Svarbiausios naujienos
- „New York Times“: Rusijai galimai pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko regione
- Karybos ekspertas: ukrainiečiams Kursko atominė reikalinga kaip šuniui penkta koja.
- Penkios brigados kontroliuoja 1000 kv. km: „Forbes“ paaiškino sėkmingą Ukrainos įsiveržimą į Kurską.
- A.Lukašenka įsibaimino: Baltarusija pritraukia karius prie sienos su Ukraina.
- V.Putino ideologas A.Duginas sudarė priešų sąrašą FSB žudikui V.Krasikovui.
- „Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas lieja pyktį ir paaiškina, kas kaltas dėl Kursko.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„New York Times“: Rusijai galimai pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko regione
20:35
Rusams galbūt pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko srityje, tačiau kovos tęsiasi, rašo „The New York Times“, remdamasis analitikais.
Suomijos bendrovės „Black Bird Group“, analizuojančios palydovines nuotraukas ir atvirą informaciją iš socialinių tinklų, analitikas Pasi Paroinenas įsitikinęs, kad Maskvai pavyko sulėtinti Ukrainos pajėgų puolimą.
„Dabar įžengiame į etapą, kai lengvi laimėjimai jau pasiekti. Būtent čia buvo sparčiausias judėjimas per pirmąsias tris dienas. O vakar, manau, pradėjome matyti Rusijos atsako poveikį“, – sako jis.
Kaip pažymi NYT, galutinis Ukrainos tikslas šiame puolime lieka neaiškus. Kai kurie analitikai spėja, kad Kyjivas tikisi atitraukti Rusijos karius nuo fronto linijų pačioje Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad taip neatsitiko.
Remiantis Vašingtono analitinio centro Karo tyrimų instituto analize, atrodo, kad Rusija, siekdama atremti Ukrainos puolimą, daugiausia remiasi netoli šios teritorijos jau dislokuotais daliniais. Dauguma šių dalinių yra šauktiniai ir nereguliarūs kariai, kitaip nei Ukrainoje kovojantys patyrę kariai.
P. Paroinenas sakė, kad nedidelis rusų karių skaičius tikriausiai vis dar laikosi centrinėje Sudžos dalyje, o ukrainiečiai bando sukurti gynybą į rytus nuo šio miesto. Jo teigimu, ukrainiečiai susidūrė su dideliu pasipriešinimu, kai kelis kartus bandė perimti Korenevo miesto, esančio maždaug už 30 mylių į šiaurės vakarus, kontrolę.
„Tai galėjo sukelti ukrainiečiams daug problemų“, – sakė jis.
Rusija dar neatsisakė puolimo Donbase ir neatsitraukia iš ten karių. Pastarosiomis dienomis rusai surengė išpuolius netoli Časiv Jaro, Torecko ir Pokrovsko miestų.
Kaip rašė UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį sudavė smūgį V.Putino režimui, o tai sukuria papildomą galimybę deryboms. V.Putinas praranda stipraus valdovo įvaizdį, nes rusai vis dažniau abejoja, ar jis ir toliau gali užtikrinti jų saugumą.
Taip pat pranešėme, kad Kremlius siunčia „privačius apsaugininkus“ ginti Kursko. Valstybinės korporacijos „mobilizuoja“ savo apsaugą dalyvauti mūšiuose pasienyje.
Baltarusija parodė dronų, kurie, kaip įtariama, atskrido iš Ukrainos, liekanas
23:20
Baltarusijos gynybos ministerija paviešino tariamai Baltarusijos sieną pažeidusių Ukrainos dronų liekanas.
Valstybinė agentūra „BelTA“ su nuoroda į televizijos kanalą „Belarus 1“ pranešė, kad tiriant orlaivio nuolaužas esą buvo aptiktas „elektros variklis, NATO šalių elektronikos komponentai, aktyvi amerikietiškos gamybos daugiajuostė antena, belgų navigacinė sistema.
Tikėtina, kad numušti bepiločiai orlaiviai buvo surinkti kartu su NATO inžinieriais“, – sakoma pranešime.
Šeštadienio rytą save laikantis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad virš šalies buvo numušti „keli taikiniai“, skridę iš Ukrainos. Pasak jo, įtariama, kad tai atakos dronai.
