Svarbiausios naujienos
- „Reuters“: Rusija nusitaikė į strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje
- „Financial Times“ – apie Rusijos norą iškastruoti Ukrainą: koks yra tikrasis D.Trumpo pavojus
- Tokio smūgio dar nebuvo: Ukrainos dronai sunaikino rusų bombonešį už 1700 km
- Lemtingas Malio sukilėlių smūgis „Wagner“ konvojui – žuvo garsus Rusijos propagandininkas
- Naikintuvų F-16 bus dešimtys, bet pilotų užteks vos keliems
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Rusija nusitaikė į strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje
22:36
Pirmadienį Kyjivas pranešė, kad Rusijos pajėgos intensyviausiai puola strategiškai svarbų rytinį Ukrainos miestą Pokrovską, kai Maskva, praėjus daugiau nei 29 mėnesiams nuo visiškos invazijos į Ukrainą, pradėjo artėti prie pagrindinio Ukrainos tiekimo maršruto, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Kovos Pokrovsko fronte buvo nuožmiausios karo draskomuose rytuose, pranešė Ukrainos Generalinis štabas ir pridūrė, kad per pastarąją parą Ukraina atrėmė 52 Rusijos puolimus.
Pokrovskas – transporto mazgas, kuriame prieš karą gyveno 61 000 gyventojų, yra prie pagrindinio kelio, kuriuo eina svarbūs tiekimo keliai į kitus Ukrainos kontroliuojamus postus, tokius kaip Chasiv Jaras ir Kostantynivka Donecko regione. Kai kurie gyventojai pabėgo per karą, tačiau kiti čia apsigyveno pabėgę iš kitų vietovių.
„Šiandien miestas yra už 20 km nuo fronto linijos“, – JAV transliuotojui „Laisvosios Europos radijas“ sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas.
Į šiaurės rytus nuo miesto rusų kariai dar labiau priartėjo prie strateginio kelio. Šeštadienį Maskva pareiškė kontroliuojanti maždaug už 6 km nuo jo esantį Lozuvatske kaimą. Ukraina šių pranešimų nekomentavo.
S.Dobriakas sakė, kad daugelis Pokrovsko gyventojų nenoriai apsisprendė evakuotis. Jo skaičiavimais, šiuo metu čia gyvena 60 000 gyventojų, įskaitant 4 000 vaikų.
„Didžiausia priešo atakų koncentracija buvo aplink Želanę ir Novooleksandrivką“, – pranešė Ukrainos generalinis štabas, turėdamas omenyje du kaimus, esančius į rytus nuo Pokrovsko.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos taip pat užėmė Prohreso, Jevhenivkos ir Vovčės kaimus. Visos trys gyvenvietės yra į rytus nuo Pokrovsko. Kyjivas šio teiginio nekomentavo.
Donecko srities gubernatorius pranešė, kad mažiausiai trys žmonės žuvo ir dar trys buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Toretske, kitame mieste, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyko mūšiai.
S.Dobriakas sakė, kad civiliai iš Torecko evakuojami į Pokrovską.
„Reuters“: Rusija nusitaikė į strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje
22:36
Pirmadienį Kyjivas pranešė, kad Rusijos pajėgos intensyviausiai puola strategiškai svarbų rytinį Ukrainos miestą Pokrovską, kai Maskva, praėjus daugiau nei 29 mėnesiams nuo visiškos invazijos į Ukrainą, pradėjo artėti prie pagrindinio Ukrainos tiekimo maršruto, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Kovos Pokrovsko fronte buvo nuožmiausios karo draskomuose rytuose, pranešė Ukrainos Generalinis štabas ir pridūrė, kad per pastarąją parą Ukraina atrėmė 52 Rusijos puolimus.
Pokrovskas – transporto mazgas, kuriame prieš karą gyveno 61 000 gyventojų, yra prie pagrindinio kelio, kuriuo eina svarbūs tiekimo keliai į kitus Ukrainos kontroliuojamus postus, tokius kaip Chasiv Jaras ir Kostantynivka Donecko regione. Kai kurie gyventojai pabėgo per karą, tačiau kiti čia apsigyveno pabėgę iš kitų vietovių.
„Šiandien miestas yra už 20 km nuo fronto linijos“, – JAV transliuotojui „Laisvosios Europos radijas“ sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas.
Į šiaurės rytus nuo miesto rusų kariai dar labiau priartėjo prie strateginio kelio. Šeštadienį Maskva pareiškė kontroliuojanti maždaug už 6 km nuo jo esantį Lozuvatske kaimą. Ukraina šių pranešimų nekomentavo.
S.Dobriakas sakė, kad daugelis Pokrovsko gyventojų nenoriai apsisprendė evakuotis. Jo skaičiavimais, šiuo metu čia gyvena 60 000 gyventojų, įskaitant 4 000 vaikų.
„Didžiausia priešo atakų koncentracija buvo aplink Želanę ir Novooleksandrivką“, – pranešė Ukrainos generalinis štabas, turėdamas omenyje du kaimus, esančius į rytus nuo Pokrovsko.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos taip pat užėmė Prohreso, Jevhenivkos ir Vovčės kaimus. Visos trys gyvenvietės yra į rytus nuo Pokrovsko. Kyjivas šio teiginio nekomentavo.
Donecko srities gubernatorius pranešė, kad mažiausiai trys žmonės žuvo ir dar trys buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Toretske, kitame mieste, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyko mūšiai.
S.Dobriakas sakė, kad civiliai iš Torecko evakuojami į Pokrovską.
Ukrainos kariuomenė teigia, kad Ukraina smogė pastotėms Rusijos Kursko srityje
22:13
Ukrainos pajėgos smogė kelioms traukos pastotėms Rusijos Kursko srityje, liepos 29 d. pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Pastarosiomis dienomis Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad regione vykdomos dronų atakos. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusią naktį virš Kursko srities buvo numušta 19 bepiločių orlaivių.
Teigiama, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba buvo aktyvi, o prie mažiausiai keturių pastočių buvo pranešta apie sprogimus, pranešė Ukrainos kariškiai.
Po atakos pranešta apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Kursko srities Ponyrovskio, Solncevskio ir Kursko rajonuose. Pareiškime teigiama, kad atakas įvykdė Ukrainos specialiosios tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras kartu su kitais gynybos pajėgų komponentais.
Liepos 29 d. Ukrainos pajėgos smogė kelioms traukos pastotėms Rusijos Kursko srityje, pranešė Ukrainos generalinis štabas.
JAV paskelbė apie naują 1,7 mln. JAV dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
20:44
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują apie 1,7 mlrd. dolerių (1,57 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti oro gynybos šaudmenys, artilerijos sviediniai, kurių, pasak Kyjivo pajėgų atstovų, jiems labai reikia.
Į paketą įeina 200 mln. JAV dolerių (185 mln. eurų) vertės įranga, kuri bus paimta iš esamų JAV karinių atsargų, ir apie 1,5 mlrd. dolerių (1,39 mlrd. eurų), kurie užsakyti iš gynybos pramonės, sakoma JAV gynybos departamento pranešime.
Pagal šią paramą Ukrainai bus suteikta kelių rūšių oro gynybos šaudmenų, padėsiančių apsisaugoti nuo Rusijos smūgių, 155 mm ir 105 mm artilerijos sviedinių, šaudmenų tiksliųjų raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, kelių rūšių prieštankinių ginklų ir kitų pajėgumų.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV yra pagrindinė Ukrainos karinė rėmėja, skyrusi daugiau kaip 55 mlrd. dolerių (51 mlrd. eurų) ginklams, šaudmenims ir kitai saugumo pagalbai.
Tačiau iki balandžio pabaigos Vašingtonas apie naują pagalbą Ukrainai buvo paskelbęs tik vieną kartą – kovo mėnesį.
Tada JAV paskelbė apie naują 300 mln. dolerių (276,4 mln. eurų) saugumo paketą Ukrainai. Tačiau jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
JAV Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino naujo didelio finansavimo savo sąjungininkei – daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.
