Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vašingtonas ėmėsi ryžtingų žingsnių rytiniam flangui stiprinti: tankai jau važiuoja į Lenkiją
16:03
Jungtinės Valstijos iš Vokietijos į Lenkiją pradėjo gabenti šarvuotas kovos mašinas, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, skelbia lenkų radijo stotis „ZET“.
Liubušo ir Didžiosios Lenkijos vaivadijų gyventojai pranešė pastebėję suaktyvėjusį karinės technikos srautą. Tai – amerikiečių kariuomenė iš Vokietijos į Povidzą gabena tankus ir pėstininkų kovos mašinas. Nurodoma, kad operacija truks iki rugsėjo pabaigos.
Tačiau regionų valdžios institucijos suskubo raminti – šie pervežimai nėra susiję su jokiais dabartiniais įvykiais. Kaip išsiaiškino „Radio ZET“ reporteris Krzysztofas Grządzielskis, šis perkėlimas yra JAV kariuomenės planuojamos karinės technikos perkėlimo operacijos dalis.
Vykdant šį manevrą JAV kariuomenė iš karinės bazės Manheime, Vokietijoje, į bazę Povidze, Lenkijoje, esančioje netoli Poznanės, ketina perkelti įrangą ir jai skirtą amuniciją. Pažymima, kad Povidze esantys sandėliai yra šalia oro uosto, todėl prireikus įrangą ir šaudmenis bus galima akimirksniu pergabenti oru.
Iš viso Povidze planuojama dislokuoti 87 tankus, daugiau kaip 150 pėstininkų kovos mašinų ir 18 savaeigių haubicų.
„Konvojų judėjimą tarp JAV kariuomenės ir Lenkijos regioninės valdžios institucijų šioje teritorijoje koordinuoja Lenkijos kariuomenės judėjimo koordinavimo centras“, – patikslino Gniezno apskrities valdyba.
Prieš tai paaiškėjo, kad Lenkijos Svetlošuvo mieste baigta statyti bazė, kurioje galėtų įsikurti daugiau kaip 1 tūkst. amerikiečių karių. Karinis objektas bus naudojamas greitam surinkimui, atsargų ir įrangos gavimui prieš persikeliant į taktinių operacijų rajoną, paaiškino lenkų brigados generolas Dariuszas Mendrala.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino ruoštis karui su Rusija Ukrainos pralaimėjimo atveju.
„Jei nekovosime prieš Rusijos imperializmą ir nesutrupinsime Putino žiaurių ašmenų, šis įkyrus monstras puldinės vis toliau ir toliau“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, Šiaurės Atlanto aljansas „turėtų būti toks stiprus, kad niekam nebūtų prasmės jį pulti“. Jis taip pat nurodė, kad panašios nuomonės laikosi ir kitos NATO narės.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, prezidentas Vladimiras Putinas ilgainiui ruošiasi plataus masto karui su NATO.
Pasak analitikų, tai rodo kariuomenės telkimas, perėjimas prie karo ekonomikos ir Rusijos karinio-administracinio suskirstymo reforma.
Verta pridurti, kad Rusija atkūrė Maskvos ir Leningrado karines apygardas, kurios gali sutelkti pajėgumus Vakarų kryptimi.
Anksčiau Pentagono vadovas Lloydas Ostinas perspėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas sukels Rusijos karą su NATO, ir pabrėžė, kad V.Putinas „nesustos“ bandydamas „užgrobti suverenią kaimynų teritoriją“. Šiai nuomonei pritarė ir Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos ir Estijos kariuomenių vadai bei gynybos ministrai.
Pats V.Putinas tokius pareiškimus pavadino „nesąmone“.
„Tai tik kalbos figūra, kuria siekiama pateisinti savo klaidingą politiką Rusijos kryptimi“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Rusija neturi „jokio rezonanso, jokio intereso“ kariauti su NATO.
Rusijos kalėjimuose paslaptingai dingusių asmenų sąrašas vis ilgėja
00:37
Rusijos žmogaus teisių aktyvistai, su kuriais kalbėjosi „Amerikos balso“ Rusijos tarnyba, yra sunerimę dėl didėjančio Rusijos kalėjimuose „dingusių“ kalinių sąrašo ir oficialių paaiškinimų dėl to nebuvimo. Kartu jie viliasi, kad tai gali būti susiję su būsimais kalinių mainais į kai kuriuos Kremliaus pageidaujamus asmenis, atliekančius bausmę Vakarų šalyse.
Sekmadienį tapo žinoma apie keturis politinius kalinius, dėl nežinomų priežasčių išvežtus iš kolonijų nežinia kur. Tai buvusios Aleksejaus Navalno štabų Ufoje ir Tomske vadovės Lilija Čanyševa ir Ksenija Fadejeva, žmogaus teisių gynėjas Olegas Orlovas iš „Memorialo“ ir menininkė Saša Skočilenko. Visi jie pagal skirtingus straipsnius buvo nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir bausmes atliko skirtinguose regionuose. Tačiau visais atvejais apie nuteistųjų perkėlimą nebuvo pranešta iš anksto, todėl žinia apie staigų perkėlimą buvo visiška staigmena ir advokatams, ir artimiesiems.
Antradienį į šį sąrašą pateko opozicijos politikas Ilja Jašinas, gavęs aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už „klastotes“ apie Rusijos armiją (jis buvo išvežtas į nežinomą vietą iš Smolensko srities pataisos darbų kolonijos), ir devyniolikmetis Kevinas Likas, kalėjęs Archangelsko srities kolonijoje. K.Likas yra Vokietijos ir Rusijos pilietis, apie jo dingimą pranešė motina.
Septintasis politinis kalinys per pastarąsias dvi dienas, kurio buvimo vieta nežinoma, tapo Sankt Peterburgo menininkas ir aktyvistas Daniilas Krinaris, nuteistas penkerius metus kalėti pagal straipsnį dėl slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybės specialiąja tarnyba, tarptautine ar užsienio organizacija arba jų atstovais. Jis buvo išvežtas iš Kapotnios tardymo izoliatoriaus Nr. 7 nežinoma kryptimi, pranešė aktyvisto paramos grupė.
Kadangi staiga iš kolonijų „dingusių“ politinių kalinių sąraše atsiranda vis naujų pavardžių, tai vis mažiau panašu į sutapimą, „Amerikos balso“ Rusijos tarnybai sakė Ana Karetnikova, žmogaus teisių aktyvistė, anksčiau dirbusi pagrindine Federalinės kalėjimų tarnybos Maskvos departamento analitike. Jos nuomone, čia jau galima kalbėti apie tam tikrą tendenciją.
„Akivaizdu, kad tai, kas vyksta, nėra atsitiktinumas, – pridūrė ji. – Kartu neatmetu ir blogiausių variantų. Apskritai Federalinės bausmių vykdymo tarnybos sistemoje žmonės iš kolonijos perkeliami tokiais atvejais: į tardymo izoliatorių dėl kokių nors procesinių veiksmų – pavyzdžiui, norint iškelti naują baudžiamąją bylą, kaip ne taip seniai nutiko su kitu politiniu kaliniu Aleksejumi Gorinovu. Teoriškai taip pat gali išsiųsti į psichiatrijos ligoninę. Bet, kaip sakoma, visi išprotėja po vieną, tai gripu sergama kartu. Todėl labai bijau ką nors gero manyti. Pastaruoju metu valdžia tam nepateikė jokių priežasčių.“
Tačiau, tikriausiai, galima daryti prielaidą, kad kalba vis dėlto eina apie mainus, patikslino A.Karetnikova, sakydama: „Nebūnant viduje, sunku pasakyti konkrečiau. Greičiausiai dabar tai laikoma valstybės paslaptimi. Todėl sunku spręsti apie galimų mainų konfigūraciją. Galima daryti prielaidą, kad Kremliui ir V.Putinui labai reikia ko nors (iš tų, kurie atlieka bausmę Vakarų šalių kalėjimuose, – red.). Tačiau mainai nebūtinai vyks griežtai pagal sąrašą: 35 į 35, kaip keičiantis karo belaisviais. Be to, jie gali būti iškeisti net ne į kokius nors žmones, bet į kažką kitą. Jei tai iš tiesų yra speciali mainų operacija, neturėtume stebėtis, kad viskas vyksta staiga ir slaptai. Nes taip būna visada, ir tame nėra nieko neįprasto.“
NYT: mobilizacija artimiausiomis savaitėmis sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, tačiau ne visi naujokai pasirengę kovoti
20:51
Ukrainos mobilizacijos kampanija, kuria siekiama papildyti išsekusias karines pajėgas, įgauna pagreitį. Ji skirta padėti artimiausiomis savaitėmis užpildyti personalo spragas fronto linijoje, rašo „The New York Times“, remdamasis Ukrainos pareigūnų, karių ir karo analitikų žodžiais.
