Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: bandymas šokiruoti Rusiją gali privesti Ukrainą prie katastrofos
- Kursko puolimo fone – netikėtas A.Lukašenkos gestas V.Putinui.
- Ukrainos pajėgoms prireikė tik trijų tanko šūvių, kad įveiktų liniją su „drakono dantimis“.
- Iš pirmų lūpų – apie kavą geriančius rusus: papasakojo, kaip įsiveržė ukrainiečiai.
- Karybos ekspertas: tai tradicinis rusiškas chaosėlis, kuris ukrainiečiams labai naudingas.
- Detektyvas dėl buvusio V.Putino apsaugininko: ką jis veiks Kurske.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“: bandymas šokiruoti Rusiją gali privesti Ukrainą prie katastrofos
21:44
Ukrainos operacija Kursko srityje – tai bandymas šokiruoti Rusiją, kuri jau priprato prie kruvino karo, kol kas vykstančio tik Ukrainos teritorijoje, rašo amerikiečių dienraštis „The New York Times“.
Kaip pažymi laikraštis, ankstesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai išvyti rusus iš Ukrainos teritorijos buvo nesėkmingi, o oro atakos ir riboti reidai Rusijos teritorijoje nedavė norimo efekto. Dabar Ukraina bando kažką visiškai naujo.
„Tai bandymas kaip nors šokiruoti Rusiją. Tai gali suteikti Ukrainai pergalę arba bent jau priversti ją kelias dienas jaustis gerai. Ar tai keičia platesnius skaičiavimus mūšio lauke? Tai dar neaišku“, – straipsnio autoriui sakė jo kolega Ericas Schmittas, atsakingas už JAV nacionalinį saugumą.
Visgi, „The New York Times" įžvelgia galimus operacijos Kursko regione privalumus.
- Jei Kremlius perskirstys karius iš fronto Ukrainoje, kad jie gintųsi namuose, ukrainiečiams bus lengviau susigrąžinti savo žemę.
- Pastaruoju metu ukrainiečių moralė pastebimai smuko, nes paskutiniai dideli laimėjimai mūšio lauke buvo pasiekti 2022 m. rudenį. Didelis smūgis Rusijai gali sugrąžinti ukrainiečių tikėjimą tolesnės kovos perspektyvomis.
- Matomos Ukrainos pergalės gali įtikinti Vakarų sąjungininkus, kad jie nešvaisto pinigų karinei pagalbai ukrainiečiams.
- Nugalėję rusus savo teritorijoje ukrainiečiai parodė, kad visos „raudonos linijos“ ir „eskalacijos pavojus“ yra mitas ir Kremliaus blefas, į kurį nereikėtų kreipti dėmesio. Taip mėginama įtikinti sąjungininkus, kad atėjo laikas panaikinti visus ginklų naudojimo apribojimus Rusijos Federacijoje.
- Ukraina taip pat gali tikėtis panaudoti laimėjimus Kursko regione kaip derybinį kozirį taikos derybose. Tačiau tam reikės išlaikyti okupuotą teritoriją.
Analitikai vis dar skeptiškai vertina Ukrainos operaciją Kursko regione, atsižvelgdami į tai, kad Rusija turi pakankamai rezervų reaguoti į naują krizę neatitraukdama karių tiesiogiai iš fronto Ukrainoje. Leidinyje nurodoma, kad Ukraina, išnaudojus išteklius Kursko regione, susidurs su didelėmis problemomis Donbase, kurios gali virsti karine katastrofa.
„Ukrainiečiai labai rizikuoja“, – sakė E.Schmittas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:24
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
L.Kasčiūnas: Rusija pradėjo Kaliningrado „demilitarizaciją“ dėl operacijos Kursko srityje
00:15
Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje tęsiasi jau kelias dienas. Rusija ten pradėjo perkelti karius ne tik iš fronto Ukrainoje, bet ir iš Kaliningrado srities, pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kaščiūnas, susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive metu.
Jis taip pat išreiškė pagarbą Ukrainos veiksmams „šiaurėje“ ir pabrėžė, kad dabar niekas nesako, jog buvo peržengtos „raudonos linijos“.
„Aš sakau Lietuvos žmonėms: pažiūrėkite, kaip ukrainiečiai kovoja už jus, nes dėl jų kovos jiems (rusams, – red. past.) reikia išvesti karius iš Kaliningrado. Mes tai net vadiname Kaliningrado „demilitarizacija“, kuri vyksta jūsų kariškių drąsos, jūsų sprendimų dėka“, – sakė L.Kaščiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad leidimas Ukrainos kariuomenei naudoti tolimojo nuotolio ginklus būtų geras ženklas.
„Politico“: Putinas priverstas išvesti dalinius iš Ukrainos ginti Rusijos
00:09
Antradienį vienas Ukrainos pareigūnas pranešė, kad Rusija išvedė dalį karių iš pietų Ukrainos ir grąžino juos į savo teritoriją, siekdama atremti Kyjivo pajėgų įsiveržimą Kursko srityje, pranešė „Politico“.
„Rusija perkėlė kai kuriuos savo dalinius iš Zaporižios ir Chersono sričių Ukrainos pietuose“, – „Politico“ sakė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Dmytro Lykhovijus.
Leidinys negalėjo nepriklausomai patvirtinti, kiek Rusijos karių buvo perdislokuota atgal per sieną, tačiau D.Lykhovijus teigė, kad tai buvo „palyginti nedidelis“ dalinių skaičius.
Ukrainos kariuomenės generalinio štabo teigimu, siekdami pasipriešinti Ukrainos laimėjimams, Rusijos kariai tęsė puolimą Pokrovske ir kitose Ukrainos Donecko regiono vietose, vienoje iš karščiausių karo fronto vietų, kur Rusija vis labiau įsitvirtina.
Tačiau D.Lychovijus per Ukrainos televiziją patvirtino, kad Rusija perkelia personalą „kitomis kryptimis, taip pat ir į Kurską“.
2 iš 5 Rusijos veikiančių aerodromų okupuotame Kryme veikia minimaliomis pajėgomis
23:21
Rusija naudoja tik penkis karinius aerodromus okupuotame Kryme, iš kurių du nukentėjo nuo Ukrainos kariuomenės atakų ir dabar veikia „minimaliai“, antradienį per nacionalinę televiziją sakė karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
2014 m. aneksavusi Krymo pusiasalį, Rusija pradėjo naudoti vietos aerodromus savo oro pajėgoms dislokuoti ir rengti atakas prieš Ukrainos miestus.
Pusiasalis ne kartą tapo Ukrainos bepiločių lėktuvų ir jūrų pajėgų smūgių taikiniu, todėl Rusijos pajėgos buvo priverstos atitraukti didžiąją dalį savo jūrų pajėgų ir sustiprinti priešlėktuvinę gynybą.
Pasak D.Pletenčiuko, du iš penkių aerodromų nebeturi tokios apkrovos, kokią turėjo plataus masto invazijos pradžioje, nes „patyrė žalos“.