Tik balandį JAV Atstovų Rūmai patvirtino teisės aktą, kuriuo leidžiama skirti 95 mlrd. JAV dolerių (89,1 mlrd. eurų) paramą, įskaitant 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) Ukrainai.
Nuo to laiko Vašingtonas suteikė kelis naujus paketus, tačiau ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija spėjo perimti iniciatyvą mūšio lauke, kol Ukraina laukė, kad Jungtinės Valstijos patvirtintų naują karinę pagalbą,
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Vovčės kaimą Rytų Ukrainoje – tai naujausias iš kelių pastarąsias savaites Maskvos skelbiamų pasiekimų fronto linijoje.
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą atrėmė šešias Rusijos atakas prie Charkivo fronto linijos, įskaitant Vovčanską.
Rusijos pajėgos bando užimti miestelį, esantį netoli sienos, nuo gegužės, kai pradėjo naują sausumos puolimą Charkivo srityje.
Nė vienai pusei nepavyksta pasiekti lemiamo proveržio, o tiek Maskva, tiek Kyjivas kalba apie kitos pusės patiriamus didelius nuostolius.
„Financial Times“ – apie Rusijos norą iškastruoti Ukrainą: koks yra tikrasis D.Trumpo pavojus
18:34
Ką Donaldo Trumpo prezidentavimas reikštų Ukrainai? Daug spekuliacijų apie galimą Ukrainos „išdavystę“ sutelkta į galimą ginklų tiekimo nutraukimą, susijusį su pritarimu Rusijos įvykdytai Ukrainos teritorijos dalių aneksijai.
Ir teritorija, ir ginkluotė yra pagrindiniai klausimai. Tačiau svarbus tampa ir kitas, mažiau aptarinėjamas klausimas – Ukrainos neutralumas, sako laikraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.
Senatorius J.D.Vance'as, D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus, birželio mėn. interviu laikraščiui „New York Times“ pasisakė už neutralią Ukrainą. J.D.Vance'as sakė, kad jo požiūris būtų toks: „garantuoti ne tik Kyjivo nepriklausomybę, bet ir jo neutralumą. Neutralumą jie [rusai] akivaizdžiai laiko egzistenciniu dalyku“.
Iš pirmo žvilgsnio neutrali Ukraina skamba kaip įdomi galimybė, pastebi komentaro autorius. Šaltojo karo metais neutralios buvo Suomija ir Austrija. Abi šalys sugebėjo išlikti demokratiškos ir nepriklausė sovietų blokui.
„Rusija nori iškastruoti Ukrainą“
Tačiau Joe Bideno administracija ir toliau atsargiai vertina Rusijos reikalavimą siekti Ukrainos neutralumo, manydama, kad Vladimiro Putino ambicijos tuo nesibaigs. JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas praėjusią savaitę tvirtino: „Aišku, kad Rusija dabar nori kastruotos Ukrainos, kuri negalėtų tinkamai apsiginti. Jis vis dar nori pajungti Ukrainą. Ir mes neleisime, kad taip atsitiktų“.
Rusijos viltys iškastruoti Ukrainą tapo aiškios 2022 m., konflikto pradžioje, Maskvos pateiktuose taikos pasiūlymuose, pastebi FT žurnalistas. Siūlymuose buvo primygtinai reikalaujama, kad Ukraina nestotų į NATO – ir kad Ukrainos kariuomenė turėtų būti sumažinta iki 85 000 karių, o jos tankų skaičius smarkiai apribotas. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas prisimena: „Jie prašė, kad savo ginklus sudėtume į sandėlius, kuriuos jie saugotų. Taip pat prašė visiškai vetuoti mūsų užsienio politiką“.
Nėra jokių požymių, kad Rusija atsisakė šių maksimalistinių reikalavimų. Ukrainiečiai žino, kad priėmus Vladimiro Putino pasiūlymus jų šalis visam laikui atsidurtų Maskvos malonėje. Tačiau dabartinės diskusijos dėl neutralumo vis dėlto įdomios, nes jos nušviečia nesutarimus dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kurie vyksta tiesiog po viešų diskusijų paviršiumi.
Didžioji dalis viešų ginčų vis dar sukasi apie gyvybiškai svarbų ir emocingą teritorijos klausimą. Rusija ir toliau primygtinai tvirtina, kad ji pasiliks visą šiuo metu okupuotą teritoriją, taip pat, kad Ukraina turi toliau išvesti karius, o po to sudaryti tarptautinį susitarimą, kad Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys yra Rusijos teritorija. Ukraina ir toliau reikalauja visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą. JAV ir jų sąjungininkės Europoje teigia, kad rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir kad jos neketina primesti ukrainiečiams taikos sąlygų.
„Karai yra nenuspėjami, todėl lemiamas Ukrainos arba Rusijos proveržis mūšio lauke išlieka galimas. Tačiau dabartiniu metu mažai tikėtina, kad Kyjivui pavyks ginklu susigrąžinti visą savo teritoriją. Ukrainiečiai ir jų pagrindiniai rėmėjai iš Vakarų tai žino, nors viešai to ir nepripažįsta. Teritorinių nuolaidų darymas mainais į taiką įgauna tam tikrą Ukrainos visuomenės palaikymą, nors tai dar nėra daugumos pozicija“, – pastebi laikraščio apžvalgininkas.
Ukrainiečiams reikia saugumo garantijų ir po taikos pasirašymo
Pasak jo, didžiausia kliūtis taikai pasiekti yra ne gilus Ukrainos nenoras daryti teritorines nuolaidas, nors tai ir realu. Didžiausia kliūtus yra faktas, kad Rusija vis tiek reikalautų susitarimo, kuris apimtų 80 proc. jos nekontroliuojamos Ukrainos teritorijos pajungimą. Ukrainiečiams reikia garantijų, kad Rusija nepasinaudos taikos susitarimu, kad apsiginkluotų ir vėl pradėtų puolimą. Kol jie to negaus, Kyjive nebus galimybės rimtai diskutuoti apie sienas ar teritoriją.
„Štai kodėl saugumo garantijos Ukrainai būtų svarbiausia bet kokių būsimų taikos derybų dalis. Dabartinė Kyjivo pozicija yra ta, kad Ukraina turi įstoti į NATO – tai reikštų, kad šaliai būtų taikomos aljanso kolektyvinio saugumo garantijos. Paskutiniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbta, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Tačiau jame pridurta, kad tai įvyks tik tada, „kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“, – primena žurnalistas.
Priimti Ukrainą į NATO, kai Rusija vis dar okupuoja dalį šalies teritorijos, būtų sudėtinga. Pavyzdžiu galėtų būti Vakarų Vokietija Šaltojo karo metais. Tačiau Vakarų Vokietijos narystė NATO buvo paremta tuo, kad Vakarų Vokietijos teritorijoje buvo dislokuota daug JAV karių. Nėra jokių garantijų, kad JAV Kongresas sutiktų dislokuoti amerikiečių karius Ukrainoje, sako apžvalgininkas.
Siūlomas kitas variantas
Kita idėja, turinti galingų šalininkų Vašingtone, yra „Izraelio variantas“ (kartais vadinamas „dygliakiaulės variantu“), pagal kurį būtų vengiama oficialaus sutartinio įsipareigojimo ginti Ukrainą – vietoj to būtų remiamasi pažangios Vakarų karinės pagalbos teikimu Ukrainai, kad ji pati galėtų atgrasyti būsimą Rusijos agresiją.
Tačiau net ir „dygliakiaulės“ variantas neatitiktų Rusijos reikalavimo turėti iškastruotą Ukrainą. Ar Maskvos pozicija gali pasikeisti? Rusai patiria stulbinamų nuostolių – manoma, kad kasdien žūsta ar yra sužeista daugiau kaip 1 000 karių.
