Karas Ukrainoje. V.Zelenskis įvardijo pagrindinį Ukrainos pajėgų operacijos Kurske tikslą

Ukrainos puolimas Kursko srityje

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivo operacija Rusijos Kursko srityje yra „katastrofa“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo plataus masto karui prieš Ukrainą.

Vakare V.Zelenskis kreipėsi po to, kai Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 000 kvadratinių kilometrų Kursko srityje, nes jų įsiveržimas tęsiasi jau septintą dieną.

Pasak V.Zelenskio, ši teritorija apima teritorijas, iš kurių Maskva pradėjo atakas prieš Ukrainos Sumų sritį – regioną, kuris kasdien patiria smūgius iš kitos sienos pusės.

„Todėl mūsų operacijos yra tik Ukrainos saugumo klausimas: išlaisvinti sieną nuo Rusijos kariuomenės“, – sakė prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad jis pavedė pareigūnams ir diplomatams pateikti sąrašą būtinų veiksmų, kad Kyjivas gautų partnerių leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Ukrainos teritorijai apsaugoti.

„Matome, kaip Rusija, vadovaujama (prezidento Vladimiro – red. past.) Putino, iš tikrųjų juda į priekį: prieš 24 metus įvyko (povandeninio laivo) „Kursk“ katastrofa, kuri buvo simbolinė jo valdymo pradžia. Dabar matome, kokia yra jo pabaiga. Ir tai taip pat Kurskas. Jo karo katastrofa“, – pridūrė V.Zelenskis.

2000 m. rugpjūtį Rusijos povandeninis laivas „Kursk“ nuskendo Barenco jūroje per karines jūrų pratybas. Žuvo visi 118 laive buvusių žmonių. Paklaustas, kas nutiko povandeniniam laivui, V.Putinas nusišypsojo ir pasakė dabar jau liūdnai pagarsėjusią pastabą – „jis nuskendo“.

„Taip visada nutinka tiems, kurie niekina žmones ir bet kokias taisykles. Rusija atnešė karą kitiems, o dabar jis grįžta namo. Ukraina visada norėjo tik taikos, ir mes tikrai užtikrinsime taiką“, – sakė V.Zelenskis.

Iki šiol Kyjivas laikėsi tylos politikos dėl įsiveržimo, nepaisant vykstančių kovų ir Ukrainos veržimosi gilyn į Rusijos teritoriją.

HANDOUT / AFP

Ukrainos kariai šiuo metu kontroliuoja apie 1 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos ir tęsia puolamąsias operacijas, pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše pranešė Ukrainos kariuomenės vadas.

„Mes toliau vykdome puolamąsias operacijas Kursko srityje. Šiuo metu kontroliuojame apie 1 tūkst. kvadratinių kilometrų Rusijos Federacijos teritorijos“, – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtame vaizdo įraše sakė Oleksandras Syrskis.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Dėl Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją Maskva pirštu bedė į kariuomenę. Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė operatyvinį pasitarimą ir pareiškė, kad jo kariuomenė turi „stumti ir išstumti priešą iš mūsų teritorijos“ bei užtikrinti sienų saugumą.

Vietos valdžios institucijų duomenimis, šiuo metu Ukraina kontroliuoja 28 gyvenvietes Rusijos Kursko srityje.

Rugpjūčio 6 d. Ukrainos kariai pradėjo netikėtą puolimą, kirto sieną ir įžengė į Kursko sritį, o vėliau išplėtė kampaniją į kaimyninę Belgorodo sritį.

Tai svarbiausias Kyjivo įsiveržimas į Rusijos teritoriją nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, ir tai yra didelė moralinė paskata Ukrainai ir jos Vakarų sąjungininkėms bei susirūpinimą keliantis įvykis Kremliuje, rašo leidinys „Politico“.

