Svarbiausios naujienos
- Propagandininkai lieja pyktį: V.Gerasimovas ignoravo pranešimus apie ukrainiečių puolimą.
- Pirmas kartas nuo II pasaulinio karo: netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusiją apvertė V.Putino kortas.
- Ar Ukraina peržengė rubikoną? Ekspertai paaiškino, kas vyksta Rusijos Kursko srityje ir ko laukti toliau.
- „Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas paaiškino, kaip R.Kadyrovo kovotojai pražiopsojo ukrainiečius.
- D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus giriasi neatsiliepiantis į skambučius iš Ukrainos.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Operacija Kursko regione: Ukraina prašo JAV leidimo vykdyti ATACMS smūgius
23:00
Ukrainos pareigūnai prašo Jungtinių Valstijų leisti jiems naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas smogti aerodromams, kuriuos Rusija naudoja atakoms Ukrainos teritorijoje. Tai, Kyjivo nuomone, leistų jam išlaikyti dalį Kursko srities.
„Tai suteiks jiems svertų, reikalingų deryboms su Rusija – štai apie ką kalbama“, – laikraščiui „The Washington Post“ su anonimiškumo sąlyga sakė vienas Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina dislokavo nemažai karių ir kad jie užėmė apie 100 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos. Pasak V.Zelenskio patarėjo, per tris dienas Ukrainos kariai perėjo tūkstantinius miestus, paėmė šimtus belaisvių ir užėmė dujų matavimo stotį, kurią Rusija naudoja energetiniams sandoriams su Vengrija ir Slovakija.
„V.Zelenskio patarėjo teigimu, Ukraina dabar kontroliuoja dujų matavimo stotį, esančią maždaug už 8 km nuo sienos su Rusija. Pasak patarėjo, mažai tikėtina, kad stotis bus panaudota kaip svertas, nes dujotiekis ir taip eina per Ukrainą, o Kyjivas gali bet kada nutraukti srautus“, – rašo laikraštis.
Pastebima, kad Ukrainos puolimas buvo sėkmingesnis, nei tikėjosi net daugelis Kyjivo pareigūnų. Nors tikslus operacijos tikslas neaiškus, analitikai teigia, kad, be to, kad galimai atitrauktų Rusijos karius nuo rytinio Donecko regiono, Ukraina gali bandyti įgyti svertų būsimose derybose.
„Ukrainos pajėgos akivaizdžiai pažengė gana toli į Kursko sritį, tačiau kiek teritorijos jos kontroliuoja ar iš tikrųjų ketina kontroliuoti, lieka nežinoma“, – sakė „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Kad ir kokia būtų priežastis, Kursko puolimas dar labiau padidino spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, nes paprasti rusai buvo priversti evakuotis iš regiono, kur susidūrė su tokio paties pobūdžio apšaudymu, kuris daugiau nei dvejus metus vargino Ukrainos civilius gyventojus.
Rugpjūčio 6 d. rytą tapo žinoma apie naują Ukrainos ir Rusijos sienos proveržį. Pranešama, kad per vieną dieną Ukrainos kariai pralaužė dvi įtvirtinimų linijas Kursko srityje. Per 2,5 karo su Ukraina metų Rusijos valdžia jų statybai išleido 15 mlrd. rublių.
Ukrainos karinė vadovybė įvykių Kursko srityje oficialiai nekomentavo. Tuo tarpu „The Telegraph“ rašo, kad per 48 valandas trukusią operaciją Ukraina užėmė daugiau teritorijos nei per 2023 m. kontrpuolimą.
Pažymima, kad Ukrainos puolamosios operacijos Kursko kryptimi nemažėja. Ekspertų teigimu, šis puolimas turi tris pagrindinius tikslus. Tarp jų – atitraukti Rusijos pajėgas nuo puolamųjų operacijų Donecko srityje.