Tačiau V.Putinas, atrodo, laukia įvykių Amerikoje. J.Bideno administracija nesutiks su Ukrainos kastracija. Tačiau D.Trumpo ir J.D.Vance'o administracija gali sutikti. Kol JAV rinkimų rezultatai kelia abejonių, V.Putinas turi visas paskatas tęsti kovą, apibendrina komentaro autorius.
Suomija atsisakė rusiškų SGD
17:43
Suomijos valstybės valdoma „Gasum“ nutraukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, kaip ir buvo skelbusi birželio pabaigoje, o jas pakeitė kitų tiekėjų, pirmiausia Norvegijos, produkcija.
„Gasum“ savo pranešime pakartojo, jog birželio 24-ąją patvirtintas naujasis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas nesukuria teisinio pagrindo nutraukti galiojančią sutartį su „Gazprom Export“, tačiau yra force majeure aplinkybė, leidžianti rusiškų SGD atsisakyti beveik pusmečiu anksčiau.
Europos Sąjunga 14-uoju sankcijų Rusijai paketu pirmąkart nusitaikė į Maskvai pelningą SGD eksportą – uždraudė ES šalims importuoti rusiškas SGD bei jas perkrauti Europoje, primena Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.
Suomija per visą Rusijos invazijos į Ukrainą laikotarpį importavo rusiškas SGD, tai paaiškindama dar iki šio karo prisiimtais įsipareigojimais jų tiekėjams, tačiau „Gasum“ dėl to iš dalies teisinosi, teigdama, jog šis importas – tik sutartyje numatytais minimaliais kiekiais, bet jų neatskleisdavo.
Rusiškų gamtinių dujų tiekimas Suomijai vamzdynais buvo nutrauktas 2022-ųjų gegužę Kremliaus nurodymu.
V.Orbanas užsipuolė Lenkiją ir gavo atgal: „Jis yra tarptautinės visuomenės paraštėse“
17:39
Tarp Lenkijos ir Vengrijos kilo diplomatinis konfliktas, kuris atskleidė didelę įtampą Europoje dėl to, kaip elgtis su Rusija, tęsiančiai plataus masto karą Ukrainoje.
Lenkija, kaip ir Vokietija, Prancūzija bei dauguma kitų Europos valstybių, yra tvirta Ukrainos sąjungininkė, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tebepalaiko šiltus santykius su Kremliumi.
Lenkijos vyriausybė atvirai kritikavo Vengriją dėl jos pozicijos. Savaitgalį V.Orbanui užsipuolus Lenkiją, Varšuva ir Budapeštas apsikeitė kaltinimais.
„Lenkai vykdo labiausiai šventeivišką ir veidmainišką politiką visoje Europoje. Jie mums dėsto moralę, kritikuoja mus už ekonominius santykius su Rusija, bet tuo pat metu jie su rusais daro verslą, netiesiogiai perka naftą ir su ja valdo Lenkijos ekonomiką“, – sakė V.Orbanas šį savaitgalį viešėdamas Rumunijoje.
Savo kalboje vengrų lyderis pasmerkė, kaip jis pavadino, neteisingą Europos Sąjungos, visų Vakarų ir Lenkijos vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis sekmadienį paneigė tokį kaltinimą ir atrėžė: „Mes neturime reikalų su Rusija, priešingai nei ministras pirmininkas V. Orbanas, kuris yra tarptautinės visuomenės – tiek Europos Sąjungos, tiek NATO – paraštėse.“
„Visada galite pasitraukti“
Vengrija užsitraukė Europos Sąjungos pyktį dėl neseniai V.Orbano surengtų vizitų Rusijoje ir Kinijoje su, jo teigimu, „taikos misija“.
Vengrijos ministras pirmininkas taip pat bandė blokuoti ES biudžetą ir pagalbą Ukrainai, taip pat griežtai kritikavo ES politiką Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
Aukščiausi ES pareigūnai dabar boikotuoja neoficialius susitikimus, kuriuos rengia Vengrija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES.
Plačiau skaitykite ČIA.
GUR įsilaužė į Rusijos centrinį banką: veikla iš dalies paralyžiuota
17:29
Pirmadienį pagrindinis Rusijos bankas, kuris finansiškai remia Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, tapo Ukrainos programišių, kurie jau beveik savaitę vykdo didžiausią DDOS ataką prieš Rusijos interneto infrastruktūrą, taikiniu.
Ukrainos žvalgybos šaltiniai agentūrai „Unian“ pranešė, kad maždaug nuo 11.00 val. vietos laiku Rusijos bankas veikia su dideliais pertrūkiais arba iš viso jo ištekliai nepasiekiami vartotojams. Pati finansų įstaiga pripažino kibernetinį smūgį ir pažymėjo, kad atakos intensyvumas didėja.
Rusijos bankas yra pagrindinis pirmosios pakopos bankas, pagrindinė Rusijos emisijos, pinigų ir kredito institucija, kuri, bendradarbiaudama su Rusijos vyriausybe, kuria ir įgyvendina vieningą valstybės kredito politiką ir kuriai suteikti specialūs įgaliojimai, visų pirma teisė leisti banknotus ir reguliuoti bankų veiklą.
„Be to, Rusijos vartotojai negali naudotis „Zenit Bank“ ir „Gazprombank“ internetinėmis paslaugomis. Padėtį apsunkina ir tai, kad nėra stabilaus interneto ryšio, nes didžiausi Rusijos telekomunikacijų paslaugų teikėjai taip pat patiria sistemingas kibernetines atakas. Visų pirma ataka vykdoma prieš paslaugų teikėją MTS, kurio naudotojai jau trečią dieną negali visapusiškai naudotis jo paslaugomis“, – sakė agentūros pašnekovas.
Pražūtingo sprogimo Olenivkos kalėjime metinės ir reikalavimai paleisti belaisvius
17:09
Ukrainiečiai ragino savo vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad Rusija paleistų karo belaisvius, ir sekmadienį išreiškė savo pyktį per ceremoniją, skirtą antrosioms pražūtingo sprogimo Olenivkos kalėjime metinėms paminėti.
Keli tūkstančiai karių ir civilių gyventojų sekmadienį susirinko Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje paminėti antrųjų atakos, per kurią žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių, Rusijos laikytų Olenivkos kalėjime, metinių.
Ceremonijoje kalbėję dalyviai įnirtingai ragino Ukrainos vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad kariai būtų išlaisvinti apsikeičiant belaisviais.
Daugelio karių teigimu, sprogimas Olenivkoje buvo vienas skaudžiausių per beveik pustrečių metų karo.
„Aš buvau Olenivkoje. Mane sukrėtė sprogimas, – sakė seržantas Kyryla Masalitinas, kuris vėliau buvo paleistas. – Dar niekada nesijaučiau toks bejėgis. Ir tie, kurie vis dar yra nelaisvėje, tą bejėgiškumą jaučia kiekvieną dieną. Jie turi žinoti, kad mes padarėme viską, ką galėjome, kad jie būtų išlaisvinti.“
Už K.Masalitino stovėjo daugiau kaip 300 brigados „Azov“ karių. Prieš pakeldami į viršų raudonas signalines raketas ir taip pagerbdami savo bendražygius, jie vieningai sukalbėjo maldą.
Rusija teigia, kad Olenivkoje sprogimą sukėlė Ukrainos pajėgų paleista raketa, pataikiusi į kalėjimą. Tačiau vis daugiau įrodymų patvirtina, kad už sprogimą atsakingos Rusijos pajėgos, rodo naujienų agentūros AP atliktas tyrimas.
AP apklausė keliolika žmonių, turinčių tiesioginės informacijos apie išpuolį, įskaitant išgyvenusius, tyrėjus ir žuvusiųjų bei dingusiųjų šeimas.
Visi jie papasakojo apie įrodymus, kurie, jų manymu, tiesiogiai rodo, kad kaltininkė yra Rusija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Be laivų ir katerių: įveikti Rusijos Juodosios jūros laivyną Kyjivui padėjo trys dalykai
16:08
Rusija, pradėjusi plataus masto neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, net neįtarė, kad šalis, neturinti savo tradicinio karinio laivyno, taps grėsme jos jūriniams pajėgumams.
