Karas Ukrainoje. Rusų užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje kilo gaisras

Vaizdas į Zaporižios atominę elektrinę iš Nikopolio / ALINA SMUTKO / REUTERS

Rusų užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje pietų Ukrainoje sekmadienį kilo gaisras, o Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl šio incidento.

Abi pusės teigė, kad nebuvo užfiksuota radiacijos lygio pokyčių aplink elektrinę, kurią nuo pirmųjų savo plataus masto karo dienų kontroliuoja Rusijos pajėgos.

„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms apšaudžius Enerhodaro miestą, Zaporižios atominės elektrinės aušinimo sistemoje kilo gaisras“, – per „Telegram“ pranešė Rusijos primestas Ukrainos Zaporižios srities gubernatorius Jevgenijus Balickis.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose parašė, kad „rusų okupantai sukėlė gaisrą“ elektrinėje.

VIDEO: Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje kilęs gaisras – užgesintas

Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje kilęs gaisras – užgesintas

Ukrainos prezidentūra / REUTERS.

„Šiuo metu radiacijos lygis neviršija normos“, – pridūrė jis.

J.Balickis taip pat sakė, kad radiacinis fonas aplink objektą yra normalus.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį pareiškė, kad gaisras elektrinėje nekelia grėsmės branduoliniam saugumui.

„TATENA ekspertai matė stiprius tamsius dūmus, sklindančius iš ZNPP šiaurinės zonos po daugybės vakare pasigirdusių sprogimų“, – pranešė agentūra socialiniame tinkle „X“.

„Nepranešta apie poveikį branduolinei saugai“, – priduriama TATENA pranešime.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad intensyviai stebi padėtį netoli elektrinės, kuri yra didžiausia Europoje, esančiose metereologinėse stotyse.

Visi šeši jos blokai šiuo metu yra sustabdyti, sakė J. Balickis.

„Garų sprogimo ar kitų padarinių grėsmės nėra“, – patikino jis ir pridūrė, kad gaisro vietoje su liepsnomis kovoja ugniagesiai.

V.Zelenskio paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip nuo vieno iš elektrinės bokštų veržiasi juodi dūmai, o jo apačią laižo raudonos liepsnos.

Objektas yra rytiniame Dnipro upės – faktinės per pietų Ukrainą nusidriekusios fronto linijos – krante.

Ukraina kontroliuoja priešingą krantą, o Rusija ne kartą kaltino jos pajėgas tyčia apšaudant elektrinę. Ukraina šiuos kaltinimus neigia.

Kyjivas savo ruožtu kaltina Maskvą militarizavus šį objektą, be kita ko, plataus masto karo pradžioje ten pristačius sunkiąją ginkluotę.

Pasak jo, Rusijos vykdoma elektrinės kontrolė yra branduolinio šantažo forma.

TATENA, kurios darbuotojai dirba šioje elektrinėje, ne kartą ragino abi puses elgtis santūriai, sakydama, kad baiminasi, jog neapgalvoti kariniai veiksmai gali sukelti didelę branduolinę avariją.

Stopkadras/Grupė rusų karių pasiduoda ukrainiečių pajėgoms Kursko srityje

Ukrainos kariai pasistūmėjo iki 30 km į Rusijos teritoriją, o tai tapo giliausiu ir reikšmingiausiu įsiveržimu nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, rašo BBC.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos kovojo su Ukrainos kariais prie Tolpino ir Obščio Kolodezo kaimų, puolimui Kursko srityje tęsiantis jau šeštą dieną.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Kyjivą „bauginant taikius Rusijos gyventojus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą tiesiogiai pripažino išpuolį, sakydamas, kad Ukraina perkelia karą į „agresoriaus teritoriją“.