Pentagonas pakomentavo įvykius Kursko regione
00:42
Pentagonas nelaiko Ukrainos karių operacijos Rusijos Federacijos Kursko srityje eskalavimu. Tokį pareiškimą padarė JAV gynybos departamento atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh.
„Nemanome, tai jokiu būdu nėra eskalacija. Ukraina daro tai, ką turi daryti, kad pasiektų sėkmę mūšio lauke“, – jos žodžius cituoja „Voice of America“ korespondentas Ostapas Jarišas.
Ji pridūrė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainą reikalingais ištekliais.
Be to, S.Singh pažymėjo, kad Ukrainos veiksmai Kursko regione „atitinka JAV politiką“ dėl suteiktų ginklų naudojimo.
Jau trečią dieną Rusijos Federacijos Kursko srityje tęsiasi kariniai veiksmai. Žiniasklaida praneša apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją, nors Generalinis štabas šių įvykių oficialiai nekomentuoja.
Prancūzijos gynybos ministerija reagavo į padėtį Kursko srityje. Jie pažymėjo, kad Ukrainos operacija sulaukė „tam tikros pradinės sėkmės“.
Neįvardytas prezidento V. Zelenskio patarėjas laikraščiui „The Washington Post“ taip pat sakė, kad Ukrainos pareigūnai prašo JAV leisti jiems naudoti tolimojo nuotolio ATACMS smūgiams į aerodromus, kuriuos Rusija naudoja atsakomosioms atakoms, o tai, Kyji
vo nuomone, leistų kariuomenei išlaikyti dalį Kursko srities.
Ukrainos generolas įspėja: mes Europai suteikiame laiko – Rusija netrukus turės 1,5 mln. žmonių armiją
23:27
Viena iš pagrindinių nors ir lėto, bet Ukrainos kariuomenės atsitraukimo priežasčių tebėra amunicijos trūkumas. Vakarų karinės pagalbos paprasčiausiai nepakanka, aiškina vienas fronte kariaujantis Ukrainos generolas leidiniui „Postimees“.
Gali susidaryti įspūdis, kad šių metų gegužės-birželio mėnesiais Ukrainos kariuomenė vėl pradėjo gauti didesnį kiekį amunicijos.
Visą žiemą ir pavasarį ukrainiečiams teko kariauti turint labai ribotas amunicijos galimybes, kai JAV įšaldė dešimčių milijardų vertės paramą ginkluotei. Visgi galiausiai parama Ukrainai buvo skirta ir JAV karinė pagalba pasiekė nuo Rusijos besiginančius ukrainiečius.
Liepos pabaigoje leidinio „Postimees“ žurnalistas lankėsi Donecko ir Charkivo sričių frontuose ir nė iš vieno Ukrainos dalinio neišgirdo, kad situacijas su amunicija ir minosvaidžio minomis būtų gera.
Visuose daliniuose kartojosi ta pati istorija kaip ir pavasarį.
Operacija Kursko regione: Ukraina prašo JAV leidimo vykdyti ATACMS smūgius
23:00
Ukrainos pareigūnai prašo Jungtinių Valstijų leisti jiems naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas smogti aerodromams, kuriuos Rusija naudoja atakoms Ukrainos teritorijoje. Tai, Kyjivo nuomone, leistų jam išlaikyti dalį Kursko srities.
„Tai suteiks jiems svertų, reikalingų deryboms su Rusija – štai apie ką kalbama“, – laikraščiui „The Washington Post“ su anonimiškumo sąlyga sakė vienas Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina dislokavo nemažai karių ir kad jie užėmė apie 100 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos. Pasak V.Zelenskio patarėjo, per tris dienas Ukrainos kariai perėjo tūkstantinius miestus, paėmė šimtus belaisvių ir užėmė dujų matavimo stotį, kurią Rusija naudoja energetiniams sandoriams su Vengrija ir Slovakija.