Atstovas pridūrė, kad Rusija galėtų naudoti daugiau aerodromų okupuotame pusiasalyje, tačiau naudoja tik penkis.
D.Pletenčiukas nenurodė, kokius aerodromus Rusijos kariai naudojo okupuotame Kryme ir kuriuos iš jų apgadino Ukrainos pajėgos.
Liepos 26 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Ukraina smogė Sakų aerodromui.
„Radio Liberty“ tyrimų projektas „Schemes“ paskelbė palydovines aerodromo nuotraukas po smūgio.
Liepos 28 d. nuotraukose matomos tamsios dėmės ant oro bazės, kurioje buvo dislokuoti lėktuvai Su-30. Tai gali reikšti gaisrą ir sprogimus. Rusijos vyriausybė nekomentavo smūgio okupuotame Kryme esančiam aerodromui.
Sakų karinis aerodromas Novofedorivkoje buvo kelis kartus apšaudytas raketomis nuo visuotinio karo pradžios 2022 m. Jame dislokuotas 43-iasis naikintuvų aviacijos pulkas, taip pat bombonešiai Su-24 ir naikintuvai Su-30.
„The New York Times“: bandymas šokiruoti Rusiją gali privesti Ukrainą prie katastrofos
21:44
Ukrainos operacija Kursko srityje – tai bandymas šokiruoti Rusiją, kuri jau priprato prie kruvino karo, kol kas vykstančio tik Ukrainos teritorijoje, rašo amerikiečių dienraštis „The New York Times“.
Kaip pažymi laikraštis, ankstesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai išvyti rusus iš Ukrainos teritorijos buvo nesėkmingi, o oro atakos ir riboti reidai Rusijos teritorijoje nedavė norimo efekto. Dabar Ukraina bando kažką visiškai naujo.
„Tai bandymas kaip nors šokiruoti Rusiją. Tai gali suteikti Ukrainai pergalę arba bent jau priversti ją kelias dienas jaustis gerai. Ar tai keičia platesnius skaičiavimus mūšio lauke? Tai dar neaišku“, – straipsnio autoriui sakė jo kolega Ericas Schmittas, atsakingas už JAV nacionalinį saugumą.
Visgi, „The New York Times" įžvelgia galimus operacijos Kursko regione privalumus.
- Jei Kremlius perskirstys karius iš fronto Ukrainoje, kad jie gintųsi namuose, ukrainiečiams bus lengviau susigrąžinti savo žemę.
- Pastaruoju metu ukrainiečių moralė pastebimai smuko, nes paskutiniai dideli laimėjimai mūšio lauke buvo pasiekti 2022 m. rudenį. Didelis smūgis Rusijai gali sugrąžinti ukrainiečių tikėjimą tolesnės kovos perspektyvomis.
- Matomos Ukrainos pergalės gali įtikinti Vakarų sąjungininkus, kad jie nešvaisto pinigų karinei pagalbai ukrainiečiams.
- Nugalėję rusus savo teritorijoje ukrainiečiai parodė, kad visos „raudonos linijos“ ir „eskalacijos pavojus“ yra mitas ir Kremliaus blefas, į kurį nereikėtų kreipti dėmesio. Taip mėginama įtikinti sąjungininkus, kad atėjo laikas panaikinti visus ginklų naudojimo apribojimus Rusijos Federacijoje.
- Ukraina taip pat gali tikėtis panaudoti laimėjimus Kursko regione kaip derybinį kozirį taikos derybose. Tačiau tam reikės išlaikyti okupuotą teritoriją.
Analitikai vis dar skeptiškai vertina Ukrainos operaciją Kursko regione, atsižvelgdami į tai, kad Rusija turi pakankamai rezervų reaguoti į naują krizę neatitraukdama karių tiesiogiai iš fronto Ukrainoje. Leidinyje nurodoma, kad Ukraina, išnaudojus išteklius Kursko regione, susidurs su didelėmis problemomis Donbase, kurios gali virsti karine katastrofa.
„Ukrainiečiai labai rizikuoja“, – sakė E.Schmittas.
V.Zelenskis teigia, kad Ukraina kontroliuoja 74 Rusijos gyvenvietes
19:40
Ukraina šiuo metu kontroliuoja 74 gyvenvietes Rusijos pasienio Kursko srityje, antradienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukraina kontroliuoja 74 gyvenvietes“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.
Rusija anksčiau skelbė, kad Ukraina kontroliuoja 28 gyvenvietes.
Ukrainiečių pajėgos į Rusijos Kursko sritį įžengė praėjusios savaitės antradienį. Tai reikšmingiausia užsienio kariuomenės ataka Rusijos teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo.
Iš Kursko srities pasitraukė daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, o Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį pranešė, kad ukrainiečių kariai dabar kontroliuoja apie 1 tūkst. kv. km Rusijos teritorijos ir tęsia puolamąsias operacijas.
Ukraina pirmadienį kontroliavo mažiausiai 800 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos Kursko srityje, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pateiktų duomenų analizė.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas antradienį sakė, kad Kyjivas nėra suinteresuotas užvaldyti teritorijų, kurias užėmė per įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį, ir visiškai teisėtomis pavadino ukrainiečių operacijas Rusijoje.
Kursko puolimo fone – netikėtas A.Lukašenkos gestas V.Putinui
18:40
Baltarusija perduoda karinę įrangą Rusijai, nes Rusijos ginkluotosioms pajėgoms trūksta išteklių. Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos įsakymu rusams siunčiama įranga iš veikiančių Baltarusijos dalinių, nes Baltarusijos kariuomenės ginklų sandėliai taip pat išsekę.
Apie tai antradienį, rugpjūčio 13 d., pranešė portalas „BelNovosti“, remdamasis šaltiniu Baltarusijos gynybos ministerijoje.
Skelbiama, kad Rusija pareikalavo, kad Baltarusija po sėkmingų Ukrainos pajėgų veiksmų Kursko srityje perduotų tam tikrą įrangą, nes tiek šioje, tiek kitose srityse jai labai trūksta ginklų.
Baltarusijos karinė įranga Rusijai perduodama ne pirmą kartą. 2022 m. dėl didelių Rusijos karių nuostolių Ukrainoje, prasidėjus plataus masto invazijai, Rusijos prašymu Baltarusija atvėrė savo ginklų sandėlius. Tuomet buvo perduoti tankai T-72A, amunicija, artilerija ir krovininės transporto priemonės, rašo portalas.
2022 m. A.Lukašenka perdavė Rusijai įrangą iš sandėlių, tačiau dabar jis priverstas tiekti įrangą iš veikiančių dalinių. Tai rodo, kad Baltarusijos arsenalai faktiškai išsekę, pažymi „BelNovosti“.
Baltarusija išsigando Kursko scenarijaus
15min primena, kad rugpjūčio 11 d. Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad į su Ukraina besiribojančias teritorijas esą siunčiama papildoma karinė įranga. Gynybos ministerija parodė tankų nuotraukas ir vaizdo įrašus „Telegram“ kanale.
Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka teigė, kad nebuvo užfiksuotas Baltarusijos technikos judėjimas prie Ukrainos sienos.
