Svarbiausios naujienos
- „New York Times“: Rusijai galimai pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko regione
- Karybos ekspertas: ukrainiečiams Kursko atominė reikalinga kaip šuniui penkta koja.
- Penkios brigados kontroliuoja 1000 kv. km: „Forbes“ paaiškino sėkmingą Ukrainos įsiveržimą į Kurską.
- A.Lukašenka įsibaimino: Baltarusija pritraukia karius prie sienos su Ukraina.
- V.Putino ideologas A.Duginas sudarė priešų sąrašą FSB žudikui V.Krasikovui.
- „Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas lieja pyktį ir paaiškina, kas kaltas dėl Kursko.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„New York Times“: Rusijai galimai pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko regione
20:35
Rusams galbūt pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko srityje, tačiau kovos tęsiasi, rašo „The New York Times“, remdamasis analitikais.
Suomijos bendrovės „Black Bird Group“, analizuojančios palydovines nuotraukas ir atvirą informaciją iš socialinių tinklų, analitikas Pasi Paroinenas įsitikinęs, kad Maskvai pavyko sulėtinti Ukrainos pajėgų puolimą.
„Dabar įžengiame į etapą, kai lengvi laimėjimai jau pasiekti. Būtent čia buvo sparčiausias judėjimas per pirmąsias tris dienas. O vakar, manau, pradėjome matyti Rusijos atsako poveikį“, – sako jis.
Kaip pažymi NYT, galutinis Ukrainos tikslas šiame puolime lieka neaiškus. Kai kurie analitikai spėja, kad Kyjivas tikisi atitraukti Rusijos karius nuo fronto linijų pačioje Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad taip neatsitiko.
Remiantis Vašingtono analitinio centro Karo tyrimų instituto analize, atrodo, kad Rusija, siekdama atremti Ukrainos puolimą, daugiausia remiasi netoli šios teritorijos jau dislokuotais daliniais. Dauguma šių dalinių yra šauktiniai ir nereguliarūs kariai, kitaip nei Ukrainoje kovojantys patyrę kariai.
P. Paroinenas sakė, kad nedidelis rusų karių skaičius tikriausiai vis dar laikosi centrinėje Sudžos dalyje, o ukrainiečiai bando sukurti gynybą į rytus nuo šio miesto. Jo teigimu, ukrainiečiai susidūrė su dideliu pasipriešinimu, kai kelis kartus bandė perimti Korenevo miesto, esančio maždaug už 30 mylių į šiaurės vakarus, kontrolę.
„Tai galėjo sukelti ukrainiečiams daug problemų“, – sakė jis.
Rusija dar neatsisakė puolimo Donbase ir neatsitraukia iš ten karių. Pastarosiomis dienomis rusai surengė išpuolius netoli Časiv Jaro, Torecko ir Pokrovsko miestų.
Kaip rašė UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį sudavė smūgį V.Putino režimui, o tai sukuria papildomą galimybę deryboms. V.Putinas praranda stipraus valdovo įvaizdį, nes rusai vis dažniau abejoja, ar jis ir toliau gali užtikrinti jų saugumą.
Taip pat pranešėme, kad Kremlius siunčia „privačius apsaugininkus“ ginti Kursko. Valstybinės korporacijos „mobilizuoja“ savo apsaugą dalyvauti mūšiuose pasienyje.
Baltarusija parodė dronų, kurie, kaip įtariama, atskrido iš Ukrainos, liekanas
23:20
Baltarusijos gynybos ministerija paviešino tariamai Baltarusijos sieną pažeidusių Ukrainos dronų liekanas.
Valstybinė agentūra „BelTA“ su nuoroda į televizijos kanalą „Belarus 1“ pranešė, kad tiriant orlaivio nuolaužas esą buvo aptiktas „elektros variklis, NATO šalių elektronikos komponentai, aktyvi amerikietiškos gamybos daugiajuostė antena, belgų navigacinė sistema.
Tikėtina, kad numušti bepiločiai orlaiviai buvo surinkti kartu su NATO inžinieriais“, – sakoma pranešime.
Šeštadienio rytą save laikantis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad virš šalies buvo numušti „keli taikiniai“, skridę iš Ukrainos. Pasak jo, įtariama, kad tai atakos dronai.
Po to A. Lukašenka davė nurodymą sustiprinti kariuomenės grupavimą Gomelio ir Mozyriaus taktinėse kryptyse, kurios ribojasi su Kyjivo ir Černihivo sritimis.
Tuo pat metu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija laikinajai Ukrainos reikalų patikėtinei Olgai Tymuš pranešė, kad šalis gali kelti klausimą dėl tolesnio Ukrainos diplomatinės atstovybės buvimo Minske tikslingumo.
V.Zelenskis apie operaciją Kursko srityje: Ukraina žino, kaip atkurti teisingumą
22:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Rusijos Kursko srityje. Kaip Ukrainos vadovas pareiškė savo vakaro kalboje, karas persikelia „į agresoriaus teritoriją“.
„Šiandien vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis jau kelis kartus pranešė apie fronto ir mūsų veiksmus ir karo stūmimą į agresoriaus teritoriją. Ačiū kiekvienam mūsų gynybos pajėgų daliniui, kuris tai užtikrina. Ukraina įrodo, kad tikrai moka grąžinti teisingumą ir garantuoja būtent tokį spaudimą, kokio reikia – spaudimą agresoriui“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas išsamiau nekomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Kursko srityje. Kartu jis pridūrė, kad Ukrainos kovinės brigados iš tiesų veiksmingai gina valstybę ir naikina okupantą.
„Mes nepaliekame viso fronto be dėmesio. Visomis kryptimis, visuose karinių susidūrimų taškuose. Sumų sritis, Charkivo sritis, visos Donecko srities kryptys, ypač sunkiausios – Pokrovsko, Torecko, Kramatorsko, – ir mūsų šalies pietūs. Visur yra už ką padėkoti Ukrainos kariams“, – pridūrė prezidentas.
Ukrainos pajėgos užėmė tris Kursko srities kaimus
22:00
Šeštadienį Ukrainos pajėgos užėmė mažiausiai tris gyvenvietes Rusijos Kursko srityje.