„V.Zelenskio patarėjo teigimu, Ukraina dabar kontroliuoja dujų matavimo stotį, esančią maždaug už 8 km nuo sienos su Rusija. Pasak patarėjo, mažai tikėtina, kad stotis bus panaudota kaip svertas, nes dujotiekis ir taip eina per Ukrainą, o Kyjivas gali bet kada nutraukti srautus“, – rašo laikraštis.
Pastebima, kad Ukrainos puolimas buvo sėkmingesnis, nei tikėjosi net daugelis Kyjivo pareigūnų. Nors tikslus operacijos tikslas neaiškus, analitikai teigia, kad, be to, kad galimai atitrauktų Rusijos karius nuo rytinio Donecko regiono, Ukraina gali bandyti įgyti svertų būsimose derybose.
„Ukrainos pajėgos akivaizdžiai pažengė gana toli į Kursko sritį, tačiau kiek teritorijos jos kontroliuoja ar iš tikrųjų ketina kontroliuoti, lieka nežinoma“, – sakė „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Kad ir kokia būtų priežastis, Kursko puolimas dar labiau padidino spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, nes paprasti rusai buvo priversti evakuotis iš regiono, kur susidūrė su tokio paties pobūdžio apšaudymu, kuris daugiau nei dvejus metus vargino Ukrainos civilius gyventojus.
Rugpjūčio 6 d. rytą tapo žinoma apie naują Ukrainos ir Rusijos sienos proveržį. Pranešama, kad per vieną dieną Ukrainos kariai pralaužė dvi įtvirtinimų linijas Kursko srityje. Per 2,5 karo su Ukraina metų Rusijos valdžia jų statybai išleido 15 mlrd. rublių.
Ukrainos karinė vadovybė įvykių Kursko srityje oficialiai nekomentavo. Tuo tarpu „The Telegraph“ rašo, kad per 48 valandas trukusią operaciją Ukraina užėmė daugiau teritorijos nei per 2023 m. kontrpuolimą.
Pažymima, kad Ukrainos puolamosios operacijos Kursko kryptimi nemažėja. Ekspertų teigimu, šis puolimas turi tris pagrindinius tikslus. Tarp jų – atitraukti Rusijos pajėgas nuo puolamųjų operacijų Donecko srityje.
Kursko srityje į nelaisvę paimta dešimtys Rusijos karių
21:39
Kursko srityje į nelaisvę pateko 59 Rusijos kariškiai.
Tai pranešė TSN, remdamasi savo šaltiniais. Jų teigimu, tai įvyko Sudžos kontrolės punkte. „Gynybos pajėgos Kursko srityje esančiame Sudžos kontrolės punkte paėmė dar 59 į nelaisvę patekusius okupantus“, – sakoma pranešime.
Kaip žinoma, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nekomentuoja to, kas vyksta Kursko srityje.
Rugpjūčio 6 d. rusai paskelbė apie Ukrainos kariuomenės įžengimą į Kursko srities teritoriją. Ukraina nepatvirtino tokios operacijos vykdymo.
Kremliaus valdovas V. Putinas tai pavadino „provokacija“, o Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas pareiškė, kad rusai nustojo žengti gilyn į teritoriją. Nepaisant to, internete pranešama apie karių sėkmę šia kryptimi.
Rusijos prokariški „Telegram“ kanalai rašo, kad prarasta Sudžos dujų matavimo stoties ir kelių apgyvendintų vietovių kontrolė.
Taip pat žinoma, kad mainų fondą papildė daug rusų kariškių. Visų pirma kariškiai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip pasiduoda grupė rusų okupantų.
Ukraina pristatė robotus-šunis, kuriuos ketinama siųsti į fronto linijas
21:11
Ukraina netrukus gali paleisti robotus-šunis į savo fronto, kurie pakeis karius pavojingose misijose, pavyzdžiui, šnipinėjant rusų tranšėjas ar aptinkant minas.