„Dabar aišku, kodėl Kyjivo režimas atmetė mūsų pasiūlymus dėl taikaus sureguliavimo plano, – skundėsi V.Putinas pirmadienio susitikime. – Priešas, padedamas savo Vakarų šeimininkų, stengiasi pagerinti savo derybines pozicijas ateityje.“

„Tačiau apie kokias derybas galime kalbėti su žmonėmis, kurie beatodairiškai puola civilius gyventojus arba grasina mūsų branduolinėms jėgainėms?“ – pridūrė jis. (Pačiam V.Putinui buvo išduotas arešto orderis dėl karo nusikaltimų, susijusių su jo išpuoliu prieš Ukrainą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą apkaltino Rusijos pajėgas sukėlus gaisrą Zaporižios atominėje elektrinėje).

V.Putinas sakė, kad Ukraina tikriausiai ir toliau bandys „destabilizuoti padėtį Rusijos pasienio regionuose“.

„Tai rimta“

Tačiau pasigirsta kritikos dėl to, ar Rusija galėjo išvengti Ukrainos puolimo arba bent jau geriau jam pasiruošti.

„Buvau Kursko srityje, mačiau, kaip įrengti minų laukai, bet jie neveiksmingi, jei už jų nestovi kariai. Kas tai suplanavo? Kas apie tai galvojo? Tai rimta“, – pirmadienį „Telegram“ rašė Andrejus Guruliovas – Rusijos įstatymų leidėjas, V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narys ir buvęs vado pavaduotojas.

A.Guruliovas sakė, kad „neįmanoma“, jog rusai nežinojo apie Ukrainos planus. „Vienaip ar kitaip, mes girdėjome, kad pasirodė antrieji ešelonai, rezervai“, – rašė jis, nepatikslindamas, kurioje pusėje tos pajėgos atsirado.

Pasak A.Guruliovo, Rusijos pasienio pajėgos paskutinės gavo informaciją apie vykstantį Ukrainos puolimą, todėl joms liko nedaug laiko veikti.

Jis taip pat išsakė platesnę kritiką kariuomenei po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas buvo pagautas skleidžiantis teigiamą, bet melagingą informaciją, kai praėjusią savaitę skelbė atskaitas apie padėtį Kurske: „Niekas nemėgsta tiesos mūsų ataskaitose. Mes visi norime girdėti, kad viskas yra gerai.“

Stopkadras/Vladimiras Putinas susitikime dėl padėties Kursko srityje

Pirmadienį per susitikimą dėl padėties Kursko srityje Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nutraukė Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantį Aleksejų Smirnovą, kai šis pradėjo kalbėti apie tai, kaip toli regione pažengė Ukrainos pajėgos.

Pasak A.Smirnovo, padėtis Kursko srityje išlieka sudėtinga.

„Šiandien 28 gyvenvietės yra kontroliuojamos priešo. Įsiskverbimo gylis – 12 kilometrų, o plotis – 40 kilometrų“, – sakė jis.

V.Putinas nutraukė A.Smirnovo pasisakymą ir pareikalavo geriau papasakoti apie socialinę ir ekonominę padėtį regione ir pagalbą civiliams gyventojams.

Susitikimą transliavo valstybinė televizija.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Sureagavo piktai: V.Putinas nutraukė Kursko srities vadovo pasiaiškinimus

Sureagavo piktai: V.Putinas nutraukė Kursko srities vadovo pasiaiškinimus

Novyny Donbasu

O.Syrskio „Telegram“ nuotr./Oleksandras Syrskis (centre)

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis prieš keletą savaičių atvyko į Pokrovsko kryptį apdovanoti karių ir kalbėjo apie artėjantį puolimą, tačiau kariai tuo metu nesuprato, kad puolimas vyks netoli Kursko.

Tai teletilto eteryje sakė Marko Bezručkos vardu pavadintos 110-osios nepriklausomos mechanizuotosios brigados viešųjų ryšių tarnybos vadovas Ivanas Sekačas, komentuodamas Ukrainos pajėgų puolimą Rusijos Kursko srityje.

