Svarbiausios naujienos
- Kyjivas susidūrė su neregėtu pasipriešinimu: viso to kaina – 2,7 mlrd. eurų.
- Ukraina nustebino analitikus: smūgiavo Rusijai kaip reikiant.
- Rusijos senatorius, buvęs „Transneft“ prezidentas sulaikytas užsakomosios žmogžudystės byloje.
- „Newsweek“ atskleidė, kaip apginkluoti Ukrainai perduoti naikintuvai F-16.
- Rusijos ekspertas: Vakarai džiaugiasi pergale, bet nenustebkite, jei vėl pasipils užsakomųjų žmogžudysčių banga.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivas susidūrė su neregėtu pasipriešinimu: viso to kaina – 2,7 mlrd. eurų
16:31
Ukrainos vyriausybė susiduria su dideliu užsienio ir vietos verslo atstovų pasipriešinimu dėl pasiūlymo padidinti mokesčius, kad būtų galima apmokėti karo išlaidas.
Buvo ketinama 120 mlrd. grivinų (2,7 mlrd. eurų) padidinti mokesčius ir taip sunkiai besiverčiantiems gyventojams, skelbia leidinys „Politico“.
„Karas tęsiasi jau trečius metus, o vyriausybė daro viską, kad nedidintų mokesčių verslui. Šiandien jau išnaudoti visi kiti gynybos pajėgų finansavimo didinimo šaltiniai“, – trečiadienį pareiškė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Tačiau verslininkai smarkiai kritikavo anksčiau liepos mėn. Ukrainos parlamentui pateiktą mokesčių įstatymo projektą.
„Papildomų pajamų ieškojimas įvedant naujus mokesčius bus didelė našta verslui“, – teigiama pirmadienį paskelbtame Ukrainos prekybos rūmų pareiškime.
„Dėl Rusijos agresijos, infrastruktūros naikinimo, rinkų mažinimo ir personalo nutekėjimo papildomas fiskalinis spaudimas Ukrainos verslui daro ekonominį stabilumą neįmanomą“, – priduriama pareiškime.
Spaudžia ne tik Ukrainos verslininkai, bet ir užsienis
Spaudimas nedidinti mokesčių buvo daromas ir už Ukrainos ribų.
„Jungtinės Valstijos skatina Ukrainos vyriausybę didinti pajamas pirmiausia reformuojant muitines ir kovojant su šešėlinėmis rinkomis“, – pirmadienį Kyjive surengtame brifinge sakė JAV specialioji atstovė Ukrainos ekonomikos gaivinimo klausimais Penny Pritzker.
„Šešėlinėse rinkose taip pat yra didžiulis pelno šaltinis – cigaretės, alkoholis ar elektronika, kuriuos galima parduoti didelėje rinkoje. Štai kodėl raginome Ukrainos vyriausybę sutelkti į tai dėmesį“, – pridūrė P.Pritzker.
Amerikos prekybos rūmai paragino Ukrainos vyriausybę nespausti įstatymų besilaikančių įmonių papildomais mokesčiais, o stengtis mažinti didelę ir neapmokestinamą šešėlinę ekonomiką Ukrainoje.
Prašo kovoti su šešėliu, o ne didinti mokesčius
„AmCham Ukraine“ tvirtai įsitikinę, kad papildomų mokestinių pajamų šaltinis yra kova su mokesčių vengimu ir vienodų taisyklių visiems užtikrinimas, o ne mokesčių didinimas teisėtiems mokesčių mokėtojams, kuriems ir taip tenka didžiausia našta“, – teigė rūmai.
Trečiadienį Ukrainos vyriausybė susitiko su verslo atstovais, tačiau abi šalys nesugebėjo susitarti, todėl šis klausimas buvo perkeltas į kitą savaitę.
„Sutarėme, kad tai yra dialogo pradžia“, – po susitikimo rašė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Parlamento Mokesčių komiteto pirmininkas Danylo Hetmancevas sakė, kad mokesčių didinimas yra „skausmingas, bet būtinas“.
Ukrainos vyriausybė teigia, kad jai reikia padidinti pajamas 500 mlrd. grivinų, iš kurių tris ketvirtadalius sudaro naujos paskolos, o likusią dalį – didesni mokesčiai. Surinkus pajamas, 60 proc. pinigų bus skirta kariuomenės atlyginimams mokėti, o likusieji 40 proc. bus išleisti ginklams.
Gyventojai moka karo mokestį
Mokesčių įstatymo projekte numatoma padidinti karo mokestį, kurį moka Ukrainos gyventojai, taip pat padidinti muitus ir akcizus tokioms prekėms kaip degalai ir tabakas.
Papildomų pinigų labai reikia.
Ukraina gynybai skiria apie 37 proc. bendrojo vidaus produkto, arba beveik 40 mlrd. JAV dolerių, kurie šiais metais beveik visi buvo padengti iš mokesčių.
Praėjusiais metais valstybės finansai buvo įtempti, nes Kyjivas buvo priverstas naudoti savo lėšas ginklams pirkti, kadangi JAV Kongresas kelis mėnesius delsė priimti 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos įstatymą, kuris galiausiai buvo patvirtintas balandžio mėn.
„Ginklų iš tarptautinių partnerių 2024 m. pradžioje buvo pateikta gerokai mažiau, nei reikėjo ir buvo žadėta“, – sakė Kyjivo ekonominių tyrimų ir politikos konsultacijų instituto mokslinė bendradarbė Oleksandra Betlij.
Finansų ministras S.Marčenka teigė, kad sprendimas dėl mokesčių didinimo turėtų būti priimtas iki rugsėjo mėn.
„Šių lėšų skyrimo klausimas yra absoliuti būtinybė. Nuo to priklauso valstybės gynybinis pajėgumas“, – tvirtino S.Marčenka.
Išlaisvinti Rusijos opozicijos aktyvistai paragino Vakarus sušvelninti Rusijai taikomas sankcijas
23:29
Rusijos opozicijos aktyvistas Vladimiras Kara-Murza sukritikavo Vakarų sankcijas Rusijai. Savo pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją Bonoje.
„Dažnai sankcijos nukreiptos ne prieš Putino režimą ir jo aplinkos nusikaltėlius, o prieš visą šalį. Tai nesąžininga ir duoda priešingą rezultatą“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad tiek pačioje Rusijoje, tiek Vakaruose painiojamos sąvokos „Tėvynė“ ir „Jūsų prakilnybė“.
„Argi [Rusijoje] nėra dešimčių milijonų žmonių, kurie, net pagal VCIOM (Valstybinė organizacija – Visos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centras, – red.), yra prieš karą? Taigi pagrindiniu savo darbo akcentu laikau priminimą laisvojo pasaulio žmonėms, kad Rusija ir Putinas nėra tas pats. Sankcijos turėtų būti kalibruojamos taip, kad būtų nukreiptos į Putiną, o ne tiesiog į Rusijos piliečius“, – sakė V.Kara-Murza.
Sankcijos prieš valdininkus turi būti asmeninės, akcentavo V.Kara-Murza ir priminė nužudyto opozicionieriaus Boriso Nemcovo žodžius: „Šalies nelieskite – bauskite niekšus.“
Opozicionierius taip pat išreiškė nuomonę, kad Europoje negali būti taikos ir stabilumo be Rusijos, kaip didžiausios žemyno valstybės, dalyvavimo.
Kitas opozicionierius – Andrejus Pivovarovas – pritarė idėjai sušvelninti sankcijas Rusijai. Jo nuomone, tai būtina, norint sugriauti mitą, kad užsienyje „rusai nekenčiami“.
„Prašau Vakarų šalių ištiesti ranką rusams: jei sankcijos bus sušvelnintos paprastiems žmonėms, jie supras, kad blogai gyvena ne todėl, kad Vakarai sugadino jų gyvenimą“, – sakė jis.
V.Kara-Murza: per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais išgelbėta 16 gyvybių
21:10
Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza, šią savaitę išlaisvintas per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais, penktadienį pareiškė, kad šiais istoriniais mainais buvo išgelbėta „16 žmonių gyvybių“.
V.Kara-Murza, pasisakęs prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Sibire atliko 25 metų bausmę už išdavystę ir kitus kaltinimus. Jis serga nervų liga ir praėjusį mėnesį buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę medicininiams patikrinimams.
Žurnalistams Vokietijoje jis taip pat pareiškė, kad daugelis rusų „nepritaria [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karui Ukrainoje“.
V.Kara-Murza sakė, kad iki ketvirtadienio buvo įsitikinęs, jog mirs Rusijos kalėjime.
„Netikėjau, kad dar kada nors pamatysiu savo žmoną. Netikėjau, kad dar kada nors pamatysiu savo šeimą, ir tai tikrai nerealus jausmas, jausmas kaip filme“, – kalbėjo jis.
V.Kara-Murza pridūrė, kad šis apsikeitimas kaliniais yra „lašas jūroje, nes Rusijoje kankinančiomis sąlygomis laikoma tiek daug nekaltų žmonių, kurie niekada gyvenime nepadarė jokio nusikaltimo“.
I.Jašinas teigia buvęs iškeistas prieš jo valią
20:18
Ilja Jašinas, Vladimiras Kara-Murza ir Andrejus Pivovarovas davė savo pirmąją spaudos konferenciją po ketvirtadienį įvykusių įkaitų mainų su Rusija.
Opozicionieriai ragino pasaulio lyderius nelaikyti visų rusų vienodais ir tikino, kad daugybė šalies piliečių nepalaiko karo Ukrainoje. Vienas ryškiausių Kremliaus kritikų V.Kara-Murza atskleidė, kad nors pagal Rusijos konstituciją, norint dalyvauti kalinių mainuose, privaloma rašyti prašymą Vladimiro Putino vardu, tačiau, pasak jo, tiek jis, tiek I.Jašinas atsisakė tą daryti. Nepaisant to, jie buvo išmainyti.