„Ukraina įrodo, kad iš tiesų gali atkurti teisingumą ir užtikrinti reikiamą spaudimą agresoriui“, – savo naktiniame kreipimesi iš Kyjivo sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo Ukrainos kariams ir pasakė, kad operaciją Rusijoje aptarė su vyriausiuoju šalies kariuomenės vadu generolu Oleksandru Syrskiu.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacijoje dalyvavo tūkstančiai karių, t. y. kur kas daugiau nei nedidelis įsiveržimas, apie kurį iš pradžių pranešė Rusijos pasieniečiai.

Nors Ukrainos remiamos sabotažinės grupuotės su pertraukomis vykdė tarpvalstybinius įsiveržimus, Kursko puolimas yra didžiausias koordinuotas Kyjivo konvencinių pajėgų puolimas Rusijos teritorijoje.

„Esame puolime. Tikslas – ištempti priešo pozicijas, padaryti kuo daugiau nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje, nes ji nepajėgi apsaugoti savo sienos“, – sakė pareigūnas.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos „sužlugdė priešo mobilių grupių su šarvuočiais bandymus prasiveržti gilyn į Rusijos teritoriją“.

Imago / Scanpix nuotr./Ukrainos reidas Kursko srityje

Tačiau gynybos ministerija netiesiogiai pripažino, kad Kyjivo pajėgos įsiveržė gilyn į Kursko pasienio regioną, pranešdami, kad Ukrainos kariai įsitraukė į mūšius netoli Tolpino ir Obščio Kolodezo kaimų, esančių maždaug už 25 km ir 30 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.

Internete platinamoje ir BBC patikrintoje filmuotoje medžiagoje taip pat užfiksuotas Rusijos smūgis netoli Levšinkos kaimo, esančio maždaug už 25 km nuo sienos.

Ukrainos kariai teigė užėmę kelias Kursko srities gyvenvietes. Guevo kaime, esančiame maždaug už 3 km į Rusijos teritoriją, kariai nufilmavo, kaip nuo administracinio pastato nuima Rusijos vėliavą.

Taip pat pasirodė įrašų, kuriuose Ukrainos kariai užėmė administracinius pastatus Sverdlikove ir Porože, o apie intensyvias kovas pranešta Sudžos mieste, kuriame gyvena apie 5 000 žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“/Sudžos miestas Kursko srityje

Ukrainos kariai jau nusifilmavo už Sudžos ribų esančiame dideliame dujų objekte, kuriame vykdomas gamtinių dujų tranzitas iš Rusijos į ES per Ukrainą, kuris tęsiamas nepaisant karo.

Sumuose, kurie ribojasi su Kursko sritimi, BBC žurnalistai matė nenutrūkstamą šarvuočių ir tankų srautą, judantį į Rusiją.

Ant šarvuočių konvojų puikuojasi balti trikampiai ženklai, matyt, siekiant juos atskirti nuo Ukrainoje naudojamos technikos. Tuo tarpu iš oro darytose nuotraukose matyti, kad Ukrainos tankai dalyvauja mūšyje Rusijos teritorijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltu trikampiu pažymėti Ukrainos šarvuočiai

„BBC Verify“ išanalizuotose nuotraukose taip pat matyti, kad Rusija netoli Kursko atominės elektrinės stato naujas gynybines linijas. Teigiama, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo 50 km atstumu nuo objekto.

Palyginus vakar užfiksuotas tos pačios vietovės palydovines nuotraukas su keliomis dienomis anksčiau darytomis nuotraukomis, matyti, kad netoliese yra kelios naujai pastatytos tranšėjų linijos, o artimiausia iš jų yra maždaug už 8 km nuo elektrinės.

Rusija teigia, kad iš pasienio rajonų Kursko srityje, kurioje vietos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, evakuota 76 000 žmonių.

Laikinai einantis regiono gubernatoriaus pareigas Aleksejus Smirnovas taip pat sakė, kad 15 žmonių buvo sužeisti vėlai šeštadienį, kai numuštos Ukrainos raketos nuolaužos nukrito ant daugiaaukščio pastato Kurske.

Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenko pasveikino šią operaciją ir sakė, kad ji „priartina mus prie taikos daug labiau nei šimtas taikos aukščiausiojo lygio susitikimų“.

Kursko puolimas prasidėjo po kelias savaites trukusio Rusijos puolimo rytuose, kur Kremliaus pajėgos užėmė kelis kaimus.

Kai kurie analitikai teigia, kad Kursko puolimas yra dalis pastangų priversti Rusiją perkelti pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sumažinti spaudimą nusilpusiai Ukrainos gynybai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltu trikampiu pažymėti Ukrainos šarvuočiai

Dešimtys baltu trikampiu pažymėtų Ukrainos šarvuočių važinėjo po Sumų pasienio regioną, iš kurio ukrainiečių kariuomenė surengė įsiveržimą į Rusijos teritoriją, sekmadienį pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Žurnalistai pasienio teritorijoje matė įvairaus tipo karines transporto priemones, pažymėtas šiuo ženklu, kuris, matyt, naudojamas siekiant atpažinti techniką, Ukrainos naudojamą puolimui Rusijos vakarinėje Kursko srityje.

Rusija tvirtina sustabdžiusi Ukrainos pajėgas apie 30 km nuo sienos savo teritorijoje vakarinėje Kursko srityje smogdama kariams ir įrangai.

Šį antradienį Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Tai šokiravo Rusiją, kuri pasiuntė papildomų karių, tankų, dronų, artilerijos ir aviacijos, kad pabandytų nuslopinti puolimą.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas AFP sakė, kad operacijoje dalyvauja tūkstančiai ukrainiečių karių.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Ukrainos kariai naktį į sekmadienį bandė įžengti į Rusijos Kursko srities Belajos rajoną, esantį šalia Sudžos rajono, kur nuo antradienio vyksta karo veiksmai su sieną pralaužusiomis Ukrainos pajėgomis. Tai liudija vietos valdžios institucijų pareiškimai.

Be to, šalia Kursko srities esančio Belgorodo srities Krasnaja Jarugos rajono gyventojai naktį ėmė palikinėti savo namus, o tai gali reikšti, kad tikimasi naujų Ukrainos pajėgų vykdomų įsiveržimų ne tik Sudžos rajone, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

Imago / Scanpix nuotr./Kursko srities gyventojai

Šeštadienį į Belajos rajoną įžengė ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė, taip ryte pranešė rajono administracijos vadovas Nikolajus Volobujevas. Padėtį rajone jis apibūdino kaip „stabilią, bet įtemptą“. Pasak N.Volobujevo, valdžios organams kyla klausimų dėl „tam tikrų momentų kai kuriose pasienio  teritorijose“.

Po ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė užėjimo Rusijos kariškiams „pavyko stabilizuoti padėtį“, vėliau sakė Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Pasak jo, „Belajos ir Obojano rajonuose karinių susirėmimų nėra, pasieniečiai ir kariškiai gina sieną“. A.Smirnovas paragino „neleisti kilti panikai“, tačiau pažymėjo, kad norintys išvykti iš šių rajonų „gali tai padaryti“.

Google Maps/Belaja

Rusijos karinis „Telegram“ kanalas „Du majorai“ pirmasis pranešė apie Ukrainos pajėgų dalinių įžengimą į Belajos rajoną, remdamasis „patikrintais bendražygiais“. Pranešime kalbama apie „keliasdešimties kilometrų proveržį“, „tankų apšaudytą ligoninę“ ir Ukrainos pajėgų puolimą „plačiu frontu“. Pagal kanalo informaciją, viskas aplink Belajos kaimą buvo „užimta priešo“.