Pasak jo, likus dviem savaitėms iki Ukrainos puolimo Kursko srityje pradžios, Donecko srityje vyko kovotojų apdovanojimo ceremonija. „Atėjo vadas ir pasakė: „Vaikinai, viskas gerai, laikykitės, netrukus pradėsime puolimą“, - pasakojo I.Sekačas.

Pasak jo, kovotojai, kurie kovoja Pokrovsko kryptimi Donecko srityje, tada manė, kad kalbama apie jų fronto ruožą, kurį jie gina.

„Mes galvojome apie save. Koks puolimas, kai mes vos laikomės čia. Matote, kaip gudriai jie tai padarė. Tai buvo labai protinga ir teisinga - taip reikia elgtis su priešininku, reikia daryti netikėtus ėjimus. Tai buvo didelis smūgis Rusijos prestižui, jos ginkluotosioms pajėgoms - daug belaisvių. Tai pakėlė mūsų kovinę dvasią ir suteikė mums pasitikėjimo, kad mes turime parako ir dar parodysime maskviečiams“, - sakė brigados atstovas.

Kartu jis pažymėjo, kad Ukrainos kovotojai atidžiai stebi situaciją Kursko srityje ir „laiko kumščius už vaikinus, kad jiems pavyktų viskas, ką jie suplanavo“.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Šeštąją Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį Rusijos pietuose dieną daugėja įrodymų, kad ukrainiečių korpusas – dalis arba net penkios brigados ir mažiausiai vienas 400 karių atskiras batalionas – planuoja pasilikti Rusijos teritorijoje, atkreipė dėmesį naujienų svetainė „Forbes“.

„Ukrainiečiai kasa tranšėjas. Tikėdamiesi pozicinio karo palei esamą fronto liniją arba netoli jos, rusai taip pat kasasi griovius“, – rašoma straipsnyje.

Tai, kad abi pusės stiprina savo pozicijas, nereiškia, kad ukrainiečiai baigė puolimą. Tai taip pat nereiškia, kad rusai negali kontratakuoti ir nustumti ukrainiečių atgal prie sienos, pažymėjo leidiniio analitikai.

„Tačiau tai tikrai reiškia, kad fronto linijos stabilizavimas ir ilgalaikis Kursko dalies užėmimas yra darbotvarkėje“, – pabrėžė jie.

Abi pusės pradėjo naudoti pramoninius ekskavatorius įtvirtinimams statyti, „Forbes“ teigė Ukrainos šaltiniai.

Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį lėmė greitą teritorijos užėmimą, asmeninį įžeidimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir sustiprino ukrainiečių kovinę dvasią.

Pasak „The Wall Steet Journal“, dabar Ukrainos vadovybė susiduria su dilema – ar siekti tolesnių laimėjimų dislokuojant gerokai daugiau karių ir karinės technikos, kurių labai reikia Ukrainos rytiniame fronte, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando sulaikyti užpuolikų veržimąsi.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per puolimą Rusijos Kursko srityje į mūšį metė pajėgiausius savo dalinius ir puolimui pasirinko silpniausią Rusijos sienos vietą, įtakingam leidiniui „The Economist“ atskleidė šaltinis Ukrainos generaliniame štabe.

Tačiau šis puolimas ukrainiečiams nebuvo lengvas pasivaikščiojimas, nes Rusijos aviacija nuo pat pirmųjų įsiveržimo dienų ėmė smūgiuoti pozicijoms, teigiama straipsnyje, kuriame pirmą kartą cituojami puolime dalyvavę Ukrainos kariškiai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Stopkadras/Į nelaisvę paimti čečėnų kovotojai

Ukrainos projektas „Noriu gyventi“ paskelbė vaizdo įrašą su dešimtimis čečėnų karo belaisvių. Filmuotoje medžiagoje jie teigia esantys iš Grozno ir tarnaujantys specialiosiose pajėgose „Achmat“.

Beveik tuo pačiu metu Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas savo „Telegram“ paskyroje paskelbė apie Kursko srityje kovojančius „achmatovcus“.