Tai pareiškė Ukrainos deputatas, Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Mysiaginas.
Pasak deputato, rugpjūčio 10 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė Ivaškovsko, Machnovkos ir Sverdlikovo gyvenvietes Rusijos Kursko srityje. J.Mysiaginas paskelbė Ukrainos karių nuotrauką Machnovkoje, taip pat vaizdo įrašą, kuriame ukrainiečių karys numeta Rusijos trispalvę nuo administracinio pastato Sverdlikove.
Kaip rašo „The New York Times“, remdamasis analitikais, rusams tikriausiai pavyko sulėtinti ukrainiečių puolimą Kursko srityje, tačiau kovos tęsiasi.
Maskvos gyventojai nepatenkinti Rusijos atsaku ir pyksta dėl ukrainiečių įsiveržimo Kurske: įžūli operacija
21:24
Maskvos gyventojai šeštadienį pasisakė už griežtą atsaką į Ukrainos staigų įsiveržimą per sieną – rimčiausią užsienio kariuomenės išpuolį Rusijos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau Maskvos gatvėse taip pat pasitaikė žmonių, kurie pyko dėl to, kaip apskritai galėjo įvykti tokia įžūli operacija, kai Ukraina įžengė kelis kilometrus į Rusijos teritoriją ir sukėlė masinę evakuaciją iš apšaudomų pasienio kaimų.
Rusija penktadienį pranešė pradėjusi „antiteroristines operacijas“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose pasienio regionuose.
Pagal Rusijos įstatymus saugumo pajėgoms ir kariuomenei suteikiamos plačios galios vykdant kovos su terorizmu operacijas.
Ribojamas judėjimas, gali būti konfiskuojamos transporto priemonės, klausomasi telefoninių pokalbių, teritorijos paskelbiamos uždraustomis zonomis, įrengiami patikros punktai, sustiprinamas pagrindinių infrastruktūros objektų saugumas.
„To buvo imtasi per vėlai. To reikėjo imtis iš karto“, – šeštadienį Maskvos centre naujienų agentūrai AFP sakė vyras vardu Denisas, kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės.
„New York Times“: Rusijai galimai pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko regione
20:35
Rusams galbūt pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko srityje, tačiau kovos tęsiasi, rašo „The New York Times“, remdamasis analitikais.
Suomijos bendrovės „Black Bird Group“, analizuojančios palydovines nuotraukas ir atvirą informaciją iš socialinių tinklų, analitikas Pasi Paroinenas įsitikinęs, kad Maskvai pavyko sulėtinti Ukrainos pajėgų puolimą.
„Dabar įžengiame į etapą, kai lengvi laimėjimai jau pasiekti. Būtent čia buvo sparčiausias judėjimas per pirmąsias tris dienas. O vakar, manau, pradėjome matyti Rusijos atsako poveikį“, – sako jis.
Kaip pažymi NYT, galutinis Ukrainos tikslas šiame puolime lieka neaiškus. Kai kurie analitikai spėja, kad Kyjivas tikisi atitraukti Rusijos karius nuo fronto linijų pačioje Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad taip neatsitiko.
Remiantis Vašingtono analitinio centro Karo tyrimų instituto analize, atrodo, kad Rusija, siekdama atremti Ukrainos puolimą, daugiausia remiasi netoli šios teritorijos jau dislokuotais daliniais. Dauguma šių dalinių yra šauktiniai ir nereguliarūs kariai, kitaip nei Ukrainoje kovojantys patyrę kariai.
P. Paroinenas sakė, kad nedidelis rusų karių skaičius tikriausiai vis dar laikosi centrinėje Sudžos dalyje, o ukrainiečiai bando sukurti gynybą į rytus nuo šio miesto. Jo teigimu, ukrainiečiai susidūrė su dideliu pasipriešinimu, kai kelis kartus bandė perimti Korenevo miesto, esančio maždaug už 30 mylių į šiaurės vakarus, kontrolę.
„Tai galėjo sukelti ukrainiečiams daug problemų“, – sakė jis.
Rusija dar neatsisakė puolimo Donbase ir neatsitraukia iš ten karių. Pastarosiomis dienomis rusai surengė išpuolius netoli Časiv Jaro, Torecko ir Pokrovsko miestų.
Kaip rašė UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį sudavė smūgį V.Putino režimui, o tai sukuria papildomą galimybę deryboms. V.Putinas praranda stipraus valdovo įvaizdį, nes rusai vis dažniau abejoja, ar jis ir toliau gali užtikrinti jų saugumą.
Taip pat pranešėme, kad Kremlius siunčia „privačius apsaugininkus“ ginti Kursko. Valstybinės korporacijos „mobilizuoja“ savo apsaugą dalyvauti mūšiuose pasienyje.
Rusija skelbia iš pasienio zonos Kursko srityje evakavusi daugiau nei 76 tūkst. žmonių
19:36
Nuo antradienio, kai Ukraina surengė staigų įsiveržimą per sieną, Rusija iš pasienio teritorijų vakarinėje Kursko srityje evakavo daugiau kaip 76 tūkst. žmonių, pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Daugiau kaip 76 tūkst. žmonių buvo laikinai perkelti į saugias vietas“, – per spaudos konferenciją šeštadienį pareiškė regioninės nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį patvirtino, kad vis dar kovoja su Ukrainos kariais vakarinėje Kursko srityje.
„Ginkluotosios pajėgos toliau atremia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą įsiveržti per sieną“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, nurodžiusi, kad aviacijos ir artilerijos ugnimi smogė Ukrainos kariams ir karinei technikai Rusijos teritorijoje.
Rusai bando apsupti Ukrainos pajėgų pozicijas prie dviejų Donbaso gyvenviečių
18:51
Rusijos okupantai fronte pasiekė vietinių laimėjimų, ypač Donecko srityje. Kaip praneša projektas „DeepState“, rusai pasistūmėjo į priekį ties Pesčanoje, Stelmachovka, Ivanovka ir Krasnogorovka.
