Karas Ukrainoje. „Politico“: D.Trumpas ir K.Harris dar gali nustebinti Ukrainą

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Kamala Harris

Šiuo metu jau yra visiems aiški karikatūra to, ką artėjantys JAV prezidento rinkimai reikštų karui Ukrainoje, rašo „Politico“ redaktorius Matthew Kaminskis. 

Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir jo viceprezidentas JD Vance'as siektų greitai užbaigti konfliktą ir sumažintų JAV paramą Ukrainai bei NATO, o tai, tikėtina, turėtų pražūtingų pasekmių abiem šalims. Kamala Harris atstovauja Joe Bideno laikų tęstinumui ir remtų Ukrainą laipsniškais, nors ir dideliais pagalbos paketais „tiek, kiek reikės“, kaip sako jos dabartinis viršininkas.

Tačiau tikėtina, kad nepasiteisins nei vienas iš scenarijų. Pažvelgus į realius D.Trumpo veiksmus, galima įžvelgti, kad galimas kur kas palankesnis požiūris į Ukrainą. 

Tuo tarpu K.Harris, beveik neabejotina, kad nesivadovautų tais pačiais žmonėmis ar pagrindinėmis prielaidomis kaip J.Bidenas, kalbant apie karą. Tai taip pat gali būti naudinga Ukrainai, pažymi „Politico“. 

Pasak leidinio, kelių pastarųjų savaičių politinėse naujienose pasireiškė dinamiškesnė diskusija iš abiejų pusių. Iš šios užkulisinės diskusijos reiškia, kad tiek D.Trumpo, tiek K.Harris požiūriai, o galiausiai ir politika, vis dar kinta.

Nuo Amerikos sprendimų dėl karinės pagalbos, politinių signalų dėl bet kokio susitarimo ir būsimos paramos Kyjivui bei santykių su V.Putinu priklausys, kokią valstybę turės ukrainiečiai, jei apskritai turės.

Požiūris į Ukrainą taip pat bus būsimos JAV užsienio politikos signalas apie būsimos administracijos požiūrį į NATO, jos įsipareigojimus kitiems sąjungininkams ir, svarbiausia, jos laikyseną vis agresyvėjančios Kinijos atžvilgiu.

K.Harris griežtesnė retorika

„Politico“ pažymi, kad K.Harris dar neturėjo laiko viešai išdėstyti savo požiūrio nuo tada, kai staiga tapo Demokratų kandidate. Dėl to ji yra lyg baltas lapas. 

K. Harris užsitikrino demokratų nominaciją prezidento rinkimuose / Hu Yousong / ZUMAPRESS.com

Pasak M.Kaminskio, nesutarimai Demokratų partijoje ir tarp J.Bideno administracijos bei proukrianietiškos stovyklos Vašingtone yra didesni nei skelbiama. Viešumoje ukrainiečiai ir jų sąjungininkai, taip pat dauguma demokratų iš esmės reiškia J.Bidenui pagarbą už tai, kad jis subūrė pasaulinę koaliciją ir sutelkė precedento neturinčią karinę ir ekonominę paramą Kijevui. Privačiai šie vertinimai nėra tokie dosnūs, o kai kurie Ukrainos pareigūnai – kandūs.

J.Bidenas sulėtino ginklų tiekimą ir nustatė jų naudojimo apribojimus, nes nerimavo dėl eskalacijos su branduoliniais ginklais apsiginklavusia Rusija.

Nusivylimas J.Bidenu pasiekė viršūnę per praėjusį mėnesį vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Po to, kai prasidėjus aukščiausiojo lygio susitikimui Rusijos raketa iš dalies sunaikino vaikų ligoninę Kyjive, Baltieji rūmai atmetė Ukrainos prašymą panaudoti JAV tiekiamus ginklus ir smogti taikiniams pačioje Rusijoje.

Atsargumas atspindi paties J.Bideno ir jo komandos instinktus. Visą kadenciją užsienio politiką atidžiai prižiūrėjo nedidelė ilgamečių patarėjų komanda, kuri, nesitikima, kad liks dirbti K.Harris administracijoje.

