Svarbiausios naujienos
- Rusai panikuoja: Ukrainos pajėgos artėja prie Kursko atominės elektrinės.
- „Bloomberg“: Rusijoje visi žinojo apie Kursko srities puolimą, išskyrus Vladimirą Putiną.
- J.V.Žukas iškėlė dvi versijas, kodėl Ukraina įsiveržė į Kursko sritį.
- Pamatykite patys: iš Rusijos karių kolonos Kursko srityje liko tuščia vieta.
- Garsus istorikas T.Snyderis pasakė, kuo baigsis karas Ukrainoje.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai panikuoja: Ukrainos pajėgos artėja prie Kursko atominės elektrinės
16:21
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios jau ketvirtą dieną yra Rusijos Kursko srities teritorijoje ir, Ukrainos karinių šaltinių duomenimis, perėmė mažiausiai 20 gyvenviečių kontrolę, artėja prie Kursko atominės elektrinės, skelbia „The Moscow Times“.
Mūšiai vyksta „už keliasdešimties kilometrų“ nuo Kurčatovo miesto, kuriame yra elektrinė, tiekianti energiją 19 Centrinės federalinės apygardos regionų, penktadienį sakė miesto administracijos vadovas Igoris Korpunkovas.
Jis paragino vietos gyventojus nepanikuoti ir teigė, kad visos miesto įmonės dirba „normaliai“.
„Ukrainiečiai pasitelkė vadinamąsias „psichologines specialiąsias pajėgas“. Jų tikslas – sukurti nevaldomą situaciją ir chaosą“, – savo VK paskyroje rašė I.Korpunkovas.
Trečiadienį „Rosgvardija“ paskelbė stiprinanti elektrinės, nuo kurios priklauso 90 proc. pramonės įmonių Kursko srityje, apsaugą. „Siekiant užtikrinti strateginio objekto saugumą, ten buvo dislokuoti būriai specialiųjų operacijų pajėgų ir FSB specialistų“, – rašo Gynybos ministerijai artimas kanalas „Rybar“.
„O ką darysi užėmęs?“
Tuo tarpu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min teigė abejojantis, jog ukrainiečiai bandytų užimti už 20 kilometrų nuo dabartinių pozicijų esančią Kursko atominę elektrinę.
„O ką darysi užėmęs? Aš abejoju, kad čia galėtų būti kažkoks puolimo tikslas būtent tos elektrinės užėmimas (...) Katastrofos mastas galėtų būti milžiniškas visiems – ne tik ukrainiečiams, rusams, bet ir Europai, visiems. Vargu, kad ukrainiečiai nori užimti elektrinę ir sukelti branduolinę katastrofą“, – pabrėžė atsargos generolas leitenantas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:34
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Forbes“: ukrainiečiai „apakino“ Rusijos kariuomenę ir netikėtai užklupo priešą Kursko srityje
23:09
Staigus Ukrainos puolimas Kursko srityje nustebino Rusiją ir Vakarų analitikus. Ukrainos kariai per kelias dienas užėmė daugiau teritorijos nei rusai per kelis mėnesius. Atrodo, kad sėkmė pasiekta įvaldžius naują karybos stilių, rašo „Forbes“.
Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutrikdė Rusijos lėktuvų tipo žvalgybinių bepiločių orlaivių tinklo veiklą, iš esmės apakindamos rusų vadovybę. Tai galėjo būti padaryta naudojant naujus dronus perėmėjus, susietus su oro gynybos radarais.
Po to, laikinai išjungus stebėjimą, į priekinę liniją buvo perkelti trumpojo nuotolio slopintuvai. Jie buvo užprogramuoti remiantis anksčiau iš elektroninės karo žvalgybos gautais duomenimis.
„Jie sužinojo pagrindinius mūsų pasienio radijo ryšio tinklų dažnius, dronų valdymo dažnius ir parengė galingus slopintuvus, kurie užgniaužė mūsų ryšį“, – rašė vienas Rusijos tinklaraštininkas, kurį cituoja „WarTranslated"'.
Tai tapo įmanoma, nes šis rajonas buvo laikomas žemo prioriteto ir nebuvo aprūpintas naujausia įranga. Ukrainoje dronų ir slopintuvų karas virto nuolatinėmis ginklavimosi varžybomis, kai kiekviename žingsnyje, siekiant išvengti dažnių slopinimo, atsiranda vis naujų slopintuvų. Atrodo, kad šiame sektoriuje rusų bepiločiai orlaiviai neatitiko šiuolaikinių standartų.
Dėl to rusiški dronai, reikalingi taikiniams atpažinti ir artilerijai nukreipti, taip pat FPV dronai tapo neveiksnūs. Iš dalies buvo paveikti net pavojingi dronai kamikadzės „Lancet“.
Dronai yra pagrindinė priemonė šarvuočių atakoms stabdyti. Naujausiais duomenimis, jie sunaikina du trečdalius ar net daugiau tankų, o įvairiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ištisos šarvuočių grupės būna sunaikinamos nuosekliais dronų kamikadzių smūgiais gerokai anksčiau, nei pasiekia priešo pozicijas.
Sutelkusi pakankamai slopinimo įrangos Kursko sektoriuje, Ukraina neutralizavo rusų bepiločius orlaivius ir leido savo šarvuočiams kirsti atvirą teritoriją, išvengiant jų sunaikinimo.
„Tačiau kaip ukrainiečiai susidorojo su Rusijos kariais, įsitvirtinusiais per dvejus metus pastatytų gynybinių linijų gilumoje?“ – stebėjosi analitikai.
Ukraina užpildė dangų dideliu skaičiumi savo pačios dronų. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina naudojo galingus dronus-bombas, kad pramuštų skyles viršutinėje rusų apkasų ir blindažų dangoje.
Po to patyrę FPV dronų pilotai gali praskristi pro šias skyles ir išvalyti apačioje esantį griovį.
Galbūt svarbu tai, kad kai kuriuose vaizdo įrašuose rodomi nauji Ukrainos pikiruojantys dronai. Nors pirkiruojančių dronų ant kvadrokopterių bazės buvo matyti ir anksčiau, šie atrodo kaip lėktuvo tipo dronai su didesniu nuotoliu ir didesniu naudinguoju kroviniu. Tai akivaizdus originalios blickrygo koncepcijos, kai pikiruojantys bombonešiai teikė tiesioginę paramą sausumos pajėgoms, atgarsis.
Išvalius apkasus, naujieji ukrainiečių šturmo padaliniai greitai judėdavo užimti tuščių pozicijų ir jose įsitvirtinti, sekdami iš paskos dronams. Tada į priekį pajudėdavo slopintuvai ir visas procesas pasikartodavo kitame puolimo etape.
Dalis Ukrainos kariškių nepatenkinti operacija Kursko srityje
19:47
Ne visi Ukrainos kariškiai patenkinti operacija Rusijos Kursko srityje. Tokią išvadą padarė Vokietijos leidinio „Bild“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulius Ronzheimeris, nuolat besilankantis Ukrainos fronto linijoje ir bendraujantis su šalies politine ir karine vadovybe.
„Iš tų, su kuriais kalbėjausi, girdžiu daug skepticizmo ir kritikos. Daugelis kariniuose sluoksniuose sako: „Kaip gali būti, kad ten vykdome didelį puolimą, o Donecko srityje turime didžiulių problemų? Mums reikia ginklų, amunicijos ir pirmiausia žmonių“, – pašnekovus citavo žurnalistas.“
Jis pridūrė, kad tai yra viena didžiausių Ukrainos problemų – kai kuriose fronto dalyse trūksta karių, todėl kariuomenės atstovai stebisi, kad ten [Kursko srityje] vykdomas puolimas. „Antrasis klausimas, kurį užduoda daugelis žmonių, yra, kiek ilgai tai truks. Daugelis Ukrainos kariniuose sluoksniuose svarsto, ar tikrai šiame regione galima ilgai išsilaikyti. Kaip veiks logistika, ar bus įmanoma ten aprūpinti ukrainiečių karius, tiekti jiems amuniciją“, – sakė P.Ronzheimeris.