I.Jašinas kalbėjo daugelį pastaruoju metu jaudinančia tema – apie tai, kad tokie Rusijai sėkmingi kalinių mainai greičiausiai paskatins V.Putiną imti dar daugiau įkaitų.
„Tačiau jis būtų tą daręs bet kokiu atveju“, – pridūrė I.Jašinas.
Jis taip pat užsiminė apie tai, kad Vokietija buvo priversta sutikti paleisti į laisvę „Putino smogiką“ Vadimą Krasikovą.
„Tai emociškai labai sunku – suvokti, kad aš išėjau į laisvę, nes iš kalėjimo buvo paleistas žudikas. Tai morališkai labai sunku. Taip pat man sunku suvokiant, kad šiuo metu Rusijoje lieka per 1000 politinių kalinių, kurie galėtų šiandien būti čia, vietoje manęs“, – kalbėjo opozicionierius.
I.Jašinas pridūrė, kad nuo pat pirmos dienos jis laikėsi pozicijos, kad nenori būti išmainytas. Likus vos kelioms dienoms iki mainų, pas I.Jašiną ėmė lankytis aukšti kalėjimo sistemos valdininkai ir įkalbinėti jį pasirašyti V.Putinui adresuotą malonės prašymą, tačiau jis nesutiko. Tuomet opozicionierius į Maskvą mainams buvo išgabentas jėga.
„Kai supratau, kad jau vyksta mainai, aš parašiau raštišką pareiškimą, kad nebūčiau išsiųstas iš Rusijos, kad nebūtų vykdomi mainai. Aš parašiau, kad neduodu sutikimo išsiųsti mane iš Rusijos“, – akcentavo I.Jašinas.
„Pirma mintis, jau atsidūrus Ankaroje, buvo dabar pat nusipirkti bilietą ir grįžti atgal į Tėvynę“, – sakė I.Jašinas.
Opozicionieriaus tvirtinimu, jam „leido suprasti“, kad jei jis grįžtų į Rusiją, jokie tolesni kalinių mainai su Rusija taptų neįmanomi.
Elektros tiekimo nutrūkimai privers daugiau žmonių palikti Ukrainą
20:09
Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad emigracijos lygis šiemet bus daug didesnis nei manyta anksčiau, daugiausia dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų dėl Rusijos atakų prieš energetikos objektus.
„Dėl prastėjančios energetikos padėties ir lėto ekonominių sąlygų normalizavimosi emigrantų srautas į užsienį 2024 ir 2025 metais bus didesnis negu buvo manyta anksčiau“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Ukrainos nacionalinio banko ataskaitoje.
Bankas prognozuoja, kad grynoji emigracija šiemet sudarys 400 tūkst. žmonių, o 2025-aisiais – 300 tūkst. žmonių.
Balandį centrinis bankas prognozavo, kad šiais metais grynoji emigracija sieks 200 tūkst. žmonių, bet kitąmet tikėjosi grynosios imigracijos ir teigė, kad iš užsienio grįšiančių ukrainiečių bus 400 tūkst. daugiau nei išvyksiančiųjų.
Didesnę emigraciją lemia „didelis Ukrainos energetikos sistemos apgadinimas, kurį lydi ilgi elektros energijos tiekimo sutrikimai ir padidėjusi rizika (žiemos) šildymo sezonui“, teigė centrinis bankas.
Be to, kad negalima šildyti namų, dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų mažėja ekonominis aktyvumas ir darbuotojų paklausa, o tai dar labiau skatina migraciją, aiškino centrinis bankas.
Ekonomikai taip pat smogė milijonų jaunų vyrų išvykimas iš šalies – kai kurie tai daro nelegaliai, kad išvengtų mobilizacijos, – nors tikslų jų skaičių sunku apskaičiuoti.
Dabar bankas prognozuoja, kad 2026 metais sugrįšiančiųjų bus 400 tūkst. daugiau nei išvyksiančiųjų, tačiau šis procesas bus „laipsniškas“, nes ukrainiečiai vis labiau pripranta prie gyvenimo užsienyje, o namuose sąlygos bus sunkesnės negu manyta anksčiau.
Ataskaitoje minimi Jungtinių Tautų šių metų liepos duomenys, pagal kuriuos užsienyje šiuo metu gyvena 6,6 mln. ukrainiečių, t. y. beveik 240 tūkst. daugiau nei metų pradžioje.
Dėl bendro Ukrainos gyventojų skaičiaus vyksta diskusijos, nes gyventojų surašymas paskutinį kartą buvo atliktas 2001 metais ir tuomet gyventojų šalyje buvo daugiau kaip 48 milijonai.
Nuo to laiko gimstamumas buvo mažas, o mirtingumas – didelis, be to, nuo 2014 metų šalis dėl Rusijos aneksijos ir okupacijos neteko didelės dalies teritorijos.
Apytikriais skaičiavimais, 2023 metais gyventojų skaičius svyravo nuo 28 iki 34 mln., o prieš prasidedant karui jų buvo 41 milijonas.
WP: Kremlius patikino, kad kalinių mainai nesustabdys karo Ukrainoje
20:06
Kremlius džiūgauja dėl šnipų ir žudikų, kurie buvo iškeisti į amerikiečių įkaitus ir jo paties disidentus, grįžimo namo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad artėja taika Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.
Iš tiesų Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suskubo paneigti bet kokias prielaidas, kad šis apsikeitimas žymi bet kokį santykių su Vakarais atšilimą, kuris galėtų atverti kelią taikos deryboms dėl karo su Ukraina.
„Jei kalbame apie Ukrainą ir sudėtingesnes tarptautines problemas, tai visiškai kitas klausimas. Ten principai yra visiškai kitokie. Tai mūsų šalies nacionalinių interesų, nacionalinio saugumo interesų principai, ir ten darbas vyksta kitu režimu ir pagal kitus principus“, – sakė D.Peskovas, kai laikraštis „The Washington Post“ jo paklausė, ar šis apsikeitimas yra ženklas, kad Rusija pasirengusi eiti į kompromisą ir nutraukti invaziją į savo kaimynę.
Tatjana Stanovaja, Rusijos analitikė ir politinių konsultacijų bendrovės „R. Politik“ įkūrėja, šiuo metu esanti Prancūzijoje, teigė, kad niekas neturėtų tikėtis proveržio JAV ir Rusijos santykiuose po mainų, per kuriuos Rusija paleido 16 kalinių, tarp kurių buvo ir keletas žymių Rusijos opozicijos veikėjų.
„Nėra jokių požymių, kad dabartiniai mainai prisidės prie taikos derybų dėl Ukrainos, – sakė T.Stanovaja. – Tačiau tai atspindi dabartinę situaciją, kai kiekviena pusė mokosi gyventi su abipusiu nesitaikstymu.“
Kaip rašo „The Washington Post“, paskutinį kartą Maskva ir Vakarai tokį laikomų asmenų apsikeitimą įvykdė 1985 m., kai Sovietų Sąjunga iškeitė 25 Vakarų šnipus į keturis Varšuvos pakto agentus ant Glinikės tilto tarp Vakarų Berlyno ir Potsdamo. Tačiau tuo metu nuotaikos buvo kitokios: į valdžią ką tik buvo atėjęs sovietų lyderis reformatorius Michailas Gorbačiovas, kuris parodė, kad yra pasirengęs atviresniems santykiams, ir ruošė dirvą susitikimui su prezidentu Ronaldu Reaganu Ženevoje vėliau tais pačiais metais.
„Tačiau dabar nėra jokių JAV ir Rusijos santykių atšilimo ženklų, nes Kremlius apsikeitimą kaliniais laiko pragmatišku sandoriu, atitinkančiu trumpalaikius Rusijos interesus“, – pažymima leidinyje.
D.Trumpas istorinį JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais vadina V.Putino pergale
19:09
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad istorinis Jungtinių Valstijų ir Rusijos apsikeitimas kaliniais prezidentui Vladimirui Putinui yra esą laimėjimas.
Kalintas JAV žurnalistas Evanas Gershkovichas ir Rusijos žvalgybos karininkas, kalėjęs už žmogžudystę Berlyne, buvo vieni iš 24 kalinių, ketvirtadienį išlaisvintų per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų apsikeitimą kaliniais tarp Rusijos ir Vakarų.
Pagal sudėtingą susitarimą kaliniai į Turkijos sostinę buvo atskraidinti iš Rusijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos ir Baltarusijos.
Iš viso 10 rusų, įskaitant du nepilnamečius, buvo iškeisti į 16 Rusijoje kalintų Vakarų šalių piliečių ir rusų.
D.Trumpas – respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – interviu televizijai „Fox Business“ išdėstė, kodėl šie mainai yra bloga žinia Amerikai, ir siekė sumenkinti prezidento Joe Bideno sėkmę užtikrinant susitarimą.
„Rusai sudarė puikų sandorį. Neketinu jo kritikuoti, nes gerai, kad jie grįžo namo, bet jie sudarė fenomenalų sandorį, o tai sukuria labai blogą precedentą“, – sakė jis, pavadinęs apsikeitimą kaliniais „laimėjimu V.Putinui“.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad mainams palengvinti nebuvo panaudoti jokie pinigai ar sankcijos.
Vis dėlto D.Trumpas sakė, kad nors ir „nuostabu“, jog E.Gershkovichas grįžta namo, „šie sandoriai yra tokie blogi, dėl šių sandorių vyks didžiuliai pagrobimai“.