Teigiama, kad kariškiai esą „atsidūrė giliai už sienos“. Be to, projekto kanalas perpasakoja ukrainiečių vaizdo įraše išsakytą į nelaisvę patekusio šauktinio iš Belgorodo Jevgenijaus Kovylkino versiją, kad „jie bandė bėgti, kad nepatektų į nelaisvę, nes Ramzanas Kadyrovas kartą pasakė, kad „Achmat“ kovotojai nepasiduoda į nelaisvę“.

„Na, paprastai taip, nes sėdi užnugaryje, tačiau Kursko srityje situacija vystėsi dinamiškai, ir šie „Achmat“ kovotojai net nebandė priešintis. Kaip rodo ankstesnių mainų patirtis, tai labai teisingas sprendimas, nes rusų mainų derybininkai pirmiausia paima Kadyrovo vyrus“, – sako atstovai iš ukrainiečių projekto „Noriu gyventi“, kuris skatina rusų karius pasiduoti į nelaisvę.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Ukrainiečiai paskelbė vaizdo įrašą su čečėnų karo belaisviais

Ukrainiečiai paskelbė vaizdo įrašą su čečėnų karo belaisviais

„Noriu gyventi“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgų reidas Kursko srityje

Ukrainos įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį netikėtumas leido Kyjivo pajėgoms greitai užimti teritoriją, paminti Rusijos prezidento Vladimiro Putino autoritetą ir pažadinti ukrainiečių kovinę dvasią.

Tačiau, pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“, šiuo metu Ukrainos vadovybė susiduria su dilema – ar dislokuoti gerokai daugiau karių ir technikos, kurie gyvybiškai reikalingi Ukrainos rytiniame fronte tam, kad sulaikytų Rusijos pajėgų veržimąsi savo šalyje.

Vos per kelias dienas Ukraina pasistūmėjo dešimtis kilometrų nuo sienos, demonstruodama savo priešams, piliečiams ir sąjungininkams, kad ji vis dar turi parako, gali kovoti ir pateikti triuškinančių staigmenų. Operacija yra ypač labai rizikinga, nes Ukrainai rytiniame fronte ir taip trūksta gyvosios jėgos ir karinės įrangos.

„Galbūt dabar esu tokioje pačioje padėtyje kaip eilinis, kuris nesupranta, kodėl turi laikyti tranšėją. Bet to tūkstančio vyrų čia labai reikia“, – žurnalistams atviravo netoli Pokrovsko kovojančio ukrainiečių bataliono vadas.

Pažanga Kursko srityje

Nors galutinis Kursko operacijos tikslas tebėra neaiškus, o Ukrainos pusė santūriai komentuoja šiuos įvykius, tačiau informacija apie pirmuosius laimėjimus po truputį persikelia į internetą. Ypač jaudina vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Ukrainos kariai iškelia savo vėliavą virš rusų institucijos, liepsnojanti Rusijos karinė technika ir pasipiktinimo kupini Rusijos prokariškai nusiteikusių tinklaraštininkų įrašai.

„Rusijos pranešimuose nurodoma, kad greitas Ukrainos pasistūmėjimas į priekį buvo pasiektas naudojant elektroninę kovą, kad būtų išjungta Rusijos ryšių įranga ir kad Ukrainos kariai galėtų įvažiuoti į Rusijos teritoriją greitai judančiomis šarvuotomis mašinomis, remiami atakos dronų ir oro gynybos sistemų. Ukraina įgijo atramos tašką, kuriuo naudojasi siųsdama žvalgybos grupes, ieškančias tolesnių silpnų vietų, kuriomis galėtų pasinaudoti, ir dislokuodama artilerijos sistemas, galinčias smogti giliai į Rusijos užnugarį“, – rašo „The Wall Street Journal“.

Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip netoli Rylsko miesto sugedusi Rusijos karinės technikos kolona bando pasiekti mūšio lauką.