Žurnalistas pažymėjo, kad antrasis klausimas priklauso nuo trečiojo: ar bus įmanoma užimtas Kursko srities sritis iškeisti į rusų užimtas Ukrainos sritis. Pats žurnalistas tai vadina itin mažai tikėtina „svajone“. Kadangi, žurnalisto nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebūtų pajėgios išlaikyti užimtų teritorijų kelias savaites ar mėnesius.
Analitikai pateikė keturis scenarijus: kokį atkirtį Kyjivui gali suduoti Rusija
18:24
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušaukė neeilinį Saugumo Tarybos posėdį, kad aptartų, kaip sulaikyti Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje ir duoti atkirtį Kyjivui, įstūmusiam Maskvą į nepavydėtiną situaciją. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino keturis galimus scenarijus, kurių galėtų imtis Rusija, kad užtikrintų tvirtą ir galingą atsaką Ukrainai.
Penktadienį Rusija paskelbė, kad perkelia daugiau karių ir ginklų į vakarinę Kursko sritį, kur jau ketvirtą dieną tęsiasi ukrainiečių įsiveržimas.
Pasak Gynybos ministerijos, į Kursko Sudžos sritį perkeliami papildomi kariuomenės daliniai su „daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais „BM-21 Grad“, velkamosiomis artilerijos patrankomis, ant tralų vežamais tankais, sunkiąja vikšrine technika, sunkvežimiais „Ural“ ir „Kamaz“.
Ryte paaiškėjo, kad Rusijos karinės vadovybės bandymas perkelti dalį karių į pasienio regioną, kuriame šiuo metu į priekį spariai veržiasi ukrainiečiai, baigėsi tragiškai.
Socialiniuose tinkluose paviešintame vaizdo įraše užfiksuota supleškinta Rusijos karinės įrangos kolona. Į jį reaguodami prokariški Rusijos tinklaraštininkai pažėrė aštrios kritikos Maskvai ir tiems, kas davė įsakymą kovotojams ir technikai keliauti kolonomis aktyvių karo veiksmų zonoje.
Pasak pranešimų, Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 13 tankų ir/ar šarvuočių bei dešimtis rusų karių.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše įvertino, kad išties Kremlius neturi kuo ginti savo pasienio: jį dengia tik negausūs, prastai parengti ir silpnai ginkluoti pasieniečiai, vietomis sustiprinti tokiais pačiais iš šauktinių sudarytais negausiais Rusijos armijos padaliniais.
Tuo tarpu Darius Antanaitis, atsargos majoras ir karybos ekspertas, 15min paaiškino, kad jo išanalizuoti viešųjų šaltinių duomenys rodo, jog Rusija šiuo metu siunčia grupes, skirtas kovai su sabotažu: kitaip tariant, silpnai ginkluotus karius arba Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus. Tuo tarpu ukrainiečiai apsiginklavę sunkiąja technika, o jų karių našumas kur kas didesnis.
„Dabartinius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą galima prilyginti vieno amatininko pasipriešinimui gamyklai“, – ironizavo ekspertas.
Jo teigimu, norėdama duoti atsaką Rusija turės tam panaudoti savo rezervus: atitraukti juos iš kitų karštųjų taškų fronto linijoje. O tai atims laiko ir resursų.
Keturi atkirčio scenarijai
ISW analitikai naujausioje ataskaitoje penktadienį pažymėjo, kad kol kas negalima pasakyti, kuris iš galimų Rusijos atsako scenarijų yra labiausiai tikėtinas. Jų nuomone, greičiausiai Rusija imsis kombinuotų veiksmų.
Pagal pirmąjį analitikų išskirtą scenarijų Rusijos karinė vadovybė gali pasitelkti esamus šauktinius, Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pasieniečius, Rusijos gvardiją ir kitas nereguliarias pajėgas, jau dislokuotas tarptautinėje pasienio zonoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovas nutraukė tylą dėl ukrainiečių atakos Kurske
17:43
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pirmą kartą pakomentavo rugpjūčio 6 d. prasidėjusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą Kursko srityje. Jis patikino, kad Rusijos kariuomenė sugebės susidoroti su šiuo puolimu, tačiau tam reikės laiko.
„Palaukite dvi ar tris dienas, bus gerų rezultatų“, – sakė R.Kadyrovas Čečėnijos agentūrai „Segodnia“.
Čečėnijos specialiųjų pajėgų dalinys „Achmat“ kartu su vadu generolu majoru Apti Alaudinovu yra Kursko srityje. Rugpjūčio 9 d. rytą jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė neva turi pakankamai pajėgų ir priemonių sustabdyti Ukrainos pajėgas regione ir „nerimauti nereikia“. „Padėtis gana sudėtinga, bet ne kritinė“, – pažymėjo jis.
Prieš tai A.Alaudinovas sakė, kad Ukrainos pajėgos sugebėjo užimti kelias Kursko srities gyvenvietes, nes būtent tose vietovėse „nebuvo nei pajėgų, nei priemonių, nei išteklių“. Jis dar kartą pakartojo, kad proveržis įvyko dėl netinkamo įtvirtinimų išdėstymo, tarp kurių buvo galima tiesiog praeiti nesulaukus jokio pasipriešinimo.
„Buvo viena gynybos linija – tai buvo siena. Ir priešas, pasirodo, pirmiausia praėjo tarp mūsų įtvirtintų punktų, nes atstumai buvo tiesiog milžiniški. Tada jis pasitelkė techniką ir žengė tiesiai į teritoriją, įsiveržė gilyn į vidų“, – pasakojo A.Alaudinovas.
Jis pridūrė, kad čia nebuvo „negrįžtamas procesas“ ir „neįvyko nieko antgamtiško“. „Taip, žuvo vaikinai, kelios apgyvendintos vietovės – ten įžengė priešas. <...> Bet tai, kas čia vyksta, niekaip neišspręs jų [Ukrainos pajėgų] problemų“, – tvirtino A.Alaudinovas. Jis paragino rusus „būti kantrius“ ir „neskleisti ažiotažo, kad viskas, karas pralaimėtas“.
Įsiveržimą į Kursko sritį Ukraina organizavo pasitelkusi tris brigadas, kurių bendras skaičius siekė iki 10 000 karių, įskaitant geriausiai aprūpintus elitinius karius, galinčius eksploatuoti ir sovietinę, ir vakarietišką techniką, išsiaiškino „Forbes“.
Ukrainiečių puolimas Kursko srityje – spjūvis į veidą V.Putinui
17:42
Naujienų svetainei „The Moscow Times“ keturi Rusijos pareigūnai, norėję išlaikyti anonimiškumą, atskleidė, kad ketvirtą dieną vykstantis Ukrainos reidas sukėlė šoką Rusijos kariuomenei ir Kremliui.
Vienas iš šaltinių, dabartinis vyriausybės pareigūnas, pažymėjo, kad prezidentas V.Putinas dėl ukrainiečių operacijos tapo „nervingas“. Negana to, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms iki šiol nepavyko jos sustabdyti.
„Tai stiprus antausis prezidentui. Mes jau 24 valandas nesugebame nustumti priešo. Buvo sukeltas pavojus Rusijos regionui, gyventojams. Europos dujos pabrango. Taip elgiasi ne pergale įsitikinusi šalis“, – komentavo pašnekovas.
Visiškai ar iš dalies perėmusios iki 20 gyvenviečių kontrolę ir paėmusios į nelaisvę dešimtis rusų karių iki penktadienio Ukrainos pajėgos atsidūrė maždaug 30 km atstumu nuo Kursko atominės elektrinės, nors trečiadienį Valerijus Gerasimovas žadėjo jiems visišką „pralaimėjimą“.
Trečiadienį per susitikimą su saugumo pajėgų vadovybe ir ketvirtadienį per viešas kalbas V.Putinas, sprendžiant iš jo veido išraiškos ir elgesio, buvo „nepatenkintas“ ir „susierzinęs“, remdamasi prezidentą pažįstančiais šaltiniais rašo „The Moscow Times“.