Po pusvalandžio vadinamieji z-kanalai ėmė neigti pranešimą apie proveržį. Aplink Belają jokių mūšių nebuvo, vaizdo įraše iš rajono centro sakė „RIA Novosti“ korespondentas Aleksandras Charčenka. Karinis tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas rašė, kad „pranešimai apie „sienos proveržį Kursko srities Belajos rajone“ nepasitvirtino“, tačiau pripažino, kad „rajono centre girdimi kovos pasienyje garsai“. Kanalas „WarGonzo“ taip pat patvirtino padidėjusį priešininkų aktyvumą pasienyje.

Tačiau ryte tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka rašė, kad priešo diversijos ir žvalgybos grupė „nuėjo labai toli“. „Jos judėjimas vyko ir prie Belajos kaimo“, – patikslino jis.

Panikuoja ir Belgorodo srities gyventojai

Vietos gyventojai naktį masiškai ėmė palikinėti kaimyninės Belgorodo srities Krasnaja Jarugos rajoną, sekmadienio rytą pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis išreiškė viltį, kad žmonės jau grįžo atgal.

Keliomis valandomis anksčiau internete pasirodė vaizdo įrašas, kurį tikriausiai nufilmavo Ukrainos kariškiai Porozo kaime, esančiame už 19 km nuo Kranaja Jarugos rajono.

„The Washington Post“: bandoma pakelti ukrainiečių kovinę dvasią

Panašu, kad Ukraina plečia savo įsiveržimo teritoriją Rusijoje, siekdama pakelti ukrainiečių kovinę dvasią, o Ukrainos pajėgų veiksmai vis labiau panašėja ne į trumpalaikį reidą, o į užsitęsusią operaciją, kuria siekiama nukreipti Rusijos pajėgas, pranešė „The Washington Post“ (WP).

Įsiveržimas į Kursko sritį leido Ukrainai pademonstruoti, kad ji vis dar pajėgi vykdyti sėkmingas puolamąsias operacijas, WP sakė Austrijos karo analitikas Franzas Stefanas Gady. Tai, su anonimiškumo sąlyga, patvirtino ir vienas Vakarų diplomatas Kyjive. „Ši operacija yra puikus momentas prieš JAV rinkimus vėl įtraukti šį konfliktą į žemėlapį“, – sakė diplomatas.

Penktadienį Rusijos gynybos ministerijai artimas kanalas „Rybar“ pranešė apie galimą pasirengimą bandymams prasiveržti ne tik Kursko, bet ir Belgorodo bei Briansko srityse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas šaltu žvilgsniu pažvelgė į Rusijos kariuomenės vadą generolą Valerijų Gerasimovą. Trečiadienį Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad Rusijos prezidentas nepatenkintas naujienomis iš pietinės Kursko srities.

Tuo metu šimtai Ukrainos karių, remiami tankų ir saugomi priešlėktuvinės gynybos, veržėsi į regioną. Rusų kariai pasidavinėjo, šimtai rusų civilių gyventojų Sudžos mieste ir jo apylinkėse bėgo su viskuo, ką galėjo pagriebti, pasakoja transliuotojas CNN.

Per dvejus su puse metų trunkantį karą tai buvo precedento neturintis Ukrainos įsiveržimas į Rusiją. Kremliuje surengtame posėdyje V.Putinas sakė, kad tai neva buvo „dar viena didelė Kyjivo provokacija“. Laikinai gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį, apibūdindamas situaciją kaip „labai sudėtingą“.

Operatyvinė staigmena

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) atstovas George'as Barrosas teigia, kad ukrainiečiai „pasiekė operatyvinę staigmeną, nors turėjo nedaug šansų, ir šiuo metu naudojasi nepakankamu Rusijos pasirengimu pasienio zonose“. (Ta pati taktika pasiteisino 2022 m. rugsėjį, kai jie per savaitę atgavo didžiąją dalį okupuoto Charkivo regiono).

Rusijos pulkas, kuriam buvo pavesta ginti šią sienos dalį, paliko savo pozicijas. Kelios dešimtys karių pateko į nelaisvę, todėl prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė „ypatingą padėką mūsų kariams ir daliniams, kurie papildo „mainų fondą“ – paimdami okupantus į nelaisvę ir taip padėdami išlaisvinti mūsų žmones iš Rusijos nelaisvės“.