Dalį iš Kursko evakuotų žmonių Rusija siųs į kitą karo zoną
17:42
Dalis iš Kursko srities evakuotų gyventojų bus apgyvendinti Rusijos okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje, pranešė Rusijos regiono gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Dėl to jis susitarė su Maskvos paskirtu prorusišku Zaporižios srities „vadovu“ Jevgenijum Balickiu, skelbia portalas „Insider“.
Netrukus, pasak A.Smirnovo, žmonės bus pradėti vežti į laikino apgyvendinimo centrus okupuotame Ukrainos regione. Pranešama, kad J.Balickio siūlymu tam bus panaudotos Azovo jūros pakrantėje esančios sanatorijos ir pensionatai.
Rugpjūčio 8 d. Kursko srities Sudžos rajono, kuriame vyksta Ukrainos pajėgų karinė operacija, gyventojai skundėsi, kad neįmanoma evakuotis, nors A.Smirnovas tuo metu jau buvo paskelbęs apie jos organizavimą.
Rugpjūčio 10 d. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija paskelbė, kad evakuota 76 000 žmonių, t. y. daugiau nei visi Kursko srities, kurioje tuo metu vyko kovos veiksmai, gyventojai.
Kitą dieną Nepaprastųjų situacijų ministerija teigė, kad apie aštuonis tūkstančius žmonių savarankiškai evakuota iš pasienio rajonų, o daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių buvo laikino apgyvendinimo centruose.
Rusijos gynybos ministerija paskaičiavo, kiek ukrainiečių karių neva žuvo Kurske
16:44
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad Ukrainos pajėgos per vieną dieną kovų Kursko srityje metu neva neteko iki 420 kariškių, o iš viso nuo prasiveržimo į regioną pradžios – iki 2 030 kariškių. Gynybos ministerija tai pranešė rugpjūčio 13 d.
Rusijos karinė agentūra taip pat pateikė savo vertinimus apie Ukrainos pajėgų neva prarastą karinę techniką, nurodydama, kad, be kita ko, buvo sunaikinti 35 tankai, 31 šarvuotas transporteris, 18 pėstininkų kovos mašinų, 179 kitos šarvuotos kovos mašinos ir keturios priešlėktuvinės raketų sistemos. „Ukrainos formuočių naikinimo operacija tęsiama“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kurį cituoja Laisvės radijas.
Šių duomenų neįmanoma patikrinti. Ukrainos kariuomenė nekomentavo pranešimų apie aukas Kursko srities rajone, kur vyksta Ukrainos puolimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgoms prireikė tik trijų tanko šūvių, kad įveiktų liniją su „drakono dantimis“
15:07
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržus į Kursko sritį, realiomis kovinėmis sąlygomis išbandytos gynybinės linijos su betoninėmis piramidėmis (jos buvo vadinamos „drakono dantimis“), kurioms Rusijos valdžia išleido milijardus rublių. Ukrainos kariškiams užteko tris kartus iššauti iš tanko, kad prieštankinėje linijoje su piramidėmis atsirastų plyšys, pro kurį pajudėjo Ukrainos šarvuočiai, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Tai buvo rimčiausia kliūtis, su kuria ukrainiečių būrys susidūrė praėjusią savaitę 3 val. nakties pakeliui į Kursko sritį, rašo laikraštis.
Už gynybinių sienų Ukrainos kariuomenė susidūrė daugiausia su šauktiniais, kurių dauguma pabėgo arba pasidavė, pažymėjo WSJ.
„Per dvejus su puse metų Rusija čia nepastatė nė vienos gynybos linijos“, – žurnalistams sakė ukrainiečių būrio vadas šaukiniu Janykas.
Rusijos valdžios institucijos pradėjo įrenginėti piramidžių eiles Kurske ir kaimyniniuose regionuose dar 2022 m. Tuometinis Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas (dabar transporto ministras) tų metų gruodį pozavo prie jų. „Toliau stipriname Kursko srities sienas“, – rašė jis.
Tokias pat nuotraukas dviem mėnesiais anksčiau paskelbė ir Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Gelžbetoninės „piramidės“ kainuoja nuo 5000 iki 16 000 rublių (50-160 eur) už vienetą, priklausomai nuo betono rūšies, dydžio ir kitų parametrų, rašo „The Insider“. Pristatymas kainuoja dar 5 tūkst. rublių. Iš viso Rusijos valdžia tokiu būdu išleido milijardus rublių.
„The New York Times“: ukrainiečiai krauna nukautų rusų kūnus
Dar vieną reportažą apie tai, kas vyksta Ukrainoje, paskelbė dienraštis „The New York Times“. Laikraščio žurnalistai apsilankė Rusijos pasienio kontrolės punkte Sudžoje, kuris buvo užimtas pirmosiomis invazijos valandomis ir dabar yra toli nuo pagrindinių karo veiksmų vietos. Kol žurnalistai buvo kontrolės punkte, po teritoriją netrukdomai važinėjo ukrainiečių šarvuočiai, o Ukrainos pajėgų kareiviai į maišus krovė rusų karių kūnus.
Visur buvo matyti ženklų, kad Ukrainos kariuomenė Rusijos pasieniečius užklupo netikėtai.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 82-osios oro desantininkų brigados karininkas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad jo vadovaujama brigada, įsiveržusi į Kursko sritį, nesulaukė jokio pasipriešinimo. O kirtę sieną Ukrainos kariškiai pasiekė rusų dalinį, kurio kariai „sėdėjo miške ir prie stalo gėrė kavą“.
Ketvirtadienį Rusijos ynybos ministerijai artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ rašė, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus iš karo lauko apie artėjantį Ukrainos karių smūgį. Kanalas VČK-OGPU rašė, kad prieš pat Ukrainos puolimą Generalinis štabas iš Kursko srities į kitus rajonus perdislokavo kai kurias pajėgas ir priemones.
Rusija giriasi sužlugdžiusi naujas ukrainiečių atakas Kursko srityje
15:03
Rusija antradienį pareiškė neva sužlugdžiusi naujas ukrainiečių atakas prie Ukrainos sienos esančioje Kursko srityje, kur Kyjivo pajėgos jau savaitę vykdo sausumos puolimą.
Kasdienėje Rusijos gynybos ministerijos spaudos konferencijoje buvo paskelbta, kad ji „sužlugdė priešo mobilių grupių su šarvuočiais bandymus prasiveržti toli į Rusijos teritoriją“ prie kelių kaimų.
Ukraina sako neketinanti užvaldyti užimtų Rusijos teritorijų
14:42
Ukraina antradienį pareiškė, kad nėra suinteresuota užvaldyti teritorijų, kurias užėmė per įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.
Tuo pačiu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas ukrainiečių operacijas Rusijoje pavadino visiškai teisėtomis.
„Ukraina nesuinteresuota užvaldyti šios teritorijos Kursko srityje (...). Šie ukrainiečių veiksmai yra absoliučiai teisėti“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
Rusija priversta siųsti į Kursko regioną rezervus, kurie buvo paruošti Donbasui
14:09
Rusijos jau priversta į Kursko sritį siųsti tuos rezervus, kurie turėjo sustiprinti Rusijos agresyvų puolimą prie Pokrovsko, Torecko ir Časiv Jaro.