Pažymima, kad mobilizacijos postūmis kol kas reikšmingai nesustiprino Ukrainos pajėgų mūšio lauke. Daugelis naujokų vis dar baigia mokymo procesą ir į frontą dar neatvyko. O kai kurie naujokai yra fiziškai netinkami kovai. Tuo pat metu kelios brigados pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis padidėjo šauktinių skaičius. Jos tikisi, kad karių antplūdis padės Ukrainai šią vasarą stabilizuoti fronto liniją.
Ukrainos valdžios institucijos atsisakė pateikti išsamią informaciją apie šaukimą į kariuomenę. Trys kariniai ekspertai, žinantys skaičius, sakė, kad nuo gegužės per mėnesį mobilizuojama iki 30 000 vyrų. Tai yra dvigubai ar trigubai daugiau nei per pastaruosius žiemos mėnesius ir maždaug tiek pat, kiek Rusijos armija mobilizuoja kiekvieną mėnesį.
Kai kurių brigadų atstovai taip pat pažymi, kad personalo padėtis pagerėjo. Leitenantas Serhijus Skibčykas, 65-osios brigados atstovas spaudai, pažymėjo, kad dabar į jo dalinį kiekvieną savaitę plūsta nedidelės šauktinių grupės. Tačiau poreikiai vis dar nėra visiškai patenkinti.
Žurnalistų teigimu, karių trūkumas buvo viena didžiausių Ukrainos problemų mūšio lauke per pastaruosius metus. Rusijos pajėgoms pavyko pralaužti susilpnėjusias Ukrainos linijas. O Ukrainos kariuomenei trūksta karių, kurie galėtų vykdyti plataus masto kontratakas. Kritikai teigia, kad Ukrainai sunku surinkti ar pašaukti daugiau karių dėl sovietinio stiliaus biurokratijos ir korupcija apraizgytos sistemos. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma ukrainiečių taip pat mano, jog pagrindinis šauktinių mokymas yra nepakankamas, todėl jie vengia šaukimo į kariuomenę.
Siekdamas išspręsti šią problemą, Ukrainos parlamentas balandžio mėn. priėmė įstatymą, kuriuo sugriežtinamos mobilizacijos taisyklės. Dokumente numatoma derinti finansines paskatas tiems, kurie ima ginklą į rankas, ir baudas tiems, kurie bando išvengti tarnybos.
Parlamento gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas Jehoras Černjevas leidiniui sakė, kad „mobilizacijos padėtis gerokai pagerėjo“, tačiau atsisakė pateikti tikslius skaičius. Be šauktinių, Ukraina už galimybę būti lygtinai paleistiems į laisvę išleido apie 3800 kalinių, kurie dabar tarnauja.
Neseniai iš Ukrainos grįžęs Vienoje dirbantis karo analitikas Franzas-Stephanas Gady teigė, kad artimiausiomis savaitėmis į mūšio lauką atvyks daug šauktinių. Jis spėja, kad iki to laiko Rusijos pajėgos „padarys dar vieną didelį postūmį“ ir bandys pralaužti Ukrainos gynybos linijas.
Mobilizacija yra tik dalis Ukrainos sėkmės. Ne mažiau svarbu yra tinkamai apmokyta kariuomenė ir pakankamas kiekis ginklų bei šaudmenų. Šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad nepakanka patalpų šauktiniams mokyti, ir skundėsi, kad daugiau kaip dešimt brigadų buvo nepakankamai apginkluotos, nes vėluojama pristatyti vakarietiškus ginklus. Kai kurie kariškiai pažymėjo, kad šauktiniai nėra pasirengę kovoti net po bazinių mokymų.
Rusijoje už teroro išpuolį nuteistas iš Lietuvos, anot teismo, kilęs Rusijos pilietis
20:09
Rusijos teismas iš Lietuvos, anot teismo, kilusį Rusijos pilietį Nikitą Semaką pripažino kaltu dėl vėdinimo šachtos susprogdinimo Sankt Peterburge, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Sankt Peterburgo teismų jungtinė spaudos tarnyba.
Teismas N.Semaką pripažino kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant teroro aktą ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime, o likusius – griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
N.Semakui taip pat skirta 300 tūkst. rublių (3234 eurų) bauda, sakoma pareiškime.
2023 metų rugsėjį kaltinamasis padėjo savadarbį sprogstamąjį įtaisą vėdinimo šachtoje, vedančioje į apleistą bombų slėptuvę Nevskio rajone, netoli verbavimo biuro. Sužeistųjų nebuvo.
Teismas nusprendė, kad kaltinamasis taip elgėsi siekdamas „destabilizuoti pareigūnų darbą ir daryti įtaką jų sprendimų priėmimui“, sakoma pareiškime.
Ukrainiečių smūgis šiaurėje: apgadintų bombonešių Tu-22M3 pasirodė esą daugiau
18:52
Per sprogimą Rusijos Murmansko srityje esančiame kariniame aerodrome „Olenja“ buvo apgadinti iš karto du strateginiai bombonešiai Tu-22M3. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas.
„Kalbame apie sprogimą virš lėktuvų buvimo vietos. Be to, galiu pranešti, kad kalbama apie dviejų bombonešių Tu-22M3 apgadinimą. Ir yra atitinkami borto numeriai – borto Nr. 33 ir borto Nr. 31. Bortas Nr. 33 – tai fiuzeliažo viršutinės dalies pramušimai. O bortas Nr. 31 – tai taip pat tam tikri pažeidimai“, – sakė jis „Laisvės“ radijui skirtame komentare.
A.Jusovas pažymėjo, kad per ataką aerodrome nesuveikė jokia oro pavojaus sistema. Be to, GUR atstovas patikslino smūgio datą ir laiką.
„Pagal datas galime pasakyti, kad kalbame apie liepos 25 d. Informacija buvo pateikta vėliau, iš tikrųjų po papildomo patikrinimo. Ir iš tiesų, liepos 25 d., preliminariai 15.47 val. buvo užfiksuotas atitinkamas smūgis“, – sakė jis.
Pasak A.Jusovo, nukentėjusių orlaivių atstatymas Rusijai gali užtrukti kelis mėnesius.
Anksčiau buvo pranešta, kad ataka Rusijos aerodrome „Olenja“ buvo įvykdyta liepos 27 d. naktį ir tos pačios dienos rytą. Buvo pažymėta, kad vykdydama operaciją GUR atakavo priešo karinį aerodromą Engelso mieste Saratovo srityje, o taip pat karinius aerodromus „Diagilev“ Riazanės srityje ir „Olenja“ Murmansko srityje. Taip pat dronais kamikadzėmis buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad buvo numušta mažiausiai 12 bepiločių orlaivių kamikadzių: Kursko, Belgorodo, Rostovo, Briansko ir Lipecko srityse.