D.Trumpas ne kartą gyrėsi, kad tik jis sugebės užtikrinti E.Gershkovicho paleidimą, ir tik tada, kai grįš į Baltuosius rūmus, pasinaudojęs neteisėtu žurnalisto sulaikymu, kad sukritikuotų J.Bideną.
„Ar mes taip pat mokame jiems grynaisiais... Ar paleidžiame žmogžudžius, žudikus ar banditus?“ – ketvirtadienį parašė jis savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“.
„Tiesiog smalsu, nes mes niekada nesudarinėjame gerų sandorių, dėl nieko, o ypač dėl įkaitų mainų. Mūsų „derybininkai“ visada daro mums gėdą!“ – parašė jis.
D.Trumpas pridūrė, kad buvo užtikrinęs „daugelio įkaitų paleidimą, o priešingai šaliai nedavė NIEKO“.
D.Trumpas vadovavo šimtų kalinių paleidimui pagal tarptautinius mainų sandorius, įskaitant Irano medicinos mokslininką, Irano ir JAV gydytoją, tris aukšto rango Talibano kalinius ir daugiau kaip 200 husių kovotojų, kurie buvo laikomi Omano kalėjimuose.
Demokratų senatorius iš Konektikuto Chrisas Murphy socialiniame tinkle „X“ paminėjo kai kuriuos iš tų mainų, pavadinęs D.Trumpą „patologiniu melagiu“.
Žurnalistų paklaustas apie D.Trumpo teiginį, kad jis galėjo užtikrinti kalinių laisvę be nuolaidų, J.Bidenas atsakė: „Kodėl gi jis to nepadarė, kai buvo prezidentas?“
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas – vienas iš paleistųjų Rusijos per apsikeitimą kaliniais – buvo suimtas 2018 metais, kai D.Trumpas dar ėjo prezidento pareigas. Tačiau respublikonas per savo kadenciją viešai nebuvo paminėjęs jo vardo.
Kyjivas susidūrė su neregėtu pasipriešinimu: viso to kaina – 2,7 mlrd. eurų
16:31
Ukrainos vyriausybė susiduria su dideliu užsienio ir vietos verslo atstovų pasipriešinimu dėl pasiūlymo padidinti mokesčius, kad būtų galima apmokėti karo išlaidas.
Buvo ketinama 120 mlrd. grivinų (2,7 mlrd. eurų) padidinti mokesčius ir taip sunkiai besiverčiantiems gyventojams, skelbia leidinys „Politico“.
„Karas tęsiasi jau trečius metus, o vyriausybė daro viską, kad nedidintų mokesčių verslui. Šiandien jau išnaudoti visi kiti gynybos pajėgų finansavimo didinimo šaltiniai“, – trečiadienį pareiškė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Tačiau verslininkai smarkiai kritikavo anksčiau liepos mėn. Ukrainos parlamentui pateiktą mokesčių įstatymo projektą.
„Papildomų pajamų ieškojimas įvedant naujus mokesčius bus didelė našta verslui“, – teigiama pirmadienį paskelbtame Ukrainos prekybos rūmų pareiškime.
„Dėl Rusijos agresijos, infrastruktūros naikinimo, rinkų mažinimo ir personalo nutekėjimo papildomas fiskalinis spaudimas Ukrainos verslui daro ekonominį stabilumą neįmanomą“, – priduriama pareiškime.
Spaudžia ne tik Ukrainos verslininkai, bet ir užsienis
Spaudimas nedidinti mokesčių buvo daromas ir už Ukrainos ribų.
„Jungtinės Valstijos skatina Ukrainos vyriausybę didinti pajamas pirmiausia reformuojant muitines ir kovojant su šešėlinėmis rinkomis“, – pirmadienį Kyjive surengtame brifinge sakė JAV specialioji atstovė Ukrainos ekonomikos gaivinimo klausimais Penny Pritzker.
„Šešėlinėse rinkose taip pat yra didžiulis pelno šaltinis – cigaretės, alkoholis ar elektronika, kuriuos galima parduoti didelėje rinkoje. Štai kodėl raginome Ukrainos vyriausybę sutelkti į tai dėmesį“, – pridūrė P.Pritzker.
Amerikos prekybos rūmai paragino Ukrainos vyriausybę nespausti įstatymų besilaikančių įmonių papildomais mokesčiais, o stengtis mažinti didelę ir neapmokestinamą šešėlinę ekonomiką Ukrainoje.
Prašo kovoti su šešėliu, o ne didinti mokesčius
„AmCham Ukraine“ tvirtai įsitikinę, kad papildomų mokestinių pajamų šaltinis yra kova su mokesčių vengimu ir vienodų taisyklių visiems užtikrinimas, o ne mokesčių didinimas teisėtiems mokesčių mokėtojams, kuriems ir taip tenka didžiausia našta“, – teigė rūmai.
Trečiadienį Ukrainos vyriausybė susitiko su verslo atstovais, tačiau abi šalys nesugebėjo susitarti, todėl šis klausimas buvo perkeltas į kitą savaitę.
„Sutarėme, kad tai yra dialogo pradžia“, – po susitikimo rašė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Parlamento Mokesčių komiteto pirmininkas Danylo Hetmancevas sakė, kad mokesčių didinimas yra „skausmingas, bet būtinas“.
Ukrainos vyriausybė teigia, kad jai reikia padidinti pajamas 500 mlrd. grivinų, iš kurių tris ketvirtadalius sudaro naujos paskolos, o likusią dalį – didesni mokesčiai. Surinkus pajamas, 60 proc. pinigų bus skirta kariuomenės atlyginimams mokėti, o likusieji 40 proc. bus išleisti ginklams.
Gyventojai moka karo mokestį
Mokesčių įstatymo projekte numatoma padidinti karo mokestį, kurį moka Ukrainos gyventojai, taip pat padidinti muitus ir akcizus tokioms prekėms kaip degalai ir tabakas.
Papildomų pinigų labai reikia.
Ukraina gynybai skiria apie 37 proc. bendrojo vidaus produkto, arba beveik 40 mlrd. JAV dolerių, kurie šiais metais beveik visi buvo padengti iš mokesčių.
Praėjusiais metais valstybės finansai buvo įtempti, nes Kyjivas buvo priverstas naudoti savo lėšas ginklams pirkti, kadangi JAV Kongresas kelis mėnesius delsė priimti 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos įstatymą, kuris galiausiai buvo patvirtintas balandžio mėn.
„Ginklų iš tarptautinių partnerių 2024 m. pradžioje buvo pateikta gerokai mažiau, nei reikėjo ir buvo žadėta“, – sakė Kyjivo ekonominių tyrimų ir politikos konsultacijų instituto mokslinė bendradarbė Oleksandra Betlij.
Finansų ministras S.Marčenka teigė, kad sprendimas dėl mokesčių didinimo turėtų būti priimtas iki rugsėjo mėn.
„Šių lėšų skyrimo klausimas yra absoliuti būtinybė. Nuo to priklauso valstybės gynybinis pajėgumas“, – tvirtino S.Marčenka.
Į Ukrainą grąžinti dar 250 karių palaikai
15:55
Kyjivas pargabeno dar 250 mūšio lauke Rytų ir Pietų Ukrainoje kritusių karių kūnus, penktadienį pranešė Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.
Pirmiausiai bus nustatyta žuvusių Ukrainos karių tapatybė ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, po to jų palaikai bus perduoti artimiesiems palaidoti, informavo štabas.
Palaikų grąžinimo procese dalyvavo Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), ginkluotosios pajėgos ir kitos institucijos.
„Mums pavyko sugrąžinti į gimtinę žuvusių gynėjų palaikus iš Luhansko, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos, Chersono ir Zaporižios sektorių, taip pat iš Mariupolio, Horlivkos ir (Rusijos) teritorijos“, – sakoma štabo pranešime.
Ženevos konvencijose nurodoma, kad karo metu žuvę žmonės turi teisę į orų palaidojimą. Iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo sugrąžinta daugiau kaip 3 tūkst. per visą plataus masto karą žuvusių Ukrainos karių palaikų.
Birželio 14 dieną į Ukrainą iš Rusijos grąžinti 254 karių palaikai.
Vasario pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių.
Rusijos senatorius, buvęs „Transneft“ prezidentas sulaikytas užsakomosios žmogžudystės byloje
15:47
Rusijos senatorius iš Tulos ir partijos „Vieningoji Rusija“ narys Dmitrijus Saveljevas buvo sulaikytas pakeliui iš Federacijos Tarybos. Jis įtariamas esantis susijęs su užsakomąja žmogžudyste, skelbia Laisvės radijas.
Rusijos generalinio prokuroro Igorio Krasnovo prašymu iš jo buvo atimta neliečiamybė.
55 metų D.Saveljevas yra buvęs „Transneft“ prezidentas ir buvęs Valstybės Dūmos deputatas. Jis buvo liberalios partijos „Dešiniųjų jėgų sąjunga“ parlamentinės frakcijos narys ir vienas iš Žmogaus teisių partijos įkūrėjų.
Laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad D.Saveljevas yra artimas prezidento administracijos vadovo pavaduotojui Sergejui Kirijenkai. Jie kartu dirbo Žemutinio Naugardo srityje, kur pradėjo savo karjerą.
„Tyrimo duomenimis, 2023 m. rugpjūtį Maskvoje Dmitrijus Saveljevas, vedamas asmeninio priešiškumo verslininkui, nurodė savo pažįstamam organizuoti jo nužudymą už piniginį atlygį. Šis bandė surasti nužudymo vykdytoją“, – sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
Pasak jos, D.Saveljevui iškelta byla pagal straipsnį dėl rengimosi nužudyti organizavimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užkulisiai: kaip įvyko istorinis Rusijos ir Vakarų apsikeitimas kaliniais
14:52
„Planuojami mainai bus istoriniai. Kiek mums žinoma, dar nė viename apsikeitime kaliniais nėra dalyvavę tiek daug šalių, bendradarbiaujant tiek daug JAV partnerių ir sąjungininkų“, – ketvirtadienio rytą žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Po mažiausiai kelis mėnesius trukusių sudėtingų derybų, Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų šalių susitarimu Turkijos sostinėje pavyko apsikeisti 26 kaliniais.