VIDEO: Nufilmuota, kaip rusų kolona Kursko srityje atakuota iš oro

Nufilmuota, kaip rusų kolona Kursko srityje atakuota iš oro

„Khorne Group“

Tuo pat metu pati Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad jos kariai stumia Ukrainos kariuomenę nuo pasienio zonos. Tačiau vėliau Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad ji smogė Ukrainos daliniams, esantiems maždaug 30 km Rusijos gilumoje esančiuose kaimuose.

„Tai yra smūgis Vladimirui Putinui. Žinoma, man patinka, kad mes smogiame į jų koloną. Jei tai tęsis kelias dienas, pasakysiu, kad tai buvo labai naudinga“, – sakė vienas ukrainiečių karininkas, kovojęs rytiniame Časiv Jaro rajone.

JAV teigimu, viena iš priežasčių, dėl kurių Ukraina pradėjo įsiveržimą, buvo Kyjivo siekis nutraukti Rusijos tiekimo linijas į šiaurinį Charkivo frontą. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę dešimtis belaisvių, kuriuos buvo galima iškeisti.

Be taktinių karinių pergalių, Ukraina parodė, kad turi drąsos ir gebėjimų slapta planuoti ir pradėti sudėtingą puolimą. Po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusią vasarą gynybos pajėgos metus laiko praleido žiauriame tranšėjų kare prieš nesibaigiančius Rusijos puldinėjimus. Tai sukėlė nemažai klausimų tiek šalies viduje, tiek užsienyje, ir davė pradžią diskusijoms, kaip Ukraina gali atgrasyti tokį priešininką.

„Šiuo puolimu jie visiškai pakeitė strateginį naratyvą“, – komentavo JAV kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas Johnas Nagle'is, kuris dabar yra JAV kariuomenės karo koledžo karybos profesorius.

Jo nuomone, karinė operacijos logika yra abejotina, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos patiria didžiulį spaudimą savo gynybos linijose kitur. Anot generolo, ši ataka gali būti signalas Jungtinėms Valstijoms, svarbiausiam Ukrainos rėmėjui, nes lapkritį laukia rinkimai.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija siunčia pastiprinimą į Kursko sritį

„Ukrainiečiai nori atkreipti dėmesį į ši įsiveržimą. Tai sako, kad ukrainiečiai vis dar gali kovoti“, – paaiškino J.Nagle'is.

Konflikto eskalavimas

Baltuosiuose rūmuose eskalacijos baimė nelabai padidėjo, „The Wall Street Journal“ teigė amerikiečių pareigūnai. Tačiau kai kurie išreiškė susirūpinimą, kad kovos Rusijos teritorijoje gali paskatinti V.Putiną imtis smurtinių atsakomųjų veiksmų, t.y. paleisti didelę raketų salvę į Ukrainą.

Kitas Kursko invazijos etapas priklauso nuo to, kokius rezervus turi kiekviena pusė ir kaip juos dislokuoja, įvertino Vienoje dirbantis karybos analitikas Franzas-Stephanas Gadis.

Pasak jo, Kyjivui reikės panaudoti papildomas pajėgas ir karinius išteklius, kad išlaikytų tempą, o Rusija gali bandyti greitai kontratakuoti ir pasitelkti didesnę ugnies galią, įskaitant galingas aviacines bombas.

F.S.Gadis nurodė, kad pagrindinė šios operacijos problema ta, kad ji nepakeitė pagrindinių fronto linijų Rytų Ukrainoje, kur Rusijos pajėgos jau ne vieną mėnesį lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį, nes jų ginkluotė ir žmonių skaičius viršija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičių.

„Operacija Kurske reikalauja didelių išteklių, ypač pėstininkų personalo, kurių gali skubiau prireikti kitur“, – pažymėjo ekspertas.

Rytuose esančių brigadų karininkai abejojo, ar protinga mesti pajėgas į puolimą prieš Rusiją, nepaisant vilčių, kad tai gali atitraukti Rusijos pajėgas nuo šio fronto.