Rusijoje užsidegė svarbi gynybos pramonės gamykla
18:35
Rusijos mieste Jekaterinburge dega N.A.Semichatovo vardu pavadinta ir gynybos pramonei priklausanti automatikos gamykla. Rusijos „Telegram“ kanaluose skelbiami didelio masto gaisro vaizdo įrašai.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, dega cecho su chemijos produktais stogas. Gaisro plotas – 800 kvadratinių metrų. Teigiama, kad informacijos apie nukentėjusiuosius nėra.
Žinoma, kad ši gamykla – viena didžiausių Rusijos įmonių, kuriančių ir gaminančių valdymo sistemas ir radioelektroninę įrangą kosminėms technologijoms.
Kaip pažymėjo karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, ši gamykla specializuojasi valdymo sistemų ir automatikos įrangos kūrime ir gamyboje, o pagrindiniai jos produktai yra valdymo sistemos tarpžemyninėms balistinėms raketoms.
„The Wall Street Journal“: Kyjivo naikintuvai neliks be galingų ginklų
17:39
Jungtinės Valstijos aprūpins Ukrainai tiekiamus naikintuvus F-16 modernia ginkluote, įskaitant raketas „oras-oras“, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis aukšto rango JAV pareigūnu.
Pažymima, kad šią vasarą Danija ir Nyderlandai ruošiasi į Ukrainą išsiųsti pirmuosius amerikietiškus F-16 naikintuvus, vėliau papildomų olaivių perduos Belgija ir Norvegija.
Tačiau svarbiausių ginklų karo lėktuvams tiekėjas iki šiol buvo neaiškus.
„Nors Pentagonas turi ribotas atsargas ir gamybos pajėgumus, jis tieks F-16 lėktuvams amuniciją „oras-žemė“, tiksliai valdomas bombas ir pažangias raketas „oras-oras“ pakankamais kiekiais, kad patenkintų neatidėliotinus Ukrainos poreikius“, – rašoma straipsnyje.
Norvegijos karališkųjų oro pajėgų vado generolo majoro Rolfo Follando teigimu, pats lėktuvas be ginklų yra nenaudingas.
Pranešama, kad JAV ginkluotę F-16 naikintuvams sudaro AGM-88 HARM raketos „oras-žemė“, padidinto nuotolio „Joint Direct Attack Munitions“ (liet. Jungtinė tiesioginio puolimo amunicija) versijos, kurios nevaldomas bombas paverčia išmaniais ginklais, ir vadinamosios mažo skersmens bombos.
Be to, Jungtinės Valstijos lėktuvams tieks pažangias vidutinio nuotolio raketas „oras-oras“, vadinamas AMRAAM, ir trumpojo nuotolio raketas „oras-oras“ AIM-9X.
Pasak JAV pareigūno, daugelis Europos šalių nenorėjo siųsti Kyjivui didelio kiekio iš oro paleidžiamos amunicijos dėl ir taip turimų skurdžių jų atsargų rezervuose. Tuomet Vakarų sąjungininkai pasiūlė sprendimą: Europos šalys galėtų sutelkti savo lėšas ir nupirkti iš Jungtinių Valstijų atitinkamų ginklų, kuriuos būtų galima siųsti Ukrainai.
Anksčiau „The New York Times“ rašė, kad Ukraina yra per žingsnį nuo pirmųjų amerikietiškų naikintuvų F-16 dislokavimo, tačiau vis dar susiduria su rimtomis problemomis, kurios gali dar labiau paaštrėti. Tarp jų – padažnėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos aerodromus, taip pat apmokytų pilotų ir pagalbinio personalo trūkumas.
Suomijos prezidentas paaiškino, kaip reikia derėtis su Rusija
17:29
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Ukraina neturėtų reikalauti Rusijos karių išvedimo iš savo teritorijos kaip sąlygos deryboms su Maskva pradėti.
„Mūsų požiūriu, kelias į taiką yra aiškus: Rusija turi pasitraukti. Tačiau negalima šio išvedimo laikyti išankstine sąlyga. Turime įtikinti globaliuosius pietus, kad tai, ką daro Rusija, yra imperializmas“, – aiškino prezidentas prancūzų leidinio „Le Monde“ žurnalistams.
Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad pirmasis derybų etapas turėjo vykti be agresoriaus, tačiau dabar atėjo laikas pradėti derybų procesą dalyvaujant Rusijai.
A.Stubbas paaiškino, kad šiuo metu Ukrainos padėtis yra stipresnė nei prieš du mėnesius, nes Ukrainos kariuomenė sulaukė Vakarų ginkluotės.
„Rusijos proveržio taip pat nėra. Rusija, mūsų duomenimis, nejuda į priekį, o jos nuostoliai yra dar didesni nei anksčiau“, – pažymėjo Suomijos vadovas.
Kartu į diskusijas dėl taikos Ukrainoje turėtų būti įtraukta Kinija ir kitos globaliųjų pietų šalys, pabrėžė A.Stubbas. Jo nuomone, daug ką, kad karas baigtųsi, gali padaryti Kinija, „nes ji turi tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu“.
„Jei Xi Jinpingas norėtų sustabdyti karą, jis galėtų paskambinti Vladimirui Putinui ir pasakyti „Užteks!“.
Kartu Suomijos prezidentas pripažino, kad nežino, kaip Rusija elgsis, jei prasidės derybos.
„Aš nustojau bandyti suprasti, ką Rusija ketina daryti, nes daugeliu atvejų mūsų prognozės būna klaidingos“, – pažymėjo jis.
Pirmasis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos įvyko birželio 15-16 d. Šveicarijoje. Jame dalyvavo daugiau kaip 90 šalių ir organizacijų, tačiau Rusija į jį nebuvo pakviesta.
Aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimtas komunikatas, kurį pasirašė dauguma dalyvių.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Ukraina planuoja surengti prieš JAV prezidento rinkimus, kurie vyks šių metų lapkričio pradžioje. Planuojama, kad į šį renginį bus pakviesta Rusija. Kremlius pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti taikos planą su Ukraina, tačiau būtina suprasti, apie ką bus kalbama aukščiausiojo lygio susitikime.
„Jei norime užbaigti karą ir turime tam visas jėgas, jei pasaulis susivienys aplink Ukrainą – kalbėsimės su tais, kurie Rusijoje viską sprendžia“, – anksčiau pabrėžė V.Zelenskis.
Žinomų politinių kalinių „dingimas“ iš Rusijos įkalinimo įstaigų sufleruoja apie galimus mainus
17:19
Pirmadienį ir antradienį paskelbta, kad mažiausiai žinomi penki Rusijos politiniai kaliniai pastarosiomis dienomis buvo išvežti iš kalėjimų ir įkalinimo centrų, pranešė jų bendražygiai ir advokatai.
Šie, panašu, koordinuoti veiksmai sukėlė spėlionių apie galimą apsikeitimą kaliniais.
Rusija dešimtims žmonių yra skyrusi ilgas įkalinimo bausmes už pasipriešinimą Kremliui ir Maskvos karo Ukrainoje kritiką.
„Matyt, esame ant labai plataus masto mainų slenksčio“, – antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ įvertino Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vašingtonas ėmėsi ryžtingų žingsnių rytiniam flangui stiprinti: tankai jau važiuoja į Lenkiją
16:03
Jungtinės Valstijos iš Vokietijos į Lenkiją pradėjo gabenti šarvuotas kovos mašinas, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, skelbia lenkų radijo stotis „ZET“.
Liubušo ir Didžiosios Lenkijos vaivadijų gyventojai pranešė pastebėję suaktyvėjusį karinės technikos srautą. Tai – amerikiečių kariuomenė iš Vokietijos į Povidzą gabena tankus ir pėstininkų kovos mašinas. Nurodoma, kad operacija truks iki rugsėjo pabaigos.