Vėlyvą ketvirtadienio popietę Ankaros oro uoste 16 Rusijoje dėl politinių priežasčių sulaikytų ir įkalintų asmenų vėl pajuto laisvės kvapą.
Tačiau tam, kad tai įvyktų, Vakarų šalys turėjo būti pasirengusios grąžinti Rusijai ir už žmogžudystes bei kitus sunkius nusikaltimus nuteistus Rusijos piliečius, įskaitant kariškį, kuris dabar galimai galėtų veikti Ukrainoje.
Įtarimai dėl apsikeitimo kaliniais ėmė kirbėti jau tada, kai politinių kalinių giminaičiai ir bendrininkai sukėlė nerimą dėl negalėjimo su jais bendrauti.
Taip pat buvo susirūpinta, kad kaliniai perkeliami į kitą kalėjimą.
Savaitės viduryje Rusijos žiniasklaida pranešė, kad antradienį V.Putinas pasirašė septynis slaptus įsakus, ir ėmė sklisti gandai apie Kremliaus lyderio suteiktą malonę.
Iš JAV pusės susitarimą dėl apsikeitimo kaliniais koordinavo Valstybės departamento arba Užsienio reikalų ministerijos specialiojo pasiuntinio kaliniams biuras.
Šis biuras ilgą laiką siekė, kad iš Rusijos būtų paleisti JAV piliečiai, įskaitant Evaną Gershkovichą ir Paulą Whelaną, tačiau to buvo galima pasiekti tik bendradarbiaujant su sąjungininkais, kurie turėjo kitų Rusijai vertingų kalinių.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kurį reikėjo išspręsti, kad būtų įvykdyti mainai, buvo Vokietijoje įkalinto aukšto rango Rusijos pulkininko Vadimo Krasikovo, nuteisto iki gyvos galvos už 2019 m. įvykdytą čečėnų sukilėlių vado nužudymą, klausimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius: paleistos šnipų poros vaikai nežinojo, kad jie yra rusai
14:50
Kremlius penktadienį pareiškė, kad ketvirtadienį per apsikeitimą kaliniais paleistos rusų šnipų poros vaikai nežinojo, kad jie yra rusai, kol neįlipo į lėktuvą, skrendantį į Maskvą.
„Vakar atvykusių „nelegalų žvalgybininkų“ vaikai tik lėktuve iš Ankaros sužinojo, kad jie yra rusai. Jie nekalba rusiškai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kaip pranešama, sugrįžtančiuosius ketvirtadienio vakarą pasitikęs Vladimiras Putinas tuos vaikus pasveikino ispaniškai.
Anot žiniasklaidos, tai Slovėnijoje nuteistos poros Artiomo ir Anos Dulcevų vaikai.
Slovėnijoje teismas buvo nuteisęs du rusus, kaltintus šnipinėjimu Maskvai, kalėti daugiau nei pusantrų metų, bet vėliau nurodė juos išsiųsti iš šalies.
Ką Ukrainai reiškia JAV ir Rusijos apsikeitimas kaliniais?
13:39
Iš viso 10 rusų, įskaitant du nepilnamečius, buvo iškeisti į 16 Rusijoje ir jos artimoje sąjungininkėje Baltarusijoje kalintų vakariečių ir rusų politinių kalinių per mainus Turkijos sostinės oro uoste.
Tai vienas didžiausių apsikeitimų kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
JAV ir jų sąjungininkės – Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Norvegija – paleido rusus, apkaltintus ar nuteistus už rimtus nusikaltimus, mainais į tai, kad Rusija išlaisvintų žurnalistus, disidentus ir kitus žmones, laikytus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos Vakarai laiko išgalvotais.
Rusija, be kita ko, sutiko paleisti 32 metų JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą ir 54 metų buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
Tuo metu į Rusiją, be kitų, sugrįžo iš kalėjimo Vokietijoje paleistas Vadimas Krasikovas, nuteistas už buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymą.
Visgi sąsajos tarp šio apsikeitimo ir karo Ukrainoje neatrodo itin ryškios.
„Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“
Analitikas Lukas Aubinas sakė, kad šis susitarimas rodo, jog Vašingtonas ir Maskva, kaip ir Šaltojo karo metais, palaiko atvirą bendravimo liniją.
„Šis apsikeitimas kaliniais rodo, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija tęsia diskusijas ir jau seniai bendrauja“, – teigė Prancūzijos strateginių ir tarptautinių reikalų instituto (IRIS) tyrėjas.
Liana Fix iš strateginių studijų centro „ Council on Foreign Relations” (CFR) sakė, kad šis apsikeitimas parodė, jog „Kremliaus žudikai Putinui yra svarbūs“.
Anot jos, tai taip pat gali būti „Rusijos bandymas pademonstruoti, kad su Rusija galima sąžiningai sudaryti susitarimus, ypač prieš JAV rinkimus ir diskusijas dėl galimo susitarimo su (Donaldu) Trumpu“, jei jis grįš į prezidento postą.
Tačiau, ji teigė nemananti, „kad tai tiesiogiai ir aiškiai susiję su taikos susitarimu“ dėl Ukrainos.
„JAV ir Vokietija pasirūpins, kad šie klausimai būtų nesusiję, nes jos laikosi principo – nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė L. Fix.
Tačiau ji pridūrė, kad „Rusija gali norėti pademonstruoti gerą valią, kad palengvintų derybas, kurias ji stengsis vesti savo sąlygomis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„V.Putinas susigrąžino galvažudžių komandą“: JAV Kongreso nariai sureagavo į didžiausią Vakarų ir Rusijos apsikeitimą kaliniais
13:29
JAV Kongreso nariai sureagavo į didžiausią Vakarų ir Rusijos apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų. Kongreso narė demokratė Elissa Slotkin sakė, kad šis apsikeitimas primena, jog pasaulis susiduria su priešininku be principų – Vladimiru Putinu.
„Šiandienos džiugi žinia taip pat primena, kad Vladimiro Putino asmenyje susiduriame su pavojingu priešininku, neturinčių principų. Jis naudojasi nekaltais amerikiečiais kaip pėstininkais. Tie, kurie nori jam pataikauti arba tiesiog užmerkti akis prieš jo reikalavimus Ukrainoje, turėtų prisiminti Paulo Whelano, visos jo šeimos ir milijonų ukrainiečių, gyvenančių su V Putino veiksmų pasekmėmis, kančias“, – sakė E.Slotkin.
Tarp grįžtančiųjų namo buvo ir iš Mičigano kilęs buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas. Tai valstija, kuriai atstovauja Kongreso narė E.Slotkin.
Politikė padėkojo P.Whelano šeimai, kuri „neleido jo užmiršti, susitikinėjo su pareigūnais Vašingtone ir nuolat jiems skambino“.
Respublikonų senatorius Jimas Rischas, vienas iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų, sakė, kad žmonės, kurie vis dar lieka nelaisvėje, neturėtų būti pamiršti.
„Džiaugiuosi, kad šie neteisėtai sulaikyti amerikiečiai sugrįžo, tačiau neturime pamiršti tų, kurie liko: Marko Fogelio ir Ksenijos Karelinos“, – sakė jis.
J.Rischas pridūrė, kad JAV „už šiuos mainus sumokėjo didelę kainą, nes tie, kurie grąžinami Rusijai, yra vieni vertingiausių V.Putino turtų, kurie mielai grįš prie savo žiaurumų“.
„Nepaisant to, mes vis tiek negalėjome visų grąžinti namo. Reikia padvigubinti pastangas juos išlaisvinti kartu stiprinant būdus, kaip nutraukti šią įkaitų diplomatiją“, – sakė jis.
Respublikonų senatorius Rogeris Wickeris sakė, kad „šis pasikeitimas iškalbingai byloja apie vertybes“.
„Vladimiras Putinas susigrąžina galvažudžių, žudikų ir nusikaltėlių komandą. Jungtinės Valstijos sveikina žurnalistus, demokratijos šalininkus ir buvusius kariškius... Sveikinu mūsų sąjungininkus, ypač Vokietiją ir Turkiją, už jų pastangas dėl šio susitarimo“, – sakė R.Wickeris.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos atakas Ukrainoje pastarąją parą žuvo 2 žmonės, dar 16 sužeisti
12:36
Per Rusijos atakas Ukrainoje pastarąją parą žuvo mažiausiai du ir buvo sužeista dar mažiausiai 16 žmonių, penktadienį pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Dnipropetrovsko srityje per Rusijos raketų ir artilerijos smūgius Nikopoliui ketvirtadienį žuvo 40-metė moteris ir jos 72-jų motina, teigė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Dešimtims rusų sviedinių pataikius į daugiabučius, nuosavus namus, gaisrinės pastatą, dvi mokyklas ir autobusus taip pat buvo sužeistas 46-erių vyras.
Per Rusijos atakas Donecko srityje buvo sužeisti penki žmonės, pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rusija smogė Charkivo srities Derhačių bendruomenei, pataikė į autobusą ir sužeidė šešis žmones, nurodė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Visi nukentėjusieji – statybininkai, penkių iš jų būklė vidutinio sunkumo, o vieno – kritinė.