Po to A. Lukašenka davė nurodymą sustiprinti kariuomenės grupavimą Gomelio ir Mozyriaus taktinėse kryptyse, kurios ribojasi su Kyjivo ir Černihivo sritimis.
Tuo pat metu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija laikinajai Ukrainos reikalų patikėtinei Olgai Tymuš pranešė, kad šalis gali kelti klausimą dėl tolesnio Ukrainos diplomatinės atstovybės buvimo Minske tikslingumo.
V.Zelenskis apie operaciją Kursko srityje: Ukraina žino, kaip atkurti teisingumą
22:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Rusijos Kursko srityje. Kaip Ukrainos vadovas pareiškė savo vakaro kalboje, karas persikelia „į agresoriaus teritoriją“.
„Šiandien vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis jau kelis kartus pranešė apie fronto ir mūsų veiksmus ir karo stūmimą į agresoriaus teritoriją. Ačiū kiekvienam mūsų gynybos pajėgų daliniui, kuris tai užtikrina. Ukraina įrodo, kad tikrai moka grąžinti teisingumą ir garantuoja būtent tokį spaudimą, kokio reikia – spaudimą agresoriui“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas išsamiau nekomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Kursko srityje. Kartu jis pridūrė, kad Ukrainos kovinės brigados iš tiesų veiksmingai gina valstybę ir naikina okupantą.
„Mes nepaliekame viso fronto be dėmesio. Visomis kryptimis, visuose karinių susidūrimų taškuose. Sumų sritis, Charkivo sritis, visos Donecko srities kryptys, ypač sunkiausios – Pokrovsko, Torecko, Kramatorsko, – ir mūsų šalies pietūs. Visur yra už ką padėkoti Ukrainos kariams“, – pridūrė prezidentas.
Ukrainos pajėgos užėmė tris Kursko srities kaimus
22:00
Šeštadienį Ukrainos pajėgos užėmė mažiausiai tris gyvenvietes Rusijos Kursko srityje.
Tai pareiškė Ukrainos deputatas, Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Mysiaginas.
Pasak deputato, rugpjūčio 10 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė Ivaškovsko, Machnovkos ir Sverdlikovo gyvenvietes Rusijos Kursko srityje. J.Mysiaginas paskelbė Ukrainos karių nuotrauką Machnovkoje, taip pat vaizdo įrašą, kuriame ukrainiečių karys numeta Rusijos trispalvę nuo administracinio pastato Sverdlikove.
Kaip rašo „The New York Times“, remdamasis analitikais, rusams tikriausiai pavyko sulėtinti ukrainiečių puolimą Kursko srityje, tačiau kovos tęsiasi.
Maskvos gyventojai nepatenkinti Rusijos atsaku ir pyksta dėl ukrainiečių įsiveržimo Kurske: įžūli operacija
21:24
Maskvos gyventojai šeštadienį pasisakė už griežtą atsaką į Ukrainos staigų įsiveržimą per sieną – rimčiausią užsienio kariuomenės išpuolį Rusijos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau Maskvos gatvėse taip pat pasitaikė žmonių, kurie pyko dėl to, kaip apskritai galėjo įvykti tokia įžūli operacija, kai Ukraina įžengė kelis kilometrus į Rusijos teritoriją ir sukėlė masinę evakuaciją iš apšaudomų pasienio kaimų.
Rusija penktadienį pranešė pradėjusi „antiteroristines operacijas“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose pasienio regionuose.
Pagal Rusijos įstatymus saugumo pajėgoms ir kariuomenei suteikiamos plačios galios vykdant kovos su terorizmu operacijas.
Ribojamas judėjimas, gali būti konfiskuojamos transporto priemonės, klausomasi telefoninių pokalbių, teritorijos paskelbiamos uždraustomis zonomis, įrengiami patikros punktai, sustiprinamas pagrindinių infrastruktūros objektų saugumas.
„To buvo imtasi per vėlai. To reikėjo imtis iš karto“, – šeštadienį Maskvos centre naujienų agentūrai AFP sakė vyras vardu Denisas, kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės.