Tačiau regionų valdžios institucijos suskubo raminti – šie pervežimai nėra susiję su jokiais dabartiniais įvykiais. Kaip išsiaiškino „Radio ZET“ reporteris Krzysztofas Grządzielskis, šis perkėlimas yra JAV kariuomenės planuojamos karinės technikos perkėlimo operacijos dalis.
Vykdant šį manevrą JAV kariuomenė iš karinės bazės Manheime, Vokietijoje, į bazę Povidze, Lenkijoje, esančioje netoli Poznanės, ketina perkelti įrangą ir jai skirtą amuniciją. Pažymima, kad Povidze esantys sandėliai yra šalia oro uosto, todėl prireikus įrangą ir šaudmenis bus galima akimirksniu pergabenti oru.
Iš viso Povidze planuojama dislokuoti 87 tankus, daugiau kaip 150 pėstininkų kovos mašinų ir 18 savaeigių haubicų.
„Konvojų judėjimą tarp JAV kariuomenės ir Lenkijos regioninės valdžios institucijų šioje teritorijoje koordinuoja Lenkijos kariuomenės judėjimo koordinavimo centras“, – patikslino Gniezno apskrities valdyba.
Prieš tai paaiškėjo, kad Lenkijos Svetlošuvo mieste baigta statyti bazė, kurioje galėtų įsikurti daugiau kaip 1 tūkst. amerikiečių karių. Karinis objektas bus naudojamas greitam surinkimui, atsargų ir įrangos gavimui prieš persikeliant į taktinių operacijų rajoną, paaiškino lenkų brigados generolas Dariuszas Mendrala.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino ruoštis karui su Rusija Ukrainos pralaimėjimo atveju.
„Jei nekovosime prieš Rusijos imperializmą ir nesutrupinsime Putino žiaurių ašmenų, šis įkyrus monstras puldinės vis toliau ir toliau“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, Šiaurės Atlanto aljansas „turėtų būti toks stiprus, kad niekam nebūtų prasmės jį pulti“. Jis taip pat nurodė, kad panašios nuomonės laikosi ir kitos NATO narės.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, prezidentas Vladimiras Putinas ilgainiui ruošiasi plataus masto karui su NATO.
Pasak analitikų, tai rodo kariuomenės telkimas, perėjimas prie karo ekonomikos ir Rusijos karinio-administracinio suskirstymo reforma.
Verta pridurti, kad Rusija atkūrė Maskvos ir Leningrado karines apygardas, kurios gali sutelkti pajėgumus Vakarų kryptimi.
Anksčiau Pentagono vadovas Lloydas Ostinas perspėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas sukels Rusijos karą su NATO, ir pabrėžė, kad V.Putinas „nesustos“ bandydamas „užgrobti suverenią kaimynų teritoriją“. Šiai nuomonei pritarė ir Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos ir Estijos kariuomenių vadai bei gynybos ministrai.
Pats V.Putinas tokius pareiškimus pavadino „nesąmone“.
„Tai tik kalbos figūra, kuria siekiama pateisinti savo klaidingą politiką Rusijos kryptimi“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Rusija neturi „jokio rezonanso, jokio intereso“ kariauti su NATO.
Rusams kliuvo kaip reikiant: liko kalnas žuvusiųjų ir sunaikintos technikos
15:43
Antradienį Ukrainos 79-oji Tavrijos oro desanto brigada sustabdė dar vieną plataus masto Rusijos pajėgų bandymą prasiveržti netoli Kurachovės Donecko srityje, pranešė Ukrainos oro desanto pajėgų vadavietė.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva didina pastangas veržtis į priekį Kurachovės ir Pokrovsko sektoriuose Ukrainos rytuose, o Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad padėtis yra „įtempta ir sudėtinga“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo karinį aerodromą Šiaurės Osetijoje
15:25
Bepiločiai orlaiviai atakavo Mozdoko karinį aerodromą Šiaurės Osetijoje, Rusijoje.
Su Rusija siejamuose susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose skelbiamas atakos padarinių vaizdo įrašas.
Pranešama, kad danguje kurį laiką buvo matomi priešlėktuvinės gynybos raketų pėdsakai. Preliminariais duomenimis, aukų nėra.
Respublikos vadovas Sergejus Meniailo, kaip įprasta Rusijos valdžios institucijoms, pranešė apie bepiločių orlaivių sunaikinimą. Pasak jo, du dronai buvo numušti Šiaurės Osetijos Mozdoko rajone.
Primenama, kad praėjusią vasarą Mozdoko aerodrome pradėjo bazuotis tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22M3, kurie vykdo raketinius smūgius prieš Ukrainą.
2024 m. sausį pranešta, kad Rusijos Federacija sistemingai rengia raketas tolesniems smūgiams Ukrainos teritorijoje, o dėl baimės, kad bus suduoti smūgiai aerodromui, Rusijos pajėgos pradėjo aerodrome įrenginėti netikrus taikinius.
V.Zelenskis įvertino sienos su Baltarusija įtvirtinimus
15:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Volynėje surengė susitikimą saugumo klausimais ir apžiūrėjo įtvirtinimų statybą pasienyje su Baltarusija ir Rusija.
„Volynė. Įtvirtinimų statyba ir saugumo susitikimas mūsų šiauriniuose regionuose. Pagrindinis dėmesys skiriamas mūsų valstybės sienos apsaugai regionuose, besiribojančiuose su Rusija ir Baltarusija. Toliau stipriname Ukrainos sieną. Esu dėkingas visiems, kurie dirba dėl Ukrainos apsaugos ir stiprybės“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pažymima, kad koordinaciniame pasitarime dalyvavo karinės vadovybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Volynės, Žytomyro, Rivnės, Kyjivo ir Černihivo sričių karinių vadovybių atstovai.
Teigiama, kad prezidentas susipažino su darbų vykdymu vienoje iš Volynės srities tvirtovių. V.Zelenskis taip pat apžiūrėjo tranšėjų, ugniasienių ir pozicijų įrengimą bei žemines.
Prezidento kanceliarija teigia, kad nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios čia pastatyti prieštankiniai grioviai, užkardos ir būrių įtvirtinimai su šaudymo pozicijomis. Galimo priešininkų šarvuočių judėjimo vietose įrengtos gelžbetoninės konstrukcijos ir apsauginiai statiniai, skirti personalui paslėpti.
„Mūsų pusėje yra stiprios gynybos priemonės, tiek personalo, tiek gynybinių linijų požiūriu. Taip pat padidinome pasieniečių skaičių visuose regionuose, kurie ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Ir toliau ją stipriname“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Liepos 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymėjo, kad kol kas neužfiksavo, jog prie sienos su Baltarusija ar Sumų srityje būtų padidėjęs priešo karių skaičius.
Iš kolonijos Rusijoje „dingo“ ir vienas žymiausių opozicionierių – I.Jašinas
14:48
Pirmadienio vakarą pranešta, kad iš Rusijos kalėjimų ir sulaikymo centrų dingo keturi politiniai kaliniai. Antradienį paskelbta, kad „nežinoma kryptimi“ išvyko ir Rusijos nuteistas Ilja Jašinas, Rusijos opozicijos aktyvistas, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“.
Pasak pranešimo I.Jašino kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“, opozicionierius buvo išvežtas iš kolonijos Nr.3 Smolensko srityje, kurioje jis buvo laikomas po to, kai buvo nuteistas „klastočių“ apie Rusijos kariuomenę byloje.
„Ilja Jašinas išvyko iš kolonijos nežinoma kryptimi. Apie tai šiandien buvo pranešta jo advokatei Tatjanai Solominai“, – teigiama žinutėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sako užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
13:37 Atnaujinta 14:12
Rusija antradienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą rytinėje Donecko srityje, kur Maskvos kariai vykdo puolimą.
