį krovinį.
Jis gali išvystyti maždaug 42 mazgų (77,7 km/val.) maksimalų greitį, o jo veikimo nuotolis siekia apie 450 jūrmylių (833,4 km), savo interneto svetainėje technologiją apžvelgė H.I.Suttonas.
Šis dronas jau sėkmingai buvo panaudotas keliose operacijose prieš Rusijos karinį laivyną.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, dronai „Magura V5“ buvo naudojami atakuojant Rusijos korvetę „Ivanovec“, patrulinį laivą „Sergej Kotov“ ir desantinį laivą „Cezar Kunikov“.
Nenustatytas skaičius jūrinių bepiločių orlaivių „Magura V5“ taip pat buvo modifikuotas taip, kad galėtų nešti trumpojo nuotolio raketas „oras-oras“ R-73, pridūrė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Priešlaivinė raketa „Neptūnas“
Ikigarsinė sparnuotoji raketa R-360 „Neptūnas“ sukurta Ukrainos sostinėje Kyjive.
Raketos veikimo nuotolis yra apie 321 km, ji sveria kiek daugiau nei 900 kg.
Šias raketas Ukrainos pajėgos pasitelkė smūgiams į didelės vertės taikinius ir kaip alternatyvą ATACMS, kadangi JAV prezidento Joe Bideno administracija apribojo, kur Ukraina gali naudoti JAV pagamintas raketas.
Būtent raketa „Neptūnas“ buvo panaudota nuskandinant Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“. Modifikuota šios raketos versija taip pat galėjo būti panaudota smūgiuojant Rusijos priešlėktuvinei gynybai, įskaitant Kryme dislokuotas sistemas S-400.
Ukraina taip pat bandė modifikuoti raketą, kad ji galėtų atakuoti tokius sausumos taikinius.
Anksčiau Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, kad „Ukraina pirmą kartą debiutavo „Neptūnas" priešlaivinėmis raketomis, smogdama Rusijos taikiniams jūrose dar 2022 m. balandžio mėn.“.
Ekspertai pažymėjo, kad Ukrainai „teko toliau tobulinti ir modifikuoti“ „Neptūno“ raketas, nes karas tęsėsi ir keitėsi, o Kyjivui buvo svarbu toliau „vykdyti giluminius smūgius prieš Rusijos teritoriją“.
Jūrų dronas „Sea Baby“
Vietinės ukrainiečių gamybos „Sea Baby“ yra dar vienas Ukrainos bepilotis jūrų dronas.
Jis šiek tiek ilgesnis už „Magura V5“ – jo ilgis šeši metrai, o didžiausias išvystomas greitis gali siekti 49 mazgus (apie 90 km/val).
„Sea Baby" gali nukeliauti iki 540 jūrmylių (maždaug 1000 km) ir gabenti 850 kg naudingąjį krovinį.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovas spaudai Artiomas Dehtiarenko sakė, kad „Sea Baby“ buvo gerokai patobulintas.
„Jei kalbame konkrečiai apie dronų „Sea Baby“, kurie pernai smogė Krymo tiltui, modernizavimą, šiandien jie turi visiškai kitokias charakteristikas, tapo daug galingesni“, – pabrėžė jis.
„Pavyzdžiui, prieš metus mūsų dronas galėjo gabenti apie 800 kg sprogmenų maždaug 800 km atstumu, o šiandien – daugiau kaip 1 000 kg ir daugiau kaip 1 000 km. Taigi šiandien SBU gali atakuoti priešo laivus praktiškai bet kurioje Juodosios jūros vietoje“, – pridūrė A.Dehtiarenko.
Ukraina yra sakiusi, kad bepiločiai dronai „Sea Baby“ dalyvavo keliuose dideliuose smūgiuose prieš Rusijos laivus, įskaitant spalio mėn. suduotą smūgį patruliniam laivui “ Pavel Deržavin“ ir rugpjūčio mėn. įvykdytą laivo “Olenegorskij Gorniak“ užpuolimą.