„New York Times“: Rusijai galimai pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko regione
20:35
Rusams galbūt pavyko sulėtinti Ukrainos puolimą Kursko srityje, tačiau kovos tęsiasi, rašo „The New York Times“, remdamasis analitikais.
Suomijos bendrovės „Black Bird Group“, analizuojančios palydovines nuotraukas ir atvirą informaciją iš socialinių tinklų, analitikas Pasi Paroinenas įsitikinęs, kad Maskvai pavyko sulėtinti Ukrainos pajėgų puolimą.
„Dabar įžengiame į etapą, kai lengvi laimėjimai jau pasiekti. Būtent čia buvo sparčiausias judėjimas per pirmąsias tris dienas. O vakar, manau, pradėjome matyti Rusijos atsako poveikį“, – sako jis.
Kaip pažymi NYT, galutinis Ukrainos tikslas šiame puolime lieka neaiškus. Kai kurie analitikai spėja, kad Kyjivas tikisi atitraukti Rusijos karius nuo fronto linijų pačioje Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad taip neatsitiko.
Remiantis Vašingtono analitinio centro Karo tyrimų instituto analize, atrodo, kad Rusija, siekdama atremti Ukrainos puolimą, daugiausia remiasi netoli šios teritorijos jau dislokuotais daliniais. Dauguma šių dalinių yra šauktiniai ir nereguliarūs kariai, kitaip nei Ukrainoje kovojantys patyrę kariai.
P. Paroinenas sakė, kad nedidelis rusų karių skaičius tikriausiai vis dar laikosi centrinėje Sudžos dalyje, o ukrainiečiai bando sukurti gynybą į rytus nuo šio miesto. Jo teigimu, ukrainiečiai susidūrė su dideliu pasipriešinimu, kai kelis kartus bandė perimti Korenevo miesto, esančio maždaug už 30 mylių į šiaurės vakarus, kontrolę.
„Tai galėjo sukelti ukrainiečiams daug problemų“, – sakė jis.
Rusija dar neatsisakė puolimo Donbase ir neatsitraukia iš ten karių. Pastarosiomis dienomis rusai surengė išpuolius netoli Časiv Jaro, Torecko ir Pokrovsko miestų.
Kaip rašė UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį sudavė smūgį V.Putino režimui, o tai sukuria papildomą galimybę deryboms. V.Putinas praranda stipraus valdovo įvaizdį, nes rusai vis dažniau abejoja, ar jis ir toliau gali užtikrinti jų saugumą.
Taip pat pranešėme, kad Kremlius siunčia „privačius apsaugininkus“ ginti Kursko. Valstybinės korporacijos „mobilizuoja“ savo apsaugą dalyvauti mūšiuose pasienyje.
Rusija skelbia iš pasienio zonos Kursko srityje evakavusi daugiau nei 76 tūkst. žmonių
19:36
Nuo antradienio, kai Ukraina surengė staigų įsiveržimą per sieną, Rusija iš pasienio teritorijų vakarinėje Kursko srityje evakavo daugiau kaip 76 tūkst. žmonių, pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Daugiau kaip 76 tūkst. žmonių buvo laikinai perkelti į saugias vietas“, – per spaudos konferenciją šeštadienį pareiškė regioninės nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį patvirtino, kad vis dar kovoja su Ukrainos kariais vakarinėje Kursko srityje.
„Ginkluotosios pajėgos toliau atremia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą įsiveržti per sieną“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, nurodžiusi, kad aviacijos ir artilerijos ugnimi smogė Ukrainos kariams ir karinei technikai Rusijos teritorijoje.
Rusai bando apsupti Ukrainos pajėgų pozicijas prie dviejų Donbaso gyvenviečių
18:51
Rusijos okupantai fronte pasiekė vietinių laimėjimų, ypač Donecko srityje. Kaip praneša projektas „DeepState“, rusai pasistūmėjo į priekį ties Pesčanoje, Stelmachovka, Ivanovka ir Krasnogorovka.
„Jie bando apsupti dalį gynybos pajėgų pozicijų prie Stelmachovkos ir Pesčanoje. Į šiaurę nuo pastarosios gyvenvietės priešas po apsupimo bandys pasiekti į šiaurę esančias aukštumas, o tai suteiks jam naujų galimybių toliau veržtis į Kolesnikovką“, – pažymi stebėtojai.