„Jie bando apsupti dalį gynybos pajėgų pozicijų prie Stelmachovkos ir Pesčanoje. Į šiaurę nuo pastarosios gyvenvietės priešas po apsupimo bandys pasiekti į šiaurę esančias aukštumas, o tai suteiks jam naujų galimybių toliau veržtis į Kolesnikovką“, – pažymi stebėtojai.
Rugpjūčio 9 d. Rusijos okupantai raketomis atakavo prekybos centrą Konstantinovkoje, Donecko srityje. Dėl apšaudymo žuvo 14 žmonių ir 43 buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų identifikuoti du vaikai, o dar šešių žmonių, tarp kurių, tikėtina, yra vienas vaikas, tapatybėms nustatyti atliekami tyrimai.
Per pastarąją parą Ukrainos fronte užfiksuota 90 kovinių susirėmimų. Rusijos kariai aktyviausiai veikė Pokrovsko kryptimi. Rusija palaiko karines pajėgas pasienyje su Černihivo ir Sumų sritimis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Karybos ekspertas: ukrainiečiams Kursko atominė reikalinga kaip šuniui penkta koja
17:56
„Jeigu ukrainiečiai būtų norėję užimti Kursko atominę elektrinę, jie tą būtų siekę padaryti iš karto, staigiu tiesiu šuoliu. Bet, kaip sakiau, ši atominė elektrinė jiems reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tikslas – sudaryti stiprų gynybos rajoną Rusijos teritorijoje, kuris erzintų Kremlių kaip rakštis, bet kurio lengvai likviduoti rusams nepavyktų“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo karo apžvalgoje.
„Ką gi, mano prieš dvi dienas išsakytos prognozės ir vėl pildosi – ukrainiečiai gilyn nesiveržia, formuoja jiems patogų ginti placdarmą, kuris negali būti didesnis, nes jo perimetro nepasieks artilerija ir salvinės raketinės sistemos. Ką beje jau ir pamatėme – artėjanti prie mūšio lauko bataliono kolona buvo sudaužyta HIMARS. Kaip suprantu, tai buvo ne armijos, o „Rosgvardijos“ vienetas, kurio vadas ir dalis karių perėjo iš „vagnerių“, – penktadienio vakarą publikuotame komentare pastebėjo ekspertas.
Kol pagrindinės ukrainiečių pajėgos įsitvirtina gynybos rajone, mažos grupės zuja palei perimetrą, puldinėdamos tokias pačias mažas rusų grupeles, trikdydami ir šiaip chaotišką rusų vadovavimą, taip pat užima patogias pozicijas, jeigu rusai neturi kuo jų apginti.
„Jeigu ukrainiečiai būtų norėję užimti Kursko atominę elektrinę, jie tą būtų siekę padaryti iš karto, staigiu tiesiu šuoliu. Bet, kaip sakiau, ši atominė elektrinė jiems reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tikslas – sudaryti stiprų gynybos rajoną Rusijos teritorijoje, kuris erzintų Kremlių kaip rakštis, bet kurio lengvai likviduoti rusams nepavyktų.
Kažkas panašaus į Krynkų placdarmą, tik aukštesnio lygio, ginamas didesnėmis pajėgomis neturint už nugaros Dnipro, stipriai ribojančio tiekimą ir manevrą. Vieta parinkta labai tiksliai, priešas čia neturėjo nei pajėgų, nei gilesnės gynybos, nei ugnies priemonių persvaros, nei rimtesnių logistikos pajėgumų. Dabar visi civiliniai pajėgumai visiškai dezorganizuoti ir rusų pajėgos jais pasinaudoti negali“, – pastebėjo analitikas.
„Vaizdžiai tariant – agresorius sėdi savo kieme nuogu užpakaliu dilgėlėse ir laukia, kol bus pritraukta daugiau pastiprinimų. Ką padaryti irgi nelengva, nes po ranka jų nėra, o visi artėjantys yra apšaudomi. Jeigu dabar čia pasirodytų F-16, tai operacijos rajonas bent jau trumpam būtų visiškai izoliuotas, rusams į jį prasmukti ir ištrūkti laukan būtų labai nelengva“, – sakė jis.
Pasak eksperto, Kremlius krizę sprendžia įprastu būdu – ją ignoruodamas. Vladimiras Putinas sušaukė Saugumo tarybą, bet joje kalbėjo apie „ukrainiečių terorizmą“, o ne apie priešo pajėgų įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Įvesta nepaprastoji padėtis, bet ją įvedė tik Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija. Tokia padėtis įvedama civilinių krizių metu, potvynių, didelių gaisrų ir kitų avarijų ar gamtos kataklizmų atveju.
„Kremlius ir toliau mėgina išvengti karo padėties įvedimo, ir kantriai, sukandęs dantis mėgina krizę lokalizuoti, sumažinti režimo patiriamą žalą (žmonės ten niekam neįdomūs) ir jau tada, vėliau, galvoti, kaip problemą išspręsti“, – sako E.Papečkys.
Pasak jo, ukrainiečiai irgi nesnaudžia, ir apšaudo bei atakuoja bepiločiais ir kitas Rusijos pasienio sritis, bei demonstratyviais pajėgų manevrais prie sienos verčia rusus sustiprinti sienos apsaugą. O kuo daugiau gini, tuo sunkiau viską apginti, pastebi analitikas.
„V.Putinas taip ir neišėjo ir viešai neįvertino situacijos, nepaskelbė jokių skambių pažadų. Taip elgtis gali sau leisti tik diktatorius, bet koks renkamas valstybės vadovas už sumokėtų savo politine karjera“, – apibendrino ekspertas.
Ukraina atakavo dujų platformos bokštą Juodojoje jūroje
16:02
Ukrainos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad buvo smogta dujų platformos bokštui Juodojoje jūroje, kuriame buvo Rusijos kariuomenės karinė įranga ir personalas. Tai liudija šeštadienį, rugpjūčio 10 d., socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta karinių jūrų pajėgų žinutė.
Pažymima, kad smūgį jūrų pajėgos surengė bendradarbiaudamos su karine žvalgyba GUR.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų teigimu, rusai naudojo bokštą GPS „spoofingui“, kad civilinė navigacija Juodojoje jūroje taptų pavojinga.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vienam iš B.Nemcovo žudikų suteikta malonė: jis išsiųstas į karą Ukrainoje
15:35
Vienam iš Rusijos opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo įgyvendintojų buvo suteikta malonė ir jis išsiųstas į karo su Ukraina frontą. Apie tai pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos teisėsaugos institucijomis.