Tačiau Kyjivas surado taktiką, leidusią jam tapti realia grėsme Rusijos Juodosios jūros laivynui. Kovo mėn. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Juodosios jūroslaivynas tapo „funkciškai neaktyvus“, o likę jo laivai buvo priversti trauktis iš vandenų prie Krymo pusiasalio.
„Paaiškėjo, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno dydis neatitinka Ukrainos jūrinių naujovių“, – anksčiau pareiškė Gynybos ministerija.
Naujoviškos jūrų technlogijos ir netradicinės strategijos ne tik pasitarnavo mažinant Rusijos laivų kiekį prie Krymo, bet ir leido Ukrainai toliau jūromis vykdyti grūdų prekybą, iš kurios susitarimo Rusija pasitraukė praeitą vasarą.
Naujienų svetainė „Business Insider“ išskyrė tris išradimus, kurie suvaidino ypač svarbų vaidmenį Ukrainos kovoje su Rusijos laivynu: jūrų droną „Magura V5“, priešlaivinę raketą „Neptūnas“ ir jūrų droną „Sea Baby“.
Jūrų dronas „Magura V5“
„Magura V5“ yra daugkartinio naudojimo antvandeninis bepilotis dronas.
Karybos analitikas H.I.Suttonas pažymėjo, kad Ukrainoje pagamintas dronas yra maždaug penkių su puse metrų ilgio ir gali gabenti 320 kg svorio naudingąjį krovinį.
Jis gali išvystyti maždaug 42 mazgų (77,7 km/val.) maksimalų greitį, o jo veikimo nuotolis siekia apie 450 jūrmylių (833,4 km), savo interneto svetainėje technologiją apžvelgė H.I.Suttonas.
Šis dronas jau sėkmingai buvo panaudotas keliose operacijose prieš Rusijos karinį laivyną.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, dronai „Magura V5“ buvo naudojami atakuojant Rusijos korvetę „Ivanovec“, patrulinį laivą „Sergej Kotov“ ir desantinį laivą „Cezar Kunikov“.
Nenustatytas skaičius jūrinių bepiločių orlaivių „Magura V5“ taip pat buvo modifikuotas taip, kad galėtų nešti trumpojo nuotolio raketas „oras-oras“ R-73, pridūrė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Priešlaivinė raketa „Neptūnas“
Ikigarsinė sparnuotoji raketa R-360 „Neptūnas“ sukurta Ukrainos sostinėje Kyjive.
Raketos veikimo nuotolis yra apie 321 km, ji sveria kiek daugiau nei 900 kg.
Šias raketas Ukrainos pajėgos pasitelkė smūgiams į didelės vertės taikinius ir kaip alternatyvą ATACMS, kadangi JAV prezidento Joe Bideno administracija apribojo, kur Ukraina gali naudoti JAV pagamintas raketas.
Būtent raketa „Neptūnas“ buvo panaudota nuskandinant Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“. Modifikuota šios raketos versija taip pat galėjo būti panaudota smūgiuojant Rusijos priešlėktuvinei gynybai, įskaitant Kryme dislokuotas sistemas S-400.
Ukraina taip pat bandė modifikuoti raketą, kad ji galėtų atakuoti tokius sausumos taikinius.
Anksčiau Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, kad „Ukraina pirmą kartą debiutavo „Neptūnas" priešlaivinėmis raketomis, smogdama Rusijos taikiniams jūrose dar 2022 m. balandžio mėn.“.
Ekspertai pažymėjo, kad Ukrainai „teko toliau tobulinti ir modifikuoti“ „Neptūno“ raketas, nes karas tęsėsi ir keitėsi, o Kyjivui buvo svarbu toliau „vykdyti giluminius smūgius prieš Rusijos teritoriją“.
Jūrų dronas „Sea Baby“
Vietinės ukrainiečių gamybos „Sea Baby“ yra dar vienas Ukrainos bepilotis jūrų dronas.
Jis šiek tiek ilgesnis už „Magura V5“ – jo ilgis šeši metrai, o didžiausias išvystomas greitis gali siekti 49 mazgus (apie 90 km/val).
„Sea Baby" gali nukeliauti iki 540 jūrmylių (maždaug 1000 km) ir gabenti 850 kg naudingąjį krovinį.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovas spaudai Artiomas Dehtiarenko sakė, kad „Sea Baby“ buvo gerokai patobulintas.
„Jei kalbame konkrečiai apie dronų „Sea Baby“, kurie pernai smogė Krymo tiltui, modernizavimą, šiandien jie turi visiškai kitokias charakteristikas, tapo daug galingesni“, – pabrėžė jis.
„Pavyzdžiui, prieš metus mūsų dronas galėjo gabenti apie 800 kg sprogmenų maždaug 800 km atstumu, o šiandien – daugiau kaip 1 000 kg ir daugiau kaip 1 000 km. Taigi šiandien SBU gali atakuoti priešo laivus praktiškai bet kurioje Juodosios jūros vietoje“, – pridūrė A.Dehtiarenko.
Ukraina yra sakiusi, kad bepiločiai dronai „Sea Baby“ dalyvavo keliuose dideliuose smūgiuose prieš Rusijos laivus, įskaitant spalio mėn. suduotą smūgį patruliniam laivui “ Pavel Deržavin“ ir rugpjūčio mėn. įvykdytą laivo “Olenegorskij Gorniak“ užpuolimą.
Dronui „Sea Baby“ taip pat priskiriamas ir vienas didžiausių nuopelnų: pernai jo pagalba buvo apgadintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėgstamas Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Nepaisant Ukrainos sėkmės, ekspertas anksčiau „Business Insider“ sakė, kad Rusija vis dar turi tam tikrų pranašumų jūrų arenoje.
Kylio universiteto Jūrų strategijos ir saugumo centro vyresnysis tyrėjas Sebastianas Brunsas atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainos operacijos Juodosios jūros regione pasirodė esančios „pakankamai galingos, kad nuskandintų arba išvestų iš rikiuotės daugiau nei pusę didelės vertės Rusijos Juodosios jūros laivyno padalinių“, Rusija „vis dar turi pranašumą, laikydama uostus ir laivybos kelius pavojuje dėl tikslinių raketų smūgių ir minų“.
„Ukraina nelaimės karo vien tik jūrų srityje, bet tikrai gali jį pralaimėti“, – pridūrė jis.
Prisijungti prie karo Ukrainos kalinius skatina ne tik atleidimas nuo bausmės
15:16
Buvęs automobilių vagis Bohdanas Filonenka turėjo paprastą atsakymą bendrai kalintiems kaliniams, kurie sukritikavo jo sprendimą stoti į Ukrainos kariuomenę.
„Aš neisiu mirti, – pareiškė jis. – Einu tarnauti ir pakeisti savo gyvenimą.“
32 metų A.Filonenka, kuris sutiko pasikalbėti su naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistais yra vienas iš tūkstančių Ukrainos kalinių, kurie įstojo į kariuomenę pagal naują įstatymą: už tarnybą kariuomenėje jam bus suteikta amenstija.
Susidūręs su gyvosios jėgos trūkumu Kyjivas priėmė sudėtingą sprendimą ir ne tik pertvarkė šaukimo į kariuomenę tvarką, bet ir į ginkluotąsias pajėgas pakvietė nuteistuosius.
B.Filonenka šiuo metu treniruojasi 57-ojoje motorizuotoje pėstininkų brigadoje. Buvęs kalinys ir kiti „Reuters“ apklausti mokymų šiaurės rytų Charkivo srityje dalyviai teigė, kad jie pasinaudojo galimybe kovoti.
Pavlo, kuris nurodė tik savo vardą, turėjo dar vienerius metus atlikti bausmę už užpuolimą, bet į tarnybą užsirašė jau kitą dieną po to, kai gegužę buvo priimtas naujasis įstatymas.