Ukraina suteikia galimybę išsiskirti nuo J.Bideno pareiškimais, kurie būtų subtilesni nei jos neseniai išsakyta Izraelio kritika, bet daug reikšmingesni, jei ji paaiškintų, kad JAV siekia Ukrainos pergalės bei paremtų šią poziciją panaikindama apribojimus. 

Alternatyva ryžtingesnei paramai Ukrainai – sutikimas su Rusijos įtakos sfera ir pergale joje, o tai pakenktų JAV interesams. 

Palankesnis D.Trumpo požiūris

Dažniausiai į akiratį nepatenka ir pastebėjimai, kur D.Trumpas nukreips savo užsienio politiką. 

D. Trumpas teigia susitaręs su „Fox News“ dėl debatų su K. Harris rugsėjo 4-ąją / JONATHAN ERNST / REUTERS

Pasak „Politico“ redaktoriaus, D.Trumpo „ego“ ėmėsi realistinio, su tarptautinėmis sienosmis besiribojančio požiūrio į Ukrainą. Jo administracija 2017 m. apginklavo ukrainiečius raketų paleidimo sistemomis „Javelin“, kurie juos išgelbėjo prieš dvejus metus, kai Putinas ėmėsi didelių veiksmų; Barackas Obama atsisakė juos apginkluoti po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą ir pradėjo tarpinį karą Rytų Ukrainoje.

Savo viceprezidentu pasirinkęs JD Vance'ą ir iškovojęs nominaciją, pirmasis užsienio lyderis, kuriam paskambino D.Trumpas, buvo V.Zelenskis. Pasak „Politico“, žmonės, susipažinę su detalėmis, tvirtina, kad pokalbis praėjo dar geriau nei šilti jų pokalbio skaitiniai. Pasak jų, D.Trumpas pasakė V.Zelenskiui, kad tai, jog jis padės V.Putinui, yra „netikra naujiena“, ir pažadėjo siekti teisingos taikos.

Šį pavasarį D.Trumpas, kelis mėnesius kalbėjęs su J.Bidenu apie Ukrainą, suteikė Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui politinę priedangą patvirtinti 60 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą, rašo „Politico“.

V.Zelenskis ir jo žmonės taip pat mato D.Trumpo aplinkoje sąjungininkus Ukrainoje ir stengėsi užmegzti ryšius su trimis iš jų: buvusiu Nacionalinės saugumo tarybos vadovu Robertu O'Brienu, valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo ir Arkanzaso senatoriumi Tomu Cottonu. Visi trys minimi diskusijose dėl nacionalinio saugumo postų antrojoje D.Trumpo administracijoje.

Visgi, pažymima, kad šiuo atveju taikomos visos įprastos D.Trumpo išlygos. Niekas nežino, ką jis darys, dažnai net pat D.Trumpas.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad D.Trumpo pergalė lapkritį nebūtinai reiškia, kad Ukraina pasmerkta, o V.Putinas išgelbėtas.

Nesvarbu, kas laimės prezidento postą, būsimasis vadovas turės aiškiau apibrėžti bet kokį JAV dalyvavimą Ukrainoje, atsižvelgdamas į Amerikos interesus.

Kaip atrodo Ukrainos pergalė? D.Trumpas ir K.Harris gali padaryti tai, ko nepadarė J.Bidenas, ir ją apibrėžti: Užtikrinti, kad atsirastų suvereni Ukraina, kurios saugumą galiausiai garantuos JAV. 

Vienintelis dalykas, kurį galima tvirtai pasakyti, yra tai, kad J.Bidenas, nuolat bijantis eskalacijos, sausį paliks prezidento postą.

wikipedia.com nuotr./Su-30 naikintuvas

Vokietijos ir Švedijos karinės oro pajėgos rugpjūčio 3 d. iškvietė NATO naikintuvus po to, kai virš Baltijos jūros buvo užfiksuoti du Latvijos oro erdvės link skrendantys Rusijos naikintuvai.