Kalbama apie Temirlaną Eskerchanovą, kuris, tyrimo duomenimis, užsiėmė B.Nemcovo sekimu ir nurodė žudikams vietą, kur būtų patogiausia nužudyti politiką. 2017 m. jis buvo nuteistas kalėti 14 metų.
„T.Eskerchanovas 2024 m. kovo mėn. pasirašė sutartį su Gynybos ministerija, jam buvo suteikta malonė, po to jis buvo paleistas iš kolonijos. Jis išvyko į vieną iš šturmo dalinių ir dabar vykdo kovines užduotis specialiosios karinės operacijos zonoje“, – sakė agentūros pašnekovas.
Teigiama, kad sutartis su T.Eskerchanovu buvo pasirašyta vieneriems metams. Tačiau anksčiau Rusijos opozicinė žiniasklaida ne kartą pažymėjo, kad visos sutartys su Rusijos gynybos ministerija de facto yra neterminuotos, nes jos automatiškai pratęsiamos tol, kol vyksta karas.
Taip pat pranešama, kad visi kiti B.Nemcovo nužudymo sąmokslininkai tebėra kolonijoje, nes nenorėjo dalyvauti kare su Ukraina.
Boriso Nemcovo nužudymas
15min primena, kad 2015 m. vasario 27 d. Maskvoje buvo nužudytas žymus Rusijos opozicijos veikėjas ir Vladimiro Putino režimo kritikas Borisas Nemcovas. Jis buvo nušautas ant tilto netoli Kremliaus. B.Nemcovas aktyviai priešinosi korupcijai Rusijoje, Krymo aneksijai ir karui Donbase.
B.Nemcovo nužudymas sukėlė didelį rezonansą Rusijoje ir užsienyje bei buvo vertinamas kaip išpuolis prieš žodžio laisvę ir politinę opoziciją šalyje. Už žmogžudystės įvykdymą buvo nuteisti penki asmenys, tačiau nusikaltimo iniciatoriai liko nežinomi, todėl kilo abejonių dėl tyrimo skaidrumo.
A.Lukašenka įsibaimino: Baltarusija pritraukia karius prie sienos su Ukraina
15:09
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka nurodė sustiprinti Baltarusijos karių grupuotes Gomelio ir Mozyriaus taktiniuose rajonuose prie Ukrainos sienos, rašo naujienų agentūra BELTA, remdamasi Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu.
„Specialiųjų operacijų pajėgų kariniams daliniams, sausumos kariuomenei, raketinėms pajėgoms, įskaitant raketų sistemas „Polonez“ ir raketų kompleksus „Iskander“, pavesta vykti į nurodytas teritorijas“, – sakė jis.
Atitinkami pareiškimai buvo padaryti kaltinimų Ukrainai dėl Baltarusijos oro erdvės pažeidimo dronais fone.
Šeštadienį Aliaksandras Lukašenka apkaltino Ukrainą pažeidus Baltarusijos oro erdvę. Jis teigė, kad Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos sistema neva numušė Ukrainos bepiločius orlaivius, iš viso buvo aptikta apie dešimt bepiločių orlaivių.
Pasak jo, incidentas esą įvyko rugpjūčio 9 d. vakare, dėl to šalies oro ir oro gynybos pajėgoms buvo įvesta padidinta parengtis.
A.Lukašenka pagrasino, kad „bet kokios provokacijos neliks be atsako“.
Baiminasi Kursko srities scenarijaus
„Mes tai laikome provokacija prieš Baltarusijos Respubliką, – sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas. – Atsižvelgdamas į padėtį Ukrainoje, taip pat Rusijos Kursko srityje, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas davė nurodymą sustiprinti kariuomenės grupavimą Gomelio ir Mozyriaus taktinėse kryptyse, kad būtų galima reaguoti į bet kokias galimas provokacijas“.
BELTA skelbia, kad rugpjūčio 9 d. budinčios oro gynybos pajėgos neva užfiksavo neatpažintus oro objektus, skriejančius iš Ukrainos teritorijos Baltarusijos kryptimi. „Siekiant laiku užkardyti galimą valstybės sienos pažeidimą Baltarusijos Respublikos oro erdvėje, paskirtos pajėgos ir priemonės buvo laiku įvestos į budėjimą Nr. 1. Kirtus valstybės sieną, oro taikiniai buvo klasifikuoti kaip bepiločiai orlaiviai ir duota komanda juos sunaikinti“, – sakoma valstybinės naujienų agentūros tekste.
V.Putino ideologas A.Duginas sudarė priešų sąrašą FSB žudikui V.Krasikovui
14:34
Kremliaus ir „rusų pasaulio“ ideologu vadinamas Aleksandras Duginas išvardijo žmones, kurie galėtų tapti FSB žudiko Vadimo Krasikovo, kurį Vladimiras Putinas mainais grąžino į Rusiją, taikiniu. Apie tai rašo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
A.Duginas įvardijo šiuos asmenis:
- „Telegram“ kanalo VČK-OGPU administratorius, „besidžiaugiantis kiekviena mūsų nesėkme ir publikuojantis mūsų priešų medžiagą“
- buvęs Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas
- Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovas Vasilijus Maliukas
- Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas
- tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Christo Grozevas.
„Krasikovai, brangusis, greičiau pailsėkite, turime tiek daug darbo. <...> Apskritai, manau, kad sąrašas toks didžiulis... Taigi greičiau pasveikite arba papasakokite kolegoms, kaip tai daroma“, – rašė A.Duginas.
FSB žudikas Vadimas Krasikovas grįžo į Rusiją, kai buvo keičiamasi kaliniais su Vakarų šalimis. Vokietijoje jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už čečėnų karo vado Zelimchano Changošvilio nužudymą Berlyno centre.
Plačiau skaitykite ČIA.