„Kodėl kažkokie svetimšaliai turi ateiti į mano šalį ir naikinti mano žemę?“ – klausė 46 metų būrio vadas, kuris jau buvo sužeistas į koją po to, kai rusų dronas netoli jo numetė sprogmenį.
Pagal naująsias taisykles kaliniams bus panaikintos likusios bausmės, jei jie sutiks tarnauti be atostogų iki karo pabaigos. Tuomet jiems bus taikomas lygtinis paleidimas.
Daugiau kaip 3 tūkst. buvusių kalinių įstojo į įvairius karinius dalinius, anksčiau šį mėnesį pranešė Generalinė prokuratūra. Gegužės mėn. teisingumo ministras Denysas Maliuska nurodė, kad kalėjimuose gali būti iki 20 tūkst. asmenų, atitinkančių Kyjvo reikalavimus.
Nuteistiesiems už tam tikrus nusikaltimus, pavyzdžiui, dviejų ar daugiau žmonių nužudymą ir seksualinius nusikaltimus, tarnauti neleidžiama.
B.Filonenka atviravo, kad motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų pajuto išgirdęs apie masines civilių gyventojų žudynes Rusijai užėmus du Kyjivo priemiesčius karo pradžioje.
Dar viena iš priežasčių, paskatinusių jį ginti savo šalį – motina. Anot jo, ji netikėjo, jog jam pavyks išeiti iš kalėjimo ir prisijungti prie kariuomenės.
„Kai pagaliau paskambinau ir nusiunčiau jai porą nuotraukų, tada mamos sielai pasidarė ramiau“.
V.Zelenskis lankosi Ukrainos fronto linijoje rytinėje Charkivo srityje
14:47 Atnaujinta 15:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmadienį lankosi su Rusija besiribojančioje rytinėje Charkivo srityje, kur Maskvos pajėgos gegužę pradėjo sausumos puolimą.
„Charkivas (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų priešakinis vadavietės punktas Vovčansko srityje“, – pranešdamas apie vizitą socialiniame tinke parašė V.Zelenskis.
Charkivo sritį ir to paties pavadinimo miestą, kuris yra antras pagal dydį Ukrainoje, Rusijos pajėgos kone kasdien apšaudo nuo 2022 metų vasario, kai įsiveržė į kaimyninę šalį.
V.Zelenskis apibūdino Charkivo frontą kaip „vieną sudėtingiausių“ ir susirinkusiems specialiųjų pajėgų kariams sakė, kad „visa šalis jumis pasitiki“.
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą atrėmė šešias Rusijos atakas prie Charkivo fronto linijos, įskaitant Vovčanską.
Rusijos pajėgos bando užimti miestelį, esantį už penkių kilometrų nuo sienos, nuo tada, kai pradėjo naują sausumos puolimą Charkivo srityje, per kurį pasiekė teritorinių laimėjimų.
Berlyno negąsdina V.Putino grasinimai
14:46 Atnaujinta 15:07
Vokietija pirmadienį pareiškė nebijanti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimo atnaujinti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų gamybą, jei Jungtinės Valstijos patvirtins savo ketinimus dislokuoti raketas Europoje.
„Tokie pareiškimai mūsų neišgąsdins“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris.
Liepos pradžioje Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad nuo 2026 metų Vokietijoje periodiškai dislokuos tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Sekmadienį V.Putinas pagrasino atnaujinti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų gamybą, jei šie planai bus įgyvendinti.
„Mes laikysime save išsilaisvinusiais iš anksčiau priimto vienašališko moratoriumo dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio smogiamųjų pajėgų dislokavimo“, – pareiškė V.Putinas per karinių jūrų pajėgų paradą Sankt Peterburge.
V.Putinas pridūrė, kad dabar Rusijoje „kelių tokių sistemų kūrimas yra baigiamajame etape“.
„Mes imsimės proporcingų priemonių jas dislokuojant, atsižvelgdami į JAV ir jų palydovų veiksmus Europoje ir kituose pasaulio regionuose“, – perspėjo Rusijos prezidentas.
V.Putinas turėjo omenyje raketas, kurių veikimo spindulys yra nuo 500 iki 5 500 km ir kurios buvo uždraustos pagal 1987 metų Šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.
Tiek Vašingtonas, tiek Maskva 2019 metais pasitraukė iš šios sutarties, apkaltinę vienas kitą, kad jos nesilaiko.
„Tokio tipo raketas (...) Rusija jau seniai sukūrė ir dislokavo“, – tvirtino S.Fischeris.
„Dabar planuojame atsaką, kad atgrasytume nuo šių ginklų panaudojimo prieš Vokietiją ar kitus taikinius“, – pridūrė jis.
Rusija skelbia toliau žengianti į priekį Rytų Ukrainoje: užėmė dar vieną kaimą
14:44 Atnaujinta 15:25
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Vovčės kaimą Rytų Ukrainoje – tai naujausias iš kelių pastarąsias savaites Maskvos skelbiamų pasiekimų fronto linijoje.
Rytinėje Donecko srityje įsikūrusi Vovčė yra maždaug už 16 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos – miesto, kurį Rusija užėmė vasarį.
Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Rusija paskelbė, kad jos kariai perėmė Prohreso ir Jevhenivkos kaimų, esančių vos už kelių kilometrų nuo Vovčės, kontrolę.
Birželį, po Rusijos antskrydžių, Ukrainos pareigūnai paragino dar likusius gyventojus evakuotis iš Vovčės. Kaime, kuriame iki karo gyveno maždaug 100 žmonių, liko tik septyni gyventojai.
Maskva pastarosiomis savaitėmis teigia užėmusi virtinę kaimų ir gyvenviečių, kur daugiausiai tėra tik kelios gatvės ir keletas apleistų pastatų.
Nė vienai pusei nepavyksta pasiekti lemiamo proveržio, o tiek Maskva, tiek Kyjivas kalba apie kitos pusės patiriamus didelius nuostolius.
Užsiminė, kad Malio sukilėliai į nelaisvę paimtus „Wagner“ karius siūlo perduoti Ukrainai
14:41
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nacionalinio teletilto eteyje davė suprasti, kad jam yra žinoma informacija apie tai, kad Malio tuaregų sukilėliai, nukovę dešimtis Rusijos grupuotės „Wagner“ samdinių, dalį jų paėmė į nelaisvę ir pasiūlė perduoti Kyjivui.
„Tai slapta informacija, todėl viskas, ką Ukraina daro, vyksta pagal tarptautinę teisę ir laikantis būtinų procedūrų. Ši informacija buvo ir yra stebima ir tikrinama. Tačiau tai yra jautrus procesas, todėl detalių nekomentuosime“, – paaiškino A.Jusovas.
Anot jo, Rusijos nesėkmė Malyje turės jai neigiamų pasekmių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tokio smūgio dar nebuvo: Ukrainos dronai sunaikino rusų bombonešį už 1700 km
12:17 Atnaujinta 12:35
Savatgalį Ukrainos pajėgos nuožmiai ir atkakliai atakavo taikinius Rusijos teritorijoje. Šeštadienį pranešta net apie kelių skirtingų objektų apšaudymą keliose Rusijos srityse.
Paaiškėjo, kad per vieną iš Ukrainos karinės žvalgybos operacijų pavyko suduoti smūgį rusų viršgarsiniam bombonešiui Tu-22M3 Olenijos kariniame aerodrome Murmansko srityje, už 1770 km nuo Ukrainos sienų.
Pasak naujienų svetainės „Ukrainskaja pravda“ šaltinių, Ukraina smūgiui „Rusijos okupantų strateginių lėktuvų bazei“ panaudojo žvalgybinius bepiločius orlaivius.
Tai, ko gero, ilgiausio nuotolio ukrainiečių drono smūgis Rusijos teritorijoje nuo plataus masto karo pradžios, keliantis didelių klausimų dėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgumų.