Pasak gubernatoriaus Oleksandro Prokudino, per Rusijos atakas Chersono srityje buvo sužeisti trys žmonės. Jis pridūrė, kad apgadinta devyniolika namų, dujotiekis, autoservisas ir kitas civilinis turtas.
Chersone ankstų rytą buvo užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai dėl naktį įvykdytų smūgių į vieną energetikos objektą, pranešė pareigūnai.
Penktadienio naktį per Rusijos drono smūgį Sumų srities Esmano gyvenvietei buvo sužeistas civilis, pranešė srities karinė administracija.
Taip pat buvo atakuojamos Černihivo, Luhansko, Mykolajivo ir Zaporižios sritys, tačiau pranešimų apie aukas kol kas nėra.
Ukraina nustebino analitikus: smūgiavo Rusijai kaip reikiant
11:45
Pirmą kartą Ukraina vykdo daugiau tolimojo nuotolio dronų atakų nei Rusija. Paskelbti duomenys rodo, kad liepos mėn. Rusija į Ukrainą nusiuntė 426 „Shahed“ tipo dronus. Per tą patį laikotarpį Ukraina atsakė daugiau kaip 520 dronų, skelbia „Forbes“.
Atrodo, kad Rusija mažiau efektyviai numušinėja dronus, nes Ukrainos smūgiai, atrodo, daro didesnę ekonominę žalą naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems taikiniams. Gali būti, kad Ukraina įgyja pranašumą strateginiame tolimųjų bepiločių orlaivių smūgių kare – ir prezidentas Volodymyras Zelenskis žada, kad ateityje bus daugiau ir geresnių smogiamųjų dronų.
Rusijos bepiločių orlaivių puolimas
Per pirmuosius kelis karo mėnesius Rusija išeikvojo didžiąją dalį savo balistinių ir sparnuotųjų tolimojo nuotolio raketų atsargų. Ir nors nuo 2022 m. gamyba padidėjo, atrodo, kad Rusija raketas šaudo maždaug tokiu pat tempu, kaip vyksta ir jų gamyba, t. y. maždaug 120 per mėnesį, skelbia „Forbes“.
Nors raketos yra svarbios dėl savo griaunamojo poveikio, kaip matyti iš neseniai įvykdyto smūgio vaikų ligoninei, didžiąją dalį Rusijos tolimojo nuotolio smogiamosios galios dabar sudaro bepiločiai orlaiviai. Pagrindinis jų ginklas yra Irano sukurta „Shahed“ serija, Rusijoje vadinama „Geran“, kurią lengva pagaminti ir kuri kainuoja vos 20 000 JAV dolerių, palyginti su milijonu ar daugiau JAV dolerių už raketą.
Iš Irano karo pradžioje intensyviai importuoti dronai „Shahed“ vis dažniau gaminami pagal licencijos sutartį naujoje milžiniškoje gamykloje Alabugoje, į rytus nuo Maskvos. Per pastaruosius dvejus metus konstrukcija buvo modifikuota, tačiau jos esmė išliko ta pati: 2,5 m sparnų propeleriu varomas dronas, skriejantis maždaug 110 km/h greičiu ir turintis šiek tiek daugiau nei 100 kg sveriančią kovinę galvutę. Be nedidelės kainos, pagrindinis „Shahed“ privalumas yra jo veikimo nuotolis, kuris yra daugiau nei tūkstantis mylių (1,6 km), o gal net du tūkstančiai (3,2 km), pastebi „Forbes“.
Rusija paprastai vienu metu paleidžia iki trisdešimties „Shahed“ dronų. Juos fiksuoja tūkstančiai Ukrainos tinklo mikrofonų, kurie klausosi išskirtinio dronų „vejapjovės“ variklio garso, o per kelias valandas, kol jie pasiekia taikinius, į pozicijas perkeliami mobilūs kovos su dronais daliniai su sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir automatinėmis patrankomis. Daugelį „Shahedų“ taip pat numuša raketos „žemė-oras“, o kitus iš kurso išveda arba visai numuša specialiai pritaikytos elektroninės kovos sistemos.
Yra keletas kitų Rusijos tolimojo nuotolio atakos bepiločių orlaivių, tačiau šiuo metu didžioji dauguma dronų yra „Shahed“ tipo, visi jie šiuo metu skaičiuojami kaip „Shahedai“.
Ukraina paprastai tvirtina, kad numuša 90 proc., o kartais ir 100 proc. „Shahed“ dronų. To neįmanoma patikrinti, ir akivaizdu, kad bepiločiai orlaiviai vis dar daro žalą, tačiau neatrodo, kad grėsmė didėtų. Nors būta įspėjimų, kad šiais metais „Shahed“ gamyba smarkiai padidės, nes Alabugos gamykla didina gamybos apimtis, tačiau skaičiai buvo palyginti stabilūs. „Shahed Tracker“ pasivadinęs socialinio tinklo X analitikas, rengiantis duomenis apie Rusijos dronų atakas, sausio ir vasario mėnesiais užfiksavo apie 380 Rusijos tolimojo nuotolio dronų atakų, kovo mėnesį jų skaičius išaugo iki 601, o birželio mėnesį vėl sumažėjo iki 290, 314 ir 336. Liepos mėn. iš viso buvo 426.
Ukraina atsako į smūgius
Atsakydama į tai Ukraina sukūrė daugybę įvairių tolimojo nuotolio atakos dronų – analitikas HI Suttonas nustatė ne mažiau kaip 22 skirtingus modelius, nuo pertvarkytų lengvųjų orlaivių iki specialiai sukurtų reaktyvinių atakos dronų. Tačiau dauguma jų, kaip ir balandžio mėn. pirmą kartą pamatytas „Drainpipe Drone“, sukurti taip, kad būtų kuo paprastesni, pigesni ir veiksmingesni, neatsižvelgiant į išvaizdą.
Gynybos pramonės pareigūnų teigimu, 2023 m. Ukraina per mėnesį pagamindavo vos dešimtis „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių. Nors išpuoliai dažnai būdavo didelio atgarsio, jie buvo nedidelio masto. Tai pasikeitė. Vis dažniau rengiamos masinės atakos, kartais kartu su Vakarų sąjungininkų tiekiamų „Storm Shadow“ ar kitų raketų smūgiais.
Viskas, ką žinome apie Ukrainos dronų atakas, gaunama iš Rusijos pareigūnų, nes ukrainiečiai apie jas nekalba, pastebi „Forbes“ žurnalistas.
Liepos 5 d. Rusijos gynybos ministerija „patvirtino, kad jos pajėgos Rusijos teritorijoje sunaikino 50 Ukrainos bepiločių orlaivių“, liepos 9 d. – 38, liepos 11 d. – 75, liepos 18 d. – dar 33, liepos 20 d. – 26, o liepos 22 d. numušė 80 bepiločių orlaivių. Dar 20 buvo numušta 27-ąją, 41 – 29-ąją ir 19 – 31-ąją, be to, vienuolika kitų dienų jų buvo mažiau.
Šie Rusijos skaičiai negali būti patvirtinti ir gali būti arba nebūti susiję su visu paleistų bepiločių orlaivių skaičiumi. Nors teigiama, kad numušamų dronų skaičius yra dar didesnis nei skelbia paleidusi Ukraina, nėra jokių ženklų, kad Ukrainoje būtų sukurtas koordinuotas kovos su dronais jutiklių ir ginkluotės tinklas.
Su šiomis išlygomis, remiantis Rusijos valstybinių institucijų pareiškimais, Ukraina liepos mėn. paleido daugiau kaip 524 vienkartinius atakos dronus, palyginti su mažiau nei 200 per kiekvieną iš ankstesnių dviejų mėnesių. Panašu, kad tai pirmas mėnuo, kai bendras Ukrainos dronų skaičius viršijo Rusijos dronų skaičių.
Nufilmuota, kaip į lėktuvą sėda Rusijai grąžinami šnipai
11:04
Rusijai perduotų mainų dalyvių įlaipinimas į lėktuvą Ankaroje. Į orlaivį sėda Rusijai grąžinami šnipai, samdomas žudikas ir kiti kaliniai.
Paryžiaus merė apdovanojo Ukrainos olimpiečius, reikšdama solidarumą karo metu
10:54
Paryžiaus merė Anne Hidalgo ketvirtadienį per 2024 metų olimpines žaidynes išreikšdama solidarumą apdovanojo Ukrainos sportininkus garbingiausiu sostinės apdovanojimu – „Grand Vermeil“ medaliu.
„Šiandien galiu įsivaizduoti ir jūsų liūdesį, ir pasididžiavimą, – sakė A.Hidalgo. – Liūdesį, kai žinai, kad tavo šalis vis dar puolama ir kariauja, kad daug tavo draugų, giminaičių yra fronto linijose ir kovoja.“
Ukrainos irkluotoja Anastasija Koženkova ir šuolininkas į vandenį Oleksijus Sereda gavo medalį visų Ukrainos sportininkų vardu.
Šie sportininkai jau baigė savo pasirodymus olimpinėse žaidynėse. Jie kartu su grupe kitų Ukrainos sportininkų atvyko į priėmimą didingoje Paryžiaus rotušėje.
Renginyje nedalyvavo sportininkai, iki šiol iškovoję du šalies olimpinius medalius – bronzą moterų fechtavimosi rungtyje ir sidabrą vyrų šaudymo šautuvu iš 50 metrų rungtyje.
Priėmimas prasidėjo tylos minute, skirta pagerbti žuvusiuosius per Rusijos agresijos karą. Virš scenos kabojo ekranas, kuriame buvo rodomos per pastaruosius dvejus metus žuvusių trenerių ir sportininkų nuotraukos. Šie žmonės buvo pavadinti „dangaus komanda“.
Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas padėkojo A.Hidalgo už paramą, kurią Prancūzija suteikė Ukrainos sportininkams. Neseniai buvo atidaryti pirmieji istorijoje Ukrainos namai, kurie buvo įkurti dėl prancūzų paramos.
Daugelis renginyje dalyvavusių sportininkų jau baigė olimpines varžybas.
Kita ukrainiečių irkluotoja Kateryna Dudčenko, pirmą kartą dalyvavusi olimpinėse žaidynėse, minėjo, kad tikėjosi geresnių rezultatų. Trečiadienį moterų irkluotojų komanda keturvietės rungtyje užėmė penktą vietą.
„Deja, kažkas nutiko ne taip, ir finišo metu mums neužteko jėgų, nes varžovės pasirodė stipresnės už mus ir mus pralenkė“, – aiškino ji.
„Tačiau manau, kad dabar šaliai vien tai, kad esame čia, kad komanda dalyvauja, kad atstovaujame savo šaliai, jau yra pergalė“, – įsitikinusi ji.
Pastarojo vizito į Ukrainą metu A.Hidalgo teigė, kad Paryžiuje sportininkai bus sutikti kaip didvyriai.
„Ir man labai, labai gražu ir emocinga matyti, kaip Prancūzijoje ir per atidarymo ceremoniją paryžiečiai švenčia Ukrainos sportininkus kaip didvyrius“, – sakė merė.
Rusijos ekspertas: Vakarai džiaugiasi pergale, bet nenustebkite, jei vėl pasipils užsakomųjų žmogžudysčių banga
10:15
Įvykus bene rimčiausiam ir sudėtingiausiam daugiašaliam apsikeitimui kaliniais, Vakarų vadovai švenčia pergalę: džiaugiamasi, kad pavyko išlaisvinti nepelnytai įkalintus JAV ir Vokietijos piliečius bei ištraukti iš siaubingų kalėjimų Rusijos politinius kalinius. Tačiau ekspertai įspėja: tokios nuolaidos kruvinam Vladimiro Putino režimui gali išprovokuoti diktatorių imti vis daugiau įkaitų, o jau netrukus Vakaruose gali pasipilti nauja užsakomųjų žmogžudysčių ir susidorojimo su politiniais aktyvistais banga.
Jau nebeslepiama, kad pagrindiniu svertu, dėl kurio mainai tapo įmanomi, buvo Vokietijos sprendimas sutikti išmainyti Putino smogiku vadinamą Vladimirą Krasikovą.
Tuomet politologai, vertindami situaciją įspėjo, kad tolesnės derybos dėl V.Krasikovo galimo paleidimo neturėtų būti įmanomos, kitaip Vakarai padarys rimtą klaidą, parodydami V.Putinui savo silpnumą.
Tačiau įspėjimo nebuvo paisyta.
V.Putinas dar vasarį vykusio interviu Tuckeriui Carlsonui metu užsiminė, kad „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą jis galėtų paleisti mainais būtent į V.Krasikovą. Taip Rusijos diktatorius aiškiai apibrėžė savo interesų ribas.
Dar labiau Vokietija buvo įspausta į kampą po to, kai liepos viduryje Baltarusijoje mirties bausme buvo nuteistas vokietis Rico Kriegeris.
Per apsikeitimą kaliniais Maskva perdavė Vakarų šalims Rusijoje sulaikytus „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną ir Rusijos bei Jungtinės Karalystės pilietį Vladimirą Kara-Murzą.
Rusijai grąžinta 8 kaliniai ir 2 nepilnamečiai šnipų vaikai, 13 kalinių grąžinta Vokietijai, trys – JAV.
Laimėtojas – V.Putinas ir jis tą žino
Galiausiai, įvykus mainams Vakaruose švenčiama pergalė, tačiau „Laisvosios Rusijos forumo“ (LRF) grupės Lietuvoje vadovas, politologas Ivanas Tiutrinas situaciją vertina kiek kitaip – apsikeitimą jis vadina neišvengiamu reveransu V.Putino režimui, kuris jau netrukus gali atnešti tragiškų pasėkmių ir opozicionieriams, ir net Ukrainai.
– Viena vertus, buvo išmainyti garsiausi politiniai kaliniai – dar prieš savaitę niekas negalėjo tikėtis, kad jie galėtų būti paleisti. Kita vertus, užsienio piliečiai, žurnalistai, politikai, menininkai iškeisti į žudikus, hakerius ir šnipus. Kas galėtų jaustis nugalėtoju šioje situacijoje – Vakarai, ar vis tik Kremlius?
– Tai labai sudėtingas klausimas. Visų pirma, derybos dėl apsikeitimo, visi diplomatiniai ir politiniai veiksmai buvo daromi jau senokai ir mes tikrai nežinome visų šio darbo užkulisių.
Visų antra, negalime ignoruoti to dalyko, kad paleisti kaliniai yra žmonės, kurie turi šeimas, vaikų, kai kurių jų, pavyzdžiui, Vladimiro Kara-Murzos sveikata itin prastos būklės, todėl neišvengiamai, kai tapo aišku, kad juos paleis į laisvę, daugelis žmonių pajuto palengvėjimą.
Tarp jų ir aš – ilgus metus bendradarbiavome su Ilja Jašinu, V.Kara-Murza, esu pažįstamas su kitais išlaisvintaisiais.
Kita vertus – mes žinome, kad egzistuoja Rusijos smogikų grupės, kad šioje šalyje yra įsišaknijusi praktika „šalinti“ neįtinkančius Kremliui asmenis, o dabar viduryje baltos dienos V.Putino režimo oponentą nužudęs V.Krasikovas paleidžiamas į laisvę. Tai nepaprastai grėsmingas precedentas.
Visiems tiems V.Putino smogikams, nesuskaičiuojamam kiekiui sadistų ir žudikų tai signalas, kad jie nebus numesti likimo valiai, kad „mafija“ jais pasirūpins.
Plačiau skaitykite ČIA.
Generalinis štabas: nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainoje neteko 580 tūkst. karių
10:11
Nuo 2022 metų vasario 24-osios, kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 580 590 karių, penktadienį remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabo pranešimu skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Į šį skaičių įeina 1,1 tūkst. per pastarąją parą užregistruotų Rusijos pajėgų aukų.
Socialiniuose tinkluose paskelbtoje suvestinėje nurodoma, kad Rusija taip pat neteko 8 402 tankų, 16 211 šarvuočių, 1 872 automobilių ir degalų cisternų, 16 161 artilerijos sistemos, 1 134 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 907 oro gynybos sistemų, 363 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 13 005 dronų, 28 laivų ir katerių bei vieno povandeninio laivo.
„The Kyiv Independent“ taip pat penktadienį citavo tyrimą, atliktą leidinio „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“) ir tinklaraštininkų grupės „Conflict Intelligence Team“ (CIT), kur nurodoma, kad Rusija pusantro karto išpučia tikrąjį pritraukiamų naujų kariuomenės kontraktininkų skaičių.
Rusijos gynybos ministerija gruodį skelbė, kad pagal sutartis tarnauja 640 tūkst. karių.
Tačiau, remdamiesi Rusijos federalinio biudžeto išlaidų duomenimis, „Važnyje istorii“ ir CIT teigė, kad nuo 2022-ųjų rudens iki 2024-ųjų balandžio vienkartinę išmoką už sutarties pasirašymą gavo tik 426 tūkst. rusų.
Tyrėjų duomenimis, skirtumas yra apie 214 tūkst., kurio negalima paaiškinti skirtingu vienkartinių išmokų skyrimo būdu.
Tyrime taip pat cituotas anoniminis šaltinis, kuris teigė, kad kai kuriuose Rusijos regionuose pavyksta surinkti tik 50–60 proc. norimo karių skaičiaus.
Nufilmuoti skambučiai išlaisvintiems kaliniams: štai kaip sureagavo jų šeimos
10:09
JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė iš Rusijos paleistų kalinių, turinčių JAV pilietybę arba JAV žaliąją kortą, telefoninių pokalbių vaizdo įrašą. Pokalbiai vyko jiems skrendant lėktuvu. Vienas iš tų, kurie kalbėjosi su J.Bidenu ir šeimos nariais, buvo Rusijos politikas Vladimiras Kara-Murza.
„Buvau įsitikinęs, kad mirsiu kalėjime. Netikiu tuo, kas vyksta. Vis dar jaučiuosi taip, tarsi miegočiau savo kameroje Omske, užuot girdėjęs jūsų balsą. Bet noriu pasakyti, kad jūs atlikote nuostabų darbą, išgelbėjote tiek daug gyvybių. Manau, kad šiame lėktuve mūsų yra 16. Nemanau, kad pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų už žmonių gyvybių gelbėjimą“, – sakė V.Kara-Murza.
Dieną prieš tai Ankaroje vyko didelis Rusijos ir Vakarų šalių apsikeitimas kaliniais, kurį koordinavo Turkijos žvalgyba. Iš viso apsikeista 24 kaliniais ir dviem vaikais.
„Newsweek“ atskleidė, kaip apginkluoti Ukrainai perduoti naikintuvai F-16
09:25
Manoma, kad pirmieji naikintuvai F-16 jau yra Ukrainos rankose, o JAV, kaip pranešama, siunčia įvairius amerikiečių gamybos ginklus, įskaitant raketas AIM-9X, kurios bus naudojamos kartu su greitaisiais reaktyviniais lėktuvais, kurių Kyjivas jau seniai prašė.
Raketos AIM-9X, dar žinomos kaip „Sidewinders“, yra JAV gynybos milžinės „Raytheon“ gaminami trumpojo nuotolio „oras-oras“ ginklai. Jos gali būti paleidžiamos iš orlaivių ir antžeminių sistemų ir yra suderinamos su daugybe reaktyvinių lėktuvų, įskaitant F-16, F-22 ir F-35, skelbia leidinys „Newsweek“.