Vokietijos karinės oro pajėgos pranešė, kad NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse naikintuvai atpažino du Rusijos naikintuvus Su-30.

Rusijos pilotai „elgėsi nedraugiškai, bet ne agresyviai“, teigė Vokietijos karinės oro pajėgos.

Pasak Vokietijos naujienų portalo „Bild“, du Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“ ir du Švedijos lėktuvai perėmė Rusijos naikintuvus Su-30.

„Atsakikliai buvo išjungti, o pilotai nereagavo į radijo užklausas“, – teigė Vokietijos karinių oro pajėgų atstovas.

Pasak „Bild“, birželio viduryje NATO orlaiviai 11 kartų buvo pasitelkti, kad atpažintų ir palydėtų Rusijos orlaivius, kurie pažeidė taisykles skrisdami tarptautinėje oro erdvėje, anksčiau pranešė LRT.

Pranešama, kad dauguma Rusijos orlaivių skrido neturėdami skrydžių planų, o jų borto atsakikliai buvo išjungti.

Valentyn Ogirenko / REUTERS

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad jo šalis gavo pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-16 partiją, ir parodė žurnalistams orlaivius, kurie, kaip tikisi Kyjivas, padės atremti Rusijos pajėgų puolimą.

„Mes dažnai girdėjome žodį „neįmanoma“ (...) Dabar tai jau realybė. Realybė mūsų danguje. F-16 lėktuvai Ukrainoje. Mes tai padarėme“, – sakė V.Zelenskis, tačiau pridūrė, kad „F-16, kuriuos turime Ukrainoje, ir pilotų, kurie jau buvo apmokyti, nepakanka“.

Vakarų pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16, kurių ji ištisus mėnesius siekė.

Tuo metu Kremlius pareiškė, esą visi Ukrainai pristatyti naikintuvai bus numušti ir neturės įtakos mūšio lauke.

Jau daugiau nei dvejus metus su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kovojanti Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų sąjungininkų JAV pagamintų naikintuvų.

F-16 giriami dėl savo tikslumo, greičio ir nuotolio.

Kyjivas tikisi, kad naikintuvai leis jam geriau apsisaugoti nuo Rusijos atakų.

Kelios NATO šalys įsipareigojo parūpinti Ukrainai šių naikintuvų ir jau kelis mėnesius moko ukrainiečių pilotus juos valdyti.

Pastaraisiais mėnesiais prezidentas V.Zelenskis susitikimuose su sąjungininkais Ukrainos poreikį tobulinti oro gynybą kelia kaip vieną iš svarbiausių klausimų.

Gegužę per interviu naujienų agentūrai AFP V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia maždaug 130 naikintuvų F-16.

Tačiau Kyjivo partneriai iki šiol pažadėjo mažiau nei 100 F-16, o dauguma orlaivių greičiausiai pasieks Ukrainą po kelerių metų.

wikimedia.org/F-16 naikintuvas

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis maldavo skirti naikintuvų F-16 karui su Rusija. Pirmieji dešimt (iš galimų 79) į Ukrainą atvyko paskutinę liepos mėnesio dieną, praėjus metams po to, kai nenoriai nusiteikusi J.Bideno administracija pagaliau uždegė žalią šviesą juos siųsti Europos sąjungininkams, rašo Jungtinės Karalystės leidinys „The Economist“.

Iki 2024 m. pabaigos Ukraina turėtų turėti 20 amerikiečių gamybos naikintuvų. Likusieji, pažadėti Danijos ir Nyderlandų vadovaujamos vadinamosios F-16 koalicijos, bus atgabenti 2025 m. partijomis.

Buvęs Amerikos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas sakė, kad nusivylimas dėl to, kaip ilgai užtruko lėktuvų atgabenimas į Ukrainą, yra didelis. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl vėluojama pateikti pakankamą skaičių F-16, kad būtų galima daryti poveikį, yra „apgailėtinas“ mokymo vietų Ukrainos pilotams trūkumas.