Gynybos ministerija pranešė, kad rusų pajėgos „išvadavo“ Pivdenės kaimą netoli Torecko, prie kurio pastaraisiais mėnesiais artėjo Rusijos kariuomenė.
2022 metų vasarį prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, šiame kaime, ukrainiečių vyriausybės duomenimis, gyveno apie 1 400 žmonių.
Maskva pastarosiomis savaitėmis teigia užėmusi virtinę kaimų ir gyvenviečių, kur daugiausiai tėra tik kelios gatvės ir keletas apleistų pastatų.
Nė vienai pusei nepavyksta pasiekti lemiamo proveržio, o tiek Maskva, tiek Kyjivas kalba apie kitos pusės patiriamus didelius nuostolius.
Rusija teigia 2022-aisiais aneksavusi Donecko sritį, nepaisant to, kad neturi visiškos teritorijos kontrolės.
Rusija skelbia aneksavusi keturias sritis Ukrainos rytuose ir pietuose.
Per naujausią puolimą rusų pajėgos artėja prie Torecko – miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 30 tūkst. žmonių.
Pivdenė, anksčiau rusų vadinta Leninske, yra maždaug už šešių kilometrų į pietryčius nuo Torecko.
„Militarnyj“: Rusija fronte atakuoja iki šiol nematytomis ilgojo nuotolio raketomis
13:32
Rusijos pajėgos fronto linijoje pradėjo naudoti Šiaurės Korėjos suteiktas ilgojo nuotolio savaeiges prieštankines raketų sistemas „Bulsae-4“.
Pasak naujienų svetainės „Militarnyj“, ši sistema gali pataikyti į taikinius už regėjimo linijos ribų daugiau kaip 10 km atstumu. Tačiau tikslių duomenų apie šio ginklo charakteristikas beveik nėra.
Skelbiama, kad sistemą „Bulsae-4“ sudaro besisukantis aštuonių raketų konteinerių paketas, sumontuotas ant Šiaurės Korėjos 6x6 ratinio šarvuočio M-2010. Valdoma raketa turi didelius stabilizatorius ir gali taikytis iš viršaus. Ją valdo elektrooptinė kovinė galvutė kartu su komandiniu valdymu šviesolaidiniu kabeliu.
Operatorius šią sistemą valdo rankiniu būdu. Ekrane jis mato visą vietovės reljefą, objektus, gali apeiti kliūtis ir smogti į taikinį už matymo linijos ar net už priedangos. Sistema gali pakankamai tiksliai pataikyti į taikinius maksimaliu atstumu iš pirmojo šūvio.
Anksčiau analitikai išsiaiškino, kad Šiaurės Korėja gamino raketas rusams Ukrainai pulti, naudodama dalį žaliavų iš Rusijos.
„Nors minėti duomenys gali atrodyti sensacingi, iš tiesų Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimo raketų srityje istorija tęsiasi tiesiog kelis dešimtmečius, tik ji dar nesulaukė tinkamo atsako“, – pažymėjo naujienų svetainės „Defense Express“ ekspertai.
Taip pat anksčiau paskelbta, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė elitinę karinių mokymų delegaciją. Pchenjanas tai pavadino pirmaisiais abiejų šalių kariniais mainais po bendradarbiavimo susitarimų pasirašymo.
Rusijoje už narystę „Rusijos laisvės“ legione nuteistas kalėti vyras
11:15
Rusijos karinis teismas antradienį skyrė 14 metų kalėjimo bausmę vyrui dėl kaltinimų išdavyste esą planavus ataką prisijungus prie antikremliško judėjimo „Rusijos laisvės legionas“.
Artiomas Sanžarajevas buvo kaltinamas naryste proukrainietiškame judėjime, kuriam priklauso Rusijos piliečiai. Šis judėjimas yra prisiėmęs atsakomybę už ginkluotus įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus.
Sibiro Krasnojarsko krašto teismas skyrė vyrui įkalinimo bausmę ir tvirtino, kad jis yra „įtikėjęs ideologinis Rusijos priešininkas, nepatenkintas dabartiniu politiniu režimu“.
Prokurorai kaltino jį įsigijus medžiagų, reikalingų Molotovo kokteiliui pagaminti, „siekiant pakenkti Rusijos ekonominiam saugumui ir gynybiniams pajėgumams“, nurodė teismas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija sulaikė dešimtis savo piliečių, kaltinamų bendradarbiavimu su Ukraina.
Kruvinas mūšis dėl dviejų kaimų: „Pusantro mėnesio tai buvo kova tarp šunų gaujų“
11:10
Ukrainos pajėgos pietryčiuose kelis mėnesius iš paskutiniųjų bandė atremti rusų atakas. Tą darė net ir gyvybiškai stokojant šaudmenų, nes ginamos vietovės – ribotas ukrainiečių laimėjimas po praeitos vasaros kontrpuolimo.
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ skelbia, kad 58-oji motorizuotoji pėstininkų brigada patyrė nuostolių, tačiau atrėmė kiekvieną rusų puolimą, įskaitant elitinės jūrų pėstininkų brigados, po kurio atviroje stepėje liko sudegusios rusų šarvuotos transporto priemonės.
Tačiau kovo pabaigoje Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į du nedidelius kaimus: Urožainės ir Staromajorsko. Rusai užtruko tris mėnesius, bet birželį užėmę Staromajorską, jie pagaliau pralaužė išsekusių ukrainiečių gynybą ir okupavo Urožainę.
„Kaimų praradimas buvo smūgis Ukrainai, nes pastaruoju metu daugelyje fronto linijos vietų rusai pasiekė sėkmę, o ukrainiečių jūrų pėstininkai taip sunkiai kovojo, kad juos išlaisvintų per kruviną kontrpuolimą“, – rašoma straipsnyje.
58-osios brigados, kuri nuo spalio mėnesio gynė Urožainę, kariams ir prie jų prijungtiems Nacionalinės gvardijos daliniams buvo dvigubai sunkiau.
Šiuose dviejuose kaimuose apsilankę kareiviai ir karininkai tvirtina, kad juose nebuvo civilių gyventojų, o namai buvo taip sugriauti, kad nebebuvo ką ginti.
„Kovos vyko griuvėsiuose, iš rūsių. Buvo keli grioviai, bet nebuvo jokių gynybinių statinių ir jų nebuvo įmanoma pastatyti“, – žurnalistams pasakojo 43 metų kariuomenės majoras šaukiniu „Karay“, kuris matė ir ankstesnes kovas Urožainėje.
Kaimą sudaro tik dvi gatvės, o rusų kariai birželio mėn. jau buvo užėmę pusę kaimo, nurodė majoras.
„Pusantro mėnesio tai buvo tarsi dviejų šunų gaujų kova. Aplink skraidė tiek daug šaudmenų, kad sužeistuosius buvo galima evakuoti tik naktį. Taigi atėjo laikas, kai nebebuvo prasmės ten laikyti žmones“, – pridūrė „Karay“.
Atomazga buvo greita ir privertė Ukrainos karius greitai pasitraukti iš kaimo.
40-metis Nacionalinės gvardijos narys, kuris prašė nurodyti tik jo vardą – Markas, paskelbė dramatišką įrašą socialiniame tinkle "X“. „The New York Times“ pavyko patikrinti jo tapatybę.
Pasak jo, liepos 8 d. gavęs įsakymą padėti ginti Urožainę, jo dalinys „pataikė į dešimtuką“. Pasislėpę namo rūsyje, jie atlaikė keturias dienas trukusį intensyvų rusų bombardavimą.
Liepos 12 d. jų namą atakavo bepilotis orlaivis. Jų vadas perspėjo, kad priešais juos esantis ukrainiečių dalinys atsitraukė, o rusai užėmė pozicijas kitoje pusėje esančiame name. Išaušus rytui vyrams buvo įsakyta persikelti į kitą poziciją, ką jie saugiai ir padarė, nes vėl prasidėjo bombardavimas.
