Suprasti akimirksniu
- Prancūzijos generolas prakalbo apie siaubingas problemas: ką daryti, kad kariai galėtų greitai judėti po Europą.
- Europos Parlamente – kalbos apie Vengrijos išmetimą iš Šengeno zonos dėl vizų rusams.
- Ukrainiečius žudo recidyvistas iš Jurbarko.
- Ukrainos dangų saugo nematytos oro gynybos sistemos.
- D.Medvedevas lieja tulžį: pagrasino paleistiems Rusijos politiniams kaliniams.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: Ukraina planavo suduoti smūgį „Wagner“ pajėgoms Malyje
22:10
Malis nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindama Kaltinant Kyjivą remiant tuaregų sukilėlius, kurie liepos pabaigoje sudavė smūgį „Wagner“ samdiniams. Ukraina iš tiesų nuo praėjusių metų siekė bendradarbiauti su sukilėliais, rašo leidinys „The Times“.
Remiantis nutekintais JAV nacionalinio saugumo agentūros dokumentais, kuriuos cituoja „The Times“, Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas nuo praėjusių metų planavo išpuolį prieš „Wagner“ kovotojus Malyje.
Leidinys cituoja neįvardytą Rusijos „Telegram“ kanalą, kuriame teigiama, kad kai kurie tuaregų sukilėliai neva buvo atvežti iki pat Ukrainos, kad būtų apmokyti naudotis bepiločiais dronais.
„Taip pat pranešama, kad Ukrainos specialiosios pajėgos per pastaruosius metus dalyvavo operacijose prieš „Wagner“ kovotojus Sudane“, – rašo „The Times“, nepatikslindamas, kas konkrečiai turima omenyje.
Kyjive – sprogimai
23:42
Pirmadienio vakarą Kyjive – sprogimų garsai. Kariškiai perspėjo apie Rusijos smūgio grėsmę, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
22.59 val. „Telegram“ kanale Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė apie rusų ataką Kyjivo srities kryptimi, o Kyjivo gyventojai buvo paraginti skubiai pasislėpti.
Netrukus Ukrainos sostinėje nugriaudėjo keli sprogimai.
Jau 23.07 val. kariškiai vėl perspėjo apie atakas Poltavos srityse. Netrukus sostinės gyventojai išgirdo naują sprogimų seriją.
Rusai artėja prie Torecko
23:12
Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės jau įžengė į Donecko srities Torecko apylinkes. Per pastarąsias tris dienas tai įvyko du kartus, rašo „Ukrainskaja pravda“.
„Jau įvyko mūšiai su sabotažo ir žvalgybos grupėmis užmiestyje – du kartus per pastarąsias tris dienas. Išpuolių intensyvumas padidėjo: užpraeitą savaitę jų buvo 48, praėjusią savaitę – 58. Rusai išlaiko puolimų, apšaudymų tempą“, – sakė leidinio karinis šaltinis.
Pažymima, kad rusų okupantai itin sparčiai juda Torecko kryptimi.
Nuo puolimo pradžios prieš pusantro mėnesio priešas pasistūmėjo beveik 4 km.
Žiniasklaida: Ukraina planavo suduoti smūgį „Wagner“ pajėgoms Malyje
22:10
Malis nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindama Kaltinant Kyjivą remiant tuaregų sukilėlius, kurie liepos pabaigoje sudavė smūgį „Wagner“ samdiniams. Ukraina iš tiesų nuo praėjusių metų siekė bendradarbiauti su sukilėliais, rašo leidinys „The Times“.
Remiantis nutekintais JAV nacionalinio saugumo agentūros dokumentais, kuriuos cituoja „The Times“, Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas nuo praėjusių metų planavo išpuolį prieš „Wagner“ kovotojus Malyje.
Leidinys cituoja neįvardytą Rusijos „Telegram“ kanalą, kuriame teigiama, kad kai kurie tuaregų sukilėliai neva buvo atvežti iki pat Ukrainos, kad būtų apmokyti naudotis bepiločiais dronais.
„Taip pat pranešama, kad Ukrainos specialiosios pajėgos per pastaruosius metus dalyvavo operacijose prieš „Wagner“ kovotojus Sudane“, – rašo „The Times“, nepatikslindamas, kas konkrečiai turima omenyje.
Atskleidė, kad Ukraina gavo modernios modifikacijos F-16 naikintuvus
20:49
Ukraina gavo naikintuvus F-16 su naujausia avionika ir radarais raketoms nukreipti. Tai pranešė parlamento deputatas, parlamento Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas Jegoras Černevas.