Demonstracijos metu neskelbiamoje vietoje Ukrainoje metalinis šuns pavidalo robotas, pavadintas „BAD One“, atsistojo, pritūpė, bėgo ir šokinėjo pagal operatoriaus perduodamas komandas.
Pasak jų kūrėjų, šie robotukai gali tapti neįkainojamu sąjungininku fronto linijoje Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta gyvosios jėgos Rusijos invazijai atremti.
Žemai prie žemės esantys ir todėl sunkiai aptinkami šunys-robotai, naudodami termografinį vaizdą, gali apžiūrėti priešo tranšėjas ar pastatų vidų kovos zonose.
„Turime stebėjimo karių, kurie siunčiami į žvalgybines misijas, (jie) dažniausiai yra labai gerai apmokyti žmonės, labai patyrę žmonės (ir) visada susiduria su rizika“, – sakė Jurijumi pasivadinęs operatorius, demonstruodamas robotuką naujienų agentūros AFP žurnalistams.
Kyjivas sako apgailestaująs dėl Nigerio sprendimo nutraukti diplomatinius ryšius
21:07
Kyjivas ketvirtadienį pareiškė apgailestaująs dėl Nigerio sprendimo nutraukti diplomatinius ryšius.
Tokį sprendimą Nigeris priėmė praėjus dviem dienoms po to, kai panašų žingsnį žengė Malis. Niamėjus ir Bamakas kaltina Kyjivą remiant „teroristines grupuotes“.
Nigerį ir Malį valdo karinės vyriausybės, atėjusios į valdžią per neseniai įvykdytus perversmus. Be kita ko, ieškodamos paramos jos atsigręžė į Rusiją ir jos samdinių grupę „Wagner“.
„Gaila, kad Nigerio valdžia nusprendė nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, neatlikusi jokio incidento Malyje tyrimo ir nepateikusi jokių įrodymų dėl tokio žingsnio priežasčių“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Malis tvirtina, kad Kyjivas teikė žvalgybinę informaciją sukilėliams, kurie, kaip pranešama, ją panaudojo praėjusį mėnesį vykusiame mūšyje nužudydami dešimtis samdinių iš „Wagner“ ir Malio karių.
V.Zelenskis: Rusija atnešė karą į mūsų žemę ir turi pajusti, ką padarė
19:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsižvelgdamas į pranešimus apie karo veiksmus Rusijos Federacijos Kursko srityje, pareiškė, kad Rusija taip pat turi pajusti karą:
„Esu dėkingas kiekvienam kariui, kiekvienam kareiviui ir vadui, kurie užtikrina Ukrainos pozicijų apsaugą ir mūsų gynybinių užduočių vykdymą. Ukrainiečiai žino, kaip siekti savo tikslų. O mes nepasirinkome tikslų siekti karo metu. Rusija atnešė karą į mūsų žemę ir turi pajusti, ką padarė. Mes siekiame kuo greičiau pasiekti savo tikslus taikos metu – teisingos taikos sąlygomis. Ir ji bus.“
Valstybės vadovas taip pat informavo apie gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimą dėl ginklų ir technikos tiekimo Ukrainos kariuomenei.
Rugpjūčio 6 d. rusai pranešė apie Ukrainos bandymus prasiveržti į Kursko sritį. Rugpjūčio 7 d. Rusijos propagandistai ir vadinamieji „militaristai“ teigė, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtino pasienio zonoje. O Rusijos valdovas Vladimiras Putinas situaciją pavadino „provokacija“ .
Ukrainos pusė įvykių Kursko srityje oficialiai nekomentavo.
Antrą dieną po sienos pralaužimo Rusijos Federacijos Kursko srityje buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
JAV Karo tyrimų instituto ekspertai, išanalizavę surinktus duomenis, patvirtina, kad Ukrainos kariai į Rusijos Kursko sritį žengė iki 10 kilometrų gilyn.
Ukraina kontroliuoja „Suja“ dujų stotį Kursko srityje: ko siekia Kyjivas?