Markas pasakojo, kad 6 val. ryto pro jo poziciją pralėkė trys rusų šarvuočiai, o kelią jiems užstojo pėstininkai. Prasidėjo pagrindinis puolimas.
Jo daliniui buvo įsakyta trauktis per laukus, nes kelią kontroliavo Rusijos pajėgos. Iš pradžių viskas buvo organizuota, tačiau po kelių valandų viskas virto įnirtingu mūšiu po ugnimi, palikusiu krūvą sužeistųjų ir žuvusiųjų.
„Priešo bepiločiai lėktuvai nuolat skraidė aplink besitraukiančias grupes, reguliuodami artilerijos ugnį“, – pasakojo kariškis.
Po valandos jis pateko į ugnį ir buvo pašautas į abi kojas.
„Negalėjau eiti toliau“, – pridūrė Markas ir teigė, kad užsidėjo ant kojos turniketą.
Kitas karys, pasivadinęs šaukiniu „Ruberoid," sustojo padėti.
Anot Marko, bendražygio vedamas, jis šliaužė per krūmynus ir minų lauką iki nustatytos sužeistųjų surinkimo vietos. Antras sužeistasis bandė sekti paskui jį, bet buvo per silpnas ir jiems buvo liepta jį palikti.
Vyrui prireikė daugiau nei 12 valandų, kad pasiektų medicinos centrą.
Pokalbiuose po kaimo žlugimo netoliese esančio fronto kariai atviravo vienas kitam, kad jaučia įtampą dėl trijų didelio masto rusų puolimų spalio, lapkričio ir vasario mėnesiais, po kurių tris mėnesius vyko intensyvios kovos Urožainėje.
58-osios brigados kariai paskutinę dieną praleido įsikasę į purvo tranšėjas fronto linijoje netoli Urožainės, klausydamiesi, ar neatskrieja artilerijos sviediniai, ir rankiniais elektroniniais slopintuvais atmušinėdami sprogmenimis ginkluotus dronus.
Jie pastatė metalines užtvaras ir kilimais užklojo daugybę angų, kad užblokuotų nedidelius, bet mirtinai pavojingus sprogstančius bepiločius orlaivius.
„Pavojingiausias momentas žmonėms yra tada, kai po kelių dienų fronto linijoje daliniai keičiasi vietomis ir dažnai patenka į ugnį“, – pažymėjo „The New York Times" žurnalistai.
58-osios brigados snaiperių padalinys buvo apmokytas veikti kaip dronų komanda ir nuo birželio mėnesio yra Staromajorske.
„Mes juos sulaikysime tol, kol galėsime“, – pareiškė 28 metų snaiperis, naudojantis šaukinį „Stanas“ ir dabar dirbantis dronų pilotu.
Jis žurnalistams parodė savo telefone įrašytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti sėkmingi jo dronų smūgiai į rusų transporto priemones, vienišą motociklininką ir kaime esantį šaudmenų sandėlį.
„Jie nuolat bando pulti mūsų pozicijas, dažniausiai nedidelėmis grupėmis ant motociklų. Jie plinta kaip tarakonai“, – pasakojo snaiperis.
Rusijos kariai užėmė dar du fronto kaimus Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Pirmadienį tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vyresnysis seržantas Olegas Čausas. Anot jo, tai įvyko po nesibaigiančių puolimų, kurie yra Kremliaus bandymo įveikti Ukrainos gynybą dalis.
„Jie nepaliaujamai veržiasi užimti Vovčę ir Progresą. Jie pasiuntė daug karių, kurių anksčiau nenaudojo“, – pažymėjo O.Čausas.
Rusijos dezinformacija prieš rinkimus taikosi į nesąmoningus amerikiečius
10:33
Kremlius, siekdamas skleisti dezinformaciją apie Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, pasitelkia nieko nenutuokiančius amerikiečius ir komercines ryšių su visuomene įmones Rusijoje, pirmadienį pareiškė aukščiausio rango žvalgybos pareigūnai.
Kelios audringos JAV politikos savaitės paskatino Rusiją, Iraną ir Kiniją skubiai peržvelgti savo propagandos vadovėlį. Žvalgybos pareigūnų teigimu, nepasikeitė jų pasiryžimas skleisti internete melagingus ir kurstančius teiginius apie JAV demokratiją, kad pakirstų pasitikėjimą rinkimais.
„Amerikos visuomenė turėtų žinoti, kad internete, ypač socialiniuose tinkluose, skaitomas turinys gali būti užsienio propaganda, net jei atrodo, kad jį siunčia amerikiečiai ar kad jis yra kilęs iš Jungtinių Valstijų“, – sakė vienas Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Anot valdžios institucijų, Rusija ir toliau kelia didžiausią grėsmę, kai kalbama apie rinkimų dezinformaciją. Taip pat yra požymių, kad 2024 metų rinkimų kontekste Iranas plečia savo pastangas, o Kinija elgiasi atsargiai.
Su Kremliumi susijusios grupės vis dažniau samdo Rusijoje esančias rinkodaros ir komunikacijos įmones, kad galėtų užsakyti kampanijų kūrimo darbus ir paslėpti savo pėdsakus, teigė pareigūnai per konferenciją su žurnalistais.
Dviem tokioms įmonėms kovą paskelbtos naujos JAV sankcijos. Pareigūnai sako, kad šios dvi Rusijos įmonės kūrė netikras interneto svetaines ir socialinių tinklų profilius, kad skleistų Kremliaus dezinformaciją.
Dezinformacija gali būti nukreipta į kandidatus, balsavimą arba į temas, dėl kurių JAV jau vyksta diskusijos, pavyzdžiui, imigraciją, nusikalstamumą arba karą Gazos Ruože.
Tačiau galutinis tikslas – priversti amerikiečius skleisti Rusijos dezinformaciją neabejojant jos kilme. Pareigūnai teigė, kad žmonės daug labiau linkę pasitikėti ir skelbti informaciją, kuri, jų manymu, yra iš vietinio šaltinio. Suklastotos interneto svetainės, sukurtos imituoti JAV leidinius, ir dirbtinio intelekto sukurti socialinių tinklų profiliai – tai tik du metodai.
Kai kuriais atvejais amerikiečiai, JAV technologijų bendrovės ir žiniasklaidos priemonės noriai skleidė Kremliaus pranešimus.
„Užsienio įtakos veikėjai vis geriau moka slėpti savo kišimąsi ir priversti amerikiečius“ skleisti šį turinį, sakė pareigūnas, kalbėjęs kartu su JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Vidaus saugumo departamento pareigūnais.
Senato Žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris praėjusį mėnesį teigė, kad nerimauja, jog šiais metais JAV gali būti labiau pažeidžiamos užsienio dezinformacijos nei prieš 2020 metų rinkimus. Pirmadienį jis sakė, kad žvalgybos pareigūnų perspėjimas rodo, jog JAV rinkimai yra „piktavalių veikėjų visame pasaulyje taikiklyje“.
„Be to, tai neramina ir dėl to, kad užsienio veikėjai, ir ypač Rusija, remiasi tiek nesąmoningais, tiek sąmoningais amerikiečiais, kad Jungtinėse Valstijose skleistų užsieniui palankius naratyvus“, – pareiškime teigė Virdžinijos demokratas M.Warneris.
Užsienio dezinformaciją stebintys pareigūnai sako, kad iki šiol 2024 metų rinkimų ciklo metu jie išplatino dvigubai daugiau įspėjimų kandidatams, valdžios atstovams, rinkimų biurams ir kitiems asmenims, į kuriuos taikosi užsienio grupės, nei 2022 metų rinkimų ciklo metu.