„Vadovas šiandien buvo blogos nuotaikos. Тikėtina, kad jo tokio nematėme nuo priverstinio mūsų atsitraukimo iš teritorijų netoli Chersono 2022 m. rudenį“, – sakė Kremliuje renginių organizavimu užsiimantis pareigūnas.
Pažymėtina, kad kalbėdamas viešai V.Putinas atsargiai rinko žodžius: ukrainiečių įsiveržimą jis pavadino „provokacija“ ir „situacija“, susilaikydamas nuo kaltinimų kariuomenei.
Tačiau iš tikrųjų tai yra „nesėkmė“, nepriklausomam rusų leidiniui sakė Gynybos ministerijai artimas pareigūnas.
Izraelio karybos ekspertas Davidas Sharpas žurnalistams teigė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslai daugiausia yra propagandiniai, nes pagrindinės fronto linijos tebėra Donbase.
„Nepaisant to, apie operacją diskutuoja visi, net pats Putinas. O tai reiškia tam tikrą spjūvį į veidą Rusijos vyriausybei“, – pažymėjo ekspertas.
Jis taip pat paaiškino, kad Rusijos ir Ukrainos siena yra tokia ilga, jog nė vienai pusei nėra poreikio ten dislokuoti galingiausius savo dalinius, o tai reiškia, kad kiekviena pusė gali organizuoti smūgius į silpniausias priešo pajėgas.
„Aš tai pavadinčiau viešųjų ryšių akcija, – vertino D.Sharpas. – Netikslinga ilgam kontroliuojamą teritoriją, kai kitose fronto dalyse yra daug iššūkių“.
Užklupo nepasiruošusius
„The Moscow Times“ šaltinis Rusijos vadovo aplinkoje neatmetė galimybės, kad tai, kas vyksta, gali turėti neigiamos įtakos V.Gerasimovo, kuris Generalinio štabo vadovo pareigas užima daugiau kaip 12 metų ir nuo 2023 m. sausio vadovauja Rusijos grupuotėms Ukrainoje, karjerai.
„Mūsų pasieniečiai kovoja apsuptyje. Šauktiniai pateko į nelaisvę. Akivaizdu, kad ukrainiečiai neturi puolimo gylio. Bet vis dėlto reputaciškai tai, kas įvyko, yra labai nemalonu“, – sakė jis.
Jam paantrino ir vienas iš agentūros „Bloomberg“ šaltinių. Jo nuomone, mažai tikėtina, jog artimiausiu metu V.Gerasimovas bus priverstas apleisti savo postą, tačiau Kremliaus kantrybė dėl jo veiksmų trečius metus vykstančio karo fone senka.
Kursko srityje puolimo metu veikusios gynybinės pajėgos buvo užkluptos nepasiruošusios ir iš pradžių mažai priešinosi ukrainiečių skverbimuisi į šalies gilumą. Ketvirtadienį Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad Ukrainos kariams pavyko pasistumėti apie 10 km.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai panikuoja: Ukrainos pajėgos artėja prie Kursko atominės elektrinės
16:21
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios jau ketvirtą dieną yra Rusijos Kursko srities teritorijoje ir, Ukrainos karinių šaltinių duomenimis, perėmė mažiausiai 20 gyvenviečių kontrolę, artėja prie Kursko atominės elektrinės, skelbia „The Moscow Times“.
Mūšiai vyksta „už keliasdešimties kilometrų“ nuo Kurčatovo miesto, kuriame yra elektrinė, tiekianti energiją 19 Centrinės federalinės apygardos regionų, penktadienį sakė miesto administracijos vadovas Igoris Korpunkovas.
Jis paragino vietos gyventojus nepanikuoti ir teigė, kad visos miesto įmonės dirba „normaliai“.
„Ukrainiečiai pasitelkė vadinamąsias „psichologines specialiąsias pajėgas“. Jų tikslas – sukurti nevaldomą situaciją ir chaosą“, – savo VK paskyroje rašė I.Korpunkovas.
Trečiadienį „Rosgvardija“ paskelbė stiprinanti elektrinės, nuo kurios priklauso 90 proc. pramonės įmonių Kursko srityje, apsaugą. „Siekiant užtikrinti strateginio objekto saugumą, ten buvo dislokuoti būriai specialiųjų operacijų pajėgų ir FSB specialistų“, – rašo Gynybos ministerijai artimas kanalas „Rybar“.
„O ką darysi užėmęs?“
Tuo tarpu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min teigė abejojantis, jog ukrainiečiai bandytų užimti už 20 kilometrų nuo dabartinių pozicijų esančią Kursko atominę elektrinę.
„O ką darysi užėmęs? Aš abejoju, kad čia galėtų būti kažkoks puolimo tikslas būtent tos elektrinės užėmimas (...) Katastrofos mastas galėtų būti milžiniškas visiems – ne tik ukrainiečiams, rusams, bet ir Europai, visiems. Vargu, kad ukrainiečiai nori užimti elektrinę ir sukelti branduolinę katastrofą“, – pabrėžė atsargos generolas leitenantas.
J.V.Žukas iškėlė dvi versijas, kodėl Ukraina įsiveržė į Kursko sritį
15:23
Ukrainos pajėgos it galingas ledlaužis įsiveržė į Rusijos Kursko sritį ir prikaustė viso pasaulio dėmesį, kas gi vyks toliau. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas įvertino šį postūmį kare tarp Ukrainos ir agresorės Rusijos. Pasak generolo leitenanto, ukrainiečių veiksmai nepanašūs į reidą, o užimtą teritoriją bus galima naudoti kaip kortą galimose derybose.
Ukrainos pajėgos į kaimyninę Kursko sritį įsiveržė šią savaitę ir, praėjus kelioms dienoms, panašu, kad jau bando įtvirtinti užimtas teritorijas bei ruoštis gynybai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskas įsiveržimo pradžioje pareiškė, jog ukrainiečių pajėgos moka nustebinti, o Rusija, atnešusi karą į Ukrainą, turi pajusti, ką padarė.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, savo ruožtu, apkaltino Ukrainą vykdant „plataus masto provokaciją“ ir tuo, ką Kremliaus pajėgos daro Ukrainoje nuo pat karo pradžios – civilių atakavimu, taikymusi į gyvenamuosius namus, greitosios pagalbos automobilius.
„Iš šitos teritorijos jie taip paprastai neišeis“
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas 15min sakė, kad iš pradžių ukrainiečių veiksmai buvo panašūs į reidą.
„Pradžioje atrodė, kad čia galbūt reidas, nes niekas nežinojo, kokios pajėgos, tai dabar aišku, kad pajėgos pakankamai didelės – gali būti net 3-4 brigados. Įsiveržimas jau beveik 25 kilometrai, užimta apie 400 kvadratinių kilometrų“, – kalbėjo atsargos generolas leitenantas.
Vis dėlto, dabar panašu, kad ukrainiečiai Kursko srityje pradėjo statyti įtvirtinimus.
„Sunku patikėti, kad sumanymo dalis būtų Maskvos užėmimas arba to paties Kursko. Žinoma, sunku dabar svarstyti, nes viskas tebevyksta, bet aš pastebėjau, kad ukrainiečiai pradėjo statyti įtvirtinimus, tai aišku, kad tai nėra reidas“, – tikino J.V.Žukas.
„Tai yra įtvirtinimas savo užimtų teritorijų, tai reiškia, kad jie ginsis, kad iš šitos teritorijos jie taip paprastai neišeis“, – pridūrė jis.
Anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado, nežinia, ar ukrainiečiai judės dar toliau į Rusijos gilumą.
Kam ukrainiečiams Kursko sritis?
Pasak karybos eksperto, Kursko srities „kortą“ ukrainiečiai galėtų panaudoti galimose derybose dėl paliaubų.