Penkios brigados kontroliuoja 1000 kv. km: „Forbes“ paaiškino sėkmingą Ukrainos įsiveržimą į Kurską
13:44
Nepraėjus nė savaitei nuo Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį pradžios, patvirtinta, kad šioje zonoje ir aplink ją yra mažiausiai penkios Ukrainos brigados: keturios kariuomenės mechanizuotosios brigados ir viena Nepriklausomų oro pajėgų brigada.
Anot „Forbes“, iš viso šiuose daliniuose gali būti iki 10 000 karių ir 600 šarvuočių.
„Per keturias dienas penkios brigados iš dalies arba visiškai užėmė apie 400 kvadratinių mylių (apie 1000 kv. km) Kursko srityje ir paėmė į nelaisvę dešimtis rusų karių. Gali būti, kad brigados neketina pasilikti Rusijoje, tačiau šiuo metu nėra jokių ženklų, kad jos lėtintų savo puolimus“, – rašo „Forbes“.
Straipsnyje primenama, kad pirmosiomis Ukrainos puolimo valandomis buvo patvirtintas trijų brigadų tiesioginis dalyvavimas: 22-osios ir 88-osios mechanizuotųjų brigadų, taip pat 80-osios oro desanto brigados.
Tačiau ketvirtadienį 116-oji mechanizuotoji brigada paskelbė bepiločių orlaivių komandos „Horn“ padarytą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip brigados tankai ir šarvuočiai juda Kursko link. O po dienos 61-oji mechanizuotoji brigada taip pat paskelbė apie save vaizdo įraše iš Rusijos Sudžos miesto.
Be to, 49-oji artilerijos brigada yra maždaug už 48 km nuo Kursko mūšio vietos. Šioje vietovėje taip pat yra 27-oji artilerijos brigada, kuri yra vienintelė HIMARS operatorė, pažymėjo „Forbes“.
Taigi penktadienį buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip HIMARS atakuoja rusų karių koloną, judančią Kursko link. Po atakos padarytuose vaizduose matyti septyni sunaikinti sunkvežimiai ir daug žuvusių karių.
Padeda artilerija
Ši ataka padeda paaiškinti, kaip ukrainiečiams pavyko taip greitai ir taip toli pasistūmėti į priekį. Atrodo, kad artilerija neleidžia naujoms rusų pajėgoms pasiekti mūšio lauko, pažymėjo „Forbes“.
Kartu straipsnyje pabrėžiama, kad artilerijos blokada sumažina vieną iš pagrindinių pavojų Ukrainos operacijai – riziką, kad Rusija izoliuos ukrainiečių dalinius.
„Tačiau rusai negalės izoliuoti ukrainiečių, jei negalės pralaužti Ukrainos artilerijos ir atakuoti pagrindinių Ukrainos pajėgų tiekimo linijų. O kiekviena uždelsta diena įtvirtina ukrainiečių laimėjimus, nes į Kurską atvyksta vis daugiau dalinių“, – pažymėjo „Forbes“.
Anksčiau „Forbes“ rašė, kad Kursko srityje Ukrainos pajėgos pritaikė naują taktiką – dronų ir radioelektroninės kovos priemonių panaudojimą, o tai buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių puolimo sėkmę pirmosiomis dienomis. Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė išvedė iš rikiuotės rusų lėktuvų tipo žvalgybinių dronų tinklą, veiksmingai apakindama vadovybę.
Pasak „The Washington Post“, jei Rusijos pajėgos ir toliau žengs į priekį tokiu pat greičiu, kaip ir kitose vietovėse, joms gali prireikti metų, kad susigrąžintų prarastą teritoriją Kursko srityje.
Rusija: Ukrainos karių įsiveržimas kelia grėsmę Kursko atominei elektrinei
13:24
Rusijos branduolinės energetikos agentūra šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos pasienio ataka kelia tiesioginę grėsmę atominei elektrinei, esančiai mažiau nei už 50 kilometrų nuo mūšio zonos.
„Ukrainos kariuomenės veiksmai kelia tiesioginę grėsmę“ Kursko atominei elektrinei vakarų Rusijoje, netoli sienos su Ukraina, valstybinės naujienų agentūros citavo „Rosatom“.
Agentūra pridūrė: „Šiuo metu yra realus Ukrainos kariuomenės smūgių ir provokacijų pavojus.“
Rusijos kariuomenė teigia jau penktą dieną stabdanti Ukrainos karių įsiveržimą
12:49
Rusijos kariuomenė šeštadienį patvirtino, kad vis dar kovoja su Ukrainos kariais vakarinėje Kursko srityje, praėjus penkioms dienoms po to, kai Kyjivo pajėgos surengė staigų įsiveržimą per sieną.
„Ginkluotosios pajėgos toliau atremia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą įsiveržti per sieną“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, nurodžiusi, kad aviacijos ir artilerijos ugnimi smogė Ukrainos kariams ir karinei technikai Rusijos teritorijoje.
Ekspertas: Ukrainos pajėgos turi šansą išstumti Rusiją iš Charkivo ir įžengti į Belgorodą
12:37
Operacijos dislokacijos rajonas Rusijos teritorijoje gali būti išplėstas: Ukrainos pajėgos dabar turi galimybę įžengti į Belgorodo sritį, pažymėjo karinis ekspertas Aleksandras Musienka.
Pasak jo, šiuo metu yra informacijos, kad Rusija jau gali perkelti Leningrado karinės apygardos karius iš Belgorodo srities į Kurską. Kaip teigė A.Musienka, tai sumažins Rusijos grupuotės galimybes vykdyti puolimą Charkivo srityje.
„Šiuo atžvilgiu Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi galimybę išstumti priešą iš Charkivo srities, visiškai nustatyti valstybinės sienos kontrolę... Taip pat užbaigti logistikos nutraukimo šia kryptimi klausimą, nustatant Šebekino ir aplinkinių kaimų kontrolę“, – mano ekspertas.
A.Musienka paaiškino, kad tokiu būdu Ukrainos gynėjai gali ne tik išstumti priešą, bet ir vykdyti kontratakas bei įžengti į Belgorodo sritį, sukeldami papildomų problemų Rusijai:
„Ir neabejotinai privers Rusijos vadovybę išvesti savo pajėgas iš Rytų Ukrainos“.