Rugpjūčio 9 d. Rusijos okupantai raketomis atakavo prekybos centrą Konstantinovkoje, Donecko srityje. Dėl apšaudymo žuvo 14 žmonių ir 43 buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų identifikuoti du vaikai, o dar šešių žmonių, tarp kurių, tikėtina, yra vienas vaikas, tapatybėms nustatyti atliekami tyrimai.
Per pastarąją parą Ukrainos fronte užfiksuota 90 kovinių susirėmimų. Rusijos kariai aktyviausiai veikė Pokrovsko kryptimi. Rusija palaiko karines pajėgas pasienyje su Černihivo ir Sumų sritimis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Karybos ekspertas: ukrainiečiams Kursko atominė reikalinga kaip šuniui penkta koja
17:56
„Jeigu ukrainiečiai būtų norėję užimti Kursko atominę elektrinę, jie tą būtų siekę padaryti iš karto, staigiu tiesiu šuoliu. Bet, kaip sakiau, ši atominė elektrinė jiems reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tikslas – sudaryti stiprų gynybos rajoną Rusijos teritorijoje, kuris erzintų Kremlių kaip rakštis, bet kurio lengvai likviduoti rusams nepavyktų“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo karo apžvalgoje.
„Ką gi, mano prieš dvi dienas išsakytos prognozės ir vėl pildosi – ukrainiečiai gilyn nesiveržia, formuoja jiems patogų ginti placdarmą, kuris negali būti didesnis, nes jo perimetro nepasieks artilerija ir salvinės raketinės sistemos. Ką beje jau ir pamatėme – artėjanti prie mūšio lauko bataliono kolona buvo sudaužyta HIMARS. Kaip suprantu, tai buvo ne armijos, o „Rosgvardijos“ vienetas, kurio vadas ir dalis karių perėjo iš „vagnerių“, – penktadienio vakarą publikuotame komentare pastebėjo ekspertas.
Kol pagrindinės ukrainiečių pajėgos įsitvirtina gynybos rajone, mažos grupės zuja palei perimetrą, puldinėdamos tokias pačias mažas rusų grupeles, trikdydami ir šiaip chaotišką rusų vadovavimą, taip pat užima patogias pozicijas, jeigu rusai neturi kuo jų apginti.
„Jeigu ukrainiečiai būtų norėję užimti Kursko atominę elektrinę, jie tą būtų siekę padaryti iš karto, staigiu tiesiu šuoliu. Bet, kaip sakiau, ši atominė elektrinė jiems reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tikslas – sudaryti stiprų gynybos rajoną Rusijos teritorijoje, kuris erzintų Kremlių kaip rakštis, bet kurio lengvai likviduoti rusams nepavyktų.
Kažkas panašaus į Krynkų placdarmą, tik aukštesnio lygio, ginamas didesnėmis pajėgomis neturint už nugaros Dnipro, stipriai ribojančio tiekimą ir manevrą. Vieta parinkta labai tiksliai, priešas čia neturėjo nei pajėgų, nei gilesnės gynybos, nei ugnies priemonių persvaros, nei rimtesnių logistikos pajėgumų. Dabar visi civiliniai pajėgumai visiškai dezorganizuoti ir rusų pajėgos jais pasinaudoti negali“, – pastebėjo analitikas.
„Vaizdžiai tariant – agresorius sėdi savo kieme nuogu užpakaliu dilgėlėse ir laukia, kol bus pritraukta daugiau pastiprinimų. Ką padaryti irgi nelengva, nes po ranka jų nėra, o visi artėjantys yra apšaudomi. Jeigu dabar čia pasirodytų F-16, tai operacijos rajonas bent jau trumpam būtų visiškai izoliuotas, rusams į jį prasmukti ir ištrūkti laukan būtų labai nelengva“, – sakė jis.
Pasak eksperto, Kremlius krizę sprendžia įprastu būdu – ją ignoruodamas. Vladimiras Putinas sušaukė Saugumo tarybą, bet joje kalbėjo apie „ukrainiečių terorizmą“, o ne apie priešo pajėgų įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Įvesta nepaprastoji padėtis, bet ją įvedė tik Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija. Tokia padėtis įvedama civilinių krizių metu, potvynių, didelių gaisrų ir kitų avarijų ar gamtos kataklizmų atveju.