Ukrainiečiai apie rusų koloną galėjo sužinoti iš daugybės vaizdo kamerų

Stopkadras/Atakuota rusų kolona Kursko srityje

Ketvirtadienio vakarą netoli Rylsko miesto raketomis buvo apšaudyta rusų pastiprinimo kolona, galbūt todėl, kad ukrainiečiams pavyko įsilaužti į daugybę eismo kamerų, kurios įrengtos Rusijos greitkeliuose. Rusų tinklaraštininkas Aleksandras Kocas sakė, kad važiavo tuo maršrutu. „Pastebėjau, kad palei visą greitkelį veikia kameros. Jos tiesiog mirksi šviesomis“.

Nesulaukdamos didelio pasipriešinimo ukrainiečių brigados per pirmąsias dvi operacijos dienas prasiveržė daugiau kaip 20 km į Kursko teritoriją.

Gera žvalgyba leido pažengusiems daliniams judėti į priekį chaotiškame mūšio lauke, dažnai apeinant rusų gynybą. Iki penktadienio Rusijos valdžia prarado mažiausiai 250 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę, kaip rodo kelios nepriklausomos analizės ir CNN žemėlapiai.

Tai nebuvo tik tuščias Rusijos kaimo plotelis. Tarp Ukrainos kontroliuojamų vietų buvo ir gamtinių dujų tranzito mazgas netoli sienos, per kurį Rusija Europai tiekia didelius gamtinių dujų kiekius.

Kilo pykčio banga

Rusijoje vėl įsiplieskė pyktis, kuris buvo kilęs dėl nesėkmių karo pradžioje.

Buvęs regiono vadas Andrejus Guruliovas „Telegram“ paskelbė komentarą, kuriame reikalavo, kad kariniai prokurorai ištirtų vadų sprendimus perkelti dalinius iš Kursko regiono prieš puolimą.

Pasipiktino ir Rusijos civiliai gyventojai regione, kurių tūkstančiai turėjo bėgti iš savo namų. Rylsko miesto, esančio šiek tiek toliau nuo Ukrainos dalinių, vadovas penktadienį sakė, kad išvyko daugiau kaip pusė iš 15 000 gyventojų. Socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašai iliustruoja civilių nusivylimą vangia kariuomenės reakcija – kai kurie kreipėsi tiesiai į prezidentą V.Putiną.

Tai didžiulis smūgis Putino prestižui

Stenfordo universiteto Hooverio instituto mokslinis bendradarbis Tomaszas Blusiewiczius sakė, kad Ukraina greičiausiai pasitrauks iš Kursko, bet tik tada, kai privers Rusiją perkelti kelias brigadas, kurios būtų išnaudojusios pozicijas fronto linijoje.

„Dabar jie turi keisti lokaciją. O rusams tai daryti sekasi prastai. Jiems blogai sekasi logistika, – sakė jis. – Tai buvo puikus Ukrainos žingsnis. ... Jie jau pasiekė didžiulę sėkmę, priversdami Rusiją perkelti savo karius, parodydami, kad Rusija yra bejėgė kitose srityse. Tai didžiulis prestižo smūgis Putinui“.

Dabar Ukrainai teks spręsti, ką ji darys su kontroliuojama teritorija Rusijoje, ir ar tai nesumažins pagrindinių gynybos pastangų fronte, rašo JAV leidinys „The Hill“.

Ukraina pakeitė karo naratyvą

GLOBSEC analitinio centro viceprezidentė politikai ir programoms Alena Kudzko teigė, kad, nepaisant neaiškios tolesnės įvykių raidos, „Ukraina jau sėkmingai pakeitė karo naratyvą įžengdama į Rusijos teritoriją“.