Pasak jo, prie vėlavimo prisidėjo ir kalbos barjeras. Ukraina turi puikių, mūšiuose užgrūdintų pilotų. Tačiau F-16, net ir palyginti seni, yra labai skirtingi ir sudėtingesni nei sovietinių laikų Mig-29 ir Suchoj-27, prie kurių jie yra pripratę.

„Wikipedia“ nuotr./Ukrainietiškas Mig-29

Kitas veiksnys buvo laikas, kurio prireikė, kad būtų sukurta infrastruktūra jiems priimti. Lėktuvams reikia daugiau techninės priežiūros nei jų rusiškiems atitikmenims. Skrydžių inžinieriai turi būti apmokyti tiek pat, kiek ir pilotai. Kai kurie remonto ir techninės priežiūros darbai taip pat gali būti atliekami kaimyninėse NATO šalyse – Lenkijoje ir Rumunijoje, o tai įsiutins Rusiją.

Pasak buvusio Vokietijos gynybos ministerijos štabo viršininko Nico Lange'o, atvykstantys lėktuvai yra prioritetinis rusų taikinys. Todėl jie buvo dislokuoti labai slaptai, išsklaidytose bazėse su požeminėmis arba užkardytomis slėptuvėmis, kartu su maskuokliais. Tačiau toks išsklaidymas apsunkina logistiką: reikia daugiau žmonių ir atsarginių dalių.

Kokį skirtumą iš tikrųjų padarys F-16?

Tarptautinio strateginių studijų instituto oro pajėgų ekspertas Douglasas Barrie mano, kad pagrindinė tiesioginė nauda yra moralės pakilimas. Pradinis naikintuvų skaičius yra nedidelis, ir ukrainiečiai juos naudos atsargiai, kad išvengtų nuostolių, kurie suteiktų Rusijai propagandinę pergalę. Tačiau palaipsniui jų nauda turėtų tik didėti.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainos karys F-16 naikintuve

Remiantis pranešimais, JAV aprūpina F-16 naikintuvus pažangiomis raketomis „oras-oras“, taip pat greitaeigėmis antiradiacinėmis raketomis. Jie galės nešti iki keturių gbu-39 skraidančių bombų, kurios, nors ir yra mažesnės už rusiškus atitikmenis, yra daug tikslesnės ir tolimesnio nuotolio.

Jie taip pat gali nešti kasetinius šaudmenis, naudojamus prieš karius ir šarvuotas formuotes. Pranešama, kad rengiamasi patobulinti ir radarus.

Rusai kasdien paleidžia daugiau kaip šimtą primityvių, bet veiksmingų sparnuotųjų bombų, nepalikdami Rusijos oro erdvės. Pasak N.Lange'o, prioritetas bus priversti rusų pilotus likti toliau arba rizikuoti būti numuštiems. Manoma, kad raketos „aim-120d“, kuriuos JAV galimai įrengs F-16 naikintuvuose, turinčios aktyvų radarą, veikimo nuotolis gali siekti iki 180 km, tačiau kai taikinys imasi vengimo veiksmų, raketa turi pasisukti ir apsisukti, todėl jos veikimo nuotolis sumažėja.

„AP“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

F-16 gali naudoti pigesnes šilumą aptinkančias raketas „aim-9x“, kad numuštų sparnuotąsias raketas, kurios paralyžiuoja Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Jų 20 mm šešiašūviai „Gatling“ ginklai turėtų būti veiksmingi prieš lėtai judančius Rusijos bepiločius lėktuvus „Geran“, Irano „Shahed“ kopijas. F-16 taip pat galėtų šaudyti prieštankinėmis raketomis „Harpoon“ prieš likusią Rusijos Juodosios jūros laivyno dalį.