Rusija ir kitos šalys taip pat stengiasi pasinaudoti naujausiais įvykiais prezidento rinkimuose, įskaitant bandymą nužudyti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą ir prezidento Joe Bideno sprendimą pasitraukti iš rinkimų kovos viceprezidentės Kamalos Harris naudai.
Pavyzdžiui, po pasikėsinimo į D.Trumpą Rusijos dezinformacijos agentūros greitai pasitelkė teiginius, esą demokratų retorika paskatino šaudymą, ar net nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad pasikėsinimą surengė J.Bidenas arba Ukrainos vyriausybė.
Žvalgybos pareigūnai jau anksčiau nustatė, kad Rusijos propaganda atrodo skirta palaikyti D.Trumpą, ir pirmadienį pareigūnai teigė, kad šio vertinimo nepakeitė.
Mažinti paramą Ukrainai tebėra pagrindinis Rusijos dezinformacijos tikslas, o D. Trumpas praeityje gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir yra laikomas mažiau palankiu NATO.
Nors prieš neseniai vykusius rinkimus Taivane Kinija vykdė plačią dezinformacijos kampaniją, nesitikima, kad ši šalis bandys daryti įtaką prezidento rinkimams JAV, pirmadienį sakė pareigūnai.
Tačiau Iranas laikosi agresyvesnės pozicijos. Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines anksčiau šį mėnesį teigė, kad Irano vyriausybė slapta rėmė amerikiečių protestus dėl Izraelio karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože.
Su Iranu susijusios grupės internete prisistatė aktyvistais, skatino protestus ir teikė finansinę paramą kai kurioms protesto grupėms, sakė A.Haines.
Iš Rusijos kalėjimų ir kalinimo centrų per parą dingo keturi politiniai kaliniai
10:28
Iš ikiteisminio sulaikymo centrų ir kolonijų nežinoma kryptimi buvo išvežti keturi Rusijos politiniai kaliniai. Vos per parą dingo vienas iš organizacijos „Memorial“ įkūrėjų, žmogaus teisių gynėjas Olegas Orlovas, menininkė Aleksandra Skočilenko ir buvusios Aleksejaus Navalno štabų Ufoje ir Tomske vadovės Lilija Čanyševa ir Ksenija Fadejeva, pranešė žiniasklaida.
Šiuo metu informacijos apie jų buvimo vietą nėra.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos karinis jūrų laivynas pradėjo dideles pratybas
09:35
Rusijos karinis jūrų laivynas pradėjo dideles pratybas, kuriose dalyvauja 20 tūkst. karių ir 300 laivų, antradienį pranešė šalies gynybos ministerija.
Pratybomis siekiama įvertinti trijų laivynų ir Kaspijos jūros flotilės karinio vadovavimo struktūras. Pratybose dalyvauja Šiaurės laivynas Rusijos Arkties regione, Ramiojo vandenyno laivynas, Baltijos laivynas ir Kaspijos jūros flotilė, teigiama ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vengrija atveria duris tūkstančiams Rusijos ir Baltarusijos piliečių: kelia nerimą kaimynėms
09:16
Vengrija švelnina atvykimo reikalavimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie nuo šiol įtraukti į Nacionalinės kortelės programą, pagal kurią jie gali dirbti Vengrijoje iki dvejų metų, skelbia žiniasklaida.
Nacionaline kortele gali naudotis asmenys, norintys dirbti ar užsiimti verslu šalyje. Ji supaprastina procesą, palyginti su įprastais darbo leidimais ar verslo vizomis, ir suteikia keletą privalumų, įskaitant šeimos susijungimą, teisę gauti nuolatinį leidimą gyventi po mažiausiai trejų metų ir galimybę keisti statusą negrįžtant į kilmės šalį.
Naujienų portalas „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND) pranešė, kad nacionalinės kortelės turėtojams Europos lygmeniu netaikomas joks specialus tikrinimo procesas, o tai sukėlė Vengrijos kaimyninių šalių susirūpinimą. Pavasarį Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad laukia apie 65 tūkst. kviestinių darbuotojų, pranešė RND.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV paskelbė apie naują 1,7 mln. JAV dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
09:01
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują apie 1,7 mlrd. dolerių (1,57 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti oro gynybos šaudmenys, artilerijos sviediniai, kurių, pasak Kyjivo pajėgų atstovų, jiems labai reikia.
Į paketą įeina 200 mln. JAV dolerių (185 mln. eurų) vertės įranga, kuri bus paimta iš esamų JAV karinių atsargų, ir apie 1,5 mlrd. dolerių (1,39 mlrd. eurų), kurie užsakyti iš gynybos pramonės, sakoma JAV gynybos departamento pranešime.
Pagal šią paramą Ukrainai bus suteikta kelių rūšių oro gynybos šaudmenų, padėsiančių apsisaugoti nuo Rusijos smūgių, 155 mm ir 105 mm artilerijos sviedinių, šaudmenų tiksliųjų raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, kelių rūšių prieštankinių ginklų ir kitų pajėgumų.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV yra pagrindinė Ukrainos karinė rėmėja, skyrusi daugiau kaip 55 mlrd. dolerių (51 mlrd. eurų) ginklams, šaudmenims ir kitai saugumo pagalbai.
Be laivų ir katerių: įveikti Rusijos Juodosios jūros laivyną Kyjivui padėjo trys dalykai
08:58
Rusija, pradėjusi plataus masto neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, net neįtarė, kad šalis, neturinti savo tradicinio karinio laivyno, taps grėsme jos jūriniams pajėgumams.
Tačiau Kyjivas surado taktiką, leidusią jam tapti realia grėsme Rusijos Juodosios jūros laivynui. Kovo mėn. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Juodosios jūroslaivynas tapo „funkciškai neaktyvus“, o likę jo laivai buvo priversti trauktis iš vandenų prie Krymo pusiasalio.
„Paaiškėjo, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno dydis neatitinka Ukrainos jūrinių naujovių“, – anksčiau pareiškė Gynybos ministerija.
Naujoviškos jūrų technlogijos ir netradicinės strategijos ne tik pasitarnavo mažinant Rusijos laivų kiekį prie Krymo, bet ir leido Ukrainai toliau jūromis vykdyti grūdų prekybą, iš kurios susitarimo Rusija pasitraukė praeitą vasarą.
Naujienų svetainė „Business Insider“ išskyrė tris išradimus, kurie suvaidino ypač svarbų vaidmenį Ukrainos kovoje su Rusijos laivynu: jūrų droną „Magura V5“, priešlaivinę raketą „Neptūnas“ ir jūrų droną „Sea Baby“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Pekinui nerūpi taika, jis naudojasi Kyjivu savais tikslais
08:54
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas deda vis daugiau pastangų, kad sustiprintų Kinijos kaip taikdarės, siekiančiu užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, įvaizdį. Tačiau Jungtinės Valstijos ir Europa vis dažniau kritikuoja Pekiną, kad jis remia Kremliaus pastangas mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Paėjusią savaitę Pekinas priėmė pirmąjį aukšto rango pareigūną iš Ukrainos nuo 2022 m. pradžios. Užsienio reikalų ministras Wang Yi Ukrainos ministrui Dmytro Kulebai aiškino, kad taikos derybų laikas „dar neatėjo“. Tačiau jis nurodė, kad abi šalys signalizuoja apie savo pasirengimą deryboms.
Sekmadienį Pekinas išsiuntė specialųjį pasiuntinį Li Hui į Braziliją, Pietų Afriką ir Indoneziją, kad „sudarytų sąlygas taikos deryboms atnaujinti“. Pažymėtina, kad šios šalys neprisijungė prie sankcijų Rusijai.
Pasak „Bloomberg“, tokia veikla pabrėžia Xi Jinpingo siekį stiprinti savo diplomatinį vaidmenį tuo metu, kai Kyjivas ir visa Europa ruošiasi ryškioms permainoms JAV užsienio politikoje.
Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas drąsiai pažadėjo per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje, jei laimės rinkimus. Jo kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as iš viso kritiškai vertina paramą Kyjivui.
„Kinija nepakeitė savo pozicijos, tačiau mato galimybę tapti galingesne žaidėja“, – komentavo „Carnegie“ taikos fondo Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
Jis pridūrė, kad derybos gali įvykti jau šiais metais: „Kinija ruošiasi kitiems derybų raundams. Pekinas nori gauti savo sėkmės dalį ir užimti konstruktyvaus vaidmens poziciją bei būti už tai pripažintas“.
A.Gabujevas pridūrė, kad Joe Bidenas taip pat gali siekti sudaryti susitarimą, kad įtvirtintų savo palikimą užsienio politikoje.
Pekinas sustiprino savo kaip taikdarės poziciją po to, kai prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybė paskelbė, kad yra atvira Rusijos vadovo Vladimiro Putino dalyvavimui antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Nors Xi Jinpingas buvo įvardijamas kaip potencialus derybininkas, Pekino parama Rusijai metė ilgą šešėlį ant teiginių apie neutralumą. Tačiau Kyjivas stengėsi išlaikyti ryšius su Pekinu net tada, kai JAV ir Europa grasino Kinijos bankams sankcijomis dėl augančių Kremliaus karinės mašinos pajėgumų.
Kova dėl lyderystės su JAV
„Bloomberg“ pastebėjo, kad Xi Jinpingas stengiasi sustiprinti savo, kaip taikdario, patikimumą regionuose, kuriuose Vašingtonui tradiciškai tenka didesnis vaidmuo. Taip didžiausios pasaulio ekonomikos varžosi dėl įtakos pasaulyje.
Praėjusiais metais Pekinas nustebino Vašingtoną vadovaudamas ilgamečių varžovių Saudo Arabijos ir Irano détente susitarimo sudarymo procesui.
„Kinija atliks svarbesnį vaidmenį taikos derybose, taikos palaikyme ir pokalbiuose – ne tik Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje“, – įvertino Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius Wang Yiwei.
Besivystančių pasaulio pietų šalių blokas vis labiau pasitiki Pekino diplomatiniu požiūriu, kuris žada nesikišti į vidaus reikalus.
Straipsnyje taip pat rašoma, kad Kinija apdairiai žaidžia savo žaidimą: tai, jog praėjusią savaitę D.Kulebos susitikimai vyko tik pietiniame Guangdžou mieste, o ne buvo sutelkti sostinėje Pekine, rodo bandymus išlaikyti atsargų požiūrį į Ukrainą.
Tikėtina, kad Europa, siekdama bet kokio susitarimo Ukrainoje, norės būti užtikrinta dėl tolesnės Rusijos ekspansijos.
Auga susirūpinimas, kad V.Putinas gali išplėsti savo ambicijas į Baltijos šalis, rizikuodamas dar didesniu konfliktu su NATO.
„Neaišku, ar Pekinas norės, o gal net galės, bandyti gauti Rusijos sulaikymo garantijas. Šiuo metu atrodo, kad Pekinas naudojasi Ukraina savo tikslams, o ne siūlo praktinius žingsnius taikos link“, – pabrėžė Singapūro nacionalinio universiteto politikos mokslų docentas Jah Yan Chongas.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas anksčiau išreiškė nuomonę, kad Rusijai ir Kinijai nesusėdus prie derybų stalo nebus įmanoma pasiekti jokių taikos susitarimų dėl karo Ukrainoje.
Tuo pat metu Vašingtonas įspėja Kiniją dėl atsakomųjų priemonių, reaguojant į Pekino paramą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Pažymima, kad šią savaitę valstybės sekretorius Antony Blinkenas dar kartą išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijos gynybos pramonei.
„Jie veržėsi be perstojo“: Rusija užėmė du kaimus netoli Avdijivkos
07:27
Rusijos kariai užėmė du pasienio kaimus Ukrainos Donecko srities rytuose.
Pasak „Associated Press“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vyresnysis seržantas Olehas Chausas. Tai įvyko po nuolatinių puolimų, kurie yra Kremliaus bandymo įveikti Ukrainos gynybą dalis.
„Jie nuolat stūmėsi, kad užimtų Volčę ir Progresą. Jie pasiuntė daug karių, kurie anksčiau nebuvo pasitelkti“, – sakė O.Chausas.
Rusijos gynybos ministerija pastarosiomis dienomis pareiškė, kad perėmė kaimų kontrolę, tačiau Ukrainos generalinis štabas oficialiai to nekomentavo. Kaimai yra maždaug už 30 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos.
Rusijos puolimas, kurį skatino didelė karių ir ginklų persvara, ne kartą privertė ukrainiečius trauktis iš gynybinių pozicijų, kad išvengtų apsupimo ar žudynių.
47-osios brigados bataliono vado pavaduotojas Aleksandras Širšinas patvirtino kaimų užėmimą. Dėl nesėkmių jis kaltino prastą karių apmokymą, menką karininkų kvalifikaciją, motyvaciją ir nepakankamą ginkluotės kiekį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą padėtį Donecko srityje pavadino „itin sudėtinga“.
Prancūzijos prezidentas perspėjo Iraną dėl paramos Rusijai jos kare Ukrainoje
06:40
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino savo naująjį kolegą iš Irano Masoudą Pezeshkianą neremti Rusijos agresijos Ukrainoje, pranešė jo biuras.
Be to, prancūzų lyderis naujajam Irano prezidentui pareiškė, kad reikia daryti viską, kad būtų užkirstas kelias platesniam Izraelio ir Teherano remiamos „Hezbollah“ grupuotės karui, nepaisant mirtinos raketų atakos aneksuotose Golano aukštumose, per kurią žuvo 12 jaunuolių.
E.Macronas taip pat paragino Teheraną nustoti remti destabilizuojančius veikėjus Artimuosiuose Rytuose.
Jis pridūrė, kad konflikto eskalavimas turėtų pražūtingų pasekmių regionui, kuriame jau daugiau kaip devynis mėnesius vyrauja neramumai dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože.
Sveikindamas M.Pezeshkianą su pergale liepos pradžioje vykusiuose prezidento rinkimuose, E.Macronas pabrėžė, kad Iranui reikia realių pokyčių.
Analitikai: Rusijoje migrantai marinami badu ir mušami, kad pasirašytų karines sutartis
06:30
Rusijos valdžios institucijos neteisėtai sulaiko migrantus be maisto ir vandens ir naudoja prieš juos fizinį smurtą, kad priverstų pasirašyti karines sutartis, rašo Karinių tyrimų institutas (ISW).
Pasak Rusijos opozicijos leidinio „Okno“, teisininkai ir žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad beveik visi sulaikyti migrantai sutinka pasirašyti karines sutartis ir kad Rusijos valdžios institucijos grasina atimti iš natūralizuotų piliečių Rusijos pilietybę ir žada migrantams pilietybę mainais už sutikimą atlikti karinę tarnybą.
„Okno“ pranešė, kad reidai prieš migrantus padažnėjo po 2024 m. kovo mėn. įvykdyto teroristinio išpuolio prekybos centre „Crocus City Hall“.
Rusijos vyriausybė ir toliau imasi teisėkūros priemonių, kad migrantus ir naujai natūralizuotus piliečius panaudotų Rusijos kariuomenės kariniams poreikiams tenkinti.
Liepos 29 d. Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė Dūmos deputatams parengti iniciatyvą, pagal kurią naujai natūralizuoti Rusijos piliečiai, gavę Rusijos pasą, privalėtų registruotis į karinę tarnybą.
Dūma taip pat svarstys pataisas, kuriomis siūloma pailginti naujai natūralizuotų Rusijos piliečių karinės tarnybos trukmę nuo vienerių iki dvejų metų ir padidinti šaukimo į kariuomenę amžių.