„Mes nejaučiame jokių pokyčių, bent jau kol kas. Rusai neketina perkelti karių iš rytų į Kurską. Jie turi rezervų“, – tvirtino vienas ukrainiečių karininkas netoli Časiv Jaro.

Imago / Scanpix nuotr./Karo veiksmai Kursko srityje

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymėjo, kad ši operacija iš tikrųjų leido Kyjivo pajėgoms perimti iniciatyvą viename fronto ruože.

Pasak naujausios ataskaitos, ši Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija ir tolesni galimi tarpvalstybiniai įsiveržimai verčia Rusiją apsispręsti, ar tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina laikyti aktyviu frontu, kurį šalis agresorė privalo ginti, o ne „miegančia“ fronto linija, kokia ji laikyta nuo 2022 m. rudens.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos tankas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Rusijos Kursko srityje leido joms bent laikinai perimti iniciatyvą viename fronto ruože ir tęsti pasipriešinimą visame mūšio lauke, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jie paaiškino, kad iniciatyvos turėjimas visame mūšio lauke nuo 2023 m. lapkričio mėn. leido rusams patiems nustatyti kovos Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir reikalavimus ir privertė Kyjivą materialinius ir žmogiškuosius išteklius skirti reaktyvinėms gynybinėms operacijoms.

Tačiau ukrainiečių operacija Kursko srityje privertė Kremlių ir Rusijos karinę vadovybę reaguoti ir perskirstyti jėgas ir priemones į sektorių, kuriame Ukrainos kariai pradėjo puolimą.

Rusijos kariai Kursko srityje aktyvių kovinių veiksmų nevykdė, tačiau naudojo savo iniciatyvą, kad darytų spaudimą Ukrainai. Visų pirma, priešas neleido Ukrainos kariams kaupti gyvosios jėgos ir logistikos būsimoms kontrpuolimo operacijoms, kartu nustatydamas kovos tempą, kuris leido jam išlaikyti puolimą.

„Vladimiras Putinas ir Rusijos karo vadai greičiausiai klaidingai vertino, kad Ukrainai trūko pajėgumų perimti šią iniciatyvą, o Ukrainos gebėjimas pasiekti operatyvinę staigmeną ir perimti iniciatyvą verčia abejoti operatyvinėmis ir strateginėmis prielaidomis, kuriomis grindžiamos dabartinės Rusijos puolamosios pastangos Ukrainoje“, – teigia analitikai.

Jų nuomone, ši ukrainiečių operacija ir tolesni galimi įsiveržimai per sieną verčia Rusiją apsispręsti, ar tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina laikyti aktyviu frontu, kurį šalis agresorė privalo ginti, o ne neaktyvia fronto atkarpa, kaip ji elgėsi nuo 2022 m. rudens.

Ekspertai mano, jog Kremliaus reakcija gali pareikalauti, kad Rusijos kariuomenės vadai apsvarstytų personalo ir logistikos poreikius sienos gynybai kaip visos karo kampanijos plano dalį. Tai, savo ruožtu, gali lemti ilgalaikius operatyvinio planavimo apribojimus, su kuriais okupantai anksčiau nebuvo susidūrę.

Kaip aiškina ISW, tai, kad Rusija tarptautinę sieną laikė „miegančiu frontu“, suteikė jai daugiau lankstumo kaupiant ir mobilizuojant žmogiškuosius ir materialinius išteklius karui Ukrainoje. Nors priešas išleido nemažai lėšų įtvirtinimams palei sieną, jis neskyrė pakankamai personalo ir įrangos šiai teritorijai prižiūrėti ir ginti.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Rusijos kariams nesiseka atremti ukrainiečių įsiveržimo į Kursko sritį, skelbia leidinys „Financial Times“. Nuo operacijos pradžios praėjusį antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo 30 kilometrų į Rusijos gilumą.

Kalbėdami su žurnalistais netoli tarptautinės sienos, Ukrainos pajėgų kariai atskleidė, kad jie tebėra Rusijos teritorijoje.