Tačiau jų skaičius auga lėtai, todėl gali praeiti nemažai laiko, kol F-16 galės daryti didelį poveikį.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro neseniai parengtoje ataskaitoje pažymima, kad iš 79 įsipareigotų perduoti orlaivių bent dešimt yra dviviečiai treniruokliai. Kai kurie kiti gali būti tokios prastos būklės, kad daugiausia bus naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis. Ukraina gali turėti pakankamai lėktuvų tik trims ar keturioms eskadrilėms.

Ataskaitoje teigiama, kad jai reikia 12 ar daugiau eskadrilių su 18 lėktuvų kiekvienoje eskadrilėje, kad būtų pasiektas vietinis pranašumas ore ir paremtas antžeminis puolimas.

Prireiks laiko, kol F-16 lėktuvai bus integruoti į Ukrainos oro gynybos sistemas ir bus įgyta eksploatavimo patirties. Bus sudėtinga koordinuoti iš kelių aerodromų skraidančius orlaivius, pažymėjo generolas B.Hodgesas.

65-osios brigados artilerija sunaikina Rusijos okupantus Zaporizhzhioje. / Dmytro Smolienko/UKRINFOR/SIPA / Dmytro Smolienko/UKRINFOR/SIPA

Rusija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Novoselivkos Peršos kaimą rytinėje Donecko srityje, kur Maskvos kariai vykdo puolimą.

Gynybos ministerija pranešė, kad rusų pajėgos „išvadavo“ Novoselivkos Peršos kaimą Donecko srityje, esantį maždaug už 20 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, kurią Rusija užėmė vasarį.

Maskva pastarosiomis savaitėmis teigia užėmusi virtinę kaimų ir gyvenviečių, kur daugiausiai tėra tik kelios gatvės ir keletas apleistų pastatų.

Nė vienai pusei nepavyksta pasiekti lemiamo proveržio, o tiek Maskva, tiek Kyjivas kalba apie kitos pusės patiriamus didelius nuostolius.

Rusija teigia 2022-aisiais aneksavusi Donecko sritį, nepaisant to, kad neturi visiškos teritorijos kontrolės.

Rusija skelbia aneksavusi keturias sritis Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Krym Reali“/ „Telegram“/Rusų povandeninis laivas „Rostovas prie Dono“

Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Krymo uoste nuskandino Rusijos povandeninį laivą, o tai būtų dar viena didelė Maskvos nesėkmė okupuotame pusiasalyje, rašo CNN. 

Penktadienį Sevastopolio uoste nukentėjo povandeninis laivas „Rostovas prie Dono“, šeštadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Laivas nuskendo vietoje“, – teigė Generalinis štabas, nepateikdamas daugiau įrodymų.

CNN kol kas nesugebėjo nepriklausomai patikrinti šio teiginio, o Rusijos gynybos ministerija atakos nekomentavo.

Jei tai pasitvirtintų, laivo nuskandinimas būtų naujausias Ukrainos smūgis Rusijos kariniam laivynui, kuris, Kyjivo teigimu, jau prarado trečdalį savo Juodosios jūros laivyno.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos karinis laivynas

Tariamas „Rostovo prie Dono“ praradimas „dar kartą įrodo, kad Ukrainos teritoriniuose Juodosios jūros vandenyse Rusijos laivynui nėra saugios vietos“, – teigė Generalinis štabas.

Ukrainos gynybos ministerija pasveikino šį išpuolį ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad „Rusijos povandeninis laivas nukrito į Juodosios jūros dugną“ po to, kai buvo užpultas Sevastopolio uoste.

„Dėl atakos povandeninis laivas nuskendo. Puikus darbas, kariai“, – rašoma pranešime. 

Rusija yra okupavusi Krymą nuo 2014 m., kai jos pajėgos aneksavo pusiasalį. Nuo karo Ukrainoje pradžios prieš daugiau nei dvejus metus jis buvo sporadiškai puolamas Kyjivo pajėgų.

Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad šeštadienį vyko povandeninių laivų gynybos pratybos ir „mieste viskas ramu“.