Tai radijo NV eteryje pareiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Aleksejus Getmanas. A.Getmanas mano, kad jei Ukrainos veiksmai Kursko srityje suintensyvės, rusai, atsakydami į tai, iš kažkur atitrauks savo karius. Tuo pat metu rusai į Kursko sritį jau siunčia rezervus, kuriuos anksčiau planavo siųsti į Ukrainos rytus.
„Kol kas jie tikrai nesustiprins kariuomenės, kuri yra rytiniame fronte, nes jau yra informacijos, kad rezervai, kuriuos buvo planuota permesti Pokrovsko, Časiv Jaro, Torecko krypčių sustiprinimui, jau yra permesti į Kursko kryptį“, – sakė A.Getmanas.
Atsargos majoras mano, kad tokie rusų veiksmai silpnina Rytų Ukrainoje kovojančias Rusijos pajėgas.
A.Getmanas pažymi, kad Kursko operacija Rusijai buvo labai netikėta, nes Ukraina sugebėjo jai pasirengti slapta. „Jau dabar galime laikyti, kad ji buvo ir yra sėkminga“, – pažymėjo Rusijos ir Ukrainos karo veteranas.
Kartu A.Getmanas išdėstė ir šios operacijos tikslus.
„Pirma, tai, žinoma, neleisti rusams sutelkti kariuomenės Sumų regione. Visi girdėjome, kad jie planuoja puolamuosius veiksmus, daryti kažką panašaus į Charkivo operaciją. Tai galima laikyti mūsų atsakomaisiais veiksmais, kontrataka“, – pabrėžė A.Getmanas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos kontroliuoja mažiausiai tūkstantį kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, o tai rodo, kad Ukrainos kariuomenė užkirto kelią rusams rengti puolimą Sumų regione.
„Antra, žinoma, siekiama atitraukti Rusijos pajėgas ir priversti jas perkelti karius iš rytų į Kursko sritį“, – pabrėžė atsargos majoras.
Trečiuoju tikslu jis įvardijo Rusijos karinės technikos ir gyvosios jėgos sunaikinimą.
„Bet kurios kariuomenės užduotis karo metu yra sunaikinti priešo kariuomenę“, – pažymėjo A.Getmanas.
Be to, pasak jo, Ukrainos operacija Kursko srityje pakėlė kovinę dvasią Ukrainos užnugaryje, o tarptautiniams partneriams buvo parodyta, kad Rusijos kariuomenę galima sunaikinti jos teritorijoje.
„Esu tikras, kad tai suteiks mums galimybę gauti daugiau ginklų. Ne galimybę, o norą, nes turėti reikalų su nugalėtojais mūsų partneriams daug įdomiau nei su tais, kurie vis dar laikosi ant linijos. Tai labai svarbus aspektas“, – pabrėžė A.Getmanas.
Kartu jis pridūrė, kad politinė padėtis Rusijoje šiuo metu yra gerokai pablogėjusi.
„Matome, koks sumišęs yra V.Putinas. Ir pamatysime, kas bus toliau“, – sakė A.Getmanas.
Jis pažymėjo, kad Rusijoje vyrauja suvokimas, jog valstybės vadovu esantis caras turi būti stiprus, ir dėl šio „didybės jausmo“ jam galima atleisti žmonių teisių pažeidimus.
„O kai caras tampa silpnas ir ypač kai caras nesugeba susidoroti su išorinėmis grėsmėmis, tokį carą labai greitai nuverčia patys rusai. Jiems tai nepriimtina. Ir tai taip pat buvo vienas iš šios operacijos tikslų“, – pabrėžė A.Getmanas.
Rusai supranta tik totalinį karą: kur smogtų Rusijos branduoliniai ginklai, kilus karui su NATO
13:44
Rusija apmokė savo karinio jūrų laivyno pajėgas, kad galimo konflikto su NATO atveju branduolines raketas nukreiptų į giliai Europos teritorijoje esančius objektus, atskleidė leidinio „Financial Times“ žurnalistų peržiūrėtos slaptos bylos.
Pasak straipsnio, rusų karininkams skirtoje prezentacijoje, kuri buvo parengta dar iki plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, išsamiai aprašyti tokių tolimų taikinių, kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Ferneso Barou uostamiestis Jungtinėje Karalystėje, žemėlapiai.
Leidinio žurnalistai jau anksčiau paviešino dalį informacijos iš šaltinių Vakaruose gautų 29 slaptų Rusijos karinių bylų. Naujausi atskleisti faktai parodo, kaip Maskva įsivaizdavo konfliktą su Vakarais, kuris nusidriektų toli už artimiausių NATO sienų, ir atskleidžia, kad ji turėjo daugybės mirtinų smūgių visoje Vakarų Europoje planus.
Pažymima, kad 2008-2014 m. parengtuose dokumentuose yra raketų, galinčių nešti įprastines kovines galvutes arba taktinius branduolinius ginklus, taikinių sąrašas.
Karininkams skirtame pristatyme pabrėžiami branduolinių smūgių panaudojimo ankstyvuoju etapu privalumai bei nurodoma, kad Rusija išsaugojo galimybę kariniuose laivuose gabenti taktinius branduolinius ginklus, nepaisant 1991 m. Sovietų Sąjungos ir JAV susitarimo juos pašalinti.
Iš pirmų lūpų – apie kavą geriančius rusus: papasakojo, kaip įsiveržė ukrainiečiai
13:25
Rugpjūčio 6 d. Rusijos sieną kirtę Ukrainos 82-osios oro desanto brigados kariai nesulaukė jokio pasipriešinimo, laikraščiui „Financial Times“ sakė vienas iš brigados karių.
Kariškis, vardu Vladimiras (leidinys nenurodė jo pavardės), pasakojo, kad jo brigada buvo viena pirmųjų, įžengusių į Kursko sritį. Ji buvo perdislokuota iš Charkivo srities, kur stabdė Rusijos puolimą. Brigada kirto sieną rugpjūčio 6 d. apie 13 val. Į brigados sudėtį įėjo šarvuotasis transporteris „Stryker“.
„Rusai gėrė kavą“
Pasak Vladimiro, kirtę sieną kariškiai nesulaukė jokio pasipriešinimo. Jie pasiekė rusų junginį, kurio kovotojai „sėdėjo miške ir prie stalo gėrė kavą“. Vladimiras sakė, kad „Stryker“ atsitrenkė į stalą.
„Pirmąją dieną daug jų nukovėme, nes jie buvo neginkluoti ir mūsų nelaukė“, – sakė Vladimiras. Pasak jo, dešimtys rusų kariškių pasidavė Ukrainos pajėgoms.
Jie teigė, kad Ukrainos kariuomenė per dieną pasistūmėja 5-10 kilometrų. Per mažiau nei savaitę jie pasistūmėjo daugiau nei 30 kilometrų į Rusijos gilumą. Pirmadienį Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis įvertino, kad Ukrainos karių užimta teritorija sudaro apie 1 000 kvadratinių kilometrų.