Tarp kitų F-16 raketų pakete esančių raketų yra „oras-žemė“ AGM-88 HARM ir daugiau ilgesnio nuotolio „Joint Direct Attack Munition“ (JDAM) komplektų versijų, kurios nevaldomas bombas paverčia tiksliaisiais ginklais, anksčiau šią savaitę pranešė „The Wall Street Journal“. Į paketą taip pat bus įtraukta daugiau pažangių vidutinio nuotolio raketų „oras-oras“.
Atsakydamas į „Newsweek“ prašymą pakomentuoti, Pentagonas teigė, kad „dėl jų naudojimo kreiptųsi į Ukrainos kariuomenę, nes tai yra šios šalies sprendimas“. Tačiau atstovas spaudai atkreipė dėmesį į naują karinės pagalbos paketą, kurį pirmadienį pristatė Gynybos departamentas ir kuriame numatyta 200 mln. JAV dolerių „suteikti Ukrainai pagrindinius pajėgumus“, įskaitant oro gynybos raketas perėmėjas ir prieštankinius ginklus.
Šią savaitę Pentagonas taip pat paskelbė apie 1,5 mlrd. JAV dolerių finansavimą ilgalaikiams Ukrainos poreikiams. Į šį reikšmingą paketą įtraukta amunicija, skirta Nacionalinei pažangiajai raketų „žemė-oras“ sistemai, dar vadinamai NASAMS, kita „trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos amunicija“ ir nepatikslinta „tikslioji oro amunicija“.
Iš NASAMS gali būti paleidžiamos AIM-9X raketos, užtikrinančios trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgumus.
Suteikia pranašumą tam tikrose srityse
AIM-9X ir pažangios vidutinio nuotolio raketos „oras-oras“ suteiks Ukrainos F-16 pranašumą bet kokiose trumpojo nuotolio kovose, kuriose naujai padovanoti lėktuvai gali susidurti su Rusijos taktiniais reaktyviniais lėktuvais, teigė Jacobas Parakilas, RAND analitinio centro Europos padalinio gynybos ir saugumo tyrimų vadovas.
Tačiau Ukrainoje tokio pobūdžio kovos retai matomos, nes tiek Kyjivas, tiek Maskva savo lėktuvus laiko toli už fronto linijos ir toli nuo kitų šalių tolimojo nuotolio antžeminių raketų, sakė pašnekovas.
„Tikėtina, kad AIM-9X bus naudingos atakuojant Rusijos sparnuotąsias raketas ir dronus, nukreiptus į Ukrainos miestus ir svarbią nacionalinę infrastruktūrą, o tai papildys Ukrainos gynybą nuo šių nuolatinių grėsmių“, – pridūrė J.Parakilas.
Rusija raketomis ir dronais nuolat smogia Ukrainos gyvenvietėms ir svarbiausiai infrastruktūrai, o Kyjivas ne kartą kreipėsi į Vakarų rėmėjus, prašydamas daugiau oro gynybos sistemų ir raketų perėmėjų.
Vakarų dovanoti naikintuvai F-16 taip pat padės Ukrainai palaikyti oro gynybą, sakė Kyjivo pareigūnai.
Atvyko naikintuvai iš Nyderlandų
Žiniasklaidos pranešimuose trečiadienį teigiama, kad pirmieji „Lockheed Martin“ pagaminti naikintuvai atvyko į Ukrainą po ilgus mėnesius trukusio pristatymo terminų vėlavimo ir miglotų kalbų apie tai, kada jie pakils į Ukrainos dangų.
Jungtinės Karalystės laikraštis „The Telegraph“ trečiadienį pranešė, kad Ukraina iki šiol naudojo F-16 tik kaip oro gynybos priemones.
Kaip skelbia „Newsweek“, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, atrodo, patvirtino pirmosios naikintuvų partijos pristatymą, nors iš Ukrainos nebuvo gauta jokių oficialių komentarų.
Šešis lėktuvus Ukrainai pristatė Nyderlandai, o netrukus jais paseks ir Danija, pranešė Londono laikraštis „The Times“. Danijos gynybos ministerija, gavusi „Newsweek“ užklausą, atsisakė pateikti komentarus.
Nyderlandai, dalyvaudami tarptautinėje koalicijoje su Danija, Norvegija ir Belgija, kuri siekia aprūpinti Kyjivą moderniais naikintuvais, pažadėjo Ukrainai iš viso pristatyti 24 naikintuvus F-16. Ukraina gaus 19 daniškų F-16.
Pareigūnai ir ekspertai šiuos lėktuvus apibūdino kaip paramą Ukrainai, bet ne kaip situaciją keičiančius ginklus dėl pastaraisiais mėnesiais vis didėjančių, bet nuolatinių Rusijos laimėjimų rytiniame fronte.
Analitikai paaiškina, ką Kamala Harris ruošia Ukrainai
08:58
Ukrainiečių leidinys NV aiškinosi, ko JAV politikos analitikai ir Ukrainos pareigūnai tikisi iš Donaldo Trumpo varžovės dėl vietos Baltuosiuose rūmuose, demokratės Kamalos Harris.
Demokratų partijos viceprezidentė ir kandidatė į JAV prezidento postą Kamala Harris Ukrainos atžvilgiu vykdys iš esmės tokią pačią politiką kaip ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Joe Bidenas.
Tokią nuomonę pokalbyje su NV išsakė „Razom“ analitikas iš Vašingtono Scottas Cullinane'as.
„Ji tikriausiai tvirtai palaikytų Ukrainos teisę į savigyną, bet taip pat būtų atsargi tokiais klausimais kaip narystė NATO ar JAV ginklų naudojimas smūgiams Rusijos teritorijoje“, – mano jis.
Tačiau, pažymi S.Cullineine'as, K.Harris gali tapti agresyvesne Ukrainos rėmėja nei jos dabartinis viršininkas J.Bidenas ir dėl vidinių politinių nesutarimų.
Pasak NV šaltinių tarp JAV politikų ir ekspertų, demokratai apskritai neturi suformuoto plano dėl Ukrainos artimiausiems mėnesiams. Tačiau jie neabejotinai pasiryžę tęsti „ne eskalacijos“ politiką Rusijos atžvilgiu, kuriai pritaria ir Pentagonas, taip pat neleisti Ukrainos pajėgoms smogti gilyn į Rusiją. Be to, demokratai nenori plėsti F-16 mokymo programos Ukrainos pilotams.
Kaip sužinojo NV, dabartinei administracijai artimi analitiniai centrai (angl. think tanks) turi pasiūlymų artimiausiu metu įšaldyti karą Ukrainoje.
„Paprastai derybų tema daug fantazuoja tie analizės centrai, kurie pasirašė laiškus apie „Ukrainos nepriėmimą į NATO“, o anksčiau rašė apie Korėjos scenarijų kaip alternatyvą“, – sakė redakcijos pašnekovas Ukrainos diplomatiniuose sluoksniuose.
J.Bideno administracija dabar aiškiai supranta, kad Rusija nėra suinteresuota derybomis, o jei Maskva ir ima kalbėti apie derybas, tai tik tam, kad sumažintų Vakarų paramą. „Šiuo metu Rusijai nėra jokių paskatų vesti derybas. Šią vasarą jie nepasiekė savo tikslų, bet jie dar nėra tokioje padėtyje, kad galėtų prarasti teritoriją. O Ukraina aiškiai signalizuoja, kad derybos Rusijos sąlygomis yra neįmanomos. Taip, ir dabar tikrai nėra jokios kalbos apie derybas“, – sakė NV pašnekovas iš Ukrainos.
Neviešai pašnekovai pažymi, kad jie nesitiki radikalių pokyčių Baltųjų rūmų politikoje, jei K.Harris ten pateks. „Ukraina nėra vienas iš jos prioritetų. Be to, būtent ji ragino mus nesmogti į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje“, – sakė šaltinis.
Tačiau kitas pašnekovas iš Ukrainos prezidento rūmų pridūrė, kad nuo pirmojo susitikimo su prezidentu Volodymiru Zelenskiu viceprezidentė tapo palankesnė Ukrainai.
Analitikai patikina, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus „užpildyta“ galimos prezidentės K.Harris administracija.
Jos patarėju nacionalinio saugumo klausimais galėtų būti Phillipas Gordonas, kuris dabar šias pareigas eina kartu su viceprezidente ir, NV šaltinių teigimu, yra ryžtingesnis dėl pagalbos Ukrainai nei J.Bideno patarėjas Jake'as Sullivanas.
Paaiškino, kodėl V.Putinas taip troško iškeisti žudiką V.Krasikovą: juos sieja glaudus ryšys
08:27
Ketvirtadienį Rusija ir kelios Vakarų šalys apsikeitė kaliniais, per kuriuos buvo paleistas žudikas ir buvęs FSB pareigūnas Vadimas Krasikovas. Vakarų žvalgybos agentūros teigia, kad praeityje tarp jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino buvo glaudus ryšys.
Apie tai rašo „Bild“. Pažymima, kad V.Krasikovas galėjo dalyvauti Anatolijaus Sobčako nužudyme. Be to. žudikas gali turėti „Kremliui pavojingų žinių“.