Rusijos karinis tinklaraštininkas Borisas Rožinas šeštadienį rašė, kad Sevastopolyje esanti laivų remonto gamykla, kurioje buvo prisišvartavęs povandeninis laivas, atrodo, nukentėjo.

2014 m. pradėtas eksploatuoti „Rostovas prie Dono“ yra 73,8 m (242 pėdų) „Kilo II“ klasės povandeninis laivas, kuriame yra 52 narių įgula. Dyzeline elektra varomas laivas, kurio povandeninis tūris 3 100 tonų, gali nešti sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

„Kalibr“ raketomis ginkluotų Rusijos objektų sunaikinimas yra svarbi Kyjivo karinės strategijos dalis, nes Rusija naudojo „Kalibr“ ir panašias raketas gyvybiškai svarbiai Ukrainos infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektrinėms, atakuoti, sakė CNN karinis analitikas Cedricas Leightonas.

„Pataikymas į šį povandeninį laivą yra didelis, didelis įvykis“, – sakė C.Leightonas.

Ukraina ir anksčiau taikėsi į „Rostovą prie Dono“.

Telegram/Sevastopolyje apgadintas rusų povandeninis laivas "Rostovas prie Dono"

Pasak Ukrainos generalinio štabo, 2023 m. rugsėjį per Ukrainos raketų ataką povandeninis laivas buvo „smarkiai apgadintas“. Po šios atakos iš atvirų žvalgybos šaltinių gautose nuotraukose, įskaitant tas, kurias citavo Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, matyti, ministerijos teigimu, „katastrofiška žala“.

Tačiau Ukrainos generalinis štabas teigė, kad „Rostovas prie Dono“ buvo suremontuotas ir neseniai išbandytas Sevastopolio uosto vandenyse.

Kyjivo pajėgos nuolat sėkmingai taikosi į Rusijos Juodosios jūros laivyną, suduodamos raketų smūgius arba dronų atakas jūroje.

Šiuo metu daugiau kaip 20 Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų, t. y. trečdalis viso laivyno, yra sugadinti arba sunaikinti. Nors Ukraina beveik neturi savo karinio jūrų laivyno, technologinės naujovės ir Rusijos nekompetencija suteikė jai pranašumą didžiojoje Juodosios jūros dalyje, pažymi CNN.

Didžiausias Rusijos karinio jūrų laivyno nuostolis buvo 2022 m. balandžio mėn. nuskendęs valdomų raketų kreiseris „Moskva“.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą

Praėjusių metų spalio mėn. palydovinės nuotraukos parodė, kad po kelių Ukrainos atakų Rusija perkėlė kai kuriuos savo karinius laivus nuo Sevastopolio.

Ukrainos pajėgos ne tik smogė povandeniniam laivui, bet ir penktadienį smarkiai apgadino keturias priešlėktuvinių raketų S-400 paleidimo baterijas, pranešė Ukrainos generalinis štabas.

C.Leightonas sakė, kad priešlėktuvinių baterijų sunaikinimas gali padėti atverti dangų virš Krymo, kad Ukrainos karo lėktuvai galėtų atakuoti daugiau Rusijos taikinių okupuotame pusiasalyje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos pajėgos neatsisako bandymų žengti į Rytų Ukrainą. Ypač rusų kariai spaudžia gynybos pajėgas Donecko srityje.

Projekto „DeepState“ duomenimis, rusų pajėgos pasistūmėjo į priekį Časiv Jare, Donecko srityje. Kovos taip pat tęsiasi netoli Novoselivkos pervažos ir Zaliznės. Oficialių šios informacijos patvirtinimų kol kas nėra.

Dienraščio „Bild“ analitikas Julianas Röpke anksčiau teigė, kad Rusijos okupacinės pajėgos persikėlė per Časiv Jaro kanalą ir įžengė į pirmąjį vakarinį miesto rajoną. Be to, pasak jo, priešo kariuomenė pasistūmėjo į priekį Zaliznės ir užėmė apie 90 proc. gyvenvietės.