„Ukraina gavo pirmąją F-16 lėktuvų partiją. Toliau laukiame kitų iš koalicijos šalių – Nyderlandų, Belgijos, Danijos ir Norvegijos. Dabar aktyviai dirbama, kad prie šios koalicijos prisijungtų ir kitos valstybės, ypač JAV. Taip galėsime gauti reikiamą minimalų orlaivių skaičių, kad galėtume uždaryti savo dangų ir atremti okupantų atakas raketomis, dronais ir lėktuvais. Pirmųjų F-16 perdavimas turėtų būti paskata kitiems mūsų partneriams“, – sakė jis.
J.Černevas pažymėjo, kad Ukrainos partneriai sutaria, jog būtina ieškoti naujų galimybių padidinti kovinių lėktuvų parką ir sustiprinti Ukrainą.
„Gavome modernios modifikacijos F-16 su naujausia avionika, radarais raketoms nutaikyti ir pan. Taip pat svarstome visus įmanomus variantus, kad toliau šiai technikai gautume tolimojo nuotolio ginklų, kurie gaminami Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Procesas vyksta, ir tikiuosi, kad tokias raketas pamatysime Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, svarbus klausimas išlieka Ukrainos pilotų ir techninio personalo mokymas prižiūrėti F-16. Jis pažymėjo, kad pasaulyje nėra daug bazių, kuriose būtų galima apmokyti personalą. Todėl Ukraina ieško galimybių įvairiose šalyse padidinti specialistų skaičių.
Rusija parodė per apsikeitimą kaliniais paleistų JAV piliečių suėmimo vaizdo įrašus
19:50
Rusija pirmadienį pirmą kartą paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip saugumo pajėgos suima leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną, kurie praėjusią savaitę buvo paleisti per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip saugumo pareigūnai grubiai griebia E.Gershkovichą už kaklo patalpose, kurios primena barą ar restoraną.
32 metų JAV pilietis E.Gershkovichas buvo sulaikytas 2023 metų kovą Uralo Jekaterinburgo mieste ir vėliau nuteistas 16 metų kalėti pataisos kolonijoje už šnipinėjimą.
Jis nepripažino savo kaltės, o Baltieji rūmai ir jo darbdavys bylą pasmerkė kaip sufabrikuotą.
Ketvirtadienį jis kartu su P.Whelanu ir kitais Rusijoje kalintais amerikiečiais buvo grąžintas į JAV per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais, per kurį buvo paleisti iš viso 24 kaliniai.
E.Gershkovicho vaizdo ir garso įrašą socialiniuose tinkluose paskelbė Kremliaus finansuojamas kanalas RT.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti filmuotos medžiagos autentiškumo.
RT platformoje „Telegram“ parašė, kad filmuota medžiaga yra „specialiai skirta Vakarų skeptikams“ ir kad joje esą matyti, jog „atvirai aptariamas slaptos informacijos apie Rusijos karinę gamybą perdavimas“.
E.Gershkovichas buvo parodytas susitikęs su kontaktiniu asmeniu restorane, ant stalo buvo padėta jo užrašų knygutė, rašikliai ir telefonas.
Filmuota medžiaga buvo nufilmuota iš įvairių kampų.
Garso įraše, kuris, regis, buvo sumontuotas, balsas, tariamai priklausantis E.Gershkovichui, rusiškai klausia: „Kaip mums geriausia tai padaryti?“ ir nurodo, kaip jis planuoja gauti informacijos šaltinį.
Kitas vyras sako: „Būkite labai atsargūs, nes tai slapta informacija.“
Vaizdo įraše matyti, kaip grupė vyrų veržiasi į rūsyje esantį barą.
Apsaugos pareigūnai sulaiko E.Gershkovichą, vienas iš jų grubiai griebia jį už galvos ir surakina rankas antrankiais už nugaros.
Nors neparodyta, kad jis priešinasi, jis paguldomas veidu žemyn ant grindų ir vienas vyras keliu spaudžia jo nugarą.
Tuo tarpu prokremliškas televizijos kanalas REN TV paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip P.Whelanas plaunasi rankas tualete, kuris, kaip teigiama, yra Maskvos centriniame viešbutyje „Metropol“.
Prie jo prieina vyras ir duoda jam kažką mažo, ką jis įsideda į kišenę.
REN TV teigė, kad tai esą buvo atminties kortelė su „slapta informacija apie FSB“ saugumo tarnybos personalą.
JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Airijos pilietybes turintis P.Whelanas buvo sulaikytas 2018 metais, o 2020 metais nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą.
Ko Ukrainai tikėtis po F-16?
19:10
Ukraina jau gavo modernių F-16 naikintuvų. Ateityje Ukrainos karinės oro pajėgos gali būti papildytos F-35 lėktuvais. Tokią nuomonę išsakė informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ plėtros direktorius Valerijus Riabychas.