19:30
Ukraina kontroliuoja Suja dujų matavimo stotį, esančią maždaug už aštuonių kilometrų Rusijos teritorijoje, praneša „The Washington Post“.
Apie tai leidiniui anonimiškumo pagrindu papasakojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Leidinio analitikai daro prielaidą, kad Kyjivas gali siekti sustabdyti rusiškų dujų tiekimą į Europą, naudodamasis šia stotimi kaip spaudimo svertu.
Propagandininkai lieja pyktį: V.Gerasimovas ignoravo pranešimus apie ukrainiečių puolimą
19:07
Rusijos gynybos ministerijai artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ rašo, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus iš karo lauko apie būsimą Ukrainos karių smūgį. „Telegram“ kanalo VČK-OGPU duomenimis, Leningrado karinės apygardos vado pavaduotojas Jesedulla Abačiovas pranešė Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo rengimą.
Apie nepakankamą vadovybės reakciją „Rybar“ rašė socialinio tinklo žinutėje „Kursko kryptis: kas kaltas ir ką daryti“.
„Į pranešimus iš Kursko taktinės krypties ir kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ apie problemas, kad priešas telkia pajėgas ir ruošiasi smūgiui, kad atkirstų Belgorodą nuo šiaurės, euforijos fone nekreipė dėmesio“, – rašo kanalas.
„Rybar“ skelbia, kad taktinei krypčiai „Kurskas“ vadovauja Leningrado karinės apygardos vado pavaduotojas Jesedulla Abačiovas.
Kanalas neįvardija, kas konkrečiai ignoravo pranešimus apie būsimą reidą. Tačiau žinoma, kad V.Gerasimovas nuo 2023 m. sausio mėn. vadovauja Rusijos kariuomenės grupuotei Ukrainoje.
Ragino nekelti panikos
„Rybar“ informacija sutampa su „Telegram“ kanalo VČK-OGPU ryte paskelbtais duomenimis. Pasak kanalo, prieš dvi savaites J.Abačiovas pranešė V.Gerasimovui, kad Ukraina ruošiasi įžengti į Kursko sritį. Kanalo teigimu, V.Gerasimovas į tai reagavo ragindamas „nekelti panikos“ ir „nepasiduoti priešo dezinformacijai“. Be to, pasak kanalo, prieš pat Ukrainos puolimą Generalinis štabas iš Kursko srities išvedė kai kurias pajėgas ir perkėlė pajėgumus.
2024 m. J.Abačiovas tapo Kursko krypties vadovu, rašo „Rybar“. Tais pačiais metais jis tapo Leningrado karinės apygardos vado pavaduotoju. Prieš karą Ukrainoje J.Abačiovas dalyvavo operacijoje Sirijoje, 2008 m. kare Sakartvele, antrajame Čečėnijos kare ir Karabacho konflikte.
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas: susigrąžinti šnipai „pailsės ir tęs savo darbą“
18:14
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad šnipai, grįžę į šalį po apsikeitimo kaliniais, „šiek tiek pailsės ir tęs savo darbą“, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Mes susitikome su savo kolegomis, jie yra savo gimtinėje. Jiems reikės šiek tiek pailsėti ir tęsti savo darbą“, – sakė jis.
Po rugpjūčio pirmąją įvykusių mainų į Rusiją grįžo už nužudymą nuteistas buvęs FSB specialiųjų pajėgų karininkas Vadimas Krasikovas, šnipai sutuoktiniai Artiomas ir Ana Dulcevai, GRU agentai Pavelas Rubcovas ir Michailas Mikušinas, FSB karininkas Vadimas Konoščionokas ir du programišiai – Vladislavas Klušinas ir Romanas Selezniovas.
Rusijos susigrąžinti šnipai parskrido į Maskvos Vnukovo oro uostą, kur juos pasitiko šalies prezidentas Vladimiras Putinas. Jis pažadėjo buvusiems kaliniams įteikti valstybinius apdovanojimus.