Rugpjūčio 9 d. į Vladimiro dalinio transporterį „Stryker“ pataikė iš rankinio prieštankinio granatsvaidžio, rašė FT. Vairuotojas patyrė smegenų sukrėtimą, tačiau kiti Ukrainos kariškiai nenukentėjo. Kovotojai nuvilko transporto priemonę į Ukrainos teritoriją.
Ukrainos kariškiai žurnalistams pasakojo, kad netrukus po to, kai jie pasirodė Kursko srityje, pradėjo skubiai kasti tranšėjas ir ruoštis tam, jog Rusija atsiųs pastiprinimą. Tačiau Rusijos kariuomenė nesielgė taip, kaip tikėjosi ukrainiečiai. Vietoj antžeminių atakų prasidėjo bombardavimas ir bepiločių orlaivių atakos.
Pasak Ukrainos kariškių, Rusijai kol kas nepavyko sustabdyti jų žygio. Daug į Kursko sritį atsiųstų pastiprinimų pateko į nelaisvę arba žuvo, sakė FT pašnekovai.
Kitas Ukrainos kariškis Denysas žurnalistams sakė, kad pagrindinis operacijos tikslas – užimti Rusijos teritoriją: „Mes galime kovoti čia ir užimti jų teritoriją. O tada bus galima pradėti derybas. Mes gausime dalį jų žemės, kad galėtume ją iškeisti į savo žemę“. Kiti kariškiai sakė, kad tikslas buvo atitraukti Rusijos pajėgas nuo fronto linijos Ukrainoje.
Kai kurie Ukrainos pajėgų kariai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, prisipažino, kad abejoja operacijos Kursko srityje tikslingumu. Jie taip pat nerimavo dėl to, kad paliko savo pozicijas Donecko srityje. Kai kurie FT pašnekovai šiai operacijai buvo perdislokuoti iš Donecko srities (iš Časiv Jaro, Niujorko ir Torecko).
Pasak laikraščio, daugelis Ukrainos karių pirmosiomis dienomis nežinojo, kokia yra jų užduotis.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerijai artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ rašė, kad karinė vadovybė nekreipė dėmesio į pranešimus iš karo lauko apie artėjantį Ukrainos karių smūgį. O kanalas VČK-OGPU paskelbė, kad prieš pat Ukrainos puolimą Generalinis štabas dalį pajėgų ir priemonių iš Kursko srities perkėlė į kitas sritis.
Detektyvas dėl buvusio V.Putino apsaugininko: ką jis veiks Kurske
12:48
Pagrindiniai prokariniai ir provyriausybiniai Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad buvęs Vladimiro Putino apsaugininkas, o dabar Vladimiro Putino padėjėjas, Valstybės tarybos sekretorius Aleksejus Diuminas kuruos Rusijos kariuomenės operacijas Kursko srityje. Kartu niekas nenurodo informacijos šaltinio.
Pirmasis gandą paskelbė mažai žinomas vadinamasis Z kanalas, kurį, kaip rodo „Agentstvo“ analizė, po kelių minučių perspausdino kanalas „Brief“. Ryte bent vienas pagrindinis provyriausybinis kanalas pašalino „naujienos“ paminėjimą, o valstybinės radijo ir televizijos kompanijos karinis korespondentas Aleksandras Sladkovas parašė patikslinantį pranešimą.
Kalba kaip apie V.Putino įpėdinį
Aleksejus Diuminas – buvęs Vladimiro Putino apsaugininkas, 2016-2024 m. ėjęs Tulos srities gubernatoriaus pareigas. 2024 m. tapo prezidento padėjėju ir Valstybės tarybos sekretoriumi. Politikos analitikai A.Diuminą nuolat įvardija kaip vieną pagrindinių pretendentų į Vladimiro Putino įpėdinio vaidmenį.
Per „Wagner“ maištą jis dalyvavo derybose su Jevgenijumi Prigožinu, rašė „Važnyje istorii“ (Tulos srities administracijos spaudos tarnyba tai paneigė).
A.Diuminas dalyvavo Novo-Ogariove vykusiame Vladimiro Putino susitikime dėl padėties Kursko srityje. Gynybos ministro Andrejaus Belousovo Novo-Ogariove nebuvo – Kremliaus interneto svetainėje rašoma, kad jis susitikime dalyvavo per vaizdo ryšį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: tai tradicinis rusiškas chaosėlis, kuris ukrainiečiams labai naudingas
11:23
Kremlius propagandos tikslais gynybą Kursko srityje vadina antiteroristine operacija, jai vadovauja Federalinė saugumo tarnyba (FSB). Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats pareiškė, kad pagrindinis uždavinys tenka Gynybos ministerijai, kuri atsakinga už ukrainiečių išstūmimą atgal į jų pusę.
„Tokia dvivaldystė (FSB ir Gynybos ministerija) sukuria problemą, kuri trukdys efektyviai ir racionaliai vykdyti uždavinius ir sutelkti rezervus. Tai yra tradicinis rusiškas chaosėlis, kuris ukrainiečiams labai naudingas“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo karo apžvalgoje.
Kas laukia
Pasak jo, ukrainiečių aktyvumas Kursko srityje ima mažėti, nedidelės mobilios jų grupės, anksčiau nebaudžiamai zujusios po apylinkes, vis dažniau susiduria su pritrauktomis didesnėmis rusų pajėgomis ir, deja, kartais patiria nuostolių.
Tai yra normali praktika, tokių mobilių grupių aktyvumas vis mažės, kol galiausiai jos pasitrauks į Ukrainos pajėgų suformuoto gynybinio rajono užnugarį ir iš čia retkarčiais vykdys diversinius-žvalgybinius išpuolius, pastebi ekspertas.
„Kaip ir teigiau nuo įsiveržimo pradžios, ukrainiečiai čia ketino įrengti ir įrengė gynybinį rajoną. Kai kurie apžvalgininkai mielai pasigavo rusų propagandos numestą kaulą ir naudojo terminą „reidas“, kuris iš esmės yra neteisingas. Rusai terminą „reidas“ naudojo tam, kad sumažintų ukrainiečių puolimo reikšmę“, – akcentuoja E.Papečkys.
Pasak jo, rreidas – trumpas ir greitas žygis per neginamą arba silpnai ginamą priešo užnugarį, vengiant didesnių kautynių ir neužilgo grįžtant į savo pradines pozicijas. Kursko srityje, anot jo, reido nematėme.
Taigi, Kursko srityje suformuotas artilerijos ir oro gynybos gerai pridengtas gynybinis rajonas. Pasak šios Rusijos srities gubernatoriaus, šis rajonas užima 12 km į šalies gylį ir apie 40 km į plotį.