„Jei kalbame apie 128 reikalingus orlaivius, gali būti, kad tai bus ne tik F-16 naikintuvai. Visų pirma „Mirage-2000/5“, taip pat „Gripen“. Šiuo metu negalime nieko užtikrintai atmesti. Tačiau verta pažymėti, kad Ukraina bus nuolat perginkluojama vakarietiško tipo orlaiviais. Mes palaipsniui gausime jų kovinio ciklo palaikymo technologijas ir gaminsime jiems skirtą įrangą“, – sakė specialistas televizijos kanalo „Espresso“ eteryje.
Jis pažymėjo, kad gavusi naikintuvus F-16, Ukraina pereis prie kitų modernių orlaivių tiekimo. Ilgainiui Ukrainos karinės oro pajėgos pereis prie vieno tipo orlaivių, ir gali būti, kad tai bus 5-osios kartos F-35 naikintuvai.
Ukraina: Malio sprendimas nutraukti diplomatinius santykius yra trumparegiškas
17:48
Kyjivas pirmadienį sukritikavo Malio sprendimą nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina dėl tariamos jos paramos separatistinių pažiūrų sukilėliams šioje Afrikos šalyje – Rusijos sąjungininkėje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškime, kuriame kritikuojamas Rusijos karinis buvimas Afrikoje, teigė, kad šis sprendimas yra „trumparegiškas ir skubotas“.
Malis sekmadienį paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindamas vieną aukšto rango Ukrainos pareigūną pripažinus Kyjivo vaidmenį liepos įvykiuose, kai Malio kariai patyrė didelį pralaimėjimą.
Liepos gale Malyje prie Alžyro sienos, Tin Zavateno karinėje stovykloje, tris dienas vyko intensyvūs mūšiai.
Ketvirtadienį tuaregų vadovaujami separatistai pranešė, kad nukovė 84 rusų samdinių grupuotės „Wagner“ narius ir 47 Malio karius.
Malio kariuomenė pripažino, kad per kovas žuvo daug žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė.
Rusijos pajėgose galimai kariaujantis lietuvis gali netekti pilietybės
17:42
Rusijos pajėgose tarnaujantis ir galimai kare Ukrainoje dalyvaujantis lietuvis Kęstutis Kvietkus gali netekti Lietuvos pilietybės. Šiuo metu prokuratūra aiškinasi, ar jurbarkietis iš tiesų atlieka karinę tarnybą Rusijos ginkluotosiose pajėgose, situaciją vertina ir Migracijos departamentas.
Apie tai, kad K.Kvietkus tarnauja Rusijos pajėgose ir kariauja kare Ukrainoje, paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, remdamasis informacija jurbarkiečio feisbuko profilyje. Pasak tinklaraštininko, vyras yra ne kartą teistas.
Kaip pirmadienį skelbė BNS, Generalinė prokuratūra šiuo metu bando išsiaiškinti, ar šis Lietuvos pilietis iš tiesų kariauja Rusijos pusėje.
Tai daroma atliekant 2022 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Maskvos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Ukrainoje.
Plačiau skaitykite čia.
Prokuratūra tikrina informaciją dėl galimo lietuvio dalyvavimo kare Ukrainoje rusų pusėje
16:47
Lietuviui socialiniuose tinkluose dalinantis vaizdo įrašais, kuriuose jis neva kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą, teisėsauga sako tikrinanti šią informaciją.
Tai daroma tęsiant 2022 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Maskvos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Ukrainoje.
„(...) ši informacija tikrinama ir vertinama tyrime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje“, – pirmadienį komentare BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.
Sekmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo „Youtube“ kanale pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame teigė, jog lietuvis Kęstutis Kvietkus kovoja Rusijos pusėje. Anot jo, K.Kvietkus yra „ne kartą teistas nusikaltėlis iš Jurbarko“.
„Dabar jis išvyko kovoti ir žudyti ukrainiečių, kovoti okupantų gretose“, – vaizdo įraše kalbėjo tinklaraštininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prancūzijos generolas prakalbo apie siaubingas problemas: ką daryti, kad kariai galėtų greitai judėti po Europą
16:31
Jei Europa nori atgrasyti galimą Rusijos agresiją, ji turi daug efektyviau gabenti tankus, karius ir šaudmenis per žemyną, leidiniui „Politico“ teigė aukščiausio rango Prancūzijos generolas.
Šaltojo karo metais šalys buvo įpratusios gabenti karinę techniką ir tai buvo labai paprasta užduotis, tačiau „palaipsniui tapo labai sudėtinga“, – sakė generolas Bertrand'as Toujouse'as, vadovaujantis naujai sukurtai Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų vadavietei Europoje.