„Man dabar atrodo, kad sumanymo esmė gali būti užimti dalį Rusijos teritorijos mainams, jeigu prasidėtų kokios nors derybos dėl paliaubų, tai dabar dalį Rusijos teritorijos užėmusi Ukraina gali pateikti rusams išankstinę sąlygą, kad jūs pasitraukiate iš Ukrainos teritorijos, o mes traukiamės iš Rusijos teritorijos, tada gali prasidėti taikos derybos“, – svarstė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po smūgio prekybos centrui Kostiantynivkoje žuvo dešimt, daugybė palaidoti griuvėsiuose
14:59
Ukrainiečių vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka penktadienį pranešė, kad Rusijai sudavus smūgį Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste esančiam prekybos centrui žuvo mažiausiai 10 žmonių ir 35 buvo sužeisti.
Šis miestas yra maždaug už 13 km nuo artimiausių Rusijos pozicijų ir beveik kasdien yra apšaudomas.
„10 žmonių žuvo, dar 35 buvo sužeisti“, – „Telegram“ pareiškė ministras.
Jis taip pat paskelbė įvykio vietoje dirbančių ugniagesių nuotraukas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė dešimtis bėgančių žmonių, o policijos pareigūnai įspėjo apie galimą antrąjį smūgį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skyrė įkalinimo bausmes terorizmu ir šnipinėjimu apkaltintiems ukrainiečiams
14:44
Rusijos teismai ketvirtadienį skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes ukrainiečiams, apkaltintiems bandymu įvykdyti teroro aktą ir šnipinėjimu Kyjivo naudai.
Pietų Rusijos teismas pripažino Tetjaną Kliučko kalta dėl dalyvavimo „teroristinės grupuotės“ veikloje ir pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą. Jai skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rostovo srities prokurorai pareiškė, kad moteris esą ruošėsi teroristiniam išpuoliui Zaporižios srityje.
Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną, nors jo pilnai nekontroliuoja.
Pasak prokurorų, Ukrainos karinės žvalgybos padalinio GUR karininko nurodymu T.Kliučko gavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą.
Prokurorai priduria, kad „siekdama įvykdyti žmogžudystę, ji įdėjo šį prietaisą į buto Enerhodare pašto dėžutę“. Anot jų, sprogstamąjį užtaisą aptiko kaimynai.
Enerhodaro miestas yra netoli Zaporižios atominės elektrinės, kurią šiuo metu kontroliuoja Maskva.
Tuo metu Luhansko srityje, kurią beveik visą kontroliuoja Rusija, Aukščiausiasis Teismas nuteisė Ukrainos pilietį 13 metų laisvės atėmimo bausme už „šnipinėjimą“, pripažinęs jį kaltu dėl informacijos apie kariuomenės judėjimą perdavimo.
Prokurorai pareiškė, kad Jurijus Haleckis nuo 2022 metų rinko informaciją apie Rusijos kariuomenės buvimą šiaurės rytų Charkivo srityje ir perdavinėjo ją Ukrainos slaptosioms tarnyboms.
Rusija siunčia pastiprinimą į Kursko sritį
14:42 Atnaujinta 15:35
Rusija penktadienį paskelbė, kad perkelia daugiau karių ir ginklų į vakarinę Kursko sritį, kur jau ketvirtą dieną tęsiasi ukrainiečių įsiveržimas.
Rusijos gynybos ministerija, kurią citavo vietinė žiniasklaida, nurodė, kad į Kursko Sudžos rajoną perkelia papildomus kariuomenės dalinius su „daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais „BM-21 Grad“, velkamosiomis artilerijos patrankomis, ant tralų vežamais tankais, sunkiąja vikšrine technika, sunkvežimiais „Ural“ ir „Kamaz“.
Pastarosiomis dienomis vyksta puolimas Rusijos Kursko srityje. Tai vienas iš rimčiausių Kyjivo įsiveržimų į Rusijos teritoriją nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžioje 2022 metais. Rusijos kariuomenės teigimu, jame dalyvauja apie 1 tūkst. karių ir daugiau kaip 20 šarvuočių bei tankų.
Kyjivas neprisiėmė tiesioginės atsakomybės už rimčiausią per pastaruosius mėnesius išpuolį Rusijos teritorijoje, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija turi pajusti savo invazijos pasekmes.
„Bloomberg“: Rusijoje visi žinojo apie Kursko srities puolimą, išskyrus Vladimirą Putiną
13:49
Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas sulaukia vis daugiau kritikos po to, kai Ukrainos pajėgos surengė pirmąjį didelį įsiveržimą į Rusijos teritoriją nuo invazijos pradžios. Ketvirtadienį rusų kariniai tinklaraštininkai piktinosi, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus apie būsimą Ukrainos karių smūgį, tai patvirtina ir „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak Kremliaus aplinkai artimo asmens, kuris cituojamas straipsnyje, V.Gerasimovas ir kiti aukščiausio rango pareigūnai akivaizdžiai atmetė žvalgybos perspėjimus, kad ukrainiečių kariai telkiasi prie sienos su Rusijos vakarine Kursko sritimi. Iki puolimo pradžios buvo likusios dvi savaitės, pažymėjo „Bloomberg“ ir pridūrė, jog niekas apie tai neinformavo prezidento Vladimiro Putino.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerijai artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ taip pat pareiškė, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus iš karo lauko apie būsimą Ukrainos karių smūgį.
Apie nepakankamą vadovybės reakciją „Rybar“ rašė socialinio tinklo žinutėje „Kursko kryptis: kas kaltas ir ką daryti“.
„Į pranešimus iš Kursko taktinės krypties ir kariuomenės grupuotės „Šiaurė“ apie problemas, kad priešas telkia pajėgas ir ruošiasi smūgiui, kad atkirstų Belgorodą nuo šiaurės, euforijos fone nekreipė dėmesio“, – rašoma kanale.
Tačiau neįvardijama, kas konkrečiai ignoravo pranešimus apie būsimą reidą.
Stebėsenos grupė VČK-OGPU savo ruožtu nurodė, kad Leningrado karinės apygardos vado pavaduotojas Jesedulla Abačiovas pranešė Generalinio štabo viršininkui apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo rengimą.
Pasak pranešimų, prieš dvi savaites J.Abačiovas informavo V.Gerasimovą, kad Ukraina ruošiasi įžengti į Kursko sritį. Kanalo teigimu, Rusijos kariuomenės vadas į tai sureagavo ragindamas „nekelti panikos“ ir „nepasiduoti priešo dezinformacijai“.
Be to, pasak kanalo, prieš pat Ukrainos puolimą Generalinis štabas iš Kursko srities išvedė kai kurias pajėgas ir perkėlė pajėgumus.
Užklupo nepasiruošusius
Kursko srityje puolimo metu veikusios gynybinės pajėgos buvo užkluptos nepasiruošusios ir iš pradžių mažai priešinosi ukrainiečių skverbimuisi į šalies gilumą. Ketvirtadienį Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad Ukrainos kariams pavyko pasistumėti apie 10 km.
Vienas iš „Bloomberg“ šaltinių pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu V.Gerasimovas bus priverstas apleisti savo postą, tačiau Kremliaus kantrybė dėl jo veiksmų trečius metus vykstančio karo fone senka.
Kursko srityje Rusija paskelbė nepaprastąją padėtį, nes jau ketvirtą dieną kovoja, kad atremtų įsiveržimą, kurį, pasak V.Gerasimovo, vykdo iki 1 000 Ukrainos karių, remiamų tankais ir šarvuočiais. Trečiadienį per televiziją transliuotame susitikime su V.Putinu jis pareiškė, kad Rusija dislokavo karius, pasitelks smūgius iš oro ir artileriją, siekdama sustabdyti puolimą.
Kyjivo pajėgų proveržis į Kurską įvyko tuo metu, kai kovos palei fronto liniją Rytų ir Pietų Ukrainoje pasiekė aklavietę, nors Rusijos kariuomenei praėjusiomis savaitėmis pavyko pasiekti tam tikrą proveržį.