„Kremlius ir toliau mėgina išvengti karo padėties įvedimo, ir kantriai, sukandęs dantis mėgina krizę lokalizuoti, sumažinti režimo patiriamą žalą (žmonės ten niekam neįdomūs) ir jau tada, vėliau, galvoti, kaip problemą išspręsti“, – sako E.Papečkys.
Pasak jo, ukrainiečiai irgi nesnaudžia, ir apšaudo bei atakuoja bepiločiais ir kitas Rusijos pasienio sritis, bei demonstratyviais pajėgų manevrais prie sienos verčia rusus sustiprinti sienos apsaugą. O kuo daugiau gini, tuo sunkiau viską apginti, pastebi analitikas.
„V.Putinas taip ir neišėjo ir viešai neįvertino situacijos, nepaskelbė jokių skambių pažadų. Taip elgtis gali sau leisti tik diktatorius, bet koks renkamas valstybės vadovas už sumokėtų savo politine karjera“, – apibendrino ekspertas.
Ukraina atakavo dujų platformos bokštą Juodojoje jūroje
16:02
Ukrainos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad buvo smogta dujų platformos bokštui Juodojoje jūroje, kuriame buvo Rusijos kariuomenės karinė įranga ir personalas. Tai liudija šeštadienį, rugpjūčio 10 d., socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta karinių jūrų pajėgų žinutė.
Pažymima, kad smūgį jūrų pajėgos surengė bendradarbiaudamos su karine žvalgyba GUR.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų teigimu, rusai naudojo bokštą GPS „spoofingui“, kad civilinė navigacija Juodojoje jūroje taptų pavojinga.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vienam iš B.Nemcovo žudikų suteikta malonė: jis išsiųstas į karą Ukrainoje
15:35
Vienam iš Rusijos opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo įgyvendintojų buvo suteikta malonė ir jis išsiųstas į karo su Ukraina frontą. Apie tai pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos teisėsaugos institucijomis.
Kalbama apie Temirlaną Eskerchanovą, kuris, tyrimo duomenimis, užsiėmė B.Nemcovo sekimu ir nurodė žudikams vietą, kur būtų patogiausia nužudyti politiką. 2017 m. jis buvo nuteistas kalėti 14 metų.
„T.Eskerchanovas 2024 m. kovo mėn. pasirašė sutartį su Gynybos ministerija, jam buvo suteikta malonė, po to jis buvo paleistas iš kolonijos. Jis išvyko į vieną iš šturmo dalinių ir dabar vykdo kovines užduotis specialiosios karinės operacijos zonoje“, – sakė agentūros pašnekovas.
Teigiama, kad sutartis su T.Eskerchanovu buvo pasirašyta vieneriems metams. Tačiau anksčiau Rusijos opozicinė žiniasklaida ne kartą pažymėjo, kad visos sutartys su Rusijos gynybos ministerija de facto yra neterminuotos, nes jos automatiškai pratęsiamos tol, kol vyksta karas.
Taip pat pranešama, kad visi kiti B.Nemcovo nužudymo sąmokslininkai tebėra kolonijoje, nes nenorėjo dalyvauti kare su Ukraina.
Boriso Nemcovo nužudymas
15min primena, kad 2015 m. vasario 27 d. Maskvoje buvo nužudytas žymus Rusijos opozicijos veikėjas ir Vladimiro Putino režimo kritikas Borisas Nemcovas. Jis buvo nušautas ant tilto netoli Kremliaus. B.Nemcovas aktyviai priešinosi korupcijai Rusijoje, Krymo aneksijai ir karui Donbase.
B.Nemcovo nužudymas sukėlė didelį rezonansą Rusijoje ir užsienyje bei buvo vertinamas kaip išpuolis prieš žodžio laisvę ir politinę opoziciją šalyje. Už žmogžudystės įvykdymą buvo nuteisti penki asmenys, tačiau nusikaltimo iniciatoriai liko nežinomi, todėl kilo abejonių dėl tyrimo skaidrumo.