„Labai svarbu sugrąžinti karinį mobilumą į Europos sąmonę, o tam mums reikia praktikos“, – pridūrė jis, kalbėdamas iš savo biuro Lilyje.
Jei Rusija užpultų NATO šalį, Europos ir Amerikos kariai turėtų kuo greičiau pasiekti rytinį aljanso flangą.
Kas trukdo
Tačiau šiuo metu greitam judėjimui trukdo ilgai trunkantys ir fragmentiški administraciniai procesai, susiję su karinės technikos gabenimu per sienas; netinkama infrastruktūra šarvuotosioms transporto priemonėms gabenti, įskaitant tiltus ir tunelius; ir transporto priemonių, pavyzdžiui, geležinkelio vagonų, trūkumas.
Gegužės mėn. ES užsienio reikalų ministrai paragino sostines įgyvendinti bloko karinio mobilumo įsipareigojimą, kuriame numatyti įsipareigojimai investuoti į infrastruktūrą ir užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos galėtų naudotis keliais, geležinkeliais ir kitais transporto būdais.
Birželio mėn. Prancūzija paskelbė, kad prisijungs prie Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų jau pasirašyto susitarimo sukurti karinio tranzito koridorių. Liepos mėn. Graikija, Bulgarija ir Rumunija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinio karinio mobilumo srityje.
Prancūzijos kariuomenė skaudžiai pajuto, kaip sunku kirsti Europą 2022 m. pavasarį, kai, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, dislokavo batalioną Rumunijoje.
Siaubinga biurokratija
„Sužinojome, kokio masto yra administracinė biurokratija. Ukrainoje vyksta karas, bet muitinės pareigūnai aiškina, kad jūsų tonažas vienai ašiai yra netinkamas ir kad jūsų tankams neleidžiama kirsti Vokietijos, – prisiminė B.Toujouse‘as. – Tai tiesiog neįtikėtina.“
Be administracinės naštos, kariams trūko svarbiausių įgūdžių.
Prancūzijos kariuomenė, kuri pastaruosius dešimtmečius kovojo Afganistane ir Vakarų Afrikos Sahelio regione, jau apie 20 metų nekrauna karinės įrangos į traukinius, sakė prancūzų generolas.
Prancūzijos nacionalinės geležinkelių bendrovės SNCF traukinių stočių vadovai taip pat buvo nežinioje.
„Grįžtame prie to, ką mokėjome daryti ir buvome visiškai pamiršę“, – sakė B.Toujouse‘as.
Prancūzija dislokavo savo karius Rumunijoje kaip dalį platesnių NATO pastangų sustiprinti savo rytinę gynybą ir tikisi, kad pasinaudodama reguliaria karių ir įrangos rotacija iš naujo išmoks karinio transporto meno.
Kodėl sunku pagerinti karinį mobilumą
B.Toujouse‘as pripažino, kad pagerinti karinį mobilumą nebus lengva, nes transporto ir muitinės taisyklės iš esmės yra nacionalinė prerogatyva.
„Jūs atvirai kėsinatės į valstybės suverenitetą“, kai sprendžiami „gana opūs“ klausimai, pavyzdžiui, kas gali vykti per šalį tranzitu, kokie muitai ir kokie ginklai gali būti laive“, – sakė jis.
Jis nori, kad politikos formuotojai pirmiausia sutelktų dėmesį į geležinkelių transportą. Generolas paaiškino, kad „geležinkeliai vis dar yra praktiškiausias“ tankų gabenimo būdas. „Būtent į tai turime sutelkti dėmesį“, – sakė jis.
Kainuoja 30 mln. eurų per metus
Viena iš idėjų – sumažinti prieigos mokesčius. B.Toujouse'as sakė, kad šiuo metu Prancūzijos kariuomenė turi mokėti 30 mln. eurų per metus, kad užtikrintų galimybę visą parą naudotis tarpžemyniniais traukiniais. „Tikimės, kad ... mums pavyks užtikrinti prieigą prie traukinio, už kurią nereikės mokėti“, – sakė jis.
Prancūzija taip pat turi pagerinti savo transporto infrastruktūros būklę.
„Kai Ispanijos ar Portugalijos brigada norės vykti tranzitu į Slovakiją, didelė tikimybė, kad ji vyks per Prancūziją“, – sakė B.Toujouse‘as. Amerikiečių kariai taip pat reguliariai treniruojasi perkelti karius ir transporto priemones po Europą ir dažnai išbando Prancūzijos uostus.
Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas – buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas – sakė leidiniui „Politico“, kad 2014 m. Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija buvo „skambutis“ dėl būtinybės gerinti karinį mobilumą.
Jis pridūrė, kad nuo to laiko padėtis pagerėjo, tačiau dažniausiai pripažįstama, kad tai yra problema.