„Mano nuomone rajonas kiek didesnis. Tačiau kai įvairių resursų svetainėse rodo žemėlapius su dar didesne zona, tai ten pažymėtos tos mažos mobilios ukrainiečių grupės, kurios pilnai tų rajonų nekontroliavo, ir kurios dabar po truputį atsitraukinėja atgal. Visas šias dienas Ukrainos pajėgos užimtoje vietovėje įsitvirtina, ir rusams ją atsiimti bus labai sunku“, – sako analitikas.
Paaiškino, kodėl ukrainiečiai neatkartos to paties Belgorode
Tuo pačiu stipriai apšaudoma Belgorodo sritis, o kituose pasienio ruožuose toliau telkiamos pajėgos, keliant realią grėsmę, kad gali būti įsiveržta ir kitose vietose. Karybos ekspertas nemano, kad ukrainiečiai bandytų suformuoti dar vieną ar kelis panašius placdarmus kaip Kursko srityje, nes tam reikėtų per daug jėgų, o dabar pasiektas psichologinis efektas padidėtų tik labai nestipriai. Čia labiau tikėčiausi mažesnių išpuolių.
Pasak E.Papečkio, nors Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo daug kalbama apie ukrainiečių planus užimti Kursko atominę elektrinę, tai buvo labiau Kremliaus primesto naratyvo kartojimas. Taip pat nėra jokių požymių, kad ukrainiečiai ką nors planuotų daryti su užimta Sudžos dujų pumpavimo stotimi. Ji tiesiog atsidūrė ukrainiečių puolimo vietoje, o dujotiekis tapo nedideliu skydu nuo rusų artilerijos apšaudymų ir oro smūgių, sako analitikas.
„Dar vienas Lietuvoje labai populiarus Kremliaus skleidžiamas naratyvas, kurį šiandien išgirdome ir iš V.Putino lūpų, kad puolimas Kurske yra ukrainiečių siekis pasigerinti savo padėtį derybose. Ne, nėra. Šitas lopinėlis žemės bus tik nereikšmingas taškas žemėlapyje. Tiesą sakant nesuprantu, kodėl Lietuvoje tokie populiarūs propagandiniai rusų naratyvai“, – komentavo karybos ekspertas.
Ukrainiečiams naudingas rusiškas chaosas
V.Putinas tik pirmadienį sušaukė itin didelį pasitarimą, kuriame dalyvavo ir Saugumo Tarybos nariai, ir ministrai, ir įvairių tarnybų bei institucijų vadovai, taip pat pasienyje esančių Briansko, Kursko ir Belgorodo sričių gubernatoriai.
„V.Putinas viešai prabilo apie karą. Tiesa ne apie tą, nusikalstamą, kurį jis pradėjo prieš Ukrainą – V.Putinas skundėsi, kad tai NATO ukrainiečių rankomis kariauja karą prieš Rusiją. Žinoma, niekas jam nepriminė apie įvykdytą agresiją, kurią pats Kremlius uždraudė vadinti karu, ir dėl kurios ukrainiečių kariai dabar yra Rusijos teritorijoje.
Gubernatorius patvirtino, kad agresorius gėdingai gavo į nosį savo kieme, ir kad prarasti 28 kaimai ir gyvenvietės, o ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje liko apie pora tūkstančių žmonių (mano nuomone, šis skaičius gerokai sumažintas)“, – pastebi ekspertas.
Kremlius propagandos tikslais gynybą Kursko srityje vadina antiteroristine operacija, jai vadovauja Federalinio saugumo tarnyba (FSB). Tuo tarpu V.Putinas pats pareiškė, kad pagrindinis uždavinys tenka Gynybos ministerijai, kuri atsakinga už ukrainiečių išstūmimą atgal į jų pusę.
„Kursko gubernatorius taip pat prasitarė, kad realiai gynybinei operacijai vadovauja Rusijos Vakarų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas J.V.Nikiforovas, asmeniškai atvykęs į Kurską.
Tokia dvivaldystė (FSB ir Gynybos ministerija) sukuria problemą, kuri trukdys efektyviai ir racionaliai vykdyti uždavinius ir sutelkti rezervus. Tai yra tradiciškas rusiškas chaosėlis, kuris ukrainiečiams labai naudingas“, – apibendrino E.Papečkys.
Ukrainos oro pajėgos numušė 30 rusų dronų
10:42
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė 30 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusų pajėgos atakavo dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš Voronežo srities, ir 38 atakos dronais „Shahed“, paleistais iš Primorsko Achtarsko rajono ir Kursko srities.
30 dronų buvo numušti Mykolajivo, Vinycios, Sumų, Kirovohrado, Chersono, Černihivo, Dnipropetrovsko ir Čerkasų srityse.
Rusai smogė į JAV dovanotą šarvuotį: savo nepasiekė
10:38
Kursko srityje Ukrainos pajėgų dislokuotas JAV dovanotas šarvuotis „Stryker“ išgyveno tiesioginį Rusijos granatsvaidžio (RPG) smūgį, o jo įgula atsipirko tik lengvais sužeidimais, rašo „Defence Blog“.
Šis incidentas, kurį aprašė „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris, pabrėžia „Stryker“ konstrukcijos atsparumą aktyvaus mūšio zonose.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“: britai neleidžia naudoti savo raketų Kursko puolime
09:40
Jungtinės Karalystės vyriausybė nedavė sutikimo Ukrainai naudoti raketas „Storm Shadow“ Kursko puolime, skelbia britų leidinys "The Telegraph“, remdamasis šaltiniu vyriausybėje.
„Jokių pokyčių neįvyko“, – nurodė šaltinis.
Pranešama, kad praėjusį mėnesį lankydamasis Jungtinėje Karalystėje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir paprašė jo panaikinti apribojimus naudoti raketas „Storm Shadow“, kurių veikimo nuotolis siekia apie 250 km.
„Ukraina nori smogti toli už fronto linijos esantiems aerodromams ir logistikos mazgams, kuriais Maskva naudojasi stiprindama savo pozicijas Kurske“, – rašo „The Telegraph“.
Buvęs britų tankų vadas Hamishas de Brettonas-Gordonas teigia, kad „Storm Shadow“ raketos galėtų smogti „geležinkelio mazgams ir pagrindiniams keliams, vedantiems į Kurską, taip pat visiems aerodromams 160 km spinduliu“.
Pranešama, kad poziciją dėl raketų „Storm Shadow“ naudojimo išsakė ne tik Jungtinės Karalystės vyriausybė, nes raketos gaminamos Prancūzijoje, o tai reiškia, kad Paryžius taip pat turi įtakos sąlygoms.
Kyjivas taip pat prašė Vašingtono leidimo puolimo metu naudoti ilgojo nuotolio raketas ATACMS, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas, pažymėjo leidinys.
„Ukrainos puolimas Kurske gali ne tik pažeminti Vladimirą Putiną, bet ir priversti Maskvą pasitraukti iš Pokrovsko, kur Kyjivo pajėgos užėmė gynybines pozicijas“, – analizuoja „The Telegraph“.