V.Putinas ketvirtadienį vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kursko gubernatoriaus pareigas einančiu Aleksejumi Smirnovu, sakydamas, kad padėtis kelia „nepaprastų“ iššūkių visiems Rusijos valdžios lygmenims.
„Žinoma, aš žinau visą situaciją, bet vis dėlto norėčiau išgirsti jūsų vertinimą“, – sakė V.Putinas.
Pareigūnai Ukrainos sostinėje vis dar atsisako oficialiai patvirtinti ar komentuoti šią operaciją, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį užsiminė apie savo karių sėkmę.
„Visi mato, kad Ukrainos kariuomenė sugeba nustebinti ir pasiekti rezultatų“, – pažymėjo V.Zelenskis per naujos karinės programos pristatymą Kyjive, konkrečiai neminėdamas Kursko.
Įsiutusi Rusija smogė prekybos centrui Rytų Ukrainoje: du negyvi, dešimtys sužeistų
13:23 Atnaujinta 13:33
Per rusų smūgį Rytų Ukrainoje esančiai Kostiantynivkai penktadienį nukentėjo prekybos centras ir paštas, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad žuvo keturi, o sužeisti dar 24 žmonės. Be to, po griuvėsiais yra žmonių.
Savo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ jis sakė, kad Kostiantynivkoje tęsiasi gelbėjimo operacija.
„Rusija atsakys už šį terorą, o mes padarysime viską, kad pasaulis ir toliau palaikytų Ukrainą, remtų mūsų gynybą ir mūsų žmonių gyvybių gelbėjimą“, – sakė V.Zelenskis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užfiksuota, kaip dronas Kursko srityje smogė Rusijos sraigtasparniui Mi-8
13:06
Dar vienas Rusijos sraigtasparnis Rusijos Kursko srityje nukentėjo nuo Ukrainos saugumo tarnybos SBU drono. Apie tai „Unian“ korespondentui pranešė informuotas šaltinis.
„Dievo tarnyba „Kursko liaudies respublikoje“ panaudojo dar vieną taikinį su bepiločiu orlaiviu. Vaizdo įraše matyti, kaip Saugumo tarnybos specialiojo būrio „A“ („Alfa“ – red.past.) dronas pataiko į skrendantį sraigtasparnį“, – sakė šaltinis.
Šaltinis taip pat pridūrė, kad priešo sraigtasparnių numušimas dronais yra unikali specialioji operacija karų istorijoje.
Verta pažymėti, kad šį kartą į Mi-8 uodegos dalį pataikė dronas su galinga skeveldrine kovine galvute.
Neseniai numušė Mi-28
Ukrainos saugumo tarnyba neseniai virš Kursko srities numušė sraigtasparnį Mi-28, į kurį pataikė bepilotis skraidymo aparatas. Sraigtasparnis buvo numuštas rugpjūčio 6 d. SBU dronas pataikė tiesiai į priešo mašinos galinį sraigtą.
„SBU dar kartą pademonstravo aukštą profesinį lygį, kūrybišką požiūrį ir sprendimų, naudojamų naikinant priešą, naujumą. Turime rusams paruošę dar daug netikėtų staigmenų“, – tuomet buvo pažymėta.
Pamatykite patys: iš Rusijos karių kolonos Kursko srityje liko tuščia vieta
12:04
Penktadienį ryte socialiniuose tinkluose žaibiškai išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota sudeginta Rusijos kolona Kursko srityje. Pasak pranešimų, Ukrainos pajėgos praėjusią naktį už 8 km nuo Rylsko miesto Kursko sritį ginti pasiųstą rusų karių konvojų pavertė tuščia vieta.
Anot atvirųjų žvalgybos šaltinių analitikų, vaizdo įrašas nufilmuotas greitkelyje, kuris prieš karą jungė ukrainiečių Hluchovą ir Kurską. Jis veda per Rylską bei Lgovą. Konvojus buvo užpultas Oktiabrskojės kaime, esančiame už 8 km nuo Rylsko.
Nurodoma, kad smūgio vieta yra už 30 kilometrų nuo sienos ir už 20 kilometrų nuo artimiausio taško, kuriame, Rusijos karinių tinklaraščių duomenimis, vyksta mūšiai – miesto tipo gyvenvietės Korenevo.
Prokariškų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų teigimu, Ukrainos kariškiai atakai pasitelkė HIMARS sistemas, tačiau patvirtinimo šiai informacijai kol kas nėra.
Naujienų svetainė „Agentstvo“ naudodamasi „Google Maps“ nuotraukomis, patvirtino, kad apšaudymo vieta – Oktiabrskojės kaimas Kursko srityje.
Įraše matyti daugiau kaip dešimt sudegusių sunkvežimių, iš kai kurių kyšo dešimtys negyvėlių.
Karinis analitikas Janas Matvejevas apskaičiavo, kad buvo sunaikintas visas batalionas.
„Tai vienas kruviniausių ir masiškiausių smūgių (greičiausiai HIMARS) per visą karą“, – ekspertą cituoja „Agentstvo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pirmą kartą pripažino įsiveržimą į Rusiją
11:58
Ukraina pirmą kartą viešai pateisino savo puolimą Rusijos teritorijoje, kuomet pranešama, kad jos pajėgos artėja prie kaimo, esančio 20 km nuo sienos Kursko srityje, skelbia „Guardian“.
Prezidento kanceliarijos vyresnysis patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad „pagrindinė bet kokio eskalavimo“, įskaitant ir į Kurską, priežastis yra „nedviprasmiška agresija“ iš Rusijos pusės, manančios, kad gali nebaudžiamai įsiveržti į Ukrainą.
Šis pareiškimas yra pirmas vadovaujančio Ukrainos pareigūno pripažinimas apie vykstantį puolimą, šalies kariuomenei tylint dėl įvykių Rusijos regione. „Karas yra karas, kuriame galioja savos taisyklės ir kuriame agresorius neišvengiamai sulaukia atitinkamų rezultatų“, – pridūrė M.Podoliakas.
V.Zelenskis: Ukrainos kariuomenė moka nustebinti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, pristatydamas naują karinę programėlę, užsiminė apie šį įsiveržimą, sakydamas, kad „visi mato, jog Ukrainos kariuomenė moka nustebinti“.
Vėliau ketvirtadienį V. Zelenskis savo naktiniame televizijos pranešime dar kartą užsiminė apie puolimą, sakydamas: „Rusija atnešė karą į mūsų žemę ir turėtų pajusti, ką padarė“.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad kovos vyksta greitkelyje į rytus nuo Korenevo, 20 km į šiaurę nuo sienos, o vakarinė Sudžos dalis, esanti apie 10 km į Rusijos gilumą, atrodo, yra kontroliuojama Ukrainos.
Rusija Kurske paskelbė nepaprastąją padėtį, o vietos pareigūnai naujienų agentūrai TASS sakė, kad po išpuolio, kuris akivaizdžiai pribloškė Maskvą, buvo evakuota 3 000 civilių gyventojų.
Ukrainos pajėgos, kurių, Rusijos duomenimis, buvo keli šimtai, antradienio rytą prasiveržė per sieną ir pirmąją dieną pasiekė Sudžą, o nuo to laiko, manoma, stūmėsi keliais į šiaurės vakarus ir šiaurę nuo miesto.
Taip pat pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip pirmąją reido dieną ukrainiečiai paėmė į nelaisvę kelias dešimtis rusų karių, įskaitant pasieniečius, sulaikytus kontrolės punkte į vakarus nuo Sudžos, o tai rodo, kad reidas buvo sėkmingas nuo pat pradžių.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos „toliau likviduoja“ ukrainiečius Sudžos ir Korenevo rajonuose ir kad jos taikosi į juos naudodamos sausumos pajėgas, artileriją, oro ir raketų smūgius.
Tą pačią dieną Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas generolas Apti Alaudinovas tapo pirmuoju Rusijos kariniu pareigūnu, pripažinusiu šalies kariuomenės nuostolius po netikėto Ukrainos įsiveržimo.