Priminsime, kad anksčiau buvo pranešta, jog Rusijos valdžia įvedė „antiteroristinės operacijos režimą“ trijose srityse – Kursko, Briansko ir Belgorodo.
Pasak A.Musienkos, tai rodo, kad Rusijos vadovybė svarsto „tokį scenarijų“ dėl Ukrainos pajėgų pasistūmėjimo.
R.Kadyrovas nutraukė tylą dėl ukrainiečių atakos Kurske
11:57
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pirmą kartą pakomentavo rugpjūčio 6 d. prasidėjusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą Kursko srityje. Jis patikino, kad Rusijos kariuomenė sugebės susidoroti su šiuo puolimu, tačiau tam reikės laiko.
„Palaukite dvi ar tris dienas, bus gerų rezultatų“, – sakė R.Kadyrovas Čečėnijos agentūrai „Segodnia“.
Čečėnijos specialiųjų pajėgų dalinys „Achmat“ kartu su vadu generolu majoru Apti Alaudinovu yra Kursko srityje. Rugpjūčio 9 d. rytą jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė neva turi pakankamai pajėgų ir priemonių sustabdyti Ukrainos pajėgas regione ir „nerimauti nereikia“. „Padėtis gana sudėtinga, bet ne kritinė“, – pažymėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vaizdo įraše užfiksuotas smūgis Rusijos kariniam konvojui netoli Rylsko
11:18
„Telegram“ kanalas „Khorne Group“, kurį Ukrainos šaltiniai sieja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 116-ąja nepriklausoma mechanizuotąja brigada, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas naktinis smūgis Rusijos kariniam konvojui netoli Rylsko Kursko srityje. Tai, kad smogta būtent šiam konvojui, įrodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ atlikta analizė. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, prieš smūgį konvojus net nejudėjo.
Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip daugiau kaip 10 sunkvežimių kolona stovi gatvėje apgyvendintoje vietovėje. Po to per minutę į ją suduodami keturi oro smūgiai su kelių sekundžių pertraukomis, o žmonės išsilaksto iš sunkvežimių.
„Agentstvo“ patvirtino, kad vaizdo įraše matyti, kaip naktį į penktadienį buvo smogta kariniam konvojui Rylsko rajono Oktiabrskio kaime. Tai rodo konkreti kelio sankryža ir namų išsidėstymas gatvėje.
Tokią pačią išvadą padarė ir prorusiškas karinis tinklaraštis „Vojenny osvedomitel“. Pasak tinklaraščio autoriaus, vaizdo įrašas patvirtina jo prielaidą, kad į konvojų neva buvo smogta GMLRS raketomis iš reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai ieško kaltų: siūlo tirti vadų sprendimus iškelti gynybos pajėgas iš Kursko
10:26
Vienas svarbiausių Rusijos parlamento narių Andrejus Guruliovas, buvęs Rusijos pietinės karinės apygardos vado pavaduotojas, pasmerkė nevykusį Rusijos atsaką į Ukrainos pajėgų įsiveržimą Kursko srityje. „Telegram“ žinučių platformoje A.Guruliovas paragino karinį prokurorą ištirti vadų sprendimus perkelti gynybos pajėgas iš Kursko regiono prieš ukrainiečių puolimą.
Taip pat buvo keliami klausimai dėl to, kad nebuvo imtasi veiksmų, nes, pasak A.Guruliovo, likus 48 valandoms iki puolimo pradžios buvo gauta žvalgybos pranešimų apie tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi pulti regioną, skelbia „The Washington Post“.
Smūgis V.Putinui
Su Kremliumi susijęs politikos analitikas Sergejus Markovas sakė, kad buvo akivaizdžių klaidų.
„Tai smūgis, nes akivaizdu, kad žvalgyba vadovybei davė signalą, bet... priemonių nebuvo imtasi, – sakė S.Markovas. – Tai visos žvalgybos sistemos nesėkmė, o kadangi už tai atsakingas Vladimiras Putinas, tai aišku, kad tai smūgis V.Putinui“.
Vis dėlto S.Markovas sakė, kad V.Putino situacija gali būti išspręsta, jei Ukrainos puolimas bus įveiktas. „Žmonės vis dar tikisi, kad tai baigsis Ukrainos pajėgų sunaikinimu“, – kalbėjo jis.
S.Markovas teigė, kad Ukrainos vyriausybė tikriausiai planuoja panaudoti paimtą teritoriją kaip derybinį kozirį būsimose derybose ir kad dabar Rusijos kariai lenktyniauja su laiku, kad galėtų kontratakuoti, kol Ukrainos brigados dar neįsitvirtino.
Atsiimti Kursko sritį gali užtrukti metus
Iki šiol vykusio karo eiga parodė, kad „pranašumą turi tie, kurie ginasi“, – teigė jis. „Manau, kad jų planas yra užimti kuo didesnę teritoriją, o kol Rusija kaups savo rezervus, jie statys įtvirtinimus“, – samprotavo Kremliaus palaikomas analitikas.
Nors Rusija turi daugiau aviacijos pajėgų nei Ukraina, neseniai vykusios Maskvos karinės operacijos Charkive ir Donbase parodė, kad labai sunku užimti teritoriją, kurioje yra įtvirtinta gynyba. „Jei jie veiks tokiu pat greičiu, kokiu Rusija puola kitur, Kursko regionui atsiimti gali prireikti metų“, – pastebėjo S.Markovas.
Rusija teigia pradedanti operacijas pasienio regionuose
10:24
Maskva penktadienį pranešė pradėjusi „antiteroristines operacijas“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose pasienio regionuose.
Apie tai pranešta tuo metu, kai Kyjivo kariai vykdo netikėtą puolimą Kursko srityje, kol kas rimčiausiame įsiveržime į Rusijos teritoriją per pustrečių metų trunkantį karą.
Rusijos nacionalinis kovos su terorizmu komitetas vėlai penktadienį pranešė, kad pradeda „antiteroristines operacijas Belgorodo, Briansko ir Kursko srityse [...] siekiant užtikrinti piliečių saugumą ir nuslopinti priešo diversinių grupių vykdomų teroro aktų grėsmę“.
„Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas lieja pyktį ir paaiškina, kas kaltas dėl Kursko
09:40
Rusijos gynybos ministerijos pagrindinės karinės-politinės valdybos viršininko pavaduotojas ir čečėnų specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas interviu kariniam tinklaraštininkui Semionui Pegovui („Telegram“ kanalas „WarGonzo“) paaiškino Rusijos kariuomenės karinę nesėkmę Kursko srityje tuo, kad „kai kurie Gynybos ministerijos vadovai“ tiek daug apgaudinėjo, kad „apgavo patys save“.
„Priešas labai rimtai ruošėsi šiai akcijai. Būkime atviri. <...> Mes apskaičiavome visus „už“ ir „prieš“, buvome viskam pasiruošę. Paskui išėjo taip, kad kai kurie Gynybos ministerijos vadovai, aš suprantu, kad jie taip apgaudinėjo, apgaudinėjo, apgaudinėjo, ir išėjo taip, kad jie apgavo patys save“, – sakė A.Alaudinovas.
Jis taip pat gyrė Ukrainos pajėgas už gerą pasirengimą ir kritikavo „kai kuriuos vadus“.
„Paaiškėjo, kad yra daug susijusių veiksnių, kurie susiklostė kartu. Iš kai kurių vietovių, kur tam tikri vadai, kaip sakoma, užsiėmė melu, priešas tyliai atitraukė dalinius, jie taip pat buvo perkelti čia, ruošėsi, o mes, pasirodo, meluodavome patys sau. Ne mes, o kai kurie vadinamieji vadai“, – sakė jis.
Be to, A.Alaudinovas pateikė savo prognozę dėl Ukrainos pajėgų užimtų teritorijų grąžinimo laiko. Pasak jo, tai užtruks kelias savaites: „Artimiausiomis savaitėmis turėsime daug padirbėti.“
Kaltino V.Gerasimovą
Keletas pagrindinių karinių tinklaraščių autorių taip pat kritikavo Gynybos ministerijos vadovybę, konkrečiai Generalinio štabo vadovą Valerijų Gerasimovą.
Gynybos ministerijai artimas telegramų kanalas „Rybar“ rašė, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus iš karo lauko apie gresiantį Ukrainos karių smūgį. „Telegram“ kanalas VČK-OGPU skelbė, kad V.Gerasimovą apie rengiamą Ukrainos puolimą prieš dvi savaites įspėjo Leningrado karinės apygardos vado pavaduotojas Jesedulla Abačiovas, tačiau Generalinio štabo viršininkas juo nepatikėjo.
Pats A.Alaudinovas neseniai atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, kai paaiškino, kodėl Čečėnijos daliniai, gynę Rusijos ir Ukrainos sieną Kursko srityje, nesugebėjo užkirsti kelio Ukrainos pajėgų puolimui. Pagal jo versiją, Ukrainos kariuomenė apėjo čečėnų įtvirtinimus.
„Forbes“: ukrainiečiai „apakino“ Rusijos kariuomenę ir netikėtai užklupo priešą Kursko srityje
09:36
Staigus Ukrainos puolimas Kursko srityje nustebino Rusiją ir Vakarų analitikus. Ukrainos kariai per kelias dienas užėmė daugiau teritorijos nei rusai per kelis mėnesius. Atrodo, kad sėkmė pasiekta įvaldžius naują karybos stilių, rašo „Forbes“.
Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutrikdė Rusijos lėktuvų tipo žvalgybinių bepiločių orlaivių tinklo veiklą, iš esmės apakindamos rusų vadovybę. Tai galėjo būti padaryta naudojant naujus dronus perėmėjus, susietus su oro gynybos radarais.
Po to, laikinai išjungus stebėjimą, į priekinę liniją buvo perkelti trumpojo nuotolio slopintuvai. Jie buvo užprogramuoti remiantis anksčiau iš elektroninės karo žvalgybos gautais duomenimis.
„Jie sužinojo pagrindinius mūsų pasienio radijo ryšio tinklų dažnius, dronų valdymo dažnius ir parengė galingus slopintuvus, kurie užgniaužė mūsų ryšį“, – rašė vienas Rusijos tinklaraštininkas, kurį cituoja „WarTranslated"'.
Tai tapo įmanoma, nes šis rajonas buvo laikomas žemo prioriteto ir nebuvo aprūpintas naujausia įranga. Ukrainoje dronų ir slopintuvų karas virto nuolatinėmis ginklavimosi varžybomis, kai kiekviename žingsnyje, siekiant išvengti dažnių slopinimo, atsiranda vis naujų slopintuvų. Atrodo, kad šiame sektoriuje rusų bepiločiai orlaiviai neatitiko šiuolaikinių standartų.
Dėl to rusiški dronai, reikalingi taikiniams atpažinti ir artilerijai nukreipti, taip pat FPV dronai tapo neveiksnūs. Iš dalies buvo paveikti net pavojingi dronai kamikadzės „Lancet“.
Dronai yra pagrindinė priemonė šarvuočių atakoms stabdyti. Naujausiais duomenimis, jie sunaikina du trečdalius ar net daugiau tankų, o įvairiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ištisos šarvuočių grupės būna sunaikinamos nuosekliais dronų kamikadzių smūgiais gerokai anksčiau, nei pasiekia priešo pozicijas.
Sutelkusi pakankamai slopinimo įrangos Kursko sektoriuje, Ukraina neutralizavo rusų bepiločius orlaivius ir leido savo šarvuočiams kirsti atvirą teritoriją, išvengiant jų sunaikinimo.
„Tačiau kaip ukrainiečiai susidorojo su Rusijos kariais, įsitvirtinusiais per dvejus metus pastatytų gynybinių linijų gilumoje?“ – stebėjosi analitikai.
Ukraina užpildė dangų dideliu skaičiumi savo pačios dronų. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina naudojo galingus dronus-bombas, kad pramuštų skyles viršutinėje rusų apkasų ir blindažų dangoje.
Po to patyrę FPV dronų pilotai gali praskristi pro šias skyles ir išvalyti apačioje esantį griovį.