Dronui „Sea Baby“ taip pat priskiriamas ir vienas didžiausių nuopelnų: pernai jo pagalba buvo apgadintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstamas Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Nepaisant Ukrainos sėkmės, ekspertas anksčiau „Business Insider“ sakė, kad Rusija vis dar turi tam tikrų pranašumų jūrų arenoje.
Kylio universiteto Jūrų strategijos ir saugumo centro vyresnysis tyrėjas Sebastianas Brunsas atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainos operacijos Juodosios jūros regione pasirodė esančios „pakankamai galingos, kad nuskandintų arba išvestų iš rikiuotės daugiau nei pusę didelės vertės Rusijos Juodosios jūros laivyno padalinių“, Rusija „vis dar turi pranašumą, laikydama uostus ir laivybos kelius pavojuje dėl tikslinių raketų smūgių ir minų“.
„Ukraina nelaimės karo vien tik jūrų srityje, bet tikrai gali jį pralaimėti“, – pridūrė jis.
Prisijungti prie karo Ukrainos kalinius skatina ne tik atleidimas nuo bausmės
15:16
Buvęs automobilių vagis Bohdanas Filonenka turėjo paprastą atsakymą bendrai kalintiems kaliniams, kurie sukritikavo jo sprendimą stoti į Ukrainos kariuomenę.
„Aš neisiu mirti, – pareiškė jis. – Einu tarnauti ir pakeisti savo gyvenimą.“
32 metų A.Filonenka, kuris sutiko pasikalbėti su naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistais yra vienas iš tūkstančių Ukrainos kalinių, kurie įstojo į kariuomenę pagal naują įstatymą: už tarnybą kariuomenėje jam bus suteikta amenstija.
Susidūręs su gyvosios jėgos trūkumu Kyjivas priėmė sudėtingą sprendimą ir ne tik pertvarkė šaukimo į kariuomenę tvarką, bet ir į ginkluotąsias pajėgas pakvietė nuteistuosius.
B.Filonenka šiuo metu treniruojasi 57-ojoje motorizuotoje pėstininkų brigadoje. Buvęs kalinys ir kiti „Reuters“ apklausti mokymų šiaurės rytų Charkivo srityje dalyviai teigė, kad jie pasinaudojo galimybe kovoti.
Pavlo, kuris nurodė tik savo vardą, turėjo dar vienerius metus atlikti bausmę už užpuolimą, bet į tarnybą užsirašė jau kitą dieną po to, kai gegužę buvo priimtas naujasis įstatymas.
„Kodėl kažkokie svetimšaliai turi ateiti į mano šalį ir naikinti mano žemę?“ – klausė 46 metų būrio vadas, kuris jau buvo sužeistas į koją po to, kai rusų dronas netoli jo numetė sprogmenį.
Pagal naująsias taisykles kaliniams bus panaikintos likusios bausmės, jei jie sutiks tarnauti be atostogų iki karo pabaigos. Tuomet jiems bus taikomas lygtinis paleidimas.
Daugiau kaip 3 tūkst. buvusių kalinių įstojo į įvairius karinius dalinius, anksčiau šį mėnesį pranešė Generalinė prokuratūra. Gegužės mėn. teisingumo ministras Denysas Maliuska nurodė, kad kalėjimuose gali būti iki 20 tūkst. asmenų, atitinkančių Kyjvo reikalavimus.
Nuteistiesiems už tam tikrus nusikaltimus, pavyzdžiui, dviejų ar daugiau žmonių nužudymą ir seksualinius nusikaltimus, tarnauti neleidžiama.
B.Filonenka atviravo, kad motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų pajuto išgirdęs apie masines civilių gyventojų žudynes Rusijai užėmus du Kyjivo priemiesčius karo pradžioje.
Dar viena iš priežasčių, paskatinusių jį ginti savo šalį – motina. Anot jo, ji netikėjo, jog jam pavyks išeiti iš kalėjimo ir prisijungti prie kariuomenės.
„Kai pagaliau paskambinau ir nusiunčiau jai porą nuotraukų, tada mamos sielai pasidarė ramiau“.