„Situacija nėra negrįžtama, nieko antgamtiško neįvyko... Taip, mūsų vyrai žuvo, tai faktas. Priešas įžengė į kelias gyvenvietes“, – savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo pranešime sakė A.Alaudinovas.
A.Alaudinovas pridūrė, kad Ukrainos kariškiai „gerokai pasistūmėjo į mūsų teritoriją, apie 10 km“.
Akivaizdžiai supykęs Vladimiras Putinas trečiadienį per televiziją sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį, kuriame kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas jam pranešė, kad puolimas sustabdytas ir kad Kursko operacija bus baigta „pasiekus Rusijos valstybinę sieną“.
Ankstesniems įsiveržimams iš Ukrainos į Rusiją, netoli Belgorodo miesto, vadovavo antikremliškos Rusijos grupuotės. Tačiau šį kartą įsiveržimui vadovavo Ukrainos pajėgos, puolime panaudojusios pėstininkų, šarvuočių, bepiločių orlaivių, elektroninio karo ir oro gynybos priemonių derinį.
Ekspertė: V.Putino raudonosios linijos tėra žodžiai
Ekspertai iš esmės skeptiškai vertino Ukrainos įsiveržimo į Rusiją naudą, nors jo pažanga vietoje buvo geresnė, nei daugelis prognozavo prieš dvi dienas, be to, jis vyko tuo metu, kai Kyjivas patyrė vis didesnį spaudimą centrinėje Donbaso dalyje.
Jade McGlynn, Ukrainos ekspertė ir Londono karališkojo koledžo mokslo darbuotoja, sakė: „Kaip dėl karinės strategijos, aš lieku šiek tiek suglumusi, tačiau kaip politinė strategija ji buvo labai sėkminga. Tai dar kartą rodo, kad V.Putino raudonosios linijos tėra tik žodžiai ir kad Rusija nėra tokia stipri, kaip kai kas teigia.“
Galingas smūgis Lipecko aerodromui Rusijoje: taikėsi į naikintuvus ir bombų sandėlius
11:15
Ukraina penktadienį tęsia didelį įsiveržimą į Rusiją, kur valstybinė žiniasklaida ir vietos pareigūnai pranešė apie gaisrą kariniame aerodrome ir masines dronų atakas už kelių šimtų kilometrų nuo sienos.
Karinis aerodromas yra maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina.
Rusijos naujienų agentūros apie tai informavo netrukus po to, kai srities gubernatorius paskelbė apie evakuaciją po masinės dronų atakos netoli Lipecko miesto.
Išpuolis Lipecko srityje buvo įvykdytas tuo metu, kai Kyjivą remiančios pajėgos yra įsiveržusios į pietvakarinę Kursko sritį.
Oficialios Rusijos naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“, pranešdamos apie gaisrą Lipecko aerodrome, citavo regioninės nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovus, tačiau nė viena iš jų nenurodė gaisro priežasties.
Šie pranešimai pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai srities gubernatorius Igoris Artamonovas apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Lipeckas „patyrė masinę dronų ataką“.
Vėliau jis pranešė apie sprogimus „toli nuo civilių pastatų“, taip pat apie žalą vietiniam elektros energijos įrenginiui.
Vėlesnėje žinutėje I.Artamonovas paragino gyventojus nekreipti dėmesio į raginimus socialiniuose tinkluose palikti Lipecką, sakydamas, kad juos „skleidžia priešas, siekdamas sėti paniką“, tačiau mažiau nei po valandos pakeitė savo poziciją.
„Siekiant likviduoti sprogstamųjų objektų detonacijos padarinius, Lipecko municipaliniame rajone įvedama nepaprastoji padėtis“, – teigė jis apie 4 val. ryto paskelbtame pranešime, kuriame nurodė evakuotis iš keturių Lipecko pakraštyje esančių gyvenviečių.
„Ruošiami laikini apgyvendinimo punktai ir transportas“, – pridūrė jis.
I.Artamonovas nurodė, kad, preliminariais duomenimis, per išpuolį buvo sužeisti šeši žmonės.
Pasak jo, nuo 6 val. oro gynyba šioje vietovėje vis dar veikė.
Taikėsi į naikintuvus ir bombų sandėlius
Naujienų agentūros „Unian“ šaltiniai atskleidė, kad Lipecko kariniame aerodrome smogta sandėliams, kuriuose laikoma daugiau kaip 700 aviacinių bombų.
Šaltinių teigimu, aerodrome buvo dislokuota kelios dešimtys naikintuvų ir sraigtasparnių, jame taip pat buvo sandėliai su šimtais valdomų bombų.
Nurodoma, kad po Ukrainos bepiločio orlaivio smūgio įvyko galingas sprogimas, sukėlęs grandininę detonaciją ir didelio masto gaisrą didelėje aerodromo dalyje.
„Unian“, remdamasi šaltiniais, pažymėjo, kad dauguma Lipecko kariniame aerodrome dislokuotų orlaivių nespėjo pakilti.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas paaiškino, kaip R.Kadyrovo kovotojai pražiopsojo ukrainiečius
10:50
Rusijos ir Ukrainos sieną Kursko srityje ginantys čečėnų daliniai nesugebėjo sutrukdyti Ukrainos pajėgų žygiui, nes Ukrainos kariuomenė apvažiavo punktus, kur buvo įsitvirtinę čečėnai, sakė specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas.
Kitokį vaizdą nupiešė „Telegram“ kanalas VČK-OGPU ir karinis tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas. Pasak jų, čečėnų formuotės nesipriešino.
Kaip savo „Telegram“ kanale paaiškino A.Alaudinovas, „Achmat“ kovotojai saugojo sieną ir Ukrainos kariuomenės operacijos metu buvo savo pozicijose, tačiau Ukrainos pajėgos juos aplenkė. „Iš pradžių jis (priešas) praėjo per tas vietoves, kur buvo didelis atstumas nuo mūsų įtvirtinimų, paskui su technika, kaip sakoma, tiesiai iššoko ir tankais atakavo (daugiašalį kelių kontrolės punktą, – red.past.) ir prasibrovė“, – aiškino jis.
Nuo balandžio pradžios Ukrainos šaltiniai pranešė apie Ramzano Kadyrovo dalinių kovotojų perkėlimą į Kursko sritį. Leidinys „Fokus“ citavo šaltinį saugumo tarnybose, kuris teigė, kad regione dislokuotas 1434-asis „Achmat-Rusija“ pulkas ir trys 42-osios motorizuotosios šaulių divizijos, į kurią įeina 71-asis motorizuotasis šaulių pulkas iš Čečėnijos, batalionai.
OSINT projektas „DeepState“ savo žemėlapyje atspindėjo 71-ojo pulko pasirodymą netoli Sudžos. Sumos rajono tarybos pirmininko pavaduotojas Volodymyras Bicakas patvirtino informaciją apie keturių čečėnų kovotojų batalionų perkėlimą į Kursko sritį. Remdamasi šiais gegužės mėn. pranešimais, Ukrainos valdžia manė, kad po Charkivo srities bus užpulta Sumų sritis.
Pats Ramzanas Kadyrovas patvirtino, kad jo kovotojai yra Kursko srities pasienyje. Balandžio pradžioje tuometinis Čečėnijos parlamento pirmininkas Magomedas Daudovas įteikė R.Kadyrovui Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių, kuriose čečėnų kariai „sėkmingai gina pasienio teritorijas nuo Ukrainos diversinių ir teroristinių grupuočių išpuolių“, vadovų padėkos raštą. Birželį R.Kadyrovas pranešė apie sėkmingą „Achmat-Čečėnijos“ dalinio reidą iš Kursko srities į Ukrainą ir Ryževkos kaimo užėmimą, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo klastotė – kaimas nuo karo pradžios yra pilkojoje zonoje.