Ankstesnis Ukrainos pajėgų rekordas buvo užfiksuotas gegužės mėnesį, tuomet suduota naftos perdirbimo gamyklai Salavate, Rusijos Baškorstano respublikoje. Tai pranoktų ankstesnį rekordą, kuris siekė kiek daugiau nei 1287 km.
Naujienų svetainės „Business Insider“ žurnalistų peržiūrėtose Olenijos aerodromo palydovinėse nuotraukose matyti, kad toje vietoje dislokuota daug bombonešių.
Gynybos tinklaraštininkas Davidas Axe'as skelbia, kad Olenijos aviacijos bazėje nuolat būna apie 63 Tu-22M3, 55 Tu-95 ir 17 Tu-160 kariniai orlaiviai.
Apie ataką taip pat pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi su operacija susipažinusiu asmeniu.
Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame kreipimesi patvirtino sėkmingą Ukrainos smūgį.
Nors valstybės vadovas nesileido į detales, tačiau leido suprasti, apie ką konkrečiai kalba.
„Šiandien noriu pagerbti mūsų karius, kurie užtikrina Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumus. Būtent Ukrainos gynybos žvalgybos 9-ąjį departamentą: jie yra tikslūs beveik 1800 kilometrų atstumu nuo mūsų sienos. Tai tikrai labai reikšminga! Ačiū jums už tai. Taip pat dėkoju SBU kariams“, – kalbėjo jis.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį nacionalinio teletilto eteryje sureagavo į prezidento įvertinimą: „Mes nekomentuojame, kas ir kur, bet vyriausiasis vadas pažymėjo tolimojo nuotolio pajėgumus. Aišku, kad nesunku atspėti kryptį“.
„Kalbant apie smūgį, taip, galime patvirtinti incidentą – kažkas į kažką pataikė. Galime patvirtinti faktą, kad buvo pataikyta į strateginį bombonešį ir jis buvo apgadintas“, – kalbėjo A.Jusovas ir pridūrė, kad tai labai svarbu, nes šiuolaikinis Rusijos karinis-pramoninis kompleksas nepajėgus gaminti tokių orlaivių, nes tai yra tai, kas liko iš Sovietų Sąjungos.
Pasak jo, nesvarbu, kaip giliai rusai slepia ginklus, kuriais žudomi ukrainiečiai, „natūralus rezultatas yra jų sunaikinimas“.
„Olenija yra ypatinga naujiena ir tam tikra prasme desertas ukrainiečiams šį savaitgalį“, – pabrėžė A.Jusovas.
Olenijos aerodromo puolimas reikšmingas dėl dviejų priežasčių. Pirma, jame bazuojasi nemažai Rusijos strateginių raketų nešėjų, šaudančių į Ukrainą sparnuotosiomis raketomis. Antra, atstumas iki aerodromo nuo Ukrainos sienos beveik 1800 km, o tai dar neseniai buvo neįveikiama kliūtis gynybos pajėgoms, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.
Šiemet į atsargą išėjęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas portale „Substack“ rašė, kad tokios atakos gali „priversti Rusiją iš naujo įvertinti savo priešlėktuvinės gynybos išteklius, taip pat priversti šias priemones perkelti toliau nuo tų vietų, kur jų labiausiai reikia“.
Tačiau šis smūgis rodo, kad Rusijos orlaiviai niekur nėra saugūs: Ukrainos pajėgos juos gali pažeisti net ir teritorijos gilumoje.
Sunaikintas Tu-22M3 yra tolimojo nuotolio viršgarsinis raketinis bombonešis, skirtas jūriniams ir antžeminiams taikiniams naikinti naudojant valdomas raketas ir aviacines bombas, rašoma jo gamintojo „Tupolev“ interneto svetainėje.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas anksčiau sakė BBC Ukraine tarnybai, kad šis sovietinių laikų lėktuvas neša Ch-22 raketas, ir pridūrė, kad ši amunicija „bene daugiausiai žalos“ atnešė Odesai Pietų Ukrainoje.
Ukrainos teigimu, pirmąjį Tu-22M3 jos kariai numušė dar balandžio mėn. oro bazėje pietų Rusijoje, esančioje maždaug už 321 km nuo Ukrainos.
Rusija teigia numušusi 39 ukrainiečių dronus
11:29
Rusija pirmadienį pranešė, kad per naktį numušė 39 ukrainiečių paleistus dronus, daugiausia nukreiptus į pasienio sritis.
Socialiniame tinkle „Telegram“ Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 19 dronų Kursko srityje, devynis virš Belgorodo, tris virš Voronežo ir penkis virš Briansko“, kurie visi ribojasi su Ukraina.
Ministerijos pranešime priduriama, kad dar trys dronai buvo neutralizuoti šiaurės vakarų Leningrado srityje netoli Sankt Peterburgo per „bandymą įvykdyti teroristinį išpuolį“.
Ukraina reguliariai dronais atakuoja Rusijos pasienio regionus, teigdama, kad taikosi į energetikos objektus ir ginklų sandėlius.
Rusija taip pat rengia intensyvias atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl Kyjivas buvo priverstas įvesti elektros energijos tiekimo apribojimus visoje šalyje.
Lemtingas Malio sukilėlių smūgis „Wagner“ konvojui – žuvo garsus Rusijos propagandininkas
11:14
Sekmadienį pranešta, kad Malio sukilėliai smogė bendram savo šalies karių ir „Wagner“ konvojui: dešimtys žuvo, dar daugiau buvo sužeista. Rusija patvirtino, kad susirėmimą žuvo ir žinomas propagandininkas, aktyvus karo rėmėjas Nikita Fedjaninas.
„Malyje žuvo „Wagner“ darbuotojai, kurie važiavo konvojumi kartu su vyriausybės kariais... Kai kurie pateko į nelaisvę“, – sekmadienį paskelbė žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas Semionas Pegovas, pasivadinęs „War Gonzo“.
N.Fedjaninas buvo susirašinėjimo platforrmos „Telegram“ prokarinio kanalo „Pilkoji zona“ autorius. Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, cituodama jo įrašus, nurodė, kad jis kurį laiką buvo Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), o vėliau išvyko į Malį, kad parengtų „seriją reportažų apie Malio kariuomenės veiklą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naikintuvų F-16 bus dešimtys, bet pilotų užteks vos keliems
10:31 Atnaujinta 10:37
Tik šeši ukrainiečių pilotai baigė mokymo programą skraidyti naikintuvais F-16, kurie Ukrainai turi būti pristatyti rugpjūčio mėnesį, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Pasak panešimų, iš viso Ukraina šiemet gaus tik vieną F-16 eskadrilę – apie 20 naikintuvų, t.y. daug mažiau, nei tikėjosi.
Kelios Europos šalys įstraukė į Ukrainos pilotų mokymo dirbti su naikintuvais programą, kuri apima ir kalbų mokymą Didžiojoje Britanijoje. Tačiau šis projektas turėjo mažai vietų ir jį stabdė vėlavimai, anksčiau leidiniui „The Washington Post“ teigė neįvardyti pareigūnai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos kariuomenė išreiškė nusivylimą Vakarų naikintuvų pristatymu, sakydami, kad jų per mažai ir tai padaryta per vėlai. Negana to, kai F-16 pagaliau atvyks į Ukrainą, jie nebus lemiamas veiksnys mūšio lauke, kokio jie tikėjosi.
Viena iš priežasčių yra ta, kad jie bus dislokuoti gynybos tikslais, nes Rusija vis dar kontroliuoja dangų ir palei visą fronto liniją yra įrengusi oro gynybos sistemas, todėl F-16 kils rimtas pavojus.
„Naikintuvų nenaudosime per arti rusų dėl oro gynybos grėsmės“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
Karybos ekspertai taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos neabejotinai medžios kiekvieną Vakarų perduotą orlaivį.
Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ Rusijos propagandinis kanalas „Fighterbomber“, kuris specializuojasi aviacijos srityje, jau suskubo pareikšti, kad turėdama vos šešis pilotus Ukraina vienu metu galės naudoti tik 2 naikintuvus, nes „pilotas negali dirbti visą parą“.
„Du pilotai reiškia, kad iš viso per dieną galima atlikti ne daugiau kaip 10 kovinių išskridimų. Visai Ukrainai 10 F-16 išskridimų yra niekas“, – pareiškė kanalo autorius.
Ukrainos vyriausybė jau dvejus metus prašo Vakarų sąjungininkų F-16, kad galėtų pasipriešinti Rusijos dominavimui danguje.
Kyjivui pažadėta iš viso 80 naikintuvų F-16. Juos suteiks Danija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, tačiau dauguma jų bus atgabenti tik po kelerių metų. Tačiau jų pristatymas taip ilgai vėlavo, kad jie gali tapti nebereikalingi, nors į jų pristatymą buvo dedamos didelės viltys. Kai kurie kariniai ekspertai netgi prognozavo, kad šių naikintuvų panaudojimas galėjo pakreipti karo eigą.
Prezidentas V.Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainai reikia daugiau nei 100 F-16, kad galėtų kovoti su didžiulėmis Rusijos karinėmis oro pajėgomis, ir pavadino Ukrainos gaunamų naikintuvų kiekį „nepakankamu“.
Kai kurie analitikai nusiteikę dar skeptiškiau nei V.Zelenskis.
Becca Wasser, Naujojo Amerikos saugumo centro analitikė, anksčiau leidiniui „The Washington Post“ pažymėjo, kad F-16 gali būti veiksmingiausi kaip psichologinė ir moralinė parama ukrainiečiams ir šmėkla rusų šauktiniams – iš dalies dėl to, kad nuo praėjusių metų, kai buvo paskelbtas sprendimas siųsti lėktuvus, pasikeitė mūšio lauko sąlygos.
Ukrainos pajėgos numušė rusų raketą ir devynis dronus
09:44
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė vieną rusų paleistą aviacinę raketą Ch-59/Ch-69 bei devynis iš dešimties atakos dronų „Shahed“.
Raketa ir dronai buvo sunaikinti Dnipropetrovsko, Chersono ir Kirovohrado srityse, sakoma Ukrainos oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
V.Zelenskis įvardijo, kada Kyjivas parengs taikos planą
09:36
Ukraina iki lapkričio pabaigos parengs veiksmų planą taikai pasiekti, interviu Japonijos televizijos kanalui NHK pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Kyjivas pradės „išsamias diskusijas su atitinkamomis šalimis dėl teritorinio vientisumo“.
Be to, V.Zelenskis pabrėžė, kad „negali reaguoti į raginimus nutraukti ugnį, kol Rusija toliau okupuoja Ukrainos teritoriją“. Karui užbaigti reikia „kantrybės, paramos ir diplomatinio spaudimo – tai trys teisingos karo pabaigos veiksniai“.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl antrojo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo. Pirmasis įvyko praėjusį mėnesį Šveicarijoje. Rusija į susitikimą nebuvo pakviesta, tačiau ji teigė, kad vis tiek nebūtų jame dalyvavusi.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, antrasis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas gali įvykti Saudo Arabijoje, Katare arba Turkijoje.
V.Zelenskis mano, kad Rusijos atstovai turėtų dalyvauti. Tačiau Rusija pasišaipė iš tokių Kyjivo užmojų.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau tvirtino, kad jo šalis vis dar nėra pasirengusi eiti į kompromisą su Rusija ir atiduoti kokią nors teritoriją, kad būtų užbaigtas karas.
Devyni į karą išsiųsti Rusijos kaliniai pabėgo iš poligono Belgorode
09:18
Devyni kaliniai, pasirašę sutartis su Rusijos gynybos ministerija, pabėgo iš poligono Belgorodo srities Koročansko rajone, praneša vietos televizijos kanalas „Pepel“, remdamasis Šebekino policijos nuovados gautu pranešimu.
Du iš pabėgusiųjų – Denisas Mustiakovas ir Aleksejus Griazutinas – kalėjo už nužudymą, trys – Romanas Seras, Aleksandras Ivanovas ir Aleksandras Kasatkinas – už sunkų kūno sužalojimą, dar vienas – Nikolajus Bagrovas – už neteisėtą įkalinimą. Kiti – Eduardas Arutiunianas, Igoris Boloninas, Pavelas Migunovas – atitinkamai už vagystę, sukčiavimą ir narkotikų vartojimą.
Pasak pranešimų, šeši iš jų pabėgo iš poligono liepos 26 d., dar trys – kitą dieną. Už informaciją, padėsiančią juos surasti ir sulaikyti, žadamas 100 tūkst. rublių (apie 1072 eurų) atlygis. Policija daro prielaidą, kad kaliniai slapstosi Belgorode arba Šebekine.
Plačiau skaitykite ČIA.
Bedė pirštu į gynybos spragas: Europa turi būti pasiruošusi iššiepti nasrus
08:12
Liepos mėnesį Vašingtone vykusiame jubiliejiniame NATO viršūnių susitikime dominavo karo Ukrainoje ir artėjančių JAV prezidento rinkimų temos. Tačiau susitikimo kuluaruose Aljanso kariniai planuotojai daugiausia dėmesio skyrė milžiniškoms išlaidoms, susijusioms su girgždančių Europos gynybos sistemos lopymu, įvertinti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Augant baimei dėl galimos Rusijos agresijos plėtros, praėjusiais metais NATO vadovai pritarė planams dėl didžiausios per tris dešimtmečius gynybos pajėgumų pertvarkos.
Vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs karinis planuotojas atskleidė, kad nuo to laiko pareigūnai užkulisiuose analizavo minimalius gynybos reikalavimus šiems planams įgyvendinti, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo išsiųsti nacionalinėms vyriausybėms.
Minimaliuose reikalavimuose išsamiai aprašomi NATO kariuomenių trūkumai pagrindinėse srityse, apytiksliai nurodant, kiek milijardų eurų galėtų kainuoti jų ištaisymas, pažymėjo pašnekovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naktį Rusijoje – dronų atakos: buvo dingusi elektra, bet ministerija apie puolimą tyli
08:01
Naktį keliuose Rusijos regionuose pasigirdo sprogimai, Belgorodo ir Oriolo sričių kaimuose degė elektros stotys. Ryte Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad virš 5 Rusijos Federacijos regionų buvo numušti 39 bepiločiai orlaiviai.
Pranešama, kad Belgorodo srityje po vidurnakčio dronais atakuota elektros pastotė. Buvo dingusi elektra.
Socialiniuose tinkluose skelbiami emocingi vaizdo įrašai iš Glazunivkos kaimo, esančio Rusijos Federacijos pietuose esančioje Oriolo srityje. Šios vietovės gyventojai nufilmavo virš jų praskrendantį droną ir po to įvykusį sprogimą.
Regiono gubernatorius Andrijus Klyčkovas patvirtino išpuolį, sakydamas, kad buvo apgadinta pastotė.
Ryte Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad neva per naktį oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 39 ukrainiečių bepiločius dronus virš Kursko, Belgorodo, Voronežo, Briansko ir Leningrado sričių.
Rusijos Federacijos gynybos ministerija tradiciškai nepraneša apie jokius atakos padarinius.
JAV analitikai: V.Putinas buria koaliciją prieš Vakarus
07:15 Atnaujinta 08:33
Rusijos valdovas Vladimiras Putinas pasinaudojo Karinio jūrų laivyno dienos iškilmėmis ir pabandė sudaryti antivakarietišką koaliciją iš Azijos ir Artimųjų Rytų šalių.
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, parade Sankt Peterburge dalyvavo Kinijos, Alžyro ir Indijos kariniai laivai.