Tačiau leidinio šaltiniai tvirtina, kad Jungtinės Karalystės pozicija nepasikeitė: „Mes teikiame karinę pagalbą, kad paremtume aiškią Ukrainos teisę į savigyną nuo neteisėtų Rusijos išpuolių pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Aiškiai pabrėžiame, kad Jungtinės Karalystės teikiama įranga skirta Ukrainos gynybai“.
D.Trumpas mato save kaip tą, kuris nutrauks karą Ukrainoje, ir rodo pirštu į naują kaltininką
09:15
Jungtinių Valstijų respublikonų partijos kandidatas į prezidento postą Donaldas Trumpas per pirmadienį surengtą interviu su milijardieriumi Elonu Musku pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą įvykdo dėl prezidento Joe Bideno politikos.
Anot D.Trumpo, kai JAV prezidentas ėmė kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO, tai paskatino Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą.
„(Joe) Bidenas pradėjo kalbėti tokius kvailus dalykus. Pavyzdžiui, jis sakė, kad Ukraina galėtų būti NATO narė, bet Rusija niekada su tuo nesutiks. Jei būčiau prezidentas, galimybė, kad kils karas būtų nulinė“, – pareiškė buvęs prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas atvirai – apie karo baigtį ir Rusiją po V.Putino: jis yra ligonis, kuris nieko neatiduos
08:47
Nereikia tikėtis, kad Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas savo noru lengvai atiduos okupuotas Ukrainos teritorijas – susitarti su Rusija reikės kitaip, mano Rytų Europos politikos ekspertas iš Vokietijos Olafas Kuehlas. Interviu leidiniui TVNET jis pasidalijo, kaip mato Rusijos sukelto karo su Ukraina baigti ir ko reikėtų imtos Europai, kad sugebėtų apsisaugoti nuo rusų agresijos.
Išsamaus interviu metu vokiečių analitikas taip pat įvertino, ar Rusija gali ryžtis pulti Baltijos šalis bei kokios Rusijos tikėtis po V.Putino eros.
– Ar tikite istorijos cikliškumu? Kiek tiesa, kad artėjame prie to, kas kadaise vyko XX a. trečiajame dešimtmetyje?
– Manau, kad panašumų yra labai daug. Tačiau istorija niekada nesikartoja pažodžiui. Šiandieninė Rusija yra visiškai kitokia.
Sovietų Sąjunga norėjo padaryti revoliuciją pasaulyje, jie turėjo ideologiją. Dabartinė Rusija neturi jokios ideologijos. Ir nors patriarchas Kirilas kartu su Ortodoksų bažnyčios [aukščiausia vadovybe] tvirtina, kad jie gelbsti tradicines vertybes, iš tiesų jie atvirai meluoja.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: įvykiai Kurske gali pakeisti karo trajektoriją
08:27
Ukrainos puolimas Kurske yra esminis karo su Rusija momentas, galintis pakeisti jo trajektoriją.
Apie tai praneša JAV Karo tyrimų institutas (ISW) analizėje „Ukraina ir manevrų atkūrimo problema šiuolaikiniame kare“. Kaip pažymi analitikai, karas keičia savo pobūdį, ir tai turės įtakos visiems būsimiems konfliktams pasaulyje.
Įsiverždama į Kurską Ukraina pasiekė operatyvinį netikėtumą pasinaudodama nepakankamu Rusijos pasirengimu pasienio rajonuose. Ši kampanija parodė, kad netikėtumas vis dar įmanomas net ir šiuolaikinėmis sąlygomis, kai priešas gali stebėti pajėgų pasirengimą ir koncentraciją, bet negali patikimai įžvelgti ketinimų.
Analitikai mano, kad Ukrainai gali būti naudinga tai, kad Rusijos pajėgos kelis mėnesius puolė beveik išilgai visos fronto linijos, o ne statė didelius įtvirtinimus užnugaryje. Analitikai pažymėjo, kad Ukraina gali atkurti operatyvinį manevrą planuodama ir vykdydama keletą mažesnių, vienas po kito einančių kontrpuolimų, užuot sudavusi vieną lemiamą smūgį.
Be to, ISW pažymėjo, kad karas Ukrainoje suteikia svarbių pamokų, kurias Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turėtų išmokti. Šis konfliktas buvo pirmasis didelis karas, kuriame buvo pastebėti keli technologiniai reiškiniai, kurie neabejotinai bus būdingi ateities karams.
Visų pirma tyrėjai pabrėžia priešlėktuvinės gynybos darbą prieš masinius ir reguliarius raketų ir dronų smūgius, masinį įvairių tipų dronų, įskaitant jūrinius, naudojimą – naikinti pagrindinius antžeminius taikinius uoste ir jūroje.
Analitikai pažymi, kad svarbūs yra eksperimentai mūšio lauke, kaip buvo ir Kursko srityje.
„Toks požiūris kontrastuoja su pavojumi įstrigti gynyboje ir pabrėžia nuolatinio prisitaikymo poreikį šiuolaikinio karo kontekste“, – teigiama ataskaitoje.
Kaip žinoma, kovos Rusijos teritorijoje vyksta nuo rugpjūčio 6 d. Ukraina nekomentavo situacijos iki pirmadienio, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė perėmęs apie 1000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos kontrolę, o prezidentas V.Zelenskis paskelbė ketinantis apsaugoti pasienio zoną nuo Rusijos smūgių ir atakų.
Vienas Ukrainos kariškis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, žurnalistams sakė, kad gynybos pajėgos pasistūmėjo iki 30 kilometrų į okupantų teritoriją. Oficialiai kariuomenės dislokacijos vieta neatskleidžiama.
Analitikai: V.Putinas atsakomybę už įvykius Kursko regione perkelia kitiems
06:52
Vladimiras Putinas bando pasirodyti esąs kompetentingas dėl padėties Kursko srityje ir atsakomybę už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invaziją perkelia kitiems Rusijos valdžios ir kariuomenės atstovams, skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai:
„V. Putinas ir toliau bando pasirodyti kaip efektyvus ir kompetentingas situacijos Ukrainos ir Rusijos pasienyje valdytojas ir atsakomybę už dabartines problemas reaguojant į Ukrainos kariuomenės įsiveržimą į šį regioną perkelia kitiems Rusijos kariuomenės ir valdžios atstovams.“
Rugpjūčio 12 d. V.Putinas surengė susitikimą su Rusijos kariškiais, saugumo pajėgų, federalinės ir regioninės valdžios atstovais dėl padėties Belgorodo, Briansko ir Kursko srityse, kurio metu paskyrė užduotis Rusijos karinėms ir jėgos struktūroms Kursko srityje ir pateikė politinės padėties, susijusios su Ukrainos įsiveržimu į Rusiją, vertinimą.
V.Putinas papriekaištavo Kursko srities gubernatoriaus pareigas einančiam Oleksijui Smirnovui už tai, kad jis aptarinėjo klausimus, kurie, pasak V.Putino, priklauso išimtinai Rusijos gynybos ministerijos kompetencijai, ir nurodė O.Smirnovui kalbėti tik apie socialinę ir ekonominę padėtį Kursko srityje.