„V.Putinas galėjo baimintis, kad V.Krasikovas atskleis svarbią informaciją, jei liks Vokietijos kalėjime – iš keršto Rusijos režimui, kuris ne viską daro dėl jo paleidimo, arba siekdamas susitarti su Vokietijos valdžia. Įtariama, kad V.Krasikovas galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį V.Putinui ateinant į valdžią. Manoma, kad dešimtajame dešimtmetyje jis dirbo Sankt Peterburgo merui A.Sobčakui ir jo pavaduotojui bei ėmėsi veiksmų prieš jų politinius oponentus. Tačiau 2000 m. vasarį, praėjus kelioms savaitėms po V.Putino tapimo prezidentu, A.Sobčakas staiga mirė“, – teigiama publikacijoje.
Oficialiais duomenimis, A.Sobčako mirties priežastis – širdies smūgis. Tačiau artimieji darė prielaidą, kad A.Sobčakas buvo nužudytas.
„Ar V.Krasikovas yra kaip nors susijęs su tariamu V.Putino politinio mentoriaus nužudymu? Ir ar pėdsakai veda prie paties V.Putino? Būtent tai įtaria Vakarų žvalgyba ir daro prielaidą, kad būtent dėl to V.Putinas taip atkakliai kovojo už V.Krasikovo paleidimą“, – aiškina „Bild“.
Pažymima, kad Kremliaus šeimininkas teikia didelę reikšmę viskam, kas žinoma apie jo praeitį.
„Jei specialiųjų tarnybų įtarimai dėl jo dalyvavimo A.Sobčako nužudyme yra teisingi, tai sukeltų abejonių dėl mėgstamiausio V.Putino charakterio bruožo – lojalumo, kurį jis neva taip vertina“, – daro išvadą žurnalistai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos kariai lėtai ir užtikrintai artėja prie Pokrovsko
07:46
Rusijos pajėgos toliau lėtai, bet užtikrintai žengia Pokrovsko kryptimi, skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Tai palengvina ukrainiečių gyvosios jėgos trūkumas ir vietovės reljefas į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, Donecko srityje.
ISW duomenimis, artimiausiu metu rusų puolimas dar labiau sulėtės, kai rusai priartės prie didesnių ir labiau urbanizuotų gyvenviečių linijos.
Ukrainos karinis stebėtojas Konstantinas Mašovecas pažymėjo, kad ukrainiečių kariai Pokrovsko kryptimi turi prasčiausią įrangą ir apsaugos priemones, todėl kol kas nepajėgia sulėtinti rusų karių veržimosi.
Dėl vėluojančios Vakarų ir ypač JAV karinės pagalbos vėluojama aprūpinti naujai sukurtus ukrainiečių dalinius ir perginkluoti jau kovojančius dalinius.
Pokrovsko fronte okupantai bando pasiekti ribotą taktinę Ukrainos pajėgų apsuptį į rytus nuo greitkelio T0511 (O0544) Ocheretyne-Hrodivka-Myrnohrad.
Rugpjūčio 1 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo toliau Vesele link kelio T0511, o tolimiausias patvirtintas Rusijos pajėgų pasistūmėjimas yra maždaug už 3,5 km nuo Hrodivkos pakraščio.
Pasak K.Mašoveco, pastarasis Rusijos pajėgų pasistūmėjimas į pietryčius nuo kelio O0544 yra taktinis skverbimasis gilyn į Ukrainos pozicijas.
Pastarosiomis savaitėmis rusai pasistūmėjo 6,5 kilometro gyliu ir 7,5 kilometro pločiu nuo Sokilo iki Serhivkos, kirsdami Vovčijos ir Kazinio Toreco upes.
K.Mašovecas perspėjo, kad Rusijos kariai yra arti to, kad iki rugpjūčio pabaigos pasiektų operatyviai reikšmingą proveržį Pokrovskio kryptimi. Tačiau dabartinis Rusijos taktinio žygio Pokrovsko link tempas greičiausiai nesitęs neribotą laiką, nes Rusijos pajėgos artėja prie didesnių, labiau urbanizuotų gyvenviečių linijos.
Dabar rusai daugiausia dėmesio skiria tam, kad pasiektų taktinį proveržį Želanės ir Novohrodivkos gyvenviečių rajone. Atrodo, kad Centrinė Rusijos pajėgų grupė perskirsto ir perdislokuoja pajėgas tarp skirtingų sektorių savo naujai išplėstoje atsakomybės zonoje Donecko regione greičiau nei didžiojoje operacijų teatro dalyje.
Gali būti, kad rusų kariai iš Centrinės pajėgų grupės sukūrė lankstesnę vadovavimo ir kontrolės struktūrą ir greičiau reaguoja į galimą Ukrainos taktinį pažeidžiamumą nei kitos Rusijos pajėgos Ukrainoje.
Per apsikeitimą su Rusiją paleisti amerikiečiai sugrįžo į JAV: juos pasitiko J.Bidenas ir K.Harris
07:21
Žurnalistas Evanas Gershkovichas ir dar du Rusijos kalinti amerikiečiai nusileido Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Lėktuvas su E.Gershkovichu, buvusiu JAV jūrų pėstininku Paulu Whelanu ir žurnaliste Alsu Kurmasheva nusileido ketvirtadienį apie 23 val. 40 min. vietos (penktadienį 6 val. 40 min. Lietuvos) laiku bazėje netoli Vašingtono, kur jų laukė prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris.
Sugrįžusius amerikiečius pasveikino jų artimieji ir draugai. Išlipusius iš lėktuvo juos apkabino J.Bidenas ir K.Harris.
Išvakarėse J.Bidenas Baltuosiuose rūmuose priėmė grįžtančių amerikiečių šeimas ir gyrė didelius mainus kaip diplomatinį žygdarbį. Tačiau sandoris, kaip ir kiti ankstesni, atspindėjo disbalansą.
JAV ir sąjungininkės paleido rusus, apkaltintus ar nuteistus už rimtus nusikaltimus, mainais į tai, kad Rusija išlaisvintų žurnalistus, disidentus ir kitus žmones, kalintus dėl kaltinimų, kuriuos Vakarai laiko išgalvotais.
Galiausiai Rusija ir Vakarai sutarė dėl 24 kalinių ir dviejų nepilnamečių paleidimo.
„Tokiems sandoriams, kaip šis, reikalingi sunkūs skambučiai, – kalbėjo J.Bidenas. – Man nėra nieko svarbesnio už amerikiečių apsaugą namuose ir užsienyje.“
Nerami naktis Kryme: pranešama apie smūgius laivų statyklai
06:59
Vietos gyventojai pranešė, kad penktadienio naktį buvo girdėti sprogimai okupuotame Kryme, skelbia „Kyiv Independent“ remdamiesi „Telegram“ kanalu „Krymo vėjas“.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, Sevastopolio, Simferopolio ir Jevpatorijos gyventojai sprogimus išgirdo apie 1.30 val. vietos laiku.
Pasak kanalo, gyventojai pranešė apie smūgį laivų statyklai, kurioje remontuojami Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai prie Sevastopolio įlankos, tačiau pranešimai vis dar tikslinami.
Rusijos paskirtas Sevastopolio vadovas Michailas Razvožajevas teigė, kad virš miesto veikia priešlėktuvinė gynyba. Vėliau jis pridūrė, kad okupuotam Krymui gresia balistinių raketų atakos.
Sevastopolyje buvo matyti krintančių nuolaužų ir nedidelių gaisrų nuotraukos, pranešama apie pažeistas elektros linijas.
M.Razvožajevas teigė, kad krintančios nuolaužos buvo numuštų raketų ir dronų pasekmė.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS vėliau pranešė, kad priešlėktuvinė gynyba per ataką numušė mažiausiai keturis oro taikinius.
Ukraina šių teiginių kol kas nekomentavo.
Tyrimas atskleidė, kad Rusija išpūtė kontraktinių karių skaičių
06:45
Rugpjūčio 1 d. paskelbtame bendrame nepriklausomų žiniasklaidos organizacijų „Important Stories“ ir „Conflict Intelligence Team“ (CIT) tyrime teigiama, kad Rusija pusantro karto išpūtė tikrąjį pagal kontraktą įdarbinamų karių skaičių.
Gruodžio mėn. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad pagal kontraktą tarnauja 640 000 karių. Tačiau, remdamosi Rusijos federalinio biudžeto išlaidų duomenimis, „Important Stories“ ir CIT teigė, kad tik 426 000 rusų gavo vienkartinę išmoką už sutarties pasirašymą laikotarpiu nuo 2022 m. rudens iki 2024 m. balandžio mėn.
Pasak leidinių, dėl to atsiranda maždaug 214 000 neatitikimas, kurio negalima paaiškinti vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos skirtumais.
Jie taip pat citavo anoniminį šaltinį, kuris teigė, kad kai kuriuose Rusijos regionuose pavyksta įgyvendinti tik 50-60 proc. verbavimo tikslų.
Liepos 31 d. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įsakė iki 400 000 rublių padidinti stojamąją premiją naujiems kariuomenės naujokams tarnauti Ukrainoje.
Vyriausybės interneto svetainėje paskelbtu prezidento dekretu faktiškai padvigubinta vienkartinė 195 000 rublių išmoka, kuri iš pradžių buvo pažadėta naujokams 2022 m. rugsėjį.
Rusija ieško naujų karių savo karui, nes plataus masto invazija ir toliau smarkiai slegia jos kariuomenės pajėgas. Į padidintą premiją galės pretenduoti visi Rusijos piliečiai ir užsieniečiai, kurie nuo rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. pabaigos užsiregistravo vienerių metų tarnybai.
Dokumente teigiama, kad išmoka skirta kariams ir jų šeimoms suteikti „papildomų socialinės paramos priemonių“.
Jame taip pat rekomenduojama, kad Rusijos okupacinė valdžia Ukrainoje pasiūlytų papildomą 400 000 rublių sumą.
Regioninės valdžios institucijos visoje Rusijoje jau pradėjo siūlyti kitas finansines paskatas potencialiems naujokams.