„Ukrainiečiai deda visas pastangas, kad pakeistų karo naratyvą. Prieš [Kurską] buvo jaučiama, kad karas tapo gana nuspėjamas, ir iš daugelio pusių karas jau buvo suvokiamas kaip įšaldytas. Šia ataka Ukrainai iš tikrųjų pavyko parodyti, kad iš tiesų yra erdvės padaryti šį karą nenuspėjamą, kad yra erdvės nustebinti Rusiją“, – sakė A.Kudzko.

V.Zelenskio X paskyra/Volodymyras Zelenskis

Įsiveržimas į Rusijos teritoriją Kursko srityje yra rizikingiausias Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas iki šiol. Jis nustebino ne tik Maskvą, bet ir Kyjivo šalininkus Vakarų šalyse, laikraštyje „The Times“ rašo Londone gyvenantis gynybos studijų profesorius Michaelas Clarke‘as.

„V.Zelenskis desperatiškai bando pakeisti nuomonę, kad Ukraina pralaimi karą. Sėkmės Juodojoje jūroje ir prieš Rusijos pajėgas Kryme nesulaukia pasaulio dėmesio, kai jo šalies kariuomenė lėtai, bet nuosekliai išstumiama iš vis daugiau teritorijos Rytų Ukrainoje. V.Zelenskis bando rasti būdą, kaip sustabdyti arba pakeisti šią dinamiką. Šis strateginis karinis pasirinkimas labai atitinka jo stilių: drąsus ir rizikingas“, – rašoma leidinyje.

Komentare pabrėžiama, kad tai iš tiesų drąsus žingsnis:

„Nuo 1941 m. Maskva nematė užimto nė vieno savo teritorijos metro. Vaizdai iš Kursko srities šokiruoja Rusijos visuomenę, o Kremliui gali būti sunku susidoroti su tokiu poveikiu. Tai taip pat sukels nerimą kai kuriems Vakarų lyderiams, nes dabar Rusijos teritorijoje naudojami NATO antžeminės technikos elementai – dar viena peržengta riba.“

Pasak „The Times“, esama ženklų, kad Kyjivas nusiteikęs rimtai – žygyje į Rusiją dalyvauja nuo 6 000 iki 10 000 kovotojų iš 22-osios ir 88-osios mechanizuotųjų brigadų, taip pat 80-osios oro desanto brigados.

„Ukrainos kariuomenė, matyt, ketina stovėti ir kovoti savo užkurtame katile, kuris dar gali būti pakaisti... Kyjivas tikriausiai pasiruošęs rizikuoti vertingais kariais ir technika, kad čia įgytų tam tikrą persvarą. V.Zelenskio kritikai tvirtins, kad taip piktnaudžiaujama ir karių gyvybėmis, ir sunkiąja technika, kurios Ukrainai labai reikia“, – teigiama leidinyje.

Vis dėlto autorius mano, kad šis smūgis nesugebės pasukti karo eigos atgal:

„Vietoj to, jo karinė sėkmė bus vertinama pagal tai, kiek ukrainiečiai sugebės priversti Maskvą sumokėti už galimą savo teritorijos grąžinimą. Jei kova užsitęs ir kaina bus didelė, Ukrainos pajėgos gali pajusti neproporcingai didelę naudą kitur.“

Rusija paskelbė tik operaciją, o ne karo padėtį

15min primena, kad Rusijos valdžia paskelbė tik „antiteroristinės operacijos“ režimą Kursko, Belgorodo ir Briansko srityse bei nepaskelbė karo padėties, nes nenori imtis radikalesnių veiksmų dėl įvykių šiuose regionuose, teigė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).

„Kremlius tikriausiai nusprendė paskelbti antiteroristinę operaciją – ne karo padėtį – siekdamas sumažinti Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį mastą ir užkirsti kelią vidaus panikai ar neigiamai reakcijai. Tai rodo Kremliaus nenorą imtis radikalesnių priemonių reaguojant į susidariusią situaciją“, – teigiama analitikų pranešime.