Skaičiuojama, kad parade dalyvavo gerokai daugiau šalių – 31, įskaitant Azerbaidžaną, Venesuelą, Vietnamą, Kubą, Libiją, Mianmarą, Siriją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Pietų Afrikos šalis. Jų laivai dalyvavo renginiuose Sankt Peterburge. Sankt Peterburge, Rusijos karinių jūrų pajėgų bazėje Tartuse, Sirijoje, Baltijos, Kaspijos ir Šiaurės jūrose.
Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas susitiko su Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos karinio jūrų laivyno vadu ir aptarė šalių bendradarbiavimą karinio jūrų laivyno srityje.
Jis taip pat surengė panašų susitikimą su Mianmaro karinių jūrų pajėgų vadu Win Hteinu.
Pažymima, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį susitiko su Malaizijos užsienio reikalų ministru Mohamadu Hasanu Kvala Lampure ir susitarė stiprinti Rusijos ir Malaizijos diplomatinius ryšius.
„Rusija pastaruoju metu suintensyvino bendradarbiavimą su daugeliu šių valstybių, įskaitant Venesuelą, Kubą, Indiją ir Vietnamą“, – pridūrė ekspertai.
Kalbėdamas per karinių jūrų pajėgų paradą, V.Putinas neišvengė grasinimų Vakarams ir tęsė savo branduolinio sabotažo retoriką.
Rusijos vadovas pabrėžė, kad, jeigu JAV 2026 m. Vokietijoje dislokuos tolimojo nuotolio raketų sistemas, skrydžio laikas iki Rusijos pramonės ir gynybos objektų truks apie 10 minučių. Jis taip pat atkreipė dėmesį į planus dislokuoti amerikiečių vidutinio nuotolio raketų sistemas „Typhon“ (MRC) Danijoje ir Filipinuose bendroms pratyboms.
V.Putinas pagrasino, kad, jei JAV įgyvendins savo planus, Rusija nebesilaikys Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) ir imsis „veidrodinių priemonių“ dislokuoti neįvardytas sistemas, kurios šiuo metu yra baigiamajame kūrimo etape, neįvardytose vietose.
Prezidentas pridūrė, kad pasibaigus Šaltajam karui Rusijos strateginiai raketų nešėjai nustojo patruliuoti ore, tačiau 2007 m. atnaujino šiuos skrydžius, reaguodami į padidėjusį JAV strateginės ir žvalgybinės aviacijos aktyvumą „Rusijai jautriose“ pasaulio vietose ir siekdami „užtikrinti saugumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
V.Putinas 2019 m. kovo mėn. oficialiai sustabdė Rusijos dalyvavimą INF sutartyje, kuria uždraustos nuo žemės paleidžiamos balistinės ir sparnuotosios raketos, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 iki 5 500 km, tačiau Rusija nuo 2018 m. Kaliningrado srityje jau dislokavo branduolinį užtaisą galinčias nešti balistines raketas „Iskander-M“, kurių veikimo nuotolis, kaip pranešama, yra iki 500 km.
„V.Putinas melagingai bando pateikti Rusijos anksčiau pagal INF sutartį uždraustų raketų dislokavimą kaip posūkį, greičiausiai kaip dalį savo nuolatinių pastangų branduoliniu sabotažu pastūmėti Vakarus, kad šie imtųsi savęs tramdymo“, – rašo instituto analitikai.
Rusijos ir JAV diplomatai teigia, kad jų diplomatiniai santykiai blogesni net negu per 1962 m. Kubos raketų krizę, ir Maskva, ir Vašingtonas ragino deeskaluoti situaciją, o abu žengė žingsnius link eskalacijos, pastebėjo naujienų agentūra „Reuters“.
JAV suorganizuotą raketų sistemų „Typhon“ perdavimą Danijai bei Filipinams, Rusija prilygino JAV planams 1979 m. NATO sprendimu Vakarų Europoje dislokuoti raketų paleidimo įrenginius „Pershing II“.
Anot „Reuters“, Sovietų Sąjungos vadovybė, įskaitant generalinį sekretorių Jurijų Andropovą, baiminosi, kad „Pershing II“ raketų dislokavimas yra dalis įmantraus JAV vadovaujamo plano, kuriuo siekiama nušalinti Sovietų Sąjungą, pašalinant jos politinę ir karinę vadovybę.
„Ši situacija primena Šaltojo karo įvykius, susijusius su amerikiečių vidutinio nuotolio raketų „Pershing“ dislokavimu Europoje“, – sakė V.Putinas.
1983 m. Vakarų Vokietijoje buvo dislokuotos „Pershing II“, skirtos nešti kintamo galingumo branduolines kovines galvutes.
1983 m. sergantis J.Andropovas ir KGB suprato, kad JAV veiksmai, įskaitant „Pershing II“ dislokavimą ir dideles NATO pratybas, rodo, jog Vakarai ruošiasi suduoti prevencinį smūgį Sovietų Sąjungai.
„The Telegraph“: Rusijos vasaros puolimas žlugo, proveržis neįvyko
06:36
Didžiulis Kremliaus puolimas turėjo užbaigti karą, tačiau didelio proveržio ar Ukrainos žlugimo neįvyko. Pasak „The Telegraph“, tai galėjo būti pergalingas smūgis, nes Ukrainai trūksta žmonių, amunicijos ir apkasų.
Tačiau likus maždaug dviem mėnesiams iki vasaros sezono pabaigos, Rusijai nepavyko pasiekti ambicingiausių tikslų: neįvyko nei didysis Rusijos proveržis, nei bendras Ukrainos fronto linijos žlugimas.
Rusijos armijos laimėjimai buvo labai lėti ir kainavo labai brangiai: Didžiosios Britanijos gynybos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad gegužės ir birželio mėnesiais Rusija kasdien vidutiniškai prarasdavo po 1262 ir 1162 žmones – daugiausiai per visą konfliktą.
Tačiau Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį, kartais nerimą keliančiu greičiu.
Ukrainos projektas „Deep State“ pranešė, kad dėl „chaotiško vienos iš pėstininkų brigadų atsitraukimo“ toje pačioje teritorijoje 31-oji atskiroji mechanizuotoji brigada buvo beveik apsupta netoli Prohreso kaimo.
„Blogiausio scenarijaus tikriausiai pavyko išvengti, tačiau jis vis dar turi neigiamą trajektoriją. Artimiausiais mėnesiais Ukraina praras dar daugiau teritorijų“, – sakė Carnegie fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Šios kampanijos pradžioje buvo keletas prognozių, kad Rusijos „blickrygas“ nueis iki pat Kyjivo. Dabar apie tai nekalbama. Tačiau Rusija vis dar turi vieną svarbų teritorinį tikslą – užimti visą arba didžiąją dalį Donecko srities.
Jei ir kai prasidės taikos derybos – o rusai aiškiai tikisi, kad Donaldo Trumpo pergalė lapkritį suteiks jiems geras galimybes jas pradėti – jie stengsis išlaikyti viską, ką yra okupavę.
Jei iki to laiko jie užims Slovjanską, Kramatorską, Pokrovską, jie galės parduoti šį rezultatą kaip pergalę šiame kare. Akivaizdu, kad Rusija dabar turi pranašumą žmonių, technikos ir amunicijos atžvilgiu. Jiems reikia išnaudoti šį dominavimo langą.
Rusija surengė Karinio jūsų laivyno paradą
06:28
Surengtame Rusijos Karinio jūrų laivyno parade – įdomi detalė
Liepos 28 d. Rusija surengė paradą, skirtą Karinio jūrų laivyno dienai paminėti.
BBC duomenimis, į pagrindinio karinio jūrų laivyno parado transliaciją buvo įtraukti tik du Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai – korvetė „Merkurijus“ ir fregata „Admirolas Grigorovičius“.
„Nebuvo pademonstruotas nė vienas laivas, kuris, Ukrainos pusės teigimu, buvo apgadintas ar sunaikintas Juodojoje jūroje per praėjusius metus, įskaitant ir prijungtas kitų laivynų pajėgas“, – teigia BBC.