V.Putinas taip pat sureagavo į pirmojo vicepremjero Deniso Manturovo pareiškimą, kad „visi kiti klausimai yra kontroliuojami“, pažymėdamas, kad D.Manturovas nepaliečia kelių svarbiausių socialinių klausimų.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas kreipėsi į V.Putiną su tiesioginiu prašymu įgyvendinti tam tikrą socialinę politiką, kuri padėtų civiliams Belgorodo srities gyventojams, tačiau V.Gladkovas ir Briansko srities gubernatorius Oleksandras Bogomazas išvengė V.Putino rūstybės, nes nekomentavo karinių klausimų:
„V.Putino teiginys, kad kiekvienam pareigūnui tenka tik viena atsakomybė, kontrastuoja su jo bandymu prisistatyti kaip gebančiam kontroliuoti ir kompetentingai suprasti politinę, socialinę ir ekonominę bei karinę padėtį prie tarptautinės sienos“, - tikina analitikai.
Kremlius paskelbė Briansko, Belgorodo ir Kursko sričių vadovų pranešimų V.Putinui apie problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Rusijos regioninė valdžia, vaizdo įrašus ir stenogramas – tikriausiai tam, kad viešai pristatytų regionų vadovus kaip atsakingus už šias problemas ir kuriems reikalinga V.Putino pagalba:
„Kremliaus sprendimas paskelbti vaizdo įrašą, kuriame V.Putinas bara aukštus Rusijos pareigūnus, greičiausiai yra įspėjimas kitiems Rusijos pareigūnams susilaikyti nuo komentarų apie Ukrainos invaziją į Rusiją.“
V.Putinas perdavė sutampančias užduotis Rusijos gynybos ministerijai, Federalinei saugumo tarnybai (FSB) ir Rusijos gvardijai Ukrainos ir Rusijos sienos rajone, dar kartą pabrėždamas, kad Rusijos karinė grupuotė Kursko srityje bando sukurti vieningas vadovavimo ir kontrolės struktūras, būtinas operacijoms koordinuoti.
V.Putinas nurodė, kad pagrindinė Rusijos gynybos ministerijos užduotis – išstumti Ukrainos pajėgas iš Rusijos teritorijos.
Kitos svarbios analitikų išvados apie karą Ukrainoje:
- Kremliaus vadas pateikė keletą Ukrainos operacijų Kursko regione vertinimų, įskaitant vieną, kuris pakirto ilgą laiką vykdytą Kremliaus informacinę operaciją, melagingai vaizduojančią Ukrainą kaip nenorinčią dalyvauti teisėtose, geranoriškose derybose ir taikos derybų naštą užkraunančią Ukrainai.
- Atrodo, kad Ukrainos kariai toliau žengia į Kursko sritį, nepaisant neseniai vadinamųjų Rusijos karinių tinklaraštininkų paskelbtų teiginių, kad Rusijos kariai stabilizavo Kursko srities fronto liniją.
- Atrodo, kad regioniniai Rusijos pareigūnai gana atvirai vertina vykstančią Ukrainos invaziją.
- Aukšto rango Ukrainos pareigūnai pateikė naujausią informaciją apie vykstantį Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį ir įspėjo, kad Rusijos pajėgos Kursko srityje gali vykdyti karo nusikaltimus, siekdamos diskredituoti Ukrainą ir Vakarų paramą Ukrainai.
- Remiantis pranešimais, naktį iš rugpjūčio 11 d. į 12 d. Ukrainos pajėgos iš bepiločio lėktuvo atakavo Rusijos oro pajėgų bazę Maskvos srityje.
- Rusijos pajėgos pastaruoju metu žengė į priekį prie Vovčansko, Časiv Jaro, Torecko ir Pokrovsko.
- V.Putinas ir Rusijos gynybos ministerija Maskvoje vykusiame tarptautiniame kariniame-techniniame forume „Armija-2024“ pabrėžė Rusijos tarptautinius gynybinius ryšius, tikriausiai siekdami plėsti tarptautinį karinį-techninį bendradarbiavimą ir užmegzti tvirtus gynybinius santykius su Rusijai draugiškomis valstybėmis.
Per savaitę Ukraina užėmė tokio pat dydžio teritoriją, kaip Rusija per šiuos metus
06:19
Vos per savaitę Ukraina perėmė tokio pat dydžio teritorijos kontrolę, kokią 2024 m. Ukrainoje užėmė Rusijos pajėgos.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas, remdamasis vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio pareiškimu, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja 1 000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
„Šioje vietovėje yra beveik 238 miestai, tokie kaip Sudža. Ir daugiau nei 20 tokių miestų kaip Bachmutas. Ukraina per savaitę užėmė tą pačią teritoriją, kurią, Karo tyrimų instituto duomenimis, Rusija buvo okupavusi per visus 2024 m.“, – rašoma jų išplatintoje „Telegram“ žinutėje.
V.Zelenskis įvardijo pagrindinį Ukrainos pajėgų operacijos Kurske tikslą
06:17
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivo operacija Rusijos Kursko srityje yra „katastrofa“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo plataus masto karui prieš Ukrainą.
Vakare V.Zelenskis kreipėsi po to, kai Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 000 kvadratinių kilometrų Kursko srityje, nes jų įsiveržimas tęsiasi jau septintą dieną.
Pasak V.Zelenskio, ši teritorija apima teritorijas, iš kurių Maskva pradėjo atakas prieš Ukrainos Sumų sritį – regioną, kuris kasdien patiria smūgius iš kitos sienos pusės.
„Todėl mūsų operacijos yra tik Ukrainos saugumo klausimas: išlaisvinti sieną nuo Rusijos kariuomenės“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis sakė, kad jis pavedė pareigūnams ir diplomatams pateikti sąrašą būtinų veiksmų, kad Kyjivas gautų partnerių leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Ukrainos teritorijai apsaugoti.
„Matome, kaip Rusija, vadovaujama (prezidento Vladimiro – red. past.) Putino, iš tikrųjų juda į priekį: prieš 24 metus įvyko (povandeninio laivo) „Kursk“ katastrofa, kuri buvo simbolinė jo valdymo pradžia. Dabar matome, kokia yra jo pabaiga. Ir tai taip pat Kurskas. Jo karo katastrofa“, – pridūrė V.Zelenskis.
2000 m. rugpjūtį Rusijos povandeninis laivas „Kursk“ nuskendo Barenco jūroje per karines jūrų pratybas. Žuvo visi 118 laive buvusių žmonių. Paklaustas, kas nutiko povandeniniam laivui, V.Putinas nusišypsojo ir pasakė dabar jau liūdnai pagarsėjusią pastabą – „jis nuskendo“.
„Taip visada nutinka tiems, kurie niekina žmones ir bet kokias taisykles. Rusija atnešė karą kitiems, o dabar jis grįžta namo. Ukraina visada norėjo tik taikos, ir mes tikrai užtikrinsime taiką“, – sakė V.Zelenskis.
Iki šiol Kyjivas laikėsi tylos politikos dėl įsiveržimo, nepaisant vykstančių kovų ir Ukrainos veržimosi gilyn į Rusijos teritoriją.