Galbūt svarbu tai, kad kai kuriuose vaizdo įrašuose rodomi nauji Ukrainos pikiruojantys dronai. Nors pirkiruojančių dronų ant kvadrokopterių bazės buvo matyti ir anksčiau, šie atrodo kaip lėktuvo tipo dronai su didesniu nuotoliu ir didesniu naudinguoju kroviniu. Tai akivaizdus originalios blickrygo koncepcijos, kai pikiruojantys bombonešiai teikė tiesioginę paramą sausumos pajėgoms, atgarsis.
Išvalius apkasus, naujieji ukrainiečių šturmo padaliniai greitai judėdavo užimti tuščių pozicijų ir jose įsitvirtinti, sekdami iš paskos dronams. Tada į priekį pajudėdavo slopintuvai ir visas procesas pasikartodavo kitame puolimo etape.
JAV paskelbė apie 125 mln. dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai
08:44
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie 125 mln. dolerių (114,4 mln. eurų) naują karinę pagalbą Kyjivui, Ukrainos pajėgoms tęsiant netikėtą puolimą Rusijos teritorijoje.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams teigė, kad šis pagalbos paketas pabrėžia „mūsų tvirtą įsipareigojimą (Ukrainai), jai toliau kovojant su Rusijos agresija“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas nurodė, kad pagalba bus teikiama iš Amerikos atsargų ir „apima oro gynybos perėmėjus, šaudmenis raketų sistemoms ir artilerijai, daugiafunkcinius radarus ir prieštankinius ginklus“.
Ši įranga „padės Ukrainai apsaugoti savo karius, žmones ir miestus nuo Rusijos atakų ir sustiprins jos pajėgumus fronto linijose“, sakoma jo pareiškime.
Analitikai: Rusijai dėl Kursko gynybos teks paaukoti dalį fronto
08:30
Rusijos karinė vadovybė kol kas panašu, kad priešinasi pajėgų perdislokavimui iš kitų operatyvinių krypčių, kad įvykiai Kursko srityje nesutrikdytų Rusijos puolamųjų operacijų Rytų Ukrainoje, praneša JAV Karinių tyrimų instituto (ISW) analitikai.
„Atrodo, kad Rusijos karinė vadovybė, norėdama pasipriešinti padėčiai Kursko srityje, remiasi esamais pasienio zonoje dislokuotais daliniais ir lengvai pasiekiamomis pajėgomis užnugaryje, iš kurių dauguma yra daliniai su šauktiniais ir nereguliariomis formuotėmis.
Tikėtina, kad šie daliniai reaguos pirmieji, net jei Rusijos karinė vadovybė nuspręs perkelti papildomus, labiau patyrusius dalinius iš kitų operacijų dalių“, – nurodoma apžvalgoje.
Pranešama, kad Rusijos karinė vadovybė į Kursko srities regionus jau dislokavo pajėgas iš neįvardytų operatyvinių rezervų, papildomus dalinius su šauktiniais, specialiąsias pajėgas (Rusijos generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba [GRU]), specialiųjų operacijų pajėgas (SSO), papildomas čečėnų specialiąsias pajėgas „Achmat“, kurios veikia globojamos Rusijos gynybos ministerijos, taip pat Donecko liaudies respublikos 1-ąjį armijos korpusą (AK DNR) ir buvusius „Wagner“ grupės kariškius.
„Rusijos karinė vadovybė gali perkelti į Kursko sritį labiau patyrusius ir geriau aprūpintus fronto dalinius iš Rytų ar Pietų Ukrainos, tačiau tikriausiai prireiks papildomo laiko, kol tokie daliniai atvyks į Kursko sritį“, – mano analitikai.
Tačiau rugpjūčio 9 d. vienas iš Rusijos karo korespondentų teigė, kad Šiaurės pajėgų grupės 44-ojo armijos korpuso daliniai veikia Rylsko srityje, o tai leidžia manyti, kad Rusijos karinė vadovybė galėjo perkelti Šiaurės pajėgų grupės sukauptus dalinius puolamajai operacijai Charkivo srities šiaurėje.
„Šis karo korespondento teiginys, jei jis teisingas, rodo, kad Rusijos karinė vadovybė vertina Ukrainos operaciją kaip reikšmingesnę. Žymus Šiaurės pajėgų grupės elementų perdislokavimas į Kursko sritį leidžia manyti, kad Rusijos karinė vadovybė nusprendė, jog puolamosios operacijos Charkivo srities šiaurėje sutrikdymas yra būtina auka siekiant tinkamai reaguoti į Ukrainos invaziją, kartu išvengiant perdislokavimo iš aukštesnio prioriteto fronto linijos rajonų“, – pažymi ISW.
Kartu analitikai pabrėžia, kad didesnio masto Rusijos kariuomenės perdislokavimas iš fronto zonų greičiausiai vyks lėčiau, o labiau kovai pasirengę priešakiniai daliniai į Kursko sritį gali pradėti atvykti tik po kelių dienų.
Kitos svarbios analitikų išvados:
- Rugpjūčio 9 d. Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos Kursko srityje pasistūmėjo toliau į rytus, tačiau tikriausiai ne taip toli į šiaurę ar vakarus, kaip anksčiau, rugpjūčio 8 d., teigė Rusijos šaltiniai.
- Remiantis pranešimais, Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariniam konvojui į rytus nuo Rylsko, netoli Oktiabrskoje kaimo Kursko srityje.
- Atrodo, kad Rusijos karinė vadovybė, siekdama atremti Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį, remiasi esamais daliniais, dislokuotais prie tarptautinės sienos, ir lengvai prieinamomis užnugario pajėgomis, kurių daugumą sudaro šauktinių ir nereguliariųjų pajėgų daliniai.
- Tikėtina, kad šie daliniai reaguos pirmieji, net jei Rusijos karinė vadovybė nuspręs perkelti papildomus, labiau patyrusius dalinius iš kitų dalių.
- Rugpjūčio 9 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariniam aerodromui Lipecko srityje ir kitiems Rusijos kariniams objektams okupuotame Kryme ir Donecko srityje.
- Pastaruoju metu Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą netoli Časiv Jaro, Torecko ir Pokrovsko.
- Rusijos gynybos ministerija ir toliau tvirtina, kad teikia tinkamą medicininę priežiūrą Rusijos kariams.