Čečėnai išsilakstė
Karinis korespondentas Jurijus Kotionokas Ukrainos karių proveržį aiškino tuo, kad iš tikrųjų Kursko srities pasienį saugojo tik rusų pasieniečiai ir teritorinė gynyba. „Per visą kovinių veiksmų dieną suvestinės man neteko matyti nė vieno „Tik-tok karių“ paminėjimo. Prieš savaitę „Achmat“ Sužnoje (tikriausiai jis turėjo omenyje Sudžą) šoko lezginką, šaudė į orą. Kur šie žmonės yra dabar, aš asmeniškai nežinau“, – rašė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Meksikos prezidentas atmetė Ukrainos prašymą suimti V.Putiną
10:06
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras atmetė Ukrainos prašymą suimti autoritarinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis dalyvaus naujai išrinktos prezidentės Claudios Sheinbaum inauguracijoje spalio mėn., skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Mes negalime to padaryti. Tai ne nuo mūsų priklauso“, – sakė jis per vyriausybės spaudos konferenciją.
C.Sheinbaum komanda pakvietė Rusijos prezidentą dalyvauti inauguracijoje, o šios savaitės pradžioje pažymėjo, kad išsiuntė „diplomatinę žinią“ visoms šalims, su kuriomis Meksika palaiko diplomatinius santykius. Ukrainos ambasada Meksikoje paragino jį suimti, remdamasi Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotu V.Putino arešto orderiu.
„Tikimės, kad Meksikos vyriausybė supranta, jog Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis, kuriam išduotas arešto orderis“, – sakoma pareiškime.
2023 m. pavasarį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį, kaltindamas jį neteisėtai deportavus šimtus vaikų iš Ukrainos į Rusiją po to, kai Maskva pradėjo invaziją.
„Reuters“ pažymėjo, kad kitos Europos šalys taip pat ragina Meksiką suimti V.Putiną.
Europos Komisijos atstovas užsienio reikalams Peteris Stano paragino Meksikos vyriausybę suimti Rusijos prezidentą ir priminė, kad Meksikas yra Tarptautinio baudžiamojo teismo narys. Tai reiškia, kad jis teisiškai privalo suimti V.Putiną, jei jis atvyks į inauguraciją.
Kyjvas į Kurską išsiuntė vieną galingiausių ir greičiausių savo brigadų
09:56
Naujienų svetainė „Forbes“ atkreipė dėmesį, kad puolimui į Kursko sritį Ukraina pasitelkė vieną iš geriausiai aprūpintų ir greičiausių savo brigadų – 80-ąją oro desanto brigadą.
„Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip po užsiėmusią minosvaidininkų įgulą prarieda tankas T-64BV arba T-80BV, išminavimo mašina UR-77, inžinerinė mašina IMR-2, taip pat šarvuočiai BTR-80 ir amerikiečių gamybos ratiniai šarvuočiai „Stryker“. Iš konteksto aišku, kad vaizdo įraše užfiksuotos pirmosios rimto Ukrainos puolimo prieš Rusijos pozicijas akimirkos“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad tik 80-ojoje oro desanto brigadoje naudojama tokia buvusių sovietinių ir amerikietiškų transporto priemonių kombinacija.
80-osios oro desanto brigados, vienos geriausių Ukrainos brigadų, dalyvavimas pabrėžia Ukrainos operacijos, kuria siekiama įsiveržti į Kursko sritį, mastą, pastebėjo „Forbes“.
Anksčiau proukrainietiškos pajėgos rengė reidus per sieną į pietų Rusiją. Tačiau šie reidai buvo nedidelio masto ir niekada netrukdavo ilgiau nei kelias dienas. Jais dažniausiai buvo siekiama paminti Rusijos prezidento ir jo karinės vadovybės reputaciją.
Straipsnio autoriai atkreipė dėmesį, kad ši Ukrainos operacija yra visai kitokia: joje dalyvauja mažiausiai trys brigados, kurių kiekvienoje yra iki 2 000 karių. Išskiriamos 22-oji ir 88-oji mechanizuotosios brigados bei 80-oji oro desanto brigada.
„Su kiekviena valanda darosi vis aiškiau, kad tai, kas vyksta Kurske, nėra reidas: tai iš tiesų invazija“, – rašoma straipsnyje.
„Forbes“ pažymėjo, kad tai, jog ukrainiečiai investuoja didelius išteklius į šią operaciją, negarantuoja jos sėkmės. Juk 10 tūkst. Ukrainos karių gali pasipriešinti Rusijos „Šiaurės“ karinė grupė, kurioje yra apie 48 tūkst. kovotojų.
Tačiau „Šiaurės“ grupė šiuo metu yra įstrigusi Vovčanske, už 144 km į pietryčius nuo Sudžos, Rusijos pasienio miesto, kuris atsidūrė Ukrainos puolimo centre.
Taigi, pasak "Forbes“, panašu, kad ukrainiečių brigados sąmoningai kirto sieną toje vietoje, kur „Šiaurės“ grupės pajėgos buvo mažiausios.
„Tai, ar pavyks ir kaip greitai „Šiaurės“ vadovybė sugebės perkelti pajėgas į Sudžą, gali būti lemiamas veiksnys, lemsiantis tris dienas trukusios ukrainiečių invazijos baigtį. Jei rusai judės greitai, jie gali sulėtinti ar net sustabdyti ukrainiečių pažangą. Jei jie judės lėtai, gali prarasti kur kas didesnę Kursko srities dalį, kurią užims besiartinančios ukrainiečių kolonos“. – rašoma straipsnyje.
Kol kas Ukrainos vadovybė informacijos apie operaciją Kursko srityje nekomentavo. Su Ukainos gynybos ministerija siejamas stebėsenos projektas „DeepState“ penktadienio naktį pirmą kartą pasidalijo informacija iš mūšių Rusijos Kursko srityje ir informavo, kad pirmąją puolimo dieną Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė Sverdlikovą, Dariną ir Olešnią bei perėmė jų kontrolę.
Ukrainos pajėgos numušė 27 rusų dronus
09:37
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į Ukrainą 27 „Shahed“ tipo atakos dronus, visus juos pavyko numušti.
Dronai sunaikinti Kyjivo, Poltavos, Sumų, Mykolajivo, Chersono, Donecko ir Dnipropetrovsko srityse.
Ukrainiečiai parodė naują neįprastą ginklą
08:55
Ukrainos kariuomenė neatskleidžia visų paslapčių apie savo šunį robotą – tačiau leidžia suprasti, kaip šis ginklas gali būti naudojamas ir kokie yra jos ateities planai šioje srityje, rašo „Defence Express“.
Neseniai internete pasirodė intriguojantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Kurt & Company“ padalinio kovotojai mūšio lauke naudoja neįprastą ir įdomų ginklą – robotizuotą šunį. „ArmyTV“ kalbėjosi su padalinio vadu šaukiamu Kurtu, kuris pateikė keletą detalių apie šią veiklos sritį.
„Pagrindinė idėja – išsaugoti karių gyvybes. Svarstėme daugybę variantų ir kol kas apsistojome ties robotizuotu šunimi, nes mano, kaip padalinio vado, prioritetas yra užtikrinti, kad mano personalas išliktų saugus“, – apie naująjį ginklą pasakojo Kurtas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina įsiveržė į Rusiją: ekspertai paaiškina, kas vyksta
08:28
Iš pradžių buvo bepilotis orlaivis virš Maskvos Kremliaus. Paskui sekė smūgiai rusų naftos pramonės objektams ir Ukrainos pusėje kovojančių Rusijos savanorių reidai į Rusiją. Antradienį ryte pasirodė pranešimai, kad Ukrainos kariai pirmą kartą nuo karo pradžios peržengė sieną į Kursko sritį ir veržiasi į priekį nuo vieno kaimo prie kito. Karybos ekspertai sako, kad tai – galima preliudija į kitus veiksmus.
Ukrainos kariškiams pavyko prasistūmėti bent 10 kilometrų į Rusijos teritorijos gilumą.
Ukrainiečiai pasiekė logistikos centrą Sudžą - tai maždaug 5 tūkst. gyventojų turintis miestas už 8 km nuo Ukrainos sienos.