„Mes žengiame vis giliau“, – sakė karys Denysas, kuris nuo įsiveržimo pradžios tris kartus rotaciniu būdu įžengė į Rusijos teritoriją, ir pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi pranašumą, nepaisant to, kad Rusija permetė pastiprinimą.

Kovotojas pasakojo, kad jo dalinys daugiau nei prieš savaitę buvo perkeltas į šią teritoriją iš rytinės Donecko srities, kad dalyvautų puolime.

Kitas karys Kostiantynas pažymėjo, kad ankstyva netikėtos operacijos sėkmė „tikrai pakėlė mūsų nuotaiką“.

„Jaučiamės tikri dėl ukrainiečių pergalės“, – pridūrė jis, prieš išvažiuodamas atgal į kovą.

Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas ne kartą bandė vaizduoti, kad padėtis kontroliuojama, o gynybos ministerija sekmadienį paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose naikintuvai ir sraigtasparniai tariamai smogia Ukrainos technikos kolonoms.

Ukrainos pajėgos veržiasi vis giliau į Rusijos Kursko sritį

+20

Tačiau iš patikrintų vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti, kad nuo antradienio, kai prasidėjo operacija, Ukrainos kariai ir įranga pasistūmėjo 30 km į Rusijos teritoriją, judėdami toliau į Kurską ir užimdami prie Rusijos sienos esantį Sudžos miestą.

Tuo metu Ukrainos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad operacijos detalės kol kas neatskleidžiamos, nes „vis dar laukiama, kaip viskas klostysis toliau“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą nutraukė penkias dienas trukusią tylą ir pirmą kartą viešai užsiminė apie savo šalies pajėgų įsiveržimą į Rusiją. V.Zelenskis sakė, kad vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis jam pranešė apie „padėtį fronte ir apie mūsų veiksmus išstumiant karą į agresoriaus teritoriją“.

„Ukraina įrodo, kad tikrai žino, kaip atkurti teisingumą, ir garantuoja būtent tokį spaudimą, kokio reikia – spaudimą agresoriui“, – pridūrė šalies vadovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sekmadienį pažadėjo, kad į įsiveržimą bus „griežtai atsakyta“.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „toliau atremia“ Ukrainos pajėgas Kursko srityje, ir sekmadienį išvardijo tris gyvenvietes, esančias maždaug už 25-30 km nuo sienos – Tolpiną, Žuravlius ir Obščiąją Kolodę, – kuriose, ministerijos teigimu, smogė Ukrainos kariams.

Kremliui paskelbus apie „antiteroristinę“ operaciją, kuria siekiama sustabdyti precedento neturinčią Ukrainos misiją, Rusija į regioną dislokavo tankų įgulas, artilerijos pabūklus ir bepiločių orlaivių dalinius.

Netoliese esančios Ukrainos Sumų srities regioninė valdžia nuo antradienio evakavo kelis tūkstančius žmonių. Apie 50 jų sekmadienio rytą atvyko į pagalbos centrą, skirtą šalies viduje perkeltiems asmenims, kur jiems turėjo būti suteikta maisto ir finansinė pagalba.

Anatolijus ir jo žmona Nadija „Financial Times“ žurnalistams sakė, kad jie pabėgo iš savo namelio Ukrainos Chotyno kaime, kur Rusijos pajėgos mėto niokojančias sklendžiančias bombas. Jie tvirtino palaikantys savo kariuomenės įsiveržimą. „Kodėl rusai gali įsiveržti pas mus, o mes negalime įsiveržti pas juos?“

Galutinis Ukrainos įsiveržimo, kuriame pasitelkiamos kai kurios geriausios ir elitinės jos brigados, tikslas lieka neaiškus. Tačiau ši operacija parodė, kad praėjus daugiau nei metams po pirmojo Ukrainos mini įsiveržimo Rusijos pasienio gynyba vis dar silpna, ir tai suteikė Kyjivui labai reikalingą moralinį postūmį.