Nors įvykiai Rusijos ir Ukrainos pasienyje prikaustė Kyjivo sąjungininkų ir žiniasklaidos priemonių dėmesį, Ukraina laikosi neįprastos tylos.
Aukščiausio rango šalies pareigūnai atsisako žurnalistams ką nors komentuoti net ir anonimiškai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Garsus istorikas T.Snyderis pasakė, kuo baigsis karas Ukrainoje
08:22
„Istoriniu požiūriu paprastai laimi šalis, kurios ekonomika didesnė. Ukraina turėtų būti ta pusė, nes ją turėtų palaikyti Jungtinės Valstijos, Kanada, dauguma Europos šalių, [ir] iš dalies Pietų Korėja, Japonija. Jei šios šalys bent šiek tiek mobilizuos savo ekonomikas, Ukraina galiausiai laimės karą“, – sako istorikas Timothy Snyderis.
Jeilio universiteto istorijos profesorius, knygų „Kruvinos žemės“ ir „Kelias į nelaisvę“ autorius kalbėjosi su Laisvės radijo Ukrainos tarnyba apie galimus Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos scenarijus ir apie tai, kaip galėtų atrodyti Rusijos imperijos žlugimas.
„Kitas dalykas – karai vyksta teritorijoje, o ne žmonių galvose. Rusams puikiai sekasi įsiskverbti į Vakarų žmonių protus ir atitraukti mūsų dėmesį nuo pagrindinių teritorinių realijų. Ukraina gali laimėti, jei ji kontroliuos šiaurinę pakrantę iki Juodosios jūros. Ukraina gali laimėti, jei sugebės padaryti taip, kad Rusijai būtų per brangu tęsti karą“, – pastebėjo istorijos profesorius.
„Manau, kad tai įmanoma, tačiau joks istorikas ir politologas negali pasakyti, kas nutiks. Ukraina gali laimėti šį karą, jei ją palaikys sąjungininkai, jei mes sutelksime dėmesį į tinkamų teritorijų kontrolę ir suprasime, kad karas iš esmės yra politinis, o ne psichologinis. Tai nėra susiję su mūsų jausmais; tai susiję su tuo, kiek ilgai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas politiškai gali daryti tai, ką daro“, – aiškino ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kryme nugriaudėjo sprogimai: skelbiama, kad numušta priešlaivinė raketa „Neptūnas“
07:55
Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas paskelbė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą ir teigė, kad rusai esą numušė priešlaivinę raketą „Neptūnas“ virš miesto vandenų, taip pat pataikė į bepiločius orlaivius ir jūrų dronus.
„Mūsų kariuomenė atremia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą. Preliminariais duomenimis, viena priešlaivinė raketa „Neptūnas“ jau numušta virš vandenų nemažu atstumu nuo kranto.“
Vėliau „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ pranešė apie šaudymą ir stiprų sprogimą Čornomorske, kaime Krymo Jevpatorijos rajone, taip pat apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbą Belbeko aerodromo rajone.
M.Rozvažajevas taip pat pranešė apie antvandeninių bepiločių orlaivių ataką, pasak jo, esą buvo sunaikinti du bepiločiai laivai.
Lipecko srityje liepsnoja karinis aerodromas, evakuojamos 4 gyvenvietės
07:03
Lipecko srityje esančiame kariniame aerodrome kilo gaisras, ankstų penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir TASS.
Karinis aerodromas yra maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina.
Rusijos naujienų agentūros apie tai informavo netrukus po to, kai srities gubernatorius paskelbė apie evakuaciją po masinės dronų atakos netoli Lipecko miesto.
Išpuolis Lipecko srityje buvo įvykdytas tuo metu, kai Kyjivą remiančios pajėgos yra įsiveržusios į pietvakarinę Kursko sritį.
Tai yra vienas iš rimčiausių Kyjivo įsiveržimų per sieną į Rusijos teritoriją nuo karo Ukrainoje pradžios.
Oficialios Rusijos naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“, pranešdamos apie gaisrą Lipecko aerodrome, citavo regioninės nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovus, tačiau nė viena iš jų nenurodė gaisro priežasties.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Jermakas: D.Trumpas aiškiai supranta, koks tai karas
06:55
Rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose yra Amerikos žmonių reikalas. Tačiau Ukrainai labai svarbu, kad abu kandidatai į prezidentus ir juos supantys žmonės aiškiai suprastų, kas vyksta Ukrainoje.
Tai interviu naujienų svetainei „Europejskaja Pravda“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Jis taip pat pažymėjo, kad labai svarbu, „kad abu kandidatai iš tiesų turėtų Ukrainos pergalės planą ir pergalės strategiją“.
A.Jermakas patvirtino, kad per pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu D.Trumpas liepė jam neklausyti pareiškimų apie jo pasirengimą nusileisti Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui.
„Taip, jis tai pasakė. Kad nereikia kreipti dėmesio į netikras naujienas, kurios apie jį pasirodo. Kad jis aiškiai supranta, koks tai karas ir kad Amerika rėmė ir toliau rems Ukrainą. Ir tai labai svarbu“, – pridūrė jis.
Kartu prezidento administracijos vadovas pažymėjo, kad nors D.Trumpas ir buvo pakviestas atvykti į Ukrainą, toks vizitas kampanijos metu „bus sudėtingas“. Paklaustas, ar jis galėtų atvykti pergalės atveju iki inauguracijos, A.Jermakas atsakė, kad „čia yra daugiau šansų“.
„Tai taikoma bet kuriam laimėjusiam kandidatui. Man atrodo, ir tam yra argumentų, kad parama Ukrainai yra sėkmingiausia Amerikos investicija pastaraisiais metais“, – tęsė jis.
Kalbant apie kandidatus į viceprezidentus demokratų Timą Wolzą ir respublikonų J.D.Vance'ą, Ukraina supranta, kad „tai skirtingi žmonės, bet mums reikia dirbti, mums reikia pakeisti šią poziciją“.
„Ir tai, ką pastarosiomis dienomis mačiau žiniasklaidoje, rodo, kad net J.D.Vance'o retorika keičiasi. Tiesą sakant, netikiu, kad Jungtinėse Valstijose kada nors gali būti prezidentas, kuris nesuprastų, kas yra Rusija, ir kuris ideologiškai nebūtų linkęs remti Ukrainos. Dabar tarp Jungtinių Valstijų ir Ukrainos jau įvyko istorinių pokyčių. Mes tapome partneriais, iš tiesų palaikome labai stiprius sąjungininkų santykius. Ir nemanau, kad kuris nors kitas Jungtinių Valstijų prezidentas bus kitokios nuotaikos“, – teigė A.Jermakas.
Ukrainos pusė pirmą kartą atskleidė mūšių Kursko srityje detales
06:38 Atnaujinta 08:14
Su Ukrainos gynybos ministerija siejamas stebėsenos projektas „DeepState“ pirmą kartą atskleidė nuo rugpjūčio 6 d. ryto vykstančių Ukrainos pajėgų kovų Rusijos Kursko srityje detales.
Pasak pranešimo, antradienį Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė Sverdlikovą, Dariną ir Olešnią bei perėmė jų kontrolę.
Pažymima, kad gynybos pajėgos smogė netoli Sverdlikovo ir Olešnios. Pirmasis kaimas buvo užimtas per mūšį, o antrasis – be kovos arba su minimaliomis pastangomis.
„Sudžos kontrolės punkte apsupti maždaug du priešo būriai. Gornalis taip pat buvo apsuptas. Iš išgąsčio rusai pasislėpė vietos vienuolyne. Priešakiniai būriai pasiekė Gončarovką ir Sudžos apylinkes. Kovų intensyvumas Zelionyj Šliacho apylinkėse nežinomas. Mykolajivo-Darino srityje priešo tvirtovei pavyko atlaikyti pirmąjį puolimą, bet neilgam“, – rašoma „DeepState“ pranešime.
Pažymima, kad atnaujinta informacija bus teikiama pavėluotai. Be to, kai kuri informacija gali skirtis nuo tiesioginių įvykių dalyvių liudijimų.
